PVM lengvata šildymui: koalicijos negalios požymis

Šiandien Seimas vieningai balsavo už siūlymą iki kitų metų rugpjūčio 31 dienos takyti lengvatinį PVM šildymui ir karštam vandeniui.

Mano supratimu, tai sprendimas, parodantis dabartinės valdančiosios koalicijos neįgalumą planavimo ir suplanuotų tikslų įgyvendinimo prasme.

 Jis vis labiau atskleidžia pagrindinę A.Kubiliaus vyriausybės ( o kartu ir visos Lietuvos politikos) bėdą: nesugebėjimą aiškiai laike suformuluoti uždavinius ir priemones, būtinas tiems uždaviniams pasiekti.

Įspūdis toks, kad ši Vyriausybė visada žengia dviem žingsniais atsilikdama nuo įvykių, į juos reaguoja, tačiau dažniausiai niekada nebando ko nors imtis, bandydama modeliuoti ateitį bent pusmečiui į priekį.

Reikia atsisakyti lengvatų, paliekant jų labai nedaug. Pavyzdžiui, nenorime liesti PVM lengvatos šildymui, nors socialine prasme jos nėra teisingos – jos atpigina šildymą ne tik tiems, kurie gyvena sunkiau, bet ir visiems – tame tarpe ir Seimo nariams, ir verslininkams, uždirbantiems po 100 tūkst. Kitokią sistemą – atsisakant PVM lengvatos ir tuos pinigus skiriant padėti susimokėti už šildymą tiems, kurie gyvena sunkiau, mes planuojame įgyvendinti kiek vėliau.

Žinote, kieno šie, iš esmės teisingi žodžiai?

Ogi paties A.Kubiliaus – jis taip kalbėjo praėjusių metų lapkričio 7 dieną, kai dabartinė Vyriausybė dar tik buvo formuojama.

Pritardamas premjerui, jau tada sakiau, kad PVM lengvata šildymui yra iš esmės ydinga, nes per ją mažesnes pajamas gaunantys dotuoja turtinguosius. Be to, ji dar ir diskriminacinė, nes diskriminuoja visus, šildymui ir karšto vandens gamybai naudojančius dujas arba kietą kurą: kalbant paprasčiau, verčia mane ir mano bendradarbį Šarūną, iš dalies kompensuoti šildymo išlaidas, Žvėryne, Antakalnyje ar Šnipiškių dangoraižiuose gyvenantiems asmenims.

Premjeras tai pripažįsta, tačiau kažkodėl nieko nedarė, kad situacija keistųsi.

O laiko tai juk buvo pakankamai – 8 mėnesių tikrai turėjo užtekti sukurti tai sistemai, apie praėjusiais metais kalbėjo A.Kubilius, ir kuri leistų remti tik tuos, kuriems tos paramos iš tiesų reikia.

Ir efektas būtų visai kitoks: daugiau pajamų į biudžetą ir daugiau teisingumo bei solidarumo, kurį konservatoriai prieš rinkimus taip mėgo akcentuoti.

P.S. Lygiai tą patį būtų galima pasakyti ir apie Seime siūlomą sprendimą dėl motinystės pašalpų. Jei jis bus priimtas toks, koks dabar siūlomas (90 proc. buvusio darbo užmokesčio pirmaisiais metais ir 75 proc. antraisiais), galėčiau lažintis, kad per artimiausius šešis mėnesius prie šios problemos vėl teks grįžti.

(8 balsų, vidurkis: 2,75 iš 5)
Loading...
  • Prisimenu, kaip Artūras prognozavo niūrią ateitį motinystės pašalpoms dar tuo metu, kai Kubilius ir Dagys ir net Grybauskaitė dievagojosi, kad tikrai jos nebus judinamos. Štai ir dabar Artūras prognozuoja dar vieną smūgį į paširdžius motinystei, o ilgainiui ir visai Lietuvos ateičiai. Tikiuosi šį kartą šios siaubo prognozės nepasiteisins, nes neliks nieko kito kaip Artūrą vadinti blogio pranašu.

    • Kalbėjau šiandien su šaltiniais Seime. Sakė, kad greičiausiai rudenį vėl imsis motinystės pinigų problemos. Tiesa, mano šaltiniai yra iš tų, kurie aktyviai priešinosi mažinimui.

      • nerijus

        Kas dėl motynystės pašalpų:

        Kodėl nebuvo teikiamas klausimas dėl tėvystės atostogų? Gal, geriau ir jas sumažinti? Pakaktų, galvoju, kad ir poros savaičių..?

        Kas dėl PVM. Sutinku su A.R. nuomone, jog negali būti jokių išimčių, nes, pvz.:

        Kurui mažinamas akcizas ( tiksliau dyzelinui ) 22 cnt. Jau nuo vakar dienos, dyzelino kaina sparčiai kyla. Kaina pasieks 3,40- 50 cnt. Sumažinus kuro akcizą, kaina nuksris iki 3,18- 28 cnt. Išeis taip, kad mes, vartotojai, nė nėpajusi, o degalinės susikraus pelnus.

        Tas pats galioja ir šilumininkams.

        Nors, aš labiau linkęs naikinti pašalpas/ lengvatines sąlygas, bet šiuo atveju, geriau surinkti daugiau lėšų biudžetan, o ir jomis kompensuoti išlaidas sunkiai besiverčiantiem.
        Visviena, iš didesnio ar mažesnio PVM ar akcizo mokesčio išlošia ne vartotojas, o gamintojas/ tiekėjas.

        Bet yra bet, šilumos kaina ŽYMIAI šokteltų ir ne vien dėl to, kad padidės PVM, o vien dėl to, kad Lietuvoje monopolizuota šilumos rinka.

  • Matotaupa

    Pelytė irgi dirba bėgdama rate: ratas sukasi, o pelytė toje pat vietoje. Pasirodo, kad mūsų vyriausybė kai kuriose srityse nelabai gudresnė už tokią pelytę: dirba išsijuosę, prakaituoja prie įstatymų – o paskui apsižiūri po darbų nustebę, kad vėl toje pat vietoje bestovį…
    O gal jie tik jie vadovaujasi priežodžiu: Keep looking busy – Jesus is watching…

  • Privačiame name dujomis besišildančio žmogaus aimana…
    O kodėl aš turiu mokėti už paskolos iš banko pasiėmusio asmens (A.R.) palūkanų kompensavimą?
    Per radiją girdėjau tik tą transliacijos atkarpą kur Vėsaitė pritarė išlaidoms vaikų žaidimų aikštelių statyboms. Kas bus jei ant supynių užsikabaros daugiau uždirbančio tėvo vaikas? Baisu bus kad plebso vaikai nesukultų ir neapspjaudytų. Kur mes nueisim?

    • nemielas fredi, tamstos žiniai palūkanos kompensuojamos visiems įsigijusiems būstą, nepriklausomai nuo to, ar jis daugiabučiame name ar privačiame, ar medinis, ar plytinis, ar kaime, ar mieste. Teisės visiems vienodos – ir turtingiems ir neturtingiems, ir jauniems, ir seniems, net ir fredžiams, jei jie kartais sugalvotų, kad būstas yra geresnė investicija nei kabrioletas su blondine. Tuo tarpu PVM lengvata rinktis neleidžia.

      • Regis

        Teisės ne visiems vienodoms. Ne visi galėjo (norėjo) skolintis. Ne visi ir naudojasi palūkanų kompensacija. Kaip žmogus įsitikinęs, kad reikia devynis kartus pamatuot prieš skolinantis (būsto paskolai matuoju gal tik ketvirtą penktą kartą) su liūdesiu matau kiek aplinkui prasiskolinusių ir lengvai pykstu ant valstybės (tiksliau buvusių valdančiųjų), kad tokios didelės sumos gražinamos tiems kurie tikrai neskursta. Iš esmės pas mus ne tik, kad nėra progresinių mokesčių bet netgi sukurta atvirkštinė sistema, kai daug uždirbantis per gyvybės draudimą ir paskolą būstui susigrąžina nemaža dalį sumokėto pajamų mokesčio. Visi apie tai žino. Bet niekas apie tai nekalba. Nes mažai uždirbančiųjų ginimas yra tik parodinis arba proginis. Deja.

