Skydinės direktorius A.Siaurusevičius dar šiek tiek pabrango (teismo sprendimas)

Artėjant senajai pagoniškajai šventei  – Velykoms, gavau žinią, kad skydinės direktorius Audrius Siaurusevičius dar šiek tiek pabrango.

Ta žinia – nepraėjus nė dvejiems metams nuo istorijos pradžios – atėjo iš Vilniaus apygardos teismo, kuris, kaip aš nė minutę neabejojau, patvirtino, kad skydinės direktorius A.Siaurusevičius ir jam pavaldi tuomentinė LRT Tarybos dauguma, uždrausdami man susipažinti su informacija apie LRT veiklą, jos finansus ir galbūt neaiškius finansinius sandorius, pažeidė įstatymus. Teismas konstatavo, kad (visas sprendimas – žemiau):

LRT taryba 2011 m. kovo 16 d. vykusio strateginio posėdžio metu priėmė nutarimą, kuriuo nutarė netenkinti ieškovo 2011 m. vasario 2 d. prašymo susipažinti su LRT konfidencialia medžiaga (b. l. 27-34). Kodėl buvo priimtas toks sprendimas, tarybos posėdžio protokole nėra nurodyta, taip pat nebuvo surašytas atskiras dokumentas, kuriame būtų aiškiai išdėstyti sprendimo motyvai. Neginčytina, kad pats ieškovas dalyvavo 2011 m. kovo 16 d. LRT tarybos strateginiame posėdyje, balsavo priimant nutarimą, tačiau aiškiai raštu nenurodžius, kodėl priimtas toks sprendimas, ne tik iš esmės buvo apsunkinta galimybė ieškovui pasinaudoti realia savo, kaip LRT tarybos nario, interesų teismine gynyba, bet ir be aiškaus pagrindo apribota ieškovo teisė gauti iš LRT administracijos informaciją, būtiną tinkamam ieškovo, kaip LRT tarybos nario, pareigų atlikimui. Minėta, kad LRT tarybos nario teisė gauti informaciją iš LRT administracijos gali būti ribojama tik tiek, kiek prašoma informacija nėra susijusi su LRT tarybos nario funkcijų atlikimu. Įrodymų, kad ieškovo 2011 m. vasario 2 d. prašyme Nr. KI-02 nurodyta informacija būtų aiškiai nesusijusi su LRT tarybos nario ir pačios LRT tarybos funkcijų, t.y. šiuo atveju LRT administracijos kontrole, atlikimu, nebuvo pateikta, ir šiuo aspektu atsakovas LRT tarybos nutarimo teisėtumo apskritai negrindė. Išdėstyto pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs objektyvaus ieškovo teisės gauti jo pareigoms atlikti būtiną informaciją ribojimo pagrindo, pagrįstai konstatavo esant pagrindą ieškinį tenkinti. Ieškovo teisės gauti informaciją ribojimo dėl tos priežasties, kad ieškovas tariamai netinkamai naudojo iš LRT gautą informaciją, aspektu pastebėtina, jog apeliaciniame skunde šioje dalyje nurodomos aplinkybės, patvirtina, kad ieškovas viešai publikuodavo tik informaciją, kuri ir šiaip yra viešai skelbiama.

Kas ir taip iš pat pradžių buvo aišku, bet ką – skydinės direktoriaus A.Siaurusevičiaus ir jam pavaldžios tuometinės LRT Tarybos daugumos dėka reikėjo dvejus metus įrodinėti teismuose. Ir už ką skydinės direktorius sumokės mokesčių mokėtojų pinigais.

Kita vertus – ir čia jau reikia padėkoti prezidentei D.Grybauskaitei (nėra ko čia slėpti, prašiau palikti mane LRT Taryboje iki teismo pabaigos, žadėdamas po to pats atsistatydinti, bet ponia nusprendė kitaip) – Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra gana keistas ir dviprasmiškas. Atsižvelgdamas į LRT raštą, surašytą jau po to, kai baigėsi mano, kaip LRT Tarybos nario, kadencija, teismas mano ieškinį pirmos instancijos teismui … atmetė… :

Panaikinti Vilniaus mieto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys dėl tarybos protokolo pripažinimo iš dalies negaliojančiu patenkintas  ir priimti naują sprendimą – ieškovo Artūro Račo ieškinį atsakovui VšĮ „Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai“ dėl tarybos protokolo pripažinimo iš dalies negaliojančiu atmesti. Likusioje dalyje sprendimą (dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) palikti nepakeistą.

