Darbo partijos ir Naujosios sąjungos susijungimas: just business…

… Iš tiesų, tai ka vakar rašiau, į galvą atėjo dvi eretiškos mintys.

Vieną jų jau išdėsčiau, o antra – susijusi su savaitgalį paskelbta naujiena apie Darbo partijos ir Naujosios Sąjungos planuojamą susijungimą.

Kai kurie mano kolegos, komentuodami šią naujieną, akcentuoja vertybes, įtarimus V.Uspaskich ir Darbo partijos bylą, gailisi A.Paulausko, kuris turėjo puikias galimybes tapti geru politiku, tačiau jų neišnaudojo.  

Su daugeliu tokių vertinimų galima sutikti. Tačiau juk nieko naujo, ar ne? Didžioji TS-LKDfrakcijos Seime dalis visai neseniai atmetė prokurorų prašymą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn K.Uoką ir P.Gražulį, kurie viešai ir įžūliai pasipriešino policijai.

Tačiau pabandykime pažvelgti į Darbo partijos ir Naujosios Sąjungos susijungimą iš grynai praktinių ir partinės veiklos pozicijų.

Taip, A.Paulauskui tai realus šansas sugrįžti į didžiąją politiką, tai yra, tapti Seimo nariu. Palankiai susiklosčius aplinkybėms – gal ir gauti kokį postą.

Darbo partijai tai kainuos vieną vietą (na, galbūt dvi) pirmajame sąrašo dešimtuke. Ko ji gali tikėtis mainais?

Atsakymas labai paprastas: papildomų balsų.

Naujoji Sąjunga pastaruoju metu jų gaudavo nedaug: per 2008 metų Seimo rinkimus – 45 061, per 2011 metų savivaldos rinkimus – 39 361.

Darbo partijos rezultatai abiem minėtais atvejais buvo gerokai solidesni: 2008 metais – 111 149, 2011 metais – 110 024.

Pakankamai stabilu, ar ne?

Dabar įsivaizduokime, jog per kitus Seimo rinkimus susijungusios partijos vėl susirinks savo balsus. Būtų apie 150 000.

Kai kas teigs, jog tai tik teorija ir realiame gyvenime taip neįvyks. Gali būti, tačiau gali būti ir kitaip.

Apie tai rašiau dar 2008 metų spalį. Manau, kad buvau teisus, nepaisant to, kad vadinamąją „centro dešinės“ koaliciją po 2008 metų rinkimų pavyko suburti. Sakau „vadinamąją, nes šiandien jau darosi akivaizdu, kad ji nei dešinės, nei centro, o valdžios.

Taip pat manau, kad esminių pokyčių rinkėjų sąmonėje per tuos trejus metus neįvyko: ir toliau bus balsuojama už „patriotus“, „komunistus“ ir „liberalus“. Taip pat manau, kad „komunistų“ rinkėjai vis dar ieško mesijų ir kad „patriotų“ elektoratas labai smarkiai sumažėjo o, „komunistų“ – nežymiai persiskirstė. 

Bet grįžkime prie Darbo partijos ir Naujosios Sąjungos susijungimo ir prisiminkime, kiek balsų per savivaldos rinkimus gavo dvi daugiausiai balsų surinkusios partijos. LSDP – 181 373, TS-LKD – 163 044. 

Prisimenate aritmetinę Darbo partijos ir Naujosios sąjungos gautų balsų sumą?

Galvojate, kad kas nors iš šių dviejų partijų rinkėjų per kitus Seimo rinkimus balsuos už TS-LKD?

O už LSDP?

O už ką balsuos tie, kurie per 2008 metų rinkimus balsavo už A.Valinską ir jo kompaniją ir 2011 bandė atgaivinti iš numirusių G.Vagnorių ir M.Laurinkų?

Kaip sakoma, nieko asmeniško, just business…

(2 balsų, vidurkis: 3.50 iš 5)
Loading...
  • Dan

    Tikrai įdomu skaityti pastarųjų dienų gerb. A. Račo spėliojimus ir prognozavimus (kurie gal net ir gali būti tam tikra prasme ir pranašiški), tačiau labai norėtųsi palinkėti (nors gal čia ir ne visai tinkama vieta) kiek daugėliau skirti vienos naujienų agentūros Sporto naujienų skyriaus paruoštų teniso naujienų kokybei. Tiesiog atrodo, kad ten visiški dundukai (tikrąja prasme) dirba. Elementarių klaidų pasitaiko ir šiaip prastos kokybės… Pvz.: http://sportas.delfi.lt/national/pirmaji-atp-serijos-turnyra-amerikietis-rsweetingas-laimejo-gimtineje.d?id=44260197, bei „E.Gulbis ir M.Raoničius pergalėmis startavo teniso turnyre Monake“, tame pačiame naujienų portale.

    • mielas Dan, prisipažįstu, nesu teniso specialistas, bet nelabai supratau, ką, būdamas ne dundukas, norite pasakyti. Ar tamstos minimuose pranešimuose yra klaidų? Ar neteisingi faktai? Neteisingi rezultatai? Jei nesate dundukas, gal patikslintumėte. Nes labai jau dundukiškai skamba…

      • Dan

        Kad nelabai ir verta kažką tikslinti, užtektų žvilgtelėti ir bus aišku.
        Vienoje naujienoje nepaminėta nei koks tai turnyras, taip pat gal kas nors galėtų paaiškinti, ką reiškia frazė “korto šeimininkai”, kurią taip mėgsta sporto žurnalistai – “Dvejetų varžybas laimėjo amerikiečiai dvyniai Bobas ir Mike’as Bryanai /…/ privertę pasiduoti korto šeimininkus (taip pat amerikiečius) Johną Isnerį poroje su Samu Querrey.”
        Kitoje naujienoje pavadinime minimi E. Gulbis ir M. Raoničius, o tekste apie E. Gulbį nei žodžio, tekstas apie M. Raoničių ir Ph. Kohlschreiberį.
        Jei pavadinimas yra “Darbo partijos ir Naujosios sąjungos susijungimas: just business…”, natūralu tikėtis, kad tekste bus paminėti V. Uspaskich ir A.Paulauskas…
        O klaidų kurioziškų yra pasitaikę nesenoje praeityje, kai klaidingai buvo nurodyti būsimi L. Grigelio varžovai.
        Bet kadangi tai geriausia naujienų agentūra Baltijos šalyse, tai…

        • Dan, saldus kerstas per asmenini bloga…

  • nerijus

    Nuo 39 361 tikrai nubyrės 5- 10 tūkst. rinkėjų į kitus aruodus.

    Naujų Darbų Sąjungai liks apie 140- 145 tūkst. rinkėjų „pastovių“ jų rinkėjų.

    Teisę rinkti turėjo 2696075 gyventojų.
    http://www.vrk.lt/2008_seimo_rinkimai/output_lt/rezultatai_vienmand_apygardose/rezultatai_vienmand_apygardose1turas.html

    Mandatai pasiskirstė taip:
    http://www.vrk.lt/2008_seimo_rinkimai/output_lt/rezultatai_daugiamand_apygardose/rezultatai_daugiamand_apygardose1turas.html

    Realu būtų gauti 9- 11 ar net 12 mandatų ir aplenkti TiT ir stumtelti ją iš trejetuko. Ko ir bus siekiama ir jau pasiekta Vilniuje.
    Atrodo, kad rinkimai į Vilniaus miesto Savivaldybę atspindi visos Lietuvos rinkėjų nuomonę, kai renkamas naujas Seimas.

    p.s. nepamirškite lenkų ir rusų sąjungos. Jie gali peržengti 5 proc. ribą ir gauti net 5 mandatus, drąsiai. Tai priklausys ar rusai ir lenkai neišsitaškys vardan saldesnio posto Vilniaus mieste.
    Nenustebčiau, jei mažiausiai gavę mandatų- gautų Seimo pirmininko kėdę ar jie to siektų- ką parodė Kauno pavyzdys.

    p.s. p.s.
    DP neturi tokio lyderio, kuris konkuruotų su kitomis partijomis dėl prezidento posto, o Paulauskas labai tiktų ir jau turi patirties (apmaudžios):
    http://www.lrs.lt/rinkimai/pr97/vrkprtk2.gif
    Gal pabandys dar kartą?..

  • Man čia juokingiau, kad liaudies išmintis pasitvirtina: „mokinys pranoko mokytoją“ :))))

  • Neaišku dar kuris čia nuo pat pradžių buvo mokinys, o kuris mokytojas. O šiaip įdomu kokias pareigas užims A. Paulauskas.

    • zeroground

      Kokias pareigas? Pastumdėlio. Be Usp..usp…kicho pinigų tas žmogelis buvo ir tebėra niekas politikoje.

      • Šiaip Čiūvas

        jei ne dujų tarpinininkų gazodoleriai (uspaskicho tame tarpe), NS iš viso nebūtų atsiradusi. Tik po to kai tie tarpininkai pasikalbėję suprato, kad NS vadas ėmė iš visų (ir iš to namą pasistatė), Viktoras nusprendė, kad reiks kaip visada, pačiam viską pasidaryti. Taip atsirado DP.

    • Kiek dviračio šou prisidėjo prie Uspaskicho populiarumo? Man atrodo paradoksalu, bet ne Agurkichas atsirado iš Uspaskicho, o Agurkichas sukūrė Uspaskichą?

