Seimas brangesnis už Vyriausybę, A.Zuokas – už A.Kubilių…:)

Vienastoks parašė apie interneto svetainių kainų skaičiuoklę…

Nusprendžiau kiek pažaisti:)

Rezultatai gana įdomūs: pati kaina gal ir ne visada atrodo logiška, tačiau, manau, kad iš esmės gana dažnai atspindi realią situaciją.

Didžiosios svetainės (kaina JAV doleriais):

  • one.lt  – 188,193
  • delfi.lt – 60,783
  • lrytas.lt – 43,496
  • alfa.lt – 35,301
  • balsas.lt – 11,152
  • vz.lt – 5,398
  • vakarozinios.lt – 2,198

Tinklaraščiai (taikiausi į blogologo populiariausius ir dar tuos, kuriuos skaitau):

na ir dar kai kas

ir politikai…

Kokios išvados?

Ai, gal patys pasidarykite…:)

Ir neužpykite, jei ko nepaminėjau…

Juk tai tik žaidimas…

P.S. Beje, pati skaičiuoklė save įvertino 13,453 USD…

(2 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)
Loading...
  • Iš tikro labai smagu pažaisti. Smagu, kad vakaro žinios ne taip jau daug įvertintos:)

  • erika

    Aš tai nesupratau truputi, musu su draugu puslapis kuris dar nebaigtas įvertintas 6,967 kažkas ne taip :))

  • Linas

    Cafe.blogas.lt – 6,802. Lenkia nezinau.lt . įdomu įdomu. :)

  • tsajunga – 636
    liberalusajudis – 1,032
    lics – 1,497
    prisikelimopartija – 74

    lsdp – 1,551
    darbopartija – 771
    tvarka – 175

    Pozicija – 3239 versus opozicija – 2497 :)

  • Ten pagal statistiką apskaičiuoja. O šiaip blogų ar svetainių tam tikrų neapsimoka skaičiuoti, nes viskas priklauso kur patalpinta. Maniškis blogas (kuris nei populiarus, nei labai atnaujinamas, nei kokybiškas) įvertintas virš 6000, o tai reiškia, jog aplenkiau visus įrašytus čia… he he… gera bent įsivaizduoti „geresniam nei kiti“.

    • Kęstuti ir visi kiti… ten diskusijose pas Džiugą kažkas paaiškino, kad visi, kurie naudojasi blogas.lt gauna viso domeno vertę… Taip kad nesipūskit labai:)

  • Oho ho, į kokias aukštumas pakilau! Nustebino ;D Labai dėkui už sveikinimus, Artūrai x)) Na bet vis tiek aš save ir jus norėčiau vietomis sukeisti!! Vat.

  • Valentinas

    Kadangi balandžio 6 dieną sueina 5 metai kai pašalintas Paksas, o aš kaip ir morališkai įsipareigojęs pratęsti Pakso temą, nes praeitą kartą Artūras mane sudirbo, o aš nelabai žinojau ką atsakyti, bandysiu vėl pajudinti širšių lizdą. Praeitą kartą aršiausi Pakso gynėjai buvo GIGA, Austras, Arūnas. Didžiausias kontrapaksininkas buvo Romas. Tema yra labai plati, apie ją galima rašyti knygas ir disertacijas, todėl aš čia paliesiu kelis aspektus. Kadangi to kas tada vyko objektyviai vertitnti turbūt neįmanoma, pabandžiau peržiūrėti maksimaliai objektyvius duomenis. Įdėmiai perskaičiau Konstitucinio teismo išvadą, kuria remiantis paksas buvo pašalintas, taip pat ir Aukščiausiojo teismo nutarimą, kuriuo jis panaikino apeliacinio teismo sprendimą pripažinti paksą kaltu, bet nenubausti, nes „nepavojingas“. Susiformulavo keletas įdomių klausimų:
    1. Kaip iš tikro buvo ar byla sufabrikuota ar paksas iš tikro kaltas? Jei kas nors norės diskutuoti šia tema, perskaitykite šių abiejų teismų dokumentus. Iš karto norėčiau atskirti du dalykus, teisiniai kaltės įrodymo reikalavimai ir sveiko proto reikalavimai. Štai (vėl grįžtu prie tos pačios temos ;) Artūras Račas pamatęs kaip Modestas Vaišnoras šaiposi iš Pareigytės, mintyse padaro jam apkaltą ir nusprendžia, kad jis šaipėsi nevulgariai atitinkamai išvadino Modestą gaidžiu. Tuo tarpu, jei byla ateis iki teismo, Modestas argumentuos, kad jo judesiai visiškai nereiškia nieko vulgaraus ir kad Pareigytė pati kalta, kad negražiai suprato. Kitaip sakant apsimes durniumi, mes visi suprasime, kad jis apsimeta durniumi, bet teismas jo nenuteis, nes niekaip neįrodysi, kad jis sąmoningai vulgariai šaipėsi iš Pareigytės. Analogiška situacija yra ir su paksu. Žiūrint faktines aplinkybes, kurios abiejų teismų medžiagoje yra praktiškai tos pačios, nei vienam sveiko proto žmogui nelieka abejonių dėl to kad: a) paksas išdavė borisovui valstybės paslaptį t.y. atskleidė, kad borisovo pokalbiai yra pasiklausomi; b) paksas su savo chebra dalyvavo reketuojant Žemaitijos kelių akcininkus. Pradedu galvoti, kad prisiekusiųjų teismas gal ir yra nebloga idėja, nes jiems būna užduodamas klausimas kaltas ar nekaltas? (bent jau taip filmuose rodo :) Perskaitykite dar kartą parodymus ir faktines aplinkybes ir pamatysite, kad bet kuris prisiekusiųjų teismas patvirtintų kad paksas yra išdavikas ir reketininkas. Tai faktas. Paksas nusikaltėlis – jis degs pragare ;)

