Šiek tiek atostogų

Savaitę nebūsiu.

Reikia šiek tiek poilsio, be to ir proga yra neeilinė.

25 metai, kai pagalvoji, yra visai nemažai. Ir, kai žiūri atgal, tie metai buvo geri. Vienam vargu, ar būtų pavyke.

P.S. Prašau laikytis įprastos tvarkos ir elgtis mandagiai:)

 

(4 balsų, vidurkis: 4,25 iš 5)
Loading...
  • suomis

    Ponas Artūrai, galėtumėt įmesti kokį nors įrašą, kad ir apie biudžeto surinkimą ar PVMo kėlimą, tam kad galėtumėme „pasipliekti“ kol jūsų nebus. :DDD

    • suomi, nelabai turiu ką daugiau pasakyti, nei pasakiau. Be to, ir noro nelabai turiu. O ir laiko iki lėktuvo ne per daugiausiai jau liko. Bet gal ir geriau – nebus dėl ko „pliektis“:)

  • Tomas.R

    Sveikinimai. Dar triskart tiek ! :]

  • Oplia

    Nuoširdūs sveikinimai! Džiugu dėl tokių šeimų ;]

  • briedis

    jo- zmona ne temide akla,- daugiau visko mato. eeee- sveikinu ir linkiu.

  • Izbliondimas

    1998 m. O iki šiol (iki 2011 m.), – tik akimirka.
    Tad jau žinau, kai greitai laikas bėga, – tad tai žinodamas, linkiu džiaugtis kiekviena akimirka. Tai rodosi taip paprasta, – bet kaip tai žmogui yra neįmanoma.
    O gal pavyks, to ir linkiu…

  • burbulas

    Linkėjimai Rasai.

  • Artūrai, kur skrendat medų kopinėti? :-)

  • Bryan

    Nuoširdžiausi linkėjimai! Nemenkas pasiekimas.

  • Lauksim įspūdžių, kad ir kur išlekiat. Sveikinimai

  • Regis

    Ats. ne į temą.

    http://www.alfa.lt/straipsnis/13177689/Klyviene..dalinis.pensiju.atkurimas.yra.mazesne.blogybe.uz.PVM.didinima=2011-12-05_15-22/

    „Pusės žadėtų pensijų atkūrimas ir 4 proc. valstybės sektoriaus išlaidų mažinimas yra mažesnė blogybė nei PVM mokesčio didinimas“

    Tiesiog mažesnė blogybė.. O kam, kam ji mažesnė, kam ne mažesnė, kam absoliučiai vienodai? Gal jau laikas būtų įvairiausio lygio (plauko) analitikams pradėti kalbėt apie skirtingas interesų grupes, o ne absoliutinti visų grupių iki vienos ir žerti apibendrinimus (pagal išorinius požymius vos ne teiginius) mažesnis, didesnis, blogybė, gėrybė ir t.t.

    Beje, politikai yra ne kas kita o savo rinkėjų įgaliotiniai. Tai kai stengiatės paprotinti politikus, tai gal vis dėlto reikėtų (derėtų) protinti jų rinkėjus. Šiuo atveju pvz. paaiškinkit eiliniams pensininkams kokia gi svarbi jų rolė gelbėjant šią šalį. Tarkim nuo bankroto. Čia, kad rimčiau ir solidžiau skambėtų. Nes kas gi jeigu ne tėvai ir seneliai kurie sukūrė šią šalį, sukūrė turiu omeny atstovėjo nepriklausomybės idėją nuo ko ir prasidėjo nepriklausomos valstybės sukūrimas, tai kas gi jeigu ne jie sunkiu momentu pasidalins savo pajamomis vardan tos Lietuvos. Šiaip jeigu visą šią situaciją smarkiai supaprastinti, tai primintų tokį vaizdelį – kažkur kaime gyvenantys ir vargstantys seneliai, kartu su tėvais kurie kažkokiu statistikos mokslui nesuprantu būdu išgyvena kukliame butelyje (kukliame tik ne pagal išlaikymo sąnaudas) turi susimesti ir padėti sunkius laikus išgyvenantiems anūkams (vaikams). O anūkams (vaikams) tikrai nelengvi laikai. Supaprastinimo modelį galima būtų papildyti statistiniais duomenimis apie skirtingų amžiaus grupių gyvenimo sąlygas – pajamas, turtą, išlaidas ir t.t. Čia aš prie to, kad atsiras tokių kurie puls pasakoti apie savo tėvus, senelius arba kaimyno (draugo) ir t.t. Šiaip žiauru kai krizei įveikti skolinamės iš pensininkų. Maža to, šalia tiesiog krūva sričių kurios kitose šalyse sėkmingai apmokestintos taip siekiant padidinti biudžeto pajamas. Na bet, šios valdžios rinkėjams, toms etatiniams kovotojams su komunistai matyt dar kart eilinį kart teks pagalvoti ar jų pasirinkti įgaliotiniai tikrai atstovauja būtent jų interesus. Kitaip, na ką vardan tos Lietuvos spauskitės dar kart. Arba laikas pagalvoti, gal esate apskritai našta konkrečiai biudžetui apskritai taip pačiai Lietuvai. Arba pasinaudojus gerbiamos analitikės stilistika esate didesnė blogybė.

    • Fredis*

      Regi, šiuo savo straipsniu neįtikinai, kad valdžia „krizei įveikti skolinasi iš pensininkų“ ir tai yra labai žiaurus veiksmas. Primeni dar vieną subjektą, kuriam pinigai auga ant medžių.
      Yra elementari logika: dėl visiems gerai žinomų aplinkybių kitais metais planuojamos žymiai mažesnės įplaukos į biudžetą nei optimistiškai manyta rudens pradžioje. Iš šio žinojimo ir fakto konstatavimo seka vienintelis veiksmas – valstybės išlaidų mažinimas. Į išlaidų mažinimą įeina ir pensijų palikimas dabartiniame lygyje, nepilnas atstatymas. Mokesčiai nebus didinami, nauji – neįvedami, nors gali būti, kad reikės, pavyzdžiui automobilio mokestį. Važinėju su labai silpnos galios nauju automobiliuku, kuriam mokestis bus minimalus. Vardan Lietuvos gerovės 100-150 LTL kasmet susimokėčiau. NT mokestis – per daug radikalu, liberalai abejose Seimo pusėse (pozicijoje ir opozicijoje) šio mokesčio niekada neleis įvesti, o ir nereikia.

