Sveikatos apsaugos ministerija taip pat rengia viešuosius pirkimus: norite paspėlioti?

Pamenate, visai neseniai siūliau paspėlioti, ką gi turėjo galvoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbdama viešąjį pirkimą žiniasklaidos paslaugoms 

Dar nežinau, kokie buvo šio konkurso rezultatai, bet tikiuosi gerbiamas Gediminas apie juos informuos visuomenę ministerijos sveitainėje, tačiau kol taip atsitiks, siūlau dar vieną žaidimėlį.

Jis vadinasi Pirkimo numeris 74802.

Perkančioji organizacija – Sveikatos apsaugos ministerija

Pirkimo objektas – leidybos ir spausdinimo paslaugos už užmokestį arba pagal sutartį

Pirkimo pavadinimas – Žiniasklaidos paslaugos.

Viskas labai panašu į SADM pirkimą: anas buvo iš 14 dalių, o šis iš 12.

Tačiau yra vienas esminis skirtumas SADM visas tas dalis skelbė viešai „Valstybės žiniose“, o štai A.Čapliko ministerija pasikuklino ir „Valstybės žiniose“ paskelbė tik teisinę informaciją ir reikalavimus.

Bet ministerija juk didelė, o konkursas taip pat ne mažas, tad didelių problemų dėl to nekilo…:)

Žiūrim, ką turim (vardiju ne visas):

Dalis Nr. 1

Straipsnių sveikatos apsaugos tematika kūrimas ir spausdinimas nacionaliniame sveikatos apsaugos ir socialinės politikos savaitiniame periodiniame laikraštyje, kuriame pateikiami medicinos profesiniai, teisiniai, ekonominiai ir politiniai aspektai. Leidinys turi priedus, skirtus profesionalams, šeimai

Na – net nepadoru spėlioti – pažiūrėkite patys

Dalis Nr. 2

„Straipsnių sveikatos apsaugos tematika kūrimas ir spausdinimas visuomeniniame politiniame savaitiniame žurnale, kuriame pateikiami svarbiausi šalies įvykiai.

Čia sunkiau – reikia rinktis iš dviejų…

Dalis Nr. 4

Straipsnių sveikatos apsaugos tematika kūrimas ir spausdinimas Lietuvos miesto, regiono dienraštyje ar dienraščių, turinčių sveikatos priedus, grupėje (iki 3 dienraščių).

 Kiek regiono (miesto) dienraščių Lietuvoje yra 3 dienraščių grupėje?…

Dalis Nr. 5

Straipsnių sveikatos apsaugos tematika kūrimas ir spausdinimas populiariame nacionaliniame dienraštyje, turinčiame sveikatai skirtą priedą

Mano žiniomis, toks yra tik vienas… Bet galiu klysti

Dalis Nr. 8

Straipsnių sveikatos apsaugos tematika kūrimas ir spausdinimas populiariame nacionaliniame dienraštyje, turinčiame sveikatai skirtą priedą ir galimybę spausdinti (dubliuoti) tekstus rusų kalba

Kisa Vorobjaninovas iš „12 kėdžių“ pasakytų: na, šitą mes jau mokame…

Dalis Nr. 9

Straipsnių sveikatos apsaugos tematika kūrimas ir spausdinimas ne mažiau nei du kartus per savaitę leidžiamame laikraštyje, turinčiame sveikatai skirtą priedą, daugiausia skaitomame regionų gyventojų

 Šiaip jau Kisa kartotis nemėgdavo, bet tektų…

Dalis Nr. 10

Straipsnių sveikatos apsaugos tematika kūrimas ir spausdinimas savaitiniame naujienų žurnale, kuriame pateikiama analitinė informacija apie ekonomiką, politiką, socialinę šalies raidą

Šiek tiek palengvina galvosūkį dėl dalies Nr.2. Jei ten „Ekstra“ , tai čia – „Veidas“. Arba atvirkščiai…

Dalys Nr. 11 ir 12

Straipsnių sveikatos apsaugos tema kūrimas ir publikavimas interneto naujienų tinklalapyje

Informacijos apie sveikatos apsaugą blokas interneto naujienų tinklalapyje rubrikoje apie sveikatą su aktyviomis nuorodomis, vedančiomis į publikacijas sveikatos tema

 Gėda prisipažinti: neturiu idėjos…

Bet kaip norėčiau, kad būtų gėda dėl visų 12 dalių…

Ir kad A.Čaplikui būtų bent šiek tiek gėda…

Bet  jaučiu, kad artimiausiu metu taip nebus…

Juk dabar visi taupome.

