Seimo rinkimai. Pirmo turo pamokos III: Retingavimo sistema – per mažai naudotas galingas ginklas

Vis dėlto įdomi šalis ta Lietuva. Pensininkai čia skundžiasi, kad jų pensijos mažos (o jos tikrai mažos), tačiau beveik trečdalis socialdemokratų rinkėjų pirmumo balsus atiduoda už Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę.

Nors gal čia nieko keisto? Gal kaip tik normalu, kad stambiam kapitalui atstovaujančios partijos rinkėjai patenkinti, kad šios partijos ministrė taupo būtent pensininkų sąskaita, kad kuo daugiau liktų verslininkams?

Tikriausiai normalu Lietuvoje yra ir tai, kad tos pačios partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas sužinojęs reitingavimo rezultatus, džiūgauja, kad rinkėjai jį iš pirmosios sąrašo pozicijos nustūmė tik į trečią. Pasirodo, Lietuvoje tai reikia vertinti kaip parodytą pasitikėjimą. Net nepaisant to, kad esi vienintelis partijos lyderis, kurį rinkėjai taip „pamalonino“.

Šiaip jau, žinoma, gerai, kad politikai Lietuvoje net ir nubausti rinkėjų nepraranda optimizmo ir jumoro jausmo bei sugeba net pralaimėjimuose įžvelgti teigiamų pusių.

Tačiau kalbant kiek rimčiau, spalio 12 dieną įvykęs Seimo rinkimai ir juose pirmą kartą taikyta nauja kandidatų reitingavimo tvarka parodė, kokia svarbi yra kiekvieno rinkėjo nuomonė ir kiek daug ji gali lemti.

Geriausiai tai pademonstravo naujojo žvaigždžių judėjimo bei savo teistumu besididžiuojančio politiko vadovaujamos vienos iš liberalų partijų pavyzdžiai.

Rinkėjai, matyt, galvojantys, jog blogiau jau būti nebegali ir savo ateitį nusprendę patikėti daininkams, šokėjams ir juokdariams, tikrai padirbėjo iš peties. Reitinguodami vadinamąsias žvaigždes, jie pertvarkė visą jų sąrašą ir, spėju, sukėlė didelį galvos skausmą šio sąrašo sudarytojams. Jų valia Seimo nariais jau šiandien gali save vadinti partijos vadovo sutuoktinė daininkė ir filmų įgarsintoja Inga Valinskienė, renginių vedėja ir taip pat dainininkė Donalda Meiželytė, kuri, dar tik pradėdama savo politinę karjerą, jau turi šį tą bendro su Prancūzijos prezidento naująja žmona.

Parlamentarais save taip pat jau gali vadinti iš televizijų ekranų visiems mums puikiai pažįstama Daiva Tamošiūnaitė, buvęs žinių vedėjas Rokas Žilinskas, dar vienas dainininkas Linas Karalius bei rašytojas publicistas Saulius Stoma.

Visi jie turi dėkoti rinkėjams, kurie pakankamai aktyviai reitingavo naujųjų žvaigždžių judėjimo sąrašo kandidatus.

Žinoma, gali būti, kad rinkėjų į sąrašo viršų iškeltos vadinamosios žvaigždės atsisakys jiems suteiktos garbės ir savo Seimo nario mandatą atiduos kitiems, vadinamiesiems „profesionalams“. Jei taip atsitiktų, visiškai nenustebčiau, tačiau vadinamąsias žvaigždes reitingavę rinkėjai, tokiu atveju galėtų jaustis apgauti. Ką gi, tokiu atveju beliks eilinį kartą konstatuoti, kad politika – nešvarus dalykas ir kad apgavystės šioje srityje įprastos.

Tačiau vis dėlto tikiuosi, kad taip neatsitiks ir kad permainas ir dorą darbą Lietuvos labui žadėjusios žvaigždės ir žvaigždutės nepuls į krūmus dar to darbo nepradėjusios.

Bet grįžkime prie reitingavimo ir jo svarbos.

Pasirodo, rinkėjų valia gali padaryti, atrodo, neįmanomus dalykus. Štai A.Zuoko sutuoktinė Liberalų ir centro sąjungos sąraše rinkėjų valia iš 141 vietos šoktelėjo į 7. Pralenkė net vidaus reikalų ministrą Regimantą Čiupailą ir turi realių galimybių tapti Seimo nare.

