„Sovietinio mentaliteto“ geno nėra (D.Pūrą perskaičius)

Tik dabar perskaičiau, ką apie visuomenės dvasinę sveikatą sako Dainius Pūras ir noriu pasakyti, kad su juo nesutinku.

D.Pūras tvirtina, kad daugumos mūsų bėdų šaknys – sovietinis palikimas, kuris nuslopino atsakomybės jausmą, išugdė nepasitikėjima, bejėgiškumą ir pasyvumą, neigiamą požiūrį į valstybę apskritai.

Jo išvada – visi mes sergame Stokholmo sindromu ir esame prisirišę prie sistemos, kuri mus ilgus dešimtmečius prievartavo ir atėmė iš mūsų geriausius mūsų bruožus.

D.Pūras su nerimu konstatuoja, kad būtent tas nelemtas aukos sindromas lemia, kad šiandien didelė dalis žmonių dejuoja, kad „tada“ buvo geriau, o visokio plauko populistai tuo naudojasi, kai prieš rinkimus žada grąžinti „gerovę“.

Suprantu, kad ginčytis su tokiu autoritetu koks savo srityje yra gerbiamas D.Pūras yra šiek tiek rizikinga, tačiau surizikuosiu.

Man atrodo, kad D.Pūras, kaip ir kai kurie kiti intelektualai,  kiek (teatleidžia man kalbininkai) „užsiciklino“.  Kalbėti apie sovietinį palikimą, sunkiai slegiantį mūsų pečius, širdis ir protą pastaruoju metu tapo vos ne madinga. Ir kartu…lengva, nes tada viską galima paaiškinti labai paprastai. Prisimenant vieną politiką – „mes nekalti, aplinka kalta“.

Drįsčiau teigti, kad taip nėra. „Sovietinio palikimo“ štampo jau nebepakanka paaiškinti toms bėdoms, kurios slegia mūsų visuomenę praėjus 18 metų po sovietmečio.

Apie tai, beje, jau esu rašęs beveik prieš trejus metus, kai A.Brazausko viešpatavimo (ir aiškaus pasidalijimo į „runkelius ir „elitą“) metais metu buvo paskelbtas tyrimas, parodęs, jog daugiau nei pusė šalies gyventojų sovietinę sistemą vertino kaip gerą arba bent jau pakenčiamą.

Ir tada kažkas aiškino, kad tokie rezultatai kone kelia grėsmę Lietuvos valstybingumui, „štampavo“ „sovietinio mentaliteto“ problemą ir net nebandė į tokius tyrimo rezultatus pažvelgti iš kitos pusės.

Nebando ir D.Pūras.

Drįstu taip teigti, nes tarp problemų, keliančių didžiausią susirūpinimą jis vardija ne tik savižudybes ir alkoholizmą, bet ir įvairios prievartos apraiškas, patyčias mokyklose, vaikų gerovę.

Ir štai čia norėčiau „pagauti“ gerbiamą D.Pūrą. Juk patyčios mokyklose, prievarta tarp paauglių, didėjantis vaikų ir paauglių alkoholizmas nesusijęs su sovietiniu mentalitetu. Juk tie vaikai ir paaugliai nežino, kas yra ta sovietinė sistema, kaip ji žlugdė žmones ir juos prievartavo. O jei žino – tai tik iš knygų.

Nebent D.Pūras teigtų, kad „sovietinis mentalitetas“ slypi genuose, kuriuos dalis mūsų, gyvenusių sovietinėje sistemoje, perdavėme jiems gimstant…

Mano nuomone, „sovietinio mentaliteto“ geno nėra ir jis neperduodamas iš kartos į kartą. Ir todėl bandymas įžiūrėti Lietuvos visuomenėje „Stokholmo sindromo“ epidemiją yra nepagrįstas. Dar daugiau – nuolat štampuojama „sovietinio mentaliteto“ problema tam tikra prasme leidžia pasiteisinti ir neieškoti tikrųjų šiandieninės visuomenės problemų priežasčių.

O tų priežasčių daug. Dalis jų – švietimo sistemoje ir jos skurde. Valdžios požiūryje į mokslą, švietimą, mokytojus ir jų vaidmenį visuomenėje. Kaip gali rastis pagarba mokykloje, jei jau paaugliai mato, kaip jų tėvai nuolat turi šelpti mokytojus, kad šie turėtų už ką nusipirkti knygų.

Problemų yra šeimose. Tačiau ne vien dėl to, kad tėvai gimė sovietmečiu. Problemos gimė iš valdžios požiūrio į šeimą, į šeimas, auginančias daugiau nei vieną vaiką, į moteris auginančias vaikus iki metų ar daugiau namuose (žinoma prisidėjo ir vadinamoji pop kultūra, kai moterų žurnalai garbino gegutes, grįžančias į sceną ar kitą darbą prabėgus vos trim savaitėm po gimdymo. Manote tai neturi įtakos santykiams tarp tokių mamų ir jų vaikų kai pastarieji užauga?

Prisiminkime valstybės politiką dėl vaikų darželių, prisiminkime valstybės vaikų ugdymo politiką (vienas geriausių pavyzdžių – neseniai žiniasklaidoje plačiai nušviestas priėmimas į Moksleivių rūmų būrelius) ir gausite atsakymą, kodėl viena iš didžiausių pramogų ir turiningiausių užsiėmimų nemažai daliai vilniečių paauglių yra …vaikščiojimas po „Akropolį“.

