Sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-248-67/2012

Civilinė byla Nr. 2-248-67/2012

Proceso Nr. 2-02-3-04086-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija:

116.4.

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2012 m. vasario 27 d.

Vilnius, Laisvės pr. 79A

 

Vilniaus m. 2 apylinkės teismo teisėjas P.Smaliukas, sekretoriaujant D. Žitkauskienei, dalyvaujant ieškovui A. Račui, atsakovo Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atstovei D. Apšegienei, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. Račo ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl tarybos protokolo pripažinimo iš dalies negaliojančiu,

N u s t a t ė:

Ieškovas A. Račas teismui paaiškino, kad Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ aukščiausioji institucija yra LRT taryba, kuri atstovauja visuomenės interesams ir yra sudaroma 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. 4 Tarybos narius 6 metams skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, 4 Tarybos narius 4 metams skiria Seimas (2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų) bei 4 narius, kaip savo atstovus (po vieną), 2 metams skiria Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2009 metų rugpjūčio 17 d. dekretu Nr. 1K-80 paskyrė ieškovą Artūrą Račą LRT Tarybos nariu bei nustatė, kad ieškovo įgaliojimai Taryboje galioja iki 2012 m. gegužės 9 d.

Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas numato, kad Taryba: 1) formuoja LRT programų valstybinę strategiją; 2) nustato LRT programų mastus ir struktūrą, LRT programų transliavimo trukmę, kasmet tvirtina LRT programų sudėtį ir jų pakeitimus; 3) nustato kanalų skaičių ir jų naudojimą programoms transliuoti; 4) tvirtina LRT įstatus; 5) prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų; 6) svarsto ir tvirtina LRT veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus; 7) tvirtina LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas; 8) svarsto ir tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas; 9) tvirtina LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes; 10) tvirtina konkursų LRT laidoms rengti rezultatus; 11) steigia LRT ūkinės ir finansinės veiklos klausimams svarstyti Administracinę komisiją; 12) tvirtina Administracinės komisijos nuostatus; 13) skiria Administracinės komisijos narius; 14) nustato konkurso LRT generalinio direktoriaus pareigoms tvarką; 15) ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio direktoriaus pareigoms; 16) viešo konkurso būdu 5 metams skiria generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą; 17) nustato generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių; 18) generalinio direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia jo pavaduotojus.

2011 m. vasario 2 d. ieškovas, siekdamas tinkamai vykdyti aukščiau nurodytas jam pavestas pareigas pateikė LRT prašymą, kuriuo prašė leisti susipažinti su: a) preliminariais LRT 2010 m. veiklos finansiniais rezultatais (pajamų ir išlaidų balansu, ilgalaikiais ir trumpalaikiais įsipareigojimais, darbuotojų struktūros pokyčiais); b) atskirų LRT padalinių darbuotojų darbo užmokesčio pokyčiais 2009-2010 metais; c) sutartimis dėl dalies Žiemos olimpinių žaidynių transliacijų teisės perdavimo ir dalies 2010 metų pasaulio futbolo čempionato transliacijų teisės perdavimo kitoms Lietuvos televizijoms; d) LRT darbuotojų pareiginių instrukcijų pakeitimais, padarytais 2010-2011 metais; e) LRT darbuotojams skirtomis nuobaudomis 2010-2011 metais; f) LRT generalinio direktoriaus įsakymais, potvarkiais ar kitais teisės aktais, reglamentuojančiais LRT šiuo metu vykdomą struktūrinę pertvarką; bei prašė pateikti informaciją, ar LRT per pastaruosius pusę metų yra sudaręs sutarčių su teisinių paslaugų ar advokatų bendrovėmis dėl jų paslaugų pirkimo. Jei tokių sutarčių buvo sudaryta, prašė leisti susipažinti su šių sutarčių turiniu.

2011 m. vasario 7 d. LRT generalinis direktorius pateikė ieškovui raštą dėl prašymo leisti susipažinti su LRT dokumentais, kuriame nurodė, kad „atsižvelgiant į prašomos informacijos apimtį bei šios informacijos būtinumą LRT įstatyme nustatytomis LRT Tarybos nario funkcijoms atlikti, remdamasis minėto aprašo 16 punktu, kreipiausi į LRT Tarybą dėl Jūsų prašymo tenkinimo patvirtinimo“.

2011 m. kovo 16 d. vykusio LRT Tarybos posėdžio metu buvo svarstomas ieškovo prašymas leisti susipažinti su 2010 m. vasario 2 d. prašyme Nr. KI-02 nurodyta informacija. Vykusio posėdžio metu Taryba nutarė netenkinti ieškovo 2010 m. vasario 2 d. prašymo Nr. KI-02, leisti ieškovui susipažinti su prašoma informacija.

Ieškovas nesutinka su Tarybos posėdyje priimtu nutarimu netenkinti prašymo leisti ieškovui susipažinti su prašoma informacija, remdamasis žemiau nurodytais motyvais, prašo pripažinti 2011 m. kovo 16 d. LRT Tarybos protokolą Nr. Pl-03 iš dalies negaliojančiu bei įpareigoti LRT suteikti ieškovui galimybę susipažinti su 2010 m. vasario 2 d. prašyme Nr. KI-02 nurodyta informacija.

Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 2 str. 1 d. nurodyta, jog „LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga“, o 3 str. 1 d. nurodoma, kad „LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. Rengiamų laidų turinys, forma ir kalba turi būti geros kokybės. Rengdamas ir skelbdamas laidas, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, laidose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Laidose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams“. Taigi šie Įstatymo straipsniai įtvirtina LRT kaip visuomeninio transliuotojo statusą, kurio veiklos pagrindas yra užtikrinti viešąjį interesą – visuomenės interesą būti informuotai. Pabrėžtina tai, jog toks LRT statusas suponuoja tai, jog LRT įgyvendindama jai pavestus uždavinius bei tikslus privalo tai įgyvendinti tokiu būdu, kad būtų kaip įmanoma efektyviau panaudojami LRT ištekliai bei būtų užtikrinamas kuo skaidresnis ir efektyvesnis LRT racionalus valdymas, kadangi LRT kaip juridinis asmuo yra visos Lietuvos visuomenės viešasis interesas, t.y. visuomenei svarbi vertybė, gėris, kurio užtikrinimu turi rūpintis valdžios įstaigos.