        • Auksinis kardas

          Deja, deja – paskolos būstui ir draudimo įmokos išties ne varguolių žaidimai…

  • romas

    Labai taikli kritika. Tos pačios lengvatos neskatins renovacijos. Labai būtų pravertusi PVM lengvata šiltinimo medžiagoms. Tai būtų atpiginę ir valdiškų pastatų renovaciją.
    Blogai yra, kad jokios politikos iš viso niekas nesiūlo. Opozicija irgi neturi idėjų.

    • nerijus

      romai

      Renovacijos reikalingos. Tik ne tokios, kurios daiktą papuošia tik iš išorės.
      Sanitariniai mazgai, elektors kabeliai ir t.t.
      Seną namą nugriovus ir pastačius naują ir aqukštesnį, iš to galėtų gyventi įmonės, užsiimančios statybomis. Kad ir pvz.: nugriaukim penkiaaukštį, o vietoje to, leiskime pastatyti devynaukštį. Žmonėms, prieš tai gyvensuiems sename name, suteikiame ( pagal seną plotą, o jei nori didesnio- lai susimoka ) gyvenamą plotą, o likusius 4- ius aukštus, įmonė parduoda su uždarbiu.
      Kam rekonstruoti pastatus, kuriuos, pagal tech reikalavimus, neužilgo reikės graiuti. Pamatų ir sienų neparekonstruosi…

      Blogiausia Valstybės ekonominė strategija, kai viskas remiasi į statybų verslą. Tai parodė ir dabartinis sunkmetis. Nėra gamybos- nėra pinigų.

      • romas

        Matosi, Nerijau, kad visai toje srityje nesusigaudot. Renovacija yra gerai tokia, kokia numatyta, o kapitalinis sistemų remontas yra savininkų reikalas. Viskas pasaulyje dėvisi, todėl savininkai turi rūpintis nusidėvėjusio turto atstatymu, kad turtas būtų tinkamas naudoti. Valstybė padengia 15 proc. apšiltinimo išlaidų ir tai reikia priimti kaip mokesčių mokėtojų, negyvenančių daugiabučiuose, dovaną, kurią jie dovanoja iš solidarumo. Didžioji dalis daugiabučių yra visiškai geros būklės ir tinkamai prižiūrimi tarnaus ilgai. Savininkai pagal Lietuvos CK turi kaupti fondus būklės atstatymui ir būklę palaikyti. Statybos verslas nėra niekuo nei blogesnis nei geresnis už kitus. Žmogaus veikla neatsiejama nuo pastatų ir įvairių komunikacijų. Be statybos verslo reikėtų gyventi ir dirbti gryname ore arba palapinėse :)

        • nerijus

          romai

          Kai valstybė nevykdo gamybos, o remiasi tik statybomis, tai nereikia tikėtis, jog pasieksim „vakarų“ pragyvenimo lygį.
          Kai yra vykdoma politika- perku ( kad ir Lenkijoj ) parduodu, tai visas kapitalas išplaukia į užsienio valstybes, o ne lieka čia.

          kas dėl renovacijų:

          suprantama, nesame turtinga vasltybė, bet šis- konservatorių ir liberalų stumiamams projektas yra įdingas.
          Labiau tiktų variantas: apjunkti įmonių ir valstybės pajėgas- valstybė kompensuoja 100 proc.+ duoda/ leidžia verslo įmonei statyti aukštesnį/ platesnį pastatą, kad jie galėtų uždirbti pelno.

          romai

          nereikia sakyti, jog nieko nesuprantu ;)
          Viskas yra paprasta, kaip du kart du ir nelygu penki, kaip to nori, renovuoti pastatus pasiruošiusios įmonės…
          Labiau susiję su noru pasipelnyti, o ne noru prosidėti prie bendro gerbuvio…
          :)

          • romas

            Nerijau, ar kas sako, kad valstybė gerai reguliavo rinką? Kai buvo toks bumas, bent jau gerus rezervus būtų iš to valdžia sukaupusi. O dabar yra atvirkščiai – valstybė duoda sektoriui mirti. Juk kai reikės vėl kada nors staigiai statybininkų, mechanizmų ir medžiagų, viso to gali nebebūti. Tada vėl kainos šaus į kosmosą, nes paklausa stipriai viršys pasiūlą.
            Daugiabučių gyventojams šiltintis reikia būtinai. Pigių dujų laikai baigsis, kai tik pasaulio ekonomika atsigaus. Atsigavus statyboms, šiltintis bus brangiau. Be to reikia neužmiršti, kad Lietuva padidintas CO2 emisijos normas turi laikinai. Kai tas laikas baigsis, už CO2 emisiją valstybė turės uždėti mokesčius, norėdama ją mažinti. Be to, liksim nepanaudoję pigių Europos pinigų.

          • nerijus

            romai

            „duoda sektoriui mirti“- lyg jiems vieninteliams sunku..?

            Labiau plėtojamas atsinaujinančių gamtos resursų, saulės, vėjo, vadens energijos įsisavinimo, sumažintų dujų, anglies, mazuto ir kito kuro vartojimą. Bet to nenorima, nes didieji monopolistai, kurie itin investavo į patentų supirkinėjimą, negaus milžiniškų pelnų.
            Čia ir yra tikroji problema.
            Kai, Seime, sėdi dėdės, kurie yra tiesiogiai ar netiesiogiai sietini su dujų, naftos ir t.t. parduodančiomis/ perparduodančiomis įmonėmis, tol jokių perspektyvų, apart- kiek liepia ES direktyvos- nebus.

            „Pigius“ Europos pinigus, galima būtų panaudoti statant hidroelektrines ( kaip, tai daro Baltarusiai, pastebėkit, Nemuno vandens kokybė pablogėjo ), vėjo jėgaines.
            Bet, visų pirma, reikia koreguoti įstatymus, kad jie nemonopolizuotų rinkos ir leistų žmonėms jas statytis…
            Kaip žinia, to nebus…ir žinome kodėl..? :)

          • romas

            Sektorių sudaro ne tik statybos įmonės. Lietuvoje yra nemažai statybos pramonės. Jei yra rūpinamasi eksportu, vežėjais, keliais, reikia pasirūpinti ir šia šaka. Tuo labiau, kad tas leidžia užsukti vidinę apyvartą.
            Europos Komisijos nuomone pati pigiausia energija yra sutaupyta. Todėl iš pradžių taupom, paskui investuojam į naujus šaltinius. Vėjais laidyti brangią vėjo energiją labai blogas biznis :)

          • nerijus

            romai

            įkėliau kelias nuorodas, bet laukiu, kol Artūras patvirtins, nes jų daugiau, nei viena ;)
            Ten, yra daug atsakymų, kodėl reikia griauti. Tik man, sunku aiškiai parašytiką galvoju, bet mano nuomonė sutampa su nuorodose nurodytų asmanš nuomone.