Pagaliau prisiminkime nesenas diskusijas dėl alkoholio reklamos ir iškilių visuomenininkų (apie politikus jau nekalbu), įskaitant nacionalinės premijos laureatus ir net gydytojus, pareiškimus, jog alkoholio reklama neskatina alkoholio vartojimo. Tada taip ir norėjosi paklausti: už kiek pardavėte dūšią ir sąžinę…

Taip, dalis žmonių tikrai prisimena sovietmetį su tam tikra nostalgija. Tačiau ne todėl, kad jiems svetima nepriklausoma valstybė ir jie norėtų atgal į 1984-uosius.

Visai ne. Nepriklausomybę jie priima kaip duotybę, nes nemažai jų gana ilgai jos laukė. Jie ilgisi tos būsenos, kai buvo tikri, kad dirbdami kokį nors darbą ar net būdami pensijoje, žinojo, jog išgyvens, galės bent kartais pavalgyti mėsos ir neturės miegoti su vatinukais ir vilnonėmis kojinėmis atėjus rudeniui.

Taip, jie ilgisi to saugumo jausmo, tačiau paklauskime savęs ar jie jo neverti? Taip pat paklauskime savęs, ar kuri nors valdžia nuoširdžiai stengėsi bent vos vos padidinti tą saugumo jausmą? Man atrodo, kad ne.

Pasakysiu ir dar vieną eretišką mintį: sovietines reminisencijas labiausiai skatina ne žmonės, nustumti į užribį ir bandantys kovoti už dar likusio orumo išsaugojimą. Jį labiausiai skatina brazauskai, perkantys jachtas ir viešbučius, paulauskai, tveriantys tvoromis valstybinę žemę, saboniai, statantys vilas Kuršių nerijoje, adamkai, paksai ir kirkilai siaučiantys po Vlniaus gatves lydimi kaukiančių apsaugininkų automoblių, perkantys marmurines kolonas ir paauksuotus pisuarus, zuokai, grindžiantys kelią prie savo namų trinkelėmis, galybės patarėjų ir padėjėjų, kuriuos rytais į darbą vežioja tarnybiniai automobiliai, Seimo nariai, švenčiantys sesijos užbaigtuves Belmonte, ar žurnalistai, švenčiantys gimtadienius vyriausbės svečių namuose, skraidantys prezidento lėktuvais ir už tai apdovanojami Gedimino, Vytauto ir kitais kryžiais.

Taip pat VP berniukai, kuriems nesvarbu iš ko paimti – svarbiausia, kad į savo kišenę, pociai ir laurinkai, privatizuojantys tarnybinius butus ir vykdantys politinius užsakymus.

Teismai, kurie baudžia už ženkliukų pardavinėjimą, bet pateisina valstybės pinigų švaistymą savireklamai, arba konstatuojantys, kad pilietis A.R. gina viešąjį interesą, tačiau…neturi teisės jo ginti. Ir nieko nedarantys po to…

Galima būtų vardyti dar ir dar, bet ar reikia?

Apsidairykite aplinkui ir patys pamatysite.

Ne genai čia kalti, o mes patys, kurie tai toleruojame ir nemokome savo vaikų, kad tai yra blogai.

Beje, jei ką, tai nemanau, kad visi aplink vagia, nemanau, kad valstybė stengiasi mane apmulkinti, nesergu bejėgiškumu, pasyvumu ir nesiilgiu sistemos, kuri, pasak D.Pūro. mane ilgai ir nuobodžiai prievartavo.

Jaučiuosi labai gerai, nes jau savo kailiu įsitikinau, kad labai norint ir stengiantis galima nemažai nuveikti.

Ir esu tikras, kad neperdaviau „sovietinio mentaliteto“ geno savo vaikams.

(15 balsų, vidurkis: 4,40 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    … o aš sovietmetį nostalgiškai prisimenu todėl, kad … buvau jaunas.Artai nusikaltimas?Tėvynės išdavystė?

  • Anonimas

    sakai, kad kaltas svietimas ir bla bla, o vat dabartinis jaunimas augo nepriklausomas ir kokios baisybes vyksta. O tai klausimas, kieno suformuoti mankurtai dabar valdo musu krasta? svietima, finansus ir t.t, kas uzaugino ta jaunima. Taigi tie patys komuniagos, o ne nepriklausomybes vaikai.. taip kad shut up..

    dar vienas klausimas pamastymui- saziningai- ar tokios pat problemos mus kamuotu, jei to 50 metu kosmaro nebutu?

    ir apskritai tu uzknisi, moki viska supinti i viena rutuliuka (tipo ir tie ir tie buvo yra blogi), deja, mankurtu teisinti negalima, nebent uzjausti. Sekmes

    • Anonimas

      As galvoju kad su jumis sutiktu Adamkus, Lanzbergis, o taip pat Brazauskas.. geriausia kai dabartines problemas galima sumesti komuniagom, po to, neispruseliams prasciokams, ar net burams kurie dalyvavo didziojoje Spalio revoliucijoje 1917, nes jie buvo „KVAILIAI!!!!“ NESUPRATO KAIP GYVENTI, NESUPRATO KAS GERAI KAS BLOGAI, ir nepakluso valdziai – carui.. Taip ir dabar.. labai geras fokusas: verciam viska komuniagom, as manau kad A. Brazauskas su jumis taip pat sutiks, sutiks ir daugelis kas tuomet uzeme aukstus postus, ir kurie dabar juos taip pat turi (pasakytu.. taip taip, ir ranka Jums paspaustu), taip kad jus esate nevienas. Bet kokia nauda is to??? vienzodziu su tais komunistais.. man atrodo Jus pats nesuvokiate apie ka parasete.. nes jokios naudos is to kad esame tokioje ideologineje aklavieteje: kairieji blogai, nes jie pagal jus „is principo pries laisva Lietuva“, o sedime problemose kurios butent ir yra elitistines (galvoju daznai desiniosios, nors tai nebutinai,(pvz. socdemai)) ideologijos rezultatas(nors galbut elitistines tokio zaidimo: „KATRAS IS MUSU DIDESNIS VALSTYBES PATRIOTAS, O KATRAS NE!“ prasme . Nes atrodo pats esate pries „sistema“, bet tapatinate ja su „sovietine“ (zaidziate zaidima: AS PATRIOTAS O TU ISDAVIKAS) ir tuo paciu esanciai sistemai taip kovodamas pries man atrodo ir tarnaujate.