(6 balsų, vidurkis: 4,17 iš 5)
Loading...
  • nerijus

    Šį kart, Artūrai, nespėliojate..? :)
    Baisu vėl apsirikti?

    Pastebėjimas:
    Kai paspaudžiau po pastraipos Nr.1 Jūsų pateiktą nuorodą, atsivėrė puslapis http://www.lsveikata.lt, iš krato supratau ne taip, kaip parašyta: www. į sveikatą. lt :)

    Nr.: 2, 10- „Lietuvos žinios: savaitė“

    Nr.: 4- RE leidinių grupė

  • Benedikta Vaivadaitė

    Įdomūs šitie žaidimėliai… Žaiskime juos dažniau:)

    Dar įdomiau būtų pasigilinti į vaistų kompanijų neviešuosius pirkimus, bet ten ne valstybinės įstaigos ir viešų konkursų, deja, neskelbia… O būtų labai įdomu…

    Jau vien sveikatai skirtos laidelės ko vertos! Ištisa vaistų reklama (daug daug minučių)… o TV reklamuotis, kaip žinia, išgali tik labai turtingos bendrovės.

  • aga, „Veidas“ pabaigoje.

    dėl portalo – pamatysi, atsiras, manau labiau balsas, negu alfa.

    Net nežinau – juk sunkmetis. Ar mūsų ir jūsų organizacijos ( Verslo žinios ir BNS) turėtų didžiuotis ar kur kampe graudžiai ūbauti?
    O čia dar atrodo, kad Rytui pribrendo vėl pabandyti pakedenti farmaciją…

    :-)

    • Sunkus klausimas, Aurelijau… Jei atvirai, tai ar neatsitiks taip, kad besididžiuojant po to jau ir ūbavimas nebeadės… Nes niekam tie ūbavimai nebebus įdomūs, o visos naujienos bus rašomos pagal viešuosius pirkimus…

  • Ogis&Co

    Nu ka – reikia galvot, gal galima ka nors sumastyt?
    Gal koks blogas tiktu? Itiktu? Nu ne turbut…

  • Auksinis kardas

    Statyčiau ant DELFI gale. Šiaip jau smarkiai stebina „konkursai“ su žinomaisiais. Išeitis, visgi, turėtų būti tam tikros aprėpties sklaida, bet tokie iki koktumo konkretizuoti „etapai“ – nepavadinsi gi to poreikiu sklaidai? Sakyčiau, tokiems konkursams turėtų būti privalomi sklaidos architektūros projektai, kuriuose būtų nurodomi ir įrodomi sklaidos poreikiai, o priemonės nenurodomos, bet paliekamos patenkinti konkursantams. Dabar matomas neįrodytas detalizavimas privalo išnykti.

    • lv

      Tai, manote, būtų logiška aktualias sveikatos sistemos problemas ir realijas aptarinėti „valstiečių laikraštyje“, „ūkininko patarėjuje“ ar dar kokiam „Gimtąjam Rokiškyje“…?
      Tikslas yra tiesmukiškai racionalus — specializuotas leidinys ir/ar priedas, plati (tikslinė) auditorija.
      Na, nėra daugiau sveikatos žurnalų/leidinių/priedų, tai ir ką? Kaip surašyti reikalavimus, kad aiškus nugalėtojas ir adresatas būtų neaiškus (tik dėl akių, žinoma)?
      Ir ar yra tikslas juos taip surašinėti slepiant, maskuojant tikrąjį nugalėtoją/adresatą, nors jis vistiek yra aiškus (nes vienintelis potencialus)?
      Analogiškai būtų galima ironizuotai piktintis, kad dienraščių yra tik du/trys (na, kiek ten jų — didžiųjų, aktualiųjų, tikslinių — bebūtų), todėl iš anksto yra aišku, kad konkursą nugalės vienas iš apibrėžtai mažos aibės, nesudarant abstrakčios galimybės Petriuko IĮ suorganizuoti lankstinukų serijos atspausdinimo kur Aktiubinske ir užsakyti iš Jonuko IĮ paskleisti po pašto dėžutes didžiuosiuose miestuose…

      • Tomas

        Aš tai klausiu taip:

        kokia prasmė kažkokią specifinę informaciją talpinti tokioje spaudoje, kurią skaito ir taip nemažai tos specifinės srities žinių turinti publika. Kokia prasmė, tikslas ir koks siektinas tokio pirkimo rezultatas ?

