R.Sadauskas-Kvietkevičius, „dešinieji apžvalgininkai“ ir aklos meilės pasekmės
Man žiauriai patiko naujausias R.Sadausko-Kvietkevičiaus komentaras. Ne todėl, kad jis būtų gilus ar protingas, bet todėl, kad jis nuostabiai atspindi šiandieninę Lietuvos žiniasklaidos ir jos „apžvalgininkų“ būklę. Ir ji yra visiškai apverktina.
Romas (atsiprašau, kad vadinsiu jį taip familiariai, nors jo ir nepažįstu), tame komentare ramina savo dvasios kolegas dėl rinkimų rezultatų ir kartu juos guodžia ir drąsina, sakydamas, kad nėra dėl ko pergyventi, nes ateinančius ketverius metus apžvalgininkai galės būti „kandžiais, pašaipiais ir ironiškais“.
Ir argumentuoja:
O kai dar pamatysite, kas taps naujosios Vyriausybės ministrais… Artimiausius ketverius metus tikrai bus ką veikti, o kiekvieną kartą, kai jau atrodys, kad gražiau būti negali, nutiks kažkas naujo. Mėgaukimės, dalinkimės, komentuokime. Tai gerokai smagiau, negu bandyti teisinti valdančiosios partijos nepopuliarius sprendimus, ką daugelis dešiniųjų pažiūrų viešosios erdvės žmonių ne itin sėkmingai bandė daryti iki šiol. Dabar atėjo laikas būti kandžiais, pašaipiais ir ironiškais. Atėjo dešiniųjų apžvalgininkų aukso amžius, laimės valanda, o jie to nemato.
Man ši citata pasirodė esminė ir labai puikiai atskleidžianti tiek paties Romo, tiek panašių į jį vidines nuostatas ir jų požiūrį į žurnalistiką.
Svarbiausia turbūt joje yra tai, kad Romas, guosdamas „dešiniuosius apžvalgininkus“, jų kategorijai tikriausiai priskiria ir save. Tai iš esmės nauja, nes iki šiol (bent jau iki šių Seimo rinkimų, per kuriuos kai kurie vadinamieji apžvalgininkai tapo partiniais propagandistais) yra Lietuvoje to nebuvo. Paprastai žiniasklaidos priemonės vengdavo viešai įvardyti, kokia ideologija jos vadovaujasi ir darydavo tai dažniausiai dėl pragmatinių sumetimų arba paprasčiausiai siekdamos didesnio objektyvumo. Nes sunku juk tikėtis objektyvumo, pavyzdžiui, kokio A.Syso atžvilgiu iš žmogaus, kuris savo kumyru laiko P.Krugmaną.
Šia prasme Romo žingsnis yra sveikintinas. Aš asmeniškai sveikinčiau ir kitų partinių apžvalgininkų viešą deklaravimą, kurios partijos dvasiniai nariai jie yra. Taip būtų daug lengviau juos skaityti.
Nes tada būtų visiškai aišku, kad „dešinieji apžvalgininkai“ kandžiais, pašaipiais ir ironiškais, o aš dar pridėčiau – ir kritiškais – gali būti tik opozicinių partijų atžvilgiu. nes negali juk kritikuoti ir būti pašaipus atžvilgiu tų, kuriuos myli ir garbini, ar ne?
Romas tai labai gerai argumentuoja toje aukščiau pateiktoje citatoje, kalbėdamas apie būsimus ministrus ir būsimus sprendimus. Kalbėdamas taip, lyg jo pagarbiai įvardijamoje Permainų koalicijoje nebūtų buvę aplinkos apsaugos ministro G.Kazlausko, sveikatos apsaugos ministrų A.Čapliko ir R.Šukio, žemės ūkio ministro K.Starkevčiaus, vidaus reikalų ministro R.Palaičio… To korupcijos, o kartais ir visiškos beprotystės dvoko, kuris sklido iš šių ministerijų Romas tikriausiai buvo linkęs neužuosti, nes tai buvo dešinioji Permainų koalicija, o Romas juk „dešinysis apžvalgininkas“…
Bet štai iš visų būsimosios ne dešiniosios koalicijos ministrų ir sprendimų Romas jau a priori yra pasirengęs šaipytis ir būti kandus.
Nes jis yra tikriausiai šventai įsitikinęs, kad būti „dešiniuoju apžvalgininku“ yra gerai ir garbinga, o štai būti „kairiuoju apžvalgininku“ yra blogai ir žema.