Aš tai tokį sprendimą matau pirmą kartą: ieškinys nepatenkinamas, o bylinėjimosi išlaidos – priteisiamos… Bet visada juk būna pirmas kartas.

Gaila, kad teismas sprendimą priėmė tik kovo 28, nes galbūt šis sprendimas būtų padėjęs dabartinės LRT Tarybos nariams per generalinio direktoriaus rinkimus.

Kita vertus, gal ir nebūtų, nes, panašu, kad skydinės direktorius ir šioje LRT Taryboje turi daugumą. Skydinės daugumą, kuriai jokios informacijos apie LRT veiklą nereikėjo ir niekada neprireiks.

Bet aš savo darbą padariau. Nes nebaigtų darbų palikti nemėgstu. Net jei tas darbas yra mokesčių mokėtojų išlaikomas ir jų pinigais su manimi besibylinėjantis skydinės direktorius.

********************

Civilinė byla Nr. 2A-88-115/2013

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04086-2011-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

122.21.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Godos Ambrasaitės – Balynienės, Rūtos Burdulienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo VšĮ „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus mieto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Artūro Račo ieškinį atsakovui VšĮ „Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai“ dėl tarybos protokolo pripažinimo iš dalies negaliojančiu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas Artūras Račas prašė pripažinti 2011 m. kovo 16 d. atsakovo VšĮ „Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos“ tarybos, LRT tarybos strateginio posėdžio protokolo Nr. P1-03 dalį, kuria buvo nutarta netenkinti tarybos nario Artūro Račo 2011 m. vasario 2 d. prašymo Nr. KI-02 susipažinti su LRT konfidencialia medžiaga negaliojančiu bei įpareigoti atsakovą leisti susipažinti ieškovui su 2011 m. vasario 2 d. prašyme Nr. KI-02 nurodyta konfidencialia medžiaga per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo teigimu jis – LRT Tarybos narys, pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 5 dalį turi teisę susipažinti su atsakovo dokumentais ir gauti atsakovo turimą informaciją apie jo veiklą. Ieškovas, pasinaudodamas įstatymais suteikiamomis jam teisėmis, privalo užtikrinti atsakovo veiklos skaidrumą ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme (toliau ir LRTĮ) keliamų tikslų įgyvendinimą bei taip apsaugoti visos visuomenės interesą, todėl ieškovo teisės susipažinti su LRT dokumentais ir/ar informacija negali būti ribojama.

Atsakovo atsisakymas suteikti teisę ieškovui susipažinti su: a) preliminariais LRT 2010 m. veiklos finansiniais rezultatais (pajamų ir išlaidų balansu, ilgalaikiais ir trumpalaikiais įsipareigojimais, darbuotojų struktūros pokyčiais); b) atskirų LRT padalinių darbuotojų darbo užmokesčio pokyčiais 2009-2010 metais; c) sutartimis dėl dalies Žiemos olimpinių žaidynių transliacijų teisės perdavimo ir dalies 2010 metų pasaulio futbolo čempionato transliacijų teisės perdavimo kitoms Lietuvos televizijoms; d) LRT darbuotojų pareiginių instrukcijų pakeitimais, padarytais 2010-2011 metais; e) LRT darbuotojams skirtomis nuobaudomis 2010-2011 metais; f) LRT generalinio direktoriaus įsakymais, potvarkiais ar kitais teisės aktais, reglamentuojančiais LRT šiuo metu vykdomą struktūrinę pertvarką; bei prašė pateikti informaciją, ar LRT per pastaruosius pusę metų yra sudaręs sutarčių su teisinių paslaugų ar advokatų bendrovėmis dėl jų paslaugų pirkimo; jei tokių sutarčių buvo sudaryta, prašė leisti susipažinti su šių sutarčių turiniu; pažeidžia ne tik ieškovo teisę susipažinti su prašoma informacija, bet ir nenurodant priežasčių, kodėl atsisakoma leisti tą padaryti, ieškovui nepagrįstai yra trukdoma atlikti savo pareigas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus mieto 2 apylinkės teismas 2012 m. vasario 27 d. sprendimu ieškinį tenkino.