Įstatymo 5 str. 1 d. numatyta, kad „LRT visuotinio susirinkimo funkcijos pavedamos LRT tarybai“. Taigi valdžios įstaigos užtikrinti viešąjį interesą LRT atžvilgiu bei užtikrinti LRT jam keliamų Įstatyme tikslų įgyvendinimą yra pavedusi Tarybai. Tarybos funkcijos, teisės ir atsakomybė nurodytos Įstatymo 10 str. 1 d., taip pat tiek kiek nėra reglamentuota šiame Įstatymo straipsnyje, tiek Tarybos veikla, teisės ir pareigos yra reglamentuojamos Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymu, tiek ir kitais įstatymais. Viena iš Tarybos kaip LRT aukščiausiojo organo teisių yra teisė susipažinti su viešosios įstaigos dokumentais ir gauti viešosios įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 7 str. 5 d. p.). Taigi atsižvelgiant į tai, kad Taryba, šiuo atveju ir ieškovas, turi teisę susipažinti su LRT dokumentais ir gauti informaciją apie LRT veiklą bei į tai, kad valdžios įstaigos Tarybai yra suteikusios ypatingą pareigą t.y. pareigą atstovauti visuomenės interesams, Taryba, šiuo atveju ir ieškovas. turi pareigą, esant bent kokiai abejonei dėl LRT vykdomos veiklos, prašyti, kad būti pateikiami dokumentai ir/ar informacija apie LRT veiklą ir taip įsitikinti, kad LRT vykdoma veikla nepažeidžia visos visuomenės interesų.

Atsižvelgiant į tai, kas išsakyta aukščiau, konstatuotina, kad Taryba, šiuo atveju ir ieškovas, pasinaudodamas įstatymais suteikiamomis teisėmis, privalo užtikrinti LRT veiklos skaidrumą ir LRT Įstatyme keliamų tikslų įgyvendinimą bei taip apsaugoti visos visuomenės interesą, todėl Tarybos, šiuo atveju ir ieškovo teisės susipažinti su LRT dokumentais ir/ar informacija negali būti ribojamos. Kadangi Taryba apribojo šią ieškovo teisę, tokie Tarybos veiksmai yra neteisėti, o priimti Tarybos sprendimai, šiuo atveju 2011 m. kovo 16 d. Tarybos posėdžio protokolo dalis, kuria ieškovui buvo atsisakyti leisti susipažinti su prašoma informacija niekinė ir negaliojanti. LRT tarybos nario konfidencialumo, komercinės paslapties  laikymosi ir interesų konflikto vengimo pasižadėjime nurodyta, kas sudaro LRT konfidencialią informaciją. Pasižadėjimo 2 p. nurodyta, kad LRT konfidenciali informacija tai: žinios apie LRT personalą ir valdymo struktūrą, žinios apie LRT strateginius bei taktinius planus. finansinė – ekonominė LRT informacija, išskyrus esančią LRT Tarybos patvirtintoje metinėje veiklos ataskaitoje, žinios apie komercinius/dalykinius ryšius, intelektinė nuosavybė bei kita informacija, kuri teisės aktuose, LRT įstatuose, kituose LRT veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose pripažinta komercine paslaptimi ir/ar konfidencialia informacija, jei jos atskleidimas prieštarauja įstatymams ar nėra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus: ar gali daryti nuostolių teisėtiems LRT ir/ar trečiųjų šalių interesams.

LRT tarybos funkcijoms atlikti būtinos informacijos apie LRT veiklą teikimo LRT tarybos nariams ir naudojimo tvarkos aprašas reglamentuoja informacijos apie LRT veiklą, būtinos LRT Tarybos funkcijoms atlikti, teikimo LRT Tarybos nariams bei naudojimo tvarką. Šiame Apraše yra nustatyta tvarka, kada Tarybos narys, šiuo atveju ir ieškovas, gali susipažinti su LRT konfidencialia informacija. Taigi su LRT konfidencialia informacija pagal Aprašą Tarybos narys susipažinti gali, kai: a) Tarybos narys yra pasirašęs Pasižadėjimą; b) su konfidencialia informacija yra susipažįstama tam skirtose LRT patalpose; c) Tarybos narys pasirašo Konfidencialios informacijos pateikimo LRT tarybos narių registre. Taigi, tik esant visoms šioms aplinkybės Tarybos nariui gali būti leidžiama susipažinti su LRT konfidencialia informacija.

Pabrėžtina tai, jog ieškovui pateikus LRT Prašymą dėl susipažinimo su prašyme nurodyta informacija, nebuvo jokių kliūčių, kad ieškovas tai galėtų padaryti, t.y. ieškovas buvo pasirašęs pasižadėjimą, ieškovas sutiko susipažinti su prašoma informacija tam skirtose patalpose bei ieškovas sutiko pasirašyti konfidencialios informacijos pateikimo LRT tarybos narių registre, tačiau nors ir buvo išpildytos visos Apraše nurodytos aplinkybės, kada LRT Tarybos nariui yra leidžiama susipažinti su konfidencialia informacija, ieškovui vis tiek nebuvo leista susipažinti su prašoma informacija.

Pažymėtina tai, jog Taryba, patvirtindama Aprašą, įtvirtino tvarką, kada Tarybos nariai, šiuo atveju ir ieškovas, gali susipažinti su konfidencialia informacija, todėl jokie kiti ribojimai be tų, kurie yra taikomi Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Apraše negali būti taikomi. Kadangi šiuo atveju, ieškovui norint susipažinti su prašoma informacija jokių kliūčių nėra, konstatuotina, kad Taryba visiškai nepagrįstai ir be jokio teisinio pagrindo uždraudė ieškovui susipažinti su prašyme nurodyta informacija.

Įstatymo 1 str. 2 d. nurodoma, kad LRT savo veiklą „grindžia Visuomenės informavimo įstatymu, Viešųjų įstaigų įstatymu, kitais teisės aktais, jeigu šis įstatymas nenustato kitaip, taip pat savo įstatais“. Kaip jau buvo minėta Įstatymo 5 str. 1 d. įtvirtinta, kad LRT visuotinio susirinkimo funkcijos pavedamos LRT tarybai“. Taigi Taryba Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo prasme būtų prilyginama viešosios įstaigos dalininkams, o dailininkams Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 7 str. 5 d. 2 p. yra suteikta teisė susipažinti su viešosios įstaigos dokumentais ir gauti viešosios įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą be jokių apribojimų.

Ieškovas būdamas LRT Tarybos nariu turi ne tik atlikti Įstatymo 10 str. jam pavestus uždavinius, funkcijas ir pareigas, bet taip pat gali pasinaudoti ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 7 str. 5 d. numatytomis neturtinėmis viešosios įstaigos dalininkų teisėmis. Viena iš šių teisių yra teisė susipažinti su viešosios įstaigos dokumentais ir gauti viešosios įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą.