Rinkėjų palankumu turėtų džiaugtis ir konservatorius Saulius Pečeliūnas, jau šiandien galintis besivadinti parlamentaru. Taip pat – pikantiškas nuotraukas mėgstantis ir neseniai girtas už vairo pagautas tos pačios partijos narys Egidijus Vareikis, kurį rinkėjai kilstelėjo iš 39 į 27 poziciją, tuo pačiu iš esmės garantuodami jam vietą naujajame Seime.

Rinkėjams didelį ačiū turi sakyti ir pagaliau savo partiją atradęs Julius Veselka, kuriam pritrūko visai nedaug, kad pralenktų tos partijos sąrašo pirmąjį numerį Valentiną Mazuronį. Žemai lenktis rinkėjams turėtų ir tos pačios partijos sąraše buvę Petras Gražulis ir E.Klumbys, nes jei ne rinkėjai jiems galbūt būtų tekę kreiptis į Darbo biržą kaip kažkada, atrodo, teko daryti jau minėtam S.Pečeliūnui.

Taigi, reitingavimas lemia labai daug. Tačiau rinkėjai kažkodėl šia galia naudojosi ne ypač aktyviai.

Antai daugiausiai reitingo balsų gavęs partijos Tvarka ir teisingumas sąrašo lyderis surinko beveik 31 tūkstantį reitingo balų, o tai yra mažiau nei penktadalis visų už šį sąrašą balsavusių rinkėjų. Ir mažiausiai tarp visų 5 procentų berjerą peržengusių partijų

Žvaigždžių judėjimo lyderis Arūnas Valinskas gavo apie trečdalį už šį judėjimą balsavusių rinkėjų balsų, panašus buvo ir konservatorių lyderio A.Kubiliaus bei jau minėtos V.Blinkevičiūtės rezultatas.

Didžiausia savo rinkėjų parama tikriausiai gali pasigirti E.Masiulis, tačiau ir jam pirmumo balsus atidavė kiek mažiau nei pusė už Liberalų Sąjūdį balsavę rinkėjų.

O pagalvokite, kas būtų buvę, jei kandidatų sąrašus būtų reitingavę visi, juos pasirinkę rinkėjai? G.Kirkilas tada gal iš viso būtų į Seimą nepatekęs ir savo vietą užleidęs, pavyzdžiui, kompozitoriui Faustui Latėnui, o I.Valinskienė žvaigždžių sąraše galbūt net savo sutuoktinį būtų pralenkusi.

Tačiau taip nebuvo, nes nemaža dalis rinkėjų, atrodo, iš viso nežinojo, kas tas reitingavimas ir su kuo jis valgomas. Ir įdomiausia – nei partijos, nei Vyriausioji rinkimų komisija prieš rinkimus, atrodo, nepersistengė tai aiškindamos.

Gal kai kurių partijų lyderiai bijojo, kad neatsitiktų, kaip G.Kirkilui? O gal paprasčiausiai mano, kad didžiausia demokratija yra tada, kai partijų sąrašus sudaro partijų prezidiumai ir tarybos?

O juk visiškai be reikalo. Juk rinkėjų valia ir jų požiūris į kandidatus – tai nemokama sociologinė apklausa, kuri turėtų būti naudinga ir pačioms partijoms.

Juk reitinguoja tai tik savi, tai yra, pasitikintys ta partija ir už ją balsuojantys. Nejaugi Lietuvos partijos jau ir jų pradėjo bijoti?

O gal bijo prarasti galimybę puošti savo sąrašus žvaigždėmis? Nes šios, rinkėjų valia, pasirodo, gali pakilti labai aukštai. O tada tenka rinktis, ar leisti jas į Seimą, ar apgaudinėti rinkėjus.

Sunkus pasirinkimas…

„Laisvoji banga“

(4 balsų, vidurkis: 3.75 iš 5)
Loading...
  • o kas nutinka tada kai rinkimų biuleteniuose, kur reikėjo pasirinkti partiją žmonės pasirenka partiją, bet neįrašo reitingų? Reitingai kyla pirmiems sąraše?

  • Anonimas

    Man toks jausmas, kad sio zurnaliugos uzgauta savimile. Neisejo tavo mylima partija i seima prastumt? ka jau zmones issirinko ta, savo plepalais jau nieko nepakeisi. Taupyk laika ir uzsiiminek normaliais dalykais o ne ereziju skleidimu. O kokia bus ta valdzia pamatysim kai ji prades darba, tada galesi sukaut, su plakatu prie seimo eit. Nes paskutiniu metu savo blog’e mali ta pati per ta pati…

  • Anonimas

    Ateityje yra įmanomos dvi galimybės:1.Bus atsisakyta partinio reitingavimo dabartiniame pavidale.Galimai bus pasirinktas 50 ant 50 variantas,t.y.partijos ir rinkėjų nuomonės turės vienodą „svorį“.Tai būtų protinga.2.Reitingavimas iš viso bus panaikintas.Aš asmeniškai prognozuoju,kad šis Seimas neišbus visos kadencijos(pagaliau gi turi ateit ir šiam manevrui laikas),ir bendroj suirutėj viskas liks kaip buvę.

