Teisės mokslų daktaro Justino Žilinsko argumentai biomedicinos mokslų daktarei: nediskutuosiu

Ačiū teisės mokslų daktarui Justinui Žilinskui už operatyvų ir argumentuotą atsakymą, kurį, kaip ir žadėjau, skelbiu.

***********************

Gerbiama ponia Rasa ir pone Artūrai, pirmiausia, aš esu teisės mokslų daktaras. Tai reiškia, kad mano kompetencija šiuo atveju yra iš žmogaus teisių srities. Lįsti į medicinos sritį aš nesiruošiu – svetainę gimimas.lt prižiūri žmonės, tarp jų ir tie, kurie tą sritį išmano daug geriau už mane (žemiau jūs sulaukėte medicinos daktarės pasisakymo, ji, matau, nori su jumis padiskutuoti dėl detalių).

Kad Lietuvoje galiojantis draudimas medikams padėti gimdantiems namie yra akivaizdus žmogaus teisių pažeidimas, man abejonių nekyla. Ir aš tikrai padarysiu viską, kas mano kukliuose gebėjimuose, kad šią žmogaus teisę Lietuvoje moterys turėtų. Tad akademinė diskusija gimdymo fiziologijos klausimais tarp jūsų, odontologės, ir manęs, teisininko, mano seno kvazipažįstamo Blogerio Zeppelino nevilčiai, neįvyks. Mano trys vaikai gimė namuose. Aš dalyvavau tame procese nuo pirmos iki paskutinės minutės. To nerekomenduoju daryti kiekvienam, bet man tai buvo nuostabi patirtis. Aš manau, kad tai buvo geriausia, ką galėjome duoti savo vaikams pirmosiomis gyvenimo akimirkomis. O visus, kurie mano taip pat, kaip aš ir tie 2000 šeimų, gimdžiusių namuose, kviečiu pasirašyti peticiją: http://www.e-peticija.lt/petic…

P.S. p. Račai, galite nekelti šito atsakymo į savo tinklaraštį atskiru įrašu. Jis tikrai neturi tiek vertės, kiek jūsų nuostabūs įrašai, kupini gėrio, supratingumo, pagarbos kitai nuomonei bei meilės artimam savo.

**********************

O bet tačiau kadangi, tskant škia, čia aš sprendžiu, kur, ką ir kaip kelti ir kas kiek turi vertės, tai, mano supratimu, teisės mokslų daktaro Justino Žilinsko argumentuotas atsakymas privalo būti įkeltas.

Ir dėl labai paprastos priežasties.

Pirmiausia, todėl, kad mano labai subjektyvia nuomone, mokslų daktaras ir profesorius (nesvarbu kokios srities) neturėtų sau leisti reklamuoti šundaktarių, chiromantų, ekstrasensų ir kitokio plauko „išminčių“ mokslo. Mokslų daktaras ir profesorius turėtų jausti atsakomybę už savo veiksmus ir jų galimas pasekmes, įskaitant ir siūlymus skaityti pseudomokslinius argumentus ir jais remtis. Reklamuodamas pseudomokslą ir siūlydamas juo remtis, mokslų daktaras kompromituoja ne tik save, bet ir visą akademinę bendruomenę ir net visą mokslą plačiaja prasme. Lygiai taip pat kaip „elitas“ dalyvaudamas L.Lavastės knygos pristatyme kompromituoja Lietuvą.

Antra, ir kas, mano subjektyvia ir visai ne moksline nuomone, yra dar svarbiau yra tai, kad nereikia būti mokslų daktaru (nesvarbu kokios srities), kad kai kurie dalykai būtų aiškūs. Normalaus universitetinio išsilavinimo visiškai pakanka tam, kad ryšį tarp priežasties ir pasekmės, priežastinį ryšį ar jo nebuvimą, atskirtum statistiškai pagrindžiamas išvadas nuo niekuo nepagrįstų klejonių, galėtum lyginti pateikiamus duomenis, spręsti apie jų tarpusavio suderinamumą, išvadų pagrįstumą.

