Skurdo nėra. Bet ar tai teisinga?

Teodoras Medaiskis, kažkada buvęs socialinės apsaugos viceministru šiandien svarstant Nacionalinės pažangos prioritetų programą uždavė klausimus, kurie man jau seniai neduoda ramybės.

Jis paminėjo štai tokius dalykus: žmogaus, gaunančio 4000-5000 atlyginimą, pensiją šiandien sudaro apie 20 proc. jo buvusio uždarbio.

„Žmogus neskursta, bet ar tai teisinga?“, – klausė T.Medaiskis.

Aš be abejonės, pasakyčiau ne, bet žinau, kad atsiras šimtai tūkstančių, kurie aiškins, kad yra gaunančių ir dar mažiau ir kad pensijos neužsidirbame.

T.Medaiskis taip pat paminėjo ir dar porą pavyzdžių, kurie man visada kėlė abejonių dėl pastarųjų metų socialinės politikos krypties.

Tai – draudimo nuo nedarbo išmoka. Pasak T.Medaiskio ji taip pat apsaugo žmogų nuo skurdo, tačiau vėlgi – ar teisinga, kai asmuo, keliolika ar daugiau metų mokantis įmokas nuo to paties 4000-5000 atlyginimo, netekęs darbo gauna išmoką lygią gal kokiems 15 proc. jo buvusių pajamų? Juk tos įmokos vadinasi „draudimo nuo nedarbo“?

Dar vienas pavyzdys – draudimas nuo ligos. Pasak T.Medaiskio, šiandien draudimo nuo ligos išmoka žmogui susirgus sudaro 40 proc. jo buvusio uždarbio ir tai, pasak jo, yra mažiausias dydis Europos Sąjungoje. Taip, ši išmoka apsaugo nuo skurdo ir leidžia gyventi, bet ar tai teisinga? Juk įmoka taip pat vadinasi „draudimo nuo ligos“, o koks čia draudimas, jei metų metus sąžiningai mokėdamas draudimo įmokas vėliau gali tikėtis tik egzistavimo pašalpos?

Čia aš galiu remtis ir savo pavyzdžiu – įmokas „Sodrai“ moku jau daugiau nei 20 metų, o išmoką dėl ligos esu gavęs, berods, tik du kartus. Kodėl ta išmoka, man susirgus, negali būti tokia pat, kaip mano atlyginimas?

Lygiai tą patį galvoju ir apie „draudimą nuo nedarbo“. Koks čia po velnių draudimas, jei išmoką, kurią aš gausiu, jei netyčia neteksiu darbo, nesieks net mano mokamos paskolos įmokos dydžio. Tai nuo ko aš esu apdraustas?

Nuo skurdo? Nuo pavojaus mirti iš bado?

Tai gal tada tą draudimą taip ir reikėtų vadinti.

T.Medaiskis, mano supratimu buvo labai teisus. Reikėtų galvoti ne tik apie skurdą, bet ir apie soacialinį solidarumą.

Taip, daugiau uždirbantys asmenys taip pat turi būti solidarūs ir dalintis su tais, kuriems gyvenime ne taip pasisekė. Bet ar teisinga tas dalybas paversti visiška lygiava, neatsižvelgiant į skirtingą indėlį?

T.Medaiskis teigia, jog nelabai ir aš su juo sutinku visu 100 procentų.

Beje, aš taip suabejočiau, ar 700 litų nėra skurdas…

(3 balsų, vidurkis: 3,67 iš 5)
Loading...
  • Mindaugas

    Dar nepamirškit, kad tie 40proc. irgi turi „stogą“. Ir uždirbant 5000Lt ir daugiau jau jūs negausit ir 40proc.

  • romas

    Įdomiai klausimas apie perskirstymo teisingumą keliamas. Jei Medaiskis mato kur išmokos per mažos, turėtų dėl balanso matyti ir kur per didelės.
    O šiaip visuomenės mastu teisinga yra ne tai kas atrodo asmeniškai teisinga. Kaip sako Jovaiša, mūsų šviesuoliams laikas pradėti skirti moralę nuo teisės.

    • Romai, apie jkokias „per dideles išmokas“ jūs kalbate. Gal galima konkrečiai nurodyti?

