Kūrybinis konkursas: gyventi juk reikia…

…Kažkaip jau taip išėjo, kad apie norėjusius tapti žurnalistais prisiruošiau parašyti tik dabar, sėdėdamas Karklės pliaže… 

Nes buvo gimtadienis, po to Stasio paroda Tauragėje, po to – vėl gimtadienis, o po jo – Blogout 2009 (ten irgi pora minčių kilo, gal reiks jomis kada pasidalinti). 

Taigi, kūrybinis konkursas: tiems, kurie nori tapti žurnalistais arba, pasak vienos dalyvės, nori valdyti pasaulį.

Būtų galima pasakyti labai paprastai: liūdnas vaizdelis ir jis gerokai liūdnesnis, palyginti su tuo kurį mačiau prieš ketverius metus.

Ir įtariu, kad ne vien tie keliasdešimt studentų, kuriuos per tas kelias konkurso dienas pamačiau, dėl to vaizdelio yra kalti.

Mano spėjimas būtų – kalta nesibaigianti švietimo reforma ir mokymo programos.

Nes galėčiau dar suprasti, kad žmogus, baigęs 12 klasių ir gavęs vidurinį išsilavinimą, nežino, kokie Lietuvoje yra mokesčiai (dažniausias atsakymas buvo „už elektrą“, už šildymą“), galėčiau suvokti, kad neskaitydamas knygų savo malonumui, jis gali nežinoti nė vieno šiuolaikinio Lietuvos rašytojo (išskyrus V.Mykolaitį-Putiną ir J.Erlicką) ir net tai, kad jis nesidomi sportu ir todėl nežino, kur pernai vyko olimpinės žaidynės.

Bet niekaip negaliu sprasti, kaip ką tik išlaikius valstybinį istorijos egzaminą galima nežinoti, kas buvo anksčiau: Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji.

Taip pat man nesuvokiama, kokiu būdu gali gauti teigiamą istorijos pažymį, jei terminas „istorinė prezidentūra“ tau siejasi su 19 amžiumi, tačiau pasakyti, kas tada galėjo būti prezidentas, nesugebi…

Negaliu suprasti, ką turėjai veikti mokykloje ir apskritai pastaruosius pusę metų, kad klausimas apie tūkstantmetį tau taptų neįveikiamu galvosūkiu ir sietųsi su Tacitu ir Ptolomėjumi..

Apie režisierius, ESBO parlamentinę asamblėją, valdančiąją koaliciją ir ją sudarančias partijas jau net kalbėti neverta…

Kokiame miške turi gyventi, kad pavardė B.Lubys tau nesukeltų jokių asociacijų ir bent jau kokių nors miglotų prisiminimų?..

Kiek kartų per mėnesį (metus?) turi žiūrėti žinias, atsiversti laikraštį ar kurį nors naujienų portalą, kad ateidamas stoti į žurnalistiką nebūtum girdėjęs apie tai, kad „Snoras“ ketina įsigyti „Lietuvos ryto“ akcijų paketą ir kad Rolandas Barysas niekaip nesusijęs su sraigtasparnių verslu?

Koks turi būti tavo santykis su pinigais, jei rimtu veidu skaičiuoji, kaip nuo šių metų pradžios pasikeitė lito ir euro santykis… nes litas susietas…su Lietuva…

Daugelio dalykų, žinoma, galima išmokti arba tiesiog pasinaudoti google.lt…

Tačiau domėtis ir būti smalsiam išmokti jiems jau, atrodo, per vėlu. Ir išmokti logiškai mąstyti, bandyti panaudoti bent tas minimalias žinias, kurias jiems 12 metų kimšo mokykloje – taip pat.

Per keturias dienas mačiau gal tik kokius 4-5 žmones, kurie buvo to išmokę… Prieš ketverius metus tokių buvo gerokai daugiau.

Bet šiemet pamačiau ir naujų dalykų: du jaunuolius, pasirengusius imti užmokestį už išspausdintą straipsnį. Tiesa, tik per sunkmetį…

Ir paaiškinimas buvo labai paprastas: „Gyventi juk reikia“…

Ir ką čia dar gali bepridurti…

(12 balsų, vidurkis: 3,33 iš 5)
Loading...
  • Ką bepridurti? Galima bepridurti, kad jaunųjų politologų žinios kartais ne ką platesnės: valdančiosios koalicijos sudėtis irgi atrodo mistinė, inauguracijos diena – tikriausiai valstybinė paslaptis, kas eina valstybės kontrolierės pareigas neverta net klausti, yra ir tokių, kurie, pasakius „Susitikime prie Seimo“, mirksi akim ir pasiteirauja, kurioj vietoj tas Seimas stovi. Kai atsakai, kad ne tik Lietuvoj, bet ir Latvijoj, nustebę išlemena: „Maniau parlamentas Seimu tik Lietuvoj vadinamas.“ :(

    • Inga

      Beje, Latvijoj Seimo ir nėra. Latvių parlamentas – Saeima, visiškai kitos kilmės (latviškos) žodis negu lenkų ir lietuvių seimas. Todėl taip lietuviškai ir vadintinas – Saeima.

  • O kodėl Jūs stebitės? Jeigu net Jūs savo rašinio pirmajame sakinyje pavartojote semantizmą. „Gautis“ tinka tik atsigavimo reikšme: Ligonis po ligos pradėjo gautis (įprasčiau atsigauti, sveikti). Netinka reikšme „pavykti, pasisekti, išeiti“. :)

  • Max

    Arturai,ir galite net neabejoti, kad 99 % šių proto bokštų po kelių metų mokys mus VISUS (ministrus,seimunus ir šiaip nesusipratėlius ) kad šie nieko neišmano,nedorėliai,vagys ir šiaip negeriečiai

  • Fredis*

    Kokie mokyjojai – tokie ir mokiniai.
    Mokytojai – tai visi besireiškiantys viešojoje erdvėje.
    Tai žmonės, kokioje nors TV laidoje sako, kad jie socialdemokkratinių pažiūrų, bet paskui visaip vengia tai patvirtinti, išsisukinėja ir velniai žino ką lemena, tai žmonės, kurie mano, kad buvusio mero J.Imbraso paprašyti (priminti), kad gatvėje, kurioje gyveni reikėtų palyginti duobutes, yra aukščiausio laipsnio pilietinė pozicija, sektinas pavyzdys, tai žmonės, kurie patys nemoka rašyti, daro grubias gramatines klaidas. Yra dalykų, kurių neišmokys jokia google, pastaba galioja ir tinklaraštininkui.

    • fredi, jau sakiau ne kartą, bet pabūsiu pedagogu – esi beviltiškai nelamingas žmogus, kenčiantis dėl savo bevilitiškumo ir man tamstos kartais būna gaila. Kaip liginio, kuris negali įpirkti vaistų ir niekaip neranda tinkamo gydytojo. Todėl arba gydykis, arba tapsi pavojingas visuomenei.

  • Whisker

    Mokyklose praktiskai nieko doro dabar ir nemoko, aisq tuos istorinius faktus reiktu zinoti is bendro issilavinimo, bet nieko susijusio su politika ten taip pat nemoko, o didziausio beda yra ta, kad visiskai zmogaus neparuosia gyvenimui, tiesiog nepraktiskas laiko leidimo budas… Su universitetais isvis apgailetina, gal gali kas man paaiskinti ka isvis reiksia zodziai „Svietimo reforma“? , kiek pats pasigilinti pabandziau, tai supratau, kad perfrazavus gaunasi „Studiju kainu trigubinimas“, ar yra ir dar kazkas ?

  • Matotaupa

    Tai busimieji fredziai..

    • Man toks įspūdis susidaro, kad Fredis* tuoj taps bendrinių žodžių rinkiniu (fredis, fredinti, fredinimas) skirtu tam tikrai žmonių grupei apibūdinti ir galiausiai pradės gyventi atskirą, nuo įkūrėjo nebepriklausantį gyvenimą:)

      Dėl šito „Gyventi juk reikia“. Vieną kartą taip pasakai, kitą: žiūrėk tik iš tokios veiklos ir gyveni… x)

  • Na kadangi aš pats prieš penkerius metus baigiau mokyklą, tai galiu pasakyti tik tiek, kad mokinių, kurie nenori mokytis, tikrai nepriversi mokytis. Juolab, kad mokykloje dabar jau yra įprasta tyčiotis iš mokytojų, jų neklausyti ir visaip kitaip juos žeminti, kadangi „šiuoliaikiniai“ mokiniai yra auksčiau visko ir gali elgtis, kaip tik panorėję… Aš sakyčiau taip, jog buvusios tarybinio bloko šalys yra tiesiog nepasirengusios, taip greitai pereiti nuo socializmo prie kapitalizmo, todėl šiandien ir turime tokį liūdną vaizdą.