      • Va, man irgi tas kiek imponuoja. Kažkaip atrodo, kad Uspaskichas vienas iš pirmųjų suvokė, kad tai ko kiti bijo, gali atverti naujas galimybes. Beje, va būtent šiuo momentu, kai regis absoliučiai visi veržiasi į tuos „Auksinius svogūnus“, tai jau susidėvėjęs pakrovėjas populismo batareikoms.

  • Dan

    Kad nelabai ir verta kažką tikslinti, užtektų žvilgtelėti ir bus aišku.
    Vienoje naujienoje nepaminėta nei koks tai turnyras, taip pat gal kas nors galėtų paaiškinti, ką reiškia frazė „korto šeimininkai“, kurią taip mėgsta sporto žurnalistai – „Dvejetų varžybas laimėjo amerikiečiai dvyniai Bobas ir Mike’as Bryanai /…/ privertę pasiduoti korto šeimininkus (taip pat amerikiečius) Johną Isnerį poroje su Samu Querrey.“
    Kitoje naujienoje pavadinime minimi E. Gulbis ir M. Raoničius, o tekste apie E. Gulbį nei žodžio, tekstas apie M. Raoničių ir Ph. Kohlschreiberį.
    Jei pavadinimas yra „Darbo partijos ir Naujosios sąjungos susijungimas: just business…“, natūralu tikėtis, kad tekste bus paminėti V. Uspaskich ir A.Paulauskas…
    O klaidų kurioziškų yra pasitaikę nesenoje praeityje, kai klaidingai buvo nurodyti būsimi L. Grigelio varžovai.
    Bet kadangi tai geriausia naujienų agentūra Baltijos šalyse, tai…

    • mielas Dan, retokai tai darau, bet tamsta nusipelnėte su kaupu, nes esate visiškas patologinis dundukas.

      Sakote, kad vienoje naujienoje „nepaminėta nei koks tai turnyras, taip pat gal kas nors galėtų paaiškinti, ką reiškia frazė “korto šeimininkai”, kurią taip mėgsta sporto žurnalistai“

      Beveik neabejoju, kad turite galvoje šią naujieną: http://sportas.delfi.lt/national/pirmaji-atp-serijos-turnyra-amerikietis-rsweetingas-laimejo-gimtineje.d?id=44260197

      Joje rašoma: JAV pasibaigusio ATP serijos „US Clay Court championships“ vyrų teniso turnyro nugalėjo tapo korto šeimininkas Ryanas Sweetingas, sekmadienį vienetų varžybų finale 6:4, 7:6 (7:3) įveikęs šeštąją raketę japoną Kei Nishikorį.

      Ne dundukas gali suprasti, kad turnyras vyko JAV ir kad jo pavadinimas yra „US Clay Court Championship“. Taigi ne dundukui turėtų būti aišku, koks tai turnyras ir kas yra korto šeimininkas ar šeimininkai.

      Kita naujiena yra štai ši: http://sportas.delfi.lt/national/egulbis-ir-mraonicius-pergalemis-startavo-teniso-turnyre-monake.d?id=44254313

      Jūs sakote, kad „pavadinime minimi E. Gulbis ir M. Raoničius, o tekste apie E. Gulbį nei žodžio, tekstas apie M. Raoničių ir Ph. Kohlschreiberį.“

      Tačiau bet kuris mokantis skaityti ir suvokti tekstą ne dundukas sugebėtų perskaityti, kad „Vienetų varžybas sėkmingai pradėjo latvis Ernestas Gulbis, kuris pirmajame rate 6:1, 6:4 nugalėjo keturioliktąją raketę ukrainietį Aleksandrą Dolgopolovą“

      Sutinku su tamsta, kad klaidų darome visi, bet būti tokiu dunduku kaip tamsta tikrai sugebėtų ne kiekvienas.

      P.S. Tamsta, žinoma, nepripažinsite, kad suklydote ir neatsiprašysite tų, kuriuos įžeidėte dėl savo patologiško dundukiškumo.

      • Dan

        Tenka atsiprašyti, tikrai atsiprašau!, nes atsidarius su kita interneto naršykle rodo pilnesnius straipsnius.Ką gi, rimtos techninės problemos yra, reklamų blokatorius nublokavo ir dalį teksto…, bet dėl „korto šeimininkų“ tai lieku prie savo dundukiško nesupratimo, jei turnyras JAV, tai kodėl vieni amerikiečiai vadinami šeimininkais, o kiti ne? Sėkmės darbuose.

        • mielas Dan, tada atsiprašau ir aš. Gal buvau kiek per šiurkštus…:)

  • briedis

    ziurkiu jungtuves- anksciau ar veliau ziurkiu pjautynemis pavirs. jua kaune prologa matem…

  • Fredis*

    Kur tos dvi eretiškos mintys, kurios vakar atėjo į galvą?
    Paskutiniams įraše tik susumuoti DP ir NS balsai ir gale retorinis klausimas už ką balsuos A.Valinsko elektoratas. Į šį klausimą net pats A.Valinskas negalėtų atsakyti.

    • šiaip jau šis įrašas buvo skirtas žmonėms, bent šiek tiek besidomintiems politika, suvokiantiems tekstą ir turintiems gebėjimą analizuoti ir mąstyti… Šiame tinklaraštyje užklysta asmenų, kuriems minėtos savybės nepriskirtinos. Jie dažniausia blevyzgoja, nesuprasdami, apie ką.

      • Fredis*

        Na, pirmame įraše (įžvalgoje) eretiškumo šiek tiek yra – I.Degutienei pasiūlyta žiūrėti šiek tiek plačiau ir kelti savo kandidatūrą į Prezidentės postą mestant iššūkį D.Grybauskaitei, tačiau antrame rašinėlyje nieko sensacingo skaityti netenka. Gerbiamas R.Valatka atrado formulę, kad politikoje 1 + 0 = 1, kuri praktikoje dažniausiai pasitvirtina.
        Dėl verybių politikoje ir „just business“.
        Visi norime, kad politikoje dirbtų profesionalai, ilgametę patirtį poltikoje turintys ir prognozuojami žmonės. Pažiūrėkime į V.Uspaskich ir A.Paulauską geranoriškai ir patikėkime, kad jie jungisai vertybiniu pagrindu. Kokios jų vertybės – politologų duona. Pats V.Uspaskich yra kalbėjęs apie „kapitalistinį socializmą“, o Jo partiečiai Europarlamente priklauso liberalų frakcijai. Valentinas ir Tomas Chochrin turėtų būti patenkinti, nes formuojasi dar vienas liberalus darinys.

  • Uspaskich minusas uz si zingsni. Kodel ? Dalis pilieciu neatleis Paulauskui uz galimu pedofilu gynima. Prisisnekejo per akis. Manau, balsu nedades partijai tiek kiek praskies tikru darbieciu gretas, net priesingai, atims. Politinis lavonas ir liks politiniu lavonu , nebet pagal sarasa pratrauks i seima. BET jis nusipelne gyvent geriau !

  • Nieko naujo po saule

    Nematau nieko ekstraordinaraus ir iseinancio uz iprastu, lietuviskos kasdienybes remu. Stai just buisness pavyzdys: Azubalis apie zalos del okupacijos atlyginima pasake graziau, bet esme pamenat (dejom skersa kol esam valdzioj, nes reikia rupintis duju, naftos kainom ir t.t??; tas pats ir su Kubiliaus „Rusijos sulaikymo strategija“; tas pats ir su koncervatoriu koalicijom dabar savivaldybese). Taip kad nereiketu i tai kreipti visiskai jokio demesio. Tiesiog, tokia Ilfo ir Petrovo aprasyta sajunga „kardo ir arklo“ yra tokia pat naturali, kasdieniska Lietuvos padangej, kaip ir lietuviskas lietus:)

  • Nieko naujo po saule

    Stogai, cituoju tave: „(..)uz galimu pedofilu gynima“. Teisingai, jei tave kas gatveje apsauks pedofilu man matant, taves niekas neisgelbes jau. O bandantis apginti bus toks, kaip „paulauskas“. Ir as toki „gyneja“ sugedinciau, kad kaip cia dabar, gini GALIMA pedofila su niku „Stogas“.. P.s. Prisiminiau CZV kalejimu tyrimu isvada, kaip ten jinai skambejo: „galimai galejo buti nes salygos tam buvo, ar kazkaip panasiai?:)) Jas paskelbes tulas zmogus su usais galimai galejo buti seksualinis majakas, nes prievartavimo aparatura turi(galimybes tam tai turi):))

    • Nieko naujo…, jei mane gatveje apsauks pedofilu, joks Paulauskas manes per telika po 2 h negins. Nebent Lietuviskoje demokratijoje , buves prokuroras, tyrimo metu gauna byla , susipazysta, ir eina i komercine TV pareiksti savo nuomone, kad pedofilijos byla is 17 tomu yra is pirsto lauzta. Jei tai neitiketina ir neimanoma, kitas motyvas- dega paciam uzpakalis!. Mane apsaukti galima, bet mano aplinkoje nemirsta 4 asmenybes mistinemis salygomis. Man sukurti 17 tomu bylos is nieko, nepavyks! O del kalejimu- paprasta kaip 3 kapeikos: Musu saugumas dave raktus JAV tarnyboms ir pasake darykit ka norit, mums dzin. O tai kokia isvada galetu padaryti musu tarnybos- davem raktus ir pro rakto skylute neziurejom! Ir cia butu tiesa, bet nesolidu.