      Ir tamstos mintys apie teisingumą „visuomenės mastu“ skamba šiek tiek keistai. Kas tada tamstos nuomone yra teisinga – mokėti visiems po lygiai, nepriklausomai nuo indėlio? Iš kiekvieno pagal galimybes, kiekvienam pagal poreikius? O kokia tada paskata ko nors siekti, ką nors daryti, būti geresniam? Kokia prasmė stengtis, jei viskas bus „visuomeniškai teisinga“, tai yra visiems po lygiai nepaisant jų pastangų, investicijų į save, laiko praleisto mokantis, tobulinantis? Keistas požiūris.

      Be to, juk kalbama apie „draudimo“ sąvoką. Gal galite paaiškinti, koks čia po velnių „draudimas“, jei moku dešimt kartų daugiau už kitus, o gaunu tą patį?

      Ir tikrai nelabai suprantu, kuo čia dėta moralė ir teisė.

      • lv

        Nors aš ne Romas, tačiau manau galiu paaiškinti pagrindinę jo mintį: kai ir taip trūksta tų perskirstymo ir paskirstymo lėšų (balansas nesueina), aiškinant, kad vieni gauna per mažai, reikia aiškiai įvardinti, kas gauna per daug arba iš kur gi, po velnių, būtų imama trūkstama dalis, kai tie, kurie gauna per mažai, gautų tiek, kiek priklauso…

        • P.E.

          Manau,kad perdaug gauna valstybinių įmonių vadovai-juk negali klinikinės ligoninės vyr. gydytojo ir tos pačios ligoninės chirurgo atlyginimas skirtis aštuonis-dešimt kartų.

          • Auksinis kardas

            Pastebėjimas taiklus, tačiau nesusijęs su Sodra, bet su biudžeto išlaidomis. Tad, klausimas atviras: jei kažkur mažai, kur per daug?

      • romas

        Jei Medaiskiui kažkurios išmokos atrodo per mažos, kažkurios neišvengiamai – per didelės. Sodra pertekliaus nekaupia, todėl Medaiskis gali kalbėti tik apie kitokį (jo nuomone teisingesnį) perskirstymą.

        Pasisakytų Medaiskis kaip kažkurios politinės krypties atstovas, siekiantis populiarumo tarp tam tikro segmento rinkėjų, jo teisingumo supratimui neturėčiau priekaištų, bet, kiek žinau, jis yra socialinių mokslų daktaras ir šiuo atveju kalba kaip ekspertas. Ekspertui vienintelis objektyvus teisingumas turėtų būti toks, dėl kurio visuomenėje susitarta. Dabar pensija sudaro apie 20 proc. nuo anksčiau uždirbto didelio atlyginimo pagal legitimios valdžios priimtus įstatymus, neprieštaraujančius Konstitucijai. Tai šiuo metu ir yra teisinga. Akivaizdu, kad Medaiskis grindžia savo poziciją ne teisinėmis realijomis, o asmeniniais moraliniais įsitikinimais.

        Klausimas, kuo čia dėta moralė ir teisė, man nesuprantamas. Kokia dar prasme gali būti kažkas teisinga arba neteisinga?

        • Fredis*

          Objektyvumo dėlei reikia pasakyti, kad iki šiol valdžioje buvo vien krikščionys demokratai ir socialdemokratai. Suprantama, kad pavienių asmenų tokia situacija akivaizdžiai netenkina. Jų manymu daug uždirbantys turi gauti dideles valstybines pensijas. Ne savo paties papildomai sukauptas pensijiniuose fonduose, o valstybines. Reikalavimas yra nelabai suprantamas, nes liberalai akcentuoja privačius fondus, Sodrą apskritai ragina palaipsniui uždaryti, įtaką – sumažinti. Ideologinė eklektika ne vien gerb. T.Medaiskio galvoje, tačiau džiugu, kad ir vidutiniokai bei turtingieji vienijasi ir iš valstybės reikalauja daugiau, nes viešojoje erdvėje vyrauja tik tokių kaip nerijus balsai.

          • nerijus

            Likusieji nerijau jau senai iškeliavo už LR sienų ir dauguma net nesiruošia grįžti. Sėkmės jiems.