        • lv

          Pieno skyriuje mėsos paprastai nenusipirksi…
          Koks tikslas žurnale „Krepšinis“ pasakoti apie krepšinį?
          Aktuali (profesinė, teminė) informacija ir yra aktuali (profesinė, teminė) informacija ir ji tikslingai koncentruojama, skelbiama profesiniuose ar specializuotuose, teminiuose leidiniuose.

          • Tomas

            bet – informacija apie krepšinį – komercija. O Valdžia gyvena iš mano kišenės taip pat. Ir manau – specifinis valdžios sektorius bendravimui su savo specifine auditorija turi dabar ir gali rasti dar efektyvesnių bendravimo būdų, nei susirašinėjimas spaudoje.

            O pavizdys apie lašinius pieno skyriuje primena tai, kad viskas daroma taip kaip visada, visi darė ir taip yra priimtina. Bet drystu spėt kad šitai neveikia – priešingu atveju tokios diskusijos net nebūtų.

            O jei viskas taip ir turi būti – tada veiklą efektyvinti galima apskritai naikinant viešuosius pirkimus. Jie taip pat reiklūs materialiems ir žmogiškiems ištekliams ir yra beprasmiai, juk gaunasi, kad atsakymas yra žinomas prieš užduodant klausimą.

            Tik kažkokiu būdu reikia išspresti pasitikėjimo klausimą – ir turim maksimaliai efektyvu mechanizmą.

          • lv

            Tomai, o kur jūs ieškote paskelbtų įstatymų, aktualių teisės aktų?
            Juk valstybės žinias būtų galima tiesiog panaikinti pasirenkant „efektyvesnius bendravimo būdus, nei susirašinėjimas spaudoje“…

            Informacijos spektras, spėju, yra platus: tai ir profesinė
            informacija (apie seminarus, konferencijas, strategijas, tyrimus), specifinė informacija (visai sveikatos apsaugos sistemai ir periferijai), informacija plačiai auditorijai sveikatos ir sveikatos apsaugos reformų tema. Bendravimas, informavimas *būtinas*, tik tam, kad jis būtų efektyvus, turi būti strategiškai apgalvotas pasirenkant priemones. Taip ir yra daroma (kalbant apie specializuotus, teminius leidinius).

      • Auksinis kardas

        Konkursas turi vykti sklaidos realizavimo etapams, ne priemonėms. Nematau kodėl medžiagos sukūrimas negalėtų būti atskirtas. Sklaidai tam tikromis aprėptimis jis galėtų būti ir išvis pastatytas taip, kad privalėtų dalyvauti ne mažiau dviejų žiniasklaidos priemonių, nebent išskyrus regioninę sklaidą, jei ši būtina ir dviejų priemonių regione nesama. Jei įmanomas sklaidos diversifikavimas, jis turėtų būti pirmenybe (vienu metu medžiaga skleidžiama keleto priemonių, kad ir retesniu tankiu ar mažesne apimtimi). Sklaidos taikiniai turi būti tiražai, numatomi profesionalių leidinių vienetai, bet ne tokios egzotiškos specifikacijos priemonėms, kokias čia stebime.

        • lv

          Tai vis dėl to — surašykite (pabandykite) konkurso sąlygų reikalavimus spausdinti/skleisti informaciją profesiniame sveikatos leidinyje ar specializuotame sveikatos tema leidinyje.
          Na?

          • Auksinis kardas

            Khm, labai jau kukliomis priemonėmis norite gauti apčiuopiamų rezultatų. Čia keičiamės mintimis, ne darbo užduotimis su raginimu „Na?“. Jei dirbate rengdami konkursus ir turite sunkumų juos formuluojant, malonėkite detalizuoti kame yra jūsų sunkumai, tuomet tikimybė padėti čia bus didesnė.

            Kaip jau minėjau, pirmiausiai svarbu yra suformuoti informacijos sklaidos architektūrą, kuri atspindėtų turimos informacijos rūšis bei poreikį sklaidai.