    2. Tačiau sveikas protas ir akivaizdūs dalykai nevisada eina kartu su teise. Juk Arūnas mums visiems parodė, kad korupcijos Lietuvoje nėra. Nėra todėl, kad turime gerus advokatus ir silpnus prokurorus. Skaitant teismų medžiagą kyla klausimas: kodėl viena grupė žmonių, baigusių teisės studijas, turinčių profesinę patirtį ir labai aukštą kvalifikaciją remdamiesi faktinėmis aplinkybėmis nusprendžia, kad įrodymai yra įtikinami, o kita grupė žmonių baigusių tą patį universiteto teisės fakultetą, studijavusių pas tuos pačius dėstytojus, iš tų pačių vadovėlių, turinčių taip pat labai aukštą kvalifikaciją, remdamiesi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis nusprendžia, kad nėra pakankamai įrodymų arba kad turimi įrodymai neginčijamai nepatvirtina kaltės. Tiesa, viena faktinė aplinkybė šiek tiek pasikeitus. Per apkaltą seime borisovas davė parodymus, kad per kovo 17 d. susitikimą jis „suprato“, kad jo pokalbiai yra klausomi. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje borisovas per apklausą prokuratūroje pradžioje irgi sakė, kad „suprato“ kad jo pokalbiai yra klausomi, tačiau teisme jau tvirtino, kad „neatsimena“ ;) apie ką kalbėjo su paksu. Paksas gi abiem atvejais „neatsimena“ apie ką kalbėjo ;). Skaitai visus tuos teisinius bla bla bla ir prieini maždaug tokį sakinėlį :konstatuotina, kad faktinės aplinkybės įrodo, kad pažeidė įstatymus. Arba kitokį: „faktinės aplinkybės neginčijamai neįrodo kad buvo pažeisti baudžiamojo kodekso straipsniai, be to nebuvo vertinta faktinių aplinkybių visuma bla bla bla“. Negali atsikratyti minties, kad visas tas teisinis maskaradas kuriamas tik tam, kad pateisinti iš anksto priimtą sprendimą. Dauguma čia esančių pasakys, kad Konstitucinis teismas taip ir darė – vykdė „sistemos“ užsakymą pašalinti paksą. Aš tuo abejoju, nes faktai rodo, kad paksas iš tikro padarė tuos nusikaltimus, o KT logika yra geležinė:
    Faktai patvirtina įstatymų pažeidimą, prezidentas davė priesaiką laikytis įstatymų, prezidentas sulaužė priesaiką, prezidentas padarė šiurkštų konstitucijos pažeidimą. AT, mano subjektyvia nuomone, turėjo interesą „išdurti“ KT, pastatyti jį į nepatogią padėtį. Gal tai yra teisėjų klanų kovos, gal asmeninė Greičius vs Kūris kova, bet AT užkūrė įspūdingą teisinių burtažodžių laužą, kurio pabaigoje pasakė – šie faktai neįrodo. Skaitai paprastas žmogus ir galvoji, kad pas konstitucinius ir aukčiausiuosius teisėjus, kaip ir pas paprastus mirtinguosiu viskas susiveda į labai paprastus kriterijus: patinka/ nepatinka. Reikia nubausti/reikia išteisinti. Geras vyras/ blogas vyras. Euroatlantiniai kriterijai/orientaliniai kriterijai. Išties, praradau tikėjimą Lietuvos teisės sistema.
    Kitas klausimas, kurį dažnai akcentuoja apžvalgininkai yra patinė situacija, kurioje atsidūrėme po skirtingų superteismų sprendimų. Tačiau daugumas daro prielaidą, kad AT įrodė, kad paksas nekaltas ir tokiu būdu KT apsikiaulino t.y. nuteisė už tai, už ką vėliau kiti teismai pripažino jo nepadarius. Pirmas dalykas, dar neaišku, kas apsikiaulino, nes AT samprotavimai labiau priminė pakso advokatų samprotavimus, o ne objektyvaus teismo. Antra, AT nutarimas atmesti apeliacinio teismo sprendimą pagrįstas ne tuo, kad faktinės aplinkybės įrodo pakso nekaltumą, o tuo, kad jos nepakankamai įrodo kaltumą. Trečia (čia Artūras juoksis) KT rėmėsi konstitucinės atsakomybės principu, o AT baudžiamosios. Artūras juoksis dėl Konstitucinės dvasios ir visų kitų dalykų (nors niekur tokio termino neradau), tačiau net pats AT savo nutarime atskiria Konstitucinę atsakomybę nuo baudžiamosios. Kas įdomu, kad Artūras klausimą mato iš tokios pozicijos, kad AT yra neginčijamai teisus, o KT buvo įtakoras „sistemos“, kuri neteisingai ir neteisėtai užgriuvo vargšą prezidentą. Už tai reikia peržiūrėti KT galias ir numatyti galimybę atšaukti jo sprendimą, kad ir tuo pagrindu, kad galima keisti net pačią konstituciją. Tačiau Artūras nekelia klausimo ar AT bylą sprendė kompetentingai, kvalifikuotai ir objektyviai.
    Paskutinis aspektas. Populiaru sakyti, kad apkalta labai aukštai iškėlė moralinę kartelę kitiems politikams. Gerbiamieji, reikalavimas, kad prezidentas neišdavinėtų valstybės paslapčių ir nereketuotų su savo gauja privačių įmonių, jūs manote, kad tai yra labai aukšta kartelė? Tai kokia būtų žema?

    • Mielas Valentinai, labai jau čia jūs daug prirašėte… Iš mano pusės bus tik viena maža pastaba – situacija iš esmės yra patinė, nes: 1) KT įlindo ten, kur jam nederėjo lįsti ir taip sukompromitavo save, nes paliko erdvės AT suabejoti KT sprendimu, net jei AT sprendimas, kaip jūs sakote, galėjo būti nekompetetingas ir nebūtinai neginčijamai teisus.

      Klausimą iš esmės reikėtų kelti kiek kitaip, o būtent: jei KT ir AT nutarimai yra nekvestionuojami, abu šie teismai turėtų priimti sprendimus, neįnešančius sumaišties į visą teisinę sistemą ir neleidžiančius abejoti abiejų šių teismų, kurie yra paskutinė instancija, sprendimais. Ir štai šiuo aspektu kvailio vietoje liko būtent KT, nes jis įlindo ten, kur jam nederėjo lįsti, tai yra, į baudžiamąjį procesą, kuriame jo sprendimai – pasakysiu griežtai – yra niekiniai ir politiniai.

      Ir jei ką, mielas Valentinai, Lietuvos teisinėje sistemoje tokio dalyko kaip konstitucinė atsakomybė nėra. Tai – viena iš dvasių, kurias suskūrė mūsų KT.