  • Anonimas

    daug žmonių nesuprata reitingavimo, todėl ir reitingavo kas trečias-ketvirtas partijos rinkėjas

    stebina komentavimas, kad kažkas pakilo ar nukrito – iš tiesų per šiuos rinkimyus visi turėjo „nulinį“ reitingą

  • Anonimas

    Partinių sąrašų reitingavimas yra neblogas dalykas. Gali būti, kad ne visi rinkėjai jį supranta ir panaudoja.
    Šiuose rinkimuose reitingavimas išryškino neblėstantį politinio „popso“ poveikį žmonių pasirinkimui. Tikėtina, kad rimtai padirbėjus, Olialia mergaičių partija turi daug šansų laimėti kitus Seimo rinkimus. Būtų graži feministinio judėjimo pergalė.
    Iš tiesų, reikia pripažinti galingą pramoginių TV projektų, spavotųjų saloninių žurnalų ir sceninių pasilinksminimo renginių poveikį rinkėjų politinėms simpatijoms.
    O V. Blinkevičiūtės reitingavimas yra akivaizdus tikėjimo „geradariais rūpintojėliais“ fenomenas.
    Žodžiu, „sąrašinių“ rinkimų rezultatus galima apibūdinti – „Stebuklo belaukiant“.

  • Anonimas

    Man tai „idomi“ salis Lietuva tuo, kad profsajungos stoja i viena greta su darbdaviais ir LLRI protestuoti pasisakydamos uz mazesnius mokescius. Neitiketina…

    Ir tai Blinkeviciutes nuopelnas del skyletos sodros.

    Dar norejau pasakyti „As“: Na, neskaityk, biciuli, jei nieko idomaus cia nerandi. Juk niekas prievarta neliepia racas.lt prenumeruoti. Ir kuo jau save tokiu laikai, kad jauti moraline teise zmogui nurodineti.

  • Dzinai: Jeigu mokesčius didintų kapitalui, apmokestintų viršpelnius, prabangos prekes etc., tai profsąjungos tylėtų, bet juk paskutinį kailį nuo darbuotojų lupa…

  • Anonimas

    Ramune, skaiciau as tuos profsajungu argumentus ir jie manes visiskai neitikino. Juk Sodra – musu visu socialinems reikmems, tarp ju – ir darbuotoju, profsajungu nariu. bent protestuokit pries tai, kodel darbdavius tik 1 proc. apmokestina, o cia… isstojot kaip vienas kumstis su LLRI ir Lubiu. Betruko tik sukiu, kad „visi i privatu socialini draudima!“

  • Nežinau ar aš teisingai galvoju, bet man atrodo, kad pirmiausiai sarašą turėtu reitinguoti patys partijos nariai dar prieš rinkimus, o rinkėjai per rinkimus. Gal tada būtu daugiau demokratijos?

  • Anonimas

    reitingavimo rezultatai, ypac prisikeleju partijos, manau, kazkiek diskreditavo ir pacia reitingavimo sistema –
    klausimux: ar tiesa, kad jeigu bezdzione visalaik rodysi per telika ir rasysi apie ja bobizmo zurnaluose, tai lietuvoje per rinkimus rinkejai butinai uz ja balsuos ir reitinguos i pirma vieta?

  • Anonimas

    Dzinai:
    1. Sodros mokesčių didinimo projektas „ištrauktas“ po reitingavimo rinkimuose. Jei šis „projektas“ būtų paskelbtas prieš spalio 12, socdemai būtų negavę nė 5 %. Politinė niekšybę rinkėjai būtų adekvačiai įvertinę.
    2. Sodros mokesčio didinimas, brangina darbo kaštus, nesvarbu kas juos moka, darbuotojai ar darbdaviai. Tai yra mokestis, kuris skaičiuojamas nuo darbuotojų užmokesčio ir tą mokestį uždirba (sukuria pridėtinę vertę jam sumokėti) įmonių darbuotojai.
    Tokių didelių socialinio draudimo mokesčių darbdaviams, kaip Lietuvoje nėra nė vienoje ekonomiškai išsivysčiusioje valstybėje. Mokesčio mokėjimo tvarka Lietuvos įstatymuose nustatyta taip, kad dauguma darbuotojų apie jo dydį net nežino. Darbuotojai yra kvailinami, būk tai tas mokestis mokamas iš darbdavių kišenės (bolševikinis „klasių kovos“ metodas). Iš tiesų šis mokestis yra įtraukiamas į tiesioginius įmonės produkcijos ar paslaugų kaštus. Padidinus mokesčius, didės prekių ir paslaugų kainos.
    Dabartinė Lietuvos valdininkija (vykdančioji valdžia) Sodros mokesčius švaisto kaip savo nuosavus pinigus. Tai yra pagrindinė problema.

