Seimo pirmininkės komanda: tapatybės paieškos ir „lietuviška“ demokratija

… Iš pradžių niekaip negalėjau suprast, kodėl vis neišeina iš galvos ta T.Dapkaus laida apie Lietuvos Seimą neva pasmerkusią Europos Parlamento rezoliuciją.

Juk nei P.Gražulis, nei V.Andriukaitis joje nepasakė nieko naujo. Nenustebino ir T.Dapkus – jis elgėsi taip pat, kaip ir sausio 13-osios interviu su S.Tamkevičiumi. Tai yra, pasirinko pašnekovus, kurie įgarsino jo poziciją, aiškiai priešišką homoseksualios orientacijos žmonėms ir nepakančią nuomonei, jog jie turi turėti tokias pat teises, kaip ir kiti įstatymų besilaikantys Lietuvos piliečiai.

Savo nuomonę apie tokią T.Dapkaus „žurnalistiką“ jau esu išsakęs, tačiau ne tai nedavė man ramybės.

Ir net ne Seimo pirmininkės patarėjo L.Kasčiūno visiška nekompetencija ir viešai eteryje kalbamos nesąmonės. Nes atskirai paėmus, jos vertos ne ką didesnio dėmsio nei P.Gražulio ar K.Uokos manifestai.

Tačiau po kelių dienų suvokiau, kodėl vis prisimenu tą laidą. Prisiminiau D.Stanciko komentarą apie „liberalią diktatūrą“ ir man dingtelėjo mintis, kad T.Dapkus, P.Gražulis, K.Uoka, L.Kasčiūnas ir D.Stancikas yra nesvarbūs tik vertinant juos atskirai.

Kartu jie rodo tendenciją, gal net būtų galima sakyti, politikos kryptį.

Ypač svarbūs šia prasme yra D.Stancikas ir L.Kasčiūnas. Pirmiausia, dėl užimamų pareigų – jie abu yra trečio pagal rangą valstybės pareigūno patarėjai, prisidedantys prie politikos ir viešosios nuomonės formavimo. Antra, jie abu yra pakankamai jauni, tai yra, iš esmės naujos, sovietmečio beveik nesugadintos, kartos atstovai.

Nepaisant to, jų viešai skelbiama demokratijos samprata verčia rimtai susimąstyti, o gal net susirūpinti.

Štai L.Kasčiūnas minėtoje T.Dapkaus laidoje aiškino, kad Europos Sąjunga susiduria su tapatybės problema. Įdomus pastebėjimas, ypač prisimenant tai, kad vos prieš kelerius metus, Lietuvai siekant narystės ES, buvo ypač akcentuojama, kad siekiama susigrąžinti savo europietišką tapatybę. Autobusai su šūkiu „būkime europiečiai“ Vilniaus gatvėmis iki šiol, atrodo, važinėja.

Gali būti, kad nuo 2004 metų Lietuvoje daug kas pasikeitė. Įskaitant ir tapatybės siekius. Gal daug kas suvokė, kad ta mūsų tapatybė iš tiesų anaiptol ne europietiška.

Tada kokia?

L.Kasčiūnas aiškina, kad ES tapatybės stoką bando kompensuoti plėsdama žmogaus teises ir „pradeda vadinti žmogaus teisėmis tai, ko galbūt nereikėtų vadinti žmogaus teisėmis, pradedant gyvūnų teisėmis ir taip toliau“.

L.Kasčiūnas tiesiai neįardija, kas apima „taip toliau“, tačiau laidos tema ir visas kontekstas  juk pakankamai aiškūs: šalia gyvūnų, Seimo pirmininkės patarėjo „taip toliau“ apima ir homoseksualų teises. 

Nes kaip jis pats toliau paaiškina, kad toks europinis teisių išplėtimo modelis skverbiasi į nacionalinių valstybių vidų ir susikerta su tų valstybių tradicijomis.

Kokios yra Lietuvos tradicijos toje pačioje laidoje, nuolankiai tylint T.Dapkui ir L.Kasčiūnui, labai gerai nušvietė P.Gražulis ir keletas klausytojų, o kadangi, kaip teigia L.Kasčiūnas „Lietuva žino savo įsipareigojimus žmogaus teisėms, bet pati apsisprendžia, kada įstatymas prieštarauja ar neprieštarauja“, viskas lyg ir aišku: ES finansinę paramą Lietuva yra pasirengusi priimti, o štai tų „europinių“ plečiamų žmogaus teisių, kuriomis maskuojamas tapatybės nebuvimas  – ačiū nereikia.

Nes mes juk turime tapatybę ir tradicijas ir patys sprendžiame, ar ne? Ir joks Europos Parlamentas ar Europos Komisija mums nenurodinės. Juk, kaip nurodė L.Kasčiūnas, ir Lenkijai nenurodinėjo, kai ši priėmė pedofilų cheminės kastracijos įstatymą. Juk nėra skirtumo: gyvūnai, pedofilai ar žmonės su kitokia seksualine orientacija…

Svarbu tapatybė. Visa kita galima spręsti demokratiškai, tai yra, atsižvelgdami į daugumos nuomonę. 

Kaip – paiškina kitas Seimo pirmininkės patarėjas D.Stancikas.

 Pirmiausia, jis vadovaudamasis geriausiomis J.Stalino tradicijomis, primena, kad esame atsakingi ne tik už savo tėvų, bet ir senelių veiklą.

Stipru. Ir neabejotinai pagal lietuvišką tapatybę ir tradiciją. Juk pamename, kaip vos prieš keletą dešimtmečių buvo žiūrima į tremtinių vaikus, nekalbant jau KGB represuotų disidentų atžalas. Ką ten atžalas – visa giminė kentėdavo.  

Vėliau D.Stancikas plėtoja „lietuviškos“ tapatybės ir tradicijos teoriją, klausdamas, kodėl Lietuvos profsąjungos sugalvojo rengti mitingą būtent sausio 16-ąją? Jam tai rūpi, nes jo asmenine nuomone, rengti mitingą šią dieną yra „tiesiog šventvagiška“.

Nuomonė gerbtina. Kaip ir LKasčiūno pamąstymai apie gyvūnų teises.

Tačiau šioje vietoje man kyla paprastas klausimas: kodėl D.Stancikas nepagalvoja, kad, tai, kada profsąjungos nori surengti savo mitingą yra, atsiprašau, visiškai ne jo suknistas reikalas? Ir ne L.Kasčiūno, ir net ne Seimo pirmininkės I.Degutienės.

Teisę rengti mitingus profsąjungoms ir net A.Paleckio „Frontui“ garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, nepriklausomai nuo to, ką D.Stancikas galvoja apie A.Paleckio senelį ar kokios yra jo vertybės.

Konstitucija nedraudžia rengti mitingus riaušių metinių proga, lygiai taip pat, kaip nedraudžia organizuoti homoseksualių žmonių eitynių ar rengti mitingą V.Landsbergio gimtadienio proga. Arba – skirtą A.Brazausko mirties metinėms paminėti.

Įdomiausia, kad ir D.Stancikas, kaip ir L.Kasčiūnas savo poziciją argumentuoja rašydamas žmogaus laisves kabutėse ir apeliuodamas į „vertybes“. Tuo lyg ir duodamas suprasti, kad A.Palekio ir kitų (gyvūnų) teisės Lietuvoje yra kitokios nei, pavyzdžiui, paties D.Stanciko.

Juokingiausia yra tai, kad Seimo pirmininko patarėjas, karštai aiškindamas, kodėl profsąjungoms nereikėtų leisti pareikšti savo nuomonės, kurios skiriasi nuo jo „vertybių“ apeliuoja į nuomonių įvairovę, žodžio laisvę, valdžios atvirumą.

Bet juoktis ilgai nesinori.

Nes Seimo pirmininkės patarėjų siūloma tapatybė ir lietuviškos demokratijos modelis stumia Lietuvą į užribį. Erdvę, kurioje teises ir laisvę reikšti savo nuomonę ilgainiui turės tik dauguma, išpažįstanti „tikrąsias“ vertybes. Tokias, kurias išpažįsta D.Stancikas, L.Kasčiūnas, P.Gražulis ar S.Tamkevičius.