  • Anonimas

    pa-gar-ba!!!

  • Sveiki,

    komentaras ne vietoje, bet… Dabar apie elektros kainų kilimą kalba visur. Puikiai pamenu, kad Žilvinas Marcinkevičius per tv laidą davė žodį, kad nebrangs elektra artimiausius 2 metus. Kaip su šiuo reikalu yra?

  • Anonimas

    Mentalitetui perduoti genai nebūtini, užtenka kelerių metų šeimoje ir švietimo sistemoje.
    Beabejo, buvo ir yra tėvų ir mokytojų, kuriems minties laisvė, pagarba žmogui ar nuosavybei (“neliesk svetimo turto”) yra savos ir suprantamos koncepcijos.
    Bet po 50 metų, per kuriuos bet kokios formos laisvės siekimas buvo garantuotas būdas sukelti pavojų sau ir artimiesiems, 18 metų yra per mažai, kad tokių žmonių būtų daug. Ne mentaliteto čia genas, o elementarios savisaugos.
    Netikslu teigti, kad vaikai ir paaugliai žino apie sovietinę sistemą iš knygų. Jie ją pusiau sąmoningai jaučia iš suaugusiųjų, kurie, prisimindami savo vaikystę ir saugodami savo atžalas, tebemoko, daugiausia savo pavyzdžiu, “neiššsišokti”, “prisitaikyti”, “nepasitikėti”, “nelįsti kur nereikia”, „nefantazuoti“, “būti kaip kiti”, “neeksperimentuoti”, “nesipykti su valdžia”.
    Šie žmonės yra tėvai, mokytojai ir rinkėjai. Problemos priežastimi įvardinti valstybės politiką – menka pagalba ieškant sprendimų. Jei jau problemos gimė iš valdžios požiūrio į šeimą, tai kaip gimė valdžios požiūris į šeimą? Kaip pačios šeimos žiūri “į šeimą”? Ar kaip nors kitaip nei valdžia?
    Prielaida, kad sovietinis palikimas yra tarp pagrindinių dabartinių sunkumų priežasčių, niekaip netrukdo galvoti, kad tik mes patys atsakingi už savo sveikimą. Todėl lengva ir madinga apie sovietinį palikimą kalbėti tik tiems, kurie mano, kad kalba apie kaltę ir praeitį, o ne apie atsakomybę ir dabartį.

  • Anonimas

    Arturai, bet jus ganetinai pavirsutiniskai suprantate ta sovietini mentaliteta. Zinoma, kad tai tik VIENA is priezasciu, bet neprotinga sakyti, kad to nera.
    Ar skaitete, ka apie sovietini mentaliteta sako filosofe Nerija Putinaite?

    netgi tai, ka ji apie ziniasklaida samprotauja, jau yra labai idomu:

    „Dienraščiai orientuojasi į auditorijos poreikius. Ko gero, žmonės nesugeba skaityti analitinių tekstų. Tas analitinis neraštingumas atsirado sovietmečiu. Žmonės nebuvo pratinami kritiškai mąstyti. Tie „antisovietikai“, kurie jautėsi esą kritiški, tiesiog atmesdavo ir smerkdavo viską, kas susiję su režimu. Kiti buvo nekritiški ir abejingi, tiesiog prisitaikydavo.

    Sovietmečiu toks dalykas kaip laisva interpretacija neegzistavo net mokslo sferoje, nes vienintelė galiojanti teorija buvo marksizmas. Buvo aiškios ribos, kiek tu gali interpretuoti ir aiškinti savaip. Neišsiugdėme interpretavimo kultūros, kai galimos įvairios nuomonės, ginčai“

    http://www.mediaforumas.lt/index.php?s=36&m=1&t=

  • Anonimas

    kiek žinau, tai Lietuva su visais lieuviais ir iki sovietmečio buvo viena labiausiai atsilikusių šalių/tautų Europoje. Namanau, kad mentelitetas gali taip greitai (per 50 metų) taip radikaliai pasikeisti. Visiškai neatmesčiau ir tikėjimo įtakos, genetikos ir visų kitų reikaliukų. Apkaltinti sovietmetį lbai paprasta. Estai taip pat buvo toje pačioje skylėje tuos pačius 50 metų. Tačiau jų dabartiniai pasiekimai ryškiai skiriasi nuo mūsiškių.