  • Nieko naujo po saule

    Stogai, isvada tokia, jei dave raktus ir tai yra irodyta: „Dave raktus“. O kas galejo buti. Tai zinai, kaip cia tau ziauriau ir ispudingiau pasakius: gal tu su rozete myliesi, iranga pas tave yra, o per raktu skylute neziurejom. Tai ir parasysim isvadose – Stogas mylisi su rozetem. Kapish?

    • Saule saule, as prostitutem raktu nuo savo namu nedalinu, ne kai kurie. cia ir yra visa problema!

  • austras

    Truputis „ne į temą“. Štai gerbiamas Lazutka ir vėl parodė, kad yra linkęs į begėdišką marksizmą su „išnaudojimu“ ir kitais doram kapitalizmo žmogui nepriimtinais paistalais…

    Valentinai, pasijuokime iš šio negero ekonomisto kartu.

    Fredi, negailėkite ir Jūs savo nuostabių pastabų kaip gera gyventi Lietuvoje ir koks yra beprasmis komunistuojančio Lazutkos bandymas kalbėti apie progresinius mokesčius ir t.t. Žodžiu, siūlau, visiems kartu pasidžiaugti, kad mes jau seniai išsilaisvinom iš marksizmo žabangų ir užtikrintai keliaujam į šviesią ateitį. Aišku, geriausia, jei tą ateitį nubrėžtų konservatoriai..

    R.Lazutka. Lietuvoje nėra išnaudojimo? O gal ir sekso?

    Gerai žinomas posakis, kad Sovietų Sąjungoje nebuvo sekso. Kodėl? Vien todėl, kad jis buvo kapitalistiniame pasaulyje. Kadangi kapitalistinė sistema buvo pasmerkta, o komunistinė pažangi, kapitalistiniame pasaulyje egzistavę dalykai negalėjo būti naujojoje visuomenėje.

    Išnaudojimo nėra, kaip nebuvo ir Sovietų Sąjungoje

    Sovietinė ideologija ir didele dalimi realus gyvenimas buvo grindžiami prieštaros Vakarams logika. Sovietinė sistema žlugo, tačiau pati vsio na oborot logika, deja, Lietuvoje sėkmingai klesti ir naudojama apologetikai tų dalykų, kuriais patys vakariečiai toli gražu nesididžiuoja. Štai, jeigu sovietinė ideologija kritikavo kapitalistinę sistemą dėl socialinės nelygybės ir išnaudojimo, pastarieji reiškiniai tarsi nebeįmanomi kapitalistine tapusioje Lietuvoje. Juk tai „sovietiniai terminai“.

    Paradoksas, tačiau pačiuose kapitalistiniuose ir demokratiniuose Vakaruose niekada nebuvo ir nėra abejojama išnaudojimo galimybe. Yra tik skirtingi jo aiškinimai. Pagal marksistus, išnaudojimas yra visada, kai tik samdomas darbas, kai jis perkamas rinkoje. Pagal neoklasikinę ekonominę teoriją, kuria remiasi dauguma šiuolaikinių ekonomistų, išnaudojimas yra tuomet, kai rinka veikia prastai dėl skirtingų pirkėjo ir pardavėjų galių, kai darbo kaina – darbo užmokestis – galingo darbdavio nuspaudžiamas žemiau to, kuris būtų konkurencinėje rinkoje.

    Pagal pastarąją teoriją ir Sovietų Sąjungoje buvo išnaudojimas, nes vienintelis darbdavys – valdžia darbuotojams primesdavo mažą algą, o nusavinto produkto dalį kišo į ginklavimosi varžybas bei lojalių rėžimų trečiajame pasaulyje išlaikymą.

    Tiesą sakant, Lietuvoje dažnai pripažįstama, kad monopoliniai dujų, elektros ir šilumos tiekėjai išnaudoja vartotojus, nes iškelia kainas aukščiau nei jos būtų konkurencinėje rinkoje. Panašiai stambūs pieno ar mėsos supirkėjai išnaudoja smulkius ūkininkus. Tačiau, Dieve gink, nevalia kalbėti apie mažos darbo kainos primetimą jos pardavėjams – darbuotojams. Nevalia kalbėti apie priešingus pirkėjo ir pardavėjo interesus.

    Kodėl? Nerandu kito atsakymo, kaip tik ta pati vsio na oborot logika. Kadangi sovietiniams ideologams „rūpėjo“ ne vartotojų ar ūkininkų, o tik darbininkų kapitalistinis išnaudojimas, tai šiandieninėje Lietuvoje pagal apvertimo logiką išnaudojimo darbo rinkoje negali būti, kadangi tuo kapitalistinę darbo rinką kritikavo sovietai.

    Tuo metu padėtis Lietuvos darbo rinkoje yra tragiška. Darbuotojai neorganizuoti, profesinės sąjungos leisgyvės, nevyksta Vakaruose įprastos kolektyvinės derybos dėl algų. Todėl nenuostabu, kad darbuotojams apmokama gerokai mažiau nei jie pagamina (nei jų darbo našumas). Ar skaičiuotume nominaliais eurais, ar atsižvelgtume į kainų skirtumus šalyse, vis tiek Lietuvos ir, tarkim, Vokietijos vidutinis darbuotojas darbo našumu nesiskiria tiek, kiek skiriasi jiems mokamos algos.

    Vidutinės metinės algos ir darbo našumo skirtumai Vokietijoje ir Lietuvoje kartais

    Vokietija/ Lietuva
    Eurais (2009) Eurais PPP* (2008)
    1. Algų santykis 5,5 3,2
    2. Darbo našumo santykis 3,3 1,75
    1/2 1,67 1,83
    *palyginamomis kainomis

    Kad ir kaip kam nepatiktų, kad ir kokios būtų taikomos skaičiavimo metodikos, Lietuvoje (ir kai kuriose kitose postkomunistinėse šalyse) darbo našumo ir darbo užmokesčio skirtumų nepaaiškinsi nepripažinęs darbuotojų išnaudojimo. Ir tam visai nebūtina neva gaivinti marksizmą. Pagal jį išnaudojimas būtų ir Vokietijoje. Pagal visuotinai pripažintą šiuolaikinę rinkos ekonominę teoriją Vokietijoje, ko gero išnaudojimo nėra, bet tikrai yra Lietuvoje.

    Tai svarbu suprasti ne dėl kokio ideologinio ginčo, bet dėl to, kad galėtume paaiškinti ekonominių ir socialinių problemų priežastis bei pasitelkti jų sprendimui adekvačias priemones. Kodėl Lietuvoje net ir dideli mokesčių tarifai darbo užmokesčiui niekaip nepripildo valdžios biudžetų ir nepajėgia adekvačiai finansuoti viešojo sektoriaus? Tik todėl, kad tie dideli tarifai uždėti menkoms algoms. Kodėl kai prabylama apie progresinius mokesčius, rodoma darbo užmokesčio statistika, pagal kurią didelių algų Lietuvoje beveik nėra? Tačiau tuo pat metu esam liūdnai pagarsėję prizininkai ES pagal pajamų nelygybę.

    Nelygybės nepaneigsi, bet ją galima ignoruoti

    Kalbėti apie pajamų nelygybę Lietuvoje taip pat nepriimtina kaip ir apie išnaudojimą. O reali nelygybės problema didelė ir ji nesprendžiama irgi vien dėl mistinės giminystės tik su komunistine ideologija. Turtingiausio penktadalio Lietuvos gyventojų vidutinės pajamos virš 4 000 litų per mėn., o vargingiausio – tik kiek virš 600 Lt. Įsivaizduokime Lietuvą, kurioje dviejuose didmiesčiuose – Vilniuje ir Panevėžyje (apie penktadalis šalies gyventojų) – gyvenama už 4000 Lt per. mėn., o likusiuose trijuose – (irgi apie penktadalis gyventoju) – už 600 Lt. Taip, tai dvi Lietuvos ir tarp jų nebelabai kas bendro.
    Pajamų nelygybės rodikliai Lietuvoje 2009 m.

    Gyventojų penktadaliai Metinės pajamos (mln.lt) Visų šalies gaunamų pajamų dalis (proc.) Pajamos 1 asmeniui per mėn. (Lt.)
    Aukščiausias 33 281,4 42,3 4153
    Žemiausias 5 259,0 6,7 656

    Ir tik nereikia tuoj kaltinti noru viską atimti, padalinti ir taip sugrįžti į komunistinę praeitį. Nereikia grįžti, nes ne kiek ir nueita. Reikia eiti link normalesnio, vakarietiško kapitalizmo, iš kurio nebėga gyventojai. Tarkim, pasiekti, kad skirtumas tarp gyventojų dviejų kraštutinių penktadalių būtų ne daugiau kaip 6, bet apie 4-5 kartus, koks yra didžiojoje ES dalyje.

    Ar toks perskirstymas būtų labai didelis? Ne, tik 2-3 šimtų litų permetimas iš viršutinio sluoksnio apatiniam pasitelkus minimalios algos ir mokesčių politiką.

    Tačiau kartu tai yra ir labai daug, tai net nacionalinė katastrofa, jeigu spręstume pagal šalies piniginio elito klyksmą išgirdus pasiūlymą šimtine padidinti minimalią algą ar įvesti progresinį mokesčio tarifą, pagal kurį tektų sumokėti papildomai šimtą ar du šimtus valstybei nuo penkto ar šešto tūkstančio litų pajamų.