    • Daugtaskis

      As siemet baigiau mokykla… Pasirodo mokytoju negerbimas yra ne tik siu dienu tendencijos. Dazniausiai pykciai kyla del pazymiu. As niekada nepykau ant mokytojo, jei jis man parasydavo bloga pazymi, niekada nekeikiau ir nesityciojau, nes jauciau pagarba. Kodel turiu keikt mokytoja uz dvejeta, jei as tikrai tik tokiam pazymiui ir temoku? Uz ka turei parasyti bent jau penketuka, jei tu paduodi tuscia kontrolinio lapeli? Kodel mokytojas yra trypiamas su zemem, jei jis nori priverst mokintis? Baisu tai, kad tas niekinamasis negali apsigint, o tas kuris trypia, kelia save ir savo kvailuma auksciau visko… Kokia liudna padetis. Kuo mokytojas nusikalto, kad jo mirties troksta mokiniai? Kas per iskreipta visuomene pas mus auga ir kas is ju isaugs, ka jie patys isaugins?
      Trumpas kreipimasis i p. Raca:
      Matot, Jus pries ketverius metus sedejot komisijoj ir po siu metu teigiat, jog padetis pablogejo. Leisiu sau Jums paantrinti… Dar pridesiu nuo saves, kad padetis ne siaip blogeja. Ji katastrofiskai lenkia kreive zemyn. Kaltu reikia ieskoti ne pas tuos, kurie reformas sugalvoja ir jas patvirtina… Leisiu pasikartot, kad kaltas kiekvienas, tereikia surast ka blogo padarei, kad situacija taip pablogejo.

      • pastebėjimas

        Pirmiausias dalykas, kurį mokytojai daro blogai ir pelno mokinių neapykantą, yra tas, kad jie BANDO PRIVERSTI vaikus mokytis, bet NEBANDO SUDOMINTI :)

  • Teko man vienam dvyliktokui užduoti toki klausimą:
    Jei yra prekės kaina yra 100LT su 19% PVM, kiek litų bus PVM?
    Ir spekit ar sugebėjo suskaičiuot… deja ne.

    • Skaitytojas

      Patikekit, siais laikais ne kiekviena buhaltere sita suskaiciuot sugeba, o mokyklas baige ne pries metus ir ne pries penkerius :)

  • Fredis*

    Kiek tėvas su sūnumi, dukra pabendrauja, kokias vertybes padeda suformuoti, ar išmoko žingeidumo, žinių siekimo, ar pakontroliuoja ką vaikas veikia prie kompiuterio, ar skaito knygas, kokias knygas, ar kontroliuoja savo paties informacijos-žinių perteikimo atžalai turinį, kokia kalba (normine, be keiksmų, barbarizmų) tai daro – toks ir rezultatas.
    Dar svarbu, kad būsimas studetas būtų augęs pilnoje šeimoje. Jei šeimoje tik motina, kuri nuolat užsiknisusi buities darbais, tai labai tikėtina, kad toks studentas bus siauresnio akiračio, užsispaudęs, nelaimingas ir jam labai labai trūks pinigų. Tokie lengvai taps žiniasklaidos savininkų užgaidų vykdytojais užsakomųjų straipsnių rašytojais, žurnalistais-prostitutėmis.
    P.S. Šiame tinklarašty labai neišmintiga varyti anti šeimos propagandą, paskui būna liūdna sėdėti komisijose ir žiūrėti į savo pastangų rezultatą.

    • fredi, galiu tik dar kartą apgailestauti, kad arba nemokate skaityti, arba šlubuoja teksto suvokimas, arba, kaip tamstai įprasta, tiesiog nenumaldomai užsinorėjo eilinį kartą pameluoti…

  • Na, kažkaip nesijaučiu iš tų, kurie nežinojo šių elementarių dalykų. Tiesa, įėjus į kabinetą tampa labai sunku atsiriboti nuo tos banalios egzaminuojamo vaiko pozos. Akimirką pasijutau tarsi sėdėčiau viename iš “ Kas laimės milijoną“ televizinių šou. Kai sėdintiesiems prie ekranų atrodo, kad klausimai darželio lygio, o sėdint studijoje – staiga imi ir nieko nebepameni. Net kad tu ketverius metus atidavęs vien tam, kad tą dieną, kai sėdėsi prieš egzaminuotojus, tvirtai žinotum šimtą priežasčių kodėl atėjai būtent čia. Paradoksai.

  • O gal vis dėl to vertėjo stot į žurnalistiką… :/ :) Nes jeigu toks vaizdelis – šansai būtų buvę nemaži.

  • Matotaupa

    Gerb. Arturai,
    Jus cia pakomentavote ir konstatavote viena dabartine situacija. Nors ir labai norejau, bet neizvelgiau cia optimizo nei grudo. Ar, jusu nuomone, imanoma gerinti kazka sioje situacijoje ir ar yra sansu, kad atsiras pagrindo optimizmui?

  • Sakyčiau, kad toks apibendrinimas – račizmas (čia irgi atskira forma:), bet išgirdau panašią nuomonę ir iš kitų žmonių.
    Prisiklausiau, kad merginos akivaizdžiai kabina komisijoje esančius vyrus, stojantieji elgiasi akiplėšiškai ir pan.
    Deja, kaltas čia šiek tiek žurnalistikos stojamųjų mitas. Viena karta moko kitą kaip reikia išsisukinėti ir, atrodo, čia veikia sugedusio telefono principas.
    Tačiau, pone Račai, būkit optimistiškesnis. Asmeniškai, stodamas į žurnalistiką, neturėjau minčių už kažką kovoti, negalvojau ar imčiau pinigus už straipsnius. Kitaip sakant, man trūko rimtesnio suvokimo apie žiniasklaidą. Dabar jau visiškai kitaip atrodo. Galima išmokyti arba leisti patiems pasirinkti, kokiu keliu eiti. Žinoma, ne visus, bet yra tokių, kurie dar gal nustebins patį Račą.

  • Viole

    Pasižiūrėjau, gražu ten Karklės pliaže (žemiau nuoroda)…
    http://209.85.135.132/search?q=cache:WYppd8AOTvcJ:wikimapia.org/6619335/lt/Karkl%C4%97s-plia%C5%BEas+Karkl%C4%97s+plia%C5%BEas&cd=2&hl=lt&ct=clnk&gl=lt

    Ponas Artūrai, ar sugrįšite, ar dalyvausite liepos 9d. „Gyvųjų raidžių“ akcijoje prie Baltojo tilto?

  • Mantas

    nueikit i pedagogini, kur busimi mokytojai mokosi, tai visi atsakymai apie musu ateiti aiskus bus.

    • nerijus

      Mantai, o ar matėte kas juos ten moko ir kaip, ir už kiek?

      Trumpi sijonai ir piniginės turinys, juos labiausiai domina :)

      Esu jau rašęs, kaip dėstytojas VGTU priglaudžia „pakišą“ ir negali jo tuom apkaltinti. Tiesiog: pasiūlo mokiniui įsigyti jo paveikslą…

  • Na ir pabaigus zurnalistikos studijas i eteri lenda visokie grybai, visai nespinduliuojantys charizmos anei placiu poziuriu i pasauli, galiausiai nepaisantys elementariu kalbos kulturos taisykliu, kirciavimo, daznai reziancio ausi ,ka jau kalbeti apie savito stiliaus buvima…taip kad anei toji komisija, anei veliau destytojai, ugdantys asmenybe, toli grazu ne dievu miskas ir parengia prastai.Kvieciu pona Raca parasyti bloga, pilna neironiskos, bet nuosirdzios kritikos sau paciam, kaip zurnalistui, kaip vyrui, tevui, kaimynui. Gal visgi Racas pasirodys neturys jokiu nuodemiu, ypac tuju, kurias taip profesionaliai kitiems paiso?

  • Jonas Žvelgaitis

    Na, yra nežinančių ir ką? Kokia nors naujiena?

    Atsimenu, anais laikais, net studentais būdami, nežinojome kas yra kas iš Lietuvos politinių „pirmųjų“, o iš TSRS tiksliai žinojome tik Brežnevo pareigas ir prieš „politologinių“ mokslų egzaminus koridoriuose „kaldavome“ tas pareigas. Sakysite, radau nevykusį palyginimą? Nesutinkčiau, kad nevykusį, nes reikalą lenkiu link psichologijos. Jaunimui daug kas yra neįdomu ir dar daugiau kas įdomu. Tenka diferencijuoti. Ir visada nukenčia tai, kas visuomeniška, kas politika, kas ekonomika, kas sportas ir t.t. Net jaunimas, kuris visuomeniškas, net aktyvūs politinių partijų jaunieji nariai tikrai neišvardins kitų partijų, jų lyderių ir t.t. Na, gal vienetai… Girdžiu prieštaraujančius balsus apie sportą: ir tą žino, ir kitą. Taip, žino dar ir trečią ir ketvirtą, nes tai madinga, o štai kur buvo Olimpinės – nežino. Nes tai nemadinga ir, pripažinime patys, tai iš tiesų trečios eilės informacija. Čia kaip apie Mikaelį Šumacherį. Kol jis važiavo – jį žinojo kas trečias, o kas antras buvo girdėjęs. Dabar net žiūrintys Formulę tikrai ne visi pasakys kas lyderiauja.