      Paskaitykite Konstituciją ir KT įstatymą – ten labai aiškiai pasakyta, ką daro KT ir kokios yra jo kompetencijos ribos. Jis neturi nustatinėti kaltumo ir nekaltumo, jis sprendžia, ar teisės aktai atitinka Konstituciją, ir ar Seimo narių ar valstybės pareigūnų konkretūs veiskmai atitinka Konstituciją. (LRKT įstatymas 56 ir 73 straipsniai, LR Konstitucjos 105 straipsnis).

      Be to – kas labai svarbu – LRKT įstatymo 30 straipsnis nurodo, kad „Konstitucinis Teismas tiria ir sprendžia tik teisės klausimus“. O konstitucinė atsakomybė nėra teisės klausimas, nes tokio termino nerasime nei Konstitucijoje, nei Lietuvos Respublikos įstatymuose.

      Taigi, mano išvada, remiantis LR Konstitucija ir LRKT įstatymu – ta pati : per apkaltą KT peržengė savo komptencijos ribas ir taip leido vėlesniais teismų sprendimais sukompromituoti pačią instituciją. Beje, tas pats buv pakartota ir nagrinėjant Leo Lt bylą.

      Dėl kartelių prezidentui – visiškai kitas klausimas. Ir teisine prasme jis yra niekinis, nes nei valstybės paskapties išdavimas , nei reketavimas teismuose, kuriems pagal kompetenciją priklauso spręsti tuos dalykus, nebuvo įrodytas.

      Šiuo dalykus galime nagrinėti tik moralės ir etikos požiūriu, bet tada lygiai taip pat galime nagrinėti ir „šlepečių“ problemą, M.Sadekovo pilietybės klausimą bei medalį J.Borsiovui, gautą iš V.Adamkaus rankų. Aš tarp visų šių istorijų dedu lygybės ženklą…

    • A.G.

      Gal kitąmet (balandžio 6 d.).

  • Jonelis

    nereplikuosiu į viską, bet:
    „Be to – kas labai svarbu – LRKT įstatymo 30 straipsnis nurodo, kad “Konstitucinis Teismas tiria ir sprendžia tik teisės klausimus”. O konstitucinė atsakomybė nėra teisės klausimas, nes tokio termino nerasime nei Konstitucijoje, nei Lietuvos Respublikos įstatymuose.“

    Tik teisės klausimus sprendžia ir AT būdamas kasacine instancija bylose. Paprastai teismas gali nagrinėti teisės ir fakto klausimus. KT ir kasaciniai teismai nagrinėja tik teisės klausimus, kas reiškia jog analizuoja kokį įstatymą taikyti, kaip tai padaryti (į tai įeina ir atsakomybės klausimas).
    Tokio termino nėra. Bet doktriniškai aiškinantis Konstitucijos pažeidimo sukeltas sankcijas matyti, jog tai atpildas pažeidėjui, dėl to tai visai pagrįstai gali būti vadinama konstitucine atsakomybe. Juk jei turime dispozicija (tas kas šiurkščiai…), ir turim sankciją (šalinamas apkaltos…) už jos pažeidimą, tai nejau yra skirtumas kaip tai pavadinti? Kad ir tiesiog atsakomybe.

    Dėl dvasios negaliu nepasisakyt. Jau Kelsenas konstitucijos dvasią iškėlė kaip pagrindinę konstitucijos idėją, kuri šalina spragas (kurios realiai yra, bet būtent dėl dvasios (pamatinių idėjų) buvimo laikoma kad tai vienintelis teisės aktas be spragų)ir tai as exspresis verbis neparasyta Konstitucijoje.

    Tiek.

    P.S. Labai diletantiškai atrodo prie teisės neprisilietusiųjų postringavimai apie KT, Konstituciją ir sprendimus.

    • Mielas Joneli, nepykite, bet tai, kad studijuojate ar studijavote teisę dar visiškai nereiškia, kad negalite pasisakyti kaip diletantas… Perskaitytų vadovėlių kiekis ir sugebėjimas žongliruoti citatomis anaiptil nereiškia, kad jūs teisėje išmanote daugiau nei jos nestudijavę.

      Mūsų bėda ir yra, kad „prisilietusieji prie teisės“ mano, kad jie yra prisilietusieji prie Dievo, nors tas prisilietimo ženklas yra viso labo bakalauro diplomas trečiarūšiame koledže…

  • Jonelis

    nepykite, bet tiesiog teko garbės klausytis prieš kelis metus Konstitucinės teisės kurso pas prof Šileikį. Rodos VU net ne koledžas ir net ne trečiarūšis. Aš neprisiliečiau prie Dievo, aš sugebėjau pamatyti už pozityvistinio teisės suvokimo. Linkėčiau ir jums.

    Aš nesakau kad aš neklystu ar jūs automatiškai neteisus vien dėl diplomo egzistavimo – sakau kad neteisingai traktavot LR KT 30 str. Nes iš jo daryti tokias išvadas kokias padarėte jūs – negalima. ir čia ko gero atsiskleidė nesugebėjimas pacituot, ar teisingai paaiškinti normą, neduok Diev nesakau kad tai iš perskaitytų knygų stokos.

    P.S. Negėda nežinoti, gėda nenorėti žinoti ;)

    • Na štai, pasirodo, galima normaliai kalbėtis, o ne vien istorikus diletantais apšaukti…:)

      O dėl išvadų darymo – „negalima“ gal kiek per stipriai pasakyta, nes jūsų išvados taip pat remiasi subjektyvizmu, tegul ir išklausius E.Šileikio paskaitas…

      O nežinoti tikrai negėda. Štai parašėte komentarą ir prie savo žinojimo pridėsiu, kad yra ir kitokių nuomonių apie tai, ką reiškia „tirti ir spręsti teisės klausimus“.