    Oi tai bėgtų bankininkai dirbti iš Vilniaus į Rygą, kad tik tą šimtinę išsaugotų. Oi lėktų kriuksėdamos daniškos investicijos iš Lietuvos. Gal į Minską, nes ten tai jau tikras mokesčių rojus – ne progresinis ir tik 12 proc. mokesčių tarifas. Gal jau visi kvalifikuoti švedai ir danai jau seniai suvažiavo į Suomiją, nes joje viršutinis pajamų mokesčio tarifas 30 proc., kai Danijoj ir Švedijoj vos ne po 60?

    Ir kokių tik pseudo argumentų neprirenkama … Apie perskirstymą kaip ir apie išnaudojimą Lietuvoje rimtai kalbėti vis dar vengiama, įsitikinus ar tik norint įtikinti kitus, kad tai tik atgyvenęs sovietų propagandos pramanas, naudotas kapitalizmo kritikai. Nepamirškim, kad tam naudotas ir seksas. Ar tik neteks vakare gailėtis… .

    http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/rlazutka-lietuvoje-nera-isnaudojimo-o-gal-ir-sekso.d?id=44254101

    • Valentinas

      Austrai,
      Ačiū, kai turėsiu laiko paskaitysiu. Keista, kad Lazutka, po to, kai Nausėda jį pamurkdė it kokį prisidirbusių šuniuką į nuosavą kakutį, vėl kažką bando inkšti.

      • austras

        Tai aš juk ir sakau – Lazutka yra begėdis su savo beviltiškais bandymais kalbėti apie kažkokį niekam nežinomą išnaudojimą, kurio Lietuvoje nei su žiburiu nerasi. O štai šaunus, protingas ir ambicingas bankininkas Nausėda aiškiai žino, kad tokio išnaudojimo niekad nebuvo ir nebus. Todėl bereiktų tik išmaudyti Lazutką klozete (vieno Vladimiro mėgstama leksika), ir visiems paaiškėtų vienintelė ir nenuginčijama TEISYBĖ (pastarasis žodis turėtų būti iškaltas granite).

        • austras

          Valentinai, vat man įdomu, ką apie išnaudojimą galvoja „Maxima“? Žinai, man net kyla negerų minčių (apsaugok nuo jų mane, Viešpatie), jog, Tavo žodžiais tariant, „Maximai“ nepavyksta rasti motyvuotų kasininkių (nors visi mato, kaip labai būtent tokių ieško), visai ne todėl, kad Lietuvos gyventojai paprasčiausiai tingi dorai ir motyvuotai dirbti, gaudami minimumą. Bet (Viešpats mato) bandau nuo šių marksistinių minčių gintis, žvelgdamas į kasdienines, tiesiog desperatiškas motyvuotos kasininkės paieškas. O gal „Maximai“ ir pavyks kurią dieną tokią kasininkę surasti (laikau už ją špygas).

          • Valentinas

            Austrai, nelinkiu tau kada nors atsidurti situacijoje, kai reikia surasti motyvuotą darbuotoją. Štai vienas pažįstamas sugalvojo daryti biznį – auginti vištas. Vištas reikia prižiūrėti, jas šerti, valyti ir t.t. Šiems darbams iš aplinkinių kaimų samdomi žmonės. Žmonės dirba iki pirmojo atlyginimo. Po pinigų gavimo, kelias dienas geria ir darbe nesirodo. Be to, per visą laikotarpį kai užauga vištos (apie 6 mėn.) dingo apie 200 vištų. „Darbininkai“ sako, kad žiurkės išnešė. Pažįstamas nusprendė mesti šią veiklą.

          • austras

            Tai aš ir sakau – visi nedirba, tingi, geria ir dar nori gauti daugiau nei 800 litų. Išvada – prasta šalis atiteko Laisvosios rinkos institutui bei Gitanui Nausėdai asmeniškai. Todėl nėr iš ko didinti algas. Padariai dirba tik Nausėda ir LRI. Gal dar Valentinas (bet čia reikia patikrinti).

          • nerijus

            „…kai reikia surasti motyvuotą darbuotoją.“

            Gal ne ten ieškojo?..
            Kodėl būtent kaime?..Aplink nebuvo nei vieno didesnio miestelio?..Kodėl susirinko visus kaimo „girtuoklius“?..Kodėl taip „rizikavo“?..Nenorėjo mokėti daugiau?..Gal nuo to ir reikėjo pradėti: ieškojo daug neprašančių ir bent šiek tiek dirbančių ir galutinis variantas išėjo toks- koks išėjo šnipštas.

            Yra toks posakis: norėjo išjoti ant svetimo…

            p.s. kas, pagal Valentiną, yra „kvalifikuota“ darbo jėga?..
            Kai reikalauji aukštojo mokslo diplomo ir siūlai, mainais už tai,- vištų pešėjo darbą?..Va čia tai kvalifikacija…
            Kokius reikalavimus kėlė tavo pažįstamas, kai priiminėjo vištų šerėjus?..Smalsu.

          • nerijus

            Valentinai

            Reikėjo savo pažįstamam patarti, kad jis padarytų kaip stalinizmo laikais: išrikiuotų visą kaimą ir kas dešimtą sušaudytų, o gal ir kas penktą. Gal būtų pradėję dirbt, o ne lakt?..Ir nėra svarbu, kad tarpe tų girtuoklių- nevyklėlių būtų ir padorių Žmonių.

            Nepritempinėkite pavienių Žmonių nelaimės iki Valstybės lygio. Juk nėra visi girtuokliai, kaip nėra visi tinginiai- dykaduoniai ir nusipelno tik minimalios algos „į rankas“- 650 litų.

        • romas

          austrai, nelabai sueina logika pas Lazutką. Gaunančių daug yra per mažai, kad paėmus iš jų po 2-3 šimtus litų būtų galima po tiek pat pridėti gaunantiems mažai. Nebent Lazutkai daug gaunantys prasideda nuo kokių 3 tūkstančių. Tas sluoksnis dar ir kreditą už butą dažnai moka. Abejoju, kad 7-8 proc. pajamų praradimas jiems niekaip neatsilieptų. Beje, kodėl Lazutka nesiūlo įvesti socialinio draudimo įmokų lubų greta progresinių mokesčių įvedimo? Kopijuokim viską nuo pažangiausių šalių.

          • austras

            Romai, tai aš juk ir siūlau nuo šitų marsksistinių paistalų bėgti kuo toliau. Muškim Lazutką jau vien už tai, kad anas drįsta kalbėti apie išnaudojimą, nes visi kalbantys apie išnaudojimą yra paveikti pavydo ir puikybės. Amen. (Pranašų knygos ketvirto skirsnio penkta eilutė pagal Leontjevos katekizmą)

            http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/kleontjeva-pavydas-puikybe-progresinis-mokestis.d?id=44060393

          • nerijus

            austrai

            Kam vargstate su šiuo ir dar vienu demagogu ir racas.lt?..
            Beviltiška. Jų smegenys uzurpuotos paleistos rinkos instituto skiedalų.

          • romas

            austrai, mano pastebėjimas buvo tik apie Lazutkos populizmą. Nežinau, ar jo receptas kaip nors paskatintų vidinį vartojimą, kai visumoje tai būtų perdėjimas pinigų iš vidutiniškai pasiturinčių į mažai pasiturinčių kišenę. Jei Kuodis teisingai skaičiuoja, realios gyventojų pajamos turėtų būti didesnės, nes Lietuvoje daug pinigų plaukioja šešėlyje. Progresiniai mokesčiai šešėlį gali dar padidinti, kada valstybė nesugeba su tuo kovoti.
            O progresiniai mokesčiai būtų nieko baisaus, jei nustatytume pakankamai aukštą pajamų lygį, nuo kurio didesnius mokesčius lupti. Juk mūsų „didelės“ pajamos daugelyje Europos šalių yra arčiau minimalaus atlyginimo.

          • austras

            Romai, man nusispjaut ant “vidinio vartojimo” jei “Lazutkos populizmo” dėka, bobutė šiandien gaunanti 700-800 litų pensiją kažkurių metų sausio mėnesį greta “Maximos” batono sugebės dažniau nusipirkti ir 200 gramų normalaus lietuviško sviesto už 4,79, arba (leiskime sau pasvajoti) normalios rūkytos lietuviškos dešros (apie 10 LT už 200 gramų). Štai ir visas Lazutkos populizmas, tsakant.

          • romas

            austrai, vidutiniškai uždirbantis faktiškai irgi viską išleidžia vidaus rinkoje. Jei tikslas yra daugiau šalies gyventojų paversti tik valgytojais ir rūbų dėvėtojais, tada Lazutkos receptas yra geras. Bet jei norim, kad daugiau žmonių statytųsi butus, pirktų baldus ir važiuotų atostogauti į Palangą, tada abejoju. Nereiktų Lazutkai aiškinti , kad 4000 litų yra kažkokia fantastinė alga. Realiai tiek gaunantis banko darbuotojas gali mokėti didelę paskolą, kokį 1000 litų už privatų darželį (nes negauna vietos valstybiniame) ir graužti pietums sumuštinius. Reiktų nepamiršti, kiek mūsų namų ūkiai prasiskolinę. Valentinas teisingai sako – tegul Lazutka pateikia skaičiavimus savo siūlomam modeliui.

