Senių besmegenių lipdymas

Tikriausiai visi mes nors kartą gyvenime esame lipdę senį besmegenį. Procesas didelės išminties nereikalauja: suspaudei gniūžtę sniego ir pradedi ją ridenti. Stumdai ją tol, kol pasidaro pakankamai didelė, tada imi kitą gniūžtę, procesą kartoji, po to trečią ir darbas iš esmės baigtas.

Belieka tik užkelti sniego kamuoliais tapusias gniūžtes vieną ant kitos, papuošti viršutinę morka, angliukais ar tiesiog šakelėmis – ir džiaugsmo visam kiemui. Bent jau iki pavasario.

Panašiai, atrodo, viskas vyksta ir Lietuvos politikoje. Skirtumas tik tas, kad seniai besmegeniai čia lipdomi iš realių politikų, tiesa, naudojant tą patį sniego gniūžtės principą.

Prieš dvejus metus visi turėjome progos stebėti, kaip Lietuvos politikos seniu besmegeniu tapo buvęs prezidentas Rolandas Paksas. Istorija visiems puikiai žinoma, todėl iš naujo pasakoti jos neverta: galima tik priminti, kad pirmosios Mečio Laurinkaus Seime pradėtos volioti ginklų kontrabandos, neteisėto privatizavimo, Renatos Smailytės ir kitos grėsmingos gniūžtės vėliau besmegenio lipdymo procese nebuvo panaudotos.

Besmegenis tada buvo nulipdytas iš Jurijaus Borisovo gniūžtės, kuri pradiniame lipdymo procese iš viso nefigūravo, tačiau vėliau tapo pagrindine R.Pakso apkaltos priežastimi. Beje, kaip nebūtų keista, tačiau apkaltintas valstybės vadovo šantažu bei valstybės paslapčių išmušinėjimu, J.Borisovas, net ir netekęs neteisėtai suteiktos pilietybės, iki šiol ramiai sau gyvena ir dirba Lietuvoje.

O nauju Lietuvos politikos seniu besmegeniu realiai pretenduoja tapti ūkio ministras Viktoras Uspaskichas.

Jam jau pats laikas būtų rimtai susimąstyti, ar sekti Rolando Pakso pavyzdžiu ir rizikuoti būti išmestam iš politikos visam laikui, ar pasitraukti pačiam.

Juk situacija iš esmės kartojasi: iš pradžių besmegenio lipdymui valstybės kontrolierė pametėjo galimai neteisėtą Europos Sąjungos SAPARD programos lėšų skyrimą dviem su Viktoru susijusioms bendrovėms. Kiek pavoliota ši gniūžtė buvo iš esmė numesta į šalį kaip netinkama, nes ją ridenti (tai yra, priimti galutinį sprendimą) turės ne Vilnius, o Briuselis. Be to, net jeigu paaiškės, jog parama iš tikrųjų buvo skirta ne pagal taisykles, atsakyti už tai greičiausiai teks ne paramą gavusioms bendrovėms, o ją skyrusiems pareigūnams. Bet kuriuo atveju Viktorui jokia teisine atsakomybe čia nekvepia.

Panašiai situacija ir su antrąją – Maskvos vyriausybės – gniūžte. Ji kažkuo primena „Šiaulių plento“ istoriją Rolando Pakso apkaltos istorijoje – triukšmo ir kaltinimų daug, liudijimai prieštaringi, o rezultatas – nulinis. Tada, nepaisant to, jog Konstitucinis Teismas įžvelgė buvusio prezidento nusikalstamus veiksmus, prokurorai jam kaltinimų taip ir nesugebėjo pateikti ir byla buvo tyliai numarinta. Tačiau tikslas iš esmės buvo pasiektas – „Šiaulių plento“ gniūžtė buvo voliojama gana ilgai ir sėkmingai užpildydavo besmegenio lipdymo procese kartais atsirandančias pauzes.