      • Regis

        Fredi, yra toks faktas – atėjus krizei buvo sumažintos pensijos. Turbūt nesiginčysi, kad tai faktas. Kokia skylė buvo užlopyta, kuri būtent, arba kokio dydžio čia jau atskira diskusija. Bet faktas yra tai, kad valstybei šiuo metu vadovaujanti valdžia nutarė, kad pensininkams dalį jų gaunamų pajamų (pensijų pavidalu) nukirps ir nukreips kažkur kitur. Tiksliau nukirpo ir nukreipė. Todėl aš suformavau tokį teiginį arba aš teigiu, kad krizei įveikti skolinamės ir skolinomės iš pensininkų. Arba jeigu kliūna sąvoka skolintis tai pasakysiu kitaip – atimam, atimam dalį to ką jie gaudavo nes Lietuvai dabar sunku (dabar ir buvo). Galima atskirai ginčytis dėl to ką jiems skirdavo ir kiek tai sąžininga, bet faktas yra tai, kad biudžeto subalansavimas įvyko ir pensininkų sąskaita.

        Ką tau primenu, kokį subjektą ir ar pinigai auga ant medžių tai atskira nors ir kažkiek susijusi diskusija arba tiesiog dalykai. Mane asmeniškai šiame kontekste domina pensininkai ir jų įgalioti atstovai Seime. Ir aišku įvairiausio lygio analitikai absoliutinantys blogybes ir gėrybes.

        • Fredis*

          „Kirpta“ buvo visiems, ne tik pensininkams. Pensininkai yra didžiausia socialinė grupė, todėl „nukirptoji“ dalis yra pati didžiausia, labiausiai svari ir papildanti biudžetą (mažinanti deficitą), tačiau kadangi tai yra labai neorganizuota, labiausiai pakanti, tolerantiška ir išmintingiausioji visuomenė dalis, tai ji ištvers viską (:)).
          P.S. Lenkų liberalai laimėjo rinkimus su šūkiu „paslėpk senelių pasą“.

          • Regis

            Fredi, aš pratęsiu. Būtų mažesnė blogybė jeigu jie neištvertų.

        • romas

          Regi, o negali taip būti, kad vaikai tiesiog neuždirba savo tėvams pensijų? Juk valdžia labai norėtų būti gera prieš rinkimus.

          • Regis

            Romai, neuždirba ar jų įnašas į biudžetą yra nepakankamas?

            „Tėvai – vaikai“ sąmoningas supaprastinimas? Ar mokesčių mokėtojai tik vaikai?

          • Regis

            Beje įmanomas ir kitas požiūrio taškas – o pensininkai gauna tiek, kad užtektų ir LR biudžetui (reikalui esant)? Turi statistinius duomenis apie turimą turtą, apie jų pirmo, antro būtinumo išlaidas ir t.t.? O gal iš jų tiesiog lengviausia atimti? O juk pensijų apkarpymas tai iš esmės laikinas mokestis pritaikytas konkrečiai visuomenės grupei ar ne?

          • romas

            Pensijas moka SODRA, kurios biudžetas deficitinis. Norint subalansuoti, reikia rinkti didesnes soc. draudimo įmokas, mokėti mažesnes pensijas arba plėsti draudimo įmokų mokėtojų ratą.

          • nerijus

            „Regi, o negali taip būti, kad vaikai tiesiog neuždirba savo tėvams pensijų?“

            Tamsta Romai, vėl kliedite kaip LLRI demagogas.

            Kas kaltas, kad vaikai „neuždirba“ savo tėvų pensijoms?

            Tiesa slypi čia:

            http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/rlazutka-lietuva-yra-pasirinkusi-gana-nevykusi-ekonomikos-modeli.d?id=52519949

          • nerijus

            Uždaryti šaraškino (vagių) kontoras- privačius pensijų fondus, ir Sodra atsigaus, bemat.

          • romas

            nerijau, kito kelio juk nebepasirinksi per mėnesį. Intelektualai telkiasi Seimo rinkimams. Galės Lazutka su Gyliu parinkti tinkamesnį kelią Lietuvai jau sekančioje kadencijoje. Visi nori, kad būtų geriau. Jei žmonės gerai uždirba, o pensininkai gauna dideles pensijas, juk ir verslas džiaugiasi. Net ir vagims iš pensijinių fondų geriau, kai žmonės turtingesni.
            Aš, tarp kitko, žadu balsuoti, jei Lazutka tikrai nuspręstų balotiruotis.

          • Fredis*

            nerijau, priešingai nei tu, Sodrai aš nelinkiu nusprogti, tačiau labai džiaugiuosi iš ten pabėgęs. Praraja tarp mūsų yra negrįžtama, su proletarinę retoriką naudojančiais veikėjais man nepakeliui. Linkiu sėkmingai daryti revoliuciją prie Seimo gruodžio 10-tą, ateisiu nufotografuoti perkreiptus iš įsiučio veidus.

          • suomis

            Žiūrėk Fredi, kad befotografuodamas negautum į žiuobtus.

          • stogas

            Nerijau,
            Prie ko cia pensijiniai fondai ? Sodros pastatytas principas – dirbantis moka pensininkams yra supuves kaip bulve. Nes pensininku gerove priklauso nuo valdzios ir dirbanciu malones. Bet ne nuo ju paciu uzdirbtu pinigu kiekio dirbant.
            Tad privatus pensijiniai fondai is dalies kompensuos bejegia sodros sitema. Tai taip sakysi, jie 2 paskutinius metus pradirba, bet kur tu buvai kaip PF uzdirbdavo dar pries 5metus tai po 20-40% pliuso ? Ar dabar likusius metus gros tik nabasniku muzika ir neateis sviesus rytojus ?