          • austras

            Romai, mano nuomone, tokiems skaičiavimams padaryti reikia ne vieno ekonomisto, o normalios komandos, kuri bent jau kurį laiką gautų bent jau LLRI dydžio finansavimą, ir
            būtų išlaikoma ne iš Dariaus Mockaus ar kitų lietuviškų oligarchų kišenės. Tokią komandą turi finansų ministerija, tačiau ji šio užsakymo negaus, nes jai vadovauja lietuviški politikai išlaikomi iš lietuviškų oligarchų pinigų.

          • romas

            Tarp kitko, austrai, progresiniai mokesčiai niekaip neatsilieps į pensijas. Įmokos Sodrai ir taip Lietuvoje didelės, todėl nežinau, kaip su rūkyta dešra bobutei bus.

          • nerijus

            romai

            Kai iš pensininkų „skolinamasi“ 100 mln. litų- pinigai, kai 100 mln. litų galima „paimti“ per progresinius mokesčius- nebūtinai pensininkų pensijoms pakelti dvidešimčia litų- ne pinigai.
            Nesuprantu tokios absurdiškos ir ciniškos politikierių pozicijos.

          • austras

            Vadinasi, reikia pervarkyti šią sistemą, kad atsilieptų.

          • romas

            austrai, kad pensijos galėtų didėti, reikia daugiau ir geriau uždirbančių mokesčių mokėtojų. Darbdaviams turi apsimokėti kurti naujas darbo vietas ir mokėti didesnius atlyginimus.

          • romas

            Va,austrai, straipsnis http://verslas.delfi.lt/business/pagal-pajamas-vidurinioji-klase-1-3-tukst-litu.d?id=44293499
            Lietuvoje turtingiausieji prasideda su pajamomis nuo 2137 litų per mėnesį. Lazutka paima 20 proc. turtingiausių vidutines pajamas, kurios sudaro apie 4000 litų ir paskui manipuliuoja šiuo skaičium.
            Nerijau, o tu nepriklausai kartais 20 proc. turtingiausių šalies gyventojų? Jei dirbi valdišką darbą, labai didelė tikimybė :)

          • austras

            Romai, norėjau dar kartą pasitikslinti, ką ten blogo daro Lazutka rodydamas akivaizdžias pajamų ir darbo našumo disproporcijas? Ir kuo Jums neįtinka tai, jog iš asmenų, gaunančių apie 4000 litų pajamas, 100-300 litų atiteks asmenims, kurių pajamos šiandien 800-1000 litų? Kurioje vietoje Jūs įžvelgiate socialinį blogį? Tuo, kad gaunantys 4000 litų nebeturės už ką pavalgyti? Ar nebesusimokės savo išmokos už būstą?

          • austras

            Beje, Romai, jei pastebėjote, tai pajamų mokesčio asmenims, uždirbantiems 2200 litų niekas jokiuose projektuose didinti nesiruošia. Kalbama apie kur kas didesnes pajamas, todėl tokio tipo demagogija tėra nevykęs žiniasklaidos bandymas pagąsdinti, bandant manipuliuoti visuomenės nuomone.

          • austras

            Pagal „socialdemokratų“ dabartinį siūlymą Lietuvoje gyventojų pajamos būtų apmokestinamos tokiais tarifais: metinių pajamų dalis, neviršijanti 48 tūkst. litų, apmokestinama 15 proc. tarifu. Metinių pajamų dalis, viršijanti 48 tūkst. litų, bet neviršijanti 120 tūkst. litų apmokestinama 33 proc. tarifu. Metinių pajamų dalis, viršijanti 120 tūkst. litų apmokestinama 40 proc. tarifu.

            http://www.lsdp.lt/lt/nuomones/678-progresiniai-mokesciai-daugiau-socialinio-teisingumo.html

          • austras

            Iki 4000 litų per mėnesį uždirbantiems asmenims, naujoji sistema mokesčių nepadidintų. 4400 litų uždirbančiam mokesčiai padidės 72 litais. 10 000 litų uždirbančiam – 1080 lt., o 30 000 – 6 080 Lt. Reikia pastebėti, kad 10 001 ir daugiau uždirbančiųjų Lietuvoje yra tik 0,5 proc. gyventojų.

            Šiaip jau pasiūlyta sistema (progresyvumo lygis) yra net labai švelni, tačiau iš LLRI pusės jau kalbama apie PUIKYBĘ ir PAVYDĄ.

          • romas

            Austrai, aš vis mėginu tamstai paaiškinti, kad Lazutka manipuliuoja skaičiais. 20 proc. turtingiausių žmonių pajamų vidurkis yra apie 4000 litų, bet tai nereiškia, kad turtingiausių žmonių atlyginimai prasideda nuo 4000 litų. Pajamas nuo 3000 litų iš viso gauna tik 12,5 proc. gyventojų, o virš 5000 lt tik nepilni 3 proc. Aš kažkada atsimenu jau aiškinau, kad mūsų atlygimų vidurkis labai mažas, todėl mėginant pasiekti Lietuvoje švediškos lygybės neliktų gausybės darbo vietų. Turtingesni žmonės vis tik vartoja daugiau ir įvairiau. Ar mūsų idealas yra tolygiai neturtingi piliečiai?

          • romas

            O socdemų pasiūlymas iš esmės ne itin kažką keičia. Jei daug uždirbančių mažai, tai vargšams tie keli litai ir nepasijus. Visas pasiekimas, kad buhalteriams bus sudėtingiau skaičiuoti atlyginimus.
            Reikia kovoti su nedarbu. Darbdaviai turi konkuruoti dėl darbuotojų, jei norim didesnių atlyginimų.

          • austras

            Romai, mūsų idealas yra žmogus, kuris susimokėjęs už savo dviejų kambarių 40-50 kv. buto komunalinius mokesčius nusipirktų duonos, sviesto, dešros bei pieno ir dar liktų bent porą šimtų litų drabužiams ne iš „antrų rankų“ nusipirkti. T.y. kad tai galėtų padaryti VISI Lietuvoje dirbantys žmonės. Čia pernelyg daug, Jūsų nuomone? O gal aš labiau turėčiau pergyventi dėl tų 3 procentų, uždirbančių virš 5000 ir galvoti kaip čia padaryti, jog jie ir po progresinių mokesčių įvedimo vartotų tiek pat, kiek ir anksčiau, nes, neduok Dieve, savo naują „Ford“ ar „Volkswagen“ o gal „Mercedes“ ar „Porche“ jie nusipirks vėliau nei buvo suplanavę? Tai kas man turi būti svarbiau – tų trijų ar 12 procentų laimės lygis, ar tų 20 procentų, kurie galvoja ką šiandien pirkti – duoną ar sviestą?

          • romas

            austrai, o kur dirbtų statybininkai, jei nebeliktų žmonių sugebančių pasistatyti būstą? Ką baldžiai veiktų, jei nebeliktų norinčių turėti gražią virtuvę? Sulyginkim visus ir vakarykščiai darbininkai turės gyventi iš pašalpos.
            O jei tuos 2,8 proc. gaunančių nuo 5000 iki 10000 Lt apmokestinsime 33 proc. tarifu virš 4000 litų, po svajojamus 200-300 varguoliams neišeis. Jei išeis po 20 litų, tai juos mielai MAxima ir įsisavins. Nematau, kad tai paskatintų kažkokių smulkių verslų atsiradimą ir darbo vietų kūrimąsi Lietuvoje.

          • austras

            Įdomus Jūs žmogus, Romai. Galvojate, kad neįvedus progresinių mokesčių atsiras daugiau smulkių verslų ar darbo vietų? Pasakos. O štai jei žmogus galės nusipirkti, kad ir keturiais gabalėliais sviesto daugiau, jau jam bus, kad ir nedidelis, bet palengvinimas gyvenime.

          • austras

            Romai, Jūs galvojate, kad progresiniai mokesčiai būtų kalti, jog statybininkai neturėtų darbo? Irgi absoliuti nesąmonė. Nes 5000 litų pajamas apmokestinus 33 procentų tarifu žmogus galutiniam variante vis tiek gautų daug daugiau nei 1000 litų pajamas apmokestinus 15 procentų tarifu.

          • Valentinas

            5000 litų gaunantis žmogus apmokestintas 33% tarifu jaustųsi apvagiamas. Kaip jau minėjau, lietuviams nebūdingas solidarumas, tiksliau, už solidarumą mes esame nelinkę susimokėti. Todėl žymiai padidėtų paskatos slėpti mokesčius. Būtų kažkokia riba, nuo kurios darbuotojui neapsimoka uždirbti daugiau, nes tada į kišenę gaus mažiau. Kad to išvengtų, daugumas atlyginimų bus iki tokios ribos kur mažesni mokesčiai, o likusią atlyginimo dalį žmogus pasiims nelegaliai arba nepiniginėmis formomis.

          • romas

            austrai, aš nežinau atvirai pasakius, ką daryti, bet jaučiu, kad progresiniai mokesčiai gali neišpildyti žmonių lūkesčių. Kai taip masiškai atlyginimai mokami vokeliuose, mes nematome tikrųjų žmonių pajamų. Juk mes tuos kelis litus pridėsim ir tiems, kurie oficialiai dirba už minimumą, o dar du minimumus gauna vokelyje. Jei apmokestinsim 20 proc. turtingiausių, kad tikrai galėtume skirti po 200- 300 gaunantiems minimalų atlyginimą, tada kokiam nors Nerijui gali tekti primokėti realiai vokelyje gaunančiam didesnes pajamas.