            1) Inventorizuoti skleistiną informaciją, jos šaltinius
            2) Inventorizuoti sklaidos priemones: ar nesama profesinės sklaidos sveikatos apsaugos sistemos rėmuose? Jei esama, kiek gerai ši tenkina sklaidos poreikius.
            3) Jei esama profesinės sklaidos už valstybinės SA rėmų – inventorizuoti kokios yra tokios sklaidos galimybės. Ar nėra taip, kad SAM pateikiama medžiaga būtų noriai skelbiama profesiniame ar specializuotame leidinyje/priede vien todėl, kad šiam leidiniui reikalingas turinys, o šiuo atveju jis būtų pateikiamas, kas supaprastina leidinio turinio gamybos naštą.
            4) Jei esama liekančio poreikio sklaidai komerciniais pagrindais – įvardinti atitinkamus poreikius: kiek galima, aiškiais dydžiais – apimtimis, dažnumu.
            5) Apsispręsti – ištirti, ar reikalingi konkursai profesinei informacijos sklaidai (ribojamas dalyvių skaičius), gal esama galimybės siūlyti atlygius už skleidžiamo tiražo/apimties vienetus kvalifikuojamiems profesiniais leidiniams be išankstinių sklaidos dalyvių skaičiaus apribojimų.

            Darkart – tai yra galimo sprendimo metmenys, nepretenduojantys į ekspertizę šiuo klausimu, jai reikalingas srities ypatumų/sunkumų žinojimas ar nuodugnesnis susipažinimas. Bet tikėtis išsamios ekspertizės komentarų skiltyse gal jau būtų naivu.

          • lv

            Visko daug, o vienu (konkrečių konkurso reikalavimo sąlygų) sakiniu…?
            Na? (nekuklu, bet tai komentarų žaidimo forma, o ne profesinės pagalbos kreipinys).
            Beje, visi punktai jau išnagrinėti (nebent jūs apie kelerių metų, hipotetinę ir visuotinai išsamią studiją dėl efektyvios vadybos valstybės tarnyboje) ir yra žinoma, apsispręsta (nes įvertinta, pasverta), kad tai turi būti profesinis sveikatos leidinys, turbūt, turint omenyje konkretų adresatą (kaip vienintelį žinomą pavyzdį, ne dėl korupcinių paskatų).

  • Tomas

    Ar yra kur nors skelbiami tokių viešųjų konkursų rezultatai? Banžiau ieškot, bet nesėkmingai. Šeip labai patiktų išbaigtumas, visas šias spėliones patvirtinantis faktas.

  • Valentinas

    Štai ir atėjo metas mums visiems padaryti kažką pozityvaus Tėvynei ir darbais įrodyti savo patriotizmą bei susirūpinimą valstybės finansų stabilumu.

    Pats principas, kai valstybinė įstaiga perka žiniasklaidą informuoti apie savo veiklą yra ydingas, nes tam ir reikalingi atstovai spaudai, kad informaciją pateiktų tokią ir taip, kad žiniasklaida pati ją spausdintų be jokių pinigų. Pvz. jei sveikatos apsaugos ministerija nori paraginti moteris skiepytis nuo gimdos kaklelio vėžio, tai parodykite man tą žiniasklaidos priemonę, kuri pareikalautų už tai pinigų :) Taigi, siūlau suformuluoti Račo blogo komentatorių bendrą pasiūlymą kaip sutaupyti milijonus valstybės litų. Mano pasiūlymas yra iš dviejų punktų:
    1. Uždrausti naudoti biudžeto lėšas spausdinti bet kokią informaciją komercinėje žiniasklaidoje.
    2. Įpareigoti visuomeninę žiniasklaidą nemokamai skelbti biudžetinių įstaigų platinamą visuomenei svarbią informaciją (nežinau kaip tai padaryti, nes vyriausybė atrodo negali įsakyti siaurui kokias žinias skleisti, bet gal prezidentas padėtų?). Tam visuomeninė žiniasklaida ir yra visuomeninė bei gauna biudžetinį finansavimą, kad skleistų visuomenei svarbią
    informaciją.
    Visiems būtų gerai – valstybė sutaupytų pinigų, visuomenė būtų informuota, nes visuomenės žiniasklaida padengia dauguma informacijos adresatų. Išnyktų neskaidrūs politikų santykiai su komercine žiniasklaida, kuri aišku nukentėtų labiausiai, bet vardan tos Lietuvos gal ir galėtų pasiaukoti Tomkus su Vainausku.
    Ar yra papildymų šiam genialiam planui?
    Ar yra prieštaraujančių?