Mažuma, arba tie, kurių vertybės yra „netikros“, Seimo pirmininkės patarėjų siūlomame „lietuviškos“ demokratijos modelyje galės savo teises įgyvendinti tik tada, kai D.Stancikas nuspręs, jog tai nėra „šventvagiška“, o L.Kasčiūnas pripažins, kad jos atitinka „lietuvišką“ tapatybę ir tradicijas.

Juk negalima vadinti žmogaus teisėmis tai, kas yra tik gyvūnų, neturinčių tapatybės, teisės…

(26 balsų, vidurkis: 4,38 iš 5)
Loading...
  • Didžiausia Europos vertybė yra neturėti jokių vertybių. Siektina Europos tapatybė – jokios tapatybės. Kintantis paveikslas kintančiuose rėmuose. O rėmus keičiame pagal savo norus. Jeigu pajaučiu norą, tai mano noras yra man įsakymas. Be išlygų. Čia ir dabar. Bet lieka klausimas: iš kur ateina norai?

  • Andrius

    Komentaras pašalintas – A.R.

  • mano asmenine nuomone, Degutienė kuo toliau, tuo sėkmingiau ritasi į populizmo liūną, pasikinkiusi labai jau nuvalkiotą nacionalistinį žirgelį. tiesą sakant, jau dabar sunkiai prisimenu jos paskutinę rišlią mintį – vis „kad žmogui būtų geriau“, „ginti nuskriaustuosius“ ir pan. ir t.t… liūdna.

  • nesvarbu

    Jei atvirai, tai kokia pirmininkė, tokie ir patarėjai. Eilinė nomenklatūrinė veikėja, nespindinti intelektu, tačiau mokanti gudriai prisitaikyti.Tačiau negalima tai vertinti, kaip patyrusio politiko požymį, tai, veikiau,ir yra tik pats paprasčiausias prisitaikymas, prisitaikymas elementarusis su vienu tikslu-išsaugoti savo postą ir privilegijas.

  • Neseniai mačiau dar vieną straipsnelį (http://www.diena.lt/naujienos/miestas/kas-galima-turistui-vilniuje-negalima-vilniaus-lenkui-328186) kur kažkoks biurokratas nusprendžia kur ir iš kokių šalių turistai lankosi, o kur nesilanko.

    Lygiai ta pati logika. Biurokratas pasakys kas moraliai teisinga o kas ne? Kas gražu o kas negražu? ;/

  • austras

    Gerbiamas Artūrai, o jei panagrinėtume ne tik šį paskutinį atvejį? Aš tai gal ir padarysiu kurią dieną peržvelgęs skaitykloje spaudos leidinius per pastaruosius tarkim 10 metų. Juk labai dažnas atvejis kai kažkas vyksta prieš lietuviškų konservatorių valią į kovą su politiniais ar kitokiais oponentais pasitelkiamos reminiscencijos apie sausio 13-ąją ir kitas šventas vietas ar datas, gąsdinama Rusijos baubu ir t.t. Taip eilinį kartą sudirginamas, sutelkiamas radikalus ultrapatriotinis elementas, kuris pas konservatorius tiesiog privalo būti nuolatinėje kovos būsenoje. Ši politinė retorika skirta ne išorės oponentams, o saviems rinkėjams. Čia tas pats rusų „valdomos demokratijos“ pamėgtas žaidimas – vieni žodžiai skirti „užsieniui“, o kiti – „vietinei publikai“. Politologai dažnai spėlioja – kurie kuriems. Tik konservatorių rinkėjai Lietuvoje, kitaip nei Rusijoje, nesudaro daugumos.

    P.S.Beje, Vladimiras Putinas paplotū katučių pritardamas minčiai: „visa kita galima spręsti demokratiškai, tai yra, atsižvelgdami į daugumos nuomonę..“ Tik nepamirškime pridėti, kad daugumos nuomonė taip pat formuojama. Pagal geriausias tapatybės tradicijas.

    • austras

      Atsiprašau, „paplotų“.

    • romas

      austrai, nuosekliau būtų nekaltinti konservatorių antirusiškumu, kai pats neapsieinate komentare be Putino su jo, supratau, įdiegtomis demokratijos tradicijomis kritikos.

  • lv

    Reikia pastebėti, kad Stancikas, turėdamas nuomonę kodėl profsąjungų mitingas būtų šventvagiškas ir nuomonę pagrįsdamas, tikrai nesielgia kaip nors juokingai. A. Račo būtų galima paklausti, koks yra jo, atsiprašant, suknistas reikalas, kokią nuomonę turi Stancikas apie profsąjungų mitingą? Be to, kad A. Račui Stanciko nuomonė pasirodė juokinga, argumentų daugiau neperskaičiau. Perskaičiau teiginius, kurie prasilenkia su teisybe („…karštai aiškindamas, kodėl profsąjungoms nereikėtų leisti pareikšti savo nuomonės…“. Kur Stancikas aiškino, kad profsąjungoms nereikėtų leisti? Ar apskritai, kur Stancikas aiškino, kad reikėtų uždrausti, neleisti?

  • Respondentas

    Paantrindamas lv noriu irgi paminėti, kad labai džiaugiuosiu, kad ir A.Račas nesprendžia kokia ta tapatybė. Kaip ir Stančikas! Ir džiaugiuosi, kad ir tas ir anas gali viešai išsakyti savo nuomonę. Ir džiaugiuosi, kad už nuomonę nesusikaukia sankcijų – na nebent nuomonė prieš homoseksualus.
    Vat čia, man kaip piliečiui ir atsiranda galimybė rinktis ir balsuoti. Aš klausau nuomonių ir renkuosi. Kiti taip pat, eina balsuoti ir pasirenka. Ir jei žmonės pasirinko, tai pasirinkimą manau reikia gerbti. Ir jei negerbti daugumos nuomonės, tai kam tada rinkimai? O tai gal per rinkimus valdžią suteikiam mažiausiai balsų surinkusiems – taip mažumas ginam? Bet visgi jei jau išrinkom, tai gal derėtų gerbti daugumos rinkėjų valią, valstybės piliečių valią?
    Tiesa mechanizmai iškrypusiai valdžiai kontroliuoti turi būti, ir nuoširdžiai manau, kad šiuo metu tokie mechanizmai Lietuvoje dar tik gemalo stadijos. Bet ką darysi – Europojie jie šimtmečiais vystėsi.

  • Labai geras įrašas, ačiū autoriui.

    Konsensusas žmogaus teisių klausimu kiti istorijos bėgyje. „Daugumos“ nuomonė negali būti tiesos kriterijumi, ypač kai tai tik mažytės, atsilikusios valstybėlės „dauguma“, vis dar iš inercijos mąstanti praeito amžiaus sąvokomis. Kažkada [ir ne tokių valstybių] „dauguma“ pritarė vergovei, balsavimo teisės moterims neigimui, vaikų „auklėjimui“ fizinėmis bausmėmis, etc.

    Egzistuoja lengvai parodoma koreliacija tarp žmogaus teisių padėties bei ekonominio gerbūvio valstybėje. Jei „daugumai“ Lietuvoje svarbiau „vertybės“ – nuoseklu būtų buvę visai nestoti į ES. Tada „patys“ galėtume puoselėti „savo vertybes“, ir niekas mums nenurodynėtų [kaip gyventi]. [Savanoriškas] įstojimas į ES de facto reiškė Europietiškų vertybių pripažinimą, bei de jure įpareigojo laikytis atitinkamų įstatyminių normų. Nejaugi kažkam taip sunku tai suprasti?