LRT Tarybai patvirtinus Aprašą buvo reglamentuota informacijos apie LRT veiklą, būtinos LRT Tarybos funkcijoms atlikti, teikimo LRT Tarybos nariams bei naudojimo tvarka. Aprašo 16 punkte nurodoma, kad „kilus pagrįstoms abejonėms dėl LRT tarybos nario prašomos informacijos būtinumo LRT įstatyme nurodytoms LRT tarybos funkcijoms atlikti, taip pat kilus pagrįstoms abejonėms dėl LRT tarybos nario prašyme nurodytos informacijos pateikimo formos ir/ar apimties, LRT generalinis direktorius ir/ar Administracinės komisijos pirmininkas turi teisę kreiptis į LRT tarybą dėl tarybos nario prašymo tenkinimo tvirtinimo“. Šiuo Aprašo punktu buvo sukurta situacija, kuri LRT direktoriui suteikia teisę riboti Tarybos narių teisę susipažinti su LRT dokumentais ir gauti viešosios įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą esant bet kokioms, net ir visiškai nepagrįstoms LRT direktoriaus abejonėms. Tačiau, kaip jau buvo minėta, LRT taip pat yra taikomas ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 7 str. 5 d. 2 p., kuris Tarybos nariui suteikia teisę susipažinti su viešosios įstaigos dokumentais ir gauti viešosios įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą be jokių apribojimų. Taigi Aprašo 16 punktas ribojantis Tarybos narių, šiuo atveju ir ieškovo teise susipažinti su LRT dokumentais bei informacija apie LRT veiklą yra neteisėtas, todėl ir Tarybos sprendimai priimti remiantis Aprašo 16 p. yra neteisėti bei be jokio teisinio pagrindo ribojantys viešosios įstaigos dalininkų, šiuo atveju LRT Tarybos narių, teisę susipažinti su LRT dokumentais ir informacija apie LRT veiklą.

Be to, Aprašo 17 p. yra nurodoma, kad „jeigu LRT administracija ir/ar Administracinė komisija atsisako pateikti LRT tarybos nariui prašomą informaciją ir/ar dokumentus, LRT tarybos nariui išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma atsisakymo priežastis“. Šiuo atveju LRT Tarybai 2011 m. kovo 16 d. vykusio LRT Tarybos posėdžio metu nutarus netenkinti ieškovo 2010 m. vasario 2 d. prašymo Nr. KI-02, leisti ieškovui susipažinti su prašoma formacija, ieškovui nebuvo išsiųstas joks pranešimas, kuriame būtų nurodyta atsisakymo leisti susipažinti su prašoma informacija priežastis, ši priežastis neatsispindi ir 2011 m. kovo 16 d. vykusio LRT Tarybos posėdžio protokole. Taigi, LRT atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą susipažinti su prašyme nurodyta informacija pažeidė ne tik ieškovo teisę susipažinti su prašoma informacija, bet ir pažeidė ieškovo teisę žinoti, dėl kokių priežasčių yra trukdoma ieškovui susipažinti su prašoma informacija.

Papildomai atkreiptinas teismo dėmesys, jog LRT Tarybai, šiuo atveju ir ieškovui yra suteiktos ypatingos teisės, t.y. teisės atstovauti visuomenės interesui, o šis interesas visapusiškai gali būti užtikrintas tik tada, kai nėra kliudoma susipažinti su informacija, kuri yra reikalinga šių veiksmų atlikimui.

Atsižvelgiant į tai, kas išsakyta aukščiau, konstatuotina, kad LRT Taryba pažeisdama Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 7 str. 5 d. 2 p. visiškai nepagrįstai ir be jokio teisinio pagrindo atsisakė ieškovui suteikti teisę susipažinti su prašyme nurodyta informacija, todėl 2011 m. kovo 16 d. vykusio LRT Tarybos posėdžio metu priimto protokolo dalis, kuria Taryba nutarė netenkinti ieškovo 2010 m. vasario 2 d. prašymo Nr. KI-02, leisti ieškovui susipažinti su prašoma informacija yra negaliojanti bei privalo būti panaikinta. Ieškovas Prašo teismą pripažinti 2011 m. kovo 16 d. atsakovo Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ tarybos, LRT tarybos strateginio posėdžio protokolo Nr. P1-03 dalį, kuria buvo nutarta netenkinti tarybos nario Artūro Račo 2011 m. vasario 2 d. prašymo Nr. KI-02 susipažinti su LRT konfidencialia medžiaga negaliojančiu bei įpareigoti atsakovą Viešąją įstaigą „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ leisti susipažinti ieškovui Artūrui Račui su 2011 m. vasario 2 d. prašyme Nr. KI-02 nurodyta konfidencialia medžiaga per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir priteisti iš atsakovo Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ieškovo Artūro Račo naudai ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovo Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atstovė teismui paaiškino, kad 2011-02-02 atsakovas gavo ieškovo rašytinį prašymą dėl susipažinimo su ieškovo prašyme Nr. KI-02 nurodyta informacija. 2011-02-07 LRT vadovas, vykdydamas 2010-03-20 LRT Tarybos nutarimu Nr. PI-04 patvirtinto LRT Tarybos funkcijoms atlikti būtinos informacijos apie LRT veiklą teikimo LRT Tarybos nariams ir naudojimo tvarkos aprašo 16 punktą, kreipėsi į LRT Tarybą dėl LRT Tarybos nario – ieškovo -prašymo patvirtinimo. 2011-02-07 atsakovas pateikė ieškovui raštą, pasirašytą LRT generalinio direktoriaus, kuriame nurodė, jog dėl ieškovo prašymo buvo kreiptasi į LRT Tarybą patvirtinimo.

2011-03-16 įvyko LRT Tarybos posėdis, kuriame vienas iš svarstytinų klausimų buvo ir ieškovo prašymo tenkinimo klausimas. Posėdyje, kuriame buvo svarstomas ir ieškovo prašymo klausimas, dalyvavo ir pats ieškovas ir tai patvirtina LRT Tarybos Posėdžio protokolas. LRT Taryba posėdyje nutarė netenkinti ieškovo prašymo. LRT Tarybos nariai dėl šio nutarimo balsavo taip: „už prašymo tenkinimą“ – 4 LRT Tarybos nariai, „prieš prašymo tenkinimą“ – 5 tarybos nariai, „susilaikė“ – 2 Tarybos nariai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas taip pat turėjo galimybę balsuoti dėl šio nutarimo, kadangi dalyvavo šiame Tarybos posėdyje ir, kaip matyti iš balsavimo rezultatų, išreiškė savo nuomonę balsuodamas (LRT Tarybos posėdyje dalyvavo 11 narių, balsavime dalyvavo taip pat 11 Tarybos narių).

Atsakovas pagrįstai laikosi pozicijos, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, kadangi LRT Tarybos nutarimas dėl informacijos teikimo buvo priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, procedūrinių reikalavimų ir yra teisėtas, o taip pat nebuvo pažeisti jokie kiti aktai ar LRT veiklą reglamentuojantys dokumentai. Šią savo poziciją atsakovas grindžia žemiau nurodytais argumentais ir papildomais įrodymais. Informacijos teikimo LRT Tarybos nariams tvarką ir kitus klausimus reglamentuoja Aprašas. Apraše yra nustatyta tvarka, kada Tarybos narys gali susipažinti su konfidencialia LRT informacija. Tarybos narys gali susipažinti su konfidencialia informacija tik tada, kai (i) jis yra pasirašęs pasižadėjimą, (ii) su konfidencialia informacija yra susipažįstama tam skirtose LRT patalpose (iii) jis pasirašo konfidencialios informacijos pateikimo LRT Tarybos nariams registre.