        • aušra maldeikiene

          na nežinau, kodėl pensija sudaro 20 proc.? Yra tokių (mažos buvusios pajamos), kurių pensija beveik pusė buvusio atlygio. Tai pirma. Antra, nemokėjusiems įmokų irgi mokamos išmokos atėjus pensiniam amžiui. Iš biudžeto. Kodėl. beje? Per didelės išmokos yra motinoms, kurios augina vaikus. Akivaizdi nesąmonė.

      • joks tai ir nęra draudimas. Draudimas yra veikla, kai draudikas savo premiją gauna „subendrindamas“ kažkokio įvykio riziką. Šiuo atveju nė vienas „draudžiantysis“ neišvengia rizikos tapti pensininku (nebent pasimirtų anksčiau). Mes paveldėjome pavadinimą „draudimas“ iš rusų, angliškai jis vadinasi „security“ ir nieko bendra su draudimu neturi. Pripažinę, kad tai yra mokestis mes galėtume lengviau susitaikyti su mintimi nereikalauti daugiau už sumokėtus didesnius mokesčius. Pavyzdžiui, sumokėjęs didesnius pajamų mokesčius, retas drįsta reikalauti didesnės policijos globos ar palankesnio teismo sprendimo. Aš neturiu vaikų, bet nesiginčiju su tuo jog iš mano mokesčių finansuojamos mokyklos.

  • „draudimas“ mokesčio pavadinime yra absurdiškas, nes jokio draudimo nėra – yra mokestis.
    Solidarumas ir socialinis teisingumas turėtų pasireikšti tuo, kad visi, kurie išgali, turėtų mokėti, o gauti išmokas turėtų tik tie, kurie dėl kažkokių priežasčių kitaip išgyventi negali. Išmokos turėtų būti atvirkščiai proporcingos pajamoms. Jeigu žmogus daug uždirba, nėra prasmės jam mokėti pensiją – jis galėjo ją susitaupyti (ar yra socialiai teisinga mokėti didelę pensiją tarkim p. Lubienei?). Pensija reikalinga tiems, kurie neišgali susikaupti senatvei.
    Ir tai nėra mano atradimas – žydai šimtmečius tokią praktiką naudojo.

    • pow

      norite pasakyti, kad daugiau uždirbantys turi taupyti, o vat keliais centais žemiau ribos gali išlaidauti, nes gautų vėliau pensiją? :))

      • komentaras netinkamas formatas detaliai išdėstyti visą mechanizmą – išdėsčiau principą, kurį humaniška bendruomenė gali naudoti apsaugodama likimo nuskriaustus savo narius. Apsispręsti kas turi teisę į socialinę paramą yra bendruomenės turtingumo ir geranoriškumo klausimas. Tai nėra lengva.

        • Kad komunizmas neveikia.. yra jau įrpdyta praktikoje. Kam iš naujo išradinėti dviratį ?

          • romas

            Dabar Lietuvoje nėra komunizmo.

          • nerijus

            Dabar Lietuvoje (kaip ir likusiame „vakarų“ pasaulyje)- Monopolinis kapitalizmas.

          • Apžvalgininko nuomonė

            O kur tas komunizmas buvo, leiskite paklausti?
            Kažkieno sapnuose.

  • tomas

    Tai jo. Kam dirbti, jei galima gauti visai neblogą pašalpą iš valstybės ir dar kartais prisidurti iš šono? Tegu tie turtingi dirba! O mes skųsimės ir prieš rinkimus gal pašalpas vėl padidins.

    Sarkazmą padėjus į šalį, Lietuvoje nedarbo spąstai yra ganėtinai aukšti, netgi uždirbant vidutinį atlyginimą, finansinė nauda (sudėjus visas pašalpas ir kompensacijas ir atėmus mokesčius) yra nedaug didesnė, nei nedirbant.

