Citata #364 E.Vareikis apie visuomeninius reikalus, krikščioniškumo jėgą ir naujus kryžiaus žygius

… Šiaip jau Seimo nario E.Vareikio straipsnį – ką ten straipsnį, iš esmė manifestą – būtina perskaityti visą.

Bet tiems, kas patingės, keletas citatų:

Neatsitiktinai katalikiškos organizacijos tampa ne tiek pasaulietinės evangelizacijos struktūromis, kiek grupelėmis, kovojančiomis už vieną ar kitą visuomeninį reikalą. Pavyzdžiui, kova prieš gėjų paradus ar parduotuvių darbą šventadieniais.

[…]

Mūsų tautos krikščioniškumas bu­vo jėga, kuri gerąja prasme išskyrė mus iš kitų. Bet dabar patys jo atsisakome tarsi dėl Europos, bet kur kas tikėtiniau, kad dėl politinio korektiškumo ir liberalumo. Dabar mūsų visuomenė, turinti mažiau krikščioniškos dvasios, yra silpnesnė, nesolidari, supykdyta, nebematanti kartais net ir prasmės dalyvauti valstybės kūrime.

[…]

Ar mums reikia naujų kryžiaus žygių (ypač atsakant į karingąjį islamą), ar mums reikia kantraus laukimo ir savo pozicijų gynimo ne efektingomis pergalėmis, o santūriu kasdieniu darbu?

[…]

Nesiplečiant į tokio pranašumo apibūdinimus, vis dėlto galima klausti, ar šiandien Bažnyčios ir valstybės autoritetų atskyrimas yra naudingas? Stačiatikių pasaulyje šiandien stebime nuoseklų valstybės gyvenimo krikščioninimą. Nepaisant kai kurių valstybių (Serbijos ar Gruzijos) ekonominių ir politinių sunkumų, viena po kitos kyla šventyklos, pretenduojančios būti didžiausiomis pasaulyje, mirę hierarchai laidojami su pagarba, lygia valstybių vadovams. Prezidentai ir premjerai nesidrovėdami remiasi savo ideologijoje tikėjimo tiesomis.

Katalikų ir protestantų pasaulyje taip nėra. Žinodamas ir jau minėtą politikų norą Bažnyčią paversti politinės kovos įrankiu, ir Bažnyčios nenorą pasaulietinę karalystę bandyti versti Dievo karalyste, suprantu, kad ligšiolinė konkordatų politika lyg ir patenkina abi puses, tačiau, – ir tai svarbu – netenkina visuomenės. Gal jau pribrendo laikas pokyčiams, konstatuojant, kad nuėjome gal ne visai tuo keliu, kad norime rasti tikresnį kelią?

… jei labai atvirai, tai tai, nors ir niekada nebuvau bailus, man pastaruoju metu pradeda darytis šiek tiek baisu…

Tačiau tam tikra prasme su E.Vareikiu sutikčiau niekada nebūčiau pagalvojęs, kad po 20 nepriklausomybės ir laisvės metų Lietuvos politikos elito sąmonėje pamažu pradės įsivyrauti viduramžiška tamsuma ir neapykantos kitaip mąstantiems ideologija.

(8 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)
Loading...
  • mdxacuk

    Komentaras pašalintas A.R.

    • Jonas III

      Kodėl radijas vis dažniau tampa moterimi? Tradiciškai visą laiką būdavo vyras.

      • Fredis*

        Mūsų kalba yra gyva, ji kuriama čia ir dabar.

        • Jonas III

          Priimu

  • Fredis*

    „… jei labai atvirai, tai tai, nors ir niekada nebuvau bailus, man pastaruoju metu pradeda darytis šiek tiek baisu…“

    Dirbtinai nenuoširdžios eilutės. Žinant kokios vyraujančios nuotaikos sklando visuomenėje. E.Vareikio ir dar kelių ar keliolikos krikščionių bijoti nereikia.

  • Fredis*

    Labai geras ryte paskaityti straipsnelis, kad nebūtų baisu:
    http://www.lrytas.lt/-12961049691294744643-naujoji-seno-sukirpimo-kair%C4%97.htm

    • austras

      Kadangi kolega Fredis čia labai stengiasi tai nusprendžiau pasistengti ir aš. Sakyčiau tekstas tarp geriausių pastarųjų 20 metų Lietuvos Respublikos padangėje užgimusių tekstų. Lietuva jame – kaip ant „Čiurlionio karalių pasakos delno“…

      N.Vasiliauskaitė

      Kaip atpažinti pseudointelektualą?

      Intelektualai, savaime suprantama, būna dviejų rūšių: tikri ir apsišaukėliai. Labai svarbu nesupainioti (ypač dabar, mūsų neramiais laikais, kai ima ryškėti ardomoji pseudointelektualų veikla), tad jūsų paslaugoms – grakšti, nesudėtinga, didelės taikomosios vertės atpažinimo schema su aiškiai ir paprastai surašytais tiriamo neatpažinto objekto tikrumo ir netikrumo požymiais (ekspertu šioje subtilioje srityje gali būti kiekvienas – tereikia trupučio „gyvenimiškos išminties“ ir įgimto sveiko proto).
      Pradėkime nuo apsišaukėlio (nuvalius apnašas, auksas sušvis pats). Pseudointelektualu teisėtai vadintinas asmuo, kuris kelia alergiją plačiajai publikai, nes

      a) žaloja gimtąją kalbą (vartoja tarptautinius žodžius – tokius kaip „diskursas“, „falibilumas“, „eksplikacija“ – ir negirdėtas pavardes);

      b) turi universiteto diplomą ar net mokslo laipsnį ir tai matosi;

      c) keistai pralinksmėja išgirdęs frazes „mano giliu įsitikinimu“, „gyvenimiška patirtis man sako“, „aš, kaip visi normalūs žmonės, manau“ ir pan.;

      d) veliasi į viešas diskusijas ir akcijas, bet tiktai tam, kad savo nesuvokiamais postringavimais drumstų skaidrų vandenį („kiršintų tautą“) ir demonstruotų liguistą niekam nereikalingą gebėjimą plaukti prieš tautinę srovę;

      e) turi humoro jausmą ar net polinkį būti ironišku (ypač sunkus atvejis);

      f) daugiažodžiauja, skęsta pleonazmuose, ieško retorinių efektų, klaidžioja aiškinimuose, apibrėžimuose, perskyrose, klasifikacijose ir klaidina kitus, užuot kalbėjęs „tiesiai šviesiai“, „trumpai drūtai“, kapotais sakiniais, o dar geriau – vienijančiais šūkiais („Sveika tauta – Lietuvos vertybė!“);

      g) stokoja „brandumo“ arba „prigimtinės išminties“ (tai tas pats) – yra beviltiškai paviršutiniškas (Žinote, kada subręsta vandens malūno ratą sukantis mulas? Tada, kai išmoksta eiti ratu ir nustoja spyriotis, nors galutinė branda pasireiškia vėliau, tada, kai, sutvirtėjus smegenų kraujagyslių sienelėms, atitarnavęs mulas-veteranas suka ir suka ratus po pievelę savo malonumui, nes pagaliau suprato – Arbeit macht frei).

      Dar jis yra

      h) ekshibicionistas (nedovanotinai dažnai kalba pirmu asmeniu, sako „aš“, užuot prisidengęs kuo tankesne firmos „Mes“ antklode ar apsimetęs nepastebimu naratoriumi, kurio paskirtis – nušviesti tarsi prožektoriui sceną ir leisti joje išryškėti kitiems veikiantiems asmenims);

      i) grafomanas (rašo nedidaktinę literatūrą ir rašo gerai);

      j) nepatriotas (nemano, kad gimė geriausioje iš geriausių visuomenių ir nestokoja kvailumo apie tai pasakyti garsiai);

      k) amoralus (nekuklus: niekina minios moralę);

      l) „knygų žiurkė“ (skaito baisiai nuobodžias knygeles, visiškai nereikalingas paprastam žmogui, ir to nesigėdija).

      Bet užteks apie jį. Tikrasis, autentiškas (home-made) intelektualas – visai kas kita. Štai jis, droviai šypsosi slėpdamas savo padėvėto, bet prižiūrėto klasikinio kostiumo aksesuarus (tautinę juostelę, atstojančią kaklaraištį, megztas vilnones šlepetes, per trumpas kojines, sugedusį klausos aparatą) ir laukia jūsų dėmesio:

      a) pirmiausia ir svarbiausia, jis – tikras liaudies (atsiprašau, tautos) sūnus (tautos dukros nesiskaito, jos – neintelektualios, jos gimė tam, kad būtų rausvaskruostėmis intelektualo „mūzomis“ ir kurstytų šeimos židinį); mieste jis gyvena lyg tremtinys, jo nosis, išsausinta populiarių brošiūrų dulkių, ilgisi kaimiško kvapo, o rankos – daržo džiaugsmų;

      b) rašo šiltai, švelniai, lyriškai, pamokomai, „pozityviai“, „meilės ir širdies“ kalba, dažnai netgi eiliuotai (perskaitai ir pasidaro jauku ir gera lyg gimtadienio šventėje prie torto su žvakutėmis: kiek draugiškų veidų, kokie visi gražūs!);

      c) kalba visada rimtai, su rūpesčio dėl tautos ateities – kurią ganyti jaučiasi pašauktas – gaidele balse;

      d) kaipo labai dvasingas sutvėrimas, tikras intelektualas mėgsta pakylėtu tonu samprotauti apie „didžius dalykus“, o jo jausmai ne mažiau kilnūs ir paprasti nei jo mintys (meilė Tėvynei, Žemei, Motinai, žmonai, vaikučiams);