LRT komercinių paslapčių sąrašas yra patvirtintas 2004-06-11 LRT generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1RA-46. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo prašyme nurodyta didžioji dalis informacijos sudaro LRT komercinę paslaptį ir yra ypač plačios apimties, šiuo atveju LRT generalinis direktorius pagrįstai taikė Aprašo II bei III dalyse numatytas taisykles dėl konfidencialios informacijos teikimo.

Ieškovas nurodo, kad ieškovui pateikus prašymą nebuvo jokių kliūčių susipažinti su nurodyta informacija, todėl taryba visiškai nepagristai ir be jokio teisinio pagrindo uždraudė ieškovui susipažinti su prašyme nurodyta informacija. Ieškovas nurodo, kad Aprašo 16 punktu buvo sukurta situacija, kuri LRT direktoriui suteikia teisę riboti tarybos narių teisę susipažinti su LRT dokumentais ir gauti viešosios įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą esant bet kokioms, net ir visiškai nepagristoms LRT direktoriaus abejonėms. Tačiau atsakovas nurodo, jog pagrįstos ir teisėtos aplinkybės egzistavo, pagal kurias galėjo būti sprendžiamas informacijos pateikimo klausimas Tarybos nariui – ieškovui. Tokias aplinkybes būtų galima sąlyginai suskirstyti į (a) teisinės aplinkybės ir (b) faktinės aplinkybės.

Atsakovas nurodo, jog priešingai nei teigia ieškovas, LRT dokumentai numato aplinkybes, kada informacijos teikimo klausimas gali būti svarstomas Taryboje ir kada gali būti atsisakoma suteikti informaciją. Būtent Aprašo 16 punkte yra numatyta, kad: „Kilus pagrįstoms abejonėms dėl LRT tarybos nario prašomos informacijos būtinumo LRT įstatyme nurodytoms LRT tarybos funkcijoms atlikti, taip pat kilus pagrįstoms abejonėms dėl LRT tarybos nario prašyme nurodytos informacijos pateikimo formos ir/ar apimties, LRT generalinis direktorius ir/ar Administracinės komisijos pirmininkas turi teisę kreiptis į LRT Tarybą dėl LRT tarybos nario prašymo tenkinimo patvirtinimo“. Būtent remiantis šiuo punktu LRT vadovas kreipėsi į LRT tarybą dėl prašymo patvirtinimo, o LRT taryba šį kreipimąsi išnagrinėjo nutardami dėl prašymo tenkinimo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LRT Tarybos nutarimas, kuriuo buvo patvirtintas Aprašas, yra galiojantis, nepanaikintas, todėl vykdytinas. Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 10 straipsnio 3 dalis numato, kad Tarybos nutarimai LRT yra privalomi, o 12 straipsnio 1 dalis numato, kad LRT generalinis direktorius atsako už LRT veiklą, LRT parengtas ir transliuojamas programas, taip pat už Tarybos nutarimų įgyvendinimą. Šios įstatymo nuostatos taip pat atkartotos ir LRT įstatų 7 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, LRT generalinis direktorius turėjo teisę kreiptis į LRT Tarybą dėl pritarimo, tokiu būdu įgyvendindamas kartu ir pareigą užtikrinti Tarybos nutarimų įgyvendinimą.

Atsakovas laikosi pozicijos, jog LRT vadovo kreipimasis į LRT Tarybą ir prašymo nagrinėjimas Taryboje buvo pagrįstas ir tai patvirtina šios aplinkybės: kaip yra nurodyta Apraše, informacija Tarybos nariams yra teikiama ryšium su jos būtinumu vykdyti Tarybos funkcijas (Aprašo 3 punktas, 16 punktas ir kt). Gavęs ieškovo prašymą ir atsižvelgdamas į prašomos informacijos apimtį, svarbą bei konfidencialų pobūdį, LRT vadovas kreipėsi patvirtinimo, kaip garanto, jog tokia informacija yra būtina Tarybos funkcijoms vykdyti. Siekdamas tinkamai vykdyti LRT vadovo pareigas ir siekdamas įsitikinti tokios informacijos prašymo būtinybe ir ryšiu su Tarybos funkcijomis, LRT vadovas pateikė Prašymą tvirtinti Tarybai. Atsižvelgiant į tai, kad LRT Taryba nepritarė informacijos pateikimui ieškovui, yra patvirtinama, kad ji bebuvo būtina LRT Tarybos funkcijų vykdymui. Iš ieškovo prašymo nebuvo aišku, koks tokios informacijos reikalavimo ir susipažinimo su ja tikslas. Ieškovo prašoma suteikti informacija buvo ypač didelės apimties ir svarbos bei beveik visa sudarė LRT komercinę paslaptį, todėl tokios informacijos teikimui LRT vadovas pagrįstai paprašė LRT Tarybos pritarimo. Šios aplinkybės buvo nurodytos ieškovui pateiktame LRT vadovo pranešime (pranešime numatyta, kad: „didžioji dalis Jūsų prašomos pateikti informacijos yra LRT komercinė paslaptis, taip pat atsižvelgiant ir į prašomos informacijos apimtį bei šios informacijos būtinumą LRT įstatyme nustatytoms LRT Tarybos nario funkcijoms atlikti, vadovaudamasis minėto aprašo 16 punktu kreipiausi į LRT Tarybą dėl Jūsų prašymo tenkinimo patvirtinimo).

LRT vadovui buvo žinoma informacija, jog ieškovas, būdamas Tarybos nariu, vengė pasirašyti pasižadėjimą dėl konfidencialumo, komercinės paslapties laikymosi ir interesų konflikto vengimo. Ieškovas šį dokumentą pasirašė tik tą pačią dieną, kai pateikė prašymą dėl informacijos pateikimo. Tuo tarpu visi kiti Tarybos nariai jau daug anksčiau buvo pasirašę šiuos pasižadėjimus ir tik vienas ieškovas šios pareigos nebuvo įvykdęs: kiti LRT Tarybos nariai pasižadėjimą pasirašė – 2010 m. kovo mėnesį. Atsižvelgiant į tai, LRT vadovui kilo pagrįstų abejonių dėl tokios plačios apimties informacijos teikimo Tarybos nariui, kuris ilgą laiką vengė pasirašyti pasižadėjimą dėl informacijos apsaugos ir tinkamo naudojimo. Kaip buvo minėta anksčiau, Aprašas ir pasižadėjimo forma buvo patvirtinti 2010-03-30 tarybos nutarimu Nr. PI-04. Iš Tarybos Posėdžio, kuriame buvo priimtas šis nutarimas, protokolo matyti, jog svarstant Aprašą ieškovas turėjo pastabų ir galimai buvo linkęs nepritarti šiam Aprašui ir jo patvirtinimui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas išsakė neigiamą požiūrį aprašo tvirtinimo klausimais, LRT vadovas pagrįstai kreipėsi į LRT Tarybą prašydamas patvirtinti ieškovo prašymą.