    • 1. Kas yra istorijos varomoji jėga?
      2. Jei daugumos nuomonė negali būti tiesos kriterijumi, tada kieno nuomonė turėtų būti tuo kriterijumi? Iš jūsų formuluotės panašu, jog mažumos (t.y. kažko, kas nėra dauguma, nes jos nuomonė negali būti tiesos kriterijumi). Greičiausiai kažkuo privilegijuotos mažumos – pinigais, lytine orientacija, tautybe ar dar kažkuo. Apskritai, įdomu, kam tokiu atveju yra reikalingi rinkimai.
      3. Correlation does not imply causation (atsiprašau už anglišką sakinį). Koreliacija iš esmės nieko nepaaiškina. Galbūt tam tikru kol kas nebandytu būdu pakeitus vyraujantį žmogaus teisių diskursą ekonominė gerovė dar labiau padidėtų. O galbūt paaiškėtų, jog tarp šių dalykų sąsajos nėra, galbūt tą sąsają iš esmės lemia kiti dalykai (atsitiktinė koreliacija), o galbūt egzistuoja jūsų neįvardintas nepriklausomas kintamasis, kuriam pakitus, keistųsi abu dydžiai (ir žmogaus teisių padėtis, ir ekonominė gerovė). Be to, ekonominė gerovė nėra vienintelis siektinas tikslas (LR KT taip pat yra teigęs nutarimuose, kad terminas „tautos gerovė“ talpina daugiau nei vien materialinius dalykus). Pavyzdžiui, „eutanizuoti“ neįgaliuosius turbūt irgi būtų ekonomiškai naudinga (ar kartais nepritarė tam jūsų bloge garbingai cituojamas G.B.Shaw?), bet, tikiuos, jūs tam nepritartumėte; net kvailokai jaučiuosi aiškindamas tokius dalykus, bet tenka, kai susiduri su marksistu (kaip galima spręsti iš šio komentaro, iš pritarimo poligamiją ginančios citatos ūsų bloge ir t.t.). Apskritai, šitas blogas (ir ypač jo komentarai) yra geras indikatorius, jog Lietuvos visuomenė prasidėjus trečiam nepriklausomybės dešimtmečiui palengva atsuka antrą skruostą marksizmui. Gaila. Gaila ir pavojinga.
      4. Prisimenant referendumą, įstojimo į ES savarankiškumas, tiesą pasakius, gali būti kvestionuojamas. Apie referendumų rengimo tvarką (rinkimų laiką, skatinimą balsuoti viliojant dovanomis) ir jos atitikimą LR Konstitucijai taip pat yra pasisakęs LR KT.
      5. Kaip įmanoma išstoti iš ES?

    • Respondentas

      hadrian > labai geras įrašas. Ačiū.

      Aš ir sutinku, kad tai, kad daugumos nuomonė imama už pagrindą sprendimams nėra labai teisinga. Bet kito mechanizmo neįsivaizduoju. Mažumos visų pirma turi įrodyti savo pagrystumą būti visuomenės dalimi.
      Imkim pavyzdžiais: yra tarkim evoliucija ir yra kreacionizmas. Kreacionizmas yra mažuma ir gniaužiamas – laisvai jo nepristatysi kaip pagrystos galimybės pasaulio atsiradimo teorijose, tuo tarpu evoliucija yra valstybės remiama, dėstoma mokykloje, remiamos mokslinės institucijos, mokslinė litratūra ir t.t. Dalis akademinės visuomenės beje neturi teisės reikštis prieš evoliuciją, nes bet koks pasisakymas priimamas griežtai ir gresia net asmens profesine izoliacija. Čia kalba ne apie argumetus, nes argumentų turi ir tie ir tie. Ko verti argumentai čia jau kiekvienam spręst pačiam.
      Taigi, galima teigti, kad kreacionizmas yra mažuma.
      Jūsų garbia nuomone:
      1. ar derėtų kreacionizmą pradėti globoti, suteikti jam privelegijų daugumos, t.y. evoliucijos atžvilgiu?
      2. ar tikslinga būtų išduoti leidimą kreacionizmo sunkvežimiui-muziejui pastovėti miesto viduryje savaitę ir šviesti visuomenę? Ir taip kiekviename mieste. O sostinėje laiks nuo laiko surengti paradą.
      Aš už tai, nes tikiu kreacionizmo patekiamais faktais ir nelabai įtikina evoliucijos teorijos kaip galėjo būti.
      Kaip manote jūs dėl šitos mažumos?

  • grimasa

    +

  • Dainius

    Nekalbėkim naiviai tokių abstraktybių kaip europietiškos vertybės. Tos vertybės po šiai dienai yra molis. Toliau vyksta debatai ir kova. Ir labiausiai čia reiškiasi mažumų lobistai. Na, ir dar konservatyvias vertybes ginantys, bet labiau marginalizuoti asmenys. Tolerancija pati savaime dar nėra vertybė. Kyla elementarūs klausimai: tolerancija kam ir kokiu pagrindu? Deja, su tuo pagrindu, vertybiniu pagrindimu dažniausiai yra didelė bėda, kurios šaknys paviršutiniškumas. Apie šventumą ir moralę aš šiuokart susilaikau, nepiršdamas pasaulėžiūros. Bet kai tik bus užčiauptos lūpos atstovauti šiems dalykams ir įsigalės taip vadinamos tolerancijos į vienus vartus triumfas, tada bus liūdna. Dabargi nematau nieko nauja, tik stūmimą taip gerai sovietiniais metais pažįstamo visiems privalomo vieno mąstymo būdo. Artūras Račas neva gina toleranciją tolerantiškomis priemonėmis, tačiau savotišku būdu: piktai užčiaupinėdamas oponentus ir šaipydamasis, nuduodamas, kad jie kaip tokie neturi faktiškai teisės egzistuoti ir yra atsilikėliai. Su netolerantiškom nuostatom mes tolerancijos neapginsime ir jokio tolerancijos pavyzdžio neparodysime.

    • mielas Dainiau, gal galėtumėte labiau argumetuoti. pavyzdžiui, kad ir šį sakinį „piktai užčiaupinėdamas oponentus ir šaipydamasis, nuduodamas, kad jie kaip tokie neturi faktiškai teisės egzistuoti ir yra atsilikėliai.“

      • Dainius

        Artūrai, čia net įrodinėt daug nereikia. Dirstelėkite į epitetus ir savo minčių kontekstą, į kurį patalpinate savo oponentus. Aš šiuo tarpu imu tik seksualinių mažumų klausimą. Paimkime pavyzdžiu, kad ir šį sakinį:
        „Prisiminiau D.Stanciko komentarą apie “liberalią diktatūrą” ir man dingtelėjo mintis, kad T.Dapkus, P.Gražulis, K.Uoka, L.Kasčiūnas ir D.Stancikas yra nesvarbūs tik vertinant juos atskirai.“

        • mielas Dainiau, kuri čia vieta tamstos nuomone, reiškia „piktai užčiaupdamas“, „šaipydamasis“ ar „nuduodamas, kad jie kaip tokie neturi faktiškai teisės egzistuoti ir yra atsilikėliai“?

          • Dainius

            Konkrečiai turėjau omeny Jūsų apeliaciją į Dapkaus profesionalumą ir pasisakymą, kad jam ne vieta nacionaliniame kanale. Neprofesionalumą siejant su tuo, kad jis neva nesusipažinęs su faktais – homoseksualumas nėra nei liga, nei iškrypimas. Tokio fakto, kad homoseksualumas nėra iškrypimas išvis nėra ir negali būti, nes tai vertinimo dalykas, susijęs su moralės pagrindais.
            Dėl užčiaupimo tai turėjau omeny daugiau blogo ribose pasisakymus ar trynimus. Į tai kokiais kriterijais tai daroma, tiesą sakant, per daug nesigilinau ir nesigilinu, nes ne visus komentarus dėmesingai skaitau, o tik permetu akimis. Tvarkytis savo bloge taip, kaip Jums atrodo tinkama, čia jau, žinoma, Jūsų teisė.

          • Dainiau, nepykite, bet visiškai nusišnekate ir užsiimate demagogija. Apie T.Dapkaus profesionalumą esu paaiškinęs ir tai niekaip nesusiję su jo asmeniniu požiūriu į kitos seksualinės orientacijos žmones. O neetiškų ar įžeidžiančiųkomentarų šalinimas šiame tinklaraštyje niekaip nesusijęs su mano įrašu apie D.Stanciką ir L.Kasčiūną. O tamsta, kiek supratau, iš pradžių kalbėjote apie šį įrašą. Ir tikriausiai tik supratęs, kad nusikalbėjote perėjote į bendrybes.

            Tamstos teiginys, kad kažką užčiaupiu iš viso yra klasikinis demagogijos pavyzdys, nes čia pat pats pripažįstate, kad jums niekada nerūpėjo, kodėl komentarai yra šalinami.

            Rašau tamstai dešimt.

    • Sejanus

      Tolerancija kam ir kokiu pagrindu? Labai įdomus klausimas, Dainiau. Pabandykime atsakymą rasti drauge. Kad būtų lengviau, sukonkretinkime. Kaip manote, kokiu pagrindu reikėtų toleruoti, pavyzdžiui, Jus?