      e) jam būdingas sveikas valstietiškas pasidygėjimas visokeriopu „dekadansu“, kurį jis (ko tik Lietuvoje nebūna!) beveik tapatina su „masine kultūra“. Mąsto jis, reikia pripažinti, itin originaliai: high culture jam – tai folkloras, nučiupinėtas šalkauskiškos interpretatoriaus erudicijos pirštais, ir ekstatinis, tačiau ramus ir visai padorus ištirpimo „tautos dvasioje“ svaigulys, o pop-culture – svetimi vėjai iš Vakarų Europos;

      f) „masinės kultūros“ ir vartotojų visuomenės kritika – tas vakarietiškos kairės „arkliukas“ – tikrojo inteligento galvoje (o, istorijos ironija!) virsta naudingu instrumentu „tautinės savimonės“ žadinimui beigi „tradicinių vertybių“ apologijai (tikras lietuviškas inteligentas – būtinai dešinysis, artima George‘ui Bushui prasme);

      g) mylimiausi jo filosofai – Antanas Maceina ir Vydūnas, o iš gyvųjų – Josephas Ratzingeris, mėgstamiausias poetas – Justinas Marcinkevičius, rašytojas ir publicistas – Vytautas V. Landsbergis Jaunesnysis, meno kūrinys – medinis Rūpintojėlis visose savo epifanijose (jaunesnės kartos tikrieji intelektualai šventai tiki populiariąja psichoanalize „froidizmas visiems“, bet tai nė kiek netrukdo jiems dabintis visais kitais šio sąrašo atributais);

      h) jis – katalikas, bet ne jėzuitiškos atmainos, o romi ganomoji avelė, nežinanti, kas yra „distancijos patosas“à la Nietzsche, todėl tauta jį gerbia ir noriai rinktų „Metų šviesuoliu“, o kolegos nepavydėtų net Nacionalinės premijos.

      Taigi, portretai nutapyti. Juos palyginus aiškėja didi absoliuti Tiesa: tikrasis lietuviškas intelektualas – tai veidrodis, kuriame teta Danutė ir dėdė Bronius mato patys save, tik truputį „daugiau mokytą“ ir mokantį „gražiai pakalbėti“ (taip gražiai, kad išspaustų ašarą). Laisvalaikiu siūlau paieškoti struktūrinių skirtumų tarp „masinės“ ir „tikrojo intelektualo“ sąmonės – gal ir surasite kokį. Bet geriau nereikia: o tai –„tikrumas“ suskilinės…

      http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/nvasiliauskaite-kaip-atpazinti-pseudointelektuala.d?id=11434665

  • Dainius

    Gal mielas Artūrai galėtumėte argumentuoti, kur Vareikio žodžiuose ar kur kitur įžvelgėte imančią įsivyrauti „viduramžišką tamsumą ir neapykantos kitaip mąstantiems ideologiją“?

    • gied

      Bent jau pastraipa apie kryžiaus žygius man nepatiko. Labai.
      O ir šiaip, tai apeliuoja į mažą, specifinę rinkėjų grupę. Tą, kuriai kunigai pasako „ko nerinkti“. Ar jie Lietuvos dauguma? Sprendžiant pagal bažnyčios lankymą, ne.
      Beje, Lietuvoje labai patogu žaisti katalikybe. Paklausti, dauguma žmonių atsakytų, kad jie katalikai. Tačiau daugelis iš jų lankosi bažnyčiose krikštynų, pirmos komunijos metu, kartais – per Velykas ir Kalėdas, per pirmasias savo vestuves, o po to per laidotuves.
      Visgi… jų emocijomis taip lengva manipuliuoti vareikiams ir panašiai.

      • Dainius

        Gali daug kas nepatikti, tačiau pastraipa apie kryžiaus žygius visai ne į kryžiaus žygius šaukia. Tai švelnus retorinis klausimas su potekste, kad kasdieniu darbu, o ne rėksnių veiksmais krikščionybė pasiekia savo įtaigumą. Didelė bėda, kad kai kurie dūsaujantys dėl bet kokios krikščioniškos minties pareiškimo visai atpranta skaityt tarp eilučių.
        O dėl tos minties, kad jų emocijomis taip lengva manipuliuoti, tai pasakysiu, kad nei lengviau, nei sunkiau nei visų kitų. Čia tiesiog teiginys laužtas iš piršto. Nes pats teigiate, kad daug save vadinančių katalikais yra nominalūs, tačiau kažkodėl manote, kad nors jei ir pavirštutiniški savo relgininėje praktikoje, tačiau kažkodėl turėtų įsiklausyti į Vareikio ir panašių mintis. Čia nėra loginio ryšio. Jei jie nominalūs tai ir jų ryšys nominalus su krikščioniškom vertybėmis ir tokių, kaip Vareikis mintimis.

      • Dainius

        Čia man kita išvada peršasi, kad būdami paviršutiniški ir nominalūs jie nėra atsparūs įvairiems vėjeliams ir bet kokio plevėsos iškeltiems lozungams. Ir čia tinka ne tik kalbant apie šventinius krikščionius, bet ir tuos, kurie neva pataiko laiko dvasią yra šiuolaikiški, suprask, žiūri į tikėjimą kaip į viduramžišką atgyveną.

      • gied

        Dainiau:
        Man problema štai kur. Lietuva deklaruojama katalikiška valstybe, kur (berods) 60%+ gyventojų „yra“ katalikai. Tuo pačiu, pagal bažnyčios kanonus, tikras katalikas turi per metus išpažinti BENT kartą nuodemes, lankytis vieną kartą per savaitę bažnyčioje (minimum 2 kartus per metus, bet čia taikoma labiau silpnos sveikatos žmonėms) ir t.t. To nėra. Tačiau visiems gerai: bažnyčia išlaiko savo statusą ir gali kelti savo sąlygas, pvz nemokėti mokesčių ir neatlikti surinktų aukų buhalterinės apskaitos pagal LR įstatymus. Partijoms gerai, nes yra dar vienas ruporas pasiekti tuos 5-10% Lietuvos, ir morališkai paveikti šiek tiek daugiau wannabe katalikų, o daliai visuomenės tai suteikia netikrą priklausomybės kažkam jausmą.

        Ir dabar atsiranda politikų, kurie priešpastato Lietuviškai katalikybei blogį – islamą, gėjus, moters apsisprendimo teisę, laisvamanius, etc. Kas ne su mumis, tas prieš mus. Nereikia pamiršti, kad katalikybė susiformavo iš poreikio turėti valstybinę religiją, kuria būtų galima valdyti žmonių mases. Būtent tuo ir naudojasi politikai, manipuliuodami tais, kurie save tik laiko katalikais, sulygindami kitus su žemesnės rūšies žmonėmis…

        Ir nereikia maišyti – aš nieko prieš krikščioniškos minties pasireiškimus neturiu. Kol nebandoma atimti iš kitų laisvos apsisprendimo teisės ir nėra sukuriamos išskirtinės sąlygos.

        • Dainius

          Tad nereikia ir kitiems užkišinėti burnos, jei taip branginate savo laisvo apsisprendimo teisę. Tą teisę išsakyti savo mintis turi ir Vareikis ir kt. į jį panašūs. Juoba, kai apeliuoja į savus, ty tuos kuriems tos vertybės yra artimos. O jei jūs dar sumanysite apmokestinti aukas, kurios jau sykį ir taip buvo amokestintos ir apdėti mokesčiais bažnyčią, kurios tikslas nėra pelno siekimas ir tiesą sakant jokio pelno ji ir neturi iš tų rinkliavų, tai aišku sveikintinas mąstymas. O dėl tų tikinčiųjų, kurie neišpildo bažnyčios keliamų jiems reikalavimų, tai, atsiprašau, ne jūsų, o jų sąžinės reikalas. Kaip ir jų aukos bažnyčiai. Čia jūsų neturėtų nei piktinti nei apskritai liesti. Taip pat, kaip ir baimė dėl jų sumanipuliavimo. Patikėkit ten renkasi (kad ir retai) nedurnesni už jus.
          Dabargi teiginys „Nereikia pamiršti, kad katalikybė susiformavo iš poreikio turėti valstybinę religiją, kuria būtų galima valdyti žmonių mases.“ yra perdėm supaprastintas ir naivus. Tiek supaprastintas, kad net iškreipia bažnyčios reikalo esmę. Čia tipiškas marksistinis mąstymas, kuriame iš tiesų yra dalis tiesos, bet nemanykime, kad tuom viskas pasakyta apie bažnyčią. Jei mes bažnyčia siesime tik su pinigais ir politine įtaka bei siekiais, tai visiškai neužkabinsime dvasinių dalykų, kurie nors ir liko nepastebėti marksistų, bet sorry, ir toliau sudaro bažnyčios esmę ir pragyvens ir marksistus, Račą ir kitus. Nors jau seniai marksistai teigė Bažnyčios krachą, kad ji jau atgyveno, bet kaip matome, tai toli gražu ne tiesa. Ir pabaigai svarbu suprasti,kad kai dalykas atgyvena, jis pats savaime nunyksta. Tas turėtų atsitikti ir su krikščionybe, jei tai būtų tiesa, kad ji jau išsisėmė, atgyveno. Bet kol kas tai tik tuščias lūkestis. O žymiai prasmingesnis lūkestis krikščionių, siejamas su anapusybe.

          • gied

            Dainiau:
            Bažnyčia yra vienintelė institucija, kuri ne tik neturi mokėti mokesčių, bet ir gali vesti apskaitą kaip nori. VŠI, nors ir nemoka mokesčių iš pajamų, gautų už savo veiklą (iki t.t. ribos), bet turi vesti apskaitą ir pateikti deklaracijas. Beje, pagal šitą logiką nereikėtų rinkti mokesčių ir iš įmonių, parduodančių paslaugas tiesiai gyventojams – jų pajamos ir taip yra apmokesdintos.
            Reikšti nuomonės niekam nedraudžiama. Kaip ir prieštarauti tai nuomonei.