LRT vadovui ieškovo pateiktas prašymas ir jo pagrįstumas bei tikslingumas sukėlė pagrįstų abejonių ir dėl to, kad ieškovas jau ne kartą buvo netinkamai panaudojęs iš LRT gautą informaciją dar iki prašymo pateikimo LRT dienos (t.y. iki 2011-02-02) ir tai patvirtina šios aplinkybės: (i) 2010 m. gruodžio 7 d. internetiniame tinklalapyje http://racas.lt buvo išplatintas pranešimas „LRT Taryba: uždari posėdžiai ir O. Benderio vertas planas“, kurio autorius Artūras Račas – ieškovas. Šiame straipsnyje jis pateikia savo nuomonę apie uždarame LRT Tarybos posėdyje svarstytus klausimus: LRT vidinio ir išorinio audito išvadas bei LRT struktūrines permainas; (ii) 2011 m. sausio 19 d. privati naujienų agentūra „Baltic News Service“, kurios vyriausiasis redaktorius bei direktorius yra ieškovas, išplatino pranešimą „Iš pareigų traukiasi LRT Reklamos departamento direktorius A. Trumpickas“, kuriame nurodoma, jog Kaip buvo minėta anksčiau, Aprašas ir pasižadėjimo forma buvo patvirtinti 2010-03-30 tarybos nutarimu Nr. PI-04. Iš Tarybos Posėdžio, kuriame buvo priimtas šis nutarimas, protokolo matyti, jog svarstant Aprašą ieškovas turėjo pastabų ir galimai buvo linkęs nepritarti šiam Aprašui ir jo patvirtinimui. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas išsakė neigiamą požiūrį aprašo tvirtinimo klausimais, LRT vadovas pagrįstai kreipėsi į LRT Tarybą prašydamas patvirtinti ieškovo prašymą.

LRT vadovui ieškovo pateiktas prašymas ir jo pagrįstumas bei tikslingumas sukėlė pagrįstų abejonių ir dėl to, kad ieškovas jau ne kartą buvo netinkamai panaudojęs iš LRT gautą informaciją dar iki prašymo pateikimo LRT dienos (t.y. iki 2011-02-02) ir tai patvirtina šios aplinkybės: (i) 2010 m. gruodžio 7 d. internetiniame tinklalapyje http://racas.lt buvo išplatintas pranešimas „LRT Taryba: uždari posėdžiai ir O. Benderio vertas planas“, kurio autorius Artūras Račas – ieškovas. Šiame straipsnyje jis pateikia savo nuomonę apie uždarame LRT Tarybos posėdyje svarstytus klausimus: LRT vidinio ir išorinio audito išvadas bei LRT struktūrines permainas; (ii) 2011 m. sausio 19 d. privati naujienų agentūra „Baltic News Service“, kurios vyriausiasis redaktorius bei direktorius yra ieškovas, išplatino pranešimą „Iš pareigų traukiasi LRT Reklamos departamento direktorius A. Trumpickas“, kuriame nurodoma, jog „A Trumpickas anksčiau laišku kreipėsi į LRT Tarybos narius, kuriame teigiama, jog LRT generalinis direktorius savo vadovavimu komerciškai žlugdo nacionalini transliuotoją“; (iii) 2011 m. sausio 19 d. internetiniame tinklalapyje http://racas.lt buvo išplatintas pranešimas, kuriame nurodyta, kad „Žiniasklaidoje jau pasirodė informacija, kad LRT Reklamos departamento direktorius A. Trumpickas traukiasi iš užimamų pareigų. Be to, šiandien sulaukiau ne vieno klausimo apie A.Trumpicko laišką, kuriame išdėstytus faktus LRT taryba pavedė išnagrinėti LRT Administracinei komisijai. Kartu su pranešimu buvo pridėtas visas 2010-01-11 LRT Tarybos nariams bei LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui adresuotas dabar jau buvusio LRT darbuotojo, reklamos departamento direktoriaus, Aido Trumpicko laiško tekstas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, LRT vadovas pagrįstai kreipėsi į LRT Tarybą pritarimo dėl ieškovo prašymo suteikti konfidencialaus pobūdžio ir didelės apimties informaciją. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovas kelia klausimą dėl Aprašo 16 punkto teisėtumo. Ieškovas nurodo, kad aprašo 16 punktas, ribojantis tarybos narių, šiuo atveju ir ieškovo teisę susipažinti su LRT dokumentais bei informacija apie LRT veiklą yra neteisėtas, todėl ir tarybos sprendimai, priimti remiantis Aprašo 16 punktu, yra neteisėti bei be jokio teisinio pagrindo ribojantys viešosios įstaigos dalininkų, šiuo atveju LRT Tarybos narių, teisę susipažinti su LRT dokumentais ir informacija apie LRT veiklą“. Aprašas yra LRT Tarybos patvirtintas ir galiojantis dokumentas, kuris turi būti vykdomas ir kurio pagrįstai tiek LRT vadovas, tiek LRT Taryba laikėsi. Tuo tarpu šio Aprašo teisėtumas bei tinkamumas turi būti sprendžiamas ne nagrinėjant šią bylą kurios dalyką sudaro protokolo pripažinimas iš dalies negaliojančiu, bet kitomis teisinėmis priemonėmis, numatytomis įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei LRT dokumentuose.

Ieškovas nurodo, jog atsakovas jo neinformavo apie atsisakymą leisti susipažinti su ieškovo prašoma informacija, o taip pat nenurodė, dėl kokių priežasčių buvo atsisakyta leisti ieškovui susipažinti su informacija. Kaip jau buvo minėta, ieškovas, kaip Tarybos narys, turėjo galimybę dalyvauti ir dalyvavo LRT Tarybos posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl ieškovo. Atsižvelgiant į tai, kad pats ieškovas dalyvavo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas jo prašymo klausimas ir balsuojama dėl jo, tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad ieškovui yra žinomas atsisakymo tenkinti ieškovo prašymą faktas. Aplinkybės ir motyvai, dėl kurių buvo atsisakyta tenkinti šį prašymą ieškovui taip pat yra žinomi, kadangi jie buvo svarstomi LRT Tarybos posėdžio, kuriame dalyvavo ir pats ieškovas, metu. Posėdžio protokole yra užfiksuota, kad „A. Račas atsakė į klausimus. Tarybos nariai išsakė nuomones diskutuojamu klausimu“.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas dalyvavo ir netgi balsavo posėdyje dėl prašymo tenkinimo, atsakovas pagrįstai mano, jog LRT Tarybos sprendimas ir jo motyvai ieškovui yra žinomi, todėl papildomai joks pranešimas ieškovui nebuvo siunčiamas. Tuo tarpu ieškovo nurodomas Aprašo 17 punktas turėtų būti aiškinamas taip, jog toks pranešimas Tarybos nariui siunčiamas tik tada, kai jis nedalyvauja Tarybos posėdyje ir priimtas sprendimas jam nėra žinomas. Manytina, kad toks Aprašo 17 punkto aiškinimas, kokį nurodo atsakovas, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Ieškovas nurodo, kad jis būdamas LRT Tarybos nariu turi ne tik LRTĮ numatytas tarybos nario teises, pareigas ir funkcijas, bet gali pasinaudoti ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje numatytomis neturtinėmis viešosios įstaigos dalininkų teisėmis – viena iš jų yra teisė susipažinti su viešosios įstaigos dokumentais ir gauti viešosios įstaigos turimą informaciją apie jos veiklą.

Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad LRT Tarybos nariams nėra atimta teisė susipažinti su informacija ir LRT dokumentais, tačiau pati Taryba, siekdama tinkamai įgyvendinti LRT veikimą ir apsaugoti šio subjekto interesus, patvirtino tokios informacijos teikimo tvarką -Aprašą kurio laikytis turi be išimties visi Tarybos nariai. Aprašas nenumato informacijos teikimo ribojimo ir nedaro informacijos neprieinamos, tačiau tokia procedūra leidžia pačiai Tarybai individualiais atvejais spręsti dėl ypatingo subjekto – nacionalinio transliuoto -informacijos teikimo tvarkos. Prašo teismą atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas remdamasis ieškovo A. Račo, atsakovo Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ atstovės paaiškinimais, byloje esančia medžiaga turi nustatyti ar LRT Taryba pagrįstai nutarė netenkinti ieškovo A. Račo 2010 m. vasario 2 d. prašymo Nr. KI-02, leisti ieškovui susipažinti su LRT konfidencialia medžiaga.

Teismas remdamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) įstatymo 2 str. 1 d., konstatuoja, kad LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga“.

Šio Įstatymo 3 str. 1 d. nurodoma, kad „LRT privalo rinkti ir skelbti informaciją apie Lietuvą ir pasaulį, supažindinti visuomenę su Europos ir pasaulio kultūros įvairove bei šiuolaikinės civilizacijos pagrindais, stiprinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir demokratiją, kurti, puoselėti ir saugoti nacionalinės kultūros vertybes, ugdyti toleranciją ir humanizmą, bendradarbiavimo, mąstymo ir kalbos kultūrą, stiprinti visuomenės moralę ir pilietiškumą, ugdyti šalies ekologinę kultūrą. Rengiamų laidų turinys, forma ir kalba turi būti geros kokybės. Rengdamas ir skelbdamas laidas, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, laidose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Laidose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams“.

Teismas pažymi, kad šio Įstatymo straipsniai įtvirtina LRT kaip visuomeninio transliuotojo statusą, kurio veiklos pagrindas yra užtikrinti viešąjį interesą – visuomenės interesą būti informuotai. Pabrėžtina tai, jog toks LRT statusas suponuoja tai, jog LRT įgyvendindama jai pavestus uždavinius bei tikslus privalo tai įgyvendinti tokiu būdu, kad būtų kaip įmanoma efektyviau panaudojami LRT ištekliai bei būtų užtikrinamas kuo skaidresnis ir efektyvesnis LRT racionalus valdymas, kadangi LRT kaip juridinis asmuo yra visos Lietuvos visuomenės viešasis interesas, t.y. visuomenei svarbi vertybė, gėris, kurio užtikrinimu turi rūpintis valdžios įstaigos.

Teismas remdamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 9 str. 2 d., konstatuoja, kad Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ aukščiausiasis organas yra LRT taryba atstovaujanti visuomenės interesams. Ji sudaro 6 metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. 4 Tarybos narius 6 metams skiria Lietuvos Respublikos Prezidentas, 4 Tarybos narius 4 metams skiria Seimas (2 nariai skiriami iš opozicinių frakcijų pasiūlytų kandidatų), 4 narius, kaip savo atstovus (po vieną), 2 metams skiria Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija

Analogiškos nuostatos numatytos ir Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ įstatų 5 str. 5.1 p. (b.l. 40).

Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė 2009 metų rugpjūčio 17 d. dekretu Dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybos nario skyrimo Nr. 1K-80 paskyrė ieškovą Artūrą Račą LRT Tarybos nariu (b.l. 9).

Teismas remdamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo 10 str., konstatuoja, kad LRT taryba: 1) formuoja LRT programų valstybinę strategiją; 2) nustato LRT programų mastus ir struktūrą, LRT programų transliavimo trukmę, kasmet tvirtina LRT programų sudėtį ir jų pakeitimus; 3) nustato kanalų skaičių ir jų naudojimą programoms transliuoti; 4) tvirtina LRT įstatus; 5) prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi teisės aktuose transliuotojams keliamų reikalavimų; 6) svarsto ir tvirtina LRT veiklos perspektyvinius ir kasmetinius planus; 7) tvirtina LRT administracijos teikiamas LRT metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas; 8) svarsto ir tvirtina metines LRT veiklos ataskaitas; 9) tvirtina LRT kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal terminuotas darbo sutartis, taip pat darbuotojų, priimamų viešo konkurso tvarka, pareigybes; 10) tvirtina konkursų LRT laidoms rengti rezultatus; 11) steigia LRT ūkinės ir finansinės veiklos klausimams svarstyti Administracinę komisiją; 12) tvirtina Administracinės komisijos nuostatus; 13) skiria Administracinės komisijos narius; 14) nustato konkurso LRT generalinio direktoriaus pareigoms tvarką; 15) ne vėliau kaip per 15 dienų po Tarybos pirmininko išrinkimo skelbia konkursą generalinio direktoriaus pareigoms; 16) viešo konkurso būdu 5 metams skiria generalinį direktorių, nustato jo atlyginimą; 17) nustato generalinio direktoriaus pavaduotojų skaičių; 18) generalinio direktoriaus teikimu skiria ir atleidžia jo pavaduotojus.

Analogiškos nuostatos numatytos ir Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ įstatų 6 str. 6.1 p. (b.l. 41).

Teismas nustatė, kad LRT generalinis direktorius 2011 m. vasario 7 d. pateikė LRT Tarybos nariui A. Račui raštą Nr. S6-07 Dėl prašymo leisti susipažinti su LRT dokumentais, kuriame nurodė, kad „atsižvelgiant į prašomos informacijos apimtį bei šios informacijos būtinumą LRT įstatyme nustatytomis LRT Tarybos nario funkcijoms atlikti, remdamasis minėto aprašo 16 punktu, kreipiausi į LRT Tarybą dėl Jūsų prašymo tenkinimo patvirtinimo“ (b.l. 8).

2011 m. kovo 16 d. vykusio LRT Tarybos posėdžio metu buvo svarstomas ieškovo A. Račo prašymas leisti susipažinti su 2010 m. vasario 2 d. prašyme Nr. KI-02 nurodyta informacija. Vykusio posėdžio metu Taryba nutarė netenkinti ieškovo A. Račo 2010 m. vasario 2 d. prašymo Nr. KI-02, leisti ieškovui susipažinti su LRT konfidencialia medžiaga (b.l. 19; 32-33).