Ir štai čia šioje vietoje yra antras esminis labai svarbus Romo viešos išpažinties momentas, parodantis, kokioje būklėje yra Lietuvos žiniasklaida ir kai kurie joje dirbantys.
Roma, kuris priskiria save „dešiniesiems apžvalgininkams“ tikriausia nė pats to nesupranta, kad su dešine jis iš tiesų nedaug turi bendro. Nes jei turėtų, jis, kaip dešinysis, turėjo visa gerkle rėkti apie Permainų koalicijos ideologinę išdavystę, kai ši Lietuvos socialinės apsaugos sistemą pavertė tikrų tikriausiu komunizmo rojumi (kai iš kiekvieno pagal sugebėjimus ir kiekvienam pagal poreikius), kai ta koalicija naikino antros pakopos pensijų sistemą, kai ji atmetinėjo asmens pasirinkimo laisvę ir bandė šeimas suguldyti į lovas pagal M.Adomėno ar R.Dagio įsivaizdavimą. Romas neleido sau tada būti kandžiu, pašaipiu ir ironišku. Dėl vienos paprastos priežasties: dėl savo tikėjimo, kad jis yra dešinysis ir kad Permainų koalicija taip pat yra dešinioji.
Deja, bet Romas toks Lietuvoje ne vienintelis. Tokių kaip jis – tikinčių savo tikėjimu ir nesugebančių atsiriboti nuo savo meilės ir garbinimo objekto – Lietuvos žiniasklaidoje yra daug. Aš sakyčiau, netgi per daug. Ir visi jie kalba būtent meilės, o ne argumentų kalba. Jiems faktų arba visai nereikia arba reikia tik tada, kai jie pateisina jų poreikį mylėti. O juk, žinia, yra sakoma, kad meilė akla…
Todėl, pavyzdžiui, Romas savo komentare jau dabar gasdina Lenkų rinkimų akcijos programinėmis nuostatomis, teigdamas, kad pažangioji visuomenės dalis nuo jų „šiurpte šiurpsta“, nes jis iš anksto žino kaip bus. (O jei nebus, tai jis bus iš tų, kurie sugebės paaiškinti, kodėl). R.Dagį ir M.Adomėną jis taip pat pamini, tačiau, nepaisant to, kad jie buvo ir jiems laikinai buvo pavykę, tai vis dėlto nebuvo taip šiurpu, nes jie abu vis dėlto yra tos aklos meilės, vadinamos Permainų koalicija, objektas.
Būtent todėl Romas ir kiti „dešinieji apžvalgininkai“ jau iš anksto yra pasirengė šaipytis būti kandžiais ir ironiškais minimalios algos didinimo, PVM lengvatų, progresinių pajamų ar kitų mokesčių, atominės energetikos, švietimo reformos ir dėl daugelio kitų klausimų. Jie dar nežino, kaip viskas bus ir kokie bus rezultatai, tačiau jie iš anksto žino, kad viskas bus blogai. Nes juk negali būti gerai kai kas nors sako, kad tavo meilės objektas anaiptol nėra pati gražiausia ir protingiausia mergina pasaulyje.
Iš esmės, kaip jau anksčiau minėjau, Romo išpažintis yra labai geras dalykas. Būtų dar geriau, jei ir kiti partiniai apžvalgininkai viešai tai deklaruotų.
Aš tai, pavyzdžiui, siūlyčiau žiniasklaidos priemonėms, kurios skelbia tokių partinių apžvalgininkų komentarus, juos pažymėti.
Delfi, pavyzdžiui, turi rubriką „Politikų tribūna“. Manau, po Romo išpažinties galėtų atsirasti rubrika „Dešiniųjų apžvalgininkų tribūna“ (arba kad būtų aiškiau – „Konservatorių ir kitų Permainų koalicijos narių gerbėjų tribūna“). Tokios pat rubrikos turėtų atsirasti ir „Lietuvos ryte“, balsas.lt, alfa.lt ir dar ne vienoje žinaisklaidos priemonėje. Tada visiems komentarų skaitytojams būtų iš anksto aišku, kaip reikia skaityti vieną ar kitą komentarą ir kaip į jį reaguoti.
… Pamenu, mokykloje per anglų kalbos pamokas versdavome tekstus iš laikraščio, kuris vadinosi „Morning Star“. Buvome maži ir naivūs ir iš pradžių galvojome, kad tai normali britų žiniasklaida. Kai šiek tiek paaugome, supratome, kad taip iš tiesų nėra.
Galbūt ir Lietuvoje jau atėjo laikas paaugti ir šį tą suprasti?
(11 balsų, vidurkis: 3,18 iš 5)
Loading...