Teismas konstatavo, jog LRT kaip visuomeninio transliuotojo statusas suponuoja, jog LRT įgyvendindama jai pavestus uždavinius bei tikslus privalo tai įgyvendinti tokiu būdu, kad būtų kaip įmanoma efektyviau panaudojami LRT ištekliai bei būtų užtikrinamas kuo skaidresnis ir efektyvesnis LRT racionalus valdymas, kadangi LRT kaip juridinis asmuo yra visos Lietuvos visuomenės viešasis interesas. Teismas pabrėžė, kad LRT taryba, tame tarpe ir ieškovas, privalo užtikrinti LRT veiklos skaidrumą ir LRT LRTĮ keliamų tikslų įgyvendinimą bei taip apsaugoti visos visuomenės interesą, todėl jų LRT tarybos ir jos narių teisė susipažinti su LRT dokumentais ir/ar informacija negali būti ribojamos.

Sprendime pabrėžiama, jog ieškovas buvo pasirašęs LRT tarybos nario konfidencialumo, komercinės paslapties laikymosi ir interesų konflikto vengimo pasižadėjimą, ieškovas sutiko susipažinti su prašoma informacija tam skirtose patalpose bei pasirašyti konfidencialios informacijos pateikimo LRT tarybos narių registre, t.y. buvo įgyvendintos visos LRT tarybos funkcijoms atlikti būtinos informacijos apie LRT veiklą teikimo LRT tarybos nariams ir naudojimo tvarkos apraše (toliau ir Aprašas) nurodytos sąlygos. Anot teismo, kadangi nebuvo jokių kliūčių ieškovui leisti susipažinti su prašoma informacija, LRT taryba be jokio teisinio pagrindo uždraudė ieškovui susipažinti su prašyme nurodyta informacija. Teismas pastebėjo, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovė negalėjo pateikti teismui įrodymų dėl kokių priežasčių LRT taryba neleido ieškovui susipažinti su prašoma informacija. Taigi, atsakovas, atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą susipažinti su prašyme nurodyta informacija, pažeidė ne tik ieškovo teisę susipažinti su prašoma informacija, bet ir ieškovo teisę žinoti, dėl kokių priežasčių jam yra trukdoma susipažinti su prašoma informacija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, rašytinių paaiškinimų esmė

Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. LRTĮ nenustatyta, kad LRT tarybos nariui yra perduodamos ar pavedamos LRT dalininko teisės ir pareigos. LRTĮ 10 straipsnio 5 dalis patvirtina, kad teisės gauti informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, įgyvendinimo prasme tinkamas subjektas yra būtent LRT taryba, kaip kolegialus organas, o ne LRT tarybos narys. LRT tarybos, kaip aukščiausio organo, atstovaujančio visuomenės interesus, statusą patvirtina ir Konstitucinio teismo teisminė praktika (1995 m. balandžio 20 d. nutarimas) bei Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 6 dalis. Aprašu nustatytas reguliavimas patvirtina, kad būtent LRT tarybai, o ne jos nariui suteikta teisė gauti informaciją ir/ar dokumentus iš LRT administracijos.

2. Nepriklausomai nuo prašomos informacijos ir/ar dokumentų pobūdžio, LRT tarybos nario prašymas netenkinamas, jeigu jis nėra pasirašytinai susipažinęs su Aprašu ir nėra pateikęs LRT tarybos nario konfidencialumo, komercinės paslapties laikymosi ir interesų konflikto vengimo pasižadėjimo. Pagal Aprašo 16 punktą išimtiniais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl būtinumo, pateikimo formos ir/ar apimties, iš esmės tik LRT taryba kompetentinga spręsti, kokia informacija ir/ar dokumentai yra būtini jos funkcijoms atlikti. Tokiu būdu yra užkertamas kelias galimam LRT tarybos nario piktnaudžiavimui užimama padėtimi ir netinkamam, neteisėtam gautos informacijos, susijusios su LRT veikla, panaudojimui.