            Kas dėl lėšų iš ES įsisavinimo dėl vėjo ir kitų alternatyvių jėgainių- ES direktyvose nurodyta kiek reikia pastatyti, tai stengiamasi tai ir padaryti, nes valstybei, už direktyvų/ reikalavimų nesilaikymą grės bauda. Bet, tikrai, nebus pastatyta daugiau, nei reikalaujama, nes „dėdėms“,kuir pardavinėja dujas ir tieks?perpradavinės elektrą, nenaudinga :)

          • romas

            Nerijau, namai yra žmonių, todėl griauti nieko nereikia, nes nebus kur gyventi :) Yra namų serijos, kurių gal ir neapsimoka renovuoti, bet didžioji dalis yra dar geros būklės. Būklę atstatyti dažniausiai yra pigiau, nei statyti iš naujo. Ekonomiškai pagrįsta griauti būtų tik tuose rajonuose, kur žemė yra labai brangi. Kol kas negirdėjau atvejo, kad kas supirkinėtų masiškai butus su tikslu nugriauti namą. Prievartos renovuoti niekam nėra. Tegul visi galvoja savo galva. Renovavus turi reikšmės ne tik ar tu pigiau moki už šildymą, bet ir tai, kad pakyla komercinė turto vertė. Jei valstybė išlaidautų į tai neatsižvelgdama, atsirastų tokių gudručių, kurie po renovacijos parduotų butą ir keltųsi į nerenovuotą namą, ten organizuotų renovaciją su valstybės pagalba ir vėl butą parduotų, kad galėtų pirkti nerenovuotą. Gudrutis turėtų neblogai uždirbti, jei valstybė apsiskaičiuotų, kokia dalimi renovaciją remti.

          • nerijus

            romai

            Prievartos nėra? neklaidinkite. Kurpiamas įstatymas, jog nereikės 100 proc. gyventojų, kad jie leistų, jog renovuotų pastatus? Tai ne prievarta? Ar neateis „bobučių“ išgyvendinimo metas?

            mano komentaras
            nerijus
            Liepa 24, 2009 5:22 vakare

            laukiu patvirtinimo :) Nenoriu kartotis.

        • nerijus

          romai

          Gryždinėdamas iš darbo, apžiūrinėjau pastatus.
          Taip, sutikčiau, kad griauti nereikia plytinių pastatų, nes jie, tikrai, atrodo neblogos būklės, tik neaišku, kaip jie atrodytų, kai pradėtų juos griauti?
          O kas dėl blokinių- vienareikšmiškai- griauti, nes…
          Radau neblogų komentarų:
          http://www.burbulas.lt/node/200

          siūlau paskaitinėti ir čia:
          http://mobile.atvirai.lt/lista_komentarzy/straipsniai/valstybe/politika/daugiabucic-namc-renovacija-kita-nuomone-kodel-neverta-modernizuoti/

          O ypač „Statybininkas, 16:23 23-02-2008“

          „Reikia ivertinti blokiniu namu stovi, 20:29 13-04-2009“

          Viskas argumentuotai ir aiškiai.

          O kaip su pastatų garantijos laikotarpiu? Kai jie bus renovuoti, bet sugrius dėl kitų faktorių, bet ne dėl fors mažore? Jie traktuos, jog garantinis laikotarpis pasibaigęs ir namą statykitės patys..? ;)

          • romas

            Nerijau, neremontuoti namai ir taip sugrius, todėl namo ir tinklų remontas nepakenks :) Aišku, norintys tegul perka butą naujame name, jei turi pinigų. Aš pats gyvenau kurį laiką naujos statybos daugiabutyje. Galiu pasakyti, kad tokiuose namuose žmonės moka mažiau, bet kaupia papildomai pinigus būsimam remontui, kaip ir priklauso pagal CK. Šito dažnai nedaro blokinių namų gyventojai. Aš nežinau, ką jie galvoja, nes tikrai gali nukristi kai kurios namo detalės nurūdijus suvirinimo mazgams. Bet visumoje, blokiniai namai nėra labai blogi konstruktyviai, aišku, jei kas nors name nėra sugalvojęs virtuvės su svetaine sujungti be konstrukcijų projekto :) Kai namas yra tvarkingas, jame neteka stogas ir pan. pavojaus sugriūti nėra dar kokį 100 metų. Paskaičiau aš to statybininko samprotavimą. Iš dalies jis būtų kai kuriuose klausimuose teisus. Bet jis samprotauja maždaug taip : žiemą neverta nešioti sintetinių kailinių, nes blogai kvėpuos kūnas, todėl geriau yra vaikščioti su medvilniniais vasariniais marškiniais. Aš sutikčiau su juo, kad rekuperacija būtų gerai, bet čia žinokit tas pats, kaip siūlyti pensininkui pirkti naują mašiną su klimato kontrole, kad važiuojant į sodą vasarą nesuprakaituotų.
            Kiek supratau, vyriausybė neprimeta, kaip reikia namus susitvarkyti. Jei žmonės nenori išleisti daug, tegul susirekonstruoja bent šiluminį mazgą ir susideda sandarius langus. Jei dar gali išleisti, tegul būtinai sutvarko lauko duris ir langus laiptinėje. Labai gerai yra apsišiltinti stogą, nes per stogą išgaruoja daug šilumos.
            Valdžia tikrai kvailai pasielgė palikdama sumažintą PVM šildymui. Motyvacijos apsišiltinti dabar tikrai nebus. Geriau būtų buvę mažintų mokesčius šiltinimo darbams ir medžiagoms.

  • Petriukas

    Na, Artūrai, neturtingiems palūkanos nekompensuojamos, nes neturtingi negalėjo paimti paskolų :)

    Dėl šildymo PVM ir naujos sistemos pritariu, kad reikėtų naujos sistemos. Ale nelabai įsivaizduoju, kaip tokia sistema (kur PVM diferenciacija būtų skirstoma pagal pajamas) efektyviai veiktų. Greičiausiai reikėtų privalomo pajamų deklaravimo.

  • Vyriausybėje sėdi ne kvailiai. Įdomus (juokingas) pats faktas – kiekvienas bent kiek prakutęs asmuo jaučia preigą sušukti:
    – koalicija neįgali !
    Nepasiėmę paskalos sumoka asmenims, kurie paskolas pasiėmė, nėra teisybės Žemėje…

  • Regis

    Kad A.Kubilius konkrečiai ir konservatoriai apskritai, vieną šnekėjo ir žadėjo prieš rinkimus ir realiai daro visai kita tai anokia naujiena. Nieko naujo ir/ar nuostabaus.

    PVM lengvata šildymui tikrai ydinga. Išlaidos centralizuotam šildymui nesąmoningos. Betvarkė centralizuotose šilumos ūkiuose tikrai didelė. Tiksliau kam betvarkė, kam labai teisinga sistema atnešanti didelius pelnus.

    Tačiau. Mano supratimu būtent šiam šildymo sezonui, kada valstybė mažina išmokas, atlyginimus reikia su pilnu PVM’u šildymui pristabdyti. Kas be ko idealiausia būtų, jeigu kas nors greitai sugalvotų tvarką pro kurią nesugebėtų praeiti pasiturinčiai gyvenantys piliečiai. Manau, to greitai niekas nepadarys (gal ir nenorės). Todėl užkraut žmonėms dar ir pilną PVM’ą ant šildymo būtų tikrai mažų mažiausiai politiškai netoliaregiška ir ne visai teisinga.

    Beje kalbant apie tos ponus dangoraižiuose. Kažkaip mes ne pirmą kartą lengvai norom ar nenorom prasilenkiam su statistika. Pagrindinis (masinis) centralizuoto šildymo vartotojas anaiptol į poną nepanašus. Ypatingai kalbant apie periferiją. Žinant, kad nauji dangoraižiai efektyviai apšiltinti turim suprast, kad pagrindinė masė PVM’o iš šildymo bus sunešta (kas sugebės susimokėt) eilinių piliečių.

    Manau, kad bet kokios mažai uždirbančiųjų lengvatos turi būti panaikintos. Transportui, šildymui, sveikatos apsaugai, vaistams ir t.t. Vietoj to turi būti įvesta viena paprasta aiški mažas pajamas gaunančių asmenų paramos sistema. Žmogus gauna iš valstybės, kad ir 1000 lt ir turi už juos atsiskaityt. Dabar gi, milžiniškos sumos keliauja transportininkams, ne tiesiogiai šilumininkams, vaistų pardavėjams ir t.t. Kai žmogus gaus konkrečią sumą jis labai gerai pagalvos kaip ją išleist. Pilnai gali būti, kad dalis pensininkų nustos sirgt arba naudotis kompensuojamaisiais vaistais ir t.t.