Teismas pažymi, kad Taryba, šiuo atveju ir ieškovas, pasinaudodamas įstatymais suteikiamomis teisėmis, privalo užtikrinti LRT veiklos skaidrumą ir LRT Įstatyme keliamų tikslų įgyvendinimą bei taip apsaugoti visos visuomenės interesą, todėl Tarybos, šiuo atveju ir ieškovo teisės susipažinti su LRT dokumentais ir/ar informacija negali būti ribojamos. Kadangi Taryba apribojo šią ieškovo teisę, tokie Tarybos veiksmai negali būti laikomi teisėtais, jei jie priimti pažeidžiant galiojančiais įstatymų ar poįstatyminių aktų normas.

Teismas konstatuoja, kad LRT tarybos nario konfidencialumo, komercinės paslapties laikymosi ir interesų konflikto vengimo pasižadėjimo (toliau – Pasižadėjimas) 2 p. nurodyta, kad LRT konfidenciali informacija tai: žinios apie LRT personalą ir valdymo struktūrą, žinios apie LRT strateginius bei taktinius planus. finansinė – ekonominė LRT informacija, išskyrus esančią LRT Tarybos patvirtintoje metinėje veiklos ataskaitoje, žinios apie komercinius/dalykinius ryšius, intelektinė nuosavybė bei kita informacija, kuri teisės aktuose, LRT įstatuose, kituose LRT veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose pripažinta komercine paslaptimi ir/ar konfidencialia informacija, jei jos atskleidimas prieštarauja įstatymams ar nėra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus: ar gali daryti nuostolių teisėtiems LRT ir/ar trečiųjų šalių interesams.

LRT tarybos funkcijoms atlikti būtinos informacijos apie LRT veiklą teikimo LRT tarybos nariams ir naudojimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) reglamentuoja informacijos apie LRT veiklą, būtinos LRT Tarybos funkcijoms atlikti, teikimo LRT Tarybos nariams bei naudojimo tvarką. Šiame Apraše yra nustatyta tvarka, kada Tarybos narys, šiuo atveju ir ieškovas, gali susipažinti su LRT konfidencialia informacija. Taigi su LRT konfidencialia informacija pagal Aprašą Tarybos narys susipažinti gali, kai: a) Tarybos narys yra pasirašęs Pasižadėjimą; b) su konfidencialia informacija yra susipažįstama tam skirtose LRT patalpose; c) Tarybos narys pasirašo Konfidencialios informacijos pateikimo LRT tarybos narių registre. Taigi, tik esant visoms šioms aplinkybės Tarybos nariui gali būti leidžiama susipažinti su LRT konfidencialia informacija.

Teismas nustatė, kad 2011 m. vasario 2 d. ieškovas A. Račas, siekdamas tinkamai vykdyti aukščiau nurodytas jam pavestas pareigas pateikė LRT generaliniam direktoriui prašymą, kuriuo prašė leisti susipažinti su preliminariais LRT 2010 m. veiklos finansiniais rezultatais (pajamų ir išlaidų balansu, ilgalaikiais ir trumpalaikiais įsipareigojimais, darbuotojų struktūros pokyčiais); atskirų LRT padalinių darbuotojų darbo užmokesčio pokyčiais 2009-2010 metais; sutartimis dėl dalies Žiemos olimpinių žaidynių transliacijų teisės perdavimo ir dalies 2010 metų pasaulio futbolo čempionato transliacijų teisės perdavimo kitoms Lietuvos televizijoms; LRT darbuotojų pareiginių instrukcijų pakeitimais, padarytais 2010-2011 metais; LRT darbuotojams skirtomis nuobaudomis 2010-2011 metais; LRT generalinio direktoriaus įsakymais, potvarkiais ar kitais teisės aktais, reglamentuojančiais LRT šiuo metu vykdomą struktūrinę pertvarką; taip pat prašė pateikti informaciją, ar LRT per pastaruosius pusę metų yra sudaręs sutarčių su teisinių paslaugų ar advokatų bendrovėmis dėl jų paslaugų pirkimo. Jei tokių sutarčių buvo sudaryta, ieškovas prašė leisti susipažinti su šių sutarčių turiniu (b.l. 11).

Teismas nustatė, jog ieškovui pateikus LRT prašymą dėl susipažinimo su prašyme nurodyta informacija, nebuvo jokių kliūčių, kad ieškovas tai galėtų padaryti, t.y. ieškovas buvo pasirašęs pasižadėjimą, ieškovas sutiko susipažinti su prašoma informacija tam skirtose patalpose bei ieškovas sutiko pasirašyti konfidencialios informacijos pateikimo LRT tarybos narių registre, tačiau nors ir buvo išpildytos visos Apraše nurodytos sąlygos, kada LRT Tarybos nariui yra leidžiama susipažinti su konfidencialia informacija, ieškovui vis tiek nebuvo leista susipažinti su prašoma informacija.

Teismas pažymi, kad Taryba, patvirtindama Aprašą, įtvirtino tvarką, kada Tarybos nariai, šiuo atveju ir ieškovas, gali susipažinti su konfidencialia informacija, todėl jokie kiti ribojimai be tų, kurie yra taikomi Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Apraše negali būti taikomi. Kadangi šiuo atveju, ieškovui norint susipažinti su prašoma informacija jokių kliūčių nebuvo, konstatuotina, kad Taryba visiškai nepagrįstai ir be jokio teisinio pagrindo uždraudė ieškovui susipažinti su prašyme nurodyta informacija.

Teismas remdamasis Aprašo 16 punktu konstatuoja kad, kilus pagrįstoms abejonėms dėl LRT tarybos nario prašomos informacijos būtinumo LRT įstatyme nurodytoms LRT tarybos funkcijoms atlikti, taip pat kilus pagrįstoms abejonėms dėl LRT tarybos nario prašyme nurodytos informacijos pateikimo formos ir/ar apimties, LRT generalinis direktorius ir/ar Administracinės komisijos pirmininkas turi teisę kreiptis į LRT Tarybą dėl LRT tarybos nario prašymo tenkinimo patvirtinimo.

Teismas remdamasis Pasižadėjimo 2 p. konstatuoja, kad LRT konfidenciali informacija tai: žinios apie LRT personalą ir valdymo struktūrą; žinios apie LRT strateginius bei taktinius planus; finansinė – ekonominė LRT informacija, išskyrus esančią LRT Tarybos patvirtintoje metinėje veiklos ataskaitoje; žinios apie komercinius/dalykinius ryšius; intelektinė nuosavybė bei kita informacija, kuri teisės aktuose, LRT įstatuose, kituose LRT veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose pripažinta komercine paslaptimi ir/ar konfidencialia informacija, jei jos atskleidimas prieštarauja įstatymams ar nėra privalomas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus: ar gali daryti nuostolių teisėtiems LRT ir/ar trečiųjų šalių interesams.