          • nerijus

            Stogai

            Pirma nugyvenk iki pensijos, o tada galėsi girtis savo pensija iš privataus fondo. Nejuokink.

          • nerijus

            Fredi*

            Tamsta esi beviltiškas nevykėlis ir tau puikiai sekasi realizuotis demagogų tarpsnyje.
            Gerbiamasis, nesu pasirašęs su PPKF sutarčių, tad…ne į tą personą kreipiesi. O tamsta, kadangi mažiau sumoki Sodrai ir dėl tos priežasties ji „badauja“- vagi iš tų, kurie nėra pasirašę PPKF sutarties, nes jie sumoka už tokius fredžius. Kada tu tai suprasi? Juk nesi visiškai beviltiškas?..
            Nori kaupti savo senatvei? Prašom. Yra bankai- kaupk savo pinigėlius kiek tik širdis geidžia, bet, gerbiamasis, mokėk mokesčius tokius- kaip ir visi.

            Ir labai prašau: nebeskiesk ir nevargink nei savęs nei kitų. Ačiū.

      • dzyvai

        Kodėl lig šiol neįvestas NT mokestis? Galimos kelios priežastys.

        1. Seime per daug turtuolių ir/arba liberalų bei jiems atstovaujančių.
        2. Bankų būklė tokia prasta, kad NT mokesčio pajudintas NT burbulo sprogimas susprogdintų bankus, ko bijo vyriausybė?
        3. Bankai randa būdų šantažuoti vyriausybę?

        • romas

          Gali nebūti nei viena iš išvardintų priežasčių. Protingas NT mokestis gali paliesti ne tik turtingus, o neprotingo nereikia. Gan plačiai apie NT mokestį rašo Ž. Mauricas http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/zmauricas-mokesciu-sistema-aukso-vidurio-beieskant.d?id=52466705 . NT mokestis iš tiesų neturėtų būti bauda už turtą, o turėtų tarnauti racionaliai miestų ir gyvenviečių plėtrai, reguliuoti NT rinką, skatinti efektyviau panaudoti finansinius išteklius ir pan. Sprendžiant iš to, ką rašo banko ekonomistas, gal bankai ir nėra prieš protingą NT mokestį.

          • dzyvai

            O ar leistų banko viešieji ryšiai atviru tekstu pasakyti „neįveskit NT mokesčio, nes bus ragai“?

            Tai ir pilsto iš tuščio į kiaurą apie kuo sudėtingesnį NT mokestį, kad dėl jo nebūtų įmanoma seime susitarti greituoju būdu. „NT mokesčio nereikia“, reikia „infrastruktūros mokesčio“. Tarsi infrastruktūra net ir apleisto sklypo vertės nedidina? Tarsi „porcelianinės“ pilaitės be viešosios infrastruktūros ne turtas?

            Galima ir paprasčiau (siūlymų buvo): iki x Lt vertės 0,1 procento ir progresija iki xxx lt vertės 1 procentas ar panašiai.

            O kad nereiktų kurti didelio biurokratinio aparato „teisingų verčių nustatymui“, neapkrauti teismų, galima įvesti motyvuojančią taisyklę – vertę deklaruoja pats savininkas. Jei mokesčių inspekcija įtaria apgaudinėjimą – valstybė turi teisę bet kada nupirkti turtą sumokėjusi 10% daugiau deklaruotos vertės (arba pasiūlyti savininkui deklaruoti realią vertę ir sumokėti nesumokėtus mokesčius už 5 metus atgal). Jei savininkas piktnaudžiauja dirbtinai mažindamas vertę – valstybė tą turtą sėkmingai parduos aukcione su pelnu. Savireguliacija įvyks kaip mat :)

          • dzyvai

            romai,

            tarsi sklypo buvimas „šalia magistralinių tinklų“ neįtakoja galutinės NT vertės? Nuo kurios ir būtų mokamas didesnis mokestis? Tai kad Vilniaus centre stovi bakūžė samanota sklypo vertės nepadaro juk 0 lt (NT juk apima ir bakūžės, ir sklypo sąvoką)?

            O kodėl gi butą „šalia magistralinių tinklų“ įsigijęs turto valdytojas turėtų nemokėti už tuos tinklus? Juk ne už jo asmenines lėšas tie tinklai buvo nukloti? Tai kas gi blogo, jei dėl to buto vertė didesnė ir turto valdytojas mokės didesnį mokestį?

            Skaidymas į atskirus turto ir infrastruktūros mokesčius tik pabrangins administravimą, o rezultatai bus tie patys. Jei matuosime kvadratais, socialinio solidarumo dimensija irgi išplauks (50 kv. metrų Vilniaus centre ir kaimelyje toli nuo visų socialinių paslaugų – klinikų, teatrų ir t.t.).

            Pasikartosiu, visos pridėtinės vertės (sklypo vieta, „magistralės“, kiti „visuomeniniai patogumai“) atsispindi galutinėje NT rinkos vertėje (jau viskas integruota). Taigi, bet koks mėginimas tą turto mokestį skaidyti, visaip diferencijuoti, kurti sudėtingas taisykles, galų gale atves tik prie galimybių iškreipti tikrąją vertę, brangins administravimą (reiks daugiau taisyklių kūrėjų, prižiūrėtojų, tikrintojų, sudėtingesnių apskaitos sistemų ir t.t.), atvers dar daugiau skylių galimai korupcijai, bei tolins tokio mokesčio įvedimo galimybę.

