Seimo rinkimai. Pirmo turo pamokos III: Retingavimo sistema – per mažai naudotas galingas ginklas
Vis dėlto įdomi šalis ta Lietuva. Pensininkai čia skundžiasi, kad jų pensijos mažos (o jos tikrai mažos), tačiau beveik trečdalis socialdemokratų rinkėjų pirmumo balsus atiduoda už Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Viliją Blinkevičiūtę.
Nors gal čia nieko keisto? Gal kaip tik normalu, kad stambiam kapitalui atstovaujančios partijos rinkėjai patenkinti, kad šios partijos ministrė taupo būtent pensininkų sąskaita, kad kuo daugiau liktų verslininkams?
Tikriausiai normalu Lietuvoje yra ir tai, kad tos pačios partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas sužinojęs reitingavimo rezultatus, džiūgauja, kad rinkėjai jį iš pirmosios sąrašo pozicijos nustūmė tik į trečią. Pasirodo, Lietuvoje tai reikia vertinti kaip parodytą pasitikėjimą. Net nepaisant to, kad esi vienintelis partijos lyderis, kurį rinkėjai taip „pamalonino“.
Šiaip jau, žinoma, gerai, kad politikai Lietuvoje net ir nubausti rinkėjų nepraranda optimizmo ir jumoro jausmo bei sugeba net pralaimėjimuose įžvelgti teigiamų pusių.
Tačiau kalbant kiek rimčiau, spalio 12 dieną įvykęs Seimo rinkimai ir juose pirmą kartą taikyta nauja kandidatų reitingavimo tvarka parodė, kokia svarbi yra kiekvieno rinkėjo nuomonė ir kiek daug ji gali lemti.
Geriausiai tai pademonstravo naujojo žvaigždžių judėjimo bei savo teistumu besididžiuojančio politiko vadovaujamos vienos iš liberalų partijų pavyzdžiai.
Rinkėjai, matyt, galvojantys, jog blogiau jau būti nebegali ir savo ateitį nusprendę patikėti daininkams, šokėjams ir juokdariams, tikrai padirbėjo iš peties. Reitinguodami vadinamąsias žvaigždes, jie pertvarkė visą jų sąrašą ir, spėju, sukėlė didelį galvos skausmą šio sąrašo sudarytojams. Jų valia Seimo nariais jau šiandien gali save vadinti partijos vadovo sutuoktinė daininkė ir filmų įgarsintoja Inga Valinskienė, renginių vedėja ir taip pat dainininkė Donalda Meiželytė, kuri, dar tik pradėdama savo politinę karjerą, jau turi šį tą bendro su Prancūzijos prezidento naująja žmona.
Parlamentarais save taip pat jau gali vadinti iš televizijų ekranų visiems mums puikiai pažįstama Daiva Tamošiūnaitė, buvęs žinių vedėjas Rokas Žilinskas, dar vienas dainininkas Linas Karalius bei rašytojas publicistas Saulius Stoma.
Visi jie turi dėkoti rinkėjams, kurie pakankamai aktyviai reitingavo naujųjų žvaigždžių judėjimo sąrašo kandidatus.
Žinoma, gali būti, kad rinkėjų į sąrašo viršų iškeltos vadinamosios žvaigždės atsisakys jiems suteiktos garbės ir savo Seimo nario mandatą atiduos kitiems, vadinamiesiems „profesionalams“. Jei taip atsitiktų, visiškai nenustebčiau, tačiau vadinamąsias žvaigždes reitingavę rinkėjai, tokiu atveju galėtų jaustis apgauti. Ką gi, tokiu atveju beliks eilinį kartą konstatuoti, kad politika – nešvarus dalykas ir kad apgavystės šioje srityje įprastos.
Tačiau vis dėlto tikiuosi, kad taip neatsitiks ir kad permainas ir dorą darbą Lietuvos labui žadėjusios žvaigždės ir žvaigždutės nepuls į krūmus dar to darbo nepradėjusios.
Bet grįžkime prie reitingavimo ir jo svarbos.