3. LRT generalinis direktorius pagrįstai kreipėsi į LRT tarybą dėl ieškovo prašymo tenkinimo patvirtinimo, nes, pirma, ieškovas prašė leisti susipažinti su didelės apimties informacija, antra, dauguma ieškovo prašomos suteikti informacijos ir/ar dokumentų turinio prasme sudarė LRT komercinę paslaptį – buvo konfidencialūs, trečia, ieškovas konfidencialumo pasižadėjimą pasirašė tik prašymo pateikimo dieną, ketvirta, ieškovas iki prašymo pateikimo ne kartą netinkamai naudojo iš LRT gautą informaciją.

4. Ieškovas, kaip LRT tarybos narys, dalyvavo 2011 m. kovo 15 d. vykusiame LRT tarybos posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas klausimas dėl ieškovo prašymo tenkinimo, todėl jam buvo žinomos atsisakymo tenkinti jo prašymą faktas ir priežastys. Dėl to pranešimas ieškovui papildomai siunčiamas nebuvo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas Artūras Račas prašo atmesti skundą, priteisi iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime pateikia tokius esminius atsikirtimus:

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad LRT taryba yra VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ aukščiausiasis organas, o ne kolegialus valdymo organas kaip nepagrįstai teigia atsakovas. Atsakovas taip pat visiškai nepagrįstai teigia, kad LRTĮ LRT tarybos nariams nebuvo pavestos dalininkų teisės ir pareigos, ir todėl informaciją, būtiną savo funkcijoms atlikti, gali gauti tik LRT taryba, o ne LRT tarybos narys.

2. Aprašo 9 ir 10 punktai aiškiai konstatuoja, kada būtent LRT tarybos narys turi teisę susipažinti su informacija ir kada tarybos nariui informacija, kuri yra būtina jo funkcijoms atlikti, privalo būti suteikta. LRT tarybos nariams draudžiant susipažinti su prašoma informacija, LRT tarybos nariai neturi galimybės tinkamai vykdyti LRT tarybos nariams pavestų funkcijų.

3. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovas iki prašymo pateikimo dienos ne kartą netinkamai naudojo iš LRT gautą informaciją, nes LRT tarybos posėdžiai paprastai yra vieši, o su jų protokolais galima susipažinti internete. Taigi tai, kad ieškovas savo internetiniame tinklaraštyje išreiškia savo nuomonę dėl LRT tarybos sprendimų, kurie yra vieši, negali būti laikoma netinkamu informacijos naudojimu.

4. Pagal Aprašo 9 ir 10 punktus ieškovui turėjo būti išsiųstas pranešimas, kuriame būtų nurodyta atsisakymo leisti susipažinti su prašoma informacija priežastis, tačiau toks pranešimas nebuvo išsiųstas. Atsisakymo priežastis neatsispindi ir LRT tarybos posėdžio protokole.

Atsakovas VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais paaiškina, jog nuo 2012 m. gegužės 10 d. baigėsi ieškovo, kaip LRT tarybos nario, įgaliojimai. Taigi ieškovas neteko materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Ieškovas Artūras Račas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas turi būti patikrintas apeliacine tvarka užtikrinant viešojo intereso gynimą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai

Šio apeliacinio proceso objektą sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys dėl LRT tarybos protokolo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, yra teisėtas ir pagrįstas faktine bylos medžiaga. Nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacijos proceso objekto ribas sudaro atsakovo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai (CPK 320 straipsnis). Šio apeliacinio proceso esminis klausimas, atsižvelgiant į apeliacijos objekto apibrėžtas ribas, yra susijęs su nustatymu, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų savo išvadoms dėl LRT tarybos nutarimo neteisėtumo pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar tinkamai aiškino nagrinėjamoje byloje taikytinas teisės normas.

Nustatyta, kad ieškovas Artūras Račas būdamas LRT tarybos nariu (Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės 2009 m. rugpjūčio 17 d. dekretas Nr. 1K-80) 2011 m. vasario 2 d. kreipėsi į LRT administraciją su prašymu leisti susipažinti su atitinkamais dokumentais (b. l. 11). Atsakovo generalinis direktorius, atsižvelgdamas į ieškovo prašomos informacijos apimtį bei jos būtinumą LRTĮ nustatytoms LRT tarybos nario funkcijoms atlikti, remdamasis LRT tarybos funkcijoms atlikti būtinos informacijos apie LRT veiklą teikimo LRT tarybos nariams ir naudojimo tvarkos aprašo 16 punktu kreipėsi į LRT tarybą dėl ieškovo prašymo tenkinimo patvirtinimo (b. l. 8). LRT taryba 2011 m. kovo 16 d. strateginio posėdžio metu nutarė ieškovo 2011 m. vasario 2 d. prašymo netenkinti (b. l. 19). Pirmosios instancijos teismas tokį LRT tarybos nutarimą pripažino neteisėtu.