      • Respondentas

        Sejanus > tikrai labai įdomu. Jūs teisus – pagirindo toleruoti nėra. Visi žino, kad mūsų gyvenime gali išlikti tik stipriausi – natūrali atranka! Pabandykime toliau drauge paieškoti atsakymo. kaip toliau atskirti ką leisti ką drausti? Kas pasakys kas bloga o kas gera? Pagal ką pamatuosim? Pagal daugumos nuomonę netinka – reikia mažumas ginti nuo daugumos. Varijantas atmestas. Pagal ką dar? Padėkite. Ieškome atsakymo kartu. Reikėtų nuspręsti kuriuos toleruosime o kuriuos drausime. Kaip spręsim?

  • NiekurNeiva

    TOLERANCIJA. Kokios tolerancijos trūksta lietuviams?
    http://darbaiirdienos.blogspot.com/2011/01/kokios-tolerancijos-truksta-lietuviams.html

    tolerancija [lot. tolerantia – kantrybė]:
    1. kitokios nuomonės, elgesio arba įsitikinimų gerbimas, pakanta;
    2. matuojamo parametro (kampo, matmens), mech., fizik. savybių (kietumo, el. varžos) didžiausios ir mažiausios leistinos reikšmės skirtumas;
    3. biol., med. visiškas arba dalinis organizmo imunolog. reaktyvumo nebuvimas (nesugebėjimas gaminti antikūnus);
    4. med. galėjimas pakelti didelę vaistų arba nuodų dozę be žalos organizmui.

    …“ tolerancija yra ne absoliuti, o išvestinė vertybė. Ji – priemonė, padedanti siekti didesnių tikslų, visų pirma – santarvės. Privalu suprasti, kad tie tikslai šiame – neabsoliučiame, netobulame – pasaulyje yra nepasiekiami, tačiau tai nereiškia, kad jų siekti neverta. Draugus, bičiulius ar kolegas dažniausiai užgauname ne todėl, kad esame blogi žmonės ar linkime jiems pikto, o netyčia, patys gerai nepagalvoję ar tiesiog nežinodami kokių nors kito žmogaus gyvenimo aplinkybių. Tuomet arba atsiprašome klydę, arba paaiškiname, kad buvome neteisingai suprasti. Taip ir platesnėje visuomenėje – kiekviena jos grupė siekia Gėrio taip, kaip jį supranta, tik dažnai suprantame jį nevienodai, o kartais net priešingai. Tolerancija yra tai, kas padeda mums neperkąsti kits kitam gerklės. Tai, kas mus daro žmonėmis, turinčiais valią savo veiksmams ir reakcijoms, ir proto suprasti, kaip dera reaguoti į savo aplinką, nepametant iš akiračio didžiausių ir svarbiausių savo pačių vertybių. Paradoksalu, kokios piktos kartais Lietuvoje būna neva tolerancijos siekiančios kalbos. Paradoksalu, kiek draudimų ir apribojimų mėginame įvesti, siekdami užtikrinti laisvę. Tie, kas save vadina tolerantiškais žmonėmis, paprastai toleruoja viską, išskyrus kitokią nuomonę. Kokios tolerancijos labiausiai trūksta lietuviams? Tolerancijos, kylančios iš meilės žmonėms ir žmonijai, ir valdomos sveiko proto ir gilaus suvokimo, kas mums iš tikrųjų būtų geriausia. „…

  • Komentaras pašalintas – A.R.

    • Dainius

      Vargšas Fredis, stabiliai nokautuojamas :) Įdomu, ką šį sykį vargšelis leptelėjo. Man buvo susidaręs įspūdis, kad Fredis net stengiasi įsiteikt, ale va nesiseka :)

  • Smokas

    už tokius žodžius spaudžiu penkis, Artūrai. Pagarba.

  • vaiva

    patikslinant teiginį ,,iš esmės naujos, sovietmečio beveik nesugadintos, kartos atstovai“: Stancikas gimęs 1963 metais

    • tai sakote, jau sugadintas?…:)

      • vaiva

        bent jau mokslus- ir vidurinį, ir aukštąjį – baigė tarybiniais metais. Tai gal kažkiek apgadintas?:-))

        • A.G.

          Tęsiate gražias tradicijas manau.
          Panašiai, kaip septynioliktais vieni, keturiasdešimtais – kiti.
          Jie manydavo, kaip ir Jūs (sprendžiant pagal šį Jūsų komentarą), kad žmogaus vystymuisi turi įtakos kažkokie politiniai riubežiai (pagal Jus ir 1990 m. toks vienas riubežius)… pamirštant, kad žmonija turi savo vystymosi dėsnius.
          O ties tais riubežiais, gal tik atsargesni, apdairesni būna, ir tai gal tik išoriškai… (ypač kokiose tai apklausose, kaip, pavyzdžiui, kokiais 1992 metais, paklaustasis sakydavo taip kaip reikia, o balsavo taip kaip jam reikia, tuomet, – t.y. visiškai priešingai nei sakydavo… kad po to, ne tik juodai prapylusieji ilgai „neatsičiukino“… ir ilgai tik su protingu žmogumi (t.y. savimi) protingai galėdavo pasamprotauti).
          Tai pagal Jūsų logiką, o kaip bus vadinami tie, kurie pastaruosius 20 metų mokėsi, vystėsi, su „tokia“ TV, „tokiu“ internetu, čia Lietuvoje…

          • vaiva

            Žmogaus vystymuisi įtakos turi daug kas, o mokykla – tai jau tikrai. Jeigu žmogus baigęs tarybiniais laikais aukštąją mokyklą, jis neišvengiamai turėjo laikyti įvairias TSKP istorijas ir panašias disciplinas, kad ir kaip to būtų nenorėjęs. Vadinasi, teko veidmainiauti, ypač jei norėjai dar ir stipendiją gauti. Tokie ir panašūs dalykai uždeda žymę, nori to ar nenori. Todėl tokios patirtys tam tikra prasme jungia, žymi vienos kartos žmones, nes gyvenome, mokėmės ir veidmainiavom daugiau mažiau vienodai:-)

          • Marksistiniam materializmui labai būdinga mąstyti, kad kažkas determinuoja žmogaus būtį, laisvas žmogaus pasirinkimas, valia iš esmės atmetami. Aišku, dabar pati naujausia mada yra genais grindžiama determinacija (tinginystės genas, rūkymo genas, laimės genas, homoseksualumo genas, pomėgio greit vairuoti genas ir t.t. ir t.t. – gimsti, o tavo gyvenimas ir visi pasirinkimai jau sudėlioti už tave), bet vis dar naudojama ir determinacija, kildinama iš priklausymo tam tikrai kartai, mokyklai. Bet juk kiekvienas žmogus yra čia ir dabar ir atlieka gerą arba blogą pasirinkimą (ir iš to pasirinkimo kylantį veiksmą) čia ir dabar – ir nereikia ieškoti pasiteisinimų. O būtent toks pasaulio matymas, kad kažkokia mokykla mane „sugadino“ ir padeda jų ieškoti. Prisimenu, kad kažkada seniau A. Račas buvo parašęs įrašą, kuriame kritiškai atsiliepė į požiūrį, jog mūsų dabartis yra tokia kokia yra dėl sovietinės praeities.

        • vaiva

          Manęs tai jau tikrai mokykla nesugadino, gal jau greičiau aš ją:-D Kalbu apie tai, kad žmonių kartą vienija tam tikri, visiems tos kartos žmonėms būdingi požymiai. Vieni nuo tų požymių susigadino, kiti ne – kaip kam išėjo, kas kokias knygas skaitė ir t.t. ir be jokių pasiteisinimų. Tiesiog nereikia vaidinti, kad nukritai tarsi iš mėnulio ir esi tik čia ir dabar. Subrendusiam žmogui nėra jokio reikalo neigti praeities, kaip, beje, ir nuolat su pasimėgavimu po ją kapstytis.

          • A.G.

            Gerb. Vaiva,
            panašu, kad su savimi viešai pradėjote kalbėtis (turint omenyje pastarąjį Jūsų komentarą), – pati pateigiate, po to pati ir paneigiate.
            Bet čia juokauju. Daugiau nieko.

