„Redakcija“… Bravo… nuoširdžiai
Jau, atrodo, sakiau, kad LTV „Redakcija“yra viena mylimiausių mano laidų…
Šiandien vėl žiūrėjau. Ir nepasigailėjau nė minutės.
Mačiau puikią, gyvą laidą su aštriais, kartais provokuojančiais klausimais, dalis jų rodė laidos vedėjų pasirengim laidai, kaip ir turėtų būti tokio tipo laidose.
Mačiau A.Pekeliūno rėmėjų partijos atstovo Ž.Šilgalio iš pykčio kramtomas lūpas, mačiau A.Valinsko beviltišką žodžių ekvilibristką kalbant apie „Leo LT“ (mes nieko nespręsim, spręs valdančioji koalicija, o mes tik koalicijoje, bet mes ne koalicija, todėl mes nieko nespręsim), mačiau Liberalų sjūdžio vadovo E.Masiulio gana nevykusį bandymą paaiškinti, kaip jie tarsis su konservatoriais dėl to, dėl ko sutarti neįmanoma (atidėsim į šalį…)
Pagaliau pamačiau, kad E.Kūris gali dirbti televizijoje – kai dirba gyvai ir iš anksto nenesuderina klausimų ir atsakymų su būsimaisiais pašnekovais. O dar jei iškentėtų nepertraukinėdamas pašnekovų, kuriems mažiau simpatizuoja, būtų visai puiku. Bet tobulybei juk ribų nėra, o E.Kūris – žmogus brandus ir su patirtimi…
Mačiau Ritą – besišypsančią – ar galit patikėti:) Tačiau, kaip visada atkaklią ir nepasitenkinančią nieko nepasakančiais atsakymais.
Laida išties buvo puiki, ypač, kai A.Valinskas ir A.Kubilius išėjo pas E.Jakilaitį (televizijų daug, o politikų mažai?)
Tas formatas, kuris buvo šiandien bei E.Kūrio ir R.Miliūtės duetas – būtent tai, ko reikia.
Nepyk, Audriau, bet šis duetas geresnis, nei Tavo su Rita… Jis kažkoks gyvesnis išėjo.
Ir tie dramatiški R.Bružo išėjimai laidotuvių maršo fone, pasirodo, visiškai nereikalingi. Kaip ir tie agitaciniai, pritempti reportažaia, nuo kurių „Redakcija“ pradėjo.
Pasirodo, svarbiausia yra šiek tiek pasirengti, panaršyti internete ir ateitį į laidą be išankstinio scenarijaus, kas yra gerietis, o kas yra blogietis.
Svarbiausia – leisti laidos dalyviams atsiskleisti.
Nuoširdžiai sakau: BRAVO „Redakcija“.
Gal tikrai verta pergalvoti laidos koncepciją ir palikti „Redakciją“ tokią, kokia ji buvo šį pirmadienį.
Ir nesidubliuotų su „Teise žinoti“ ir nebūtų tokia nuobodi, kaip kad kartais būdavo iki šiol.
O „Teisėje žinoti“ būtų galima, pavyzdžiui, kalbėti ne apie politiką, o apie konkrečius dalykus: kad ir apie teisę žinoti, kokias turi teises, už ką moki mokėdamas už komunalines paslaugas, ką turi garantuoti mokykla, ką darbo teisė garantuoja nėščioms moterims, asmenims su negalia ar tėvams auginantiems tris ir daugiau vaikų.
Čia, žinoma, tik viena iš daugelio idėjų, kurios jokiu būdu neperšu…
Bet kartais juk sakoma, kad iš šalies geriau matyti:)
(9 balsų, vidurkis: 4,33 iš 5)
Loading...