    • nerijus

      Tai kur problema, Tomai?
      O problema ta, kad atlyginimo dydžiais velkamės ES PASTURGALYJE.
      Ne pašalpas reikia mažinti, o didinti minimalų atlygį Lietuvoje; taip išspręstų daug daugiau problemų.
      Gaunantis 1000 vienetų pinigų- Vokietijoje už kurą moką 1,2- 1,6 piniginių vienetų, o Lietuvoje nuo tūkstančio sumoka 4,4- 4,9 piniginių vienetų.
      Kokiam makaronui, ir pagal kokius kriterijus euras yra lygus 3, 4528 lito, kai esame tos pačios ES dalis? Tai kur toji lygiava ir teisingumas, kurį taip žadėjo mūsų išrinktieji?
      Priminsiu, kad EP narių atlyginimai, tiesiogiai priklausė nuo tos šalies iš kurios jie atvyko- vidurkio; sistema pasikeitė tada, kai jie pradėjo kelti triukšmukus ir, matomai, balsuodavo „protesto balsais“- priešingai, nei norėdavo ES senbuviai.
      Šiuo metu- tyku ir girdisi, kaip topoliai ošia, o pakrūmėmis švaistosi zuikučiai…

      • tomas

        Žmonės nenori dirbti ne už minimalų atlyginimą. Žmonėms neapsimoka dirbti ir už vidutinį – ~1800, tad minimalaus atlyginimo didinimas čia nepadės. Sakydamas „neapsimoka“ aš čia turiu galvoje tai, kad finansinė nauda padidėja labai nedaug, palyginus su „sugaištu“ laiku darbe ir tam tikru laisvės praradimu. Kitas dalykas yra tai, kad žmonės nenori mokėti mokesčių, nes turbūt nesitiki, kad Vyriausybė ją tinkamai perskirstys (beje, matydamas dabartines pensijas, aš irgi netikiu) — prisiminkime PSD istoriją ir masinę isteriją aplink šį mokestį.

        • nerijus

          Tai ką ir sakau, Tomai: piniginis vienetas Vokietijoje, 3,4528 karto skiriasi nuo Lietuvos piniginio vieneto.
          Tai kodėl Vokietijoje apsimoka dirbti IR UŽ MINIMUMĄ, o Lietuvoje- NE? Kur problema?
          Problema mūsų valdžioje ir jų susiaurėjusiuose protuose.

          Vertėtų pervadinti ir mūsų nacionalinę valiutą į „LitEurą“ (galima ir į LiutAurą). Kam tas senasis pavadinimas- tautiškumui? Jei jau taip, tai…

        • Apžvalgininko nuomonė

          Tomai,
          liaudis privengia mokesčių, gal, dėl to, kad visas Lietuvos (ir finansinis, tame tarpe) gyvenimas – vargo vakarienė (kaip sako Omnitel vadas Zabulis, komentuodamas tai, kad neturtingesnių tėvų vaikai vasaros laike ne pramogauja ar lavinasi, o vergauja už kapeikas)?

  • Fredis*

    Norint suprasti kodėl dabar uždirbančiųjų po 4-5 tūkst. litų būsima prognozuojama pensija sudarys 20% buvusio atlyginimo, draudimai nuo nedarbo ir ligos atveju sudaro 40%, o skurdo riba nustatyta 700 lt – prieš akis reikia matyti šiuos skaičius ir žinant ateities prognozes mokėti susidėlioti esamą ir būsimą draudiminį vaizdą:

    Gyventojų skaičius 2012 m. pradžioje 3 184.1 tūkst.
    Nedarbo lygis 14.5%
    Bedarbiai 230.9 tūkst.
    Užimtieji 1 365.9 tūkst.
    Užimtumo lygis 50.2%
    Bruto darbo užmokestis 2138.1 lt
    Vidutinis mėmesinis neto (į rankas) atlyginimas 1669.1 lt

    Elementari matematinė lygtis
    (skirstytojai, valstybės tarnautojai savo uždarbiui pasiima 3 proc. biudžeto lėšų).

    http://www.technologijos.lt/n/mokslas/matematika/S-21123/straipsnis?name=S-21123&l=2&p=1&utm_source=Susije_po_straipsniu&utm_medium=Vidine_navigacija&utm_campaign=Vidine_navigacija

    • jeigu skirstytojais vadinti mokytojus ir gydytojus – taip.

      • aušra maldeikiene

        mokytojai ir gydytojai nėra valstybės tarnautojai. 3 proc, tenka valstybės aparatui (biurokratams)., Nors tikrai nedaug jų skirto…

    • jeigu skirstytojais vadinti mokytojus ir gydytojus – taip.