  • Anonimas

    Kas mums įkalė į galvą, kad visi lygūs ir lygiai teisūs?. Reikėtų reitinguot rinkėjus. „Tas dundukas (jo nuomonė) turi nulinį svorinį koeficientą, o tas dešimt“. Ir žinotume , ką „mušti paėmus pagaliuką“ po rinkimų, o kas toliau tegul „lipa kopėčiom“.
    Bet. Ir net partijai ganėtinai prisišikus, atsiranda advokatų ir toliau ją išsuka, ir vėl dundukus įtikina, kad anie vėl gerai vadovaus šaliai. Kai protingiem akivaizdu – prisivogusiems soties ribų nėra. Ir vėl „vogs“ (išpardavinės šalį), nes reikės „duoti“ (atsilyginti) padėjusiems teisėjams ir advokatams.

    Protingesni būtų pasirįžtų – daugiau už buvusius valdžioje nebalsuosim. Bet kur tau. Kaip toj pasakoje „Katinėlis ir Gaidelis“.
    Ir kuo toliau, tuo rinkėjai durnesni, nes kasdien durninami vienarankės MasMedios. Dabar net klounas Vapalinskas su minedais gali valdyt šalį. Nes dar Leninas žadėjo – „kiekviena virėja valdyt šalį galės“. Kai vienose rankose visa žiniasklaida – belieka internetas.

  • Anonimas

    Slyvanosi, apskritai prabilus apie mokesciu didinima (nesvarbu – Sodrai, ar ne), visi liberalai grumoja paslaugu ir prekiu brangimu. O kazkodel sumazinus mokescius paslaugos ir paslaugu ir prekiu kainos vis tiek dideja arba lieka tos pacios (pvz., mazesni PVM mokesciai kai kurioms prekiu grupems). O ir maziausias Europoje pelno mokestis verslui tu prekiu ir paslaugu neatpigina. Kaip ir nepabrangina darbo jegos, kuri kuria imoniu pridetine verte.
    Noriu tik pabrezti, kad mano pasisakymas pries profsajungu protesta siuo klausimu visai nereiskia, kad palaikau Blinkeviciute ir Kirkila.
    Profsajungu protestas ir ju viesas stojimas i viena barikadu puse kartu su darbdaviais man atrodo strategiskai blogas zingsnis, dar labiau silpninantis ir taip silpnas Lietuvos profsajungas.

  • Anonimas

    Miela Dzina.
    1. Jūsų samprotavimuose naudojami terminai „barikados“, „profsąjungos kartu su darbdaviais – blogas žingsnis“ – iš kur jie?
    Ar ne iš vadovėlių apie nuolat aštrėjančią klasių kovą ir proletariato diktatūros būtinumą? Iš vadovėlių, kuriuos uoliai studijavo neseniai reitinguoti vykdančiosios valdžios funkcionieriai?
    Neįsižeiskite, tačiau darbuotojų ir darbdavių supriešinimas bei socialinės įtampos palaikymas parankus valdžios funkcionieriams, apsimetinėjantiems besirūpinančiais „engiamaisiais“ ir spaudžiančiais „engiančiuosius“.
    Iš tiesų gi, jie nekontroliuojamai švaistydami mokesčių pavidalu surenkamus biudžeto pinigus ir visom išgalėm proteguodami monopolinikus (pvz. LEO.lt), kartu su grupele prisišliejusių apsukriųjų, engia ir darbuotojus, ir darbdavius.
    2. Jūsų samprotavimai apie mokesčių ir kainų santikį yra vartotojiško požiūrio atspindys. Jūs svarstote apie mažmenines kainas, kurias matote ant prekystalio parduotuvėje ir apie PVM, kuris nesusijęs su įmonių veiklos kaštais, o tuo pačiu neįtakojančiu ir gaminamų prekių bei teikiamų paslaugų savikainos.
    Sodros mokesčio didinimas darbdaviams, didins darbo kaštus ir produktų bei paslaugų savikainą. Tuo pačiu mažins Lietuvos įmonių konkurencingumą tiek pasaulinėse rinkose, tiek vidaus rinkoje (jei nesi monopolistas). Pabrėžiu, net vidaus rinkoje, nes pvz. Maximų prekystaliuose jau pasirodė austriški (!)pieno ir mėsos gaminiai.
    Atspėkite, kas laukia nekonkurencingų Lietuvos įmonių ir jų darbuotojų!?