            Kas kita, kai matai kaip žmogus demonstruojasi, kaip stipriai jį valdo pąsamonė.
            Štai dar kol kas šiame išsivystymo periode, – tik drąsesni (iš tų, kurie moka, sugeba pasakyti) pasisako apie žmogiškąsias vertybes).
            Ir pastebėkite, kaip tikėdamasis (tik nežinia iš ko), kaip tas ciuciukas skanumyno, pakėlęs letenėles, net užsimerkęs iš malonumo, gieda giesmeles, kurios jis mano, labai yra malonu skaityti „vagių globalizacijos“ atstovui (nors manau, kad tokiam tai iki lemputės… nors bevizginančiam uodegytę šuneliui turėtų malonumą numesti skanumyną kokį, jei vis tai nebūtų tik virtualu).
            Mes matėme lygiai tokius pat, kai jie tą patį darydavo „basiakų blobalizacijos“ atstovui, kai dar tos virtualios erdvės nebuvo (tiesiog jos tuomet nebuvo… paprastas kompiuteriukas tuo metu užimdavo du didelio pastato aukštus, o ir jį išnaudodavo tik kažkokioms lentutėms pildyti).

            Tad Jūs prieš tokius „kadrus“ šventuolė… tad kalbėkite, kalbėkite, kalbėkite, kaip mėgsta sakyti vienas garsus Lietuvos aktorius… kartais ir su savimi, nieko…

          • vaiva

            Mielas A.G.,
            nepavyksta man pasišnekėti su savimi: aš parašau komentarą – sau, o Jūs imat ir atsakot. Tai ir išeina dialogas, kad ir toks truputį šleivokas, nes nelabai žinau, kas tie ,,vagių globalizacijos“ ar ,,basiakų blobalizacijos“ (savo gėdai net žodžio šito reikšmės nežinau) atstovai:-)

  • A.G.

    Į temą per aplinkui.
    Kai kažkuo susirūpini, – naudinga pažiūrėti ar ne atsitiks vėliau kaip tai kiaulei, kurią įsileido į bažnyčią…
    O tuomet jau paprastai būna ir per vėlu, taisyti savo klaidas… kaip kažkada JAV Prezidentas sumanė „pasidomėti“ medikų klanu… kai, kaip mat, buvo „pakištas“ tokia Levinski (problema ne joje, – būtų turėjęs tas džentelmenas kitų silpnybių… manau būtų „pakištas“ kitas scenarijus, – čia juk esmėje efektas… juk tuo atveju dar ne taip skausmingai buvo „pamokytas“, lyginant su tragiškai žuvusiu pirmtaku…).
    Tad bet kokiame reikale – esmė kontekstas.
    O kai jį, natūraliai, kiekvienas mato kitokį, – tai ir elgiasi vis kitaip, manau, pagal savo sąžinę.
    Esmė, kad būtų pagal sąžinę.
    O dar svarbiau, kad tame kontekste nedominuotų tie informaciniai taškeliai, kurie su Žmogaus prigimtimi neturėtų būtų sietini… tas gal svarbiausiai… kaip kažkiek gal svarbu ir tai, ar propogandistas (naujoviškai – politologas) pats laikosi 10-ies Dievo įsakymų.
    Nesu iš tų, kuris matau demokratijose (gal reiktų tiksliau – vadinamoje) tik blogybes… bet kol kas ir gero nematau.
    Tad šiandien gal yra vertingiausias yra atsargumo principas. Svarbu, žinoma, kaip jis yra pateikiamas… jei po to žmogus papuola į policiją, vargu ar tai yra sveikintina.
    Bet gal visvien geriau, nei abejingumas (kas, kaip sakoma, yra pati didžiausia nuodėmė, iš nuodėmių, gal).
    O diskusija visuomet manau geriau… tuomet tikrai mažesnė tikimybė bus įsileisti kiaulę į bažnyčią…
    Tad didelė vertybė, kas jas iškelia. Tai didelė vertybė.
    Ir tai visais laikais buvo galima daryti, – tik šiais laikais mažai kas tai daro… kai dievas – pinigai, matyt dažnas bijo tą „dievą“ užrūstinti…
    Tad pirmyn… į gerą diskusiją… kurioje labiau matytum kitą, o ne save (nes šiandien Lietuvos diskusijų darželiuose ir taip jau tik viena gėlė belikusi – narcizas… nors savo darže ais folis ir dievinau, kol lepūnė neišnyko…)
    Joke kaip visada.

  • sert

    Liūdniausia tai, kad toks provincinis-antieuropinis nacionalizmas labai parankus rytų putiniečiams. Juk ne veltui rusų popas puolė kartu su kai kuriais iš PaEN veikėjais pliekti blogį iš Europos ir kt. supuvusius vakarus. Taip kai kurie nuoširdūs veikėjai, siekdami išsaugoti gana primityvią nacionalizmo sampratą, dirba tą patį darbą kaip ir Paleckis – verčia Lietuvą klaikia, neintegruota OstEuropine provincija, kurioje sau ramiai tvarką daro iškasenų monopolijos ir politinės iškasenos.

  • aušra maldeikiene

    visiškai pritariu Tau, Artūrai. Mūsų valdžia, kuri kuo toliau, tuo labiau nesusivokia, ką daryti ir ką jau pridarė, vis dažniau mus tik moko, kaip mąstyti ir koks mąstymas teisingas. T.y. eina ideologijos keliu, nematau jokio esminio skirstumo tarp Kubiliaus 2030 metų vizijų ir socializmo kūrimo ir brandos etapų(abu baigiasi istorijos paraštėse). Neatsitiktinai mūsų esą katalikai (Degutienės tipo) net užsiminti nedrįsta apie bent jau katalikams privalomą Benedikto XVI encikliką „Caritas in Veritate“ socialinę dalį su visomis profsąjungų teisėms ten aptartomis bei socialiniu solidarumu nekalbant apie pagarbą samdomam darbui, kuri ten nuosekliai plėtojama. Ko vertas vein leidimas sąnaudas mažinti goldo ir medžioklės išlidomis, kai žmonės nebeišsimoka. Apie tas socialines vertybes nekalba, nes jiems svarbios tik išvestinės vertybės, kur jie jaučiasi esą stiprūs ir geri. „Tipo“, ne homoseksualūs. Net profsąjungas ten sugebėjo išversti kaip „darbėmių susivienijimai“ (kad niekas nesuprastų apie ką kalba), O tokie nuosekliai katalikiškas meilės vertybes atstovaujantys žmonės, kaip Juozas Dapšauskas, su savo tikiu.lt netenka bet kokios paramos iš vadinamųjų krikščionių.Lietuvos katalikų bažnyčia mano galva serga ir ta liga vadinasi negebėjimas kalbėtis ir gyventi meilėje, o aktyvus priešų ieškojimas. Lolašvili ten sulaukia daugiau dėmesio, nei dėl gobšumo, valdžios ir verslo prispaustas žmogus.Labai abstrakčiai kalbu, žinoma, bet galiu pasakyti mases faktų.

    • Valentinas

      Mokytoja Aušra,
      Gal užteks vieną kartą kalbėti užuominomis apie tai, kad valdžia nesusivokia ir išdėstykite viską aiškiai ir konkrečiai:
      Ką valdžia padarė blogai. Kaip reikėjo padaryti, kad būtų gerai.

      Ir dar, ar teisingai aš supratau, kad jūs kaltinate valdžią, kad Lietuvoje neegzistuoja profsąjungų judėjimas?

      • nesvarbu

        Valentinai, gal jau užteks vieną kartą vis naiviai laukti iš tamstos Mokytojos logiškų ir nuoseklių atsakymų į konkrečius pačio klausimus? Ar galėtum pagaliau suprasti, kad tamsta Mokytoja yra klasikinė, natūrali eklektikė ir tai yra jos esmė, jėga bei ginklas. Ginklas toks galingas, kad prieš jį tavo logika yra bejėgė. Eklektika tuo ir žavi, viliojanti, kad gali kalbėti apie Romos popiežių, o čia pat apie Lietuvos profsąjungų reikalus, peršokti prie Kubiliaus, o po to ir Lolašvili. Tamstos Mokytojos pozicija be jokio šanso pralošti-automatiškai sujungi bet kokius reiškinius, teiginius, idėjas, argumentus ir puoli arba atsitrauki, nenuleisdamas gudrių akių… Beje, dar klausei apie konstruktyvius pasiūlymus, bet ar gali eklektikė išdėstyti „viską aiškiai ir konkrečiai“ ar gali ji pasakyti „kaip reikėjo padaryti, kad būtų gerai“? Geras klausimas, ar ne?

