Kūrybinis konkursas: gyventi juk reikia…

…Kažkaip jau taip išėjo, kad apie norėjusius tapti žurnalistais prisiruošiau parašyti tik dabar, sėdėdamas Karklės pliaže… 

Nes buvo gimtadienis, po to Stasio paroda Tauragėje, po to – vėl gimtadienis, o po jo – Blogout 2009 (ten irgi pora minčių kilo, gal reiks jomis kada pasidalinti). 

Taigi, kūrybinis konkursas: tiems, kurie nori tapti žurnalistais arba, pasak vienos dalyvės, nori valdyti pasaulį.

Būtų galima pasakyti labai paprastai: liūdnas vaizdelis ir jis gerokai liūdnesnis, palyginti su tuo kurį mačiau prieš ketverius metus.

Ir įtariu, kad ne vien tie keliasdešimt studentų, kuriuos per tas kelias konkurso dienas pamačiau, dėl to vaizdelio yra kalti.

Mano spėjimas būtų – kalta nesibaigianti švietimo reforma ir mokymo programos.

Nes galėčiau dar suprasti, kad žmogus, baigęs 12 klasių ir gavęs vidurinį išsilavinimą, nežino, kokie Lietuvoje yra mokesčiai (dažniausias atsakymas buvo „už elektrą“, už šildymą“), galėčiau suvokti, kad neskaitydamas knygų savo malonumui, jis gali nežinoti nė vieno šiuolaikinio Lietuvos rašytojo (išskyrus V.Mykolaitį-Putiną ir J.Erlicką) ir net tai, kad jis nesidomi sportu ir todėl nežino, kur pernai vyko olimpinės žaidynės.

Bet niekaip negaliu sprasti, kaip ką tik išlaikius valstybinį istorijos egzaminą galima nežinoti, kas buvo anksčiau: Vasario 16-oji ar Kovo 11-oji.

Taip pat man nesuvokiama, kokiu būdu gali gauti teigiamą istorijos pažymį, jei terminas „istorinė prezidentūra“ tau siejasi su 19 amžiumi, tačiau pasakyti, kas tada galėjo būti prezidentas, nesugebi…

Negaliu suprasti, ką turėjai veikti mokykloje ir apskritai pastaruosius pusę metų, kad klausimas apie tūkstantmetį tau taptų neįveikiamu galvosūkiu ir sietųsi su Tacitu ir Ptolomėjumi..

Apie režisierius, ESBO parlamentinę asamblėją, valdančiąją koaliciją ir ją sudarančias partijas jau net kalbėti neverta…

Kokiame miške turi gyventi, kad pavardė B.Lubys tau nesukeltų jokių asociacijų ir bent jau kokių nors miglotų prisiminimų?..

Kiek kartų per mėnesį (metus?) turi žiūrėti žinias, atsiversti laikraštį ar kurį nors naujienų portalą, kad ateidamas stoti į žurnalistiką nebūtum girdėjęs apie tai, kad „Snoras“ ketina įsigyti „Lietuvos ryto“ akcijų paketą ir kad Rolandas Barysas niekaip nesusijęs su sraigtasparnių verslu?

Koks turi būti tavo santykis su pinigais, jei rimtu veidu skaičiuoji, kaip nuo šių metų pradžios pasikeitė lito ir euro santykis… nes litas susietas…su Lietuva…

Daugelio dalykų, žinoma, galima išmokti arba tiesiog pasinaudoti google.lt…

Tačiau domėtis ir būti smalsiam išmokti jiems jau, atrodo, per vėlu. Ir išmokti logiškai mąstyti, bandyti panaudoti bent tas minimalias žinias, kurias jiems 12 metų kimšo mokykloje – taip pat.

Per keturias dienas mačiau gal tik kokius 4-5 žmones, kurie buvo to išmokę… Prieš ketverius metus tokių buvo gerokai daugiau.

Bet šiemet pamačiau ir naujų dalykų: du jaunuolius, pasirengusius imti užmokestį už išspausdintą straipsnį. Tiesa, tik per sunkmetį…

Ir paaiškinimas buvo labai paprastas: „Gyventi juk reikia“…

Ir ką čia dar gali bepridurti…

(12 balsų, vidurkis: 3,33 iš 5)
Loading...