          • Fredis*

            Įdomu kaip bus sprendžiamos tokios problemos: virš sklypo „geroje vietoje“ eina aukštos įtampos laidai, ar yra formulė, kuri apskaičiuotų kiek toks sklypas nuvertėja?
            Šalyje yra daug nelikvidaus turto, tačiau visai tinkamo gyventi: labai didelio ploto namai ir butai, žiemos mėnesiais tokio būsto išlaikymas siekia 1200-1500 LTL. Jeigu toks turtas dar bus apmokestinus „Prabangos mokesčiu“ – savininkai taps savo turto įkaitais amžiams.

          • dzyvai

            Tokį turtą visada galima pritaikyti kitoms reikmėms arba nugriauti ir atlaisvinti žemę.

            Štai todėl bet kokios formulės, milijonas taisyklių rinkos vertės tiksliau nenustatys nei mano pasiūlytas būdas (savireguliacijos).

            Jeigu norim formulių, ji turi būti viena – kokia nors registrų centro sandorių vidurkių lentelė. Visiems išimtiniams atvejams (koeficientui apskaičiuoti) turi būti skiriama valstybinė komisija, kurios darbą apmokėti turėtų vertinimo iniciatorius. Mažinimo linkme tai būtų turto turėtojas, didinimo – savivaldybė.

          • Fredis*

            Dabar sugalvoti naujus mokesčius nėra laiko, nes tai yra labai sudėtingas sisteminis darbas. Visos problemos akimirksniu išsprendžiamos pensininkams mandagiai paaiškinant, kad jų ankstesnės pensijos bus sugrąžinamos į ankstesnį lygį jeigu biudžete atsiras papildomų lėšų, ką gali žinoti, išorės rinkos – neprognozuojamos, nuo liepos mėnesio. Problema nukeliama pusmečiui, per tą laiką pasiruošiama biudžeto deficito problemoms spręsti.

          • Fredis*

            Buto nugriauti neįmanoma.

          • dzyvai

            Jeigu jo neįmanoma parduoti, visada jį galima padovanoti. Netgi visuomenės reikmėms.

          • nerijus

            Fredi*

            Tamsta, kaip matau, nepavargstate?
            Tamsta nemanote, kad mokesčių rinkimo sistema senai paruošta ir lieka tik ją priimti?
            Gal nebegadinkite savo maigyklės ir atsitraukite nuo jos, ir nebeskleiskite tikslinės propagandos, a? Labai prašau.

            http://lt.wikipedia.org/wiki/Propaganda

            „Kai kurie tipiški propagandos bruožai:

            Informacija pateikiama iš vieno šaltinio
            Nepateikiamos alternatyvios nuomonės
            Duomenys pateikiami, nenurodant jų šaltinio
            Duomenys iškraipomi
            Pateikiami nepilni duomenys
            Apie priešininkų poziciją pateikiami vien neigiami duomenys
            Vietoje duomenų, dėl kurių diskutuojama, pateikiami duomenys, diskredituojantys politinį priešininką
            Siūlant sprendimus, nepateikiama jų pasekmių analizė
            Viena visuomenės grupė priešpastatoma kitai grupei
            Kalbama apie problemas, kurias kelia visuomenės grupė, kuri įvardijama, kaip nusikalstama.“

          • nerijus

            Puikus pastebėjimas, dzyvai.

          • romas

            dzyvai, žemė irgi turi savo vertę. Priklausomai nuo paskirties ir vietos ji būna skirtinga. Žemės vertės nustatymas nėra nei kiek didesnė problema nei buto. Butai, beje, tam pačiam name dažnai turi skirtingą kainą, priklausomai nuo aukšto ir stovio. Jei mokėtų tik pagal žemės kainą, mokėtų visi vienodai, o jei pagal buto – skirtingai. Kur kas paprasčiau mokesčius uždėti pagal rajoną nei įvertinti kiekvieną butą.
            Lūšnos su sklypu buvimas šalia didelės judrios gatvės (Narbuto, pvz.) kaip tik gali įtakoti per mažą NT kainą, palyginus su visuomenine žala, kurią patiria miesto gyventojai dėl neefektyvaus infrastruktūros išnaudojimo. Jei įvertintume ne pagal tai, kas lūšną pirks, o pagal tai, kiek nugriovus lūšnas galima pastatyti, NT mokestis priverstų išsikraustyti daugelį miesto centro gyventojų. Ir ne tik miesto centre NT mokesčių pagalba galima įvesti daugiau tvarkos, jei tik savivaldybė galėtų rinkti ir turėti įtakos mokesčio tarifui bei NT verčių nustatymui.

          • Fredis*

            Jūs galvas nusilaušite bandydami nustatyti teisingas turto vertes, greitu laiku įvesti NT mokestį yra utopija. Viskas, kas dabar yra politikų kalbama viešumoje yra politinis darbas su rinkėjais.
            Svarstant galimybę užkaišioti skylę biudžete daug paprasčiau apmokestinti automobilius išskiriant kelias grupes pagal automobilių galią. Kiekvienas šeimos ūkis turi po 1-2 automobilius, per valstybę-tarpininkę suaugę vaikai paremia savo tėvus pensininkus, tačiau ar nepaprasčiau išsitraukti sūnui (dukrai) iš piniginės šimtinę ir paduoti savo tėvui (motinai)? Valstybė taip pat turėtų atidaryti sąskaitą „Sodrai paremti“. Savanorių tikrai atsirastų.

          • nesvarbu

            Fredi,šimtinės tėvams neužteks. Norint palaikyti bent vidutinišką senų tėvų gyvenimo kokybę papildomai reikia skirti mažiausiai du-tris tūkstančius litų per mėnesį (vaistai, geresnis maistas, šildymas,transportas ir pan.). Gal ir ne kiekvieną mėnesį tiek, tačiau įskaitant rimtesnius susirgimus ar šventes vidurkis būtų būtent toks.

          • romas

            O kodėl tėvai turi tikėtis išmaldos iš vaikų? Padarykim pensijas po 2000 litų, kad užtektų už vaistus, geresnį maistą, šildymą, transportą ir pan.

