Artūras Račas

… Man niekaip neišeina iš galvos tie gražūs ir dailūs jauni vaikinai ir merginos, besiskelbiantys politologais, liberalais ir energetikais, ketvirtadienį vakare sėdėję naujojoje LRT laidoje „Tautos aikštė“ ir kaip dresuoti beždžioniukai kilnoję raudonas korteles…

Ypač greitai ir drąsiai jie jas kilnojo, kai kalba pasisukdavo apie mimalios algos didinimą. Ir man jų buvo žiauriai gaila – kaip tikrų beždžionukų, gyvenančių zoologijos zode, nes ir tie, ir anie taip niekada ir nesužinos, koks yra gyvenimas už tvoros – tikros ar atsiradusios dėl siauraprotiškumo ar mąstymo ribotumo.

Tas ribotumas, beje būdingas ir vyresnio amžiaus beždžioniukams, kurie į kalbas apie MMA didinimą  per visą rinkimų kampaniją ir jai pasibaigus reaguodavo panašiai kaip M.Adomėnas į Castelucci spektaklį. Dažniausiai vien todėl, kad A.Kubiliaus vyriausybei MMA didinimas buvo iššūkis, su kuriuo ji nesugebėjo susidoroti.

Bet ar iš tiesų MMA didinimas yra neįmanomas. Ar iš tiesų skaičius 1509 yra utopija ir girto drambliuko arba V.Uspaskicho sapnas?

Pabandykime pasiaiškinti.

Pradėkime nuo vieno A.Maldeikienės straipsnio ir prisiminkime šiame tinklaraštyje jau skelbtą vieną citatą:

Minimali alga yra vėžys Lietuvoje, nuo kurio į kitas šalis ir bėga žmonės dirbti. Už minimalią algą žmonės dirba tokiose įmonėse, kurios yra realiai bankrutavusios ir išlaikomos valstybės biudžeto. Tai reiškia, kad ir aš, ir jūs tas įmones išlaikote – mat iš valstybės biudžeto jų darbuotojams mokama dalis pajamų. Iš mūsų mokamų mokesčių duodamas nemokamas maitinimas mokyklose skurdžiai gyvenančių žmonių vaikams, suteikiama jiems kompensacija už šildymo išlaidas ir panašiai. Jeigu tie žmonės dirbtų vien už varganą kelių šimtų litų algą, negaudami iš valstybės socialinės paramos, juk jie negalėtų išgyventi, jie mirtų ir jų vaikai neišgyventų. Norisi, kad vieną dieną šitas milžiniškais pinigais biudžeto išlaikomas verslas bankrutuotų ir atsirastų vietos protingam verslui

Man ji labai patiko ir aš iš esmės pritariu tokiam požiūriui.

Nes iš tiesų Vyriausybė, nustatydama tokią MMA, kokia ji yra šiandien iš tikrųjų ne tik elgiasi veidmainiškai, bet ir skatina pati skatina šešėlinę ekonomiką. Toks savotiškas nebylus susitarimas tarp neįgalios valdžios ir tą neįgalumą suprantančio ir juo besinaudojančio verslo. Tuoj paaiškinsiu, ką turiu galvoje.

Nustatydama 850 minimalią algą Vyriausybė lyg ir siunčia signalą šešėliniam verslui: jei deklaruosite, kad mokate bent tiek, mes suvaidinsime, kad jumis tikime ir nieko jums nedarysime. Nors tiek jūs, tiek mes žinome, kad, pavyzdžiui, Vilniuje pragyventi už minimalią algą yra fiziškai neįmanoma. Bet juk nesunku apsimesti, ar ne?

Antra, kaip teisingai pastebi A.Maldeikienė, dabartinė minimali alga iškreipia konkurenciją versle ir žlugdo socialinės apsaugos sistemą. Leisdama verslui mokėti 850 litų, Vyriausybė (žinodama, kad už tiek pragyventi neįmanoma) iš karto įsipareigoja kitą išgyvenimui reikalingą dalį primokėti pati. Tai yra, iš karto įsipareigoja paimti iš sąžiningo verslo ir atiduoti tam, su kuriuo susitarė suvaidinti bendrame spektaklyje. Tai, kad „Sodros“ išlaidų, skirtų įvairiausioms pašalpoms mokėti, dalis per pastaruosius ketverius metus išaugo 10 kartų, rodo, kad abi pusės gana gerai įsijautė į savo vaidmenis. Tą patį labai gerai liudija ir balsas.lt pavyzdys bei visų atitinkamų institucijų reakciją į viešus pareiškimus apie ten mokamas algas „vokeliuose“: iš pradžių buvo duotos kelios dienos „susitvarkyti reikalus“, o po to jau prasidėjo tikrinimai, kurie, panašu, niekuo nesibaigs kaip kad niekuo nesibaigė ir prieš pora metų, kai apie vokelius balsas.lt grupėje viešai buvo prabilusi L.Pečeliūnienė.

Kalčiausi šioje istorijoje, žinoma, Uspaskich ir Vonžutaitė, o štai Darbo ir Mokesčių inspekcijos, nekalbant jau apie STT ar FNTT niekuo dėtos. Bet ar iš tiesų? Gal vis dėlto yra kaltės ir valdžios institucijose, kurios toleruoja tokią situacija ir kuria nebaudžiamumo atmosferą, nes visi žino, kaip yra ir visi apsimeta, kad nieko nevyksta. Iš esmės tas pats spektaklis, apie kurį jau kalbėjau anksčiau.