    • Orka

      Mielas Joneli, pats baigiau VU ir turiu pasakyti, kad kartais ta įstaiga ne daug lenkia jūsų anksčiau minėtus pavyzdžius. Neklausiau pono Šileikio paskaitų, bet man asmeniškai atrodo, kad jo susiformuota teorija labai jau subjektyviai ištemtpa iš konkretaus atvejo jau vien dėl jo paties aktyvaus nuomonės reiškimo apkaltos metu. Net būtų keista, jei jis nebūtų visom išgaliom ,pasitelkdamas garsių teisininkų teorijų epizodus, įrodinėjęs savo pozicijos teisingumo. Ir tai, mano akim žiūrint, gerokai diskredituoja mokslo žmogų. Dar didelis klausimas, ar Kelzenas nesivarto karste, stebėdamas aną procesą. Vis dėl to, kaip galima vadinti faktinių aplinkybių nustatinėjimą, jų vertinimą teisės klausimu? Ir tikrai ne KT spręsti ar gali atsirast ir būti taikoma konstitucinė atsakomybė, ar ne.

      • Jonelis

        Raskite geresnę vietą Lietuvoje teisininkui už VU TF. Mielai pasitobulinsiu ir ten. Bijau paieškos užtruktų…

        Aš nesuprantu kodėl ramu kai pagal konstitucijos dvasią ir kiti dalykai priiminėjami (juk net kodekse reikia taikyti analogijas) o va jei užkliudė Paksą tai jau kažkas negerai.

        Konstitucinio teismo doktrina teisės aktų hierarchijoje stovi tarp Konstitucijos ir įstatymų. Ko gero ne be reikalo jiems suteiktas toks svoris – konstitucija daugiau deklaratyvus dokumentas, abstrakčių siekių ir teisių sąvadas. Čia turime du šio reikalo aspektus:
        1. Čia niekada nerasime spragų, nes teleologiškai aiškinant (taip taip pagal dvasią) plečiamuoju būdu išnagrinėtos normos reguliuos kiekvieną konstituciškai reikšmingą gyvenimo atvejį.
        2. Atsiranda vietos savaip traktuoti normas ir naudingai/vienašališkai jas taikyti (tikriausiai dėl to ir piktinatės). Bet noriu pabrėžti kad KT sėdi bene geriausi teisės specialistai Lietuvoje (siekiama kad ten atsidurtu geriausi) ir tai yra savotiškas saugiklis(ne 100% aišku), taipogi pats teismas yra saistomas ankstesnių KT nutarimų, o jų nuo 93 metų jau nemažai, ir tai taip pat suriša rankas savivaliavimui.

        • Orka

          Gal ir sunku būtų rasti, nors kai kas ir Riomeryje neblogiau ir VDU TI turi savų privalumų.
          Ir man teko pastudijuoti KT nutarimus ir kažkaip neteko aptikti priimtų remiantis dvasia, išskyrus diskutuoja mą klausimą. Be to Pakso apkalta yra bene didžiausią rezonansą sukėlęs procesas, taigi ir KT nutarimai šiuo klausimu labiausiai narstomi po siūlelį.
          Dėl Pakso. Aš neginčiju Pakso, ar jo aplinkos padaryto abejotino veiksmo tik dėl pilietybės. Nors vėl gi jo atsakomybė, o ypač konstitucinė čia labai abejotina.
          Čia nereikia jokių dvasių, juodu ant balto parašyta:
          85 straipsnis
          ‘Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus-dekretus. Kad Respublikos Prezidento dekretai, nurodyti Konstitucijos 84 straipsnio 3, 15, 17 ir 21 punktuose turėtų galią, jie privalo būti pasirašyti Ministro Pirmininko arba atitinkamo ministro. Atsakomybė už tokį dekretą tenka jį pasirašiusiam Ministrui Pirmininkui arba ministrui.’
          Galima sutikti, kai situacija nėra sunorminta, o žala akivaizdi, būtina plečiamai aiškinti pasitelkiant principus, gal ir dvasias. Bet Pakso atveju, juk viskas parašyta.
          Kitas klausimas – bausmė.
          34 straipsnis
          ‘Piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę.
          Teisę būti išrinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkimų įstatymai.
          Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, kurie teismo pripažinti neveiksniais.’
          Juk Konstitucijoje normos imperatyvios, ar ne?
          Jei taip, tai paskirtoji bausmė prieštarauja Konstitucijos 34 straipsniui.
          Galite pasitelkti 100 Šileikių, bet skaityt kas parašyta ir ką turėjo galvoje rašantieji ir pagaliau tauta, balsuodama, aš galiu. Net ir geriausios Lietuvoje įstaigos specai man negali išaiškint, kad balta yra juoda.

          • Orka

            patikslinu dėl 34 str. reikia žiūrėti į 78, po to į 56 :)

  • nesąmonė kažkokia, nes man $1.842 priskaičiavo..

  • Valentinas

    Gerbiamas Artūrai,
    Jūs teigiate, kad KT įlindo ten kur nederėjo įlįsti. Štai jums atsakymas iš tos pačios KT išvados:
    V
    1. Pagal Konstituciją tik Konstitucinis Teismas turi
    įgaliojimus spręsti, ar Respublikos Prezidento, kuriam pradėta
    apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai,
    ar Respublikos Prezidentas Konstituciją pažeidė šiurkščiai.
    Taigi Konstituciniam Teismui nustatyta konstitucinė pareiga
    ištirti, ar Respublikos Prezidentas atliko konkrečius veiksmus,
    nurodytus jam pateiktame kaltinime, ir įvertinti, ar šie
    veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ar Konstitucija pažeista
    šiurkščiai. Tirdamas, ar Respublikos Prezidento konkretūs
    veiksmai prieštarauja Konstitucijai, ar Konstitucija yra
    pažeista šiurkščiai, Konstitucinis Teismas tiria ir vertina
    tiek kartu su paklausimu Konstituciniam Teismui pateiktus
    įrodymus, tiek visus kitus bylos nagrinėjimo Konstituciniame
    Teisme metu gautus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius,
    kad Respublikos Prezidentas atliko paklausime nurodytus
    konkrečius veiksmus, patvirtinančius ar paneigiančius, kad šie
    veiksmai prieštarauja Konstitucijai, kad Konstitucija yra
    pažeista šiurkščiai.
    Aišku jūs galite teigti, kad KT šiuo atveju sau dirbtinai pasikėlė įgaliojimus, bet aš šiuo atveju labiau pasitikiu teisininkais, o ne labai patyrusiais ir gerbiamais žurnalistais. AT irgi niekur nekvestionavo KT teisės tirti įrodymus. Taigi, teisine prasme kol kas nematau, kad KT įlindo ne į savo daržą. :)