        • Valentinas

          Tu netiki žmonėmis. Lietuvoje mažai šviesuolių, todėl reikia stengtis išspausti maksimumą iš tų, kuriuos turime. Tikiu, kad Mokytoja Maldeikienė, skirtingai nuo Maldeikio (kuris susitepė bendradarbiavimu su Paksu dėl kurio iki šiol neatgailauja) dar įneš pozityvų indėlį į Lietuvos ekonomikos diskursą. Juk tas diskursas yra stebėtinai skurdus. Nausėda ir Rudzikis yra reaktyvūs, t.y. atsako, jei jų kas nors paklausia. Jakeliūnas apakintas įniršio. Vainienė visi žinome kas. Gylys – jo šukuosena ir bakenbardai eliminuoja bet kokią galimybę jį traktuoti rimtai. Trūksta Maldeikienė! Paskatinkime visi j1 pagaliau pasisakyti. Tikėkime ja!
          p.s. dar prisiminiau Raimondą Kuodį, bet jis man primena Mozę.

          • austras

            Ypač man patiko „Gylys – jo šukuosena ir bakenbardai… “ :)) Žinai, jau žinau, kodėl man nepatinka Landsbergis – tai juk ta ožio barzdelė :))

          • Fredis*

            Nuolatinė nepasitenkinimo būsena yra žmonijos pažangos variklis. Nepatenkintieji yra būtini, jie taip pat mus stumia į priekį, tik gerai būtų, kad savo pasisakymus ir tezes revoliucingai ir maištaujančiai nusiteikę piliečiai formuluotų aiškiai, artikuliuotai ir suprantamai.
            Be NT mokesčio ir kitų labiau progresyvių mokesčių įvedimo jie nieko daugiau negali pasiūlyti.
            Dabar pagalvokime kaip universiteto darbuotojas istorikas austras, gaudamas 1200 LTL atlyginimą, po atsiskaitymo Vilniaus energijai už šilumos tiekimą dar turėtų sumokėti 1-2% turto mokestį nuo jo buto vertės. Nerealu.

          • austras

            Fredi, sumokėčiau. Dar kartą kartoju – ne Jūsų reikalas. Nei kaip sumokėčiau ,nei kodėl tai padaryčiau. Tiesiog eikit su savo krikščionišku, budistišku, musulmonišku ar ateistišku pilietiniu „rūpesčiu“ bei „globa“ ant trijų raidžių..

        • nesvarbu

          austrai, tokiais komentarais, kaip 4,11 val., darotės stebėtinai panašus į liūdnai čia pagarsėjusį komentatorių nerijų. Net keista dėl tokio deja vu, kadangi tikrai žinau, jog taip nėra.

    • dzyvai

      Pritariu aušros progresinių ir nt mokesčių bei katalikų mokymo sąsajos akcentavimui.

      • nerijus

        Pritariu kasos aparatams, UAB Religija.

        • dzyvai

          nerijau, jau vieną kartą rašiau – neprieštarauju. Tik reiktų pagalvoti kaip atskirti labdaringą veiklą (nebent ir ją norėtume apmokestinti).

          • nerijus

            Labdaros organizavimas, po trupinėlį, tampa(?) labiau reklama, o ne misija- padėti Žmogui.

            Per daug neišsiplėsiu, bet pasakysiu pavyzdį, kaip yra dalinamas maistas iš „Maisto banko“- ne visada duodamas tiems, kam iš tikro jo reikia. „Pasitaiko“, kad dalinama IR pažįstamiems, kurie, paskiausiai, šaiposi iš šios akcijos ir jos rėmėjų- maisto davėjų :)

  • Valentinas

    Šis Artūro įrašas liūdina ta prasme, jog parodo, kad kažkur žemai apačioje, Gražulio ir Uokos asmenyse susieina paksoidų ir konservų visatos. Kyla pavojus, kad pergalė prieš Paksą netenka prasmės.

    • austras

      Atsiprašau, Valentinai, kokia dar „pergalė“? Visi sėdi vienoj šūdo duobėj ir jau daugelį metų aiškinasi prie ko šūdas labiau prilipo.

      • Fredis*

        Komentaras pašalintas – A.R.

        • austras

          Fredi, man kažkaip dažnai sunku suprasti prie ko čia Jūs? A, tiesa, vėl prisiminiau. Račas – tinklaraštininkas – įrašas ir vėl ne toks – provokuoti – globėjiškai mokinti kaip rašyti – ratas užsidaro. Jei sutrumpinsim šią nedidelę Fredžio elgsenos tinklaraštyje schemą tai gausim du „tinklaraštininko“ taip mėgstamus žodžius – šliužas ir menkysta.

          • Fredis*

            Austrai, aš esu lygiai vienodai šios valstybės akcininkas, kaip ir Tinklaraštininkas, D.Stancikas, I.Degutienė ar nerijus su Valentinu. „Prie to“ čia aš ir esu. Beje, mes visi esame Seimo langų akcininkai ir jų geriau nedaužyti. Nepatenkintieji kuo nors rašykite proklamacijas (agitacinio politinio turinio lapelius).

          • nesvarbu

            Austrai, čia Fredis teigia, kad jis yra konservatorių partijos narys, inter alia tokių nuomonės reiškėjas,ir jam a proiri, kaip ir posteriori nusišvilpt ant tokių socialistinių VU prieglaudą radusių istorikų, kaip tamsta.

          • nesvarbu

            Kuriuos, beje, Tėvynei pašaukus, jis nurodys kaip utilizuotinus.

          • nesvarbu

            Ir pirmoje eilėje, beje!

        • nesvarbu

          p.Artūrai, manau, jog absoliučią teisę taip barbariškai trinti komentatoriaus Fredžio mintis gali turėti tik tas, kurio pačio minties vertė, kad ir ta pati vidinė komanda -„trinti“, yra esminiai aukštesnio vertybinio lygio nei to Fredžiuko eilinis komentaras. Atsižvelgiant į tai, teigiu, jog tamsta galimai akivaizdžiai piktnaudžiaujate šia teise. Aš čia rimtai, jei ką.

          • WU

            Galimai akivaizdžiai? :O

          • mielas nesvarbu, tamsta turite teisę turėti savo nuomonę ir ją korektiškai reikšti šiame tinklaraštyje (dažniausiai taip ir darote). Taip pat turite teisę, remdamasis savo vertybėmis, lyginti mano ir kitų komentatorių komentarų vertę.

            Tačiau nustatyti, kokios yra mano teisės šiame tinklaraštyje, deja, neturite.

            Todėl tamstos nuomonė šiuo klausimu yra niekinė ir į ją niekaip nebus atsižvelgta.

    • mdxacuk

      Šitoj situacijos paskutinė viltis tik su „Kardo ir žagrės sąjunga“ – kilmingųjų bajorų ir mokytų mažažemių valstiečių aljansas už Lietuvą be mitų ir buržujų. Tiesa, teks truputį palaukti, kol jie, sėdėdami ant valdiškos 1200 algos, sukaups kritin5 revoliucinio įniršio užtaisą, bet procesas pamažu burbuliuoja. Užtat jiems ir tokios asociacijos su ta duobe.

      • austras

        „Kardo ir žagrės sąjunga“ buvo caro režimo išsiilgusios provincialios bendruomenės mulkinimas Ostapo Benderio sugalvotomis sąlygomis. Prašom „istorinių faktų“ neklastoti. Duobė čia nei prie ko.

        • austras

          Kadangi komentaras apie Seimo pirmininkės pavaduotojų bei kitų konservatorių homofobinius pasisakymus bei nuolatines reminiscencijas šventų dienų atžvilgiu, tai siūlau ir šį komentarą apie lietuvišką etnocentrizmą. Bent jau jo pradžia tikrai gera..

          Šarūnas Liekis

          Lietuvoje tautininkai bandydavo kištis į istorijos mokslą ir primetinėti akademinei bendruomenei savo istorines ideologines klišes, neturinčiomis nieko bendro nei su istorija, nei su mokslu. Tarpukariu, panašiai kaip bolševikai, jie užsakinėjo ir kūrė savo praeities vizijas.