          • dzyvai

            Nesvarbu,
            pamiršote dar kad seniems tėvams būtų neblogai bent kas pusmetį Turkijoj kaulus pasišildyt. O kur dar įvairios procedūros savaitgaliais sanatorijose? Taigi ir 3000 per mažai.

          • Fredis*

            Turėtų būti Prezidentės įsakas suaugusiems vaikams kas metų ketvirtį pensijinio amžiaus tėvams įteikti šimtinę. Taip išvengtume automobilio mokesčio. Kita labai svarbi priemonė, padėsianti išvengti NT mokesčio, turėtų būti šeštadieniais per TV šokių projektų metu raginti žmones susimokėti į specialią Sodros sąskaitą. Gyvenantys 50-60 kv/m butuose perveda 80 LTL per mėnesį, o toliau – progresiškai. Pervedimai – savanoriški, tačiau leidžiama suprasti, kad šykštuoliai nėra pageidaujami. Jeigu sąskaita neužpildoma iki normos – įvedamas NT mokestis.

        • romas

          Na bet teisingai sako, kad prižiūrimas turtas neturėtų susilaukti didesnio mokesčio už apleistą. Pavyzdžiui: apsišiltini namą, dėl to pakyla jo vertė ir todėl pakyla NT mokestis. Taip pat neturėtų būti baudžiamas prisidėjimas prie infrastruktūros išvystymo (kai gyventojai susimeta ir išsiasfaltuoja gatvę, pavyzdžiui). NT mokesčiui paskaičiuoti reiktų kiek gudresnių schemų.

          • dzyvai

            Kadangi dvaras geriau „prižiūrėtas“, jį reiktų mažiau apmokestint nei varguolio neprižiūrėtą lūšną? Pamirštam vieną iš mokesčio – socialinę – funkciją. aransi kad varguolis asfalto neturi tik dėl apsileidimo?

            Tai TURTO mokestis.

          • romas

            Tai jei žmonės neapsileidę, tai būtinai turtingi, išeina. Koks interesas bus bendrijai renovuotis namą kokiame Antakalnyje, jei nuo to butų savininkai staiga gali pasidaryti turtingais?

          • dzyvai

            O koks interesas pirkti butą ar sodybą, jei nuo to pasidarysi turtingas? Jeigu pajėgi tokį įsigyti ir išlaikyti, ir esi jau kažkiek turtingas (nes tai turtas). O interesas renovuotis paprastas – renovuoto buto vertė padidėja daugiau nei renovacijos kaina (investicija), o sąnaudos šilumai sumažėja, be to pasikeičia estetika (malonumas gyventi) – štai ir interesas. Noriu atkreipti dėmesį, kad NT mokestis už butą Antakalnyje tai procentai po kablelio. Taigi, nominali mokesčio išraiška po renovacijos pasikeis labai nežymiai.

            Taigi, bent, šiuo trumpuoju periodu, investicija į renovaciją neša didesnę gražą nei (net Snoro) indėlis :)

          • romas

            dzyvai, abejoju kad visada pasikeis nežymiai. Butas apleistame name bus visai nepatrauklus galinčiam paimti kreditą pirkėjui, todėl buto vertė geruose rajonuose gali pakilti neproporcingai investicijoms. NT mokesčiai paprastai būna progresiniai, todėl padidėjus vertei NT mokesčio tarifas po renovacijos gali išaugti dvigubai. Jei teisingai suprantu apmokestinimo Latvijoje sistemą, tai NT mokestis už 2k butą Antakalnyje po renovacijos gali išaugti maždaug penkiais šimtais litų metams.
            O iš esmės juk neina kalba, kad NT mokesčio nereikia visai. Reikia, kad mokestis būtų gerai apgalvotas. Prekeivis nekilnojamu turtu taip pat gali specialiai laikyti blogoje būklėje pastatus ir infrastruktūrą, kad nereiktų mokėti didelio NT mokesčio. Tai per krizes dar labiau mažins darbo vietų statybininkams.
            Jei manęs kas klaustų, tai geriausia amokestinti tik žemę. Tada nebūtų jokio skirtumo, kiek supuvęs ar suremontuotas tavo namas, o priklausytų tik nuo rajono, kur gyveni.

          • dzyvai

            Tada tai nebus TURTO mokestis. Iš turto mokesčių nesitikima ekonominio teisingumo, tikimasi socialinio solidarumo.

            Manau, idealiu, atveju turto mokestis procentas nuo vertės turėtų būti visiems vienodas (apatinės ribos turi nebūti arba būti lūšnos vertė pvz. Balbieriškyje), tada nebūtų spekuliacijų šiuo klausimu. Bet pro populizmo filtrą tai nepraeis.

            O dabar įpilkim šiek tiek žibalo :)

            Dar mūsų laukia diskusija, kas yra prabanga. Nes dauguma lietuvių paklausti apie prabangą pirštu durtų į kitą, bet tik ne į save. Manau, dauguma, gyvenantys nuosavuose buteliuose didmiesčiuose mėgaujasi prabanga (Lietuvos mastu), taigi turėtų mokėti prabangos mokestį. NT, kurio vertė virš 50 vidutinių atlyginimų po mokesčių (~50*1.600 = 80.000 Lt), ir auto, kurio vertė virš 20 vidutinių atlyginimų po mokesčių (~20*1600=32.000) Lt turėtų būti laikomi prabanga, ir nuo vertės virš ribos turi būti skaičiuojami mokesčiai.

            Jeigu mokesčiai bus skaičiuojami nuo aukštesnių ribų – tai elementarus populizmas (jei ketina argumentuoti europos dydžiais, tegul argumentuoja ne absoliučiom sumom, o vid. atlyginimų kiekiu). Didelė dalis pensininkų net nesuvokia, kad ir jie turtuoliai Lietuvos mastu (bet neefektyviai išnaudoja savo turtą savo gyvenimo kokybei užtikrinti), nors einamosios pajamos ir mažos.