    • Tomas
      • Valentinas

        Kai išklausysime daugiau nuomonių, jei bohu įdėsiu ;)

    • Simonas

      Visiškai sutinku. Kiekvienai ministerijai suteikti po penkias-dešimt minučių eterio (geru laiku – kad ir po panoramos) kas dvi savaitės (kažkas panašaus į K.Laidelę kur puoselėjama gimtoji kalba). Dvi savaitės – keturiolika ministerijų, ir ciklas vėl kartojasi. Tas pats ir radijo eteryje.

      Valstybė ne tik sutaupytų lėšų, ir būtų informuota visuomenė, bet ir LRT galėtų lengviau atsikvėpti nuo pastovaus nepritekliaus bei begalinio reklamų maratono, jei visi reklamai privačiuose žiniasklaidos priemonėse numatyti pinigai butų skirti jai. Asmeniškai aš mieliau pažiūrėčiau tokią informacinę laidelę nei komercines reklamas. Bet spėju – poreikis viešinti tokią informaciją pastebimai sumažėtų.

    • kadangi Verslo Žinioms konkursų niekas specialiai nepaišo, reputacija, matyt, tokia, tai aš visom keturiom už.

    • Valentinai, aš prisijungiu. Mūsų toks pat likimas kaip ir Aurelijaus…

    • Arūnas

      Pati mintis, Valentinai, kurią išsakei jog: „Pats principas, kai valstybinė įstaiga perka žiniasklaidą informuoti apie savo veiklą yra ydingas, nes tam ir reikalingi atstovai spaudai, kad informaciją pateiktų tokią ir taip, kad žiniasklaida pati ją spausdintų be jokių pinigų“ yra gana teisinga, tačiau niekada nebus įgyvendinta, nes viešųjų pirkimų organizavimas yra finansiškai labai patrauklus patiems organizatoriams. Vieną kartą sukurta sistema bei „įvyniota“ į „viešumo, skaidrumo ir kovos su korupcija popierėlį“ vargiai ar bus kada nors panaikinta.
      Antra pastaba, į kurią norėjau atkreipti tamstos dėmesį – pasistenk ateityje nenaudoti pavyzdžių, susijusių su farmacijos pramonės produkcija bei su skiepais ypač. Tu rašai: „jei sveikatos apsaugos ministerija nori paraginti moteris skiepytis nuo gimdos kaklelio vėžio, tai parodykite man tą žiniasklaidos priemonę, kuri pareikalautų už tai pinigų“. Labai norėdamas tikrai surasi aibę informacijos apie skiepus ir apie jų „naudingumą“ (juk internetu turbūt naudojiesi), o apie skiepus nuo gimdos kaklelio vėžio pasakysiu, nes šios informacijos gal ir nerasi: jau yra sukurti skiepai nuo GK vėžio, kuriais paskiepijus pvz 3 metukų mergaitę yra 100% garantija, jog ji niekada nebesusirgs. Ar šie skiepai bus kada nors naudojami? Vargu. Farmacijos kompanijoms labiau apsimoka kas 3 metus skiepyti moteris, taip realizuojant pagamintą produkciją. Savaime suprantama, jog farmacijos kompanijos visiškai NEsuinteresuotos GK vėžio bei krūties vėžio visišku išnykimu, greičiau net priešingai – didelis mirtingumas nuo vienos ar kitos ligos tik dar labiau skatina naudoti visokias profilaktines priemones. Negalima pjauti šakos, ant kurios pats sėdi… Farmacijos pramonei ligos – kaip tik ir yra ta šaka. Pamąstyk apie tai, kai turėsi laiko…

    • Auksinis kardas

      Plano problema – visuomenine žiniasklaida šiandien vadiname LRT, kai pagrindine sklaidos priemone, rodos, taikoma naudoti spauda. Be „Valstybės žinių“ nepamenu kito neprivatizuoto/išlikusio nežinybinio leidinio (platinimais tokiais – užtikrintas, kiek jų tik, kažin, yra, ir kiek jie pakankami).

      Taigi, turimas konfliktas: norimos medijos turimos tik komercinės. Tenka arba mokėti, arba ieškoti savanoriškumo iš komercinės žiniasklaidos, jei jo esama ir jis pritiktų.

  • Tomas

    lv – viskas yra super, tik kam tada tas formalumas pavadintas viešuoju pirkimu ? Aš jam šiame kontekste vietos nerandu.