  • dpd

    Galima ir toliau praplėtoti. Kodėl Jūs ir jūsų bendradarbis Šarūnas turėtų iš dalies kompensuoti šildymo išlaidas tų, kurie gyvena bendrabučiuose ir kodėl tą patį turėtų daryti Žvėryne, Antakalnyje ar Šnipiškių dangoraižiuose gyvenantys asmenys. Gal PVM lengvata šildymui yra iš esmės ydinga, nes niekur neveda ir galima tik kaip laikina priemonė, užkamšyti socialines bėdas, kol nėra rasta sprendimo kaip tas socialines problemas išspręsti. Suprasčiau, jei valstybė suteiktų laikinas lengvatas kažkokiai veiklai skatinti, kaip investiciją, kuri vėliau bus naudinga Lietuvai, vienokia ar kitokia forma

  • Greta

    Esu būsima mama (pilve auga dvynukai netyčiukai). O pasiūlymas būtų toks – stebiu visuomenėjė be galo didžiulę pasipiktinimo reakciją motinomis, mokėjusiomis „teisingai planuoti“ šeimą, t.y. kurios fiktyviai įsidarbindamos sugebėjo „susiveikti“ pašalpos maksimumą, nors pačių darbo užmokestis tesiekė 1500 Lt. Asmeniškai tokių pažįstu, bet man nepikta, nes manau, kad tokių nėra labai didelis procentas, nors žinoma, būtų smalsu žvilgterti į kokią nors Sodros statistiką, koks procentas motinų gauna pašalpos maksimumą, nes vidutiniškai moterų atlyginimai nėra Lietuvoje aukšti, žinoma, išskyrus vadovaujamas pozicijas. Mano asmenine nuomone, SoDros deficitas, kurį Vyriausybė dabar kaišo, atsirado dėl fiktyvių nedarbingumo lapelių, ką darė didžiulė dalis visuomenės, atsidūrusi ant nedarbo slenksčio.
    Tad socialinei teisybei atstatyti pasiūlymas būtų – vadinamiesiems „krizės naujagimiams“ skaičiuoti ne praėjusius metus, t.y. tuos 12 mėn. atgal, o dar užpraeitus – tarkim 2007 metus. (Ekonomika tais metais prasta nebuvo, kartu su NT kainomis augo ir darbo užmokestis, tad niekas skųstis per daug neturėtų). Tada nebeliktų jokių galimybių nesąžiningumui. Visuomenė galėtų lengviau atsikvėpti – kiek uždirbai, tiek ir gausi, taipogi lengviau atsikvėptų ir tie tėvai, kurie dabar neteko darbo (mano atvejis, bankrutavus įmonei, daugiau kaip pusmetį ieškojau darbo) arba kuriems stipriai 2009 metais dėl krizės sumažintas darbo užmokestis. Ir tuomet būtų galima palikti 100 %, ar bent jau tuos siūlytus pirmiau 90 %, o antrieji metai – mano nuomone, jų gali ir nebūti, juk anksčiau buvo tik metai ir visi rado išeičių. Bet svarbiausias dalykas – būtinai turėtų būti pakeltos „grindys“, nes kaip aš auginsiu savo 2 vaikus už 400 lt, galvoje netelpa, desperatiškai ieškau visokių išeičių, papildomo uždarbio galimybių.

    • Greta, ačiū už komentarą. Jį kai kam labai naudinga bus pasiskaityti. Pavyzdžiui, Musei:)

    • Regis

      Greta, kaip šios šalies piliečiui žiauriai gėda ir liūdna, kad būsimosiomis ir esamomis mamomis mūsų valstybė nesugeba pasirūpinti. Valstybė tai visi mes. Jeigu mamos pagimdo ir augina būsimus šios šalies piliečius ir mokesčių mokėtojus mes visi turime jais pasirūpinti. Tos mamos pirmoje eilėje turi atliktų savo pagrindinį darbą – pagimdyti ir užaugint vaikus. Ir joms už tai turi būti mokama. Tikrai taip – MOKAMA. Ir ne keli šimtai litų, o keli tūkstančiai. Deja taip nėra. Ir vargiai ar bus. Nes tie kurie sukasi aplink valdžios ašį pasirūpina savomis mamomis ir to pilnai jiems užtenka. Todėl pinigų visoms mamoms nebus.

      • KK

        Regi – paskandink savo gėdą-liūdesį ir nepasirūpinimą.
        Pagrindinis mamų darbas yra be galo svarbus. Bet tik šalutiniai mamų darbai uždirba pragyvenimui.
        Iš tų pačių šalutinių darbų pajamų surenkami litai, kurie „turi būti mokami“.
        Tai, kas lieka nuo perskirstymo mašinos iššvaistytų pinigų, ir padalinama gavėjams.
        O perskirstymas ir švaistymas vykdomi piliečių valia ir rūpesčiu. Todėl yra tiek, kiek yra.
        Ir kiek bus ateity priklauso nuo mūsų rūpesčio. Šalies raidos kokybe.

    • Lida

      Greta, ir lengviau išsikvėptų tie tėvai, kurie „užpraeitus – tarkim 2007 metus“ nedirbo, o vaiką planavo paskatinti valstybės rūpesčio pagal galiojantį, o ne jūsų siūlomą įstatymo variantą.

    • Auksinis kardas

      Gretos siūlyme galima rasti naudingo grūdo: pagrindu būtų neprastai imti dviejų metų darbo pajamų vidurkį – 2009 skaičiavimams visai atmesti 2008, naudojant 2007 – neatrodo protinga.

      Savo ruožtu, išmokos vaikams yra visai kitas socialinio rėmimo prietaisas, ir šis ne tik turėtų didėti atitinkamai vaikų skaičiui, bet progresuoti šiam augant. Du vaikai gaus bent dvi tokias išmokas. Gauti dviejų prarandamų atlygių dydžio kompensaciją už jo netekimą – jokiu būdu. Man rodos, šeimos su trim ir daugiau vaikų yra labiau paremiamos, kaip daugiavaikės.

      Tokiose diskusijose labai praverstų rimtesnis žinojimas apie tai, kam kiek ir už ką šiuo metu mokame.

      • Lida

        „labai praverstų rimtesnis žinojimas“ – būtent. Greta kalbėjo ne apie išmokas vaikams, tai kad ne į temą čia jūs. Gondola (biški žemiau) šiek tiek jums paaiškins.

        • Auksinis kardas

          Man rodos, Lida, tai jūs nepaskaitėt atidžiau. Greta pasiūlė keleriopinti prarandamų pajamų kompensavimą. Todėl ir pasisuko kalba apie tai, kas gali būti/yra išmokama keleriopai.

          • Lida

            Į jūsų komentarą neįsiskaičiau. Sorry.

    • Ogis@Co

      Greta, bukim biedni, bet teisingi – as asmeniskai is kokiu 20 mamyciu is savo pazistamu rato per paskutinius 5 metus nepazistu ne vienos, kartoju NE VIENOS, kuri butu ejusi pas Sodra su realia alga.
      Uzkelta budavo minimum 2-3 kartus.
      Del siu „investiciju“ dabar smarkiai pergyvenama, nes visgi krizes metu imerkta nemazai pinigu, kuriuos buvo planuota atgaut su neblogu pelnu, o dabar planai griuva…
      O gal jus zinot biura, kuriame merginos uzdirba po 6-7 tukst. siais laikais? Mielai nueiciau paziuret… :)

  • Mantas

    geriausia blogybė iš kitų

  • Greta

    Šiandien lemtingoji diena. Seimas, svarstydamas sekančiųjų metų biudžetą, galutinai nuspręs ir dėl motinystės pašalpų. Nugara pagaugais eina pagalvojus, kad nuspręs ir už dvynius mokėti kaip už vieną. Įstatymiškai taip, žinoma, privalu tik kompensuoti prarastas pajamas, na bet burnos augs tai dvi. Tėvų, auginančių dvynukus ar trynukus, manyčiau, mizeris, iš to daug SoDra nesutaupys tokius paskriaudus, o tėvams tai didžiulė paskata prie dabartinių prekių ir paslaugų kainų.