    Nesileisdamas į dideles kalbas noriu pasakyti: nematau tragedijos, kad šlubuoja faktologija. Juk kažkas tai yra tose galvose, netuščios gi? Problema kitur: vertybių prioritetuose. Jaunimas dabar žino daugiau nei prieš dešimt, dvidešimt ir t.t. metų ir tai yra natūralu, taip ir turi būti. Tačiau klausimas KĄ žino? Artūras Račas, sėdėdamas komisijoje nesužinojo, ką jaunimas žino, bet sužinojo, ko nežino. Pagal Artūro vertybių skalę. O jaunimas, pasirodo, turi savo skalę. Kas jaunimą formuoja? Štai vienas blogeris, tik prieš keturis metus bagęs mokyklą, bravūriškai parašo: „Juolab, kad mokykloje dabar jau yra įprasta tyčiotis iš mokytojų, jų neklausyti ir visaip kitaip juos žeminti, kadangi “šiuoliaikiniai” mokiniai yra auksčiau visko ir gali elgtis, kaip tik panorėję…” Štai jums vienas atsakymas. Sakysime, pagrindai susiformuoja šeimoje. Teisingai, japonai įsitikinę, kad ką žmogui įdedi per pirmuosius septynerius metus, tas tampa jo savasties esme. Tačiau šeima nėra faktologinės informacijos šaltinis, šeima formuoja moralines ir kitas vertybes, tad kas lieka? TV, draugai, internetas (knygos tikriausiai šią prerogatyvą jau prarado). Internetas – informacijos šaltinis be kriterijų, draugai formuojasi pagal kiemą, pagal muziką, paskui pagal interesus… Neabejojame TV įtaka. Ką ji formuoja? O ar daug žiniasklaidos apskritai turime natūroje? Ar gali kas išvardinti vienetus žiniasklaidos, kuri abejinga užsakomiesiems pinigams? Devyniasdešimt penkiais procentais TV ir kitos žiniasklaidos vertybių skalę Artūras Račas ir pamatė komisijoje. Gal aš klystu?, gal šiek tiek turi įtakos ir mokykla? Tačiau aš įsitikinęs, esu geroookai teisus…deja.

    Ir trečias dalykas. Galgi jie mąsto? Žinoma, paabejočiau dėl to paties blogerio, taip “sukalusio” apie mokytojus, kuris ir toliau rašo: “buvusios tarybinio bloko šalys yra tiesiog nepasirengusios, taip greitai pereiti nuo socializmo prie kapitalizmo, todėl šiandien ir turime tokį liūdną vaizdą”. Tačiau gal yra mąstančių? Kažkur skaičiau kaip artimųjų rytų kultūros išminčius prieš tris tūkstančius metų rašė, koks blogas dabar jaunimas, ir tą, ir kitą, ir trečią, matyt pasaulio pabaiga artėja… Pripažinkime, daugelį tos Artūro pasigestos informacijos galima išmokti, sužinoti per labai trumpą laiką, jei tik tai yra įdomu. Taigi, jei įdomu. Antra, didelę dalį tos informacijos galima traktuoti ir kaip profesinę. Taigi, vėl yra tikimybė, kad išmoks, jei reikės. Taigi, ar dabar jaunimas mąsto?

    • Deja, būsimiems žurnalistams faktologija yra esminis ir pagrindinis atrankos kriterijus. Galima žmogų išmokyti taisyklingai rašyti, taisyklingai kirčiuoti. Tačiau neišmokysi žmogaus žingeidumo, noro tyrinėti pasaulį ir atlikti jame kažkokią misiją. Žurnalistika yra profesija tik nedideliu laipsniu. Žurnalistika yra misija. Normali visuomenė yra socialinis organizmas, kuris reflektuoja save. Mes save stebime, mokomės, diskutuojame, vėl mokomės, darome klaidas, sprendžiame savo ateitį. Žurnalistai yra tie tarpininkai, kurie atranda ir perteikia visuomenei svarbią informaciją, tam kad pastaroji perdirbtų ją per savo diskursyvinius mechanizmus.
      Anksčiau, kai į mediciną būdavo labai sunku įstoti, jaunuolis (ė) pasirinkęs šią profesiją, jau paskutinėse vidurinės klasėse dirbdavo sanitaru ligoninėse, sustiprintai mokydavosi ir taip ruošdavo save sunkiai ir atsakingai mediko profesijai. Kaip yra dabar nežinau, bet jei ateina jaunuolis stoti į žurnalistiką ir nežino kuo skiriasi Vasario 16 nuo Kovo 11, tai reiškia, kad jis visiškai nesupranta ką daro, kur jis stoja ir kam jam to reikia. Todėl faktų nežinojimas yra nebaisus pats savaime, tai tik simptomas, kad žmonės atvyksta tušti.
      Klausimas, kurį kelia Artūras – kodėl taip atsitinka? Aš, kaip mažamečių kraujasiurbių atsakingas augintojas, galiu pareikšti, kad darželiuose šiais laikais su vaikais dirbama nepaprastai gerai. Jiems pateikiama daug informacijos, vystomas jų estetinis skonis. Tikrai nepalyginsi su tuo, kas buvo mano jaunystės laikais. Ir darželinio amžiaus vaikai šiais laikais yra labai protingi, žingeidūs, aktyvūs. Deja, iš mokyklos jie išeina bukagalviai. Kodėl taip yra nežinau, bet gal tai susiję su tuo, kad mokytojo profesija prarado autoritetą? Aukštojo mokslo vertė irgi yra devalvuota. Visi žino, kad sumokės „babkes“ ir įstos į kokį nors „univerą“ ir falų gale diplomą gaus. Univerų daug – visiems reikia „babkių“, diplomų užteks. Reiškia, mokykloje nereikia stengtis. Tai tokia hipotezė.
      Iš kitos pusės, kalbama, kad mokymo programa ir krūvis paskutinėse klasėse yra labai sudėtingi ir dideli.

      • Auksinis kardas

        Tai, ką vaikai gauna ikimokyklinėje įstaigoje, bei dėmesį jiems skiriančioje šeimoje (dažniausiai gauna) – ir yra pagrindinis jų santykis su pasauliu. Jis tikrai kokybiškas pažinimo, auklėjamąja prasme – užtat džiugus rezultatas. Jau pradinių klasių antron pusėn vyksta nutolimas nuo kokybės tiek galimybėse ir noruose priimti žinias, tiek santykyje su pasauliu, iš jo gaunamose žiniose. Vis daugiau dėmesio pelno menkavertis TV laikas, amorfinis žaismingasis kompiuteris ir Internetas, patrauklūs pasaulio blizgučiai, rutina šeimoje – ypač, jei joje moralesnių stuburų, principu su žiburiu nerasi. Jaunuolis sėkmingai „integruojasi“ į negudrią „gyventi juk reikia“ vagą, kurią pramynė „gudrūs“ suaugusieji. Obuolys nuo obels.

        Gyventi reikia, bet gyvenimas be žingeidumo ir principų – skurdus. Ir šitas skurdas pagrįstai bado akis. Manome, kad galima gyventi bet kaip ir nieko prasto nenutiks – liberalizavomės? Betgi viskas turi pasekmes.

      • Marius Gaubas

        Pagarbiai.

  • Daugtaskis

    Labai jau istrigo, tas pinigu emimas uz straipsnius. Cia manyciau nieko blogo, nes: 1) tai irodmymas, jog straipsnio parasymas yra ne menkavertis darbas, ir 2) tai irodymas, jog zmogus, kuris gavo uz tai pinigus, jau yra siek tiek daugiau nei tik pasirenges buti zurnalistu, jis maza savo dalele juo jau yra.
    Del situacijos pablogejimo kaltu ieskot nereikia. Kiekvienas esam uz save atsakingas. Tas kuris nori, bet kada gali pasiimti laikrasti, isijungti televizoriu ar radija. Jei pasiduodam idiotizmams ir patikim, kad visa tai yra nesamone, tai kas del to kaltas? Pats, ar reikia kaltinti aplinkinius? Gal mokslo reformas? Blogus mokytojus? Tevus, senelius, katytes, kaimynus ir ko tik mums neapkaltinus… Matot, visi Jus ieskot kaltu aplink, bet neturit valios nukreipt pirsto i save ir pabaksnot sau… Prisiimt dali kaltes.

    Pats buvau siame konkurse ir man nepatiko vienas dalykas – visi komisijos nariai, na bent jau tie, kurie kalbejo, o ne krizeno kampe, nesugebejo isklausyt. I kiekviena klausima, Jus turejot savo atsakyma ir jei kadidatas nepataiko i Jusu natas, tuomet jis lieka uz borto, kaip nesusipratelis, nes pasake ka galvoja, o ne tai ka reikia pasakyt. Tai ne objektyvumas. Aplamai, kam reikalinga 12-13 zmoniu komisija, kuriu puse atejo pasisnekuciuot tarpusavy, o kita puse kramto ir kandzioja kandidata?
    p. Racai, pats turite savo rankose namazai galios, sugebate parasyti ganetinai idomiai ir ne „sausai“. Jusu nuomone daug kam svarbi, todel tikriausiai ir siemet kurybinio konkurso komisijos nario „kresle“ atsidurete ne siaip sau. Sakote, kad buvote ten vedimas smalsumo ir norejote sau atsakyti i klausima, kuri pats iskelete. Akivaizdu, kad atsakyma radote, situacija pablogejo. Tai konstatuoti gali bet kas, taciau kaip tai sutvarkyti, cia jau kitu bedos. Pasakykit, ka reikia keisti, gal but, Jus busit isklausytas ir i Jusu nuomone bus atkreiptas deramas demesys.