          • austras

            Romai, tuomet geriau nedarykime nieko ir tik bėdavokime, kad nėra socialinio teisingumo šalyje. Nes vat gaus tuos tavo 20 litų kažkas kam nereiktų duoti… Mane tai tokios kalbos, atsiprašau, bet vimdo. Aplinkui nuolatinis skurdas, bet atsiranda sočių ponų, kurie kasosi savo papilvę ir postringauja apie vokelius… Eina jie visi švilpt, nes jie nei dienos nėra dirbę toje pačioje Maximos kasoje ir nežino ką reiškia parsinešti į namus 800 litų per mėnesį.

          • Fredis*

            Manipuliacijos apmokestinant atlyginimus ( progresinis pajamų mokestis) yra tik mažytė ir nereikšminga visų būtinų priemonių dalis šalies žmonių gerovei užtikrinti. Darbo našumas, efektyvumas, gamybos sąnaudų mažinimas, konkurencingumas, inovatyvumas, mažai energetinių išteklių reikalaujančių ūkio šakų vystymas, piliečių nuolatinis mokymasis visą gyvenimą, kvalifikaicijos kėlimas, darbinis mobilumas, verslumas, sąmoningumas (pirk prekę, paslaugą lietuvišką), pilietiškumas, patriotiškumas – pagrindiniai akcentai.
            Buvo labai įdomios profsąjungų mitingų lankytojo ir idėjinio palaikytojo „austro“ mintys, tačiau ir jis D.Budrevičienės engimą Kėdainiuose pražiopsojo. Kai rūpinamasi visu Pasauliu – mažo žmogaus nepamatysi.

          • romas

            austrai, susitarkim apie kurį variantą kalbame. Jei kalbame apie socdemų variantą, manau, kad uždirbančiam virš 4000 litų 180 lt papildomi mokesčiai nuo kiekvieno tūkstančio virš 4000 Lt nebus pasaulio pabaiga. Tik ar tie pinigai būtų išsigelbėjimas 600 tūkst. gaunančių minimumą. Tuo pačiu pagalvokim, ar kvalifikuota darbo jėga darosi ne per daug apmokestinta. Juk vakaruose maždaug tokie atlyginimai dar nėra itin smarkiai apmokestinami. Kodėl turėtų apsimokėti Lietuvoje investuoti tada?

          • romas

            O, beje, MAxima netgi gal ir išloštų iš neapmokestinamo minimumo pakėlimo. Dažnai darbo sutartyje yra sutariamas atlyginimas į rankas. Tokiais atvejais darbuotojas nepatiria jokios naudos iš mokestinių lengvatų. Neužmirškite, austrai, kad mūsų darbdaviai yra nelinkę permokėti, todėl atlyginimai mūsuose ir maži.

          • austras

            Aš tai siūlyčiau apie inovatyvumą, konkurencingumą, darbinį mobilumą, verslumą ir t.t. pakalbėti viešai ir aiškiai kokiame Maximos kasininkių susirinkime. Čia galėtumėte pakalbėti ir apie kvalifikuotą bei nekvalifikuotą darbo jėgą, apie tuos dvidešimt litų, kuriuos joms pridėtų progresiniai mokesčiai, o taip pat papostringautumėte apie tai, kodėl tie dvidešimt litų yra neteisingi, nes atimami iš tų, kurie dar visą mėnesį turės taupyti nat naujos mašinos ir t.t.

        • Valentinas

          Perskaičiau. Atmetus diskusijas dėl žodžio „išnaudojimas“ semiotikos, Lazutka pats atsako į savo aimanas:
          “ Darbuotojai neorganizuoti, profesinės sąjungos leisgyvės, nevyksta Vakaruose įprastos kolektyvinės derybos dėl algų. Todėl nenuostabu, kad darbuotojams apmokama gerokai mažiau nei jie pagamina (nei jų darbo našumas). “
          Iš esmės vaizdas, kurį jis nupiešė yra teisingas. Svarstyklės pasvirusios į vieną pusę, nes kita pusė net nesistengia jų atsverti. Vienintelis darbuotojų streikas, apie kurį kada nors gridėjome buvo Maldeikienės organizuotas mažaraščių Lelijos siuvėjų (pagarba jai už tai). Tuo tarpu visi streikai, kuriuos matėme, tai biudžetininių (kurie ir taip uždirba neblogai) reikalavimai mokėti daugiau arba nemokėti mažiau. O kur Maksimos kasininkių streikai? O kur Achemos darbininkų streikai? O kur profsąjungos? Sutik, tai ne valdžios reikalas organizuoti profsąjungas, jos turi susikurti pačios, pačių žmonių iniciatyva, todėl kaltinti gali tik save (kiek profsąjungų sukūrei?) arba Lazutką (kiek jis profsąjungų sukūrė? kiek streikų organizav? keliose kolektyvinėse derybose dėl algų dalyvavo?).
          Dėl progresinio mokesčių, tai mintis, kad kelių šimtų litų perskirstymas iš vienų kitiems, labai abejoju ar protinga.
          Lietuvoje yra apie milijonas dirbančiųjų, jei neklystu. Lazutka sako, kad turtingiausias penktadalis gauna virš 4000 lt Reiškia net jei iš turtingiausio penktadalio atėmus po 300 ir gautą sumą paskirsčius likusiems, kiekvienam prisidėtų po 100 litų. Ar tai išspręstų nelygybės problemą? Aišku, kad ne. Pagrindinė problema, apie kurią jau rašiau yra totalus piliečių nenoras dalintis, kuris nepriklauso nuo pajamų – sukčiauti linkę visi nuo paprasto „mikruškės“ vairuotojo, iki koncerno prezidento. Solidarumo visuomenėje nėra. Be to, nėra veiksmingo aparato, kuris užtikrintų planų įgyvendinimą. Tarkime priimtų valdžia sprendimą įvesti progresinius mokesčius. Natūraliai atsiranda paskata rodyti tik tokį atlyginimą, nuo kurio mokesčiai yra mažesni. Atsiras dar daugiau vokelių. Problema tame, kad nefunkcionuoja sistema, kuri leistų vokelius išgaudyti. Todėl solidarumo stoka, aktyvių veiksmų iš darbuotojų pusės stoka, polinkis sukčiauti ir išsisukinėti nuo pareigų, bei nefunkcionuojantis valstybės aparatas, nesugebantis pasiekti, kad įstatymų būtų laikomasi, visa tai susiveda į situaciją, kurią dabar turime. Kaltink save.

          • austras

            Valentinai, todėl juk ir siūlau pasidžiaugti, kad Lietuvoje dar nenugalėjo nei PUIKYBĖ, nei PAVYDAS (dvi iš didžiųjų nuodėmių). Abi iš Leontjevos katekizmo. (Nuoroda į dukrytės straipsnį viršuje).

            Tik įdomu: progresiniai mokesčiai net neįvesti, viso labo yra kažkokios diskusijos užuomazga, o oponuojančioji pusė jau žongliruoja argumentais, pro kuriuos prasišviečia neoliberalaus sektantizmo apraiškos, pagardintos katalikiško katekizmo argumentais. Sakyčiau fonas subtiliai tradiciškai lietuviškas.

          • Valentinas

            Argumentai, kad progresiniai mokesčiai mažina paskatas dirbti yra klasikiniai ir niekas nieko naujo čia nepasakė. Lygiai kaip ir lazutkininkų argumentai yra seniai girdėti pliurpalai. Ko trūksta, tai argumentuotų diskusijų su konkrečiais ekonominiais modeliais, kuriuose garbūs ekonomistai ginčytųsi kas būtų, jei pakeltum mokesčius, kas būtų jei sumažintum, pateiktų skaičius, grafikus, lenteles ir t.t.

          • austras

            Valentinai, nėra galvų, o tiksliau nėra noro tokiems tyrimams atlikti. Lazutka už dyką šių tyrimų nepadarys. O tie, kas galėtų, tarkim, finansų ministerija, niekad negaus užsakymo tokiems tyrimams atlikti. Nes jie juk žino, kam jie dirba. Arba „socialdemokratams“ (kurie juk „Už paprastą žmogų“), arba „konservatoriams“ (kur Kubilius pasitaręs su Šimonyte (arba Šemeta) dviese nusprendžia kokie mokesčiai turi būti). Vykstant „diskusijai“ dar kartais įsiterpia koks Lubio, Mockaus ar Numavičiaus lobistas. O „visuomenei“ užtenka dviejų ar trijų lentelių, po kuriomis ginčijasi Lazutka su Nausėda, dar kartais LRI pašneka apie didžiąsias nuodėmes. Ir tiek. Tiek pajėgūs. Siūlyčiau paskaityti Marksą apie tai kokiais greičiais vienijasi kapitalas ir kokiais – žmonės. Bet čia blogas autorius ir blogai rašo.