    • mielas Dainiau, žinoma, kad galėčiau, tačiau kartą jau įsitikinau, jog su tamsta neverta gaišti laiko. Pamenate – apie užčiaupimus, šaipymasi ir atsilikėlius. Nematau prasmės kalbėtis su asmeniu, kuris arba nesugeba prisiimti atsakomybės už savo žodžius, arba ką nors pasakęs iš karto pamiršta.

      • Dainius

        Visgi aš bent pamėginau atsakyti į Jūsų prašymą argumentų analogiškoje situacijoje. Šiuogi atveju, drįstu teigti, padaręs, nesupykite, neadekvačią išvadą (kurią pacitavau), arogantiškai neriate į krūvus. Suprask, man čia ne lygis su tavimi kalbėtis,nes tu nesugebi prisiimt atsakomybės už žodžius ir plius dar užuomarša. Gal ir pastarąjį savo teiginį galėtumėte argumentuoti?

      • Dainius

        Aš prisiėmiau atsakomybę už savo žodžius aną sykį, tik jie jūsų neįtikino. Bet tai niekaip nesusiję su mano atsakomybe. O antra, aš nieko nepamirštu iš to, ką esu pasakęs. Tad norėčiau, kad ir Jūs prisiimtumėte atsakomybę už savo žodžius ir nesidrabstytumėte nepagrįstomis išvadomis.

        • mielas Dainiau, kaip ne kartą esu sakęs, ne anoniminaims dundukams mokyti mane, kaip turiu elgtis.

          • Dainius

            Sorry, aš nesu prisistatęs šiame bloge kaip anonimas, o juoba kaip dundukas. Jūsų įvertinimas kaip „dunduko“ yra ir dar vienas argumentas jums į vakarykštį susirašinėjimą dėl Jūsų „korektiško“ bendravimo.

  • Azuolas

    Aš tai nematau pagrindo būgštavimui. Natūralu, kad tai, kuo žmogus tiki, įtakoja jo politinę programą ir veiklą. Jei politikas religingas, tai jo asmenyje gali ir išnykti bažnyčios ir valstybės atskyrimas. Tai, jei kam tas atskyrimas labai aktualus, galima tiesiog imti ir nebalsuoti nei už tokį politiką, nei už tokią partiją, kurioje tokie politikai tarpsta.

    • Sejanus

      Valstybės ir bažnyčios atskyrimas yra ar turėtų būti įtvirtintas įstatymais. Lygiai kaip vagysčių draudimas. Išrinktas politikas negali vogti, net jei jo ideologija artima Italijos mafijai.

  • mdxacuk

    Su savo tamsumu ir neapykanta kitaip mąstantiems kokiais 1989 m. Vareikis būtų puikiausias fakulteto komjaunimo sekretorius.

    • mielas mdxacuk, koks tamsta sąmojingas. Čia įdomu iš pionieriškos, konjaunuoliškos ar komunistinės patirties? O gal buvote klapčiuku? Galite neatsakyti, juk vis tiek tai tebus anonimo komentaras.

    • mielas mdxacuk, ir dar pamiršau paklausti: gal kartais tamstos sąmojingumas kilęs iš tamstos darbo KGB informatoriumi? Juk jie taip pat būdavo labai drąsūs anonimai. Gal tamstos slapyvardis nuo tų laikų? Nors vargu bau – jis juk liberalia dikatatūra dvelkia. Būtų labiau tikęs koks „stalcuk“ ar kruščcuk“, na bent jau „sniečcuk“. O geriausiai „redstupcuk“.

    • Dundukas

      jau keliolika minučių negaliu sustoti kvatojęsis iš subtilaus mdxacuk komentaro :)

  • bach

    Konservatoriai puikiai žino, kad jų nepalaužiams elektoratas yra tikintys katalikai (dauguma senyvo amžiaus „patriotų“), jie sudaro 4-5 proc visų rinkėjų, tačiau kai į rinkimus ateina 40-50 proc. visų rinkėjų, o tie radikalaia katalikai balsuoja praktiškai visi tai duoda apie 10 proc. balsų visų balsavusių, kas proporcinėje rinkimų sistemoje yra labai daug turint omenyje kiek daug partijų dalyvauja rinkimuose ir kiek jų neperžengia reikiamo proc. balsų. Todėl radikalus konservatorių sparnas turi maitnit savo rinkėja šitomis viduramžių nesmonėmis ir palaikyti „tikrąja konservatorišką dvasią“ kad tik netyčia nepagalvotų jų ištikimas rinkėjas, kad konservatoriai tapo tolerantiški pvz. tarkim gėjams… Taigi visa ta seimo naroio rašliava kuri persisunkusi pigiomis alia „vertybėmis“ eilinis priminimas prieš rinkimus, kad mes vis dar tokie patys už kuriuos jūs balsuojate pastaruosius 20 metų…

  • Donatas

    Perfrazuojant mdxacuk komentarą: Su savo tamsumu ir neapykanta kitaip mąstantiems kokiais 1989 m. Racas būtų puikiausias fakulteto komjaunimo sekretorius.

    Paneikite jei kas galite.

  • sert

    Vareikio straipsnis ir man labai patiko.

  • O ko čia jau taip baisu, Artūrai?

    Žmonės turi nuomonių ir minčių, jas garsiai sako.

    Kad nuomonių būtų įvairių ir kad jos visos būtų girdimos – ar ne apie tai ir svajojome prieš ketvirtį amžiaus?

    • taip, Aurelijau, nuomonių gali būti įvairių ir gerai, kad jos garsiai sakomos. Pavyzdžiui, viduramžiais buvo garsiai sakoma, kad šiek tiek kitaip mąstančius reikia deginti ant laužų arba sodinti ant kuolo, praėjusiame amžiuje kai kas sakė, kad čiginai ir žydai gadina žmonių rasę ir todėl pasaulį būtų gerai nuo jų apvalyti, tame pačiame amžiuje kai kas dar manė, kad lietuviams, turintiems savo ūkelį ir porą gyvulių geriausia vieta gyventi yra Sibire. Tos nuomonės buvo sakomos garsiai ir net įgyvendinamos. Ir tikriausiai niekam nebuvo baisu.

      • na, krikščionis irgi varė į arenas ir gulagus.

        problemos ne tos, kad žmonės kalba. problemos prasideda tada, kai kažkas sako: „aš žinau, kas yra gėris jums ir visomis priemonėmis padarysiu, kad jums būtų gerai. mišką kerta, skiedros lekia.“

        ar inkvizicija degina, ar bedieviai šaudo – ir vieni, ir kiti yra fanatikai, nelabai beturintys proto.

        ateistai gali būti lygiai geri fanatikai. patirties turime.

        ir sakinys „uždrausti, sunaikinti, išrauti“ gali ateiti iš bet kurio šono, nepriklausomai nuo ideologijos.

        Vareikio tekste fanatizmo aš vis dar nepastebėjau – katalikas nuoširdžiai susirūpinęs savo tikėjimo platinimu ir tiek.

        Bet taip, tiesos tavo sakiniai turi – raginimai paramstyti tikėjimą valstybės galia jau gali būti takelio link fanatizmo pradžia.

        • Smokas

          Aurelijau, durnaropių sėklų visur buvo ir bus. Sakyti, kad jos kelia nerimą, būtų neprotinga. Nerimą kelia dirvožemis, į kurį jos barstomos. Lietuvo žemė per šimtus metų labai gerai joms įdirbta.

    • Sejanus

      Man susidarė įspūdis, kad prieš ketvirtį amžiaus daug kas svajojo vienokią diktatūrą pakeisti kitokia. Ir, ne mažiau svarbu, vienus valdančiuosius kitais, t.y. savimi :)

      Nori nenori, kartais prisimeni „Gyvūlių ūkį“…

    • Smokas

      nerimas kyla tame, kad Račo sūnaus karta dar kelianti vilties gali ir nebesuspėti…

  • Bryan

    Artūrai, gal leisi man čia įdėti ilgoką bet, manau, aktualią citatą vieno XX a. katalikų šventojo, kuris gal Tave šiek tiek nurims: „Laikiniems dalykams dogmos netaikomos. O peršamos absoliučios tiesos ten, kur kiekvienas turi teisę spręsti savo nuožiūra, atsižvelgdamas į savuosius interesus, kultūrą ir asmeninę patirtį, žemina žmogaus orumą. Piršdami dogmas laikiniems dalykams, neišvengiamai prievarta spaudžiame kitus ir negerbiame artimo. Tuo nenoriu pasakyti, kad į laikinus dalykus krikščionis turi žiūrėti atmestinai ar abejingai. Tik iš dalies. Tačiau manau, kad krikščionis turi suderinti žmogišką pilietinio ir visuomenės progreso troškimą su suvokimu, kad reikia apriboti savąją ir gerbti kitų nuomonę bei mylėti ir pripažinti visų teisę į savo nuomonę.“ (tai ištrauka iš 1969 m. Šv. Chosemarijos Escriva publikuoto straipsnio, http://www.opusdei.lt/art.php?p=41763)

  • Respondentas

    Juokingai atrodo Račo baimės. Tokia sintetinė. O dar visai neseniai per Kristaus gimimo šventę gavęs dovaną nieko nebijojo.
    Arkliui aišku, kad su tokiu pasakymu Vareikis kreipiasi į jau išėjusius arba va ant slenksčio stovinčius. Viskas – tokių saujelė. Tokie jau nebeturi jokių teisių! Įsivaizduokite ar dabar visuomenėje, darbe būtų paprasta pasakyti – aš esu tikintis ir tikiu kad Biblija Dievo žodis ir ten parašyta absoliuti tiesa? Juk įsivaizduotike ar jis galėtų turėti teisę pareikšti nuomonę, kad mokykloje galėtų būti be evoliucijos apžvelgta ir sukūrimo programa, pagal Bibliją? Ar galėtų pasakyt, kad Dievo duoti įsakymai yra matas kaip atskiriamas gėris nuo blogio? Ar galėtų? Gi iš karto uždusintas būtų.
    Kaip būtų su Tolerantiškumu tada? Ar nepasirodytų jo didenybė Tolerastiškumu beesąs?