  • Apžvalgininko nuomonė

    Tas Medaiskis – buvęs ministeris?
    Tai ko iš liaudies norėti, jei valdžiai nedašunta, kad SODRA – ne bankas, o savišalpos kasa, į kurią mokam kiek galim, o gaunam tiek, kiek gali SODRA.
    Iš čia ir nelygumai.
    Bet ta sistema buvo Bismarko sugalvota ne tam, kad turtingam duoti daugiau (teisingai priminė komentatorius „žydus“ – jei tas turtingas, tai jam ir jokių pensijų nereikia), nes pensijos nėra skirtos turtuoliams – jos yra tam, kad žmogus būtų draustas nuo bado bei nekabėtų kitiems ant kaklo, jei taip galima išsireikšti.

  • Kodėl susirgus išmoka nedidelė? Paprastas atsakymas yra toks: susergančiųjų yra mažai, o pensininkų yra daug. Paprasčiausias sprendimas duoti tiems kurių yra daug – gal ir kitą kartą išrinks?

    Juk tik kai kurie iš mūsų – anot KT – turi teisėtus lūkesčius? Tarkim – reikia atsatyti pensijas į (užkeltą) prieškrizinį lygį, bet atlyginimų atstatyti nebūtina.

  • Šamanas

    Buvo laikai, kai kai kuriems medžiotojams labiau pasisekdavo ir jie nudobdavo mamutą. Mamutą valgydavo visa gentis, o pasižymėjęs medžiotojas sėdėdavo garbingiausioje vietoje, gaudavo skanesnį mamuto gabaliuką ir tuo labai didžiuodavosi. Dabar apsukresni medžiotojai ne tik nori pasiimti visą mamutą, bet ir neįleisti likusių gentainių į mišką susimedžioti zuikį. Evoliucija, kaip pasakytų Darvinas.

  • Esminis klausimas yra susitarti kokioje bendruomenėje gyvename. Jeigu manome, kad kiekvienas už save, o dievas už likusius – nereikia jokių mokesčių. Išliks tie, kurie, anot Darvino, yra verti išlikti.
    Tačiau, jei tikime esą krikščionys, musulmonai ar judėjai ir turime padėti savo artimui, dalį savo pajamų skiriame likimo nuskriaustiems. Nereikalaudami už tai nieko sau, nes mokesčius mokame ne sau.
    Savišalpos principas veikia pakankamai gerai (iki tam tikrų ribų) ir to įrodymas yra skandinavų konkurencingumas nepaisant milžiniškų mokesčių. Deja, tai veikia tik daugmaž visiems to principo laikantis.Mūsų tradicija valgyti dešrą už užrakintų durų nepalanki bendruomeniškumui.

  • Nesvarbu

    nevisi uždirba 5000 lt per men. Kai kurie iš musu turi tenkintis 100 lt. ant popieriaus. Bet kas glosto širdi, kad pensijos visiems padalins daugmaž po lygiai. Tiek kiek tuo metu tures bendram fonde. Todel tai ir vadinama socialiniu draudimu.

  • Mauras

    klausimas „kiek piniginių vienetų (ar % nuo algos) yra teisinga pensija (ligos, nedarbo ar pan. soc.išmoka)“ yra lygiai toks pat popsas, kaip wanabe-politikų mėgstamas rūpestis „oria senatve“. Imitacinė rūpinimosi politika.

    Teisinga tiek, kiek galim sau leisti, ir tiek kad nekiltų visuotinis badas-skurdas ir socialiniai neramumai. Visa kita yra spekuliacijos, kaip ir nerijaus paverkšlenimai o kodėl mes negyvenam kaip vokiečiai (švedai, belgai…). Neaišku? Skaitykite istorijos vadovėlius ir mažiau leiskite komentuodami, o daugiau ardami, mokydamiesi ir taupydami, kaupdami žinias, kapitalą ir kitus turtus, ką minėtos tautos darė šimtmečiais, o mes norim prisivyt per kelis metus.