  • Anonimas

    Manau, kad Pūras teisus, kad „daugumos mūsų bėdų šaknys – sovietinis palikimas“. Aisku, dar prisideda siu dienu problemos, greitas tempas, materializmas, laukinis kapitalizmas ir dar tai, kad mes perememe daug blogu dalyku is vakaru, o, deja, maziau geru. Taciau jei nebutumem okupuoti, nebutumem nebutu tokio soko pereinant is vienos sistemos i kita bei nebutu reikalo perimeneti du blogu dalyku is vakaru. Taigi okupacija pridare daug zalos, to nereiketu atmesti.
    Dar Puro teiginius patvirtina tai, kad visos possovietines salys kartu ir Rusija labai kencia nuos sios nelaimes. Rusija visalaik remesi imperializmu ir nesirupino paprasto zmogaus gerove ir dvasine bukle, jei rupejo tik valstybes galybe ir del sio uzkrato saltinio taip sunku gyventi Rusijos kaimynams

  • Anonimas

    Pasišlykštėtinasis next.
    „Estai taip pat buvo toje pačioje skylėje tuos pačius 50 metų. Tačiau jų dabartiniai pasiekimai ryškiai skiriasi nuo mūsiškių.“
    Jūs, norėdamas pagrįsti savo melagingą poziciją, sąmoningai ir patogiai užmerkiate akis į
    A. Estai kasa skalūną.
    B. Estų pašonėje jiems artimi turtingi suomiai, bei turtingas metropolis Sankt Peterburgas. Pas lietuvius tik tokios pat sermėgos kaip ir lietuviai. Švedai kultūriškai bei geografiškai yra toli nuo Lietuvos.
    C. Estai turi jūros apsčiai (ta prasme žuvies pramonę). Lietuviai tik ~90 km.
    Paminėtos sąlygos ir apsprendžia dabar susiklosčiusį skirtingą ekonominį išsivystimą.

  • Anonimas

    gerbiamasis/oji x

    pirmiausia šiame bloge tokie kreipiniai , kokį vartojate jūs , nenaudojami. Gal suklydote adresu – jums reikėtų į delfi. Argumentai tokio pat lygio , kaip ir kreipiniai. Trumpai – estai protingesni, nes kasa skalūną ir turi daug menkės. Nei pridėsi , nei atimsi.

  • Anonimas

    Priminsiu lietuvišką pasaką apie vištytę ir gaidelį, kurioje gaidys išmušė riešutu vištai akį už tai,kad lazdynas kelnes perplėšė, o lazdyną ožys pagraužė, o ožį piemuo mušė, o piemenį ponas barė ir taip toliau, ir taip be pabaigos….
    „Sovietinio mentaliteto“ užuomazgos pradėjo formuotis dar tik Sąjūdžiui einant į rinkimus, kai vyko užkulisinės rietenos dėl kandidatų sąrašo, drabstymasis kaltinimais dėl būtų ir nebūtų nuodėmių.
    Dabar žmonių sąmonėje suvešėjo nenustelbiamas tikėjimas stebuklais ir stebukladariais, „geraisias“ ponais, dalijančiais gėrybes.
    Kažin kada, Gorbačiovo „Perestroikos“ pradžioje buvo kovojama su „krugovaja poruka“, t.y. su vadukų giminaičių ir sėbrų klanais.
    Šiuo aspektu šiandienė Lietuva primena tą situaciją.
    Na tai kas, kad Maskvą pakeitė Briuselis. Nemenka ES paramaros dalis buvo investuota į „bičiulių“ Potiomkino kaimus.
    Tai aš ir įvardinčiau, kaip „sovietinį mentalitetą“.

  • Norėčiau perspėti komentatorių „x“, kad kitą kartą komentarai su panašaus pobūdžio kreipiniais ir teiginiais bus be pasigailėjimo šalinami, o Jūsų IP adresas – blokuojamas.

  • Anonimas

    „Taigi tie patys komuniagos, o ne nepriklausomybes vaikai.. taip kad shut up..

    dar vienas klausimas pamastymui- saziningai- ar tokios pat problemos mus kamuotu, jei to 50 metu kosmaro nebutu?“

    – koks dar košmaras? Žmonės apie Lietuvą dainas dainuodavo, kapitalinius Lietuvos stiprinimo kūrinius kūrė, kokių 20 metų kaip ne-bė-ra. Menas dabar visai kito kalibro, kone NIEKINIS! Ar čia tikrai buvo ar dabar yra DVASINIS košmaras? Ar būti padoriu žmogumi buvo menkiau praktikuojamas dalykas nei dabar? IR taip toliau, ir daugiau.

    Jaunystė? Vaikystė? Geras dalykas, ir apgailestauju, kad savo vaikams vasaros stovyklos pajūryje kažko vis nepavyksta parūpinti – ir ne tiek dėl beprotiško kainavimo, gal labiausiai dėl to, kad toks REIŠKINYS dabar merdi, nes niekas nemano jį esant labai reikalingu. Užtat tos pačios teritorijos sėkmingai dabar įsisavintos nomenklatūros privačių statybų kvartalams. Dažniausiai ir aptvertos – kad niekas kitas net nosies nekaišiotų. Nes trukdo – trikdo. Toks, tat, košmaras. Pajūrio automobilų stovėjimo aikštelės „nacionalizuotos“ ir ten patekti gali tik už mokestį. Nesvarbu, kad išlaidos jam rinkti, teigiama, kone tokios pačios, kaip ir surenkamos lėšos – svarbu RŪPESTIS ŽMOGUMI.

    Taip, prasidėjus pertvarkos vėjams, ėjome ir prisidėjome, nes norėjome pelnyto geresnio rytojaus. Sau, ir Lietuvai, savo šaliai. Aišku, nesitikėjome, kad suklestės žemiausių žmogaus (?) poreikių tenkinimas – nuodėmių, o ne dorybių puosėlėjimo laikai. Išsidūrėme? Visai taip nemanau. Tiesiog savaime, be rimtesnės šviesinimosi pastangos, priviso piktžolių, štai kas nutiko. Savanaudiškumą ir godumą būtinai pridėčiau prie Pūro renkamų sutrikusios vidaus sveikatos priežasčių.