    Mano nuomone, kurybiniame konkurse, pokalbis nereikalingas. Visiskai uztenka ir rasto darbo, nes jis parodo kaip kandidatas masto, kokie jo kurybiniai sugebejimai, rasymo kultura (kartais ir chultura), sugebejimas sudominti. Kadangi pats isbandziau kandidato dalia, is savo pozicijos galiu pasakyti tik tiek, kad pokalbis labiau reikalingas komisijos nariu EGO pakelti, o ne studentui patikrinti. Kiekviena karta neatsakius i klausima kai kuriu nariu veide pasirodydavo „akinamo baltumo“ sypsena. Man tai panasiau ne i susirupinima pablogejusia situacija, o i nora „pazaisti“ ir parodyti savo „galia“… Stiprus ne tas, kuris musa, o tas, kuris sugeba apsiginti :) Taciau panasu, kad Jus (ne tik p. Racas) sugebate viska pasukti sau palankia linkme. Argumentuotas atsakymas, kodel nesugebu atsakyti i Jusu uzduota klausima, Jums atrodo juokingas… Kaip gali buti, kad tu to nezinai?! Galiu kirsti lazybu, kad galejau paklausti dalyku, kuriu nezinojo nei vienas komisijos narys, taciau ar tai butu irode mano stiprybe ar butu tik dar labiau suerzine? Pripazinkim, esame lietuviai ir mes baisiai nemegstame uz save gudresniu. Ne isimtis ir visi komisijos nariai. Per daug savim pasitikintys ir rodantys savo jega. Jusu sumanumas paklausti klausimo, mano, i ji atsakyti arba argumentuoti, kodel negaliu atsakyt.
    Pats noriu tapti zurnalistu, nes tai suteikia visiska zodzio laisve. Na zinoma tik tuo atveju, jei zinai kur tai realizuoti. Taciau mane labiausiai traukia tai, jog tu igysi diploma specialybes, kurioje dirbanciu zmoniu nuomones visi klauso, visiems ji idomi, nepaisant to ar ji atitinka realybe ar ne. Nuklystant nuo asmeniskumu, siandieninej ziniasklaidoj truksta kokybes. Ir net gi labai… Tad dar vienas klausimas Jums – is kur Jus norite traukti gerus mokinius, jei patys jiems brukate menkavercius skaitalus? (Cia taip sakant, priminimas, kad jau galit bakstelet i save :) )

    Paskutinis dalykas, tai VU pervertinimas (zinoma ir ten dirbanciuju). Visi ten nori, nes tai „geriausias“ universitetas. As atvirai galiu pasakyti, jog noriu studijuoti ne todel, kad man ten labai patinka. Ne, tiesiog as noriu gauti diploma, kuris Lietuvoje ir Europoje bus pripazintas, kaip igytas viename geriausiu Europos universitetu. Kiek tiesos pastaruosiuose zodziuose? Na, tai ilgo ir nuobodaus pokalbio tema.

    • Mielas Daugtaški, nežinau, ar jums pasisekė kūrybiniame konkurse, bet jei ten būtumėte pasakęs tai, ką čia parašėte, aš būčiau prieš tai, kad jus priimtų. Pabandysiu trumpai paaiškinti kodėl. Pirmiausia, tai žurnalistai gauna atlyginimą, o ne pinigus už straipsnių rašymą. Be to, jūs pavojingas – turiu galvoje jūsų teiginį apie „visišką žodžio laisvę“. Dėl tokio požiūrio šiandien ir turime tiek daug problemų.

      Dėl klausimų ir išklausymų. Negaliu kalbėti apie kitus komisijos narius, tačiau aš labai įdėmiai klausydavau atsakymų. Ir kartais net jei žmogus nežinodavo atsakymo ir bandydavo logiškai samprotauti, mano vertinimas būdavo teigiamas. Dažniau teigiamas nei neigiamas jis būdavo ir tada, kai stojantysis atvirai pasakydavo „nežinau“, o ne bandydavo vaidinti „kietuolį“ ir pradėdavo nusišnekėti.

      Logika, aplinkos pažinimas, domėjimasis tuo, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje, bendras žinių ir išprusimo lygis – štai, kas, mano nuomone, yra svarbu žurnalistui ir mano klausimai buvo skirti būtent šioms savybėms ar jų nebuvimui atskleisti. Kaunietis, nežinantis apie R.Kalantą, panevėžietis, nežinantis, kas buvo J.Miltinis, mano supratimu, nebus geras žurnalistas. Tai, žinoma, subjektyvi nuomonė, tačiau aš buvau tik vienas iš keletos komisijos narių ir pasitaikydavo, kad mūsų nuomonės išsiskirdavo.

      Man nereikėjo atsakymų į temą, priešingai – žmogus, turintis savo nuomonę ir sugebantis ją apginti, iš karto galėdavo tikėtis geresnio vertinimo.

      Jums įdomu, kodėl aš atsidūriau komisijoje? Spėju, kad nesuprasite, bet vis tiek pasakysiu – labai norėjau pažiūrėti, kokie žmonės pretenduoja dirbti žurnalistais, ar bus iš ko rinktis (praktinis interesas), kaip pasikeitė Lietuvos mokykla per kelerius pastaruosius metus… Paaukojau tam keturias dienas. Nesigailiu, nes pamačiau daug ir bus apie ką pagalvoti.

      • Daugtaskis

        Taip, deje (ziurint is Jusu pozicijos), bet islaikiau kurybini konkursa.
        Istikruju as nepykstu ant nieko, seniai jau nebekreipiu demesio i zmones, kurie kartais atrodo nusiteike neigiamai mano atzvilgiu.
        Istikruju, norejau isgirsti Jusu atsakyma i mano teigini, jog komisijos nariai „maitvanagiai“. Malonu zinoti, kad apsirikau. Gal but viskas nera taip blogai, kaip man atrodo. Manyciau, jog patekes i zurnalistu terpe, sugebesiu viska pamatyti taip, kaip yra istikruju. Tikiuosi bus zmoniu, kurie tik pades tai pamatyti, o ne kis pagalius i ratus.
        „Man nereikėjo atsakymų į temą, priešingai – žmogus, turintis savo nuomonę ir sugebantis ją apginti, iš karto galėdavo tikėtis geresnio vertinimo.“ – uz siuos zodzius as Jums jauciu dar didesne pagarba nei pries tai.
        Paskaicius Jusu atsakymus, man darosi malonu, kad teko su Jumis pabendrauti kurybiniame konkurse.
        „Be to, jūs pavojingas – turiu galvoje jūsų teiginį apie “visišką žodžio laisvę”.“ – tikriausiai ne visiskai supratote ka norejau tuo pasakyti :)
        „Pirmiausia, tai žurnalistai gauna atlyginimą, o ne pinigus už straipsnių rašymą.“ – o cia jau as Jus ne visiskai teisingai supratau. Dabar, kai viskas isaiskejo, pritariu Jums.

        • Gediminas

          Geras žurnalistas iš tamstos bus.. gerai atsimenu, kad už klaidingai parašytą žodį deja, jo prirašiau visą sąsiuvinį, nes mokytoja gerą moralą atskaitė. Kiek matau, Jūs, sąsiuvinį dar prirašinėsite. Toliau nebeskaitau, sėkmės stojant.

      • Rimantas

        Įdomus būdas spręsti apie mokyklą iš to, kokie žmonės nusprendė dirbti žurnalistais.
        Ogi tokie patys kaip ir prieš 15 metų. Todėl ir žurnalistika tokia.

  • johnis

    As manau jog svietimo sistemoje buvo pasiimta ne ta kryptis. Rezultatas- scholastika klesti, teorija klesti. Lietuvos mokyklos neduoda atsiskleisti asmenybei, nemoko gyvenimo, metodai yra viduramziski.
    As isvykau is Lietuvos – priezastis- nenoriu kad mano vaikai butu Lietuvos mokyklose auklejami. Gaila kad neleidzia man vaiku mokinti namuose (pgl Konstitucija)- tada galeciau pats juos mokyti, to ko neismanau samdyti.
    Tas pats ir Universitetuose.

    • Rimantas

      O taip, visi švietimo ekspertais patapo. Kam mums pagrindai, mums laisvę mąstyti duokit.
      Ką ten primąstysi jokių pamatų neturėdamas?