  • Rytis I

    Išeinančių į pensiją skaičius ateity didės, o 2030 metais – padvigubės. Apie ES „kormuškę“ tada bus galima nebent pasvajoti. Pozityvu ir, be abejo, labai konstruktyvu svarstyti apie Sodros efektyvumą, kokią nors eilinę reformą, socialinį teisingumą – nors šiaip tai, įtariu, turėtų būti ir pakankamai akivaizdu tai, kad ne vėliau nurodyto termino ši milžiniška valdiška paskirstymo ir saviadministravimo institucija sugrius, kaip dabar griūva apleisti sovietinio kolūkio statiniai. Gerai būtų, kad tai atsitiktų anksčiau ir savo pačių rankomis, nei ant galvų niekam neprasikaltusių būsimų senolių:
    „Jau dabar esantis tragiškas Sodros deficitas matyt taps absoliučiai nesuvaldomu, nes pensininkų skaičius išaugs, o dirbančiųjų skaičius sumažės. Trumpai tariant, tie, kas dar ne pensininkai – pensijų nesitikėkit. Negausit ir nesvajokit.“
    rokiskis.popo.lt/2011/06/29/zygimantas-mauricas-keli-metai-pasiruosti-dienai-p/

    p.s. iš gyvenimo, gal ne į temą: bedarbis, stipriai užgeriantis ir iš ryto pochmielingas vyrelis verkia ir putoja apimtas patriotiškumo ekstazės, na taip gaila savęs ir tuom kalta žmona: „man valstybė moka pašalpą, ji manimi rūpinasi, Lietuva – o tu tą pašalpą svolačė vėl paslėpei. Apie šeimos dramą jau žino visi kaimynai. Ech, kokie patriotizmo klodai pasąmonėje glūdi…

    • Apžvalgininko nuomonė

      Tokie š ekonomistai tiek ir težino, kad griauti.
      O, juk, visų pirma derėtų išsiaiškinti dėl ko Sodroje atsirado skolos, kada socdemai paliko konservams lygu lygu.

      • romas

        Nebeilgai liko kęsti šitų niekadėjų jungą. Tuoj grįš į valdžią socdemai su darbo partija. Pradės masinę renovaciją, panaikins nedarbą, pakels algas, sugrįš emigrantai – Sodros biudžetas kaip mat užsipildys, gyvensim vėl kaip pas Dievą užantyje.

        • Apžvalgininko nuomonė

          Deja deja – pasikartosiu: dar nebuvo partijos, kuri dirbtų visuomenės daugumai.
          Todėl viltis galėtų atsirasti tik atėjus, pvz., tautininkų – socdemų sąjungos – centro partijos aljansui, kada kurio atstovams, jei susidėtų su padoriausiais seimūnais, dirbančiais iš seniau, gal būt, galėtų susidaryti kritinė masė tokių, kurie pakreiptų valdžios darbą link to, kad būtų dirbama visuomenės daugumai.
          Kitokių alternatyvų nesimato – prantavykai susidėjo su išlaikytojais iš kitų šalių, panašu, todėl jiems svarbu nebe kažkokie visuomeniniai reikalai (dėl to ir uždarė galimybę komentuoti savo forume), o kaip atbubinti tai už ką yra išlaikomi.
          AMB našlės, Kuolio, Venckienės ir pan. partijėlės iš viso yra nerimtos.
          Iš jų protingiausia politikai laikyčiau bufetavą, kuri nors pagyvenus šalia kiečiausio politiko ir žino kas ir kaip yra daroma.
          Kuolys panašesnis į šnekorius apie viską ir apie nieką (labai tipiškos būdavo Dapkaus radijo laidos per LRT, kur dalyvaudavo Vasiliauskas, Kuolys ir Dapkus, kada, vienam sakinį pradėjus, antras galėjo tęsti toliau, o trečias baigdavo ir taip toliau – toks buvo orkestras, kad uch :) ), o Venckienė moka tik kaltinti kolegas teisininkus, pati nei dienos nedirbusi rimto teisininko darbo, todėl jai nedaeina nei kaip yra žulikai gaudomi, nei kaip jų kaltė yra įrodinėjama, o apie ekonomiką tai ji nei bum bum.
          Kaip ir Kuolys.
          Taip, kad našlė turėtų patekti į seimą, tautininkų aljansas irgi, bet ar jie pririnks protingų asmenų, ar turės ekonominę programą kaip pakelti Lietuvos ekonomiką ir gyventojų gerovę? Kol kas tai jie neturi nei idėjų (nuolat pjauna grybą), nei tinkamų žmonių. Na, nebent vieną kitą panašesnį.
          Vienžo, nieko gero ateinančiuose rinkimuose nenusimato: kalbančios galvos susikeis vietomis, televizoriuose toliau lojinsis (kad liaudis manytų kaip jie „dirba“), o po to kartu baliavos ir juoksis iš kvailos rinkėjų liaudies.
          Pagal viską sprendžiant reikia tokių dalykų (kitaip nieko nebus): :)