    Sovietmetį galėčiau kaltinti nebent tuo, kad jo, kaip laikotarpio, pasekmė buvo prisitaikėlių prasimušimas į autoritetus. Tų pačių, kurie vos kiek atslūgus sovietmečio vaikymui tuoj patraukė atgal į autoritetus ir dar toliau vis rodo kitiems pavyzdį, kaip pirmapradis rūpestis savimi per valdžią vis LAIMI. Dar laimi chi-chi cha-cha kultūra. Dar – pinigų kiekiai. Atseit. Štai šioms visoms tuščiavidurėms įskilusioms puodynėms ir metas rodyti savo vietą. Oi, kaip reikėtų kokio nenupirkto ir neprekiaujamo naujo jaunimo kultūrinio judėjimo – kad sukrėstų, apstulbintų miesčionišką onanistinį marmalą. Dar tiktų ir tas pats iš palėpės ištrauktas punk, jei kitko neišrandama.

    Beje, pati paskaita įvyks rytoj, tikiuosi joje rasti daugiau, nei pristatyme.

  • Anonimas

    gerb Auksinis kardas, jusu stiliukas kaip Raco- bravo!

    tingiu rasyti, nes nesamoniu priraset, kad maza nepasirode. tik vis stebiuosi ir is kur tas kvailas isitikinimas, kad tarybine valdzia rupinosi zmogumi, o dabar- pradedant kultura, baigiant pedagogika- totalus krachas. Lygiai tiek pat pavyzdziu galeciau svystelti atgal apie tarybinius „laimejimus“, o kadangi sovietine sistema buvo prievartine, t.y gerai jaustis galejo tik mankurtai, pokalbi su jumis pone karde uzbaigiu, nes zinau, kad jums nieko neirodysiu- jusu mastymas- vergo- zodis laisve jums reiskia labai nedaug.

    sekmes.

  • Anonimas

    Cha cha, dar vienas superlietuvis, tik savanoriškai nusilietuvinęs iš kuklumo, kad kartais nepritrenktų. Žodis laisvė man reiškia gal dar daugiau, nei tamstai. Ir gal net kiek daugiau jam esu padaręs, išankstinis visko žinotojau. Laisvė lyginti dalykus be šablonų man irgi patinka. Taip, galima apie tarybinius laikus kai ko ir švystelėti, bet miniu juos dvasinės sveikatos kontekste, apie kurios apgailėtiną būklę ir yra aptarimo objektas (jis, tiksliau, apie sumą – sveikatą visuomeninę). O gal yra kitaip, tik specialistai netyčiom suklydo? :-)

    Tas „gerb“ replikos kontekste išduoda liguistą veidmainiškumą. Sėkmės man jau pakanka, kad tik neužsikosėčiau dar ir nuo šitaip palinkimos – labiau apmaudu dėl bendro vaizdo, jam sėkmės ir linkėkim.

  • Anonimas

    Ponas next, atsiprašau už kreipimasi. Daugiau to nebus.
    „Apkaltinti sovietmetį lbai paprasta. Estai taip pat buvo toje pačioje skylėje tuos pačius 50 metų. Tačiau jų dabartiniai pasiekimai ryškiai skiriasi nuo mūsiškių.“
    Kokie yra jų pasiekimai? Kaip jie skyriasi nuo mūsų?
    Aš paaiškinau kaip jų ekonomika _kardinaliai_ skyriasi nuo mūsų ekonomikos ir kodėl pas juos dydesnis vid. atlyginimas.
    Anksčiau buvo populiari pasakaitė apie Airiją. Gal kas suskels ir vėl?
    Beje, apkaltinti valdžią dar lengviau.

  • Anonimas

    Aptardami „sovietinį mentalitetą“, šiek tiek nutolome nuo D. Puro samprotavimų apie visuomenės dvasinę sveikatą. Tačiau tiesa akivaizdi – visuomenės sveikata – toli gražu ne tokia, kokios norėtųsi.
    Jūs Artūrai taikliai pastebėjote, kad daugelis žmonių nesijaučia saugūs Lietuvos valstybėje. Ne fizinio pavojaus, bet ekonomine ir socialine prasme.
    Iš tiesų, Lietuvos žmonėms niekada netrūko verslumo, privačios iniciatyvos ir atsakomybės už savo veiksmus. Ryškiausias patvirtinimas – šimtai tūkstančių mūsų bendapiliečių išvyko į svečias šalis ir ten įsitvirtino. Gyvena, dirba ir užsidirba, o kviečiami grįžti Tėvynėn, žegnojasi – neatiduosim sunkiai uždirbtų pinigų lietuviškiems valdininkams.
    Mano nuomone, esminis „sovietinio mentaliteto“ požymis Lietuvoje yra suvešėjusi ir viską nustelbenti valdininkija bei grupelė jos sponsorių -oligarchų (VP, Rubicon, etc.). Tautos „tarnai“ tapo valstybės „tarnais“ ir „viešojo“ intereso sergėtojais. Privačios iniciatyvos, verslumas dabar ypač budriai stebimas ir reguliuojamas – ne duokdie privačiam asmeniui praturtėti ir nepasidalinti su „tarnais“. Tuojau pat „neteisybė“ bus pašalinta: patikrinimai,revizijos, baudos…
    O valdinnkija išdidžiai paskelbs: „Mes privetėm verslininką dalintis pelnu. Mes rūpinamės paprastais žmonėmis.“

  • Anonimas

    Slyvanosi, su verslu susiduriu, pats gi kalbi iš nežinia kokios patirties. NĖRA tokios organizuotos valdininkijos, kokią paišai, o viešojo sektoriaus tarnai lėtai, bet apčiuopiamai keičiasi palankumo veikiantiems versle linkme. Kitas dalykas, kad jie dar ne visur pažengė taip toli, kaip išvystyto ir negniaužyto verslumo šalyse, kad sąlygos pradėti vis dar gali skirtis. Taip pat savanaudiškumo virusas persmelkia čia dar labai daug, todėl įnešami tam tikri bendri bruožai, palankūs naudos gaunantiems asmenims, užtat ne taip palankūs bendruomenei – energijos tvermė veikia. Čia dar turime sočiai darbo: skaidrinant, keliant viešumon piktnaudžiavimus, paliekant jiems vis mažiau erdvės tarpti.