          Tautininkų partiniu užsakymu Adolfas Šapoka kūrė Lietuvos praeities schemas ir net parašė jos sintezę, taip mėgstamą mūsų praeities populiarintojų.

          Šiomis dienomis, apsupti savamokslių praeities mėgėjų ir nacionalistinių mitų ir stereotipų gerbėjų, šio judėjimo nariai ir jiems prijaučiantys murzininkai ir panašūs toliau bando paveikti visuomeninį gyvenimą, skatindami žemiausius ksenofobinius ir homofobinius žmonių instinktus.

          Kad būtų aiškiau, pateiksiu išraiškingą palyginimą. Lietuvos chirurgai, gavę pamokymus apie tai, kad geriausiai galvos traumos gydomos trauklapiais, kaip kad Jono Basanavičiaus laikais Lietuvos kaimuose, nesileistų į diskusijas. Spėju, gydytojams tokie pamokymai skambėtų keistai ir keltų juoką. Nieko kito ir man nelieka, tik pasiūlyti svarbiausiam tautininkui bent kelis metus praleisti auditorijose studijuojant istoriją arba politologiją, idant galėtų parašyti nors kažką panašaus į mokslinį darbą ir taip nusipelnyti diskusijos.Dabar gi diskutuoti su tautininkų vadu nėra prasmės. Tai, ką dėsto ponas Gintaras Songaila, istorikai įvardintų antilaikiška filologizuota nacionalizmo koncepcija, persmelkta dramatizuotų pasakojimų ir mitų. Mokslininkų nuomone, tai tikrų tikriausia mitologija, prilyginta tikėjimui. Dekonstruojant šiuos mitus yra išleista daugybę veikalų turinti istoriografija ir teoriniai įvairių socialinių disciplinų darbai tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pasiskolinęs aliuziją iš Artūro Račo, teigčiau, kad vaikai tiki ir Kalėdų senelio mitu tik dėl to, kad suaugusieji tą tikėjimą palaiko. Vaikus tėvai apgaudinėja vedini gerų paskatų, o politikoje tai vyksta kiek kitaip.

          Pakartosiu tik kai kuriuos gerai istorikams žinomus ir išnagrinėtus faktus.

          Šių dienų pasaulis pasikeitė. Lietuvoje tautininkai, o paprasčiau pasakius etno-nacionalistai, net nepastebėjo, kad beveik 80 metų praėjo nuo to laiko, kai Sovietų Sąjungos pasiuntinybė Kaune mokėjo Antanui Smetonai ir Augustinui Voldemarui už antilenkiškus straipsnius. Už gautus pinigus pasirašydavo Tautininkų sąjungos centro valdybos pirmininkas Vincas Krėvė-Mickevičius ir Sofija Smetonienė. Kiekvienam savaitiniam „Tautos vairo“ ir „Lietuvio“ numeriui Sovietai skyrė subsidijas.

          Ne be aktyvaus Sovietų diplomatų dalyvavimo ir patarimų įvyko 1926 m. gruodžio 17 d. perversmas, dėl kurio tautininkai sustabdė Lietuvos politinę brandą ir sužlugdė pilietinės visuomenės daigus.(Zenonas Butkus, SSSR intrigos Baltijos šalyse, Darbai ir Dienos 1998 .7(16)). Tų įvykių poveikis Lietuvos visuomenei jaučiamas iki šiol. Dar rimtesnės buvo tokios politikos geopolitinės pasekmės. Nuo 1920 m. Sovietai dirbtinai palaikė Lietuvos kaip „antilenkiško barjero“ funkciją tarptautinėje politikoje. Sovietų geopolitinė schema buvo globalesnė.

          Tą globalumą atskleidžia pačio A. Smetonos pasisakymai. Minėtame akademiniame straipsnyje, besireminačiame Maskvos archyvuose esančia medžiaga, galite perskaityti, kad A. Smetona 1935 m. liepos 16 d. SSRS pasiuntiniui Kaune tvirtino, jog Lietuva lyg futbolo vartininkas gina vakarinius Rusijos vartus nuo galingų vakarietiškų Londono ir Paryžiaus smūgių (sic). Nėra ką ir pridėti. Nepaisant gerų darbų, kuriuos viena ar kitas politikas, pvz. A.Smetona nuveikė, faktai kalba už save. Tautininkų diktatūra Lietuvą buvo įstūmusi į geopolitinį užkampį.

          Atrodo, kad kai kas Lietuvą tokiame vaidmenyje norėtų matyti ir dabar. Tad ar pasidarysime iš to išvadas?(…)

          Ne vienas Lietuvos provakarietiškas politikas tvirtino, kad jeigu nori Lietuvą įstumti į Rusijos glėbį, agituok vietinius, t.y. visus mus, už antisemitizmą ir antilenkiškumą. Abu šie reiškiniai buvo pagimdyti ir suformuluoti Rusijos ochrankos bei buvo ir yra integralūs Rusijos patvaldystės politinės tradicijos tąsa. Pasiduodama tokioms antivakarietiškoms nuotaikomis, Lietuva nejučiomis tampa antivakarietiškos Rusijos įrankiu ES.

          Šiuolaikinėje Europoje ksenofobija, spekuliavimas mažumų teisėmis yra nepriimtinas. Niekas nebando suteikti tiek teisių kroatams, gyvenantiems Austrijoje, kiek kalbantys vokiškai turi Kroatijoje. Kiekviena demokratinė šalis didžiuojasi savo pasiekimais ir savo piliečių laisvėmis. Bandymas jas mažinti ir žiūrėti į kaimynų daržą primena ne ES, bet tarpukario nacionalizmo šėlsmo laikus. Kai kurių politikų provokuojama nacionalistinė retorika iš kalbinės daugumos pusės yra ideali terpė klestėti Valdemaro Tomaševskio tipo politikams tarp lenkakalbių Lietuvos piliečių. Veiksmas gimdo atoveiksmį.

          delfi.lt

      • nesvarbu

        Vienas iš šio blogo adoracinių atrakcijų neabejotinai yra mdxacuk parašytų žodžių ir sakinių skaitymas.

        Visi čia žinome, kuomet parašo koks nesvarbu, račas,lida ar kitas dundukas(išskirčiau tik Valentiną),tai tokių žodžiai ir sakiniai-kaip vanduo, skystas, liesas srėbalas. Toks vištienos sultinys kubeliuose, kuriuos dar būtina užpilti litru ar dviem nitratinio vandens. Tokie tai praslysta tarp dantų, net skonį pajausti sunku.Tik sausas girgždėjimas jaučiasi.

        Mdxacuk gi parašyti žodžiai ar sakiniai yra tarsi tiršta, aromatinga charčio ar hašlama. Lyg kokie tiršti lietuviški šaltibarščiai, kuriuos jau neskaitome, o tiesiog ragaujame, gardžiai srėbdami.

        • austras

          Nesvarbu, deja, už „tiršų šaltibarčių“ slypi viską gaubiantis brandus lietuviškas nacionalizmas, kuriame geriausiais lietuviais buvo Smetonos režimo metais subrandinti ūkininkai (vidurinioji autoritarinių laikų klasė), o šiandien – liberali rinkos ekonomika, pagardinta LRI teorijomis, meilė „nepriklausomybę atnešusiam“ Landsbergiui ir „neribotų galimybių“ konstatavimas atbula ranka nusistumiant už skurdo ribos gyvenančius žmones. Prie visko pridėjus aštrią neapykantą komunistiniam režimui – gausime mdxacuk. Tiesa, asmeniškai jis gal ir turi teisę pykti. Nes „neribotų galimybių“ metas leido mdxacuk pasijausti mdxacuk ir atsijojo tuos, kurie tokiais nėra (jei jam tai gerai – puiku). Beje, yra tokių, kuriems mdxacuk nepatinka. Nes jie nekenčia visuomenės, kurioje vyksta nuolatinė didėjanti mdxacukizacija. Ir ta ironija kartais perauganti į neapykantą – ne mažiau nuoširdi, už „tirštųjų šaltibarščių“ dvelksmą.