Trečia, mokslas ir tikėjimas yra sunkiai suderinami dalykai, nes mokslas grindžiamas tyrimais, faktais, argumentais. Justinas Žilinskas, kuris prisipažįsta, kad vienintelė jo kompetencija medicinos srityje yra dalyvavimas jo žmonos gimdymuose namuose, nežinia kodėl šventai tiki tuo, ką rašo pseudomokslo puslapis gimimas.lt. Ir ne tik pats tiki, bet ir rekomenduoja tą puslapį kitiems, nors pats – dar kartą tai pabrėžiu – neturi jokios kompetencijos įvertinti, ar tame pusklapyje skelbiamas „mokslas“ turi ką nors bendro su mokslu.

Ir paskutinė pastaba: logika, statistika, analizė yra tokia pati tiek istorijoje, tiek medicinoje, tiek teisėje. Žinoma, jei kalbame apie mokslą, o ne fanatikus.

Mano subjektyvia, ne mokslininko nuomone, teisės mokslų daktaras, profesorius Justinas Žilinskas tą puikiai supranta, ir būtent todėl jo atsakymas buvo būtent toks.

Leisiu sau pastebėti, kad tai teikia vilties.

(11 balsų, vidurkis: 2,91 iš 5)
Loading...
  • briedis

    pone Žilinskai,- ką jūs apskritai apie „žmogų“ išmanot, kad taip noriai ir stropiai to – ir kokio gi – „žmogaus teises“ ginat?

  • 3dlutas

    Račas, atrodo, yra universalios kompetencijos. Jo universitetinis išsilavinimas leidžia spręsti apie bet kokių duomenų suderinamumą, išvadų pagristumą ir gali statistiškai pagrįsti išvadas. O jei dar ir sakinį surašytų kaip priklauso, tai iškart šokčiau nuo kėdės ir saliutuočiau.

    • znakorius

      Jau gali pradėti saliutuoti. :)

  • Apmąstymai
    apie tai, kaip keičiasi vyrų ir moterų tarpusavio valdžios paradigma einamu
    momentu  (su kruvinom detalėm).

     

    Kodėl vyrai bijo gimdyti? Dėl būdingo vyrams žemo skausmo pojūčio slenksčio ar dėl to, kad vyrai
    patys negimdo, o gimdo moterys, o vyrai tik turi su baime ir panika stebėti
    moterų skausmą ir jaustis kalti?

    Yra moterys dabar Lietuvoje, kurios nori gimdyti namie ir net
    netingi dėl to kovoti Strasbūre. Suprasčiau, jei jos kovotų dėl geresnių išpardavimų, kurie yra
    dažni ir svarbūs, gimdymas gi būna vidutiniškai 1,5 karto moters gyvenime,
    atrodo, ko gi nepakentėti nepatogumų ligoninėje? Geroje ligoninėje gimdymas mažiau vargina, negu
    kelionė į Strasbūrą ir ilgos valandos derybų su teisininkais.

    Patrauklus žmogus Jakilaitis buvo pasikvietęs į savo TV laidą dvi pagrindines Strasbūro kovotojas už teisę
    gimdyti namuose. Reikėjo stebėti suapvalėjusias laidos metu iš siaubo Jakilaičio akis. Baimės priežastis – kalba apie gimdymą,
    bet taip pat tas faktas, kad besisvečiuojančios laidoje moterys nepriminė nieko, ką mes pažįstame įprastame gyvenime. Greičiau jos
    priminė gražias būtybes iš  3D Kamerono filmo „Avataras“, tik be mėlynos odos ir žvynelių. Tai buvo visiškai naujos formacijos moterys.

