Reklama = užsakomieji straipsniai?
Blogai. Labai blogai….
Vakar buvau verslumo konkurse „Profas“, kuriame įvairių kolegijų studentai pristatinėjo įvairias verslo idėjas.
Kai kurios buvo tikrai „vežančios“: čerpės iš perdirbtų plastikinių butelių, papuošalai gaminami neįgaliųjų ir užsakomi internetu (man šita patiko labiausia), ar pagaliau lietuviškas bealkoholinis vynas.
Buvo, žinoma ir ne visai racionalių ir šiek tiek vadovėlinių, bet bendra įspūdis tikrai visai neblogas. Tiesa, kai kurie viską skaitė iš kompiuterių nepakeldami akių, tačiau buvo ir tokių (merginos iš Panvėžio kolegijos, merginos iš Kauno kolegijos, vaikinukai iš Telšių), kurie suprato, ką kalba ir tikėjo, kad tai įmanoma.
Žodžiu, vilties ateičiai yra.
Bet, žinote, kas buvo blogai?
Dviejuose pristatymuose kalbant apie projekto viešinimą ir informacijos sklaidą, šalia skrajučių, interneto puslapių ir reklamos televizijoje buvo įvardyti ir „užsakomieji straipsniai“. Kaip visiškai natūralus ir teisėtas reklamos būdas.
O kas apie tai kalbėjo? Jaunuoliai, kuriems apie 20 metų…
Atvirai pasakysiu – man buvo baisu. Nes akivaizdžiai pamačiau, kur esame atsidūrę.
Taip, mes patys tai visada žinojome…
Bet tas mūsų žinojimas ir tylėjimas pavirto į tai, kad „užsakomieji straipsniai“ Lietuvoje jau tapo normaliu dalyku, reklamos forma, taip sakant.
Šiame kontekste interviu su LRT generaliniu direktoriumi „Žmonėse“ – taip pat visiškai natūralus dalykas…
Žiauru…
(6 balsų, vidurkis: 3,50 iš 5)
Loading...