Teismas pažymi, kad LRT Tarybos funkcijoms atlikti būtinos informacijos apie LRT veiklą teikimo LRT Tarybos nariams ir naudojimo tvarkos aprašo 9 ir 10 punktuose yra nustatyta tvarka, kada Tarybos narys gali susipažinti su konfidencialia LRT informacija. Tarybos narys gali susipažinti su konfidencialia informacija tik tada, kai jis yra pasirašęs pasižadėjimą; su konfidencialia informacija yra susipažįstama tam skirtose LRT patalpose; jis pasirašo konfidencialios informacijos pateikimo LRT Tarybos nariams registre. Taigi, tik esant visoms šioms aplinkybės Tarybos nariui gali būti leidžiama susipažinti su LRT konfidencialia informacija.

Darytina išvada, kad Tarybos nariui, nepriklausomai nuo to ar leidimą su prašoma susipažinti informacija suteikia LRT direktorius, ar LRT Taryba, gali būti atsisakoma suteikti informaciją tik tuo atveju, kai Tarybos narys nesutinka įgyvendinti ar nėra įgyvendinęs Apraše 9 ir 10 p. nurodytų aplinkybių, kurioms esant Tarybos nariui yra leidžiama susipažinti su informacija.

Teismas pažymi, kad Aprašo 9 ir 10 p. numato, tik šiuos atsisakymo suteikti informaciją pagrindus, o ieškovas A. Račas šiuos reikalavimus yra tinkamai, kaip to reikalaujama nurodytuose Aprašo punktuose, įvykdęs tam, kad galėtų susipažinti su prašoma informacija, todėl teismui lieka neaišku, nes ir bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė negalėjo pateikti teismui įrodymų dėl kokių priežasčių Taryba neleido ieškovui susipažinti su prašoma informacija, nes LRT Tarybai 2011 m. kovo 16 d. vykusio LRT Tarybos posėdžio metu nutarus netenkinti ieškovo 2010 m. vasario 2 d. prašymo Nr. KI-02, leisti ieškovui susipažinti su prašoma formacija, ieškovui nebuvo išsiųstas joks pranešimas, kuriame būtų nurodyta atsisakymo leisti susipažinti su prašoma informacija priežastis, ši priežastis neatsispindi ir 2011 m. kovo 16 d. vykusio LRT Tarybos posėdžio protokole. Taigi, LRT atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą susipažinti su prašyme nurodyta informacija pažeidė ne tik ieškovo teisę susipažinti su prašoma informacija, bet ir pažeidė ieškovo teisę žinoti, dėl kokių priežasčių yra trukdoma ieškovui susipažinti su prašoma informacija.

Teismas nustatė, kad ieškovui A. Račui pateikus atsakovui Viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ prašymą dėl susipažinimo su prašyme nurodyta informacija, nebuvo jokių kliūčių ieškovui susipažinti su prašyme nurodyta informacija, nes ieškovas buvo pasirašęs pasižadėjimą, jisai sutiko susipažinti su prašoma informacija tam skirtose patalpose bei sutiko pasirašyti konfidencialios informacijos pateikimo LRT tarybos narių registre, tačiau nors ir buvo išpildytos visos Apraše nurodytos sąlygos, kuomet LRT Tarybos nariui yra leidžiama susipažinti su konfidencialia informacija, pažeidžiant Aprašo 9 ir 10 punktuose numatytus reikalavimus, ieškovui atsakovo nebuvo leista susipažinti su prašoma informacija.

Teismas pažymi, kad atsakovo argumentai, kad iš ieškovo prašymo nebuvo aiškus informacijos reikalavimo ir susipažinimo su ja tikslas, jog ieškovo prašoma suteikti informacija buvo ypač didelės apimties, beveik visą ją sudarė LRT komercinė paslaptis, vengė pasirašyti pasižadėjimą dėl konfidencialumo, komercinės paslapties laikymosi ir interesų konflikto vengimo, netinkamo informacijos panaudojo iki prašymo pateikimo LRT dienos nepagrįstas jokiais įrodymais, kurių bylos nagrinėjimo iš esmės metu negalėjo pagrįsti ir atsakovo atstovė (LR CPK 178 str.).

Teismas pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad Taryba, šiuo atveju ir ieškovas, turi teisę susipažinti su LRT dokumentais ir gauti informaciją apie LRT veiklą bei į tai, kad valdžios įstaigos Tarybai yra suteikusios ypatingą pareigą t.y. pareigą atstovauti visuomenės interesams, Taryba, šiuo atveju ir ieškovas. turi pareigą, esant bent kokiai abejonei dėl LRT vykdomos veiklos, prašyti, kad būti pateikiami dokumentai ir/ar informacija apie LRT veiklą ir taip įsitikinti, kad LRT vykdoma veikla nepažeidžia visos visuomenės interesų.

Teismas daro išvadą, kad ieškovo A. Račo ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl ieškinys, tenkintinas visiškai.

Iš atsakovo Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ieškovo A. Račo naudai priteistinas 135,00 Lt žyminis mokestis (LR CPK 93 str. 1 d.), bei 1950,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 98 str. 1 d.), kurios nemažintinos, nes teismas atsižvelgė į procesinių dokumentų paruošimo, konsultacijų suteikimo laiko sąnaudas, kurios neviršijo patvirtinto rekomendacinio užmokesčio advokatui dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 04 02 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“

Iš atsakovo Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ priteistina 17,56 LT pašto išlaidų į valstybės biudžetą LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Remdamasis išdėstytais teiginiais ir vadovaudamasis LR CPK 259-260, 263-268, 270, teismas

 

N u s p r e n d ė:

Ieškovo Artūro Račo ieškinį atsakovui Viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl tarybos protokolo pripažinimo iš dalies negaliojančiu patenkinti visiškai.

Pripažinti 2011 metų kovo 16 dienos atsakovo Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ tarybos, LRT tarybos strateginio posėdžio protokolo Nr. P1-03 dalį, kuria buvo nutarta netenkinti tarybos nario Artūro Račo 2011 m. vasario 2 d. prašymo Nr. KI-02 susipažinti su LRT konfidencialia medžiaga negaliojančiu ir įpareigoti atsakovą Viešąją įstaigą „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ leisti susipažinti ieškovui Artūrui Račui su 2011 metų vasario 2 dienos prašyme Nr. KI-02 nurodyta konfidencialia medžiaga per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, įm.k. 124241078, ieškovo Artūro Račo, naudai 135,00 Lt žyminio mokesčio, 1950,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo Viešosios įstaigos „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, įm.k. 124241078, 17,56 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Išaiškinti atsakovui, kad priteistos pašto išlaidos sumokamos banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina nedelsiant pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

 

Teisėjas                                                                                                        P. Smaliukas

 

 

(7 balsų, vidurkis: 4,43 iš 5)
Loading...