Švietimo politikos rezultatas – beveik dešimtadalis mokytojų be reikiamos kvalifikacijos
Seimas šiandien priėmė Švietimo įstatymo pataisas ir nustatė, kad nuo rugsėjo mokytojais galės dirbti tik asmenys, turintys aukštąjį išsilavinimą ir per dvejus metus nuo darbo mokytoju pradžios įgiję pedagogo kvalifikaciją.
Remdamasis šių metų stojančiųjų į žurnalistiką kūrybinio konkurso pairtimi, sakyčiau, jog tai labai teisingas sprendimas.
Nes ryšis tarp mokytojo kvalifikacijos ir mokykloje įgyjamų žinių, mano nuomone, yra tiesioginis.
Tai, beje, patvirtina ir Seimo ryšių su visuomene pranešime spaudai pateikti duomenys ir paaiškinimai.
Pasirodo, reikalauti, kad visi mokytojai turėtų pedagogo kvalifikaciją buvo norima jau nuo 2007 metų rugsėjo pirmos. Tačiau tada terminas buvo nukeltas dvejiems metams, paaiškėjus, kad įgyvendinant šį reikalavimą tektų atleisti 800 mokytojų.
Per dvejus metus situacija pasikeitė: kaip teigiama pranešime, norint, kad nuo šių metų rugsėjo 1 dienos mokyklose dirbtų tik pedagogo kvalifikaciją turintys mokytojai, atleisti tektų jau 2700 mokytojų.
Jei viską suprantu teisingai, tai išeitų, kad šiandien apie 6 proc. visų mokyklose dirbančių mokytojų (o jų iš viso yra kiek daugiau nei 37 tūkstančiai) neturi pedagogo kvalifikacijos. Daugiausiai tarp jų yra anglų kalbos, informacinių technologijų, lietuvių kalbos, matematikos ir istorijos mokytojų.
Pridėjus dar ir tai, kad apie 700 mokytojų (arba apie 2 proc. visų mokytojų) teturi tik vidurinį išsilavinimą, pradedu suprasti, kodėl šiemet per kūrybinį konkursą man atrodė, kad bendras lygis per pastaruosius kelerius metus gerokai suprastėjo.
Jei ir toliau valstybės požiūris į švietimą ir į mokytojus bei jų kvalifikaciją išliks panašus (kiekviena virėja su aukštuoju gali būti mokytoja), tai dar po kelerių metų tikriausiai jau iš viso nebebus kuo stebėtis.
Beje, tai anaiptol ne priekaištas dabartinei Vyriausybei – tai ilgios ir nuoseklios visų iki šiol buvusių vyriausybių politikos rezultatas. Politikos, kuri lėmė, kad mokytojais pastaruoju metu vis dažniau tapdavo asmenys, nesugebantys susirasti darbo pagal profesiją ir į mokyklą žiūrintys kaip į paskutinę galimybę gauti atlyginimą.
O po to stebimės, kodėl Lietuvoje trūksta inovacijų…
(4 balsų, vidurkis: 3,25 iš 5)
Loading...