  • naihelas

    dar tebesu jaunas „zurnaliuga“, bet jau asmeniskai teko susidurti su tuo, apie ka kalba Arturas. Paklausiau vienos pirmakurses, gal kas noretu pasipraktikuoti vasaros menesiuka pas mus redakcijoj, pazadejau pagloboti ir kiek imanoma padeti. Ta prasme, perduoti ta, nors ir menka, bet siokia tokia patirti, kokia pats esu sukaupes.
    Ir ka manot? Is pradziu esa keli zmones susidomejo, man jau prizadejo, kad skambins varpais ir t.t. Ir as rymojau prie telefono kaip mergele prie rutu darzelio, ir… nieko.
    Taip kad net ir istojusieji nelabai mato intereso kazkuo dometis, kazko noreti. Praktika jiems yra katorga, kurios taip noretusi isvengti ir gauti pinigus uz straipsnius. Ir jaustis svarbiais svarbiais zurnalistais.
    Nors gal cia visiems „senukams“ taip atrodo? Kad, va, kai mes ten buvom, viskas buvo geriau… tikriausiai taip, Daugtaski?

    Ir dar Daugtaskiui: patikek, tu ir teturesi ta stebuklinga pseudodiploma, „gerbiama“ visam apskritam pasauly. O man kazkaip kitaip atrodo, kai toj istaigoj paskaitas desto pries kelerius metus bakalaura baiges mano kolega (neabejoju jo kompetencija, tik, svelniai kalbant, keistai atrodo), o kiti tokio pat rango baigusieji jau raso recenzijas kitiems bakalauro darbams.
    Man atrodo, kad tai geriausiai iliustruoja visa zurnalistikos lygi.
    Ir nera ko skustis, kai dar netape bent nors kiek ciut ciut padoresniais (cia ne apie morale) zurnalistais, nubega paskui slamanti lita i PR’a ar ministerija. Gyventi juk reikia, ar ne, „kolegos“?

  • Jonas

    Dalyvavau šiame kūrybiniame konkurse ir gavau įskaitą. Tarp tų žmonių, kurie manęs klausinėjo buvote ir Jūs. Norėjau pasiteirauti, ar daug žmonių gavo įskaitą? :)

    • Jonai, jei būtų mano valia, jų būtų buvę gerokai mažiau…:)

      • Jonas

        Aš kažkaip sėdėdamas už durų ir laukdamas savo eilės susinervinau, kada išgirdau, jog vienas vyrukas nuėjo ten ir buvo žurnalistiką įrašęs 8 numeriu bei pasakė komisijai, jog atėjo šiaip sau, nesiruošė. Jis praėjo rašinį, vadinasi užėmė kažkieno vietą, kažkieno kas galbūt tikrai norėjo studijuoti šį dalyką, galbūt yra talentingas, bet nepasisekė jam, nes kažkoks ožys atėjo… Ech…
        Aš džiaugiuosi, jog įtikinau Jus, jog tikrai esu motyvuotas ir noriu studijuoti šį dalyką, nes tikrai to noriu labiau už viską. Ištisus metus apie nieką kitą negalvojau, kaip apie galimybę studijuoti VU žurnalistiką.

  • A.

    Taigi, aš esu viena tų pernykščių abiturientų, kurie stojo prieš kūrybinio konkurso komisiją.
    Įstoti į žurnalistiką buvo mano dešimties metų svajonė – nežinojau, ką veiksiu jeigu neįstosiu. Pamenu, kad drebėjo rankos ir kojos, buvo baisu, kad iš viso nesulauksiu pokalbio arba išgriūsiu jo vidury. :)
    Neabejoju, kad tokios ir panašios būklės ten ateina ne vienas, nes po perkūnais, laukti keturias valandas nežinioje, svetimame mieste ir stojant į svajonių specialybę yra mazochizmas. Bet aš suprantu, jog jis būtinas ir kad komisijai ir taip tenka didelis krūvis.
    Tokiom aplinkybėm pamiršti galima ir kokios spalvos yra trispalvėje… Beje, kiek žinau, taip yra ir nutikę.
    Taip, aš pamenu, kokie žmonės susirinko į stojamąjį ir kad kai kurie jų buvo gan buki. BET išvados, padarytos per kūrybinį konkursą, yra greičiau apie žmogaus sugebėjimą atsakinėti į klausimus ekstremaliomis situacijomis ir suktis iš padėties. To žurnalistui gal ir reikia, bet juo galima būti ir be to.
    Beje, gerb. Račai, mūsiškiai gi pas Jus šniūrais eina – interviu, į konferenciją, pakomentuoti… Nejaugi tokie beviltiški atrodom? :) O gi tokiu pat nešventu būdu į tą programą patekom.
    Be to, tam ir studijos, kad priverstų domėtis, sekti, žinoti. Tai tikrai lengviau, kai privalai tuo gyventi, o ne tik ką atsiplėšus nuo gerokai glušinančių brandos egzaminų.

  • Aš taip pat kaip ir Jonas. Ir labai daug atidaviau nemiegotų naktų tam. Tik va, nesuprantu, kokia gi čia gėda gauti honorarus? (norėti honoraro)

  • A.

    Viktorija, manau čia eina kalba apie „publikuosim/nepublikuosim tik jeigu sumokėsit“, kas yra gan nedora. :)

  • Slyvanosis

    Gerbiamasai pone Artūrai,
    Kreipiuosi į jumi su prašymu, kuris man gyvybiškai svarbus.
    Esu patriotiškai nusiteikęs verslą praradęs, jokios Lietuvoje pritaikomos profesijos neturintis bedarbis. Tačiau manęs net Darbo birža neregistruoja ir pašalpos, savaime suprantama, nemoka.
    Susidarius aukščiau išdėstytom aplinkybėm, nuolankiai jūsų prašau pripažinti mane žurnalistu stažuotoju ir įdarbinti mane jūsų agentūros skyriaus „Anekdotai“ vedėju, nes aš tikrai žinau:
    1. Kokie Lietuvoje yra mokesčiai – ne tik “už elektrą ir už šildymą”, bet ir už dujas, už gyvatuką ir už kabelinę.
    2. V. Mykolaitis ir V. Putinas – abu gimęs Rusijoje, o J. Erlickas – LTSR.
    3. Kur pernai vyko G. Kirkilas stebėti olimpinų žaidynių.
    4. Kad ir ufonautui aišku, jog Vasario 16-oji yra beveik mėnesiu anksčiau už Kovo 11-ąją.
    5. Lietuvos „Istorinė prezidentūra“ atsirado 13 a. po Kristaus ir sietina su Šeimyniškėlių piliakalniu (spėjama Vorutos pilies vieta), kur 1253 m. Lietuvos karaliumi buvo karūnuotas LDK Mindaugas. (Negalima sieti istorinės prezidentūros su Kaunu ir A. Smetona, bo visi ims juoktis ir badyti pirštais).
    6. Raimis B. (Sigos Šv. vyras) nupirko „Lietuvos rytą“ Vito T. pageidavimu užploti Gedvydui V. per minkštą vietą.
    7. Lietuvos M metinės sietinos ne su Tacitu ir Kleopatra Ptolemėjyte, o su Romos Imperijos legatu Palemonu, tuometinėje LEZ prie būsimo Kauno įkūrusiu stiklo ir kreivų veidrodžių fabriką.
    8. Rolandas Barysas nėra susijęs nei su sraigtasparnių verslu, nei su „Rolando giesme“. Dar daugiau, ir šviesios atminties buvęs pirmasis atkurtos Lietuvos finansų ministras R. Sikorskis nebuvo susijęs su sraigtasparniu verslu, nors jo vardu pavadintais helikopteriais skraido pusė Amerikos.
    9. B. Lubys yra lu(o)bizmo atradėjas ir instaliuotojas Lietuvoje.
    Kaip matote, į visus jūsų klausimus atsakiau teisingai, todėl nuolankiai (klūpėdamas ant kelių) prašau patenkinti mano prašymą.

    Nuolankiai ir su viltimi,
    savamokslis žurnalistas
    M.K.Slyvanosis

    • WU

      Man kai kurie sąmojai pasirodė gana juokingi :) Dedu „geras“..

      • Manau, kad tai ne sąmojai. Slyvanosiui tikrai reikia šio darbo. Palaikykime jį :)

        • Marius Gaubas

          Laikau.

  • Vija

    Viktorija, pinigai už straipsnį – turima omenyje ne honorarai, o užsakomoji žurnalistika…

  • O ko ponas Račas stebitės? Pamiršot, kad pats augote ir mokėtės anais laikais, o dabar viskas kardinaliai pasikeitė? tuomet gal buvo labai svarbu tautiškumas, savo istorijos žinojimas ir t.t. ir pan. Deja, šiuo metu taip nebėra. Nesistebiu, kad jaunimas nebežino, kada ta kovo 11 o kada ta vasario 16 buvo. Įdomu šeip, ar tarp tamstos pažįstamų vaikų yra daug tokių na pavadinkime juos vunderkindais, kurie pasakytų kas kur kada? :) Manau nei vieno, o ir paties tamstos vaikai nemanau kad viską jau taip žino.. juk vaikai tai dabar auga su TV, per kurį rodo MTV ir šeip plauna smegenus, su internetu, kuriame karaliauja visokie feisbukai ir one’s, su kiemo/mokyklos chebra, kuriai rūpi pritempti alaus ir surukyti cigaretę. Žinias žiūrėti, laikraštį paskaityti ar kad ir delfi.lt atsidaryti – ne lygis, tai nėra ko norėti ir to bendojo išprusimo… ir šeip – čia Lietuva, čia lietūs lyja…(o manau už respublikos sienos, tai vietiniai jaunuoliai ir šalių kaimynių neišvardintų)

  • Ričardas

    Velnias…Mane draugai stume sudalyvauti konkurse, bet abejojau, kad atlikysiu komisijos atakas, taciau pasiklauses pazystamu dalyvavusiuju ir tai kas cia parasyta, galejau drasiai eiti. Kazin ar bus siais metais jau galesiu bandyti.