    Kitas reikalas, kad verslai nustambėjo, o tokie randa užtarimą aukščiausiuose sprendimų lygmenyse. Verslus tenka pradėti jau ne visai tuščioje vietoje, o tautoje verslumo vaizduotė labai skurdi: jei imuosi verslo, tai imsiuosi perpardavinėti automobilius, nes taip daug kas daro ir pragyvena. Mąstyti dera kaip tik atvirkščiai, ieškoti nišos. Daryti kitaip, ir geriau. Tautoje netrūksta valios čiupti pinigą, kai jis kur guli, tiesa, bet gudriau palaužyti galvą ir nuosekliai pasiekti ilgesniam apsirūpintos būsenos – mažiau būdinga.

    Verslininką dalintis pelnu priversti reikia. Būtina. Antraip, ypač Lietuvoje, jis slapstosi pakampiais ir nuoširdžiai džiaugiasi nusukęs nuo bendro katilo dar kiek procentų naudos. VP afera su invalidų būreliu – tautinio verslumo pažangos simbolis, šio prasiskleidęs veidas. Ne visada kontroliuojančios institucijos yra žiaurios, netiesa – dažnas atvejis, kai maža įmonė nebuvo tikrinta bent 10 metų. Viskas priklauso nuo to, kuo ketini užsiimti ir kiek tai gali daryti įtakos aplinkai, na dar – kiek skundų gimdo pavyduoliai, gal.

    Tad, geriau matyti pasaulį be šablonų, ne menkinant pasiryžimą imtis verslo, iniciatyvos, o juos pastiprinant ir palaikant. Štai kokia yra sveika sveikata.

    [galimybė redaguoti komentarą – fantastiškas patogumas]

  • Anonimas

    Auksiniam kardui:
    Valdininkijos „sovietinio mentaliteto“ ryškiausias pavyzdys, mano manymu, yra mokesčių rinkėjams (administratoriams) suteikta teisė ne ginčo tvarka nurašyti pinigus iš įmonių banko sąskaitų. Nesvarbu, kad Konstitucija užtikrina privačios nuosavybės neliečiamumą ir be teismo sprendimo atiminėti nuosavybės nederėtų. Nesvarbu, kad įstatymai nustato darbuotojams pirmenybę gauti darbo užmokestį iš įmonės, kad ji funkcionuotų ir sukauptų lėšas mokesčiams.
    Dažnai verslininkai slepia pajamas ir moka atlyginimus „juodais“ pinigais tik dėl to, kad darbo kaštuose mokesčiai sudaro beveik pusę išlaidų.
    O mokesčių pinigai paskirstomi neskaidriai ir naudą iš jų gauna tik „išrinktieji“.
    Kitas pavyzdys: Konstituciniame Teisme nuo 2004 metų laukia svarstymo grupės seimo narių prašymas ištirti, ar energetikos įstatyme „įpaišytas“ draudimas „Vartotojo įrenginiai gali būti prijungiami prie perdavimo tinklų tik tokiais atvejais, kai skirstomųjų tinklų operatorius dėl nustatytų techninių arba eksploatacijos reikalavimų atsisako prijungti prie skirstomųjų tinklų vartotojo įrenginius, esančius skirstomųjų tinklų operatoriaus licencijoje nurodytoje veiklos teritorijoje“.
    Būk versliausias ir iniciatyviausias, kurk apsirūpinimo elektros energija iš alternatyvių šaltinių sistemas, jos vis viena liks bandomaisiais pavyzdžiais, nes „licencijuotas operatorius“ (dabar LEO.lt) nieku gyvu nesudarys tinkamų sąlygų prisijungti prie bendrųjų tinklų ir nepirks tavo energijos pertekliaus.
    Apskritai kalbant, jautresnis žmogus, kurio privačios iniciatyvos užspaudžiamos biurokratijos žniaužtuose, iš nevilties gali tapti alkoholiku.

  • Anonimas

    „darbo kaštuose mokesčiai sudaro beveik pusę išlaidų“ –
    turima omenyje darbo jėgos kaštai? Ir labiausiai, matyt, socialinis draudimas? Ką gi – darbo jėgai reikės pensijų ir kitokio socialinio užtikrintumo, tai brangus malonumas, atsakomybę už kurį kažkas privalo nešti. Jei Valstybė – tai tik per mokesčius, ar ne taip? Jei niekas – tai galima ir be mokesčių, tik kažin kiek ilgainiui tai atrodys patrauklu. Užtat skatinamas technologijos automatizavimas, kas atrodo labai šiuolaikiška.

    „O mokesčių pinigai paskirstomi neskaidriai ir naudą iš jų gauna tik “išrinktieji”.“ – na, dar studentai auditorijose, vaikučiai mokyklose ir darželiuose, gyventojai – poliklinikose ir ligoninėse, gaisrinės ir policijos paslaugose. Visa tai išlaikoma labiau skaidriai, nei neskaidriai, nors, kaip sakau: savanaudiškumas persmelkia, bet jį naikinti reikia ne per bendrojo katilo naikinimą.

