Rusijos egzaminas prezidentei: žygio žingsnis ar tūpsnis
…Niekaip iš galvos neišeina viena vakarykštė antraštė: „Lietuvos vadovės tūpsnį Kremlius įvertino iškart“.
Po ta antrašte – tekstas apie prezidentės D.Grybauskaitės skambutį Rusijos prezidentui D.Medvedevui, kuriame – viskas be priekaištų.
Tačiau visą tekstą aš interpretuočiau paprastai – V.Adamkus buvo geresnis. Jis 2005 metais nevažiavo į iškilmes Maskvoje, o V.Putinas su mūsų prezidentu net nesisveikindavo.
O štai D.Grybaskaitė net ėmė ir pati paskambino!
Ką ten V.Adamkus…
Net D.Grybauskaitės sąjungininkas A.Kubilius, kaip teigiama, tame pačiame tekste, „kratėsi net minties paskambinti kaimyninės šalies premjerui V.Putinui“ ir pakalbėti su juo apie Lietuvos vežėjų problemas.
O prezidentė ne tik pagalvojo, bet ir padarė. Ir savo pačios iniciatyva.
Žodžiu, akivaizdi priešprieša. Tarp buvusios moralios ir išdidžios ir nesitaikstančios V.Adamkaus užsienio politikos ir ir kalambūriškos A.Valinsko retorikos bei naujosios prezidentės parodyto „nuolankumo“.
Žygio žingsniai ir tūpsnis…
Natūraliai seka klausimas: o kas šiandieninėje konkrečioje situacijoje geriau Lietuvai?
Iš karto atsakyti nėra taip jau lengva. Nes A.Valinskas iš esmės buvo teisus: Rusija – neprognozuojama ir netgi didžiausios pastangos gerinti su ja santykius ir didžiausias nuolankumas vieną dieną gali baigtis nauju embargo pieno ar mėsos produktams, naujais reikalavimais vežėjams ar naujais geležinkelio kroviniams.
Rusija vis dar įsivaizduoja esanti supervalstybė ir todėl mano galinti sau leisti naudoti visas turimas priemones (įskaitant ir ekonomines) savo politiniams tikslams įgyvendinti. Kaip ir JAV. Skirtumas tik tas, kad pastaroji iš tiesų yra supervalstybė.
Ar Lietuva turi su tuo taikstytis? V.Adamkaus (ir tikriausiai – V.Landsbergio) politikos šalininkai tikriausiai net negalvodami atsakytų „ne“.
Ir būtų teisūs.Nes taikstytis su pažeminimu ir diskriminacija nėra gera politka.
Tačiau susidūrę su Lietuvos vežėjų or pienininkų diskriminacija, tos politikos šalininkai tikriausiai imtų žygiuotį dar greičiau, mojuotų vėliavomis ir skanduotų jau seniai girdėtas ir visiems jau mintinai žinomas skanduotes.
Tačiau ar tai ką nors iš esmės pakeistų? Drįsčiau teigti – ne. Bent jau jei tikėtumės pokyčių į gerąją pusę.
Nes Rusija per artimiausią dešimtmetį tikriausiai netaps demokratine valstybe ir nepradės kaimynų interesų laikyti lygiaverčiais savo interesams. Rusija neatsisakys galimybės naudoti ekonomines priemones savo politiniams tikslams įgyvendinti, ji nenustos kiekviena proga „bausti“ tų, kurie Rusijos požiūriu, elgsis netinkamai.
Tokia yra šiandieninė realybė nepriklausomai nuo to, norime mes su ja susitaikyti ar ne, ir kaip stipriai mes norėtume ją pakeisti. Deja.
O ar ką nors pakeitė D.Grybauskaitės „tūpsnis“?
Kol kas – visiškai neaišku. Nes D.Medvedevo pažadas netaikyti išskirtinių reikalavimų Lietuvos vežėjams bei pieno produktų eksportui yra tokios pat vertės kaip R.Dagio kažkada duotas pažadas nemažinti motinystės išmokų. Tai yra, nieko vertas.
Nes gali būti kad vežėjų blokada ir pieno produktų importo apribojimai tebuvo Rusijos D.Grybauskaitei surengtas egzaminas. Bandymas patikrinti, ar jos kalbos apie pragmatiškesnius santykius su Rusija buvo vien retorika, siekiant parodyti skirtumą tarp jos ir buvusio prezidento, ar rimtas nusiteikimas siekti kitokių santykių su neprognozuojama didžiaja kaimyne.
Tai, žinoma, negražu. Tokia Rusijos politika, be abejonės prieštarauja ir net kenkia Lietuvos interesams.
Tačiau tokia yra Rusija.
O mums belieka pasirinkti: ar priimti ją tokią, kokia ji yra, kartu siekiant kiek įmanoma sumažinti Rusijos daromą žalą Lietuvai ar iš paskutiniųjų bandyti pakeisti Rusijos politiką žygiuojant jos panosėje kario žingsniu.
D.Grybauskaitė , atrodo, renkasi pirmąjį variantą.
Ir, drįsčiau teigti, Rusijos jai surengtą pirmąjį egzaminą ji išlaikė.
Tegul ir ne kario žingsniu, o tūpsniu. Jei tik tai galės sumažinti žalą.
(11 balsų, vidurkis: 3,82 iš 5)
Loading...
