Artūras Račas

Savaitraštis 15min 2013 04 05

Pastaruoju metu tapo labai madinga kalbėti apie nedarbą. Apie tai daugiausiai kalba opozicijos atstovai, o ypač garsiai – buvusios Vyriausybės nariai ir buvęs premjeras A.Kubilius.

Jie, visi kaip vienas, bado pirštu į nedarbo statistiką, o ji ir iš tiesų ne pati geriausia. Mat pernai, kai Lietuvai dar vadovavo oA.Kubilius, nedarbo lygis šalyje po truputį mažėjo, po štai pastaraisiais mėnesiais žmonių, neturinčių darbo, skaičius iš esmės nesikeičia.

Žinia, Lietuvoje šiaip sau niekas nevyksta, o dėl visko, kas vyksta, yra kas nors kaltas. Ir jei iki praėjusių metų lapkričio vidurio dėl visko Lietuvoje buvo kaltas A.Kubilius, tai dabar, jam pasitraukus į opoziciją, dėl visko kalti tie, kas valdžioje šiandien, tai yra, A.Butkevičiaus vadovaujamas ministrų kabinetas.

Nežinau, ar A.Kubilius galvoja, kad dabartinė Vyriauybė kalta ir dėl užsitęsusios žiemos, bet štai nemažėjantis nedarbas, A.Kubiliaus nuomone, yra akivaizdžiai šios Vyriausybės klasta. O kaipgi kitaip – juk būtent dabartinė Vyriausybė padidino minimalią mėnesio algą ir būtent A.Butkevičius su savo kolegomis taip išgasdino verslininkus, kad šie bijo net pagalvoti apie naujų darbuotojų samdymą.

Išvada? Dabartinė Vyriausybė labai bloga ir vienintelis jos darbo rezultatas – nebemažėjantis nedarbas. Na, bent jau taip teigia A.Kubilius ir jo bendrapartiečiai.

Aš sakyčiau, labai siaurakaktiškas požiūris. Laikantis tos pačios logikos, būtų galima teigti, kad vienintelis buvusios Vyriausybės ketverių metų darbo rezultatas energetikos srityje yra beveik dvigubai pabrangusios dujos. Bet jei žiūrėtume plačiau, tų rezultatų būta ir daugiau: į Lietuvos ir “Gazprom” ginčą įsijungė Europos Komisija, pajudėjo suskystintų dujų terminalo statyba, buvo renovuota keliolika namų. Ne kažin kas, žinoma, bet vis tiek ne vien tik pabrangusios dujos.

Lygiai taip pat – matant ir kitus rodiklius – reikėtų vertinti ir nedarbo statistiką.

Taip, darbo turinčių žmonių Lietuvoje pastaraisiais metais galbūt ir nepadaugėjo, tačiau svarbu yra tai, kad dalis dirbančių šiandien gauna daugiau nei pernai. Žinoma, tas skirtumas nėra labai didelis, tačiau ir jo, galbūt pakako, kad dalis dirbančiųjų iš valstybės išlaikytinių tapo mokesčių mokėtojais.

Skaičiai tai akivaizdžiai įrodo: per du pirmuosius šių metų mėnesius į nacionalinį biudžetą buvo surinkta 552,2 mln. litų gyventojų pajamų mokesčio arba 4,3 mln. litų daugiau nei planuota. Nepaisant to, kad dirbančiųjų skaičius nedidėjo.

Dar gražiau atrodo “Sodros” biudžetas. Per sausį-vasarį jis pasipildė 1,302 mlrd. litų – 82,2 mln. litų daugiau nei per tą patį 2012 metų laikotarpį. Vėl gi – turint galvoje, kad dirbančiųjų skaičius nedidėjo. Tuo tarpu “Sodros” išlaidos per pirmuosius du šių metų mėnesius, lyginant su praėjusias metais, mažėjo. Tiesa, tas mažėjimas buvo nedidelis – vos 2 mln. litų, tačiau juk ir nedarbas iš esmės nepadidėjo.

Rezultatas: “Sodros” deficitas sausį-vasarį buvo 76 mln. litų mažesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. O tai reiškia, kad Lietuvai galbūt reikės mažiau skolintis, o tai savo ruožtu reiškia mažesnes skolos aptarnavimo išlaidas.

Priešingai nei A.Kubilius, aš sakyčiau, kad tai yra visai neblogas šios Vyriausybės darbo rezultatas. Net ir laikinai nemažėjant nedarbui, mokančių mokesčius yra daugiau, o išlaikytinių – šiek tiek mažiau.

Keista, kad vadinamiesiems dešiniesiems tai nepatinka.

(10 balsų, vidurkis: 3,40 iš 5)

Loading...