    • vaiva

      Nežinau šiuo metu Lietuvoje tokios darbovietės, kur žmogus turėtų bijoti prisipažinti esąs tikintis. Jei vis dėlto bijo, tai gal ne toks jis ir tikintis?

      • Dundukas

        Yra. Pamatęs skelbimą, kad „Caritas“ ieško padėjėjų, užsukau pasiteirauti.

        Vos spėjau mandagiai pasisveikinti „As-salam alaykum, Allahu Akbar“, kai man kažkodėl pareiškė, jog netinku.

      • Respondentas

        Vaiva > lygiai kaip aš nežinau darbovietės, kur žmogus bijotų pasakyt homoseksualus. Ir visgi, jei mokykloje pareikštumėte, kad gamtos mokslų programoje apžvelgsit kreacionizmą ir atskleisit evoliucijos spragas kaip manote kiek laiko dirbsite? Jeigu policijoje pareikšite tikintis Biblija ir ja vadovausitės kaip didžiausiu autoritetu, tai spėkite kiek laiko dirbsite? Jei „didžiai gerbiamam Lietuvos radijuj ir televizijoj“ pradėtumėt vesti laidas kaip „didžiausiai pagerbtas Tomas Dapkus“ ir pasakytumėte, kad vadovausitės Biblija, kaip didžiausiu autoritetu, kiek laiko dirbsite, galima ir toliau tęsti. Bet gal ir tiek pakaks. Nors esu įsitikinęs manote, kad yra labai daug vietų kur tikintiems neturėtų būti suteiktos pernelyg didelės teisės reikštis? Skirtingai nei „diskriminacijos“ aukoms

        • vaiva

          Respondente, bet jei mes sutariam, kad Lietuva nėra teokratinė valstybė, tai kaip ir neturėtų būti tokių pareiškimų, apie kuriuos Jūs čia rašote. Tikėti ar netikėti – kiekvieno asmeninis reikalas, tad valstybinėse mokyklose yra mokymo programos, kurios yra privalomos, tas pats su policija, visuomeniniu TVR ir t.t. Bet, tarkime, ,,Marijos radijas“ yra visai kas kita ir vadovaujasi krikščioniškomis tiesomis išimtinai ( kas yra absoliučiai natūralu).
          Dėl prisipažinimo darbe gal kiek neaiškiai pasakiau. Turėjau galvoje, kad darbe tu gali ramiai deklaruoti esąs tikintis ne tik darbdaviui:-) Tai nereiškia, kad tuo remdamasis gali nevykdyti darbinių pareigų ar pan.
          ,,manote, kad yra labai daug vietų kur tikintiems neturėtų būti suteiktos pernelyg didelės teisės reikštis?“ Manau, kad teisės reikštis turi būti vienodos visiems visuomenės nariams, išskyrus tuos, kuriems tokia teisė apribota įstatymu.

          • Respondentas

            Vaiva > ta tema prasidėjo kai paminėjau, kad tokių mažuma – saujelė. Ir gal būt jums ir atrodo, kad darbe gali laisvai taip pasakyti ar mokykloj vaikai gali laisvai pareikšti esą tikintys Dievu ir Biblija. Diskiriminacija prasideda nuo to, kad toks žmogus iš karto priskiriamas mažiau protingiems, neturintiems pagrindo, patiklesniems, lengvai manipuliuojamiems. Durno darbuotojo niekam nereikia. Durno klasioko niekam irgi nereikia. Durnų pasisakymų už religiją irgi niekam nereikia – nebent tokiems skirtam radijuj.
            O tai kad valstybė nėra teokratinė, dar nereiškia, kad ji automatiškai ir tolerastinė. Ir jei jau norime būti tesingi, tai gal leiskime paskelbti visokias nuomones ir nepulkime isterikuoti, kaip kad dažnai matome ir šitame bloge. Jei jau pateikiama neteisinga info apie evoliuciją, apie homoseksualizmą, tai gal leiskim pateikti ir alternatyvią info? Bet panele Vaiva – alternatyvios info pateikti negalima. Homoseksualizmą pavadinti nukrypimu jau nebegalima – ES, Donskis, žiniasklaida užsirėktų, švedijos parlamentas blokuotų vizitus į Lietuvą – izoliacija Mokykloje vaikams pravedus sukūrimo pamokas, tėvai iš kartų ant ausų pastatytų direktorę, o švietimo skyrius pradėtų tyrimą. tokia informacija negalima be atskiro kiekvieno tėvų sutikimo. Priešingai nei lytinio švietimo programa.
            Tad Vaiva, kad valstybė ne teokratinė tai žinau, bet tai kaip visgi tokioje valstybėje su pakantumu ir laisve?

          • Valentinas

            Kreacinizmas požiūris yra puikiai išdėstomas tikybos pamokose. Visos tamstos nurodomos problemos yra netikros ir iš piršto laužtos. Iš tikro yra atvirkščiai – Račas deklaruojantis ateizmą susilaukia daugiausia užsipuolimų ir priekaištų. Pasakyti,kad esi tikintis yra ne tik nebaisu, bet ir prestižišką. Maldeikienė jau daug laiko byloja kokia ji tikinti ir dar nebuvo nei vieno komentaro, kuris ją už tai laikytų durne. Buvusieji komunistai dalyvauja mišiose, yra laikoma įžeidimu, kai buvęs komunistas – prezidentas neįleistas į Katedrą, o jo bendražygiai buvę komunistai visi kaip vienas iš keršto važiuoja jo paminėti į kitą bažnyčią kažkur ten vidurio Lietuvoje. Religinės šventės yra visuotinės valstybinės šventės, vyskupai laimina Seimą, o kunigai kaip autoritetai dalyvauja pokalbių laidose pas rūtas. Visa tai yra pokazucha aišku, bet teiginys, kad tikėjimas yra diskriminuojamas yra absoliučiai neteisingas. Per rugsėjo 1 pirmas žmogus po mokyklos direktorės kalbą pirmokėliams rėžia kunigas:

            „pamojuokime ne palydovui, o dangiškajam tėvui, kad jis mus palaimintų“.
            Fui.

          • vaiva

            Respondente, dėl mokyklų nesutinku. Kaip sakiau, valstybinėse mokyklose yra valstybės patvirtinta mokymo programa ir ji visiems vienoda.Bet ne valstybinėse – prašau, gali būti ir kitokių nuomonių. Imkime, pavyzdžiui, Kretingos pranciškonų gimnaziją (ar bet kurią tokio tipo m-klą). Skaitome mokyklos viziją: ,,Gimnazija pranciškoniškoje dvasioje ugdo laisvą, pilietišką, kūrybingą ir atsakingą asmenybę, gebančią rinktis prasmingus gyvenimo ir veiklos tikslus, puoselėjančią katalikų tikėjimą, tautos tradicijas bei kultūrą.“ Ar tokioje mokykloje tikintis mokinys gali būti išvadintas durniumi būtent dėl tikėjimo? Niekada gyvenime.
            Ir šiaip pritariu Valentinui – tikėti dabar madinga ir naudinga, daug sunkiau prisipažinti netikinčiu.
            O kad durno darbuotojo niekam nereikia – tai čia šventa tiesa. Bet kuo čia dėtas tikėjimas?

          • Valentinas

            Beje, naują aplinkelį, kuris man labai palengvins gyvenimą, šiandien šventino tas pats kunigas, kuris kvietė pamojuoti dangiškam tėvui, o ne palydovui. Tarsi dievui rūpėtų estakados…

          • nerijus

            Valentinai

            Visada įtariau, kad gyveni šalia „dujininkų“ (iš šaligatvių, filmuke, kur Tamstos katinas „žaidžia“ su paukščiuku :)

            Ar bent žinote, kodėl ten yra tunelis, o ne paprastas kelias?..Triukšmas :)
            Ties eilinių žmonių namu, tokio tunelio nebūtų…
            Pavyzdys: Gerosios Vilties žiedas.

            „Dujininkai“ valdo…

          • Respondentas

            Vaiva > man atrodo ne apie tas pačias grupes kalbame. Be abejo, jei kalbame apie deklaruojančius katalikus tai taip, jie laukiami, bet jų tikėjimas neturi peržengt ribų. O ir pažiūrėjus į paskutines apklausas, pasirodo, kad vos daugiau nei trečdalis tokių deklaruojančių tiki, kad Jėzus prisikėlė iš numirusių! Aš juos vadinčiau ne tikinčiaisiais, o tradicijas puoselėjančiais. Jei vertinami kaip tradicijas išlaikantys pagal mūsų protėvius. Reikia suprast, visgi šimtmečius Rusija tradicijas norėjo išguit, tad nenuostabu tas noras jas išlaikyti ir saugoti. Apie deklaracinius tikinčiuosius nekalbu, nes net ir A.Račas sėda prie Kalėdų, Velykų stalo, cittuoja 10 Dievo įsakymų – katalikiškų, iškraipytų, bet cituoja. Neabejoju kad nueina reikalui esant ir į vestuvių ar keturnedėlio ar krikštynų mišias ar pan. Ne apie tokius tikinčiuosius kalbu. Kalbu apie tuos, kurie visuomenėje vadinami fanatikais, radikalais ir pan. T.y. kurie deklaruoja, kad Biblija yra aukščiausias autoritetas ir ja vadovaujasi. Va čia ir prasideda diskriminacija.
            Valentinai > visų pirma jums reikėtų žinoti, kad vaikai jau dabar į tikybos pamokas renkami su gana stipriais paraginimais, nes programos numatytos, etatai yra, o vaikų nesurenka. Ir jau patikėkit, kas kas, bet sukūrimas, kaip disciplina, pagrindžiama faktais ten tikrai nedėstoma.
            Visos kitos išvardintos problemos turėtų būti siejamos ne su tikinčiaisiais o su tradicijas puoselėjančiais – nesikartosiu atsakymo Vaivai.