    Truputi yra juokinga, kai išgąsdinti vyrai (A. Račas, V. Andriukaitis etc.) įrodinėja, kad ligoninėje saugiau gimdyti.
    Tas įrodinėjimas skamba seksistiškai, žeminančiai ir
    palaikančioms, ir nepalaikančioms gimdymą namuose moterims. Priešingai negu
    mano dešinieji filosofai tipo Okešotas ir Ozolas, moterys nėra durnos ir
    yra žinoma, kad jos baigė mokyklą, kuri yra privaloma visiems pagal
    įstatymą. Jei žavios gimdymo namuose aktyvistės skelbia internete statistiškai tikėtinus
    pseudomokslinius „Namuose gimdymo išminčių protokolus“, tai nereiškia, kad jos
    pačios jais tiki.  Tie Protokolai – tai daugiau šalininkų
    minios telkimo priemonė.

    Svarbiausias ir deginantis šios dienos klausimas yra ne kas kaltas
    ir ne ką daryti. Klausimas vertas milijono:„Kodėl moterys nori gimdyti namuose“?

    Norėdamas tinkamai atsakyti į šį iššūkį, turiu praskleisti užuolaidą į mano namudinės antropologijos
    horizontus.

    Laimingiausi
    žmonijos metai buvo pirmykščiai, kai valdė moterys. Vyrai tada daug neprašė,
    daug negaudavo, bet daug nieko ir nedarė.

    Skirtingai negu manoma, stambių žvėrių vyrai nemedžiojo
    ir 99 procentus laiko gaudė maistui smulkius gyvūnus (kaip pelės) ir rinko tas
    kas nukrito nuo medžio, t. y. užsiėmė veikla, kuri nėra specifiškai vyriška.
    Kailius nudirdavo, kai pasisekdavo surasti neseniai nudvėsusį ar nuo uolos
    nukritusį gyvūną. Įspūdingi pirmykštės olos piešiniai apie jaučio ar mamuto
    medžioklę yra dailininko fantazijos vaisius, už ką dailininkas gaudavo
    pavalgyti dykai. Už nupieštą mamutą gaudavo daugiau, negu
    už stirną.

    (Prisipažinsiu, kad mano antropologinės žinios apie primityvių
    vyrų dienos leidimo būdus yra pasemtos iš knygutės „Ne vilkai kalti“, kurią
    skaičiau gal 9 kartus ir kur moksliškai įrodoma, kad vilkai (vyrai) elnių
    nežudė, o maitinosi tik pelėm, kaip katės).

    Vyrai užėmė vadovaujančią vietą visuomenės gyvenime trumpam istorijos periodui, kai
    pragyvenimo užtikrinimui ir praturtėjimui besivystanti civilizacija pasiūlė
    kitą būdą, negu smulkių graužikų gaudymas – plėšt, žudyt kaimynus, kariauti ir
    pan. Tam laikui, kai civilizacija buvo kuriama karais, purvu ir krauju  pravertė vyrų atletiškumas ir jaunatviška
    agresija.

    Grįžtam į 1945 metus. Iš baimės prieš sustiprėjusią Rusiją karai
    Europietiškoje civilizacijoje baigėsi. Procentas žūstančių karuose, skaičiuojant
    nuo bendro gyventojų skaičiaus, nukrito nuo standartinių 5% iki kokių 0,5 %.
    Gera tendencija pasauliui, bet vyrai turi dabar susirasti kuklesnę vietą
    sociume.

    Tikiu, kad grįžtantis matriarchatas vėl atneš pirmykščio aukso amžiaus laimę. Tačiau pagreitinti matriarchato
    pasaulinę restituciją galį gimdymo
    namuose praktika. Nes niekas nenumuša vyriško pasipūtimo, nesugriauna
    jo mažo pomėgių ir pasigėrėjimo savimi pasaulėlio, kaip vaiko gimimas namuose.

    Buvo pradėjusios moteris kviesti vyrus žiūrėti gimdymą ligoninėje,
    bet vaiskioje palatos šviesoje, padedamas gydytojų, seselių ir modernios
    aparatūros vaizdo, vyras per daug lengvai išgyvendavo šitą gyvenimą keičiantį potyrį.