    • Regis

      Ydingas pats principas. Gimsta naujas pilietis ir jie visi turi būti lygus nežiūrint į tai kur, kokiomis sąlygomis gimsta ir kieno jo tėvai. Turi būti išmoka už vieną vaiką. Dvyniai x2, trynukai x3. Ir visiems lygiai. Tačiau Lietuvoje taip niekados nebus.

      • Gondola

        Kaip galima kalbėti apie vaikų lygybę, kai pinigai išmokami ir jais disponuoja vaikų tėvai. Pinigai mokami tėvui už vaiką, o ne vaikui. Išmokų paskirtis ne paremti vaiką, o tėvą, kuris vaiko auginimo laikotarpiu negali dirbti savo tiesioginio darbo. Dėlto kalbos apie išmokų lygiavą tolygios kalboms apie atlyginimų lygiavą. Taip būti negali.

        O jei būtų paklausyta tamstos pasiūlymo, ir valstybė už 1 vaiką visiems be išimties, mokėtų fiksuotą (tarkim 1500 lt) mėnesinę išmoką, vaikų auginimo verslas suklestėtų Lietuvos kaimuose.

        Tai, kad turėtų būti atsižvelgiama į dvynukus, trynukus – pritariu.

        • Lida

          Prieštaraujate pati sau (dėl dvynukų, trynukų).

          • Gondola

            Aš prieštaravimų nematau. Atsižvelgimas tai nėra įmokos dvigubinimas, atsižvelgimas gali būti X MGL pridėjimas už antrą vaiką (dvynuką).

            Tarkim motina gaudavo alga Z. Po gimdimo ji gauna tam tikrą procentą nuo Z. Jei gimė dvynukai, ji gauna tą patį procentą nuo Z + X MGL, jei trynukai : tą patį procentą nuo Z + 2X MGL ir t.t.

            Kitas būdas – minėto procento nuo atlygio Z diferencijavimas. 1 vaikas – 80%, 2 vaikai 85% ir t.t.

      • KK

        Jie bus lygūs žmogiškumo idealų prasme. Bet tik ne pinigų (turto) prasme. Ir ne tik Lietuvoje.
        Neišrasta dar tokia turto lygybės sistema. Lygybė būtų nuobodi :).

    • gato

      Greta, nemaišykit vaiko pinigų ir motinystės pašalpos. Vaiko pinigai turėtų būti mokami už kiekvieną vaiką, t.y. jei yra dvynukai gaunate už abu. Tačiau motinystės pašalpa yra pajamų praradimo kompensavimas, priklausantis nuo jūsų atlyginimo dydžio, o ne nuo vaikų skaičiaus. Juk prieš išeidama motinystės atsotogų dvigubo atlyginimo negaudavote? O jei šeima sunkiai verčiasi, turėtų būti kitokia socialinė parama, nesusieta su motinystės pašalpa.

  • Greta

    Stebėjau šiandieną Seimo posėdį, tiesiogiai transliuotą per LTV nuo 10 ryto, kur buvo svarstomos PVM lengvatos. Nors ir nesu ekonomikos specialistė, tik vadybininkė, tačiau, kai kurie Seimo narių komentarai su normalia logika prasilenkdavo. Mano asmenine nuomone, gal jau tikrai laikas Lietuvoje pagaliau per vargus skausmus pereiti prie progresyvinių mokesčių (daugiau uždirbi, daugiau ir sumoki). Gerb. Kubilius rėmėsi Danija, kaip sektinu Lietuvai gerovės pavyzdžiu, vat ir periminėtų viską dviračio neišradinėję, bet būtent kompleksiškai viską, ne tik, iškirpę iš konteksto kokį nors argumentą. Vokietijos patirtis, mano nuomone, ypač socialinėje ir sveikatos apsaugos sferoje taip pat būtų geras pavyzdys Lietuvai.

    • dpd

      Greta, kadangi yra neapmokestinamas pajamų dydis, mes ir dabar mokame progresyvinius mokesčius :)

  • kolega

    tai ka siulot? visiems panaikinti PVM lengvata ir pratesti pasalpu/kompensaciju mokejima? Visi zinome, kad sioje srityje lietuviai labai isradingi. Ir tu kompensaciju gaveju isaugs panasia progresija kaip gaunanciu valstybine pensija.

  • Greta

    Dėl PVM lengvatų, teisingas komentaras buvo, kad lietuviai išradingi, jau ankstesnė patirtis įrodė, kaip ir tikrai išgalintys susimokėti kažkaip sugeba rasti skylių, yra net liaudies patarlė – yra įstatymas, yra apstatymas. Vat ir turėtų seimūnai pasitelkę visą savo fantaziją, kompetenciją, sugebėjimus, įgūdžius, išnagrinėję buvusią patirtį, gerai pamodeliavę vartotojų elgesį, kas bus priėmus vienokį ar kitokį įstatymą, sukurti sistemą, kad paremti būtų būtent tik mažas pajamas gaunantys visuomenės sluoksniai ir pro juos nepraslystų turtingieji. O dabar panašu, kad įstatymai kažkokie „guminiai“, tas liečia ir akcizus ir motinystės pašalpas, priėmėm, pamatėm, kad „ups, negerai“, puolam atšaukinėti ar keisti į priešingą pusę. Panašu, kad valstybės gerovė kuriama kažkokiu „metodom naucnogo tykanija“. Kyla klausimas, ką veikia visi analitikai patarėjai, arba politikai, rūpindamiesi tik savo reitingais, išvis į tai nesigilina?

    • R.Medinis

      Kažkaip man nepatinka tas noras į Valstybę žiūrėti kaip į socialinio teisingumo principų sergėtoją. Ką reiškia remti mažas pajamas gaunančius? O kodėl pilietis gauna mažas pajamas? Yra neįgalus, serga, augina vaikus, nemoka dirbti, negali dirbti (nes – tingi, geria), o gal jis meninkas ir jo darbai menkai apmokami ir t.t.? Nes pašalpos ir parama „gaunantiems mažas pajamas“ dažnai skatina ir toliau gauti tas mažas pajamas. Visos pašalpos iškreipia rinką kokia ji bebūtų – prekių, darbo jėgos ar netgi demografinė. Dabar surizikuosiu ir paliesiu „šventą“ temą – Motinystės pašalpas. Manau valstybėss lėšos / pastangos skirtos tam, kad jos piliečiai pasiektų tokį gerbūvį, kad šeimos gimdytų vaikus nesusimastydamos (gaus pašalpas – negaus, kokio dydžio ir t.t.) būtų veiksmingesnės ir teisingesnės. O tai vis gesinam gaisrus – pasekmes, nes politikai supranta, kad per vieną kadenciją iki priežaščių prisikapstyti nepavyks.

  • piktas dede

    Visus neigaliuju klausimus galejo isspresti valingasis DAGYS

  • Problema yra kitur. Tai yra ypatingas nenoras (manau dėl ypatingai stipraus ir tapusio atviro lobizmo) įvesti progresinius mokesčius. Taigi čia ir būtų progresija: mažiau gauni, mažiau moki už šildymą, daugiau gauni, daugiau moki… Bet iš esmės šiuo metu tai sudėtinga įvesti, nes dar iki šiol neaišku iki kiek trauksis mūsų ekonomika ir kiek dar mažės algos… Juk ne paslaptis, kad šešėlinė ekonomika pradėjo augti, dėl to tokios sistemos neįmanoma sureguliuoti, nes realiai neaišku kokios pas ką yra realios pajamos… Dėl to, manau, buvo prieitas toks, o ne kitoks sprendimas.