  • Anonimas

    OK, bičiuli Karde. Mano sesuo dirba „už balos“ Ričmonde valstijos mokesčių inspekcijoje ir tikrina kompanijų pervedamus darbuotojų pajamų ir kitus mokesčius. Jie sudaro 25% atlyginimo.
    Airijoje mokesčiai – 22% (kita sesė tvarko viešbučio buhalteriją).

  • Anonimas

    Slyvanosi, pažvelki čia: www . tax . lt / calculator.php, daugiau sužinosi apie mokesčius Lietuvoje.

    Pajamų mokesčio darbdavys nemoka, tik apskaito ir perveda, kad darbuotojui nereikėtų. Jis Lietuvoje sudaro, pvz., 19% nuo 1500Lt, jei pasiskaičiuosi. Jei atidžiai peržiūrėsi, būtent Sodra yra didžiausia mokestinė našta darbdaviui. Reikėtų pamatyti atitinkamus dydžius tavo minimuose pavyzdžiuose, kad galėtum įvertinti juos teisingai.

    Sutinku, kad turint labiau išpuoselėtą verslumo ir verslo efektyvumo lygį, bei mažiau taikančių mamytės papą čiulpti, gali santykinai mažiau reikėti bendrai kasai išlaikyti. Deja, pradėjome nuo kito galo.

  • Gerbiamieji Slyvanosi ir Auksini karde, gal apie mokesčius ir gimines geriau padiskutuoti tiesiogiai laiškučiais:)

    Nukrypstate nuo temos…

  • Anonimas

    Kodėl gi, Artūrai – sklaidyti nežemiškų mokesčių mitus yra prasminga: jų nežemiškumas privalo virsti geru išmanymu, norint tapti pilnaverčiu šios žemės šeimininku, kuris ne tik burbuliuoja panosėje, kad aname krante žolė žalesnė. Į šį diskursą nukeliavome ne iš kokios kitos temos.

    O aš jau pradėjau džiaugtis, kad ir pats gal čia atrastum naudingo žinojimo – nepataikiau? Darkart: pagrindinių mokesčių dydžiai ir principai yra PRIVALOMI išmanyti ekonominiais santykiais ir ekonomine iniciatyva grįstoje sistemoje. Siūlyčiau pačiam dargi paleisti straipsnį ar eilę apie mokesčius, nes būtent tai yra svarbu populiarinti: mano manymu, tai visai netgi kelias visuomeninės sveikatos link.

  • Anonimas

    Pvz. 1500 lt alga „ant popieriaus“ reiškia 1965 lt su Sodros mokesčiu (darbuotojo kaštai įmonei). Darbuotojo GPM 285 lt., Sodra 45 lt., jau 330 lt., plius 465 lt darbdavio mokestis Sodrai sudaro 795 lt., tai yra 40,5% darbo kaštų.
    Kuo atlyginimas didesnis, tuo ir procentai didesni, nes neapmokestinamoji dalis nekinta.
    Kai valdininkai postringauja apie dar didesnę darbdavių socialinę atsakomybę, norisi paklausti: ar maža pareigų užkrauta tiems, kurie organizuoja įmonių veiklą, išlaiko darbo vietas, apskaičiuoja ir sumoka mokesčius, moka už dvi darbuotojo ligos dienas, apmoka daugiavaikiams darbuotojams papildomus laisvadienius (nekalto prasidėjimo alimentus), kasmet ilgėjančias atostogas ir t.t., ir pan.?
    Ar nekyla klausimas – už kokius „griekus“ visa tai?
    Geriau rodyti „minimalką“ ir dalintis pelnu su darbuotojais neformaliai.

  • Anonimas

    Supratau,Artūrai, jūsų repliką.
    Atleiskit, kad neteisingai suvokiau „sovietinio mentaliteto“ genus.

  • Anonimas

    „Ar nekyla klausimas – už kokius “griekus” visa tai?“
    – che che, galiu primesti ir griekus: greičiausiai darbdavys važinėja prabangiu automobiliu ir pilasi degalus „painiodamas“ darbą ir poilsį, pats už juos mokėdamas 0,00 ;-) Visokios „reprezentacijos“ išlaidos – nuo restoranų iki jachtų irgi gali sėkmingai keliauti į sąnaudas. Nustebčiau pamatęs tokį veikėją apmokant mobilaus telefono sąskaitas iš nuosavos kišenės. Gal ir žmonos-vaikų neskriaudžia ;-) Atlygis jo, spėkim, irgi nesikandžioja. O kur dar drąsa pelnui ir dividendams, vos tik leidžia netobulos rinkos aplinkybės. O kur dar karteliai, papirkinėjimai ir juodosios buhalterijos? Žodžiu, nėra ko nuotaikai būti taip slogiai, kai pagalvoji ;-)

    „Geriau rodyti “minimalką” ir dalintis pelnu su darbuotojais neformaliai.“ – o štai tokios išvados ir išreiškia, ir sąlygoja suluošintą sveikatą. Ramiai miegoti naktimis YRA geriau.

    Artūro repliką irgi įvertinau, bet taip pat padariau tai švelniai ;-) Užteks dar tinkle vietos informacijai, nesibaiminkim. Esame iš anksto dėkingi už toleranciją.

  • Anonimas

    slyvanosi ir kardai, atsakykite (geriausiai sau), kas tie valdininkija, tauta, oligarchai ir pan. Iš kur jie atsirado Lietuvoje – nukrito iš mėnulio, marso, atsiuntė amerikiečiai? Apsižvalgykite – tai juk mes, jūs, kaimynas (kaimynė). O kalbate taip (tai jau tampa visuotiniu įpročiu), kad jie tai kažkas tokio, na o štai mes … na suprantate.