          • stellar penny bun

            @Valentinai,

            Visiškai sutinku dėl apgailėtinos profsąjungų padėties Lietuvoje. Tačiau ar galime kažko tikėtis iš organizacijos, kurios vadai primena dinozaurų laikų nomenklatūrą. Svarbiausia, kad buvo praleistas jau istoriniu tapęs šansas, Dalia Budrevičienė vs Krekenava & Skich, kai buvo galima lietuviškas profesines sąjungas pakylėti į visiškai naują lygį. Tai buvo Ritos O’Grady, Fordo Dagenhamo gamyklos siuvėjos, momentas, tačiau užuot parėmę Lietuvos drąsiausią moterį, lazutkiškos-austriškos profsąjungos badė pirštu vieni į kitus, vietoj to kad siuntę pulkus bendraminčįų į Krekenavą stabdyti bet kokį prekių judėjimą iš mėsos perdirbimo įmonės. Kita vertus, juk taip yra malonu, pasitūsinus kokį pusvalandį Gedo prospekte, po to išgeri karšto vyno taurę.

          • austras

            Stellar penny bun, pritariu profsąjungų kritikai, tačiau aš niekaip nesuprantu kuo šitoje situacijoje yra kaltas ekonomistas Lazutka arba austras. Austras (galiu kalbėti už save) nepraleidžia nei vieno profesinių sąjungų mitingo, vykstančio Vilniuje ir pasisako už visas profesinių sąjungų iniciatyvas ginant darbo žmones nuo išnaudojimo. Tegaliu tik konstatuoti, kad tokių iniciatyvų yra pernelyg mažai. Nedirbu profesinių sąjungų organizaciniuose komitetuose ar panašiose truktūrose, kad galėčiau prisiimti atsakomybę ir kalbėti apie „lazutkiškas- austriškas“ profsąjungas.

          • Valentinas

            Austrai, aš manau, kad iš tikro tokie tyrimai yra tik jų niekam nereikia. Kam tada reikalingi prabangūs ekonomistai tokie kaip Maldeikienė, Lazutka, Lietuvos Banko, Finansų Ministerijos, Ūkio Ministerijos ir kitų institucijų ekonomistai? Maldeikienė kažkada kalbėjo, kad finansų ministerijoje dirba itin kvalifikuoti darbuotojai. Be to, univeruose studijuoja aibė ekonomikos magistrų ir doktorantų. Manau ši informacija yra, tik niekas jos neištraukia.

          • Valentinas

            Ups, suklydau. Jei iš turtingiausio penktadalio atimti po šimtą litų ir pridėti likusiems, kiekvienam gautųsi po 75 lt.

          • austras

            Valentinai, tuomet klausimas kodėl ši informacija nėra ištraukiama? Aš manau, kad šis klausimas yra svarbus ne tik dėl paties ginčo apie mokesčių sistemą, bet ir dėl kur kas svarbesnio klausimo – valstybės institucijų požiūrio į visuomenę. Manau, kad visuomenė šiuo atveju yra laikoma pernelyg kvaila, todėl sprendimų priėmimas paliekamas „profesionalams“, kurių pasirinkimo motyvai dažnai grindžiami asmenine, o ne visuomenės nauda.

          • stellar penny bun

            @austrai,

            Darbais o ne žodžiais mes tėvynę mylime. Sutikite, kad nereikia daug proto ar pastangų pasivaikščioti Gedimino prospektu arba keikti valdžią automobilių stovėjimo aikštelėje už seimo. Aš asmeniškai nežinau nei vieno atvejo Vakarų Europoje, kai privatus darbdavys pakluso popieriniams profesinių sąjungų reikalavimas. Dalios Budrevičienės atvejis – tai išpurvintas lietuviškų profsąjungų munduras ir nematau kas galėtų jį išskalbti.

          • austras

            Stellar penny bun, Jūs galvojate, kad aš turiu galimybę nurodyti Lietuvos profsąjungoms kaip jos turi elgtis? Galvojate, kad galiu joms tai aiškinti nors nesu nei vienos profesinės sąjungos narys, nes šiuo metu tik mokausi. Daugiausia, ką šiuo atveju galiu – piktintis populiariame bloge racas.lt… ir tiek. Aš vienas nepakeisiu nei profesinių sąjungų, nei LSDP nei kitų Lietuvos organizacijų.

          • Valentinas

            Austrai,
            Geriausiai į tavo klausimą galėtų atsakyti Maldeikienė. Pavyzdžiui, kodėl ji vietoj to, kad kaip koks Krugmanas, elegantiškai ištrauktų skaičius, padarytų grafikėlį, parašytų straipsnelį ir įrodytų, kad reikia progresinių mokesčių, užsiiminėja ekomominės užkalbėtojos praktika:
            „Oi vaikeliai, tik atsargiai elkitės su banko paskolom, netikėkite tais melagiais bankirais.“
            http://www.veidas.lt/komentatoriai/saugokites-%E2%80%93-jus-keri-banku-danajai

    • austras

      O čia dar ir įamžinti mūsų pastarųjų 20 metų svarbiausi pasiekimai. Aš, kaip ir Valentinas bei Fredis, didžiuojuosi, kad bent vienoje srityje esame tarp lyderių…

      P.S.Tik, šiurkštu, nekalbėkime apie Marksą.

      http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_OFFPUB/KS-SF-11-016/EN/KS-SF-11-016-EN.PDF

      • lv

        austrai, kai nusiimi ideologinius akinius ir šaltai, objektyviai (pa)lygini kontekste, tai (pa)matai, (pa)stebi, kad nieko labai ar išskirtinai tragiško nėra, nes pagal šį rodiklį esame panašioje situacijoje, kaip ir mūsų kaimynai (jie irgi ne ten nuėjo, per 20 metų…) latviai, o šalia, visiškai netoliese — portugalai, ispanai, komunistuojantys graikai (jie matyt dar per trumpai ėjo ir todėl dar nenuėjo). Tačiau tikrai galime atsigręžti atgal ir pasižiūrėti kurgi vis dėl to mes nuėjome, jei rusų S80/S20 santykis beveik siekia 9 (2007 m)…
        Tiesa, supuvusių kapitalistų JAV, S80/S20, pasaulio banko duomenimis, taip pat gana aukštas — ~8,4 (2000 m)

        • austras

          Lv, tai vat aš ir sakau, nusiplėšiam tuos prakeiktus komunistinius marksistinius gerai gyventi neleidžiančius akinius ir pasakom, kad gyvenam taip pat gerai, kaip latviai. Ir nėr ko mums lygiuotis nei į Švediją, nei į Austriją ar bent jau Slovėniją. Nes jeigu kas nors sako, kad Lietuvoje yra labai daug išnaudojimo ir šiaip kažkas blogai, tuomet jis aiškiai orientuojasi ne į Švediją ar Slovėniją bet į Rusiją. Sveikinu Jus su šia įstabia logika ir jos pasiekimais.

          • lv

            Mes, aišku, galime lygiuotis į Švediją, Austriją, tačiau net ir po kelių metų aršiausių demonstracijų ir protestų (tokių, kokios vyko, pvz, Graikijoje), gerovės nepadaugės…
            Nes gerovę tūlas austras mieruoja iš kito galo (kaip mes beviltiškai, begėdiškai atsiliekame), o ne tai, kaip mes pažengėme (net jei ir atsiliekame nuo pažangiausiųjų). Skirtumas — didžiulis, nes antrasis atvejis nulemtas objektyvių veiksnių ir realių galimybių, o pirmasis sąlygotas idealo siekiamybės.
            Todėl lygintis pažanga (su ta prielaida, kad stebuklų nebūna ir gerovė sukuriama pažangos evoliucija, per ilgą laiką), reikėtų su panašaus geopolitinio arealo šalimis.

          • austras

            Lv, kad būtų linksmiau, siūlau lygintis su Tadžikija, o ne su Slovėnija. Tarp mūsų ir tadžikų surasite daugiau „objektyvių veiksnių“ ir „realių galimybių“ panašumo, nei tarp lietuvių bei slovėnų. Vis tiek ilgą laiką priklausėm vienam „geopolitiniam arealui“. Bet kodėl žmonės nenori lygintis su Tadžikija? Gal todėl, kad jie galvoja, jog „objektyvūs veiksniai“ slypi ne tik Gitano Nausėdos mėgstamuose darbo našumo palyginimuose, bet ir, beje, KUR KAS LABIAU Lazutkos akcentuojamose atlyginimo ir darbo našumo disproporcijose?

    • lv

      austrai, Lazutka lygina Vokietijos ir Lietuvos vidutinės metinės algos ir darbo našumų santykio santykį. Jei šio išvestinio rodiklio disproporcija ką ir indikuoja, tai tik tai, kad *vidutinę* algą (turbūt kažkas apie pora tūkstančių) gaunantys Lietuvos piliečiai nusipelno didesnio atlyginimo. Ko gero, panašų rezultatą gautume, jei palygintume ir didžiausias pajamas gaunančius Lietuvos ir Vokietijos gyventojus.
      Kokia mintis dabar kirba tamstos galvoje? Ar tik ne „Взять всё и поделить“…?

      • austras

        Taip, lv, aš esu užkietėjęs Lenino ir Stalino gerbėjas, ir dar visuomet galvoju, kad tik būtų geriau Rusijai, nes man už mano komentarus moka iš Latvių gatvės. Turiu pasidaręs altorėlį, kuriame laikau Lenino raštus, o, svarbiausia, nedidelę jo knygutę „Ką daryti?“, kurioje labai suprantamai paaiškinta už ką aš turėčiau nekęsti lv ir į jį panašių.