  • Juozas

    PVM ir mokestinės lengvatos yra taikomos verslui, kuris atrodo kažkuo geriasnis už kitus. Labai klaidinga manyti, kad lengvatos yra skirtos vartotojams, prekė rinkoje kainuoja tiek, kiek už ją gali sumokėti vartotjas. Paskolos lengvatos atveju remiama yra statybų bendorvė ir bankas, tą ką atgauna vartojas tą jis sumoka per padidėjusias kainas, papildomai verslas gauna ir galimybę plėtrai. Tarkim visak yra gerai su NT burbulu, gal ir gerai, kad prisatatė daugiabučių. Bet man labai keista, kai lengvatos taikomos monomoliniam verslui, dar suprasčiau, jeigu tai būtų kokia alternatyvi energetika, kuri gelbėja visą žmoniją nuo globalaus atšilimo ir pasaulio pabaigos. Lengvatos šildymui panaikinimas padėtų renovaciajai, jeigu jau Vyriausybė nusprendė, kad renovacija yra ypatingai naudingas verslas visai visuomenei, tas jos veiksmai visai nesiderina su tais sprendimais.
    Bet gerai, kad bent nevagia.

  • Juozas

    Del socialinio teisingumo, tai reikia pasakyti, kad PVM nėra socialiai teisingas mokestis, kaip ir akcizai. Ši A. Račo formuluotė yra klaidinga: „Pritardamas premjerui, jau tada sakiau, kad PVM lengvata šildymui yra iš esmės ydinga, nes per ją mažesnes pajamas gaunantys dotuoja turtinguosius“ Ištiesų gaunatys mažiasnes pajamas sumoka santykinai daugiau PVM ir kuo PVM didesnis, tuo santykinai daugiau sumoka mažiau uždirbantys, tačiau kaip jau minėjau lengvta yra verslui, o ne vartojui. Su šildymu tas gaunasi jau projektuojant pastatą, kadangi medžiagoms nėra taikoma nuolaida ir įvertinus projekto ekonominį efektą investicija pasislenka šilumos tiekėjų naudai medžiagų gamintojų sąskaita, tačiau tikrai taip nėra kaip sako A. Račas, kad ten kažkas išsikreipia tarp turtingųjų ir vargšų vartotojų turtuolių naudai, greičiau priešingai, nes reikia žiūrėti ne pagal tai kiek nuolaidos gauna, o kiek sumoka, didinant PVM didesnę dalį savo pajamų sumoka mažiau uždirbantys. Greitai tas padidinimas nepasislinktų energetinio efektyvumo naudai ir trumpalaikiu laikotarpiu daugiau žalos patirtų mažiau uždirbantys del tos lengvatos panaikinimo.

    • romas

      Juozai, visi vartojimo mokesčiai yra patys teisingiausi, mano nuomone. Žymiai mažiau teisingi yra mokesčiai apmokestinantys darbą. Nelabai logiškai atrodo, kai kuo daugiau ir kuo geriau dirbi, tuo daugiau mokesčių moki. Todėl visų geriausia būtų palikti žmogui kuo daugiau, kad jis savo nuožiūra išleistų ten, kur jam patinka. Taip jam suteikiama teisė pinigais balsuoti už geriausias paslaugas ir prekes. O daugiausiai PVM visada sumokės, vartojantis brangesnes prekes ir vartojantis daugiau. Tokia logika padės ir geriau eksportuoti. Akcizas irgi man patinka. Uždėčiau akcizą ant šildymo su laiku. Nes reikia kovoti su oro tarša ir klimato atšilimu :)

      • Juozas

        Man asmeniškai irgi būtų naudinga, kad PVM būtų 100% ir panaikintų mokesčius nuo pajamų.

  • Auksinis kardas

    Keistai Kubiliaus ir Artūro šnekoje sukama aplink „sukurti sistemai“ – o kur pradingo kompensavimų už šildymą ir karštą vandenį (net dujas šildymui) sistemos, kurios, kiek pamenu, veikė? Jų tikrai nebeturime? Jomis kaip tik ir būdavo kompensuojama negalintiems išsimokėti už šiuos dalykus.

    • Juozas

      Geriausiais kompensavimas yra energijos rinkos liberalizavimas ir visų lengvatų panaikinimas, tokiu atveju, būtų galima statytis nuosavą kogeneracinę elektrinę daugiabučiui http://www.globalmicroturbine.com/Site/Microturbine/Microturbine.html , bet konservatoriai neturi tam laiko, jie turi svarbesnių reikalų. Gerai, kad bent nevagia.

      • romas

        Juozai, nėra tas reikalas toks paprastas. Turim paveldėję centrinio šildymo sistemą ir iš jos yra neįmanoma dabar išeiti. Niekas neabejoja, kad lokali katilinė gali būti pigesnė keletui namų, bet valstybė jokiu būdu neturi remti tokio sugalvojimo, nes tai išbalansuotų centrinę šildymo sistemą. Dabartinės katilinės yra tokio pajėgumo, kad palaikytų reikiamą spaudimą ir temperatūrą sistemoje. Mažėjant vartotojų, sistema pasidarytų brangesnė likusiems. Panašiai darosi ir jei be sistemos yra prieinama prie renovacijos. Renovavus namų grupę ir sumažėjus šilumos poreikiui, reikia atitinkamai rekonstruoti vamzdynus. Vamzdynų rekonstrukcija, atsisakant centrinio šildymo, būtų beprasmė.

        • Juozas

          Bet tai junk nėra vartotojų poblema, tos sistemos niekada nebus modernizuotos kol nebus motyvo investuoti, kitiems vartotojams kaina nekiltų, nes jie irgi atsijungtų. Čia tik korupciniai įstatymai yra kliūtis, kitų kiūčių nėra.

          • romas

            Juozai, atsijungti visiems iš karto yra neįmanoma. Aš nesakau, kad gyvenami namai negali rinktis šildymo alternatyvos. Aš tik manau, kad tokie namai ir renovuotis, ir šildymo sistemą keisti turi už savo pinigus. Kitaip tai būtų socialiai neatsakinga. O korupcinių įstatymų jokių nėra. Namas norintis tą daryti gali tuo užsiimti nors rytoj. Reikia tik neužmiršti, kad gali tekti investuoti į infrastruktūrą ir gali reikėti pasirūpinti valymo įrenginiais, nes jei tokios sistemos įgautų masinį pobūdį, būtų didelė atmosferos tarša. Gali pasirodyti, kad yra nepigu. Manau, kad visa tai būtų susiję ir su teritorijų planavimų, nes miestas turėtų paskaičiuoti ir suplanuoti reikiamo pajėgumo dujų tiekimo sistemas į gyvenamus rajonus. Atitinkamai infrastruktūros keitimo išlaidos gultų ant vartotojo. Kol vartojimas netaptų masinis, našta būtų didelė. Maži miesteliai taip gali šildytis, nes ten namų mažiau, katilinės mažesnio pajėgumo ir tokį projektą būtų galima atlikti vienu prisėdimu.

  • Almansoras

    Tai turtingi visai nemoka, taip išeina, pagal Artūrą? Juos, gyvenančius centralizuoto šildymo, daugiabučiuose dotuoja vargšai? Ale, kaip skamba-vargšai dotuoja! Ką reiškia dotuoja – sumoka už turtinguosius centralizuoto šilumos tiekimopaslaugos PVM ar skirtumą tarp pagrindinio ir lengvatinio? Kažkoks marazmas?