    • Orka

      Mielas Valentinai, manęs neįrašei į Pakso gynėjus. O gal aš per mažai gyniau? :)
      Jūs visiškai teisu, šiuo atveju KT dirbtinai pasikėlė įgaliojimus ir priimtais sprendimais sudarė situaciją, kai vieno žmogaus atžvilgiu paskirta bausmė labai primena žmogaus teisių pažeidimą. T.y. Vienam piliečiui yra apribotos pamatinės teisės, nors kitiems, net ir padariusiems daug sunkesnius nusikaltimus, tokia bausmė nepaskirta. Tai tiesiog komiška. Pvz. Net H. Daktaras šiandien galėtų pretenduoti į prezidentus…

      • Valentinas

        Mielas Orka,
        Aš kol kas į pakso gynėjus nieko neįrašiau ;) Kadangi, kai aš paprašiau tikslumo ankstesnėje diskusijoje GIGA pareiškė, kad tokio briedo jam dar neteko girdėti, esu priverstas tikslumą nešti į tautą ir nagrinėti klausimą po kruopelytę. Šiuo atveju manęs kol kas nedomina ar nebuvo taikomi dvigubi standartai, ar teisingai jam pritaikyta bausmė, ar teisingai jam atimta teisė kandidatuoti į prezidentus ir t.t. Mane šiuo metu domina ar paksas banditas ar ne ir ar KT turėjo teisę vykdyti procesą taip kaip jis įvykdė. Kad paksas yra išdavikas ir reketininkas mano nuomone aiškiai byloja įrodymai t.y. įrašai ir kitos abiejose bylose naudojamos faktinės aplinkybės. Tai, kad jos yra nesuklastotos sutinka visi turbūt ir jūs. KT remdamasis šiais įrodymais nustatė, kad paksas pažeidė įstatymus, atitinkamai sulaužė priesaiką atitinkamai šiurkščiai pažeidė konstituciją. AT išvedžiojimai mano neprofesionale nuomone primena teisinę abrakadabrą, kurios pagalba banditai sugeba išsisukti nuo atsakomybės. A.R ir jūs teigiate, kad KT neturėjo teisės vykdyti tokio proceso. Aš jums pateikiu KT samprotavimus kodėl jis turėjo teisę vykdyti tokio tipo procesą ir manau turįs teisę laukti tiek iš jūsų tiek iš Artūro konkrečių argumentų kodėl mano cituotas KT išvados straipsnis yra neteisingas. Dar geriau būtų jei pateiktumėte autoritetingo teisininko argumentuotą profesinę nuomonę, kad KT neturėjo teisės vykdyti tokio proceso :) Jei jūs ir esate autoritetingas teisininkas, (dėl ko neikiek nenustebčiau :) tai priimsiu ir jūsų nuomonę :)

        • Orka

          Nesutinku, Valentinai. Atsiverskite AT nutartį ir gerai gerai, mažiausiai 3 val skaitykite, studijuokite. Aš studijavau 2 dienas, atsiskaitimui. :)Iki tol panašiai kaip ir pats, neabejojau… :)wx3.lat.lt/3_nutartys/senos/nutartis.aspx?id=29228

          nesu teisininkas, deja, bet laisvalaikiu studijuoju, teko ir univere kelis egzus išlaikyt. :)

          Autoritetingi teisininkai tik užkulisiuose išsako nuomonę, nes… galėčiau papasakot prie alaus.:)

          Banditas – tik etiketė. Beje užklijuodami etiketes labai sėkmingai oponentus naikino komunistai ir fašistai. Valentinai, jeigu išstudijuotumėt bent pusšimtį AT nutarčių, pamatytumėt, kad ne taip lengvai tuos banditus į laisvę paleidžia.

          • Valentinas

            Mielas Orka,
            Skaičiau ir pakankamai atidžiai. Tikiu, kad teisiškai ten viskas tvarkoje. Niekur nėra užfiksuota pakso pokalbis su borisovu kovo 17 d. ir nėra užfiksuotas faktas, kaip ir kokiais žodžiais paksas išdavė borisovui valstybės paslaptį. Todėl negalima neginčijamai tvirtinti, kad …
            Bet mielas Orka, jei būtumėte prisiekusysis ar tikrai priimtumėte sprendimą, kad paksas neišdavė paslapties? Negi tikite tokia įvykių eiga ir tokiu aplinkybių sutapimu? borisovas iki to laiko siautėjo, grąsino, žadėjo visus politiškai sužlugdyti, paksas ir jo atstovai vietoj to, kad pasiųstų jį velniop, visaip nuolankiai bandė jį nuraminti ir o po kovo 18d. borisovas jau verkia, kad jo pokalbiai yra klausomi ir netgi pažymi detales apie Dalią Kutraitę. Negi tikite, kad borisovui pačiam dašuto kovo 17 vakare? Aš tai galvoju, kad tie, kurie aiškina, kad borisovui pačiam dašuto laiko mus durniais.

          • Orka

            Valentinai, o ką, jei tai buvo Ačas? Arba net VSD? Nereikėtų žavėtis prisiekusių teismais. Anuos irgi rekomenduočiau pastudijuot. Kaip pavyzdys O.J. Simpson’o byla. O kiek miriop pasiuntė nekaltų, nes prisiekusiems taip atrodė…
            Beje, aš visų klausiu ir man niekas neatsako, ar tiesa, kad po apkaltos Borisovas patyliukais gavo LR leidimą gaminti, prekiauti ir t.t. visais ginklais, išskyrus masinio naikinimo? Kažkada buvo žinutė, kad jis sėkmingai vežioja į Iraką ir visur kitur nebe dvigubos paskirties, o grynas raketas?

          • Valentinas

            Mielas Orka, aš ir nesižaviu prisiekusiųjų teismais, tik svarstau iš nevilties gal tai padėtų? Bet aišku jūsų pavyzdys su O.J. Simpsonu irgi daug pasako.
            Jeigu valstybės paslaptį būtų borisovui pasakęs kas nors kitas, tai borisovas taip ir pasakytų vien todėl, kad apsaugotų paksą arba diskredituotų VSD. Be to, kai dabar pagalvoju, galėjo netgi kas nors iš pakso bendražygių prisiimti kaltę, kad ir tas pats Ačas. Pats būtų nukentėjęs, bet postą paksas būtų išsaugojęs.