  • taip

    Čia daug kam neramu matyti, kokie žmonės pretenduoja dirbti žurnalistais. Peršasi mintis, kad šiuo metu žurnalistų profesija turi daugiau savigarbos ir domėjimosi pasauliu. Kitaip, jeigu ir šiuo metu lygis būtų pasibjaurėtinai žemas, juk nesibaisėtumėte ateinančiąja karta.

    Esu praradęs pasitikėjimą žurnalistika, nejaučiu šiai profesijai nieko panašaus į pagarbą. Bet matau jūs visdar turite tikėjimo šia profesija.

    Galbūt kažkur ne ten skaitydavau? Kur ta žurnalistika, už kurią jums nėra gėda, kurią galėtumėte parodyti kaip gerai atliekamo darbo pavyzdį?

    • taip, tie pavyzdžiai galėtų būti BNS, Atgimimas, Verslo klasė, The Economist, Financial Times, BBC

      • taip

        Ačiū

      • Rimas Norvaiša

        Artūras Račas klausia, kodėl mūsų švietimo sistema vis prastėja. Viena iš priežasčių, manau, slypi Jūsų ponas Račai teiginyje: jei būtų mano valia, jų [gavusių įskaitą] būtų gerokai mažiau.
        Deja, mes, dėstytojai, per daug dažnai elgiamės ne pagal savo valią, o taip kaip iš mūsų reikalauja ,,sistema“. Bijome elgtis pagal savo valią? Tai patys ir esame kalti.

  • nerijus

    Artūrai

    Moksleiviai neprivalo žinoti apie Lubį, ESBO, Borysą stojant į žurnalsitiką. Jau tikrai persistengėt.

    Klausimai Jums:
    Kaip verslą pradėjo Rotšildai?
    Kaip prasidėjo deimantų kasimas PAR ir kas jas pradėjo?

    Prašom atsakyti be googlės ir vikės pagalbos.

    • RNG

      būsimasis žurnalistas turi būti žingeidus, nes pretenduoja tapti žinios skleidėju. jei dabar tokia savybe nepasižymi, tai didelė tikimybė, jog ir nepasižymės.

    • noriu dar pridėti prie Nerijaus minčių. Žinau begalę žmonių, kurie net gerai mokėdami dirbti kompiuteriu nemoka ieškoti informacijos tame pačiame google… Tai gal egzaminuojant būsimus žurnalistus atsiras kompiuteriniai testai ir kursai kaip naudotis google? O realiai tokie žmonės tiesiog nemoka logiškai galvoti (tokiems nei google, nei enciklopedijos, nei laikraščių archyvai nepadės)…
      P.S. Viena dėstytoja, kai studijavau, mus mokino ieškoti reikalingą informaciją (kaip ir kur…), nes sakė, kad visko visvien neišmoksime…

      • nerijus

        Simai

        Šiandien paskelbė informaciją, jog V. Adamkus spręsti dėl ledo šokėjos Katherine Copely, dvigubos pilietybės( dvigubą pilietybę draudžia įstatymas- ar, žiniose speacialiai pateikiama tendencinga ifnormacija? ), palieka Dalios Grybauskaitės valioje.

        Rizikuos ar ne?

        Žinia, jog V. Adamkus nepasirašė dėl amerikietės krepšininkės K.Douglas dvigubos pilietybės suteikimo, nes tai prieštarauja mūsų Konstitucijai.

        Ar bus teikiama vėl svarstyti, dvigubos pilietybės suteikimo, Konstitucijos pataisa?
        Žinant, kiek balsavo už D.G. rinkėjų- manau, kad rizikuos.
        Ji populiari ir tai puikus metas išvykėliams ir viskiems prisiplakėliams.
        Iš anksto pasisakau, jog aš GRIEŽTAI prieš Konstitucijos keitimą dėl pilietybės suteikimo.

    • Daugtaskis

      Taip, Jusu teiginys manau teisingas – moksleiviai apie tai neprivalo zinoti. Kitas dalykas, ar to neprivalo zinoti zmogus, kuris ruosiasi studijuoti zurnalistika? Tai savisvietos reikalas.

  • nerijus

    Artūrai, pasakykit, kodėl Dainų šventės koncerte ( Žalgirio stadione ) be Dalios G. ir Andriaus K. prie jų, VIP ložėj, sėdėjo Vytaytas L. vyresnysis?
    Tendemas aiškėja. D.G. politikos kryptis, taip pat.
    Ko ji aptilodėl LEO projekto? Kur jos populistiniai pasisakymai: aš netiru tiek laiko…ir pan.?
    Kad Jūs žinotumėt, kaip aš jos nemėgstu- labiau už V.L., AMB ir net Zuoką.

    • nerijus

      Paminėsiu ir Paksą, nes galvosit, kad paksistas…

    • Nerijau, nesinervuok. Kad D.G. yra dešinioji buvo aišku nuo pat pradžių.

      • nerijus

        Žinau ir nesinervuoju :)
        Tik, neturėjau dar taip nekenčiamo politiko :)
        Žmonės, patys nesuprato, kad balsuodami už D.G. palaiko tą politiką, kurią labiausiai keiksnoja- konservatorišką :)
        Eilinį kartą, buvo išdurti :)

        • Palaukime pirmųjų darbų… Aš įsivaizduoju kas dėsis žiniasklaidoje po pirmųjų jos darbų (įtariu, kad tai bus pilietybės suteikimas ar kažkas panašaus)…

        • iš kairės

          Man visad buvo aišku, kad DG dešinioji, tik tas dešinumas kitoks nei mes įpratę čia matyti. Esu „iš kairės“, bet išrinktajai prezidentei neapykantos nejaučiu. Visų pirma todėl, kad pasiilgstu politikoje padorumo, o ji jo regis turi.
          Padorumas – tai minimumas, ko tikiuosi iš DG, nes iki šiol pagrindinis daugumos (ir AK, ir daugelio tiek dešinėje, tiek kairėje) bruožas – nepadorumas (finansinis, moralinis…).
          Aš matuoju kaip mokesčių mokėtojas ir klausiu „ką šis politikas ketina daryti su mano sumokėtais mokesčiais?“.
          Blogiausia, jei dovanoja kitai valsybei (naftą, energetiką, bankus – taip nepaiso saugumo; nepainiokite su investicijomis), sau, savo ar draugiškam privačiam verslui (sankcionuoja korupciją), išdalina privilegijuotiems sluoksniams ar savo elektoratui ir t.t.
          Vis dar tikiuosi, kad ji paisys padorumo ir privers kitus politikus jo paisyti.

          • nerijus

            Politikai nesutverti padorumui…

            Jos tylėjimas dėl LEO- aiškiai parodo jos nenorą jį naikinti. Tai akivaizdu.
            Kaip sakoma: išrinkote- ačiū, o toliau jau ne jūsų pinigai…

      • GIGA

        jai jokio skirtumo kuom būti-tipinis karjeristės pavyzdys.Tarp kitko nesakau,kad tai blogai-kiekvienam savo…

  • eko

    Mano galva daugelis isvardintu faktu mazareiksmiai zmogaus gyvenime…

  • NiekurNeiva

    Dėl faktologijos skylių.

    Seniai seniai stojant VU (ir kitur) buvo toks rodiklis kaip VISŲ PAŽYMIŲ VIDURKIS.

    Jei dabar į tai neatsižvelgiama (nežinau), tada tikėtina:
    1) Kam, pvz. nuo 10-os klasės, mokytis tų dalykų, kurių pažymiai „nedalyvauja“ stojant į aukštąją ?

    Taigi, visokios chemijos, fizikos, biologijos, muzikos etc. būsimiems žurnalistams kaip ir nereikalingos?
    Bet žmogučiams, įgijusiems „vidurinį išsilavinimą“, tai tos žinios tikrai būtinos – kaip ir įgyti papildomi pilkųjų ląstelių vingiai ? Netgi reikalinga, kaip patyrimas išmokti tokių dalykų, kurių NEMĖGSTI, kurie NETRAUKIA – išmokus ant kupros nešioti tai nereikia.