    O gal yra kiek kitaip? Ir kur yra problema
    Tikrai vienodos galimybės vieniems virvė – lasas, kitiems –kilpa ant kaklo. Kas čia nesutiktų mokėti pilną PVM tarifą, jeigu uždirbtų tiek, kad tos išlaidos už šildymą neviršytų ES ribų.

    Kolega, vardu Regis berods, lengavi palietė kelias svarbias rašė apie centralizuoto šildymo problemas. Palikime turtingąjį Vilnių ir pasukime į periferiją. Tikriausiai sutinkate, kad didžiųjų miestų centralzuoti ir privatizuoti šilumos ūkiai skiriasi nuo periferijos miestelių neprivatizuotų, savivaldybėms priklausančių, šilumos ūkių , tiek gamybos mastu, tiek vartotojų skaičiumi ir jų perkamąja galia bei plėtros ir veiklos optimizavimo perspektyva. Dar banaliai pasikartosiu, kad nors jie gyvena pagal tuos pačius įstatymus (dažniausiai didžiųjų prastumtus) , tačiau šilumos tiekimo įmonės finansiškai gyvena skirtingai. Tačiau, Dievas su jais, pakalbėkime apie turtinguosius ir vargšus besinaudojančius centralizuotos šilumos tiekimo teikiamomis PVM lengvatos privilegijomis.

    Susimokėti pilną PVM tarifą už šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugas turtuoliai, gyvenantys daugiabučiuose su centralizuoto šilumos ir karšto vandens tiekimo sistema, gali ir daugiau mažiau laiku, t.y. nustatytais su tiekėju, atsiskaitymo terminais. Įprastai per 20 dienų ar per 1 mėn.
    Bet kalbėkime ne apie juos, kurių visgi daugiabučiuose gyvena, kaip pastebėjo Regis, mažuma.

    Pas biednus žmones žiemos periodu išlaidos padidėja, o didžiajai daugumai, vis mažėjant pajamoms (atlyginimams, pensijoms ir toms pačioms motinystės pašalpoms, kurios dauguma mamų nesiekia tų laikraštinių tūkstančių) didėjant nedarbui, laiku susimokėti bus vis sunkiau, ilgainiui susidarys nemokos už du-tris mėnesius. Ką darys šilumos tiekimo įmonės, negaunant arba smarkiai vėluojant vartotojams susimokėti, kada sugrįš lėšos, kuriomis bus galima laiku susimokėti už kurą ir sumokėti VMI tą patį Pardavimo PVM vartotojui-daugiabučio gyventojui? Paprastai skolinasi iš bankų, vėliau jų palūkanas įkalkuliuoja į šildumo kainą, taigi, dar labiau, tik šiek tiek vėliau, įlenda įtų pačių šilumos vartotojų pinigines.Uždaras ratas, ponai.
    Bet čia pagal kai kieno logiką viskas teisinga: PVM vartojimo mokestis – kas kiek ko suvartojo, tas tiek turi ir susimokėti. Nepaisant to, kad už paslaugas su 5% (bus 9%) PVM laiku apsimokantys kaip ir nukenčia nuo tų, kurie nelaiku, dėl įvairių priežasčių, delsia mokėti už visiems lygiu PVM tarifu apmokestintą paslaugą.
    Ir kuo tada kalta periferijos (ne didmiesčių privatūs ŠŪ) šilumos įmonė, priklausanti nuo didžiosios daugumos vatotojų mokumo, kai apskaičiuotą šilumos pardavimo PVM ji turi sumokėti per 15 diernų į šalies biudžetą!? Iškeldinėti nemokiems bylas ir jei neturi vaikų iki 14 metų, mesti į gatvę?
    Tai kur jiems dėtis, negi parduot butą,išeit ir …pasistatyti namą?  Ir tada paliks daugiabučiuosna vieni turčiai! Ir tada, liberté, egalité, fraternité, bac visiems turtuoliams šildymo paslaugų PVM 21%!

    Kokie turi būti sprendimai?

    1. Kartu su senų pastatų renovacija, lygiagrečiai turi būti skiriamos valstybinės investicijos į šilumos ūkių atnaujinimą: modernizuotos šildymo trasos, įrengtos katilinės su efektyviausiais ir automatizuotais atitinkamos galios katilais. Mano manymu, tik kompleksinis šių gyvybiškai tarpusavyje susijusių tiekimo ir vartojimo sistemų sutvarkymas ir sureguliavimas leistų efektyviai egzistuoti ir šilumos ūkiams, taupiai naudoti tiek importuojamą(dujos, mazutas, saklūnų alyva ir pan.) tiek vietinį (bio) kurą ir taip amortizuoti kainų šuolius, smarkiai įtakojamus svyruojančių naftos kainų, bei didelio energetinio pastatų nefektyvumo.
    2. Mažas pajamas gaunančių asmenų rėmimo (išlaidų tam tikroms išlaidų grupėms kompensavimo) sistemos išvystymas.
    3. Siūlykite….

    Kas priešinasi, kam naudingas toks neefektyvios šilumos energetikos ūkis, galima kalbėti, bet tai atskira tema, ne kartą buvusi ir p.Artūro, akiratyje. Netgi dabartiniai valdantieji, pagal sąmokslo teoriją, pasiūlę tokią undinišką renovacijos skatinimo būdą, irgi sėdi kažkieno kišenėje…

    Dovanokit už padrikumą. :)

    • KK

      Norėtųsi patikslinti pirmą pasiūlymą – investuoti galima į savo turtą, arba kitur,
      už tai gaunant ką nors mainais. Kokią dalį šilumos ūkio vis dar valdo valstybė?
      Klausimas tinka ir kitų sričių parazituojančioms monopolijoms.

  • piktas dede

    Laukines demokratijos laikais jusu visu geri norai valdziai „da lampacki“.

  • Jei valdžia įvestų aiškų šilumos kainos galutiniam vartotojui metodą, neliktų galimybių kainas užsikelt tokiems kaip Dalkia, Litesko ir Rubikon (kas iš esmės yra vienas valdantis šilumos ūkį). skaidrumas sumažintų kainas ir būtų galima sėkmingai taikyti visiems 21% PVM.
    Dabartiniu atveju PVM lengvatos panaikinimas padidins ne tik paprastų žmogelių išlaidas, bet ir valstybės išlaidas (juk įstaigas irgi šildo), taip pat pakels kainas (tarkime, kad ir už darželius, mokyklas ir pan)
    Žvelgiant iš kitos pusės- jei p. A.R. gautų nuolaidą PVM dujoms manau šio įrašo neskaitytume :)

  • Linas

    iš principo būdamas visų PVM lengvatų panaikinimo šalininkas vis tik turiu pastebėti,kad žiūrint kompleksiškai į dabartinę situaciją,teks pripažinti,kad 9proc.PVM tarifas šildymui – teisingas sprendimas.Svarbu,kad jis nebūtų mechaniškai perkėlinėjamas kasmet,nors panašu,kad taip ir bus.Motinystės pašalpų mažinimui,deja,irgi tenka pritarti,nes priešingu atveju gautume kažkokią išskirtinę asmenų grupę,kuriai krizė nė motais,o tai vėl sukeltų begalines diskusijas ir barnius (teisėtų lūkesčių praradimo principą priskirčiau tikrai ne vien motinoms).Visa bėda yra kitur.Reikalo esmė,o kartu ir tragedija,mano galva,ta,kad jau dabar visi puikiai supranta,kad šis išmokų mažinimo ir mokesčių didinimo kartas tikrai yra ne paskutinis.Įdomu,ką darys ši vyriausybė,kai jos numatyti padidintų pajamų gavimo planai neišsipildys?Aižėjant valdančiajai koalicijai,bus nepaprastai sunku,jei iš viso beįmanoma,priimti įstatymus,leisiančius realiai sumažinti biurokratinį aparatą,o ne tik likviduoti laisvus etatus(įskaitant savivaldybes,LB,seimą ir kt.),įvesti NT ir progresinius mokesčius,norint realiai apmokestinti turtingesniųjų sluoksnį.Juk jeigu šito padaryti nepavyks,šalyje kils visiška suirutė,lydima atsistatydinimų,demonstracijų,priešlaikinių rinkimų ir pan.,kas reikalui nepadės,beje,kaip nepadės ir Grybauskaitė.