  • bang

    Susitiko Jonelis su Artūru apie teisę rimtais veidais papostringauti :) Kažkodėl manoma, kad apie krepšinį, politiką, teisę, ekonomiką galima lygiomis ginčytis su šių sričių specialistais. Pav. su fizikais apie fiziką nesiginčytų (na išskyrus Artūrą, kuris visur „pats, pats“ eksperta :)

    • me

      tai visų žurnalistų problema.. jie mano, kad išmano viską geriau, nei tų sričių specialistai..

    • Mielas bang, apie fiziką su tamsta tikrai nesiginčyčiau… Ir su A.Kubiliumi taip pat:)

      O šiaip tai, žinote, yra žmonių, kurie domisi skirtingais dalykais – ir krepšiniu, ir politika, ir teise, ir ekonomika…

      Žinau, kad tamstai nepatinka, bet demokratija juk…

      • Orka

        Apie fizikus: turėjo Lietuva neblogą fiziką, tapo jis premjeru. Nebeturi Lietuva nei gero fiziko, nei gero premjero…:)

      • bang

        Kai „išlenda“ toks pasamprotavimas kaip „O konstitucinė atsakomybė nėra teisės klausimas, nes tokio termino nerasime nei Konstitucijoje, nei Lietuvos Respublikos įstatymuose“ tai lyg ir nebematau prasmės ginčytis :)

        • Orka

          Mielas bang, teismas nagrinėja bylas dviem aspektais. Teisės taikymo ir fakto arba faktinių aplinkybių. Čia taip supaprastintai pasakau, kad suprastumėt dėl prasmės. :)

          • bang

            Ši jūsų pasakymas tik patvirtina, kad net nesuprantate į ką nosimi bakstelėtas buvote :)
            Vat įdomus dalykas, kai kurių užsispyrimas iki pamėlynavimo ginčytis, net ir nujaučiant, kad yra neteisus. Lygiai taip mano senutė mama ginčijasi teisės klausimais su manimi ir seserimi – profesionaliais teisininkais.

          • Orka

            Argi? Niekas čia nemėlynuoja, diskutuojame ir tiek. Aš bent patenkintas diskusija. Niekada nesijaučiu visiškai teisus ir stengiuosi, jei jo nėra, dirbtinai sudaryti „nujautimą“, kad galiu būt neteisus. Taip kad viskas čia tvarkoj. Ir, patikėk, net tarp geriausių teisininkų diskusijos vyksta iki šiol.

          • Orka

            tikrai, bang, pateikite savo nuomonę. :) O tai dabar užuominom bandote lyg ir kažką kritikuoti, ly pasišaipyti. KT sprendžia teisės klausimus. AT ir apeliacinės instancijos sprendžia teisės taikymo klausimus ir faktų paprastai nenagrinėja.
            O KT Pakso atveju ne tik kad įlipo ne į savo daržą, bet dar ir sukūrė naują atsakomybės formą. Taigi sukūrė naują teisės normą. KT nutarimų pagrindu Seimas papildė įstatymą. Taigi KT akivaizdžiai peržengė kompetencijos ribas. Kas čia tamstai nepatinka?

          • Valentinas

            Mielas Orka, kodėl galvojate, kad Konstitucinė atsakomybė yra kažkokia nauja teisės forma. Juk viskas paprasta ir skaidru: prezidentas duoda priesaiką laikytis įstatymų, prezidentas nesilaiko įstatymų, prezidentas sulaužo priesaiką, prezidentas pažeidžia konstituciją. Nesu teisininkas, bet čia viskas man atrodo logiška ir nuoseklu. Klausimas yra kas gali nuspręsti, kad prezidentas nesilaikė įstatymo. Kadangi veikiantis prezidentas turi teisinę neliečiamybę, tai natūralu, kad baudžiamojo teisinio persekiojimo jis negali patirti. Tačiau galima klausti ar konkrečiais veiksmais t.y. paslapties išdavimu ir dalyvavimu rekete, prezidentas pažeidė konstituciją ar ne, o į tai kompetentingas atsakyti tik KT. Tam, kad į tai atsakytų KT privalo įsitikinti ar veiksmai, kurie inkriminuojami yra atlikti ar ne. Tam ir reikia tardymo ir kitų procedūrų. Na nematau aš čia nelogiškumų, juolab, kad patys teisininkai šio klausimo nekelia.

          • Orka

            Mielas Valentinai, todėl manau, kad iki tol tokios atsakomybės formos nebuvo. Tiesiog nebuvo, o jei nutariame įvesti, tai reikia įvesti normalia tvarka, išdiskutavus visur kur reikia ir galų gale priimant Seime. Tada tik galima pradėti taikyti.
            Dėl priesaikos. Vienintelė vieta, kur aptikau kažką apie atsakomybę už jos sulaužymą, tai BPK komentare, kur sakoma, kad priesaika yra moralinio pobūdžio veiksmas ir atsakomybė už jos pažeidimą netaikoma. Apskritai už priesaikos sulaužymą galima apkaltint bet ką. Nes filosofiškai negali būti asmuo lygus visiems ir pan. Net Dievui tai būtų sunku. :) Dėl konstitucijos pažeidimo. Konstituciją, iš esmės, galima pažeisti tik pažeidus kažkurį ją tikslinantį įstatymą. O tai jau bus kažkurios iš egzistuojančių teisės normų pažeidimas. Jeigu prezidentas, ar bet kas nepažeidė jokios normos, tai ir konstitucijos jis negalėjo pažeisti. Arba kažkas netvarkoj su įstatymais, reikia tvarkyt, bet ne pažeidėjas dėl to kaltas. Pakso atveju iš viso nebuvo pažeidimį arba jie nebuvo verti tų skambių žodžių „šiurkščiai“, „grėsmė“ ir t.t. Tų pažeidimų padaryta žala yra daugybę kartų mažesnė nei tų pažeidimų eskalavimo žala valstybei.

          • bang

            Orka
            „Konstituciją, iš esmės, galima pažeisti tik pažeidus kažkurį ją tikslinantį įstatymą“ – į lankas (kosmoso).