          • Rytis I

            Ja ja, – bufetava tai būtų KŪL. Juolab ir ne šiaip bufetava, o buvusi kažkada dar Neringos kavinės vedėja, t.y. – ir KGB pasiklausymo operatorinių prižiūrėtoja – o ten bile kokių žmonių būt negalėjo, tik patikimi žmonės – „naši liudi“. O dar beje, mąstyčiau, jog tauta gerai priimtų aljansą kokiu skambiu pavadinimu, pvz., – „Vanduo, ugnis ir oras“. Bufetava, svarščikas ir lakūnas. Plieno, grūdintos geležies aljansas.

          • Apžvalgininko nuomonė

            Klysti, jaunuoli, – ji buvo Šešupės, t.y., pasak vieno Lryto veikėjo, varguolių – pavyduolių :) valgyklos vedėja, kur nieko gero nesužinosi iš skubiai valgančių (nes už durų laukė eilė norinčių pavalgyti ir pliurpti nebuvo kada) konvejeriniu būdu daržinės tipo salėje (gal nebuvai ten niekada? :) ).
            Dar ji buvo bufetininkė spec. įstaigėlėje, kur lankėsi, kaip suprantu, tik CK veikėjai, kurių nei verbuoti, nei paklausyti nebuvo leidžiama.
            O ir šnekėdavo jie bei tardavosi tik medžioklėse, o ne imdami iš jos žirnelius ar čekišką alų.
            O, beje, deficitus, ko gero, imdavo jų žmonos, išskyrus, gal, AMB, kuriam patiko į Kristutę paspoksoti? :)

          • Rytis I

            Iš Wikipedijos: „Sovietmečiu dirbo… „Vilniaus“ restorane, „Neringos“ kavinės vedėja, „Šešupės“ valgykloje, „Draugystės“ restorano vedėja, LSSR MT valgyklos vedėja.“
            Koreguojam wiki?

          • Apžvalgininko nuomonė

            Praleidai tai, kad ji dirbo projektuotoja (tuose įrašuose irgi gali būti klaidų, nes kitur rašė kiek kitaip apie tuos vedėjavimus).
            Gabi?
            Paskui nuėjo ten, kur riebiau? :)
            O dabar tęsia pradėtą žygį – logiška.
            Ir nesistebėčiau, jei ji į seimą patektų.

      • Mauras

        apžvalgininke, apsižvalgykite atidžiau. Nesuprantu tik, ar kaip koks užkalnis nuolat siekiate provokuoti, ar šiaip silpnai gaudotės realybėje?

        Galiu apšviest. Socdemų-uspaskistų-valstiečių-zuokininkų vyriausybės 2008 paliktas deficitas skaičiuojant su sodra buvo bene 3 mlrd., patvirtintam 2008 m. biudžete jau buvo užprogramuotas 1 milijardas (čia apie lygu-lygu). Toliau. Socdemų vadovaujama kuopelė nesugebėjo išplatint obligacijų emisijos, todėl 2008 lapkritį, kai bankai tonom siurbė pinigus atgal į Skandinaviją, biudžetininkai nebeturėjo kuo mokėt už elektrą. Neblogas palikimas, nenuostabu kad konservai su libais streso būsenoj malkų kai kur priskaldė daugiau nei reikėjo.