    Sąžininga būtu paminėti, kad moteris gimdydama galutinai užvaldo
    dar ir tą būstą, kuriame gimdo. Afekto būsenoje, matydamas moters kančią ir
    girdėdamas jos šauksmą, vyras širdyje visada atiduoda kalbamą būstą moteriai,
    nes supranta, kad pats to būsto valdyti, pirkti, parduoti nebegalės dėl vietos
    šventumo. 

    Išvada: Aprašiau gimdymą namuose kaip ginklą. Jei vyrai patys
    susipras suteikti moterims tai, ko jos iš tikrųjų nori (i.e. valdžią), jos
    sutiks gimdyti ligoninėse. Jei vyrai ilgai dvejos, moterys gali užsimanyt
    gimdyti ir kitose vietos, pvz. darbovietėse, kas to norėtų?

    Jei jūsų nuotaika dabar pasidarė slogi – pažiūrėkite kultinį 1980
    m. lenkų filmą  „Seksmisija“. Ir, žinokit, aš joks
    specialistas ar moterų žinovas. Remiuosi viena vaikystėje perskaityta knyga
    apie Kanados vilkus.

    Yra žinoma, kad garsus rašytojas Justinas Žilinskas yra ištvėręs
    jau tris gimdymus namuose ir, gali būti, jau gyvena matriarchate. Galėtų
    paguosti visus, kad matriarchatas nėra blogesnis už įprastą mums feminizmą.
    Kitu atveju tegu nesako nieko.

     

     

    • Perlas62

      Kiek kampų laikai namuose: 0, 1,2, 3 ar 4, kad moteris jaustųsi saugi? Jūs patys skatinate moterų savarankiškumą, netgi iki gimdymo namuose, kas čia nuostabaus:)))

    • znakorius

      Žmogau,
      tu bandai aiškinti, kad medicina yra blogiau nei bobutės.
      Dabar jau pats supratai, kad pjauni grybą – ne dėl išmįslų buvo sugalvota visa tai daryti ligoninėje, o tik dėl sveikatos apsaugos.
      Kam jos nereikia, tos ir toliau peri bele kur.
      Joms net strasbūrų nereikia.
      O tos strasbūruose yra tokios pat kaip tie, kurie šoka į akis Andriukaičiui, siekiančiam apriboti ir taip mažą lėšų kiekio švaistymą – jos savo pasidraskymais siekia, kad valstybė joms užtikrintų gimdymo priežiūrą namuose.
      Patys matote, kad tai – eilinė žulikystė.

  • sataniuga

    Čia po A. Šulco komentaro nelabai ką ir parašysi:)) Tačiau kaip žmogus, prieš savaitę grįžęs iš gimdymo namų su atžala ir gyva žmona pasakysiu: eikit …. į Strasbūrą naminio gimdymo šalininkės ir gimdykite ten, nes pvz. Vilniaus gimdymo namuose akušerių ir ginekologų tikrai nėra per daug, o jeigu, neduokdie reikėtų važiuoti pas namuose sumaniusias gimdyti mamas, jų ten galbūt visai neliktų. Štai mes atvažiavom 4.00, priėmė budintis gydytojas, bet jis ten BUVO ir, beje pakomentavo namų gimdymo temą, tiesą sakant, visas personalas apie tai šnekėjo, pagrindinis žodis apie siūlomą naują tvarką: nesąmonė. 

    Sūnus gimė prieš tris metus, irgi gimdymo namuose, buvau su žmona jai prasidėjo sąrėmiai, po to kažkas pasidarė ne taip ir mane išvijo į koridorių. Mačiau tik kaip į palatą bėga žmonės baltais chalatais ir stumia vežimėlius su kažkokiais kosminiais prietaisais, sėdėjau koridoriuj ir meldžiausi visiems dievams. Po pusvalandžio mane pakvietė į vidų ir supažindino su sūnum. Pasirodo, virkštelė buvo apsivijusi apie kaklą. Jei žmona būtų gimdžiusi namie, dabar neturėčiau nei žmonos, nei sūnaus.

