Artūras Račas

Savaitraštis 15min 2013 04 12

**************

Šiandien iš esmės esu bedarbis. Tai Lietuvoje gana įprasta būsena – kaip žinia, darbo šiandien neturi daugiau nei 200 000 žmonių. Vieni jų darbo net ir neieško, nes jiems pragyvenimui pakanka gaunamų pašalpų, kiti – ieško, bet neranda, o treti – spjovę į viską, važiuoja uždarbiauti už Lietuvos ribų.

Aš asmeniškai dar nežinau, kuriai grupei save turėčiau priskirti, tačiau po paskutiniojo A.Butkevičiaus Vyriausybės sprendimo, man darosi akivaizdu, kad Lietuvoje dirbti ir sąžiningai mokėti mokesčius visiškai neapsimoka.

Kalbu apie trečiadienio Vyriausybės sprendimą mažinti išmokas ilgalaikiams bedarbiams – tiems, kurie darbo neranda ilgiau nei metus ir kurie iki šiol gaudavo labai dosnią valstybės paramą – net 350 litų. Jei dar nežinojote, tai ateityje ta parama bus mažesnė, nes dabartinės – Socialdemokratų partijos pirmininko vadovaujamos – Vyriausybės požiūriu, 350 litų yra prabanga ir bereikalingas “Sodros” lėšų švaistymas.

Kur čia ta socialdemokratija ir jos raudonos rožės, aš nelabai suprantu, nes minėtas sprendimas man labiau primena konservatoriškų kregždučių skrydį pastaruosius ketverius metus, kai A,Kubiliaus vyriausybė darė viską, kad Lietuvoje būtų iš esmės sugriauta socialinio draudimo sistema ir panaikinti bet kokie socialinio teisingumo likučiai.

Tai, ką dabar daro A.Butkevičius ir jo koalicijos partneriai, iš esmės yra A.Kubiliaus ir jo koalicijos programos tęstinumas. Programos, kuria Lietuvoje siekiama sukurti nomenklatūrinį socializmą, kuriame iš kiekvieno paimama tiek, kiek įmanoma, tačiau pagal nuopelnus gauna tik išrinktieji.

Soacialdemokratijoje gi, kuriai turėtų atstovauti A.Butkevičius ir jo LSDP, būna truputį kitaip ir jei dabartinė Vyriausybė netęstų nomenklatūrinio socializmo statybų, ji pirmiausia galėtų pabandyti atstatyti tai, ką sugriovė vadinamoji “permainų koalicija”. Pavyzdžiui, socialinio draudimo sistemą, kuri turėtų garantuoti bent minimalų socialinį teisingumą ir socialinę apsaugą sąžiningai mokesčius mokantiems žmonėms.

Jei A.Butkevičius ir jo Vyriausybė nesupranta, kas yra socialinis teisingumas ir socialinė apsauga ir kuo ji skiriasi nuo socializmo, bandau paaiškinti: štai, pavyzdžiui, aš nuo 1994 metų esu sumokėjęs daugiau nei 426 000 litų “Sodros” įmokų, iš jų maždaug pusę per pastaruosius trejus metus. Per tą patį laiką iš “Sodros” esu gavęs 218,18 lito išmokų.

Jei užsiregistruočiau Darbo biržoje, man šiandien galbūt pasiūlytų maksimalią draudimo nuo nedarbo išmoką – 650 litų. Tokią pačią, kokią tikriausiai gauna Jonas ar Petras, kuris “Sodrai” per visą savo gyvenimą kokius 50 000 litų. O po to, jei mes visi trys (kartu su Jonu ir Petru) metus nerastume darbo, visi gautume po 350 litų.

Ar tai ir tas socialdemokratinis socialinis teisingumas? Jonui ir Petrui, ir galbūt A.Butkevičiui bei naujajai socialinės apsaugos ir darbo ministrei A.Bajorienei galbūt ir taip ir atrodo.

Tačiau man ir – neabejoju – tūkstančiams sąžiningai “Sodros” įmokas dvidešimt ar daugiau metų mokėjusiems Lietuvos piliečiams tai panašu į socialistinę lygiavą. Kurioje dar yra nomenklatūra, mūsų sumokėtus mokesčius dalijanti labdarai savo vardu ir pasiskirianti sau valstybines pensijas bei rentas, kurių dydis gerokai viršija 650 litų.

Aš nesiskundžiu, bet man atrodo, kad rožėmis išsiskleidusi, ši koalicija skrenda kregždutėmis, kurios po savimi dergia lygiai taip pat, kaip ir prieš tai skraidžiusios.

(10 balsų, vidurkis: 4,60 iš 5)

Loading...