        • Apžvalgininko nuomonė

          Dėl Sodros nereikia – sekiau visą laiką ir socdemai turėjo viršaus milijardą, kurį išdalijo išeidami pensininkams, todėl liko nulis.
          Jokie siurbimai čia nei prie ko, nes tai neįtakoja pajamų – tai įtakojo išduodamas paskolas. Kiekvienas verslinykas turi rezervą, kurio dėka išlaiko bangavimus ir nereikia blaškytis: konserveriai, gavę valdžią, išprotėjo:
          1. pradėjo naktimis posėdžiauti ir tada tuojau pat juos vertėjo vyti po biesais;
          2. sumąstė, kad valstybės finansus išgelbės pensininkai, iš kurių atajėmė n milijonų, kuriuos tuoj pat ištaškydavo
          – tai žydams dovanoja,
          – tai pederastams pragyvenimui,
          – tai tiems, kurie patys sukūreno bažnyčią,
          – ir t.t.
          Dabar pajamų dydis jau seniai yra grįžęs į vietą, bet pensininkams pavogtų grašių negrąžina, nors savo eklektoratui – išvežtiesiems ir pan. moka pensijas, kurias vėlgi mokėti nepriklauso.
          Vienžo, trūksta jiems Stalino, kad tuos juos be teismo ir tardymo.
          Ne kitaip:
          geruoju negausim mes nieko – paminėsit mano žodį.
          Štai amerikose tai vienam, tai kitam nuo tokios tvarkos oršriūbiai susisuka ir nupyškina dideles žmonių grupes.
          Kodėl prieš tokius praktiškai nekovoja (nes dalija ginklus)?
          Ogi vos ne specialiai, kad liaudis nors tokiu būdu išsilietų.
          Tačiau bijo teroristų, nes tie, ko gero, irgi veikia kaip protesto prieš tokią žuklikišką tvarką balsai, bet taikosi jau į valdžią dažnai.

        • Bobutė

          p. Maurai,

          anksčiau ir aš negalėjau suprasti ar „tikras milicininkas“ -sovietmečio, ypač stalininio,apologetas, yra durnius (nesigaudantis realybėje) ar tik apsimeta tokiu (trolina iš pašaukimo, o gal už pinigus).

          Taigi, maniau, kad tik apsimeta durneliu… Bet vėliau mane pradėjo graužti abejonės…:) Manau, kad taip gerai apsimesti yra neįmanoma (nebent būtų neregėto genialumo aktoriumi).

          Bet kuriuo atveju su tokiais žmogėnais konstruktyvi diskusija yra neįmanoma.

          • Apžvalgininko nuomonė

            Pasikartosiu:
            nei tu bobutė, nei tu ja apsimetinėk.
            Ir neatsakai dėl ko tau nepatiko milicininkai, kurių net niekada nematei ir kurie yra tas pats kas policininkai, kuo, beje, dirbau žymiai ilgiau?
            Neatsakysi, nes pati nežinai.
            Tik turi nenumaldomą norą urgzti, bet tai tau, be jokios abejonės, atsilieps – niekas tokios niurzgos neves.
            Dėl ko aš tau reiškiu gilią užuojautą. :)

          • Bobutė

            Jei jau iki šiol nesupratote, kodėl žmonės nemėgo, o ir dabar nemėgsta, mentų („tikrų milicininkų“), tai jau jokie paaiškinimai Tamstai nepadės.:)

            Beje, aš nemėgstu ne visų milicininkų/policininkų, o tik apykvailių niekšelių, panašių kaip kad Tamsta…

            Žinoma, ir tada, ir dabar buvo/yra normalių, pagarbos vertų pareigūnų, bet tokių, ypač tarp buvusių milicininkų, yra labai nedaug.
            Dauguma – mažaraščiai, nesugebantys paprasčiausio protokolo be klaidų surašyti, teturintys vieną vingį smegenyse ir tą patį nuo furažkės bei manantys, kad visas problemas galima išspręsti be tyrimo ir teismo šaudant, kariant, sodinant į kalėjimus ir etc. žmones, kurie, jų manymu, yra nusikaltę… Jau net nekalbant apie tokias smulkmenas kaip kyšių ėmimas, girtavimas ir etc.

            Jei dar kas neaišku, klauskit…

            P.S. Jums leidus, nekomentuosiu Jūsų absoliučiai dundukiškų pastabų apie mano vedybas…

          • Bobutė

            Beje, „tikras milicininke“,

            pabandykite pajudinti furažkės vingį ir gal pavyks suprasti, kodėl Jums nepavyksta pasislėpti po vis keičiamais slapyvardžiais…
            Jei pavyks, tai turėsite nemažai atsakymų į rūpimus klausimus.:))

  • Pingback: Ar tikrai gyvename teisinėje valstybėje? Realybė seniai kitokia at Dainius Radzevičius()