    Dirbant realiuose darbuose tai tikrai ne reta situacija…

  • Gintas

    Aš pritarsiu Fredžiui, kad žurnalistai neturėtu daryti grubiu klaidų, o pas jūs yra daug, net atsakydami Fredžiui vietoj ligonio parašėte liginio, suprantu kad jūs žinote kaip tas žodis rašosi ir kad netyčia nuspaudėte šalia esančia i raidę, bet nejau taip sudėtinga parašius tekstą, jį dar kartą perskaityti ir ištaisyti klaidas, o taip atrodo, kad jus negerbiat savo skaitytojų.
    Be to ar tikrai mokykla kalta, kad mokiniai nežino vieno ar kito dalyko? Per 4 metus radikaliai mokytojai nepasikeitė, manau, kad dauguma jų mokė tie patys mokytojai kurie mokė ir tuos prieš ketverius metus. Tai gal bėda ne mokykla, o visuomenė, tėvai, šeima? jūs viską verčiat mokyklai, švietimo reformai, o kokia vieta vaikų auklėjimui ir lavinimui skiriate šeimai ir tėvams? Ar ne tėvai turėtu daug daugiau tuo rūpintis? Dabar tėvai dažniausiai numeta mokyklai savo vaikus ir reikalauja, kad tik mokykla jos auklėtu ir mokintu, o apie savo pareigas pamiršta.

    • lv

      Taip, Gintai, prieš pamokslaujant tikrai nesunku (ir vertėtų) perskaityti savo laišką/atsakymą ir atrasti jame net iki ~10 apygrubių klaidų…

  • Berge

    Komentaras „ne į temą“…

    Šiandien per Lietuvos tūkstantmečio minėjimą buvo itin graudu stebėti, kaip Lietuvai (kartu su kitų šalių „galingaisiais“) atstovauja ponas A.Valinskas su savo ponia I.Valinskiene…

    …klounai valdo pasaulį…

    Tai ko norėti iš būsimų žurnalistų? Kurie, tikėtina, pirmiausia įsidarbins pas Tomkų na ir šiaip panašaus IQ lygio leidiniuose…

    • Fredis*

      Nevykusiai išsišokai, ponia Berge, eik ruošti pamokų.
      Keista, kad tautietei Bergei atsivėrė akys tik kai ant Olimpo kalno užlipo A.Valinskas. Juršėnas, Paulauskas, Muntianas (buvę Seimo Seimo pirmininkai), o ir vyriausybės vadovai (Brazauskas, Šleževičius, Kirkilas) „praregėjimo“ priepuolio nesukėlė.

      • Matotaupa

        Fredi,
        Na kodėl jūs siuntinėjate žmogų ruošti pamokų, kai pats rašinėjate apie visokias pelkes ir kitokius vėjus? Norite visiems įrodyti, kad gerai paruošėte savo namų darbus ir gausite devynetuką ne pelkėje? Ar kaip?

        • Fredis*

          Matotaupa, eik ir tu ruošti pamokų.
          Pamokos tema – komunizmas, susivesk į google.

          • Matotaupa

            Fredi,
            Ar jūs šio tinklapio šeimininkas? – Ne, ne jūs.
            Ar jūs turite teisę man nurodinėti? – Ne, neturite.
            Tai eikite velniop su savo nurodymais pas mylimus ir dievinamus konservus.
            Sėmkės.

          • Mielieji, gal galimėtų su nuorodom siuntimus dėti :)

          • Fredis*

            Matotaupa, galiu patikslinti pamokos temą –
            Komunistų partijos nusikaltimai Lietuvoje.
            Suprantu, kad tai ką jie padarė yra siaubinga, bet kodėl tu taip nervuojiesi dar net nepaskaitęs?

          • Matotaupa

            Fredi,
            Ačiū kad rūpinatės mano nervais.
            Bet nesinervuoju, gaila būtų gadinti savo nervus dėl tokių kaip jūs. Greičiau atvirkščiai – man labai smagu jums parašyti.
            Jei teisingai supratau, tai jūs kruopščiai analizavote kp nusikaltimus? Gal ir kokį referatą esatę parašę, ar net mokslinį darbą?

  • Illiuminati

    Deja bet visuomene placiaja prasme siandien jau nebeigali brandinti eruditus. Autoriui turbut ne naujiena, jog ne tik jaunieji kurybingai isgyvena mentalini bada, taciau netrukus svietimo fone apsireiks „viska valanti ziema“. Kuomet „liberalizuosis“ aukstasis svietimas. Laukia taipogi liudnas vaizdelis, liudnesni nei matet siemet ar anuomet

  • Linas

    perskaičiau A.R.straipsnelį ir visus komentarus,nes tema man pasirodė labai aktuali.Tik aš norėčiau į ją pažiūrėti plačiau:kodėl pas mus visose gyvenimo srityse,o ne vien žurnalistikoje,jaučiamas toks turėto lygio praradimas,profesionalumo bet kur nuvertinimas?Mano atsakymas(cituoju Maldeikį) – todėl,kad esam švogerių respublika.Kam mokytis iki nukritimo,jeigu tolesnį likimą nuspręs įtakingų giminių,pažįstamų,etc.turėjimas ar ne?Gal dar partinė priklausomybė.Deja,prikūrę aibę partijų,mes ir toliau likome vienos partinės-politinės nomenklatūros valdomi ir įtakojami.Nenoras mokytis,kelti savo žingeidumo ir profesionalumo lygį yra apsprendžiamas objektyviomis sąlygomis.P.S.kaip kitaip,jeigu ne absoliučiu neprofesionalumu,galima vadinti vakarykštę tiesioginę transliaciją apie užsienio svečių sutikimo ceremoniją prezidentūroje?Sugebėta net supainioti artimiausių kaimynų -Rusijos ir Baltarusijos kultūros ministrus,pastarąjį pavadinant Islandijos premjeru.Studijoje sėdintys „ekspertai“tipo A.Lydekos irgi nieko nepastebėjo.Žodžiu,graudus vaizdas,o dar prisiminus tą pačią tiesioginę transliaciją iš Pekino olimpiados atidarymo ceremonijos,iš viso verkti norisi.Sutinku su A.R.lygis krenta su kiekvienais metais.

  • Hilda

    Norėčiau sužinoti ir kitų komisijos narių nuomonę apie kūrybinį konkursą.

    • Hilda, galite bandyti jų paklausti. R.Staselis, D.Radzevičius turi savo tinklaraščius, kitiems gal galima tiesiog parašyti.

  • 7x

    „galėčiau suvokti, kad neskaitydamas knygų savo malonumui, jis gali nežinoti nė vieno šiuolaikinio Lietuvos rašytojo (išskyrus V.Mykolaitį-Putiną ir J.Erlicką)“
    Nununu, aš gana daug skaitau savo malonumui, tačiau žinau itin mažai šiuolaikinių Lietuvos rašytojų (pirmiausia todėl, kad netikiu, jog Lietuva apskritai kada nors turėjo rašytojų, na nebent B. Sruogą, o antra – užsienio literatūra daug įdomesnė). O dėl viso kito – tai nu ir naujieną pasakėt, Artūrai – žmonės durni! Stop the presses!

  • Dėl Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios „sumaišymo“, išlaikius valstybinį egzaminą, aš pilnai suprantu. Dėl kitų – nelabai. Argi būtina žinot apie B. Lubį? Valdančiąsias koalicijas? „Snoras“ perka akcijas? IMHO, visiški niekai, smulkmės, kurios gali atrodyti ne smulkmės tik savim nerealiai pasitikinčiam komisijos nariui, kuris tiek „užsigrūdinęs“ ir „patyręs“, kad turbūt savo subjektyvumą jau laiko objetyvumu.. Tokių klausimų galima begales prigalvoti, paprastai tokius, kurie aktualūs klausiančiajam ir tokius, kurie atitinka jo vertybes. Ir kaip jau kažkas pastebėjo, galima užduoti ir patiems komisijos nariams kažką, po kurio pradės žiopčiot, kaip žuvys iššokusios iš vandens. Ir toks neišprusimas apie „kasdienius“ dalykus kažin ar parodo švietimo sistemos blogumą. Nes mokoma ten visai ko kita, paprastai to, kas sena, įgyję vertę ir jau gražiai suklafikuota. Tu gali nežinoti nieko apie kokį „Williams“ ar skandalą, bet puikiai analizuoti kokį nors lit. kūrinį. Tu gali nelabai ką nutuokt apie euro/lito santykį, bet gerai laužti logaritmines lygtis. Nebent toks mokymas yra blogai ir BŪTINAI reikia žinoti apie Kalantą ar dar ką nors (o kas, jei būsimas žurnalistas domisi tik viena sritimi, kurią puikiai išmano ir norės joje realizuotis, o kitos jam visiškai nusispjaut?). Aišku, tas neišprusimas gali stebinti ir smagu, kai kažkas žino gana nemažai iš įvairių sričių, bet tik nereikia apmaudžiai susiimti už galvos, jei jaunuolis nežino kažko, kas iš pirmo žvilgsnio atrodytų vertybiškai svarbu. Reikės ir sužinos. O gal ir ne ir jam to visiškai neprireiks.

    Dėl vieno tai visiškai sutinku – daugiau kritinio mąstymo ir logikos visuomet nepekenks, nes neabejoju, kad mokyklose daugiau menkavertės propogandos nei mokymo žiūrėt į viską labiau iš šalies.

  • Hilda

    Ką pasiūlytumėte moksleiviui, kuris sekančiais metais norėtų bandyti laimę šiame konkurse?