  • Anonimas

    Kardui:
    Nepažįstu nė vieno darbdavio, važinėjančio hameriais, plaukiojančio jachtomis, aprūpinančio giminaičius, kuris visą tai turėtų nemelždamas valstybinių išteklių ir neapgaudinėdamas mokesčių administratorių.
    Nextui:
    Įvardiju – valdininkija, oligarchai, valstybės išlaikytiniai ir yra „sovietinio sindromo“ virsu apsikrėtę asmenys.

  • Anonimas

    Įdomi tema – apie sovietinį palikimą/mentalitetą. Esu jaunas žmogus, tačiau dar pamenu sovietmetį. Manau, kad „sovietinio geno“ tikrai nėra, tačiau visa tai, kas vyksta mūsų valstybėje, kokie žmonės valdo (sovietmečio išugdyti)ir kaip jie tai daro (kokiomis vertybėmis bei principais vadovaujasi) įtakoja ir daugelį jaunų žmonių. Ne visi išmoko būti laisvais, nebijoti išsakyti savo nuomonę. daugelį jaunuolių tėvai, aplinka mokė duoti kyšius, meluoti vardan kažkokios paslaugos, prisitaikyti, pataikauti ar pan. Taigi – 50 metų okupacija savo davė ir to negali paneigti. Kitas dalykas – kaip su tuo kovoti. Vėlgi – reikia ugdyti sąmoningumą nuo pat jaunų dienų, tiek mokykloje, tiek šeimoje.
    Tai tiek :)

  • Anonimas

    Tikiuosi, auditorija nepraleidžia šiomis dienomis lryte paskelbtos tikrosios D.Pūro paskaitos. Nors garso įrašas išduoda skaitovo iškalbos ribas, skaitant, paskaita atrodo padoriai. Žemiau atkartosiu lryto svetainėje savo paliktą atsiliepimą.
    __________________________________
    Svarbaus mums dalyko specialistas kalbėjo nuoširdžiai, ir nuoširdžiai norėdamas rasti problemų prigimtį – šis atvirumas pasirodė reikšmingas, reikšmingesnis už iškalbos išorišką blizgesį. Kaip paskaita, gal tik kiek stokojo formos – labiau tai buvo išsikalbėjimas, bet turinys atsvėrė formos trūkumus.

    Manau, kad labai neblogai išgryninta karo prieš savo valstybę linija: Valstybė ir po 20 metų tebematoma kaip didelis kolūkis, kuriame, dalyvio supratimu, jo dalis yra niekinė, nieko verta, kolūkio nusavinta ir nusavinama, atitinkamai jo paties iššūkis ir tikslas šiame žaidime yra kuo daugiau prapuolančio „niekieno gero“ nugriebti savo naudai (VP PVM, žemės kilnojimai ir begalės kitų, didelių ir mažų, pavyzdžių). Dabartinio Seimo rinkimų šurmuliuko esmė, tuomet – sudalyvauti rinkimuose į kolūkio valdybą. Štai toks yra santykis su Valstybe ir su kitais jos dalyviais, su kuriais nesieja aiškesni giminystės ar pan. ryšiai, kuomet beprasmiška grobti pačiam iš savęs, savo paties aplinkos. Karas – jis ne tik keliuose. Tai svarbus paskaitos išgryninimas.

    Prie to pridėjus laipsnį lietuviui prigimtinio didesnio savanaudiškumo, laipsnį šiuolaikinio kapitalizmo amoralaus stuburo (kuris mokslininkų įvardintas kaip keistina, su žmogaus geriausiomis savybėmis prasilenkianti pinigo įviršinimo mechanika), gauname pakankamai pilną rankose turimos sistemos paveikslą. Tiesa, jame nėra išorės stambuolių politinių orbitų poveikio, šios taip pat turi, tačiau jau antraeilę, reikšmę. Ačiū už paskaitą! Iš sekančios (V. Landsbergio) tokios pažangos nebesitikiu, bet ši pavyko.

  • Anonimas

    “ Juk tie vaikai ir paaugliai nežino, kas yra ta sovietinė sistema, kaip ji žlugdė žmones ir juos prievartavo. O jei žino – tai tik iš knygų.“

    Šita citata man labai patiko, ypač – paskutinis sakinys. Gal autorius rastų laiko atsakyti į kelis klausimėlius:

    1) Išvardinkite bent porą knygų, iš kurių tie vaikai ir paaugliai galetų sužinoti apie sovietinę sistemą;

    2) Kiek dabartinių vaikų ir paauglių dabar apskritai skaito knygas? (Tuo labiau – iš jų mokosi?)

    3) Iš kokių knygų perimtas vaikų ir paauglių kalbos stilius, kurį rusiškai galima būtų apibūdinti taip: „matom ne rugajutsya – matom govoryat“?

    4) Iš knygų galima sužinoti apie įvairias sistemas: sovietinę, „smetoninės“ Lietuvos, Senovės Romos ir dar daugybę; kodėl vaikai ir paaugliai imliausi pasirodė kaip tik sovietinei sistemai (apie kurią, anot autoriaus, jie sužinojo iš knygų)?

    Tai pradžiai tiek, kalbant apie „sužinojimą iš knygų“.

  • Petras

    O man pasakojo, kad tarpukario Lietuvoje, po nepriklausomybes kovu, sovietiskai snekant, buvo daug vagiu (cia prie Panevezio). Pora kartu suciuptus susaudzius, vagystes baigesi.