Grįžtant prie Maskvos vyriausybės istorijos, galima prognozuoti tokią pačią baigtį – net jei V.Uspaskichas susitikime su Maskvos vyriausybės atstovais ir protegavo jam palankias įmones, Maskva tai vargu ar patvirtins, o be tokio patvirtinimo įrodyti ministro kaltę bus labai sunku. Be to, už tokius veiksmus baudžiamoji atsakomybė negresia, o tai reiškia, kad nėra pagrindo ir apkaltai. Todėl besmegenių lipdytojams – tai tik dar viena gniūžtė procesui palaikyti.

Šį procesą, panašu, vainikuos, atrodytų, visiškai nereikšminga smulkmena, susijusi su V.Uspaskicho išsilavinimu.

Iš pirmo žvilgsnio ministro studijų Maskvos G.Plechanovo liaudies ūkio akademijoje problema Europos Sąjungos lėšų neteisėto skirstymo ir Maskvos skandalų kontekste atrodė juokinga ir vertintina tik kaip eilinė bulvarinės žiniasklaidos naujiena.

Tačiau iš tikrųjų taip nėra ir būtent minėtos aukštosios mokyklos diplomas šiandien tampa svarbiausiu argumentu bandant nulipdyti Lietuvoje jau antrą per dvejus metus politikos senį besmegenį.

Visas abejones dėl to išsklaidė Vyriausybės antradienį Valstybės saugumo departamentui duotas pavedimas išsiaiškinti ūkio ministro aukštojo mokslo baigimo aplinkybes. Ir kartu – žiniasklaidoje pasirodžiusios nuorodos į tai, jog už diplomo suklastojimą ar klastotės panaudojimą gresia baudžiamoji atsakomybė.

Visa tai, ypač prisimenant Valstybės saugumo departamento vaidmenį R.Pakso pašalinimo iš pareigų istorijoje, panašu į paskutinį skambutį V.Uspaskichui.

Po jo jau visai nebesvarbu, kokie liudijimai ir kokios pažymos bus pateiktos skandalus tiriančioms Seimo komisijoms ir kokios bus galutinės šių komisijų išvados.

Šiek tiek banalu, tačiau V.Uspaskicho politinę ateitį lems tik jo tikrasis išsilavinimas. Ir, žinoma, Lietuvos žiniasklaidos profesionalumas.

O mums visiems beliks tik stebėtis, kodėl mes taip ilgai nežinojome visos tiesos apie prieš ketverius metus į Seimą išrinktą ir net vienam iš parlamento komitetų vadovavusį politiką.

O gal ir nenuostabu – juk nei Valstybės saugumo departamentas, nei Seimo etikos ir procedūrų komisija negalėjo šiaip sau imti ir paklausti Maskvos G.Plechanovo liaudies ūkio akademijos, ar V.Uspaskichas buvo šios akademijos studentų sąrašuose.

(Dar neįvertinta)
Loading...
  • lipdyti seni besmegeni paprasta paemi gniuzte ir su ta gniuzte rideni per visa pieva kol pasidaro reikiamo dydzio.taip ridendami turite juos padaryti 3.-1dideli 2mazesni,o kita dar mazesni.kai juos sulipdai i pati maziausia rutuli-tai yra galva idedi morka tai vaizduos nosi.pasku anglies gabaliuka tai bus akys.o lupas galima padaryti is sermuksnio uogu.rankas is sniego prie ranku prideti sluota,o ant galvos kibira.jei norite galite apvynioti salika.taip senis besmegenis turetu atrodyti tikrai sauniai.PABANDYKITE

  • Anonimas

    Autorius dėl Šiaulių plento nėra teisus. Artūrai, siūlau jums pasikelti komisijų medžiagą, bylas teismuose, kurios yra viešos, ir įdėmiai išstudijuoti, atmetus bet kokį išankstinį požiūrį, atrasit ten labai įdomių dalykų, jei žinoma norėsit, nes kaip žinia, nuoširdžiai klystantis, lėtai praregi…

    Kad Artūrui būtų patogiau, galiu pasekti pasaką apie šiaulių plentą (bet kokie sutapimai yra atsitiktiniai, nes tai yra mano pasaka, neturinti nieko bendro su realybe).