          • Respondentas

            Oj Valentinai – tik atsakęs pamačiau kitą jūsų postą žemiau, kur teigiate visiškai priešingai nei poste aukščiau. Atsiprašau, daugiau neatsakinėsiu – leisiu pirmiausiai pačiam susigaudyti.

          • Valentinas

            Nėra jokio prieštaravimo. Visada teigiau, kad lietuviai yra pseudokatalikai. Tai yra sako, kad yra katalikai o elgiasi kaip nekatalikai.

          • vaiva

            Respondente, labai jau aptakios Jūsų frazės. Bandau suprasti, kas yra tie fanatikai, kuriems, anot Jūsų, Biblija yra aukščiausias autoritetas ir ja vadovaujasi? Tikrai nesinorėtų, kad darbe žmonės, užuot dirbę, garsiai kalbėtų rožinį.Netgi ir Šventam Rašte pasakyta: kas Dievo – Dievui, kas ciesoriaus – ciesoriui. Santykis su Dievu yra privatus, be to, tam yra bažnyčia ir kitos, tam skirtos vietos.
            O kad vaikų į tikybos pamokas nesurenka – tai čia kieno problema? Manau, čia yra tėvų apsisprendimas ir būtų labai blogai, jeigu, kaip Lenkijoj, tokius klausimus pradėtų reguliuoti valstybė.

          • Respondentas

            Vaiva > na va matote – net nežinote kaip visgi tie tikintieji atrodo, viskas ką galite įsivaizduoti tik stereotipinius, rožančių apsikabinusius. O dar neseniai neabejojote, kad tokių beveik absoliuti dauguma. Reikėtų nepamiršti, kad iš tų kas lanko katalikų bažnyčia, kaip minėjau apklausa parodė, kad vos daugiau nei trečdalis tiki kad Kristus prisikėlė – be ko šiaip krikščioniško tikėjimo pradžia neįmanoma!
            Užvesiu jus ant kelio: tarkim protestantiškos tradicijos bažnyčios. Yra visokių, laisvųjų krikščionių, sekmininkų, baptistų… visokių. Jų sakykim mažuma, bet nuoširdūs. Ir jie tarkim norėtų, kad be evoliucijos teorijos tarkim būtų lygiai taip pat, tokiom sąlygom dėstomas sukūrimas. Juo labiau ir pagrindo tam daug – daug mokslinių darbų, daug plyšių evoliucijos teorijoje. Kaip manote ar reikėtų tokiai mažumai lygių teisių? Gal pabandyt inicijuoti melagingos ar nepagrystos informacijos apie evoliuciją, biologiją, astronomiją pataisymą vadovėliuose? Juk informacija apie lytinį gyvenimą labai lengvai skverbiasi į mokyklos programas? O sakykim neteisingų ar abejotinų faktų ištaisymas gamtos moksluose ir pateikimas sukūrimo, kaip alternatyvos? Kaip lygios alternatyvos! Nes gavęs seksualinę informaciją mokinys alternatyvos neturi – jis ją gauna ir neturi teisės pasirinkti negauti! Kaip manote apie tokią mažumą ir jos toleraavimą, judėjimo už lygias teises palaikymą?

          • vaiva

            Respondente, aš norėjau sužinoti, kas tie fanatikai, bet Jūs man taip ir neatsakėte. Tiek to: kaip suprantu, čia buvo tiesiog vaizdingas posakis, stiliaus priemonė, taip sakant:-). Nors toks dialogas veda į akligatvį: aš stengiuos atsakyti į Jūsų klausimus, o Jūs blaškotės tarp savo teiginių kaip valtis jūroje, primesdamas man tai, ko aš niekad nesakiau.
            Dėl dėstymo įvairių teorijų pasikartosiu (trečią kartą, beje): kiekvieno valia steigti privačią mokyklą ir dėstyti savo pasaulėžiūros dalykus. Valstybinei mokyklai galioja valstybinės programos. Mano nuomone, blogai, kad tikyba dėstoma mokykloje: tai turėtų būti išimtinai šeimos kompetencija. Mano laikais su tikybos kursu puikiai susidorodavo aktyvios parapijos moteriškės, populiariai vadinamos davatkomis: per porą savaičių įkaldavo katekizmo tiesas visiems norintiems. Kitas reikalas, jei tai būtų bendrieji religijotyros, krikščioniškosios kultūros dalykai. Daug daugiau naudos būtų, bent jau jaunimas suvoktų, kas tai yra krikščioniškasis tikėjimas, krikščioniškosios kultūros tradicija, ką ji reiškia Lietuvai. Ar išklausę tikybos kursą mokiniai žino, kieno dėka įsteigtas Vilniaus universitetas, kas buvo Mažvydas ir kad sekmininkai nėra sekta?

        • Respondentas

          Vaiva > rodėsi atsakiau. Nežinau kaip kitaip daugiau paaiškinti. Gal būt ne taip jus kur supratau, bet rodės skaičiau atidžiai. Na tiek to. Gal blaškausi tarp teiginių nežinau, jums geriau spręst bet teigiu pagal rodos susiformavusią pasaulėžiūrą.
          Man tik šiaip įdomu ar mūsų visuomenėje diskutuojama apie toleranciją ir nuomonių pliuralizmą, tuo siekiant, kad visos nuomonės būtų išsakytos ir gerbiamos, joms suteikta vieta reikštis ar čia tik visuomenės opinijos formavimas.
          Pilnai sutinku su jūsų nuomone, kad būtų daug naudos, jei būtų supažindinta su krikščionišku tikėjimu ir Biblijos pagrindais. Apie tai ir klausiau, bet kaip matau ir jūs nesutiktumėt, kad to būtų per daug, nebent tam skirtose vietose ir tam tikrai atvejais pačiam pasirinkus, tarkim šeimai nusprendus, atskirose mokyklose, per atskirą radiją Todėl ir manau, kad tokioms nuomonės vietos mažėja.
          Dabar telieka išsiaiškinti ar homoseksualumą irgi derėtų leisti demonstruoti ir apie jį kalbėti tik tam tikrose vietose ir tik pačiam pasirinkus? Tam tikrose uždarose vietose, per tam tikrą radiją…

  • Sejanus

    Respondente, niekas nėra tolerantiškas viskam be išimčių, tai būtų kvaila. Aš va nesu tolerantiškas vagystėms, žmogžudystėms, rasizmui… ir neketinu būti. Negi Jūs manėte, kad reikia būti arba tolerantiškam viskam, arba niekam? Juoda/Balta?

    O teisę pareikšti nuomonę Jūsų minėtais klausimais žmonės turi. Ne tik turi, bet ja ir naudojasi. Įvairūs kunigai, pavyzdžiui.

    • Respondentas

      Sejanus > tai kunigai turi. Tiesa po to bloguose aplinksniuojami, apkaltinami ir per purvasklaidą praeina banda apie kvailus, modernumo nesuprantančius kunigus. (aš ne katalikas beje!).
      Visgi jei jūs pats pasirenkate ką toleruoti o ką ne, tai kaip galite smerkti tuos kurie pasirinko kitaip? Juk tos pačios valstybės piliečiai. Toje pačioje darbo biržoje stovi.

      • Sejanus

        Laisvai galiu smerkti. Nelabai suprantu, kodėl turėčiau negalėti? Ir, ar Jūs tikrai tikrai siūlote toleruoti viską iš eilės nesirenkant? Nes tai skamba taip kvailai, kad privalau pasitikslinti :)

        • dzyvai

          Senajus štai gali smerkti ką nori, o jeigu štai dzyvai ar koks kitas nemodernuolis sugalvotų pasmerki homoseksualą – tai lygių teisių pažeidimas, netolerancija. Pats tikriausias gyvulių ūkis.

          • Sejanus

            Tai Jūs, dzyvai, irgi manote kad reikia viską toleruoti iš eilės arba netoleruoti visko iš eilės? Tik juoda / balta?

          • dzyvai

            Homoseksualus toleruoti – privaloma, kitus – pagal pasirinkimą?

          • Sejanus

            Kodėl neatsakote į klausimą :)

        • Respondentas

          Sejanus > aš be abejo negalvoju, kad reikėtų visus toleruoti iš eilės. Bet jūsų klausiau, kaip pasirinksime ką toleruoti ką ne? Tarkim jei toleruojam homoseksualumo propogavimą, tai kodėl gi negalėtų atsirasti vietos toleruoti narkomanijos, alkoholizmo, kleptomanijos. Juk mums taip aktyviai peršama, kad tai genų apspręsti reiškiniai – žmogus pats pasirinkti negali. Tad ir norėjau paklausti kas matuos ką toleruoti o ką smerkti? Jūs matuosite? O kodėl Vereikis negalėtų?

          • Sejanus

            Pakankamai nesudėtinga. Toleruoti reikėtų visus, kurie Jums nekenkia. Pavyzdžiui, aš negalių pakęsti kunigų – tačiau juos toleruoju! Kleptomanija, alkoholizmas, narkomanija daro konkrečią žalą. Jų toleruoti nereikėtų. Ar sutinkate su tokia „rule of thumb“? :)

            Kas dėl piršimo, gal galit plačiau papasakoti, kas, kaip ir kur Jums kažką piršo? Nes man nepasitaikė susidurti su piršimais. Tačiau bet kuriuo atveju, įgimtas ar įgytas tas homoseksualumas, jis niekam nekenkia.