          • Orka

            Gerbiamasai, na pasakykite man kurį KT straipsnį gali pažeisti ir kaip Lietuvos žmogelis? Neminint Pakso, žinoma. Ir kaip, pagal kokį straipsnį pažeidusįjį galima nubausti? Man tiesiog neneša fantazija. Nekalbu apie teisės aktus, kurių neatitikimą konstitucijai ir turi vertinti KT.

          • Orka

            Na tai? Kaip galima pažeisti 6 str? Ir kokia atsakomybė?

          • bang

            Kvaileliu apsimeti ? 6 str. pasakyta, kad Konstutucija tiesiogiai taikomas aktas, kiekvienas savo teises gali ginti ja remdamasis.
            Kaip bet kurio teisės akto, pažeistas gali būti bet kuris straipsnis. Konstitucijos pažeidimo atveju sankcijas detalizuoja kiti įstatymai, dėl LRK nuostatų pažeidimo, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali kilti civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. 6 str. reiškia, kad asmuo gali kreiptis į teismą dėl savo teisių gynimo nenurodydamas jokio kito įstatymo, o paprasčiausiai nurodydamas asplinkybę, kad buvo pažeistos konstitucijoje įtvirtintos teisės.

          • Orka

            Kas čia apsimeta? „Konstitucijos pažeidimo atveju sankcijas detalizuoja kiti įstatymai, dėl LRK nuostatų pažeidimo, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, gali kilti civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.“ Tai kam tada reikėjo rašyt apie lankas? Iš esmės parašei tą patį, tik dėl laiko aš trumpinau.
            Beje ne tik sankcijas bet ir dispozicijas. Klausimas buvo kitas, kurioje vietoje atsiranda konstitucinė atsakomybė ir kaip ji taikoma? Juk Pakso atveju KT (nors jam tai visai nepriklauso)atliko tyrėjo, kaltintojo vaidmenį, Seimas – teismo, likusieji teismai apeliacines funkcijas. Ar jums neatrodo, kad tuo atveju turėjo būti valstybės kaltintojas – prokuroras ir t.t.? Juk viskas buvo suvelta, apversta aukštyn kojom, išgalvota atsakomybė, vienam atvejui sukurta norma, pritaikyta ir t.t. Man asmeniškai visas tas procesas buvo tiesiog kažkokia makalynė, greičiau panaši į viešųjų ryšių akcija nei ų normalų procesą.

          • bang

            Pacitavau “Konstituciją, iš esmės, galima pažeisti tik pažeidus kažkurį ją tikslinantį įstatymą” – į lankas (kosmoso). Pažeisti galima bet kurį teisės aktą, nes jie ne šiaip sau, o nustato tam tikras taisykles. Nereikia sutapatnti pažeidimo galimybės su sankcijos už šį pažeidimą pritaikymu. Tik tiek ir norėjau pasakyti.
            Dėl Pakso atvejo niekur nepasisakiau ir šiuo metu neturiu pagrįstos nuomonės pastaruoju klausimu.

        • bang

          LRK 6 str.

          • Arūnas

            LRK 6 straipsnis:
            Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas.
            Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija.
            P.S. Vis tik nesuprantu, kaip aš, „kaip Lietuvos žmogelis“, galiu pažeisti tai, jog „Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas“ bei kaip aš galiu pažeisti tai, kad „Kiekvienas savo teises gali ginti remdamasis Konstitucija“.

  • oneguy

    Tie patys įrodymai gali būti pakankamai tvirti, kad išverstų žmogų iš prezidento kėdės, tačiau per mažai tvirti, kad už tai jį būtų galima sodinti už grotų.

    • bang

      Ne įrodymų tvirtume esmė, o pačiame nagrinėjimo dalyke (skirtingi).

      • Valentinas

        Gerbiamas bang, jūsų nuomone KT peržengė kompetencijos ribas nagrinėdamas bylą ar ne?

        • bang

          Nesu pakankamai įsigilinęs į šį klausimą, kad galėčiau pateikti bent kiek argumentuotą savo nuomonę šiuo onkrečiu klausimu. Atidėjęs šių teismų konkrečių procesinių sprendimų nagrinėjimą neapibrėžtam terminui, ty desertui tsakant (neprisiruošiu). Kuo daugiau laiko praeis, tuo didesnė tikymybė objektyviai klausimą išnagrinėti, bo aistros nurimo, aplinka kita :)

          • Orka

            na tai greičiau ruoškitės, o tai visi proceso dalyviai užsilenks ir tada jau teks tik istorikams nuomones reikšti. :)

          • bang

            Nematau tikslo skubėti. Tik erzina, kad diletantai prisiklausę ir specialistų, o taip pat ir kitų diletantų įvairiausių nuomonių, iš šio kratinio bando dayti savarankiškas „teisines“ išvadas „remiantis LR Konstitucija ir LRKT įstatymu“ :)

          • Mielas bang, atvirai pasakysiu, jog tamsta mane jau pradedate nervinti.

            Kokius 57 kartus esu jau sakęs, bet tamstai dar kartą kartoju: nedarykite išvadų apie kitus žmones remdamiesi vien savo asmeninėmis savybėmis ir savo sugebėjimais.

            Jei jūs savo „teisines“ išvadas darote remdamiesi kažkokių specialistų ir kažkokių diletantų nuomonėmis, tai visiškai nereiškia, kad ir visi kiti turi elgtis kaip tamsta.

            Jei manote, kad teisės studijų dioplomas (jei tokį turite) jums leidžia vadintis ne diletantu, nebūtinai taip ir yra.

            Todėl kitą kartą prieš apšaukdamas ką nors diletantu, pirmiausia pažiūrėkite į veidrodį, o po to dar pagalvokite, ar turite ką pasakyti į temą, o ne apie diletantus.

            Su geriausiais linkėjimais,

          • bang

            Atsakymas aukščiau.