Atsakovo teigimu ši teismo išvada yra nepagrįsta bei padaryta netinkamai aiškinant LRT tarybos nario įgaliojimų bei teisės gauti informaciją apimtį, nevisapusiškai įvertinant priežastis, dėl kurių ieškovui nebuvo suteiktas leidimas susipažinti su prašoma informacija ir dokumentais.

LRTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LRT visuotinio susirinkimo funkcijos pavedamos LRT tarybai. LRT taryba yra aukščiausiasis LRT organas, atstovaujantis visuomenės interesams (LRTĮ 9 straipsnio 1, 2 dalys). LRTĮ 10 straipsnyje nustatytos LRT tarybos funkcijos patvirtina, kad LRT taryba yra įgalinta priimti sprendimus, strategiškai reikšmingiausius LRT veiklai (pvz., skiria generalinį direktorių, tvirtina veiklos planus, formuoja programų planus ir kt.). LRT tarybai taip pat yra suteikta teisė gauti iš LRT administracijos, Administracinės komisijos, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų informaciją, būtiną jos funkcijoms atlikti (LRTĮ 10 straipsnio 5 dalis). Ypatingas LRT tarybos statusas, įgaliojimų apimtis bei išskirtinė formavimo tvarka (LRTĮ 9 straipsnio 2 dalis) patvirtina, jog asmenys, tapdami LRT tarybos nariais, įgyja specifines teises ir pareigas, susijusias su tiesioginės LRT tarybos paskirties – atstovavimo visuomenės interesams užtikrinant tinkamą LRT veiklos organizavimą (LRTĮ 3 straipsnis, 10 straipsnio 1 dalis), įgyvendinimu. Todėl darytina išvada, jog teisė gauti informaciją iš LRT administracijos, jeigu ji yra susijusi su LRT tarybos funkcijomis, yra suteikta ne tik LRT tarybai kaip kolegialiam organui, bet ir jos nariams. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą LRT tarybos nario įgaliojimų, o tuo pačiu ir LRT tarybos efektyvios veiklos, ribojimą.

LRT taryba 2010 m. kovo 30 d. protokolu Nr. PI-04 patvirtino LRT tarybos funkcijoms atlikti būtinos informacijos apie LRT veiklą teikimo LRT tarybos nariams ir naudojimo tvarkos aprašą, kuriuo buvo reglamentuota informacijos apie LRT veiklą, būtinos LRT tarybos funkcijoms atlikti, teikimo LRT tarybos nariams bei naudojimo tvarką. Šiuo Aprašu iš esmės nustatyta vidinė LRT galiojanti tvarka, reglamentuojanti LRT tarybos nario teisės gauti jo funkcijoms būtiną atlikti informaciją iš LRT administracijos ir Administracinės komisijos įgyvendinimo sąlygas ir tvarką, t. y. reglamentuoti vidiniai LRT tarybos nario ir LRT administracijos bei Administracinės komisijos tarpusavio santykiai minėtoje informacijos teikimo apimtyje.

Pagal Aprašo 15 punktą dokumentai bei informacija, būtini LRT tarybos nario funkcijoms atlikti, apie LRT veiklą LRT tarybos nariui negali būti teikiami, jei LRT tarybos narys nėra pasirašytinai susipažinęs su Aprašu ir nėra pateikęs LRT tarybos nario konfidencialumo, komercinės paslapties laikymosi ir interesų konflikto vengimo pasižadėjimo. Į bylą ieškovo pateiktas 2011 m. vasario 2 d. LRT tarybos nario konfidencialumo, komercinės paslapties laikymo ir interesų konflikto vengimo pasižadėjimas (b. l. 17-18) patvirtina, kad ieškovo kreipimosi į LRT administraciją metu dėl informacijos ir dokumentų, būtinų jo, kaip LRT tarybos nario, funkcijoms atlikti, nebuvo procedūrinių kliūčių, numatytų Aprašo 15 punkte, ieškovui pateikti prašomą informaciją ir/ar dokumentus.