          • romas

            dzyvai, o kas jei ne vieta padaro Nekilnojamą turtą brangiu? Visi pastatai stovi ant žemės, todėl mokėti už žemę ir yra teisinga. Turėtų išnykti iš Vilniaus centro mediniai namukai su sodais pačiame miesto centre. netoli jų nutiestos daugybės juostų gatvės su viešuoju transportu, galingi magistraliniai tinklai. Tai kainuoja labai daug miesto gyventojams, todėl neleistina prabanga turėti lūšną su kiemu miesto centre. NT mokestis turi padėti miestų ir gyvenviečių racionaliam vystymui. Neturėtume papildomai apmokestinti tvarkingų namų bendrijų, kurios gražiai prižiūri savo aplinką ir palaiko savo namo techninę būklę, nes tai būtų bausmė už pastangas.

            Prabanga galima laikyti tai, kas viršija būtiną gyvenimo kokybę. Galima įvesti gyvenamo ploto normas ir apmokestinti kiekvieną papildomą kvadratinį metrą, nepriklausomai nuo būsto vietos Lietuvoje.

          • dzyvai

            romai,

            atsakymą į tavo klausimą ne į tą šaką įdėjau. Žr:

            dzyvai
            Gruodis 7, 2011 2:28 vakare

          • suomis

            Reziumuojant: – ar ne geriau tada, vietoj NT mokesčio, įvesti vieną progresinį PAJAMŲ mokestį, į kurį būtų įtrauktas ir NT mokestis? Arba net apskritai viso turto mokestis.

          • dzyvai

            suomi,

            nelegalias pajamas galima paslėpti ir mokesčių nemokėt, o NT ir auto yra registruojami. Iš čia atsiranda neišvengiamumas, pastovumas, prognozuojamumas.

          • romas

            dzyvai, daug NT yra ir neregistruoto. Yra net daugiabučių, kurie nepriduoti. Formaliai ten statyba dar nebaigta, o žmonės jau gyvena. Panašiai pasitaiko ir su privačiais namais. Jei NT mokestis kandžiosis, žmonės neskubės namų įteisinti.

          • suomis

            Taip dzyvai, su jumis sutinku, bet tada gal reikėtų įvesti visuotinį pajamų deklaravimą ir tuo pačiu PAGRĮSTI iš kokių pajamų įgytas yra turtas. Manau tada „šešėlis“, kaip mat susitrauktų. Pas mus bujoja keistoka situacija, kad mokesčių inspekcija ir kitos institucijos ĮRODINĖJA turto kilmę. Nors turėtų būti atvirkščiai – pilietis turėtų pagrįsti savo turto legalumą. Gal tada, visokie šedžiai, nemals šūdo apie „zakliopkių“ kalimą.

          • romas

            Šedžius pajamas tikrai deklaruoja. Turėjo deklaruoti, kaip užsiimantis verslu, ir iki tapdamas Seimo nariu.

          • suomis

            Mielas romai. Jei ne Šedžiaus tėvelis ir mamytė… Tai apie jo turtą, mes nieko nežinotume. : DDD Aišku, tėvelis ir mamytė, mylimam sūneliui gali dovanoti turtą, bet kokie „aitvarai“ atnešė jį, čia jau mokesčių inspekcijos dirvonai.

  • Fredis*

    Regi, besistengiantys sakyti tiesą žmonės dėsto visiškai priešingą teoriją: vaikai turi išlaikyti (paremti) savo tėvus pensininkus, o ne priešingai – pensininkai gauna solidžią pensiją, kurią vėliau padalina savo išlaikytiniams vaikams ir vaikaičiams.

    • nerijus

      Pensininkų, o ne fredžių reikalas, kur jie tą pensiją deda. Įsikalk į savo pliką ir tuščią makaulę gerą cvieką…

  • Izbliondimas

    Dėl pensijų.
    Manau, jokių problemų nebūtų su pensijomis (juk žmonės joms po 40 metų nešė, į tuometinius biudžetus po trečdalį savo algų, t.t didžiąją dalį prievartos tvarka tai atlikdavo jų įstaigos, įmonės ir panašiai), jei iš privatizuoto/prichvatizuoto turto (kuris sakykime buvo jų sukurtas…) būtų sudarytas pensijų fondas… t.y. pensijų išdalijiomui (žinoma, neprileidžiant privataus subjekto, t.y. Lietuvos atveju didesnių bei mažesnių vagių. O kadangi valstybės sektoriaus įmonės ne mažiau vagia (bent algų vadovams pavidalu…), gal būt, šie fondai turėjo turėti ypatingą statusą, kai iš jo pavogus centą grėstų mirties bausmė ar panašiai).
    Tačiau tuomet įvyko vagystė, o tie vagys yra ir žinomi, ir ne.

    Na, dabar, šiandien būtų aiškiau, jei būtų išklotos visos valstybės išlaidos. Tuomet esu tikras, – būtų labai nesmagu kai kam jaustis. Būtent tokiu atveju, apnuoginant situaciją, kai kas gal ir vagimi pasijustų (dabar kažkaip, kai daug išlaidų įslaptinta (kas yra pateisinama, manau), – jiems yra ramiau gyventi☺).
    Kaip sakoma lopas ant lopo, o ant to lopo dar ir skylė… išvertus būtų – v… ant v…, o ant to v… dar v… .
    Ir nėra čia ko diskutuoti. Gėda. Lietuva, – vagilka, gal. Tiksliau jos kritinė masė…

    • romas

      Kad skaičiai nesueina. Ne tiek daug pinigų gauta privatizuojant, palyginus su 1 metų Sodros biudžetu.

      • Izbliondimas

        romai, gal ir taip.
        Aplamai dažnai esate teisus. Jie ne visada.
        Bet juk moraliniai dalykai yra svarbiau už bet ką.
        Kodėl pokaryje, po tų visų stribynų, pagaliau žmonėse buvo toks optimizmas, siekis kabintis į mokslus, išeiti į žmones, – atsakymas sakytumei paprastas… juk nebuvo tokio moralinio teroro eilinių žmonių tarpe. Na čia viskas giliau, žinoma, bet jau šiandien gerokai esu nuvargęs, sunki diena buvo. Nesimąsto jau.