    • Respondentas

      Sejanus > išskyrus tai, kad AIDS seniau buvo vadinamas Gay Related Imuno Sindrom (gėjų imuno sutrikimas), išskyrus tai, kad ši liga tarp homoseksualų paplitus žymiai labiau, o ir nemažai kitų lytinių ligų, o šioms gydyti naudojai ir taip negausūs sveikatos pinigai, išskyrus tai, kad berniukų tvirkinimo būnant nemoseksualiu neįsivaizduoju, išskyrus tai, kad mūsų vaikai flūdinami srautais seksualinės informacijos, nors jiems smegenų nepakanka dar vien savo bendraamžių aplinkoje susivokti, ką jau kalbėt apie sugebėjimąą atskirti gera ir bloga, išskyrus tai, kad visuomenėje bet kuriuo momentu gali būti apkaltintas netolerantišku ir už tai susilaukti sankcijų, išskyrus tai, kad siekiama leisti homoseksualams įsivaikinti vaikus, išskyrus tai, kad mažinama amžiaus riba kai „santykiai pasirenkami laisvu noru“, daugiau baimių neturėčiau…
      Galima paskaityt tokius Švedijos patirties rašinius – gal iškils ir kitokių baimių
      http://emaso.com/lt-lithuanian/index.html
      Bet spėju jums tolerancijos paskaityt nelabaai gaali ir užtekti.
      Tiesa, turiu dar tokią baimę, kad gali įvykti ir žmogžudystė, bent viena, nes vieno pažįstamo sūnus apsiskelbė gėjumi ir prieš kelis metus noriai interviu dalindavo net televizijoj, Tai turiu baimę, kad tėvas gali netyčia suradęs vieną savo tolimą giminaitę jį ir užlenkti, nes kiek atgamina ir supranta, būtent tas giminaitis mielai lankydavosi pas juos ir labai mielai leisdavo laiką su jų sūnumi.
      Ir dar – kiek jūsų nuomone ar reikėtų lygiai kaip evoliuciją, biologiją, gamtą ir pan dėstyti sukūrimą, gamtą, biologiją, astronomiją pagal sukūrimą, t.y. kad žemė buvo sukurta prieš 6000 Dievas vaaldo procesus. Kaip jums atrodo? Rodos niekam nekenkia? Turėtumėt toleruoti?

      • Hmz

        Respondentas: „išskyrus tai, kad AIDS seniau buvo vadinamas Gay Related Imuno Sindrom (gėjų imuno sutrikimas), išskyrus tai, kad ši liga tarp homoseksualų paplitus žymiai labiau“

        JAV statistika rodo, kad tarp juodaodžių ŽIV paplitęs kur kas dažniau, nei tarp baltųjų. Ar tai reiškia, kad tamsta radote pretekstą netoleruoti juodaodžių?

        „išskyrus tai, kad mažinama amžiaus riba kai “santykiai pasirenkami laisvu noru”“

        Lietuvoje 2003 metais legalaus sutikimo amžiaus riba heteroseksualiems ir homoseksualiems santykiams buvo nustatyta 14 metų. Vėliau (atrodo, 2006 metais) BK buvo pataisytas, ir dabar pilnametis gali santykiauti ne su jaunesniu kaip 16 metų asmeniu, o 16-18 metų paauglys – su ne jaunesniu kaip 14 metų asmeniu. Kur čia tamsta matote „kad mažinama amžiaus riba“?

      • Sejanus

        Ne, mano nuomone biologijos pamokose reikėtų dėstyti biologiją, o ne senovines pasakas. Todėl ta pamoka ir vadinasi biologija, o ne, pavyzdžiui, mitologija ar religijotyra. Tikiuosi skirtumą tarp šių dalykų nebus sunku suprasti. Ir tolerancija čia ne prie ko. Daug ko nedėsto mokyklose, įskaitant Kventino Tarantino kūrybos per matematikos pamokas ar šio BLOG’o įrašų analizės per istorijos pamokas.

        Tos Jūsų vaizduotės piešiamos homoseksualumo blogybės aišku šiurpios. Laimei, tai tik vaizduotė.

        • Respondentas

          Sejanus > sakiau kad net nereikia žiūrėti į nuorodą – taam reikia turėti tolerancijos. Smagu kai pats nusprendžiate ką toleruoti ką ne. Tai pat kaip ir tarkim sukūrimą. kaip matosi šioje srityje nelabai žinote faktus, atnaujinimus, ir vadovaujatės tarybinės mokyklos ir marksizmo išpuoselėtu supratimu. Pasidomėjimui kita puse tolerancijos neužtenka. Negana to, nežinodamas faktų, galite laisvai nuspręsti, kad tokio dalyko biologijoje toleruoti nereiktų.
          Pirmyn su sprendimai pagal taip kaip jums atrodo ir aplinkiniams nekenkia, bet tada leiskite ir kitiems pasirinkti spręsti, kaad homoseksualumas netoleruotinas, smerktinas, žalingas visuomenei reiškinys. Kiek suprantu pagal su jumis išsiaiškintą metodiką, mano tokia nuomonė turėtų būti toleruojama, nes tai nekenkia aplinkiniams.
          HMZ > jei kalbam apie ES ir jos vertybių priėmimą tai gal įvardinkim tą priimtiną ribą kaip 12 metų. Briuselis berods tokią turi. Laikas ir mus keisti homošobiškos šalies homofobiškus įstatymus dėl visokių nepilnamečių apsaugos ir pan. ES tai ragina padaryti. Ir remia. O ir visuomenė po truputį ruošiasi.
          Ir gal atskirkim Afriką ir kalbam apie mums artimesnę visuomenę.

          • Respondentui: puikūs komentarai. Tačiau šiame bloge naivu tikėtis logiškų ir argumentuotų atsakymų, tik nuolatinio tos pačios giesmės kartojimo. Monologo kultūra su dialogo kauke.

          • mielas Martynai, mano prašymas tamstai būtų labai paprastas. Gal susilaikykite nuo savo dundukiškos ezopinės minties ekshibicionizmo. Tai nedaro tamstos išmintingesniu, tačiau teršia šį tinklaraštį.

          • Hmz

            Respondentas: „Ir gal atskirkim Afriką ir kalbam apie mums artimesnę visuomenę.“

            Žioplesniems kartoju dar sykį: mano minėta statistika surinkta JAV. Antra vertus, tavo statistika irgi surinkta ne Lietuvoje, tai kodėl ja remiesi?

            „jei kalbam apie ES ir jos vertybių priėmimą tai gal įvardinkim tą priimtiną ribą kaip 12 metų. Briuselis berods tokią turi.“

            Kol kas žemiausiai kartelę yra nuleidusi Ispanija – 13 metų su išlyga, kad už jaunesnio kaip 16-os metų paauglio įtraukimą į lytinius santykius apgaulės būdu yra baudžiama. Anksčiau sutikimo amžius buvo 12 metų, bet 1999 metais jis buvo užkeltas iki dabartinio lygio.

            O faktus apie Briuselį prašau į studiją. Tamstos „berods“ nėra joks argumentas.

  • Dainius

    Gaila, kad šiame bloge nėra galimybės pažymėti patikusį komentarą.

  • Dundukas

    „Remiantis tokia logika, geriausi žurnalistai, tokie kaip Rimvydas Valatka ar Artūras Račas, jau seniai turėjo sėdėti kalėjime“, – sako D.Radzevičius.

    http://www.lrytas.lt/-12961133051294906994-teismas-žurnalistui-g-visockui-skyrė-15-tūkst-litų-baudą-už-tai-ką-galėjo-pagalvoti-skaitytojas-atnaujinta.htm

    E.Vareikis, realybėje pajėgus susiruošti ne į grėsmingą Kryžiaus žygį, o nebent priliuobęs pasiukioti automobilio vairą, subjektyviai išsakė savo nerealizuotus katalikiškos sąmonės lūkesčius. Visi kiti, net ir A.Račas, truputį užmiršo, jog lūkesčiai, subjektyvi nuomonė nėra raginimai bei veiksmai ir daro karingas išvadas.

  • sert

    Račas čia kaip koks sovietinis propagandistas ištraukė kelias citatas iš konteksto ir teatrališkai pasibaisėjo.. Vareikio straipsnio esmė labai įdomi ir tiria krikščionybės veikimo būdus dabartiniame pasaulyje.

  • Valentinas

    Artūrai,
    Manau, kad be reikalo jums darosi baisu. Fundamentalistinė ideologija nepradeda vyrauti, greičiau atvirkščiai. Tai patvirtina ir minėto straipsnio kita ištrauka:
    „Turėjo tapti, bet kodėl gi netapo, kodėl lietuviai po dvidešimties laisvės metų krikščionybei tampa visai abejingi?“
    Taigi, religinis fundamentalistas patvirtina, kad Lietuva tampa sekuliarizuota visuomenė. Jam tai nepatinka, todėl ir graudena graudžias pasakėles apie katalikų bažnyčios svarbą ir reikšmę. Šis straipsnis, tai šlovingos praeities apraudojimas. Jo nereikia bijoti, o užjausti žmogų, kuriam tikrovė vis labiau nesutampa su pasaulėvaizdžiu.
    Vareikiui sekančio rašinio tema: kaip jūs manote ar jūsų vairavimas girtam ir nesugebėjimas po to prisiimti politinės atsakomybės ir atsistatydinti iš Seimo narių, prisidėjo prie sekuliarizacijos tendencijos ar prie krikščioniškumo stiprinimo? Pagrįskite savo nuomonę.

    • Fredis*

      Aš net neskaičiau E.Vareikio straipsnio, man daug įdomesnis Valentino pasulėvaizdis. Ir kodėl E.Vareikis turėjo atsistatydinti?
      Jis bene geriausiai atstovauja krikščionis, katalikus, sugeba rišliai ir daugiau mažiau įtikinamai parašyti straipsnelį, yra inteligentiškas, išsilavinęs, labai santūrus žmogus.

      • nesvarbu

        „…sugeba rišliai ir daugiau mažiau įtikinamai parašyti straipsnelį“?? Aš tai sakyčiau, kad E.Vareikis sugeba itin įdomiai,kvalifikuotai ir įtikinamai rašyti straipsnius, be jokių „daugiau mažiau“ ar rišliai-nerišliai.

        • Fredis*

          Čia jau ne vienas buvo pasipiktinęs karingu liberalizmu, kurį propaguoja Valentinas ir jo kalbėjimais apie jam nepriimtinų partijų orbitų „kažkur apačioje“ susiliejimus, susilietimus ir kt.. Mes visi esame vienoje orbitoje.