    Na o dabar gimė dukrelė, beje, koks vardas gražesnis, Jonė, ar Gertrūda? :) 

    • suomis

       Sveikinu. :)     Gabija gražesnis. ;)

    • znakorius

      Visi vardai gražūs.
      Tik reikia tokį parinkti, kad ir vaikui visada būtų gražus bei prie pavardės tiktų.
      Sveikinu dukart tėtį. :)

    • Viktjuoz

      Jonė :) Gabijų daug.
      sveikinimai, ir kad mažylė būtų sveika ir laiminga!

      • suomis

         Sutinku, kad Gabijų daug, bet kokia prasmė šito vardo… Vienas rumunas savo vaiką pavadino tikrai išskirtiniu vardu – MERCEDES SLK 500. Neblogas vardas, išskirtinis? Manau, kad gražiausi vardai yra tie, kurie turi prasmę… Kaip kad pas rusus – Вера, Надежда, Любовь… Lietuviai turi taip pat visą lobyną gražių ir prasmingų vardų.

        • vikt0rija

          suomi,  o vat todėl, kad visos  gabijos, kurias pažįstu turi ilgas nosis. 
          o jonė – tai taip ir matau akyse jauną ilgakoję gražuolę šviesiais lietuviškais plaukais su joninių vainiku ant galvos, o aplink pievos, pievos ir žiogai, kur pasiklydo du didžiuliai milžinai :) Visi jau seniai nenori prisiminti, kad tas vardas žydiškas. Ir aš sutinku – nesvarbu. Jonė – gražus, lietuviškas, retas vardas. 
          Bet kadangi vaikelis ne musu, tai ne mums ir ginčytis, suomi :) 

          • suomis

            Ponia Viktorija pilnai su jumis suinku. Mes ne patarėjai. kad aiškinti tėvams, kokį vaikui vardą parinkti. ;) Ir niekas čia nesiginčija dėl  to. :)

    • Džiaugiuosi kartu su jumis jūsų visai nauja dukrele. Noriu palinkėti jums įkvėpimo ir džiaugsmo ją auginti, bet tai nėra lengva palygint su sūnumi. Pažiūrėkite į Obamą, su visa savo Secret Service apsauga jis yra visiškai bejėgis prieš savo dvi dukteris. Mergaitė 13 metų yra visiškai protinga ir kiaurai permato suaugusių pasaulį, todėl pradeda kritiškai žiūrėti į savo tėvą. O 15 metų mergaitė įvairioms trukmėms pradeda išvažiuoti iš namų su savo keistu 18 metų draugu ant britvos motociklo.
      Dėl vardų pasakysiu, kad per daug retai yra naudojamas vardas Ulijona, kaip iš Gruodžio dainos „Ulijona“, kuri emociniu paveikumu prilygsta tokiems nepralenktiems dar hitams kaip „Over the rainbow“ ar “ As time goes by“.
      Dėl moterų klastos ir nuostabių dalykų, kurie kyla iš jos, rekomenduoju Aleksandro Vertinskio dainą „Доченьки“: 

  • Martynas Žilionis

    Aš aišku ne į temą, bet jei jau kalbate apie mokslą ir moksliškumą, tai neprimygtinai rekomenduočiau ir lietuvių kalba išleistą pasaulinį A. Chalmers bestselerį „Kas yra mokslas?“. Esu tikras, kad bent pavarčius, tikrumo dėl kokio nors moksliškumo ar nemoksliškumo kalba būtų atsargesnė.

  • suomis

     Na klausausi Miliūtės laidos šia tema ir galvoju, kaip ten su žurnalistika ir propaganda. Šlykšti demagogija.

    • suomis

       Jaunos mergos ieško nuotikių ant savo kvailų galvų.