A.Zuoko pergalė: gal tegul padavinėja rankšluosčius?
… Po sekmadienio rinkimų daug kas kalba apie A.Zuoko pergalę…
Aš manau, kad visai be reikalo.
Pirmiausia, todėl, kad skaičiai nerodo jokios pergalės: A.Zuoko „nepartinių“ koalicija, nors ir iškovojo daugiausiai mandatų, tačiau susilaukė vos 17,7 proc. Vilniuje basavusiųjų rinkėjų paramos. Kalbant paprasčiau už „teisto už gerus darbus koaliciją“ balsavo vos kas šeštas rinkimuose dalyvavęs Vilniaus rinkėjas.
Jei tai „pergalė“, tai aš tikrai D. Grybauskaitės patarėjas.
Todėl A. Zuoko noras būti meru yra lygiai toks pat pagrįstas kaip mano noras žaisti „Žalgiryje“ ir gauti tokį patį atlyginimą, kokį gauna P.Jankūnas ar M.Pocius.
Išmesti kamuolį iš užribio galėčiau, sugebėčiau paduoti rankšluosti T.Delininkaičiui, per apšilimą gal net įmesčiau kokius 64 proc. visų metimų. Jei leistų mesti baudas už techninę pražangą, manau iš dviejų vieną įmesčiau.
Ar už tai man verta būtų mokėti milijoną? Pusę?
Jei būčiau atsakingas už „Žalgirio“ biudžetą, geriau jau nusipirkčiau iš „Perlo“ už kokius 80 tūkstantėlių V.Dilį, kurio mano sūnus, per kažkurį finalą nesugebėjo uždengti. Būtų verta mokėti, bent jau su mintimi, kad dar kelerius metus bėgios be traumų.
Grįžtant į politiką – A.Zuokas nevertas milijono. Nevertas nei pusės ir net šimtadalio. Jo vieta – padavinėti rankšluosčius V.Diliui. Už minimalią algą – atsižvelgiant į nedarbo lygį.
Stebiuosi, kad to nesupranta nei išdidžiai save „tradiciniams“ save priskiriantys politikai, nei jiems oponuojantys.
Pastaruosius dar galiu suprasti – jie visą laiką sėdėjo ant suolelio ir mėtė rankšluosčius, todėl nesupranta, kad per tris minutes aikštelėje gali patobulėti daugiau nei tris mėnesius surinkinėdamas žaidžiančiųjų treningus.
Tačiau „tradiciniais“ save vadinantys juk turėtų suprasti, kad šiandien Lietuva turi unikalią progą pasinaudoti savivaldybių rinkimų rezultatais užsienio politikoje.
Prisimenant pastarojo meto Lietuvos ir Lenkijos santykius, į kuriuos atkreipė dėmesį ir pasaulio žiniasklaida, kas galėtų būti geriau nei Vilniaus meras – lenkas?
Ar koks nors R.Sikorskis tokiu atveju dar galėtų kalbėti apie lenkų mažumos diskriminavimą Lietuvoje? Apie probemas dėl lenkiškų mokyklų, paminklų ar gatvių pavadinimų?
Lietuva taptų tolerancijos etalonu. Kaip Ryga, kurioje meras – rusas.
Taip galėtų būti, jei „tradicinėmis“ save vadinančios partijos matytų šiek tiek toliau, nei galimybę sudaryti kontraktą minimaliam atlyginimui metams. Kaip Š. Jasikevičius, pasinaudojęs savo patirtimi ir tautybe, kad uždirbtų dar vieną (ar bent pusę) milijoną.
Juk yra patirties – E. Zingeris Seime: personažas tautosakoje prilygstantis „čiukšei“, bet nepamainomas užsienio politikoje.
Galiu būti nesuprastas, tačiau kalbėkime atvirai: ar lenkų tautybės Vilniaus meras pakenktų Lietuvai labiau nei žydų tautybės Seimo narys?
Mano atsakymas būtų paprastas: abu lygiai taip pat vertingi.
Žinoma, jei galvoji ne apie milijonus litų ir „City Service“, o apie Lietuvos valstybės interesus ir ilgalaikę perspektyvą. Ir turint galvoje, kad Vilniaus meru išrinkus lenkų tautybės Lietuvos pilietį, jo visus sprendimus turės palaiminti 26 balsų dauguma, kurioje, geriausiu atveju, tik 11 balsuojančiųjų bus visada „už“.
Gali būti, kad galvoti trukdo kažkada taurę padėjęs laimėti vyriausiasis treneris, galbūt vis dar puoselėjantis tautinės komandos idėją.
Bet juk patirtis rodo, kad nauji treneriai gali sukurti stebuklą net tada, kai niekas jais netiki.
Tai gal laikas pagerbti senuosius trenerius ir garbingai pasiųsti juos į užtsitarnautą pensiją? Kad mėgautųsi savo pasiekimais, bet netrukdytų eiti pirmyn.
Vilniaus meras lenkas, atimantis galimybę tapti meru A.Zuokui ir būtų tas žingsnis pirmyn.
Ir ne tik užsienio politikoje.
Juk tik tie, kurie per visą karjerą padavinėjo rankšluosčius, gali galvoti, kad tapęs Viniaus meru, A.Zuokas sustos ir nebenorės nieko daugiau.
Buvę aikštelėje turėtų suprasti, kad A. Zuokas, kaip ir Š.Jasikevičius, vis dar nori būti čempionu. Kaina – nesvarbu, nes pensijai tiek A.Zuokas, tiek Š.Jasikevičius jau užsidirbo.
Paduoti jiems rankšluostį galima. Tačiau tai reiškia, jog vardan minimalios algos šiandien rizikuojame galimybe sudaryti igalaikį kontraktą.
Aš sakyčiau, neverta.
Geriau tegul patarinėja iš už užribio.
A.Zuoko atveju – tegul padavinėja rankšluosčius būdamas šalia aikštelės, tai yra, garbingoje opozicijoje, turinčioje kas šešto rinkimuose Vilniuje balsavusio rinkėjo pasitikėjimą.
Galimybės laimėti dėl to tikrai nesumažėtų.
Žinoma, jei kalbame apie Lietuvą, o ne apie A.Zuoką.