„Respublika“ pamilo A.Valinską. Meilė be atsako ar abipusė?
Pirmiausia norėčiau padėkoti savo nuolatiniam kritikui Fredžiui*, kuris viename iš savo komentarų pacitavo trečiadienio „Respublikos“ vedamąjį.
Padarė tai lyg norėdamas man padėti, nors be abejonės, skatinamas visai kitų tikslų. Panašu, kad Fredis „Respublikos“ vedamajame rado tai, apie ką nuolat pats galvoja ir nusprendė tuo atradimu pasidalyti su kitais.
Taigi, štai ką savo vedamajame rašo „Respublika“ :
Kodėl jis mums parūpo? Lengviausia atsakyti jo paties stiliumi: ” Respublika” padeda A. Valinskui todėl, kad ji per visą savo gyvenimą stengėsi apginti ir apsaugoti silpnuosius: puolamus, ujamus, skriaudžiamus. Ar rasite šiandien kitą kokį veikėją, kurį kasdien, nuo ryto iki vakaro, šitaip kapotų visos TV bei radijo stotys? Deja, nepaisant visų pastangų, kol kas jam nepateiktas nė vienas kaltinimas, kurį jis būtų padaręs po to, kai tapo Seimo pirmininku. Visos nuodėmės iš praeito šou gyvenimo: ne ten dainavo, ne su ta šoko, ne ten investavo, ne su tais susidėjo. Įdomiausia, kad viskas nufilmuota. O tai reiškia, kad naudojama vieša informacija. Viską, ką darė Valinskas, darė prieš kameras, todėl savo laiku viskas buvo per TV demonstruota. Vadinasi, visuomenei visa tai buvo žinoma prieš rinkimus. Deja, prieš rinkimus buvo tyla. Ko laukė TV žinių ir spec. tarnybos? Kol pats suklups? O gal – kol puls į Kirkilo glėbį, ką, beje, išsijuosę prognozavo žymūs žurnalistai, apžvalgininkai, politologai, redaktoriai ir visuomenės veikėjai (pavardžių neminėsime). O kai nesulaukė, kai sistema juo nusivylė, tuomet ir pradėjo narstymus po kaulelį nuo pat gimimo. ” Respublika” irgi dažnai neįsipaišo į įvairias schemas bei sistemas. Savo kailiu žinom, kas už tai būna: revizijos, teismai, šmeižtai, šūviai, gaisrai sodybose. Todėl suprantame ir užjaučiame politikos naujoką A. Valinską, kuriam dar visas gyvenimas prieš akis. Netgi jo arogancija mums suprantama. O kaip kitaip elgtis su žurnalistais, kurie it pasiutę puola žeminti savo pašnekovus, net nediskutuoja, o loja, bijodami patys apsijuokti prieš visą Lietuvą dėl savo kompetencijos stokos, todėl ir skuba kuo greičiau nutraukti pašnekovą, pasigirdus bent kiek protingesniam atsakymui. Kaip elgtis tokiais atvejais save gerbiančiam žmogui? Verkti? Atgailauti? Kartu loti? Žurnalistui kojas bučiuoti? Deja, belieka slėptis po arogancijos kauke ir stengtis nenusižeminti iki žurnalistų lygio. Todėl, susidūręs su žodžio kišenėje neieškančiu Valinsku, dažnas žurnalistikos grandas ne juokais sutriko. Suprantama. Šitiek laiko buvo įpratę, kad tiktai jų kiti privalo bijoti.
Skaitai ir verkti norisi… Jau toks tas A.Valinskas geras, toks nuskriaustas tų bjaurių žurnalistų, toks kovotojas prieš sistemą. Na, beveik kaip „Respublika“.
Jei neturėčiau už nugaros beveik 20 metų darbo žiniasklaidoje, gal imčiau ir patikėčiau.
Bet… perskaitęs tą vedamąjį pirmiausia prisiminiau, kad pirmiausia „Respublikos“ priede Julius ir Brigita pasirodė A.Valinsko ir I.Valinskienės nuotraukos ir labai rožinis interviu.
Po to – buvo ditirambai A.Valinsko „moratoriumui“ bei „skaitytojų laiškai“, palaikantys A.Valinsko „politiką“.
O šį antradienį – dideliausias interviu su pačiu Seimo pirmininku, kuris vadinosi taip: A.Valinskas: Nemėgstu kyšių, nei grąsinimų“.
Štai keletas A.Valinsko citatų iš šio interviu:
– Blogio įvardijimas sukėlė puolimą prieš nesisteminius, tai yra, nevaldomus naujai iškeptus politikus, kuriems vadovauti tenka man. Sistema putoja. Puolama iš visų pusių, bet aš nepasiduosiu ir kovosiu iki galo
– Blaiviai mąstantys žmonės supras, kad tikrąsias problemas gali garsiai kelti tik nesisteminiai žmonės, kurie nėra niekam skolingi
– Nenorėčiau susireikšminti, bet jau esu sulaukęs užuominų, kad vardan savo ir artimųjų sveikatos man geriau nedaryti vieno ar kito sprendimo.
Na, tiesiog didvyris. Kovotojas. Kankinys. (Ir dar nieko neišmanančių žurnalistų baubas bei – labai svarbu – Lazdynų ir viso Vilniaus gynėjas nuo „Rubicon“ ir A.Zuoko)
Gal ir atsiras tuo tikinčių. Kaip kad atsirado tikėjusių per Seimo rinkimus.
Bet aš kažkaip prisiminiau, kad dar penktadienį toje pačioje „Respublikoje“ buvo toks pat didelis interviu su Rolandu Paksu. Tiesa, priešingai nei A.Valinsko atveju, po tuo interviu buvo ženkliukas ELTA, o po juo – toks mažas mažas Užs.Nr…
Tada dar prisiminiau, kad per Seimo rinkimus vien „Respublika“ iš politinės reklamos uždirbo beveik 0,5 milijono litų , o visa „Respublikos“ grupė pagal šį rodiklį buvo aiškus lyderis tarp visų žiniasklaidos priemonių ir viešai deklaravo per rinkimus savo kasą pasipildžiusi 1,5 mln.litų.
Taip pat prisiminiau ir „Respublikos“ grupei priklausančią naujienų agentūrą, kuri per rinkimus taip pat elgėsi keistokai.
Prisiminęs visa tai, galiu tik eilinį kartą apgailestauti, kad Lietuvoje tikrai atsiras lengvatikių, kurie patikės, kad A.Valinskas yra kovotojas prieš sistemą ir kad „Respublika“ už tai jį labai myli.
Nors gal ir myli – tokia pačia meile kaip kažkada mylėjo R.Paksą, kaip per rinkimus mylėjo socialdemokratus ir konservatorius, kaip iki šiol myli VP grupę.
Gera, kai turi daug meilės ir gali ja su visais pasidalyti.
Juk tada ir jie su tavimi pasidalija…