  • Alois

    „Kainuos vieną vietą (na, galbūt dvi) pirmajame sąrašo dešimtuke“… Žmogų, išvardijusį tą dešimtuką, pavadinčiau giliai besidominčiu Lietuvos vidaus politika. Mano kuklia nuomone Paulausko vardas, įvaizdis ir žinomumas yra daug vertesni nei tos kelios dešimtys tūkstančių kažkada gautų balsų. Kaip rašoma visų investicinių fondų tinklapiuose: praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių tendencijų ateityje. Tačiau DP, kaip ir visos Lietuvos partijos, aštriai stokoja lyderių ir naujų veidų.

    Kaip buvo pastebėta kitame įraše M.Adomėnas šanso neišnaudojo, tą patį galima sakyti ir apie Gapšį. Kiti DP „lyderiai“ Graužinienė, Daukšys, Mikutienė kalbėdami ekrane ar iš tribūnos normalų bent kiek galvojantį rinkėją greičiau atstumia, nei pritraukia. Pats Uspaskichas (net ir jo nemėgstant, tenka pripažinti) yra charizmatiškas (tuo jis gali varžytis su Zuoku ar dar keliais iš nedaugelio Lietuvos politikų), bet kilmė, truputį anekdotinis akcentas, intiligencijos stoka, pasipūtimo perteklius yra kliuviniai didenei sėkmei. Be to, vienas lauke – ne karys.

    Taigi, Paulauskas, visų pirma, DP reikalingas kaip „veidas“, kurį galima ir kitiems parodyti, ir leisti žodį pasakyti.

    Kadangi nei DP, nei NS nėra „ideologinės“ partijos, tai šioje srityje nesuderinamumo net negalėjo būti. Iš Paulausko nebus reikalaujama (ar tikimasi) nei naujų idėjų, nei revoliucnių iniciatyvų. Idėjos jam bus pateiktos. Ir vieta dešimtuke paskirta, ir rinkėjai parūpinti. Jam reikės tik išnaudoti savo patikimo, kompetetingo, solidaus, patyrusio politiko įvaizdį ir atidirbti Viktoro „investicijas“.

  • Fredis*

    Kai „austras“ ir „suomis“ nebebeijos pasivadinti lietuviais, kai Mokytoja Aušra pradės nebebijoti savo kaimynų lietuvių ir pradės su jais tartis dėl namo bendrijos steigimo, kai iš tinklaraščių išnyks užrašai „lietuviškos kiaulės akys“, „lietuviška demokratija“, „lietuviškas verslas“ kaip blogio sinonimai, kai Jūs pamilsite šį kraštą ir pradėste kurti, našiai dirbti ir darbdaviams sąžiningai auginti vištas, stručius ir kalakutus, o ne tik stenėti ir aimanuoti, tada bus galima kalbėti apie viską, tame tarpe ir mokesčių reformą. Kolkas turtingesni žmonės nuo Jūsų, bėdžių ir keikūnų, atsiribojo ir susikūrė sau mokestinį rezervatą.

    • austras

      Tai aš ir džiaugiuosi už tuos turtingesnius žmones, Fredi. Ir už jus džiaugiuosi. Nežinau ar Fredis save priskiria turtingesniems, bet bent jau nepriskiria savęs „bėdžiams ir keikūnams“ ar „stenantiems ir aimanuojantiems“… O vien jau tai yra nemažai.

      Leiskite pastebėti, kad „meilė kraštui“ ir „noras kurti“ yra kažkiek susijusi su „mokestinio rezervato“ sienų aukščiu. Bet šitas pamąstymas priskirtinas „stenėjimų“ kategorijai. O nuo „stenėjimų“ apsaugoti gali tik besąlyginė frediška „meilė tėvynei“. Ratas užsidaro.

  • Fredi, o koks turetu but algu skirtumas (proporcingai) tarp 1. Chirurgo ir marketaviciu kasisinkes. 2. Konstruktoriaus ir valytojos ?

  • kirvis

    to Fredis

    tokio kalamburo dar neteko girdeti…leiskite paklausti,ar tie turtingieji kiaules akimis savo noru ims ir atsisakys riebesnio kasnio?bambukeli,nasumas is kur atsiranda ar suvoki?tai tik prastos vadybos rezultatas,ir jokiu budu ne samdomo darbuotojo atsakomybe kaip bando teigti vietiniai eGzpertai ale nauseda.

  • austras

    Romai, man nusispjaut ant „vidinio vartojimo“ jei „Lazutkos populizmo“ dėka, bobutė šiandien gaunanti 700-800 litų pensiją kažkurių metų sausio mėnesį greta „Maximos“ batono sugebės dažniau nusipirkti ir 200 gramų normalaus lietuviško sviesto už 4,79, arba (leiskime sau pasvajoti) normalios rūkytos lietuviškos dešros (apie 10 LT už 200 gramų). Štai ir visas Lazutkos populizmas, tsakant.

    • Fredis*

      austrai, iš šio tavo pateikto pavyzdžio dar kartą visi galėjome įsitikinti, kad paprastas eilinis istorikas sunkiai supranta ir įsivaizduoja kaip funkcionuoja valstybė, iš kur mokamos pensijos, nuo ko priklauso jų dydis, kaip cirkuliuoja pinigai ir t.t..
      Skaityk Valentino komentarą apie konceptualių diskusijų ir studijų būtinybę tarp skirtingų ekonomistų grupių, kurie atstovautų įvairias doktrinas. Mes visi vienodai norime, kad valstybė ir jos piliečiai būtų turtingesni ir laimingesni.

      • austras

        Fredi, taip, aš kvailys. Bet mažesnis nei tu. Nemoku tėvynės mylėti nuoširdžia tyra frediška meile. Tokia, kuri trokšta, kad „valstybė ir jos piliečiai būtų turtingesni ir laimingesni“. Tik ups… prieš tai daug kalbėjai apie „stenančius“, nuo kurių turtingesni žmonės susikūrė mokestinį rezervatą“. Savo mažutėse smegenėlėse Fredžiui ir vėl nepavyko sujungti dviejų komentarų į vieną t.y. surasti loginio ryšio tarp „mokestinio rezervato“ ir naivaus frediško noro, kad visi būtų „turtingesni ir laimingesni“. Nusišnekėta, kaltinant „stenančius“ ir nematant, kad stenėjimui nebus galo, kolei bus „mokestinis rezervatas“. Juk tikrai – visus menkų Fredžio smegenėlių trūkumus atperka frediška meilė tėvynei, susijusi su noru, kad „visi piliečiai būtų laimingesni“.

        • Fredis*

          austrai, tau pasireiškia Mokytojos Aušros sindromas, kurio esmė yra savo oponentus vadinti riboto proto asmenimis. Nebūdamas ekonomistu ir semdamasis įkvėpimo iš labai abejotinų profsąjungų ir tik vienos pakraipos ekonomisto Lazutkos – esi siauro akiračio. Pirmiausia turi pats sau pripažinti, kad yra kelios ekonomikos mokyklos, kurių mokymus reikia adaptuoti kiekvienoje konkrečioje šalyje, atskirame regione specifiškai, atsižvelgiant į tos šalies ypatumus, visuomeninę ir politinę struktūrą, brandą. Universalių receptų nėra. Šiuo savo komentaru Tu mane labai nuliūdinai, nežinau ar sekančioje maisto banko akcijoje būsiu toks pats dosnus kaip šiemet.

          • austras

            Fredi, tau, atrodytų, reikia aiškesnio pasakymo? Man giliai giliai vienodai kiek tūlas Fredis paaukos maisto bankui, nes man giliai vienodai pats tūlas Fredis. Jeigu tik jam pavyktų nebeužsiimti VIEŠA demagogija ir savo smegenėlėse sujungti „mokesčių rezervatą“ su palinkėjimu „VISIEMS piliečiams būti turtingesniais ir laimingesniais“. Tolesnė paskutinio Fredžio komentaro demagogija apie regioninę specifiką prilygsta Leontjevos katekizmui apie PUIKYBĘ ir PAVYDĄ, arba Gadafio samprotavimams apie Libijos piliečių meilę savo valdovui.

          • Fredis*

            Būdamas kritinio mąstymo atstovu leidžiu sau suabejoti bet kokių naujų mokesčių būtinybe – progresinių, plokščių, nekilnojamojo turto, turto, prabangos ir t.t.. Pasikliaukime Valentinu, Valentinas sako tiesą – tegul ekonomistai nubraižo grafikus kas įvyktų vienu, antru ar trečiu atveju.

          • nesvarbu

            Iš visų šiame bloge rašančių,asmeniškai aš,kiek labiau pasikliauju tik Artūru R., WU,austru ir kokiu Fredžiu su Bobute.Tačiau vienareikšmiai, kaip ir Fredis, pasikliauju bei tikiu vieninteliu Valentinu, nes jo tiesa yra dvasios (proto arba sampročio)ir dalyko atitikimas (veritas est adaequatio intellectus et rei). Jei ką, tai tikėjimą Valentinu galiu vienareikšmiai suartikuliuoti ir apibrėžti ne tik aukščiau paminėta logine prasme, tačiau ir transcendentaline bei ontologine prasmėmis.

          • nesvarbu

            „Politika, ypač savivaldybių lygmenyje, seniai perėjo į postmodernistinį būvį ir niekas niekada sėdėti opozicijoje vardan vertybių JAU nenori ir niekada nenorės“(Fredis,kritinio mąstymo atstovas).