Atsakovo generalinis direktorius vadovaudamasis Aprašo 16 punktu, kuriame numatyta, kad kilus pagrįstoms abejonėms dėl LRT tarybos nario prašomos informacijos būtinumo LRTĮ nurodytoms LRT tarybos nario funkcijoms atlikti, taip pat kilus pagrįstoms abejonėms dėl LRT tarybos nario prašyme nurodytos informacijos pateikimo formos ir/ar apimties, LRT generalinis direktorius turi teisę kreiptis į LRT tarybą dėl LRT tarybos nario prašymo tenkinimo patvirtinimo, 2011 m. vasario 7 d. kreipėsi į LRT tarybą dėl ieškovo prašymo tenkinimo patvirtinimo (b. l. 8). Taigi priimdama Aprašą LRT tarybą nustatė ir sąlygą, kada LRT tarybos nariui prašoma gauti informacija iš LRT administracijos gali būti nesuteikta, t. y. LRT taryba gali netvirtinti LRT tarybos nario prašymo gauti iš LRT administracijos konkrečią informaciją, jeigu į ją dėl to kreipėsi LRT generalinis direktorius esant Aprašo 16 punkte nurodytoms aplinkybėms. Apraše neišskirta, dėl kokių priežasčių LRT taryba gali nepatvirtinti LRT tarybos nario prašymo gauti informaciją iš LRT administracijos, tačiau LRTĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos analizė suponuoja, jog iš esmės vienintelis ribojimas gauti LRT tarybos nariui informaciją iš LRT administracijos ir/ar Administracinės komisijos egzistuoja tik tuo atveju, jeigu prašoma informacija nėra būtina LRT tarybos nario funkcijų atlikimui.

LRT taryba 2011 m. kovo 16 d. vykusio strateginio posėdžio metu priėmė nutarimą, kuriuo nutarė netenkinti ieškovo 2011 m. vasario 2 d. prašymo susipažinti su LRT konfidencialia medžiaga (b. l. 27-34). Kodėl buvo priimtas toks sprendimas, tarybos posėdžio protokole nėra nurodyta, taip pat nebuvo surašytas atskiras dokumentas, kuriame būtų aiškiai išdėstyti sprendimo motyvai. Neginčytina, kad pats ieškovas dalyvavo 2011 m. kovo 16 d. LRT tarybos strateginiame posėdyje, balsavo priimant nutarimą, tačiau aiškiai raštu nenurodžius, kodėl priimtas toks sprendimas, ne tik iš esmės buvo apsunkinta galimybė ieškovui pasinaudoti realia savo, kaip LRT tarybos nario, interesų teismine gynyba, bet ir be aiškaus pagrindo apribota ieškovo teisė gauti iš LRT administracijos informaciją, būtiną tinkamam ieškovo, kaip LRT tarybos nario, pareigų atlikimui. Minėta, kad LRT tarybos nario teisė gauti informaciją iš LRT administracijos gali būti ribojama tik tiek, kiek prašoma informacija nėra susijusi su LRT tarybos nario funkcijų atlikimu. Įrodymų, kad ieškovo 2011 m. vasario 2 d. prašyme Nr. KI-02 nurodyta informacija būtų aiškiai nesusijusi su LRT tarybos nario ir pačios LRT tarybos funkcijų, t.y. šiuo atveju LRT administracijos kontrole, atlikimu, nebuvo pateikta, ir šiuo aspektu atsakovas LRT tarybos nutarimo teisėtumo apskritai negrindė. Išdėstyto pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs objektyvaus ieškovo teisės gauti jo pareigoms atlikti būtiną informaciją ribojimo pagrindo, pagrįstai konstatavo esant pagrindą ieškinį tenkinti. Ieškovo teisės gauti informaciją ribojimo dėl tos priežasties, kad ieškovas tariamai netinkamai naudojo iš LRT gautą informaciją, aspektu pastebėtina, jog apeliaciniame skunde šioje dalyje nurodomos aplinkybės, patvirtina, kad ieškovas viešai publikuodavo tik informaciją, kuri ir šiaip yra viešai skelbiama.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad ieškovo, kaip LRT tarybos nario, įgaliojimai baigėsi 2012 m. gegužės 10 d. Ši aplinkybė reiškia, kad ieškovas neteko materialinio teisinio suinteresuotumo nagrinėjamos bylos baigtimi. Minėta suponuoja, jog palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą jis savaime nesukeltų jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams, nes, pirma, ieškovas nebeturi teisės susipažinti su 2011 m. vasario 2 d. prašyme Nr. KI-02 nurodyta konfidencialia informacija, ir, antra, LRT tarybos veiksmų neteisėtumo konstatavimas yra tik sąlyga ieškovo siektų pasekmių realizavimuisi, t.y. susipažinimu su prašyme nurodyta informacija. Ieškovui netekus LRT tarybos nario įgaliojimų, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 5 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad de facto ieškinys yra pagrįstas, tačiau nebuvo patenkintas dėl nuo ieškovo valios priklausančių aplinkybių, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, paliekant galioti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmoje teismo instancijoje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