    • Hilda, mano patarimas būtų labai paprastas: domėtis tuo, kas vyksta Lietuvoje ir pasaulyje bei lavintis

  • Woo

    aš tai nesuprantu, kodėl į magistrantūrą nėra stojamojo. Vat ir sustoja visokiausi… :)

  • Man toje vertinimo komisijoje užkliuvo viena mergina, kuri planuoja studijuoti politikos mokslus ir traptautinius santykius, baigė vieną prestižinę gimnaziją, buvo Baltarusijoje, bet… Ji mano, kad Baltarusija yra demokratinė šalis, o Aleksandras Lukašenka jai visiškai nežinoma asmenybė.

  • dede

    zurnalistai ima tai kodel busimi zurnalistai negali noreti imti a?

  • Rimantas

    Taip taip. Vaikus išauklėti turi mokykla ir įstatymai. Tėvai tik juos pagamina. Žavinga.

  • Jurgita

    Ką aš galiu pasakyti, ponas Račai, – kad komisija vertindama KŪRYBINĮ konkursą į žurnalistikos specialybę, rimtai išsikalinėja. Gaila, kad daugumos čia pateiktų klausimų man nepasitaikė… Jei būnu paklausta, kas yra „Lietuvos ryto“ tam tikros skilties redaktorius ir nežinant atsakymo – man pasako ačiū, esu nurašoma kaip „neintelektuali“ („Lietuvos ryto“ žinios, laikraščio, kurio apskritai dauguma normalių žmonių neskaito, nes šis laikraštis pernelyg angažuotas ir pliotkerkas). Taip, buvau paklausta, kokia partija valdo mano miestelyje ir atsakymo nežinojau… Taip, gal buvau kvaila kaimietė, bet išties nepretendavau į žurnalistinės politologijos skiltį, maža to – politika manęs visiškai nedomina! Stojau tam, kad rašyti pulicistinėmis egzistencinėmis gyvenimo temomis ir net kurioje šalyje vyko sporto olimppiada, visiškai nesidomėjau. Taip, esate teisus – tai parodo švietimo ir KŪRYBINIŲ TALENTŲ įvertinimop pagrindus – kad švietimas LT (mokyklose ar universitetuose, ar stojamuosiuose) yra žiniamašinė. Taip yra vertinamas talentas ir motyvacija. Ir visgi ar ne tam reikalingi istorijos egzaminai, kad per stojamuosius būtų patikrintos istorinės žinios? kaip sakant, gavau 88 procentus, tai gal nebuvau tokia jau durna? Nors žurnaliste užsimaniau būti ne dėl to, kad daugiau politinėse periperijose pasigilinčiau ar kad labai domėjausi laikraščiais ir atmintinai žinojau jų koncepcijas ar redaktorių pavardes. Na, stojant būtų toks jausmas, jog viena pusė kalba apie plauką, kita apie plaukimą – ir abi pusės prasilenkia, viena į dešinę, kita į kairę nuplaukia. Esu savikriškas žmogus, ne dėl to, kad čia liečiau skaudulius rašau, tiseiog stojamieji pateikė labai daug keistų ir netgi primityvių staigmenų.

    • miela Jurgita, nežinau, ar per stojamąjį egzaminą mes buvome susidūrę, tačiau tamstos teiginys, kad „komisija rimtai išsikalinėja“ neatitinka tikrovės. Nes komisijoje būna daug žmonių ir jie vertina šiek tiek skirtingai. Pavyzdžiui, aš laikausi numonės, kad žmogus, norintis tapti žurnalistu turi nors kuo nors domėtis. Ir jei, pavyzdžiui, stojantysis sako, kad jis nori būti sporto žurnalistu, klausinėju jo apie sportą. Jei sako, kad domisi teatru, bandau paklausti apie teatrą. Jei norite rašyti apie egzistencines gyvenimo temas, turėtumėte paaiškinti, kas tai yra, kokios tai temos ir ką pavyko sužinoti. Gal net pasakyti, kas tomis temomis rašo Lietuvoje ar užsienyje ir kuo norėtumėte sekti arba ką norėtumėte daryti geriau. Jei į šiuos klausimus atsakytumėte įtikinamai, mano vertinimas būtų geras.

      Beje, kiek pamenu, tai būtent vadinamieji „kaimiečiai“ per stojamuosius pastaruoju metu pasirodo geriau nei didžiųjų miestų atstovai. Dažniausia todėl, kad turi daugiau motyvacijos ir talento, kurį sugeba atskleisti per pokalbį.

  • Jurgita

    Laba dien, ačiū už atsakymą. Na, gal aš nekorektiškai pasakiau, visgi manau, kad komisijai reikėtų nusistatyti vienodus, itin konkrečius vertinimo kriterijus, galbūt netgi pateikti kokią nors literatūrą, kad stojantieji iš įvairių miestelių galėtų konkursui pasiruošti. Manau, tai neturėtų būti vien sėkmės dalykas… Kas iš tikrųjų norės įstoti, rimtai konkursui ruošis ir pasiruoš, o kas tik bandys – neskirs tam laiko. Ne, konkrečiai mes nebuvome susidūrę.

  • Laura

    „Teigiamą istorijos pažymį“. Artūrai, nesipiktindamas jaunosios kartos neraštingumu ir bukumu politiniame ar visuomeniniame gyvenime turėtumėte žinoti, jog pažymiai – ne teigiami ar neigiami, o patenkinami, arba nepatenkinami.

  • Toks įspūdis, kad būdamas aštuoniolikmetis Artūras Račas viską žinojo ir mokėjo.
    Daug atiduočiau, kad galėčiau pabendrauti su Jumis, kai Jums buvo 18 ar 19 metų.

    Kaip įmanoma viską žinoti? Tam tikrais atvejais, tam tikromis temomis žinai daugiau ar mažiau.
    Ar yra žurnalistas, kuris rašo apie viską? Ne. Yra diferencijuotos tam tikros skiltys – sportas, verslas, pramogos.
    Kur šiose skiltyse yra po vyr. redaktorių, pav. redaktorių, dar po 3 žurnalistus, ir dar po 2 vertėjus.

    Labai lengva išsidergti.

    • Žymantai, tikrai labai mažai žinojau ir nedaug mokėjau. Bet kūrybiniame konkurse bent jau mano požiūris buvo toks: svarbu, kad mokėtų mąstyti, analizuoti ir daryti išvadas. O kai dėl žinojimo, tai konkrečius klausimus stengdavausi uždavinėti tik tiems, kurie pasakydavo, kad kuo nors domisi. Nesvarbu, kas tai bebūtų – sportas, teatras, politika, muzika ar pašto ženklai. Nes juk jei domiesi, tai jau lyg ir turėtum ką nors žinoti. O štai jei niekuo nesidomi, tai jau šiokia tokia problema.

      Na, ir pagaliau man atrodo, kad būtinas tam tikras bendro išsilavinimo cenzas. Toks minimalus – žinoti, kas Lietuvos prezidentras ar premjeras, kokios yra Lietuvos kaimyninės valstybės, kas yra vasario 16, kas toks Čiurlionis ar Šimonis ar Miltinis ar Landsbergis, ar yra valstybinė religija ir panašiai. Nes kai kuriuos dalykus reikėtų žinoti be google.

      Tad jei labai atvirai, daug didesnis išsiderginėjimas yra pretenduoti informuoti kitus, jei pats esi visiškas neišmanėlis. Čia ne tamstai, bet tokių mačiau labai daug. Ir šiandien nemažai matau tokių dirbančių. O paskui patys rėkiate kokia bloga žiniasklaida.

  • Pingback: Laikiau žurnalistikos kūrybinį konkursą. Be kūrybos. Ir ne konkursą. « Žymantėlio Blog`as()

  • Marius Gaubas

    Moketi skaityti ir moketi perskaityt raides ir zodzius yra du labai skirtingi dalykai. Kaip dainuoja Liaudanskas, „Pasaulis vis geriau saudo, vis blogiau skaito“. Kaip sako mano vienas is triju Mokytoju, toks prazilusia barzda ir protingomis akimis – „Nulepausiu laikai“, arba dar aiskiau – „Peraugusiu sprotu“. Papeje ju daug, ir labai skanus, beje. Nei egzistencines nevilties, nei A.Sliogerio (anei Tacito isminties, nei Aristotelio kategoriju, nei gi Stendalio kaimiskosios erotikos) rastu. Tik iphone ir $. Idiotizmo kaina nepalyginamai didesne nei ginklu, narkotiku ar nuogu mergu. Ir ja teks sumoketi. Ir nelabai uzilgo. T.y. daug greiciau, nei svaiginamasi. Su kuom ir sveikinu. Pagarbiai, MG.

  • Nes galėčiau dar suprasti, Kad žmogus, baigęs 12 klasių ir gavęs vidurinį išsilavinimą, nežino, kokie Lietuvoje yra mokesčiai (dažniausias atsakymas buvo „UZ Elektra“, UZ šildymą „), galėčiau suvokti, Kad neskaitydamas knygų Savo malonumui, JIS gali nežinoti ne vieno šiuolaikinio Lietuvos rašytojo (išskyrus V.Mykolaitį-Putiną ir J.Erlicką) ir ròng tai