          • Valentinas

            Teiginys, kad Valentinas propaguoja karing1 liberalizmą yra neteisingas.

          • nesvarbu

            Jei ką ir propaguoja Valentinas tai tik pasitikėjimą žmogaus proto galia ir atskirų interesų lygybe. Politinio ir ekonominio gyvenimo formą, kuomet kiekvienam individui yra pripažįstama visiška laisvė, kurią riboja tik kito individo laisvė.Dar jis dažnai kalba apie moralinę atsakomybę,nemyli tų, kurie bando įpiršti privalomą individų integraciją, kolektyvizmo tendencijas ir etc., o kad propaguotų kažką karingo tai tikrai nepastebėjau.

          • Valentinas

            Nesvarbu,
            Būk mano Čyvas! Please.

      • Čia Vareikis „inteligentiškas, išsilavinęs, labai santūrus žmogus“? bendravau asmeniškai (teikėsi atvykti į mūsų NVO perauklėti mane vertybiškai), galiu paneigti kiekvieną jūsų įvardytą epitetą.
        O dėl įsitikinimų laisvės, tai nuo 2005 m. vis labiau pastebima tendencija, kad (ypač dirbant viešojoje sferoje) geriau nepasisakyti, kad esi netikintis. Jūs gal kas nors pastebėjote, kaip mokyklos masiškai patampa katalikiškomis (Kaune labai populiaru), mišių lankymas tokių mokyklų kolektyvui privalomas.
        Dėl kreacionizmo mokyklose, pati turiu tam tikra patirtį. Buvo laikas, kai dėsčiau biologiją (vyresniems) ir gamtą (5-6 klasės), tai evoliucijos temose, kai vaikai užklausdavo, kaip suderinti 2 požiūrius teko visaip „per galvą verstis“, kalbėti apie požiūrius, įsitikinimus, žmonių teisę gauti faktus ir nuspręsti (žodžiu, stengiausi neįžeisti įsitikinimų). O vienas iš mažesnių mokinukų (jie vaikiškai atviri) sako: „taigi viskas aišku, tikybos mokytoja sakė, kad per biologiją meluoja, evoliucijos teorija – nesąmonė, tiesa biblijoje ir bažnyčios mokyme apie pasaulį. laimė, mokykloje dirbau neilgai, reikalams taip progresuojant, būtų buvę du keliai: būčiau uždususi nuo melo arba būtų pašalinę už įsitikinimus.

        • nesvarbu

          Feministe, na Jūs čia ir žiauriai. Bet kuriuo atveju tiesa yra ta, jog visos nelaimės kyla iš religijos ir nacionalizmo.

          • dzyvai

            Leninas ir Stalinas matyt buvo irgi arba baisiai religingi, arba nacionalistai, tsakant.

            Kažkas nusišneka – uždėkime štampą visiems bent vienu bruožu panašiems į nusišnekantįjį.

        • Respondentas

          feministe > juokingai skamba jūsų dramatizmas. Jūs pirmiausiai pabūkite mokykloje, kai vaikai skirstosi į tikybą ir į etiką. Nugi kiekvienais metais ta pati problema – kaip surinkti tikybos grupes. Sekuliarėjame, o, ne kaip teigiat, atvirkščiai.
          Ir tik nereikia dramatizuot dėl biologijos. Valstybė remia, spausdina vadovėlius, sudaromos programos, pagal kurias mokytojai dėsto, o jei nedėstytų susilauktų nuobaudų. Beje vadovėliai neskubami praturtinti naujai atrandamais faktais,kurie neatitinka anksčiau dėstytų dalykų. Tad ir dėsto biologijos mokytojos pagal nusistovėjusias faktus, bendrą opiniją, tarkim gemalo vystymosi stadijas pereinant per žuvis, roplius ir biesas žino ką, nors dar gūdžiam IX-am amžiuj už akivaizdų klastojimą nubausti kūrėjai ir pašalinti iš universitetų. O jūs vat dėstote, pagal melagingą informaciją, tsaknt truputį meluojate, truputį nepasakote…
          Tad nereikia dramatizuoti ir rėkti to ko nėra. Faktas tas, kad tokia mažuma kaip tikintieji jau nebegali tikėtis vietos alternatyviai nuomonei išgirsti. Jau nebeįmanoma, kad lėšų ir paramos iš valstybės, kurią gauna evoliucijos dėstymas, Sukūrimas to niekada negaus.
          Tad tik nedramatizuokite, nes labai akivaizdžiai matosi, kad meluojate ir pasakojate nebūtas, iš piršto laužtas baimes. Bet kiek išsiaiškinom melavimas jums nebuvo niekada labai svetimas…

          • Sejanus

            „Faktas tas, kad tokia mažuma kaip tikintieji jau nebegali tikėtis vietos alternatyviai nuomonei išgirsti.“

            Vien Romos katalikų Lietuvoje yra apie 80%, o kur dar kitos religijos. Jei tamsta mažuma vadinate grupę, kurią sudaro beveik visi lietuviai, Jūs turbūt gyvenate kažkokiame alternatyviame iliuzijų pasaulyje. Tame, kur gėjai yra visuomenės priešai, o žemę Dievulis sukūrė prieš 6k metų :) Man jau darosi gaila laiko, kurį gaištu Jums atsakinėdamas.

  • nesvarbu

    Vareikis įdomi,protinga, itin apsiskaičiusi asmenybė. Į jo teiginius verta įsiklausyti, tačiau ne visuomet. Klysti gali ir E.Vareikis.

    • egriseus

      nesvarbu, „Vareikis įdomi,protinga, itin apsiskaičiusi asmenybė“, va tokių Artūras ir negali pakęsti; – išskyrus vieną.

  • nesvarbu

    „… jei labai atvirai, tai, nors ir niekada nebuvau bailus, man pastaruoju metu pradeda darytis šiek tiek baisu..“
    Artūrai, bailumas-yra neigiama charakterio savybė.Jau senai pastebėta ir pasakyta, kad bailūs žmonės gan lengvai pasiduoda svetimai įtakai, išsižada savo principų ir dėl to dažnai elgiasi nedorai. Kas dėl baimės, tai jau visai kitas dalykas. Dar Kierkergaard`as nagrinėdamas laisvės problemą, baimę įvardijo pagrindine filosofijos problema, o Heidegegeriui baimė yra pamatinė savijauta (nuotaika), kiti (kad ir Sartre) baimei suteikia išimtinai antropologinę reikšmę ir t.t. ir pan.Bet kuriuo atveju baimė yra emocija, kurios priešybė yra drąsa. Pastaruoju įrašu drąsa ir demonstruojama. Esu giliai įsitikinęs, kad toks valingas žmogus, kaip A.Racas, sugebės impulsyviai kilusį baimės jausmą valdyti, juo labiau, kad jis akivaizdžiai netapatus kilusiai grėsmei:) Nebent, prisiminus ankstesnį įrašą, pasakyti, kad vienas toks vareikis su tokiomis mintimis yra nereikšminga, o keletas vareikių plius uoka, grazulis, stancikas ir co, tai jau reali grėsmė ir tendencija.
    Bet kuriuo atveju aukščiau cituoto sakinio pabaigą siūlau parašyti šiek tiek pozityviau:“…tačiau pastaruoju metu mane apima NERIMAS“.

  • Galiu sutikti su gerbiamu Artūru tame, kad demokratijos sąlygomis kažkokios vienos ideologijos įsigalėjimas nebūtų ypač sveikintinas ir pageidautinas dalykas.

    Bet tai galioja ne tik tradicinėms religijoms, bet ir kvazireliginio pobūdžio naujiesiems tikėjimams.

    Atsiprašau, kad neverčiau žemiau esančios citatos į lietuvių kalbą, bet, manau, daugelis supras.

    O kas nesupras – tam galėsiu trumpai atpasakoti esmę.

    Tai yra vienos Jungtinės Karalystės valstybinės mokyklos „gerosios praktikos“ pavyzdėlis iš metodinių rekomendacijų rinkinėlio.

    Štai ko mokysis britų vaikučiai vasario mėnesį:

    Maths lesson explored the work of Alan Turing, [a gay man], known as the Father of Computers.

    English lesson read James Baldwin [a gay man], and explored how his sexual orientation affected his work. Jackie Kay, a lesbian of black Scottish heritage is another fine writer pupils can study.

    Geography lesson explored population movement and discovered why and how LGBT people move to cities around the country and sometimes move to new countries.

    Religion class explored how various texts mention sexual orientation and gender and how people differ in their interpretation and behaviour and how these can be interpreted in terms of social harmony.

    Media lessons explored the images of LGBT people and why the are predominately young and male and white people.

    Science lesson discussed genes and gender and the concept of intersex.

    Art class used to produce images of LGBT people that could be used in the school

    Drama season used LGBT History as the basis of an improvised play to educate and entertain the whole school on the issues.

    Design and Technology lesson on some of Leonardo da Vinci’s inventions, and remembering to expose his bi-sexual identity.

    Modern Foreign Languages lesson using diverse case study situations when developing vocabulary which includes LGBT people.

    Music lesson that chooses one of the composers and singers both past and present that are from the LGBT ‘community’. Are the themes of their songs relevant to their LGBT experiences?

    *******

    Pats būdamas okupacinių laikų prievartinio vidurinio išsilavinimo auka, galiu tik konstatuoti, kad netgi tais niūriais laikais per matematikos pamokas mokėmės matematikos, o ne apie Leniną ar komunistinę ideologiją.

    Tokio totalinio smegenų plovimo vaikams mes net įsivaizduoti negalėjome.

    Neabejotina, kad būtina vaikus mokyti pakantumo kitokių žmonių, tame tarpe – ir seksualinių mažumų atžvilgiu, bet šie pavyzdžiai – jau visai apie ką kitką.