 

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus mieto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą dalyje, kurioje ieškinys dėl tarybos protokolo pripažinimo iš dalies negaliojančiu patenkintas ir priimti naują sprendimą – ieškovo Artūro Račo ieškinį atsakovui VšĮ „Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai“ dėl tarybos protokolo pripažinimo iš dalies negaliojančiu atmesti. Likusioje dalyje sprendimą (dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas Auruškevičius

Goda Ambrasaitė – Balynienė

Rūta Burdulienė

(7 balsų, vidurkis: 4,43 iš 5)
Loading...
  • kempiniux

    Jei ne paslaptis, kiek pabrango? Ir ar skiriasi pabrangimas po apeliacijos?

    • ArturasR

      Na, sakykim pora tūkstantėlių. O apeliacija sutvarkėm už dyką, nes ten visiškai nemokšiški argumentai buvo :)

      • disqus_zaK7b0ZDl6

        „Ieškovui netekus LRT tarybos nario įgaliojimų, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti“. Kaži kaip čia išeina – juk priimant pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovas turėjo LRT tarybos nario įgaliojimus? Tai negi ieškovas neturi teisės susipažinti su informacija, su kuria susipažinti turėjo teisę, bet negalėjo šios teisės realizuoti dėl atsakovo neteisėtų veiksmų? Juk ieškovo teisė pažeista buvo. Ją apgynė pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismas atsisakė ją ginti tik dėl to, kad ieškovas neteko LRT tarybos nario įgaliojimų. Tai, kaip tada su žmogaus teise į veiksmingą teisinę gynybos priemonę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo eina tas pareigas ar jau nebe? Kaip tada su buvusio LRT tarybos nario tinkamu pareigų atlikimu tuo metu, kai jis atliko savo pareigas, bet tinkamai jas atlikti trukdė atsakovas? Galima ir daugiau klausimų surasti ir geriau teisiškai apibrėžti, bet esmės tai nekeičia – manau, kad tai nauja cenzūros forma ir ne kitaip:))__Vingių Jonas

  • Pikachoo

    Šita vieta nužudė: „..kad būtent LRT tarybai, o ne jos nariui suteikta teisė gauti informaciją ir/ar dokumentus iš LRT administracijos“. Tai taip išeina ne tik, kad paprastas pilietis, bet ir tarybos atstovas negali susipažinti su jos veikla, jei negauna didesnio nei 50% balsų pritarimo šiam veiksmui.

  • Marius

    Perskaičiau. Suprantu, kad laimėjote. Lietuvių kalba man gimtoji, bet kas pasakykite ką reiškia šis teismo išsireiškimas: „tačiau nebuvo patenkintas dėl nuo ieškovo valios priklausančių aplinkybių, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, paliekant galioti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmoje teismo instancijoje.“

    • Dainius Radzevičius

      Teismo sprendimas, mano galva, galėjo ir turėjo būti „normalesnis“. Man sunku suprasti tokius jų logikos vingius, nes paliktra vietos visokiom interpretacijom, kurias tikrai daro ir darys kai kurie žmonės. O Artūro principinga pozicija yra išskirtinė. Galima pasveikinti, bet labiau verta padėkoti :-)