    Pasaka „Sutartis dėl Šiaulių plento“.

    Gyveno kartą vienas viršininkas (pavadinkim jį p. S), kuris, dirbdamas kažkokios respublikos valstybinėje kelių direkcijoje, pasikvietė kažkokį žmogelį iš šiaulių, turintį kelių tiesimo įmonę ir pasiūlė nusipirkti kitą, skolose skendinčią kelių tiesimo įmonę. Atsisakius pirkti pasakė, kad negaus valstybinių užsakymų ir bankrutuos. Pagalvojo žmogelis iš šiaulių, kad gal jam labiau apsimoka draugauti ir klausyti ką sako didelis visų kelių viršininkas, ir nusipirko kitos įmonės akcijas. Pirkdamas pasirašė tokią sutartį (čia pats įdomumas): pardavėjas, pavadinkim jį ponas X, parduoda akcijas žmogeliui iš Šiaulių, kuris įsipareigoja po tam tikro metų skaičiaus GRĄŽINTI AKCIJAS p. S (tam dideliam visų kelių viršininkui)!!!!!!! Čia ne klaida, aš pats iš pradžių nepatikėjau. Laikas bėga, istorija tęsiasi. Greitai prabėgo sutartyje nustatytas laikas, kai reikėjo akcijukes „grąžinti“ dideliam visų kelių viršininkui p. S, iš kurio nei pirko, nei kuris, sėdėdamas valdiškoj kėdėj, ką nors mokėjo. Gaila pasidarė žmogeliui iš šiaulių (matyt buvo labai šykštus:)), ištraukus įmonę iš skolų, į ją dar investavus keletą mln. savų pinigėlių, nesinorėjo atiduoti už dyką, todėl jis atsisakė „vykdyti sutartį“ ir atiduoti. Supyko didelis visų kelių viršininkas, kuris jau nebebuvo viršininku, nes per kelis mėnesius „už gerus darbus“ buvo „išpirdolintas“ iš dar didesnės valstybinės kėdės. Va tada ir prasidėjo „nekaltas“ spaudimas, „nekalti“ skambučiai, „teisėti“ patikrinimai ir t.t. ateinantys iš kažkokios respublikos vyriausiojo pono patarėjų patarimų spec. institucijų valdovams… Tiesos dėlei reikia pasakyti, kad vėliau ponui iš šiaulių buvo pasiūlyta keli šimtai tūkstančių už keliolikos mln. vertės turtą ir t.t., ir t.t. Kažkokios respublikos vyriausiasis ponas nekaltas, nes pats asmeniškai rankų nesukinėjo, pats asmeniškai prie ežero nesivežė (!!! kaip geriausiais tulpinių laikais, žmogelį iš šiaulių kiti vežėsi „pakalbėti prie ežero, miškelyje“:)) , ir t.t. Kiekvienas didis ponas turi pasiuntinukų, kurie padaro tai, apie ką ponas tik, galbūt, pasvajoja:)))
    Vyriausias ponas nekaltas, aplinka kalta….

    P. Artūrai, bet ar tikrai nekaltas????:)))) Ar jūs paprasčiausiai per mažai domėjotės, ar kai ko nenorite matyti, ar turite savo nuomonę (vienintelę teisingą), kurios niekas nepakeis?:) Gal vis dėlto skirkite laiko gilesnei analizei, tada gali pasirodyti, kad nekaltieji gali būti kalti, o kaltieji – nekalti?

    Štai tokią gražią pasaką norėjau pasekti p. Artūrui šį vakarą:)))