  • Anonimas

    reitingavimas gal ir geras dalykas,bet mano galva jis neisdirbtas iki galo.tarkim man patinka kai kurie zmones ne tik is partijos uz kuria balsavau,bet ir is kitu partiju.dabar as esu apribotas reitinguot tik 1 sarasa,o realiai juk noretusi pasisakyti apie visus.tokiu atveju tikimybe saziningiems ir profesionaliems zmonems patekti i Seima gerokai isaugtu.

  • Anonimas

    Slyvanosi, Comrade :), aš esu kairiųjų pažiūrų žmogus. Klaidinga kairiąją laikyseną sieti su sovietiniu funkcionieriškumu, bet tai būdinga dešiniųjų Lietuvoje ir dėl to tikrai galima įsižeisti. O tų vadovėlių, patikėk, aš nemačiau. Nebent kalbi apie klasiką idealistą Marxą, kurį tikrai studijavau. Anglų kalba, beje.
    Apie mažmenines kainas svarsčiau, nes pirmasis apie jas užsiminei. Lygiai taip pat galima svarstyti ir apie pelno mokestį, dabartinę višpelnių apmokestinimo tvarką.
    Kokie dar bendrumai gali būti tarp darbdavių, kapitalo, ir darbuotojų? Tai yra dvi skirtingos interesų grupės ir ne profsąjungos turi rūpintis darbdavių konkurencingumu. Juolab, kad ir taip pirmasis zingsnis, ko imasi maziau konkurencingi, paprastai buna personalo mazinimas.
    Politinę korupciją šiuokart aš palieku nuošalyje. Tik uzsiminsiu, kad butent nesveika siandienine darbdaviu bei profsajungu „draugyste“ pasitarnauja politinei korupcijai, o ne atvirksciai.

  • Miela Dzina, aš irgi esu kairiųjų pažiūrų, todėl manau, kad bet koks valdžios sprendimas, kuris sumažina realias darbuotojų pajamas, yra smerktinas. Taip pat sutinku, kad ne profsąjungos turi rūpintis darbdavių konkurencingumu, tačiau jeigu kažkoks profsąjungų ir darbdavių reikalavimas netyčia sutampa, tai nemanau, kad jo prpfsąjungoms reikia atsisakyti a priori. Argumentacija turi skirtis, dėl ko profsąjungos tikrai nepersistengia ir galbūt dėl to kartais atrodo šiek tiek geltonokos.
    Beje, atsiprašau, kad profsąjungų tema prie šio straispnio lyg ir ne į temą, bet kažkaip labai „užkabino“ :)

  • Anonimas

    Atsiprašau Artūro ir kitų komentatorių, kad nukrypau nuo reitingavimo temos, bet noriu atsakyti Dzinai.
    Mano vertinimu, jūs, Dzina, esate kairiųjų ekstremistinių pažiūrų.
    Jūsų pareiškimas, kad negali būti bendrumų tarp darbdavių, kapitalo ir darbuotojų, kad ne profsąjungos turi rūpintis darbdavių konkurencingumu yra klaidingas. Įmonių veiklos rezultatai priklauso tik nuo joje dirdančių ŽMONIŲ!!! Jeigu įmonėje įsivyrauja darbuotojų antagonistinis požiūris į vadovus, dažnai skatinamas trumparegiškų profsąjungų aktyvistų reikalavimų, įmonė pasmerkta žlugti. Ar ne privalo atsakingai mąstantis profsąjungos vadovas vertinti situaciją rinkoje, kurioje vekia įmonė? Ypač nūdienos globalinės ekonominės krizės sąlygomis, kai katastrofiškai sumenkęs vartojimas ir perkamumas? Ar puls į atlapus įmonės vadovui: kelk atlyginimą!?
    Dėl viršpelnių. Šis terminas taikytinas tik toms įmonėms, kurioms yra nustatyta pelno norma (dažniausiai valstybės kontroliuojamoms monopolinėms įmonėms, pvz. LEO.lt). Privačioms įmonėms viršpelniai – nesuprantamas dalykas. Pelnas arba yra, arba nėra (nuostolis). Samprotauti, kad dabartinėm rinkos sąlygom konkuruojančiom įmonėm pavyksta uždirbti „viršperlnius“ – propagandstinis triukas…