  • Izbliondimas

    Ir dar.
    Su kuo nepakalbėk, – buvo labai pasipiktinę, jei būtų didinamas PVM.
    Na tokiam nors į snukį duok, – kai jam parduotuvėje 300 antkainis (kai jos normalus uždirbtas dydis yra – 10 proc.), – baikės. O 2 proc., – jau vidurius paleidžia.
    Na mažiau pirktų tų nuodų pagaliau, – sveikesni būtų, pagalvotum.
    Na pasakys, va neduotum pasiimti jiems tų 300 proc., – daug ko krautuvėje ir nebūtų. Šimtais matuojamas antkainis, atseit, būtinybė, – siekiant neturėti deficito parduotuvėje.
    Tad kas geriau, deficitas ar toks vagis.
    Prieš kiek lako, daug kas Lietuvoje ir nemąstytų, žinoma, sakytų viską aukosime, kad tik nebūtų deficito.
    Štai šitos asabos ir sąlygojo totalią vagystę Lietuvoje.
    O vagis paprastai, – jau kelio atgal nežino…

  • dzyvai

    Manhattan-e įmonė M-Invest jau tąso po teismus Snoro audituotojus dėl 5 metus trukusio mulkinimo audito išvadomis iškėlę 900mln.USD ieškinį.

    http://www.bloomberg.com/news/2011-12-06/deutsche-bank-jpmorgan-anz-hsbc-rajaratnam-in-court-news.html

    Ar Lietuva dar ilgai dels ir į teismą paduos paskutinė, kad atsidurtų kreditorių eilės gale?

    • suomis

      Lietuva nepaduos į teismą dėl ieškinio.
      http://www.lzinios.lt/Lietuvoje/Siandien-valstybe-valdo-jie

    • Įdomiau tai, kad egzistuoja teorinė galimybė truktelti snoro akcininkus dėl subsidiariosios atsakomybės ir priversti savo asmeniniu turtu padengti nuostolius, bet abejoju, ar pas ką nors yra drąsos imtis tokių veiksmų..

      • dzyvai

        Nematau priežasties, kodėl nereiktų truktelti audito ir akcininkų kartu ir atskirai.

        Kaip ten prezidentė pasakė apie tuos, kurie be TVF pagalbos biudžeto neapsikarpo? Kaip tas žodis?

        Taigi Lietuva drąsi šalis, tai dar štai Tomas paruoš preliminarią esminę ieškinio tezę, o Prezidente gi ne, kaip tas žodis, tai trept trept kojele, ir prokuratūra net verda kaip galutiniam ieškiniui suformuluoti „Freak’o“ ieško.

        Šv. Kalėdos, gi, artėja, stebuklų metas! Reikia apsikuopti/pasikeisti viduje, o tada ir išorė nebebus baisi :)

        Snorą ir kitus atsakingus tinkamai „išskalbus“, šešėlis iš baimės tris milijardus iš kart atiduotų :)

        • Aš matau porą idėjų, apie kurias niekas garsiai nekalba. Viena slepiasi CK 2.50 str. 3 d., o kita 2.87 str. Labai varginantis procesas būtų ir nežinau, kokių yra įrodymų. Bet pabandyti verta. Ypač kai viską galima padaryti per bankroto admistratorių t.y. po juo nusamdžius profesionalius šios srities teisės ekspertus..

          • dzyvai

            Šaunuolis, pradžia kaip ir yra (stebuklai jau prasidėjo ir Kalėdų nesulaukus :). O dėl vargo – juk ne dėl 3 centų bylinėtis teks… Stručio pozicija būtų naudingiausia nusikaltėliams, ir visai teisingumo „atmosferai“ Lietuvoje.

            Net jei milijoną kitą advokatams išleidus ir tų 3 cnt. neišpeštume, bet nusikaltėliai turėtų bent atgrasantį pavyzdį, kad visada bus mėginama išieškoti iki galo.

          • dzyvai

            Žodis – ne žvirblis. Šiek tiek konkretaus aktyvumo ir „niekas garsiai nekalba“ jau įveikta. Sveikinu :)

  • dzyvai

    Beje, ar atkreipėte dėmesį, kokį „tinkamą“ laiką seimas lyg netyčia pasirinko legalizuoti alkoholio reklamą, kai aplink tiršta Snoro ir biudžeto dūmų uždanga?

    • briedis

      na, gatves mergos savo laika moka pasirinkti. geriau atkreipkim demesi, kai jos kitu laiku ims is saves dorybingas matronas rodyti.

    • briedis

      papildysiu. nesidomejau alkoholio industrijos finansine statistika, konkreciai- kiek litu i biudzeta is ten patenka. bet jei pasitiketume pasaulio banku, es oficialiomis institucijomis ir prezidentes patareju n. udrenu, uz viena lita biudzeto iplauku is to akcizo reikia sumoketi maziausiai sesis litus islaidu is to paties biudzeto. nezinau ar kas pas mus apskritai yra dares rimta tu finansiniu srautu tyrima, bet manau, kad sio bei to ir vargsui premjerui surastu skylems palopyti, uzuot plesius lopinius nuo pensininku drapanu.

      • nerijus

        briedi

        Nebūkit naivus, juk už finansavimą partijai- reikia atidirbti?
        Kaip „atidirbsi“, kai rinkimams gavai 100 tūkst. „aukos“, o uždarbis, per mėnesį, tesiekia tik 8 tūkst. Lt.
        Atbirbinėjama tik per viešuosius pirkimus ir pan.