Tai ką daryti, tikriausiai paklausite.

Atsakymas labai paprastas: didinti MMA ir kuo skubiau, kartu leidžiant verslui suprasti, kad išsisukinėjimai (pavyzdžiui, įdarbinimas puse, ar 0,75 etato) nebus toleruojami, o nesąžiningas verslas – persekiojamas ir baudžiamas. Nes sąžiningam ir normaliam verslui MMA didinimas iki 1000 ar net 1200 litų nebūtų jokia problema, nes ten mažiau niekas ir negauna. Aš tai labai gerai žinau, nes pats dirbu vienoje iš tokių normalių įmonių.

Kitas jūsų klausimas tikriausiai bus maždaug toks: o tai iš kur gauti pinigų MMA padidinti tiems, kurie išlaikomi iš biudžeto, ten juk vokelių tai nėra.

Atsakymas labai paprastas – MMA didinimas viešiesiems finansams iš esmės neturi jokios įtakos, nes tai, kas išleidžiama, sugrįžta.

Žinau, kad čia beždžionėlės jau cypia ir mojuoja viskuo, kuo tik gali mojuoti, bet neskubėkite. Nes tai sakau, ne aš, o visų (ir mano) mylima Ingrida Šimonytė. Tiksliau  – jos vadovaujama Finansų ministerija, kuri vertino, kokį poveikį MMA didinimas turėtų biudžetui.

Pirmą kartą,tai yra 2011 metais Finansų ministerija buvo suskaičiavusi, kad tas poveikis yra gana neigiamas: didinant MMA iki 900 litų (ir nedidinat NPD), tokio žingsno kaina viešiesiems finansams būtų daugiau nei 40 mln. litų per metus. Nors šiaip ši suma bendrame kontekste nėra labai jau didelė, vis tiek atrodo nelabai kaip.

Tačiau vėliau I.Šimonytė ir jos komanda dar kartą viską suskaičiavo ir tų pačių metų spalio mėnesį paskelbė, kad MMA didinimas iki 900 litų nedidinant NPD, suminėje išraiškoje kainuotų vos 5,6 mln. litų.

Dar įdomiau yra tai, kad, tais pačiais I.Šimonytės skaičiavimais, poveikis viešiesiems finansams būtų dar mažesnis, jei MMA didėtų iki 1000 litų. Daugiau skaičiavimų nepateikta, bet galbūt didinant NMA iki 1509, poveikis viešiesiems finansams apskritai būtų teigiamas?

Kaip ten bebūtų, I.Šimonytės išvada dėl MMA didinimo yra tokia: „Kaip matyti, tiesioginė nauda viešajam sektoriui (biudžetui) yra praktiškai neegzistuojanti“.  Galima pasakyti ir kitaip: kokia nors žala taip pat yra praktiškai neegzistuojanti. Tad problemų dėl viešojo sektoriaus kaip ir nėra. Jei, žinoma, tikėsime tuo, ką sako mūsų visų mylima I.Šimonytė.

Grįžtant prie privataus sektoriaus, pažiūrėkime, kur daugiausiai žmonių tokią algą gauna. Statistikos departamento duomenimis, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityje – beveik trečdalis, kitoje aptarnavimo srityje kiek daugiau nei 25 procentai.

Vertinant kitaip, tai yra, pagal dirbančių žmonių skaičių, daugiausiai MMA gaunančių yra didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, apdirbamojoje gamyboje ir švietime (kas man skamba visiškai makabriškai).

Žinodami šiuos skaičius, pabandykime savęs paklausti: ar tikrai „Maxima“, „IKI“ ar „Norfa“ subankrutuos, jei kasininkėms ir krovėjams teks padidinti atlyginimus iki 1000 ar 1200 litų? O ar subankrutuos „Stikliai“ ar „Čili“ ar „Cofee Inn“, jei MMA bus padidintas padavėjams ir baristoms? O dar paklausiu kitaip: ar tikrai tikite, kad visi, kuriuos Statistikos departamentas skelbia gaunant minimalią algą, ją tokią iš tiesų ir gauna? Aš tai galiu pasakyti, kad tikrai netikiu ir todėl esu įsitikinęs, kad padidinus MMA, tai, kas šiandien yra mokama vokeliuose būtų legalizuota. Žinoma, su sąlyga, jei apsimetinėjimo spektaklis baigsis ir valstybė pagaliau imsis priemonių, užtikrinti konkurenciją, lygias verslo sąlygas ir persekios tuos, kurie bando gyventi kitų sąskaita.

Tad gerai ar blogai yra MMA dididimas? Jei nesate beždžioniukas, tai tikriausiai rasite teisingą atsakymą. Ypač, jei dar pagalvosite apie MMA didinimo galimą įtaką vartojimui (na, bent jau kalbant apie viešąjį sektorių, nes privačiame „vokeliuose“ išmokami pinigai ir šiandien yra sėkmingai suvartojami)

O beždžioniukai ir toliau kilnos raudonas korteles ir mojuos visomis kūno dalimis. Nes jie taip išdresuoti. O išmokyti juos mąstyti neduota.

(16 balsų, vidurkis: 3,25 iš 5)

Loading...