  • Juozas

    Ar žinote, kad yra tokia „Lietuvos Šilumos Tiekėjų Asociacija“, kuri rašo rekomendacijas Ūkio Ministerijos užsakymu ? http://www.lsta.lt/lt/pages/apie-silumos-uki/studijos-tiriamieji-darbai/2008 Ši asociacija vienyja praktiškai visus šilumos tiekėjus ir rašant tuos įstatymus į vartojų teises visai neatsižvelgiama.
    Dar yra toks „Lietuvos Energetikos Institutas“ ten įsisavina pinigus ir vykdo pseudoprojektus, rašo disertacijas ir deda į stalčių, arba meta į šiukšlių dėžę, nors jie turėtų daryti tai ką daro LŠTA http://www.lei.lt/main.php?m=134&k=1 . Yra ten padarę visokių studijų http://www.lei.lt/print.php?m=151&k=1&p=1 , bet esminės mokslinio tyrimo išvados yra tos, kad kogeneracijos termino vertimas į lietuvių kalbą yra neteisingas http://images.katalogas.lt/maleidykla/Ener82/Ener_070_078.pdf

  • QDirKA

    Manau, kad Kubilius puikiai supranta ka daro… Tarkim, PVM padidintas iki 21%, motinystes ismoku mokejimas pertvarkomos, taciau kas ivykstu tuomet? Ogi, Mazuronis, A. Butkevicius ir t.t. uzsilipe ant backos sauktu, kad valstybe eilini karta skriaudzia silpnuosius, net nesvarbu, kad butu sukurti kompensavimo mechanizmai… dar negirdejau, ne vieno sprendimo, kuris butu sutiktas palankiai. Taciau blogiau uz Mazuroni su Butkeviciu butu TTP, kuri tikrai neturetu tiek valios tokiam sprendimui, o tai reiktu koalicijos griuti.

  • Donatas

    dar viena problema, kurios neliečia ‘permainų koalicija’, yra šilumos kainų kompensavimas mažas pajamas turintiems. taip jiems dingsta bet kokia motyvacija atnaujinti daugiabutį namą, kad šilumos suvartojimas būtų mažesnis. jiems šilumos suvartojimas gali būti begalinis, bet jie nemokės daugiau kaip 25% savo pajamų, o likusią dalį padengs kiti mokesčių mokėtojai – t.y. mes. taip ir sukasi užburtas ratas – dejuojam, kad už šilumą mokėti reikia daug, bet iniciatyvos sumažinti šilumos vartojimą nėra arba ji būna nugesinta …

  • Ogis@Co

    Del sildymo – kaip besisildantis dujomis, prisidedu prie Raco ir kitu, kurie nepatenkinti daugiabuciu lengvatomis…
    Nors… Uz tevu pensininku buta vis tiek reiks moket – tai geriau maziau :)

    • nerijus

      Psichologinė apgaulė, jog rekonstravus butą mokėsime mažiau už šildymą, taip- mokėsime, bet nepamirškit tai, kad imsite paskolą, kad Jūsų namą renovuotų ir ji, bus suteikiama 10- 20 metelių ( „pakabintas“ ). Kai, kiekvieną mėnesį mokėsite: už šildymą, tarkim, 300 Lt ir plius 100 Lt skolai padenkti, tai nieko Jūs neišlošiate. Skirtumas tik tas, kad pinigėlius žersis ne be viena kompanija- šilimininkai, o prie jų prisidės- statybų bendrovės ir bankai :)

      Namus reikia ne rekonstruoti, o statyti naujus, o statančiai įmonei leisti statyti platesnį ar aukštesnį pastatą nei buvo, taip leidžiant jai užsidirbti.

      • Ogis@Co

        Nerijau, man tas netinka – as savo nama rekonstruoju uz savo faniera :)
        Ir valstybe galetu nebent prisideti tuo, kad nustatytu kokia lengvatele, gal dujoms, o gal kokia sienu-stogu pagrazinimo programa sugalvotu…
        Arba, va atvaziuotu vyrai – mes jums zole nukirpsim, medzius apgenesim, kiema palopysim uz valdiskus… :D
        O geriausia – duotu mano mazam verslui suktis be visokiu nesamoniu… nes tikrintojai uzkniso negyvai (ir nieko nerado, bjaurybes :)

        • nerijus

          Ogis@Co

          Galėtų, žmonėms leisti statytis vėjo ar mini hidroelektrines elektrines ar saulės baterijas ( vietoj lengvatų tiems, kurie turi nuosavą namą ). Nereikėtų jokių lengvatų ir Valstybei būtų lengviau, nes nereikėtų rūpintis dujomis ar kitu kuru.
          Bet, pasikartosiu,- taip nebus :)

      • alyvlaukis

        šiandieną Vz straipsnis apie „tobulesnę“ ir pigesnę renovavimo tvarką, kai valstybė kompensuoja ne 50, o tik 15 proc. pažiūriu ir puiku pasidarė, kaip taip, – kompansuoja mažiau, o išeina pigiau? Ir dar kalbos apie tai, kad renovacija apsimoka – nesamonė. teko pačiai šnekėti su daugiaubučių namų bendrijų federacijos prezidentu, jis atvirai pasakė, kad jei renovavimo mašina užsisuktų, tas procesas turėtų kartotis kas 30-40 metų, o atsipeka renovacija, ne jo, ar mano išmislas, o ES ekspertų išvada – per gerus 30 metlių. taigi, neapsimoka bet kuriuo atveju. plius dar tai, kad norėdami paleisti renovacijos mėsmalę, jie mairšta, jog dar nesutvarkyta visų projektų rengimo tvarka, kuri dabar užtrunka nuo 4 iki 6 mėn., o kartu pasikeičia ir kainos. Tai gerai, jei mažės. Be to, jei neklystu, net anksčiau galiojusi 50 proc. kompensavimas buvo TIK išorės apšildymui! o juk visas darbas yra visuje, visi sanmazgai ir tt. Zdz, zinokit, pasidarė pikta.

  • Pingback: Kodėl lietuviai, vykdydami komunikaciją su vartotojais internete, dar dažnai rodo savo ADMIN galias ir trina jiems neįtinkančius komentarus | PDFONTOUR tinklaraštis()

  • Nesocialistas

    Socialistams visada skauda širdį dėl mažyčio turtingųjų sluoksnio… Ir taip skauda, kad jie pasiryžę paaukoti didžiąja dalį visuomenės, įstumiant ją į sunkesnę finansinę padėtį. Apie kokias tiesiogines lengvatas šildymui jis kalba? Kai 2/3 visuomenės visai neturi santaupų, dar apie 20 proc. teturi kelių mėnesių santaupas… Tai juk skurdžių visuomenė. O Račas nori išskirti iš skurdžių dar skurdesnius ir suteikti lengvatas, o kitų gyvenimą dar apsunkinti… :-/ Kartais pagalvoju: kas yra Račas? Socialistas su pažangaus liberalizmo ir tariamo intelektualumo priemaišomis? Arba kitaip, Tarnautojas iki kaulų smegenų – visą laiką tarnautojas (nesvarbu, kad ub’uose), rašantis klerkas, todėl jo gerovės receptas toks pat, kaip ir kitų tarnautojų: kuo daugiau pririnkti į biudžetą ir kuo TEISINGIAU paskirstyti. Amžina vis neįgyvendinamo socializmo idėja. Ir amžina dvasinė kančia visų pavydžių tarnautojų, trokštančių matyti kuo labiau socializuotą ir „su žmogišku veidu“ rinką.