        • briedis

          as, nerijau, apie tai, kad dzyvo minetos pataisos girtuokliavima tikrai suaktyvins, kitaip niekas del ju nepajudintu nei pirsto. automatiskai padidins ir biudzeto islaidas uz socialines, kriminalines, medicinines ir t.t. girtuoklystes pasekmes. kiek konkreciai, sito nezinau, bet manau, kad tikrai nemazai. o remejams galima ir su fanfaromis atsidekoti- garsiai istrimituoti kokie jie saunuoliai, sunkmetyje nasta su tauta pasidalino ir pan. bet bizni stipriai suvarzyti del finansines naudos valstybei pamazejus islaidoms. uz tokia politika netgi trakimas ilgainiui kubiliu imtu geru zodziu mineti, apie pensininkus (beje irgi solidzius „aukotojus“- jie aukoja balsus)ir sakyti nereikia.

  • Valentinas

    Žiūrint į Snoro situaciją kyla keli klausimai:
    Kodėl ir kokiais kriterijais vadovaujantis buvo parinktas SEB bankas indėlių grąžinimui?
    Kodėl parinktas bankas kurio aprėptis yra žymiai mažesnė, nei indėlių grąžinimo poreikiai?
    Kiek kainuoja SEB paslaugos valstybei?

    • nerijus

      Kas bus su tais, kurie nebus pateikę prašymų „perkelti“ pinigėlius iš Snoro į SEB’ą?..Liks durnių vietoje? Neva, patys kalti?
      Ką valstybė yra šiuo atveju numačiusi?..
      Pvz., vieniši pensininkai.

      Nebuvo galima padaryti paprasčiau: sutvarkyti TIK kompiuterinę programą ir „stebukliangai“ Snoro korteles ir sąskaitas paversti SEB’o sąskaitomis?..Toliau, pačiam Žmogui leisti apsispręsti: lieka jis SEB’e ar eina iš jo lauk?..

  • Ogis@Co

    Man rodos, daugelis naujo apmokestinimo siulymu stokoja elementarios logikos.
    Stai daugelis issizioje laukia, kol nuskausmins turtuolius su NT mokesciu, taciau kai uzeina kalba apie Turta apskritai…. nieko protingo nebegirdeti.
    O kodel? Stai as turiu milijona kita saskaitoj ir nemokesiu nieko. Jei nusipirksiu uz tuos pinigus pircike prie ezero ar lusnele Valakupiuose – stai tau, burzujau, NT mokestis… Kokia cia logika? Pinigai – geris, o NT – blogis?
    Sako, apmokestinkim palukanas. Bet juk kalba eina ne apie PAJAMU (o palukanos yra uzdarbis is turimu pinigu), o apie TURTO apmokestinima. Tai tokiu atveju bukim logiski ir apmokestinkim ir trobele, ir litukus saskaitoj, ir lamborgini garaze, ir aukso luitus seife. Vertybinius popieriu ir turimas akcijas. Viska, kas brangiau, nei nutarta. Nes kitaip… kitaip gal sistemiskiau butu apmokestint mobiliakus? Visi turi, visi naudojasi – uzdedi akciza isigijimui (ismanieji – su ypatingu antkainiu, cia burzujams) ir paslaugoms – ir stai, visuotine laime jau cia.

  • Valentinas

    Per savaitę, kai gerbiamas Artūras nusprendė truputį pailsėti nutiko šie įvykiai turėsiantys milžinišką reikšmę Lietuvos ateičiai:
    1. Galutinai paaiškėjo, kad Eurozona žlugs ir Euro nebeliks.
    2. Galutinai paaiškėjo, kad atominės elektrinės Lietuva nepasistatys.
    3. Valdančioji koalicija atsidūrė ant iširimo ribos.
    4. Paaiškėjo, kad Putinas nėra visiems laikams.
    5. Hugo Chavesas išdūrė Sabonį.
    Kas gali paneigti, kad jei Artūras nebūtų ilsėjęsis, šių nelaimių Lietuvoje būtų mažiau? Reiktų atsakingiau rinktis kada ir kiek laiko atostogauti.

    • Fredis*

      Pirmas ir ypač trečias punktas – neteisingi, antras – neteisingai suformuluotas.
      Daug liūdniau, kad Mokytoja Aušra mūsų nemyli, nes kreipiasi tik į gerb. GA, o kai JE nėra, tai ir nesivargina čia lankytis.

  • Valentinas

    Fredi, turi įrodymų, kad Eurozona nepasmerkta?

    • Fredis*

      Eurozona neturi įrodinėti, kad ji nėra dramblys.
      Tiesa, nieko nėra amžino.
      Pirmas punktas žiūrint iš filosofinio taško yra teisingas.
      Ekonominio? Laukiu ką pasakys Mokytoja Aušra.
      Politekonomija – jos specializacija.

      • Valentinas

        Fredi, jei nepastebėjai, tai Eurozona jau kuris laikas įrodinėja, kad ji nėra dramblys, bet jai tai sunkiai sekasi. Žinai kodėl? Todėl, kad ji ir yra dramblys :)

    • Regis

      Galima ir atvirkščiai paklaust kur įrodymai, kad „Eurozona žlugs ir Euro nebeliks“.

      Kodėl V.Putinas ne visiems laikams? Matyt turima omeny prezidento pareigas ar ką? Tai jeigu prezidento pareigas tai jis dabar gali dvi kadencijas išbūti, o tai toks laiko tarpas, kad pasaulyje įvyks visa krūva žymiai svarbesnių įvykių. Tas šios savaitės paaiškėjimas matyt atsirado dėl tos garsiosios demonstracijos? Tai aš manau, kad V.Putinas gali pasirinkti apskritai visai kitą kelią kaip išbūti įtakingiausiu Rusijoje labai ilgai. Ir svarbiausia matyt ne postai o įtaka. Gal teko girdėti, kad ruošiamas pagrindas aukštesniems postams už Rusijos prezidento. V.Putinas tikrai buvo ilgai ir tikrai bus dar ilgai. Kas yra „visi laikai“ tai jau filosofija. O „ilgai“ užteks mums susenti. Ir per tą laiką Rusija nueis negražinamu keliu kažkur tai.