        • nesvarbu

          Vai, vai…ar galėjau aš čia taip parašyt? Austrai, juk „c“ nėra, kokia dar hašlama-juk chašlama, ir tik chašlama!!

  • dzyvai

    Maniau, kad demokratija – tai IR nuomonių pliuralizmas. Negi, tai, jog seimo pirmininkė ir jos padėjėjai turi kitokią nuomonę nei tinklaraščio autoriaus ir šią nuomonę viešai skelbia, yra smerktina?

    Negi „nesugadintos kartos atstovai“ turi galvoti tik taip kaip mąsto tinklaraščio autorius?

    Toks subjektyvus vertinimas kilo paskaičius autoriaus mintis. Tikiuosi, kad aš jų tiesiog gerai nesupratau.

    • Hmz

      Norite pasakyti, kad Račas neturi teisės kritikuoti politikų pasisakymų, nes pažeis jų teisę turėti kitokią nuomonę? Būkite toks malonus (-i), paaiškinkite, kaip čia yra.

      • dzyvai

        Šaunu, kad kitą nuomonę kritikuoja, pasako argumentus. Vienok šį straipsnį aš supratau (tikiuosi, kad klaidingai) kaip kitokios nuomonės turėjimas ir išsakymas = demokratijos siaurinimas.

  • pelke

    dapkaus „zurnalistika“ man primena vasiliausko ir vasiliauskaites zurnalistika – taigi nieko nuostabaus, kad nelabai imanoma kazka skaityt ar klausyt. o kasciunas – jaunas, bet nebutinai moka kalbet suprantamai, o stancikas ne toks ir jaunas.

  • Rimantas

    Idomu, ar pavyktų gerb. Artūrui ignoruoti bent minimalius homoseksualų teisių pažeidimus. Na tiesiog nebeskanu… Va pedofilijos tema jau seniai uždaryta, ir nieko, visi gyvi. Kad šildymo kainos neaktualios suprantu, bet gal yra ir kitų, naujų temų. Please!

    • mielas Rimantai, juk žinote: nepatinka, staltiesėle tamstai kelias. Galite net nebegrįžti. O pagal užsakymą nedainuoju.

    • Pritariu. Negirdėjau per 72 mano gyvenimo metus, kad Lietuvoje būtų pažeistos gėjų teisės.Dėja jų surengtos eitynės provokuoja pasauliui nuomonę, kad Lietuvoje skriaudžiami gėjai. Klausimas visiems. Kam tai naudinga? Kam naudinga sudaryti opiniją, kad kas tai Lietuvoje skriaudžia gėjus. Man atrodo, kad „gėjų problema“ norima nukreipti dėmesį nuo tikrai aktualių problemų.

  • nerijus

    Jei jau vaikai atsakingi už savo tėvų, senelių ar net prosenelių veiką, tai reikėtų įteisinti ir įstatymiškai., pvz.: jei tėvas gavo 10 metų nelaisvės ir nespėjo jo „atsėdėti“- mirė, likus 2 metams iki išėjimo, tai, priklausomai nuo to- kiek jis vaikų turėjo (dalinti ar ne), likusį laiką atsėdėti jo vaikams- po lygiai ar šią „privilegiją“ perleidžiant vienam (sudarius su juo sutartį).

  • Kad vaikai atsakingi už tėvus idėją paskelbė Lansbergis. Net bylą laimėjo. Taip, kad gerbimas „nerijau“ peržiūrėkit savo giminės „medį“ ir gal pradėkit džiovinti „suchorius“. Aš savo ištyriau, man reiks pasėdėti tiek pat kiek ir Lansbergiui.

  • Rimantas

    mielas Artūrai. Puikiai suprantu, kad „eik na…“, oi atsiprašau, „staltiesėle kelias“ yra tikrai idealus atsakymas į klausimą, į kurį dėl vienų ar kitų, skaitytojui nežinomų priežasčių nesinori atsakyt. Neperšu autoriui savo nuomonės. Tiesiog idomu kodėl? Smagu būtų išgirst ne „budinčią“ staltiesėlę.

    • mielas Rimantai, kažkaip nepastebėjau klausimo „kodėl“. Gal primintumėte, ko klausėte?

  • Rimantas

    Maniau suprasit iš „Idomu, ar pavyktų gerb. Artūrui ignoruoti bent minimalius homoseksualų teisių pažeidimus“. Formuluoju konkrečiau: Kodėl šiame bloge Artūrui homoseksualų teisių klausimas tampa prioritetiniu? Jei galima be staltieseles ir pan. Variantas, kad aš klystu, taip manydamas irgi tinka.

    • mielas Rimantai, į tamstos klausimą atsakyti yra labai lengva, kaip į bet kurį kitą dundukišką klausimą, tipo, kodėl aš esu kupranugaris.

      Be staltiesėlių ir pan., atsakymas yra labai paprastas: jei mokate suskaičiuoti iki dešimties, suskaičiuokite, kiek per pastarąjį pusmetį buvo įrašų susijusisų su homoesksualios orientacijos žmonėmis ir gautą skaičių palyginkite su per tą patį laikotarpį buvusiu visų įrašų skaičiumi (tam jau prireiks gebėjimo suvokti triženklius skaičius). Tada pažiūrėkite, ką reiškia žodis „prioritetinis“ ir gausite atsakymą į savo klausimą. Tikiuosi jį suprasite ir daugiau dundukiškų klausimų nebeuždavinėsite.

      • Rimantas

        mielas Artūrai. Smagu, kad pavyko tamsta truputuka išprovokuot. Gal tai dar procentuku sumažins dėmesį homoseksualams :) O kad „dundukiški“ klausimai turi savo paslėptą mintį tikrai supratot. Manau neprieštarausit – klausimas išspręstas visišku blogerio ir skaitytojo sutarimu.

  • Artūrai – labai šauniai buvai paviešinęs Konstitucinio Teismo užmačias perrašyti Konstituciją. O štai dabar suklupai lygioje vietoje, rašydamas: „Konstitucija nedraudžia rengti mitingus riaušių metinių proga, lygiai taip pat, kaip nedraudžia organizuoti homoseksualių žmonių eitynių..“
    Tuo tarpu Vilniuje organizuotas homoseksualistų paradas buvo antikonstitucinis dėl grėsmės visuomenės dorovei ir trukdymo visuomenei naudotis viešosiomis erdvėmis prie Baltojo tilto.

    Konstitucijos 36 straipsnis
    36 straipsnis
    Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus.
    Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.

    • VYTS

      O koks įstatymas teigia kad homoseksualų eitynės prieštarauja dorovei?

      • Respondentas

        Vaikų apsaugos nuo žalingos informacijos įstatymas. Keistas daug kartų, po spaudimo iš ES bet tai vis dar galiojantis įvairiomis formomis.

        • VYTS

          Kadangi organizatoriai negavo baudos už tai kad pažeidė tą įstatymą, matyt eitynės visgi jam neprieštaravo.

          • Respondentas

            Prieitas toks laipsnis, kad jau niekaip negalėtum – spaudimas iš aplinkinių per didelis. Bet kalbam ne apie tai. Kalbam apie skirtingas nuomones, apie reikalingumą ginti mažumas. Bet ES perkainuojamų vertybių daugumos spaudimas manau yra per daug galingas, kad galima būtų apginti mažumą manančių, kad visgi gatvėse puikuotis ir reklamuotis nelabai derėtų.

  • Išskirtinai geras įrašas, p. Račai, gaunat riebų balą ;)

  • saras

    Aciu uz puiku komentara. Akivaizdu, kad susiduriame su talibanu-fundamentalistais. Vienas ju sparnas, etnonacionalistinis-tautininkai ir murzos marazmatikai, kitas- Romos kataliku baznycios kisimasi i politika renmiantys religiniai fundamentalistai. Ir vieni ir kiti laikosi anti-europietisku vertybiu.

  • Zemaitukas

    Manau prie „lietuviškos“ demokratijos pačia blogiausia jos forma galima būtų priskirti, kai kurių seimo narių iniciatyvas, geriausias pavyzdys:
    „http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=391377&p_query=&p_tr2=“

  • Pingback: Šnekėjimo su dundukais kolekcija: rašykit, jums atsakys()

  • Pingback: Citata #385 S.Tamkevičius apie sudėtingą Lietuvos katalikų bažnyčios būklę | Artūras Račas()