    O apie įstatymus lrs.lt skaitau, o truputi patobulinimus perspausdinimo Lietuvos žiniose nelabai ir reikėtų…

    • lv

      Tam, kad dauguma atvejų iš tiesų vyksta konkursas (bent formaliai jame dalyvauja daugiau nei pora pretendentų), nes jis tiesiog būna įmanomas. Ir reikėtų tiesiog tobulinti patį įstatymą, o kol kas — matant jo trūkumus — daugiau remtis įstatymo turiniu, o ne forma. Tada tiesiog nebereikėtų kabinėtis, spėlioti ir prikaišioti, nebent įtariami negeri, neskaidrūs dalykai, tačiau, kai reikalavimai surašyti tiesmukiškai, tai prikišti neskaidrumą kažkaip nesigauna …

  • nerijus

    Gryšime prie laidos: „Kas geresnio Šleževičiau…tfu, Premjere“?
    Sutinku, kad taupant lėšas, pakaktų ir „Panoramos“ ar pačios LTV laiko, nes kas neskaito, tas ir neskaitys, kas nežiūri- nežiūrės.
    Laidelė vadintūsi, pvz.: „Ministro pažadai“, „Ministro vaistai“, „Ministro ūkis“, ir t.t. :)

    Kreipkitės, Valentinai, į LTV. Aš už.
    Kam penėti ir taip nusipenėjusius žurnalus, laikraščius, portalus ir t.t., kai būtų galima PROTINGAI sutaupyti lėšas.

    p.s. įstatymiškai, jie turi skelbti konkursą, o gal galima ir apeiti..?

  • Troja

    Visa tai man panašu į isterišką klyksmą, neduodantį ramybės nei Račui, nei jo oponentams. Prisėdau vakar vakare prie kompiuterio. Pasikalbėjau su kolegėmis. Tai iškilo toks klausimas Artūrui. Ar tiesa Artūrai, kad gen. prokuratūros viešųjų pirkimų konkurse sąlygos buvo sudarytos tik jūsų vadovaujamai firmai? Kad buvo reikalaujama ne mažiau kaip 500 žinučių per dieną kvalifikaciniuose reikalavimuose, o prokuratūra pirko tik kriminalus? Tai reiškia, kad ELTAi tokie reikalavimai nebuvo įkandami ir tik BNS galėjo pretenduoti į to konkurso nugalėtojo laurus. Tik jūs Artūrai neįsižeiskite. Gerbiu Jus kaip žmogų, bet toks klausimėlis štai iškilo? Papasakokite, jei kur klystu.

    • Troja, nežinau, kas čia isteriškai klykia ir kas čia kam neduoda ramybės. Taip pat nežinau, su kokiais kolegomis tamsta kalbėjote, bet jūsų pokalbis buvo aiškiai į lankas. Negaliu dabar iš namų patikrinti, kokios buvo gen prokuratūros sąlygos, bet neabejoju, kad jos buvo ne tokios, jei buvo perkami tik kriminalai. Kita vertus, nematyčiau nieko blogo, kad perkant agentūros paslaugas būtų atsižvelgiama į bendrą darbo kokybę ir naujienų aprėptį, nes pasivadinti naujienų agentūra lengviau nei ja būti.

  • dimes

    Tai šitai reikia suprasti kaip Račo akmens metimą į Lačiaus daržą, nes šis ėmė interviu iš A.Čapliko, taip?

  • Troja

    Ačiū už atsakymą, bet nėra gerai, jei sąlygos suformuojamos tik vienam laimėtojui (tikrai nekvestionuoju minėto konkurso). Juk dėl to ir prasidėjo diskusija. Dar kartą ačiū.

  • Gal laikas galvoti apie viešųjų pirkimų sistemos keitimą? Ypač kai kalbame apie kriterijus perkant plotus žiniasklaidoje. Panašu, kad kiek beviešintume tuos neskaidrius konkursus, jie vistiek kartosis. Ir daugelis vis teisnsisi ir klaus – o kaip daryti? Reikia siūlyti variantus. Kol kas net neaišku, ar svarbiau kuo didesni tiražai, ar svarbiau konkreti auditorija. Niekas net nežino, o kodėl svarbu užsakyti skelbimus savaitrašytyje, o ne dienraštje arba atvirkščiai. Kodėl tokios grupės apskritai sugalvojamos? ir kodėl reikai užsakyti apskritai spraispnisu spausdinti kažkur/ juk tai žurnalistų darbas aktualias temas nušvietsi. o jei ne aktualiso – tai net ir už pinigus mūsų visų prikti starsipnisu yra negerai.