Seimo nario automobilinė vertė: 105 270 litų
Kai perskaičiau informacija apie naują Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektą, kažkodėl iškart pagalvojau, kad kažkur jau girdėta.
Paskui prisiminiau, kad tai iš „salamakinų etikos kodekso„.
Skirtumas tik tas, kad anksčiau tai buvo tik norai, o netrukus taps realybe.
Kalbu apie projekte esantį siūlymą mokėti kompensacijas Seimo nariams už automobilio nuomą ir numatomą tos kompensacijos apskaičiavimo tvarką.
Gal tiksliau net pačią tvarką, o tą bazinė automobilio kainą, kuria bus remiamasi kompensacijoms apskaičiuoti.
Tai – 40 vidutinių mėnesio darbo užmokesčių. Be pridėtinės vertės mokesčio.
Paverčiame skaičiais, pridedame PVM ir gauname 105 270 (2175 x 40 + 18270).
Aš, žinoma, suprantu, kad Seimo narių nedaug ir kad 100 automobilių nuoma neturi didelės įtakos biudžetui.
Kita vertus, šis siūlymas, mano supratimu, atspindi visą Seimo narių požiūrio į save, į savo darbą ir visuomenę filosofiją.
Tai požiūris, kurį labai glaustai būtų galima apibūdinti kaip „mes ir jie“.
„Jiems“ negalima didinti minimalios algos, nustatyti lubas „Sodros“ išmokoms, mažinti įmokas į privačius pensijų fondus, naikinti lengvatas, nes valstybėje yra įtempta finansinė padėtis ir todėl reikia šiek tiek pakentėti. Vardan solidarumo. „Jie“, žinoma, to nesupranta.
„Mes“ gi viską suprantame ir būtent už tą supratimą „mums“ turi būti atlyginta. Kaip sako salamakinai, „kažkaip limituoti būtų neprotinga“, reikia leisti rinktis.
… kažkaip prisiminiau, kad tarptautinėse įmonėse dažnai egzistuoja taisyklės, numatančios, kokios vertės automobilius gali pirkti skirtingas pareigas užimantys vadovai. Aš asmeniškai žinau vieną gana sėkmingai dirbančią ir darbo kelioms dešimtims žmonių duodančią įmonę, kurios vadovas negali važinėti brangesniu nei 25 000 eurų (86 320 litų, su PVM) vertės automobiliu. Nepaisant to, kad įmonė yra pelninga, ir kad automobilio nuoma nurašoma į sąnaudas.
Dabar žinosiu, kad Seimo narių automobilinė vertė yra 20 000 litų didesnė.