    Įdomu, kaip gerbiamas Artūras reaguotu, jei kokie katalikų vyskupai bent puse lūpų užsimintu apie ketinimus panašiai indoktrinuoti mūsų vaikus mokyklose – net per matematikos ir kalbų pamokas?

    Įtariu, kad tai būtų emocingiausias visų laikų tekstas šiame bloge..:)

    O šiuo atveju viena LGBT aktyvistė Facebooke man baksnojo šiuo leidiniu, kaip nedelsiant perimtinu žmogaus teisių realizavimo modeliu.

    Bet gal ir kitiems taip atrodo?

    Gal tikrai tik aš vienas pageidauju, kad per matematikos pamokas vaikai būtų mokomi matematikos, o ne gerosios homoseksualizmo praktikos?
    ________________

    Citata iš:

    February is Lesbian Gay Bisexual Trans History Month. Tool Kit for Schools

    http://www.lgbthistorymonth.org.uk/schools/documents/SchoolsToolkit.pdf

    • nesvarbu

      „…okupacinių laikų prievartinio vidurinio išsilavinimo auka“??Dėl mandrumo čia toks sakinys pasirašė?

      • Sejanus

        Gal tiesiog nurodė kaip pateisinimą savo išsilavinimo trūkumui ir pažiūrų siaurumui.

    • Smokas

      norėčiau, kad per matematikos pamokas būtų mokoma, kad tarp 1000 homoseksualių ar kitokių kitoniškų žmonių gali būti1 tavo verslo partneris ir jis turės tokią idėją, kuri net nesisapnavo 100000 „normalių“.

      • aušra maldeikienė

        Dėkui, Smokai, už idėją. Kitą ketvirtadienį su savo vienuoliktokais kaip tik mokomės verslą ir diskriminacija. Apsvarstysime.

    • TOOPas

      Yra ir daugiau kvailų ir nereikalingų dalykų, kurie mokami per matematiką:
      * Pitagoras – graikas
      * Algebra – arabiškas žodis
      ir t.t.
      O jei per Astronomiją koks mokytojas paminėtų kokio likimo susilaukė Giordano Bruno, turėtų susilaukti tokios pačios „gailestingos“ bausmės be kraujo praliejimo, arba bent jau cheminės kastracijos – kaip Alanas Tiuringas.

      • Gerbiamas TOOOPas rašo:

        „..jei per Astronomiją koks mokytojas paminėtų kokio likimo susilaukė Giordano Bruno, turėtų susilaukti tokios pačios “gailestingos” bausmės be kraujo praliejimo, arba bent jau cheminės kastracijos – kaip Alanas Tiuringas“

        Khhm, nepatogu klausti, bet visgi pasitikslinsiu:

        ar Jūs žinote – kuo buvo kaltinamas ir už ką nuteistas Dominikonų ordino vienuolis Giordano Bruno?

        Ir ar esate tikras, kad astronomijos pamokos yra tinkamiausia vieta tiems klausimams nagrinėti?:)

        Pvz. aš jau išsakiau nuomonę, kad per matematikos pamokas vargu ar tikslinga vaikučiams aiškinti žymiojo kriptografo Alan Turing seksualinio gyvenimo kontroversijas.

        Priminsiu tiems, kam neteko mokytis britiškoje mokykloje, kad, berods, 1950-aisias 40-metis Alan Turing, vietoje to, kad gyventu su kokiu bendraamžiu panašių polinkių fizikos daktaru, turėjo įprotį trainiotis prie Mančesterio jaunimo pramogavimo vietų ir siūlyti jaunuoliams apsilankyti pas jį svečiuose su galimais vizito pratęsimais.

        Vienas toks atvejis baigėsi ne itin gerai – prie kinoteatro „pakabintas“ 19-metis (t.y. nepilnametis pagal tuometinius įstatymus) Arnold Murray, po kelių apsilankymų pas gerąjį dėdę Alaną prikalbino savo draugelį apiplėšti jo namus, manydamas, kad tas bus pakankamai protingas ir į policiją nesikreips.

        Tačiau jie suklydo – A.Turingas ne tik kreipėsi į policiją, bet ir atvirai ten prisipažino turėjęs homoseksualinių lytinių santykių su prisiviliotu į namus nepilnamečių jaunuoliu.

        Už ką, savaime suprantama, pagal griežtus ano meto įstaymus jam buvo iškelta baudžiamoji byla ir teisėjas leido pasirinkti – vieneri metai įkalinimo arba kassavaitinės moteriškų hormonų injekcijos, mažinančios lytinį potraukį. A.Turingas pasirinko injekcijas.

        Dėl teistumo neteko teisės dirbti su slapta informacija. Po dviejų, berods, metų, nusižudė, suvalgydamas kalio cianido prisodrintą obuolį.

        Istorija, ką ir besakyti, tragiška.

        Bet aš pasikartosiu:

        ar tikrai matematikos pamokos vidurinėje mokykloje yra tinkama vieta tokioms istorijoms nagrinėti?

        Drįstu tuo suabejoti.

        O galų gale – kokią moralinę pamoką ši Šedžiaus ir Mokinukės stiliaus istorija gali duoti moksleiviams?

        Ir šiaip, grynai žmogiškai įdomu, kaip sureaguotu gerbiamas Artūras, jeigu parėjęs iš kino teatro 19-metis sūnus jam papasakotu, kad 40-metis gretimo kvartalo kaimynas primygtinai siūlo jam apsilankyti svečiuose su pratęsimo perspektyva?

        Darau tik spėjimu pagrįstą prielaidą, kad mandagus kvietimas apsilankyti Pylymėlių gatvėje tokiu atveju siunčiamas nebūtu – greičiau jau tikėtina, kad būtų įšokta į džipą ir nuvažiuota ne itin draugiško vizito pas tą kaimyną. Bet tai tik dundukiški spėliojimai, gal būt viskas būtų kažkaip kitaip – tai tik gerbiamam Artūrui žinoti.

  • Mauras

    nesuprantu, kodėl vareikio ieškojimai (jis ieško bažnyčiai vietos šiuolaikiniame pasaulyje, ir mato ją kaip tautos vienijimo būdą) gąsdina. Su prielaidomis ir pasvarstymais galima sutikti arba ne, pvz. abejočiau, ar „ligšiolinė konkordatų politika[…] netenkina visuomenės“ – jos dauguma tiesiog indiferentiška. Kita vertus, jei turėtume labiau matomas masines procesijas („žygius“?)kaip Lenkijoje, jau būtų galima skelbt visuotinį dvasinį šalies atgimimą?

    keistai skamba vareikio klausimas kodėl lietuviai po dvidešimties laisvės metų krikščionybei tampa visai abejingi? ta karta, kuri ėjo į bažnyčią vedami tikėjimo tradicijos, gimė prieš karą; ji pamažu nueina, sovietmečiu tradicija menko, ir sovietmečiu išaugusios kartos antplūdis į bažnyčias po nepriklausomybės buvo labiau mados ir atsvaros priverstiniam ateizmui pasekmė, nei atsivertimas; naujos, iš vakarų civilizacijų perimtos tradicijos susijusios su vartojimu, o ne tikėjimu. Kita vertus, Lietuvos bažnyčia sovietmečiu buvo labai stipriai užsikonservavusi, iki šiol dalis kunigų bendrauja su parapijiečiais kaip ritualų atlikėjai, Šv.rašto cituotojai ir ūkvedžiai, o ne dvasiniai autoritetai. Iš kur gali atsirasti bendrumas ir tikėjimo tradicija?

    Mane iš vareikio marginalių pamąstymų labiau suneramino N.Židiny prieš kokius pusantrų metų publikuotame straipsnyje „Paniekintos idėjos“ išdėsytti siūlymai įvedinėti balso rinkimuose teisei papildomus cenzus šalia pilietybės. Tipo, šiuolaikinė demokratija neveikia, todėl šalį reikia valdyti kaip UAB. Kas turi daugiau turto, to ir balsas daugiau lemia. Mūsų visuomenėje su didėjančiu atotrūkiu ir naujųjų lietuvių „elitu“ tokių idėjų realizavimas grėstų visiška baudžiava. Tačiau kaip matome, vareikio pasvarstymai prie veiksmų nieko neveda.

  • nesvarbu

    Bet kuriuo atveju, iki kol Lietuvoje yra tokių šviesaus proto žmonių, kaip A.Račas su Valentinu, koks A.Puklevičius, mxadcuk,musė ar Fredis, tai jokie kryžiuočiai, uokos, gražuliai, stomos ar kitokie nuosmukiai dar tikrai mums nebaisūs. Neabejotina A.Račo ypatybė, kas yra tikra paslaptis-gebėjimas be jokių regimų pastangų pritraukti, suburti mąstančius, pozityvius žmones.

    • nerijus

      nesvarbu

      Kaip su šviesa susijęs A.Puklevičius?..
      Įsijungia laiku ar išsijungia?..

  • Marius

    Artūrai, nežvelgite į šio E. Vareikio straipsnį taip giliai. Viskas, manau, yra daug paprasčiau. E. Vareikiui gresia apkalta už tai, kad būdmas Seimo nariu dar padirbėdavo kitur. Ką daro prisidirbę politikai Lietuvoje? Jie ar labiau lenda į viešumą vildamiesi, kad senos klaidos užsimirš. Jie vėl meta naujas idėjas, rašo straipsnius, lenda į televiziją. Argi ne taip? Zuoko grasinimai Drėmai, bėgimas į Maskvą, Uspaskich diplomo istorija, bėgimas į Maskvą, pamiršti. Taip pat, manau, elgiasi Vareikis – dedasi esąs didžiai krikščionis.

    Blogiausia, kad žurnalų redaktoriai, TV režisieriai tokius politikus vis įsileidžia į viešumą. O po to stebimes, kodėl balsuojame už tokius.

    • Marius

      Atsiprašau, Zuokas bėgo į Lenkiją. Bet tai nieko nekeičia…