Pasirodo, rinkėjų valia gali padaryti, atrodo, neįmanomus dalykus. Štai A.Zuoko sutuoktinė Liberalų ir centro sąjungos sąraše rinkėjų valia iš 141 vietos šoktelėjo į 7. Pralenkė net vidaus reikalų ministrą Regimantą Čiupailą ir turi realių galimybių tapti Seimo nare.
Rinkėjų palankumu turėtų džiaugtis ir konservatorius Saulius Pečeliūnas, jau šiandien galintis besivadinti parlamentaru. Taip pat – pikantiškas nuotraukas mėgstantis ir neseniai girtas už vairo pagautas tos pačios partijos narys Egidijus Vareikis, kurį rinkėjai kilstelėjo iš 39 į 27 poziciją, tuo pačiu iš esmės garantuodami jam vietą naujajame Seime.
Rinkėjams didelį ačiū turi sakyti ir pagaliau savo partiją atradęs Julius Veselka, kuriam pritrūko visai nedaug, kad pralenktų tos partijos sąrašo pirmąjį numerį Valentiną Mazuronį. Žemai lenktis rinkėjams turėtų ir tos pačios partijos sąraše buvę Petras Gražulis ir E.Klumbys, nes jei ne rinkėjai jiems galbūt būtų tekę kreiptis į Darbo biržą kaip kažkada, atrodo, teko daryti jau minėtam S.Pečeliūnui.
Taigi, reitingavimas lemia labai daug. Tačiau rinkėjai kažkodėl šia galia naudojosi ne ypač aktyviai.
Antai daugiausiai reitingo balsų gavęs partijos Tvarka ir teisingumas sąrašo lyderis surinko beveik 31 tūkstantį reitingo balų, o tai yra mažiau nei penktadalis visų už šį sąrašą balsavusių rinkėjų. Ir mažiausiai tarp visų 5 procentų berjerą peržengusių partijų
Žvaigždžių judėjimo lyderis Arūnas Valinskas gavo apie trečdalį už šį judėjimą balsavusių rinkėjų balsų, panašus buvo ir konservatorių lyderio A.Kubiliaus bei jau minėtos V.Blinkevičiūtės rezultatas.
Didžiausia savo rinkėjų parama tikriausiai gali pasigirti E.Masiulis, tačiau ir jam pirmumo balsus atidavė kiek mažiau nei pusė už Liberalų Sąjūdį balsavę rinkėjų.
O pagalvokite, kas būtų buvę, jei kandidatų sąrašus būtų reitingavę visi, juos pasirinkę rinkėjai? G.Kirkilas tada gal iš viso būtų į Seimą nepatekęs ir savo vietą užleidęs, pavyzdžiui, kompozitoriui Faustui Latėnui, o I.Valinskienė žvaigždžių sąraše galbūt net savo sutuoktinį būtų pralenkusi.
Tačiau taip nebuvo, nes nemaža dalis rinkėjų, atrodo, iš viso nežinojo, kas tas reitingavimas ir su kuo jis valgomas. Ir įdomiausia – nei partijos, nei Vyriausioji rinkimų komisija prieš rinkimus, atrodo, nepersistengė tai aiškindamos.
Gal kai kurių partijų lyderiai bijojo, kad neatsitiktų, kaip G.Kirkilui? O gal paprasčiausiai mano, kad didžiausia demokratija yra tada, kai partijų sąrašus sudaro partijų prezidiumai ir tarybos?
O juk visiškai be reikalo. Juk rinkėjų valia ir jų požiūris į kandidatus – tai nemokama sociologinė apklausa, kuri turėtų būti naudinga ir pačioms partijoms.
Juk reitinguoja tai tik savi, tai yra, pasitikintys ta partija ir už ją balsuojantys. Nejaugi Lietuvos partijos jau ir jų pradėjo bijoti?
O gal bijo prarasti galimybę puošti savo sąrašus žvaigždėmis? Nes šios, rinkėjų valia, pasirodo, gali pakilti labai aukštai. O tada tenka rinktis, ar leisti jas į Seimą, ar apgaudinėti rinkėjus.
Sunkus pasirinkimas…
„Laisvoji banga“
(4 balsų, vidurkis: 3,75 iš 5)
Loading...