  • bang

    Ne vienas aš pastebiu, kad nešališkų asmenų pastabas laikote vos ne asmeniniu įžeidimu ir atitinkamai užsipuolate komentatorius savo stiliumi a la „Mielasis, tik nesupykite, bet esate visiškas kvailys. Su geriausiais linkėjimais“, kas turbūt turi liudyti, kad išvadas apie kitus žmones darote visiškai nesiremdamas savo asmeninėmis savybėmis ir sugebėjimais.
    Neturiu jokio noro daryti išvadas apie kieno nors asmenį.
    Kalbėjau apie pasakymą “O konstitucinė atsakomybė nėra teisės klausimas, nes tokio termino nerasime nei Konstitucijoje, nei Lietuvos Respublikos įstatymuose” – kuris yra pakankamas nustatyti, kad asmuo neupranta apie ką kalba (teisine prasme). Čia kaip prasprūdęs vienas žodis gali išduoti valandą literatūriškai suokusį žmogelį, kad jis kilęs iš žemaitijos. Teisine prasme šis pasakymas maždaug analogiškas „įlipo dvi silkės į obelį, kaip gera turėt automobilį“.
    Aršumas su kuriuo užsipuolate, beigi nervinimasis ginčijantis neaišku dėl ko – ne mano sritis. Visas jūsų komentaras tik kažkoks aklas puolimas.

    • Orka

      Tamsta, nejauti, kad paties pastabos labiau panašios į įžedimus nei A.R. ?

    • Arūnas

      Gerbiamas bang, iš jūsų išsakytų komentarų darau išvadą, jog esate teisininkas. Galiu suprasti, kad jus suerzino Artūro Račo pasakyta frazė: “O konstitucinė atsakomybė nėra teisės klausimas, nes tokio termino nerasime nei Konstitucijoje, nei Lietuvos Respublikos įstatymuose”. Dar kartą kartoju: galiu suprasti, jei ši frazė neatitinka tikrovės. Tačiau, ar jums kaip teisininkui nebūtų paprasčiau pacituoti įstatymą, kuriame minimas terminas „konstitucinė atsakomybė“, vietoj to, kad vien tik šaipytis iš A.R. pasakytos frazės, nepateikiant jokių nuorodų.
      P.S. Jūsų minimame LRK 6 str. termino „konstitucinė atsakomybė“ man sutikti neteko.

      • bang

        Esamė visiškai ne tame, ar kur yra apbrėžta pati sąvoka. Žmogus rimtu veidu sako – teisinės atsakomybės klausimas nėra teisės klausimas. Be to, teisės klausimas nėra todėl, kad neįtvirtintas toks terminas. Man iškart patampa aišku, kad
        tokio „specialisto“ „teisines“ išvados nevertos dėmesio. Tik tiek ir tenorėjau pasakyti. Žurnalistiniai patebėjimai remiantis teisininkų išvadomis – taip, bet kai sako – darau išvadas remdamasis LRK ir konstituciniais įstatymais, tai tik šypseną sukelia :)

        • Orka

          Mielas bang, na gerai, gal A.R. ir netiksliai suformulavo, bet čia juk ne teismas, o tie, kurie norėjo, suprato ką jis bandė pasakyti. Konstitucinė atsakomybė arba jos atsiradimas tikrai nėra teisės klausimas, arba tiksliau vien tik teisės klausimas. Čia ir politinis ir visoks kitoks. Vietoj šypsenos ir paniekos galima tiesiog paklausti, ką jis tuo nori pasakyti. Jei turite ką pasakyti, tai ir pasakykite. Tiek Artūrui, tiek man ir visiems kitiems, čia gausiai besilankantiems, būtų nauda. Tam mes čia ir diskutuojame, kad daugiau suprastume ir protingesni būtume.:)

          • bang

            Be jokių abejonių, tie kurie norėjo, suprato ką jis bandė pasakyti. Iš jūsų stiliaus („Mielas bang“), akivaizdu, kad jūs tikrai visada jį suprantate taip kaip reikia ;)
            Aš tai nepamačiau jokios plačios prasmės, tik konkretumus – „Be to – kas labai svarbu – LRKT įstatymo 30 straipsnis nurodo, kad “Konstitucinis Teismas tiria ir sprendžia tik teisės klausimus”. O konstitucinė atsakomybė nėra teisės klausimas…“ – iš ko neturiu pagrindo spėlioti, kad turėta omeny „politinis ir visoks kitoks“ atsakomybės klausimas.

        • Mielas bang. o dar man sako, kad esu arogantiškas…

          Beje, cituoti reikėtų tiksliau – niekada nekalbėjau apie konstitucinius įstatymus

          • bang

            Arogancija ne pereinamoji taurė, manoji nešalina jūsų ;)
            Niekada necitavau jūsų kalbant apie konstitucinius įstatymus, kabėjau bendrai. Citatas visur išskiriu kabutėmis. Peace.

          • Arūnas

            Manau, jei mes, prieš komentuodami, vienas kito pasakymų necituosime, o išsakytas frazes laisvai perfrazuosime ir tik tada jau komentuosime – tuomet vienas kito argumentų (tiksliau savo nuomonės apie tuos argumentus) aptarimas mūsų niekur nenuves.
            Gerbiamas bang, aš iki šiol maniau, kad teisininkai konkretesni žmonės.

      • bang

        Nesupratau, apie ką jūs čia. Kadangi blogo formatas neleidžia atsakyti į kai kuriuos komentarus, sunku susigaudyti, kas į kokį komentarą atsako. Šiaip aš esu labai konkretus (gyvenime apskritai – netgi pernelyg). Mane Orka vis bando įtraukti į Pakso atvejo aptarimą apskritai, nors aš pasisakiau tik dviem atskirais ir labai konkrečiais klausimais. Citavau tiksliai – citatos išskirtos kabutėmis.

  • Pingback: Blogorama #562()

  • Vasia

    Ai man juokas: „ISDAVE valstybine paslapti, kad klausomasi Borisovo telefono“ Nu jo paslaptis :) Metu isdavyste :)

    Ar as debilas ar Paksas kvailas ar Borisovas tuupas?? Gal reikejo juos visus susaudyti, na cia tai tevynes isdavimas!.

    Lubys pardavineja per ofsorus kranus, bet visu partiju draugas NR1.
    Rubikonas kaip zuikius nusipirko visa Vilniaus savivaldybe ir Abonenta.
    Uspaskiskas apmokejo Adamkaus skolas per neasikius fondus, sedi seime ne uz grotu.
    Dujotekana.. socialdemokratai, cia vopsce viena gauja.

    Bet tevyne neisduota..?