PVM lengvata šildymui: koalicijos negalios požymis
Šiandien Seimas vieningai balsavo už siūlymą iki kitų metų rugpjūčio 31 dienos takyti lengvatinį PVM šildymui ir karštam vandeniui.
Mano supratimu, tai sprendimas, parodantis dabartinės valdančiosios koalicijos neįgalumą planavimo ir suplanuotų tikslų įgyvendinimo prasme.
Jis vis labiau atskleidžia pagrindinę A.Kubiliaus vyriausybės ( o kartu ir visos Lietuvos politikos) bėdą: nesugebėjimą aiškiai laike suformuluoti uždavinius ir priemones, būtinas tiems uždaviniams pasiekti.
Įspūdis toks, kad ši Vyriausybė visada žengia dviem žingsniais atsilikdama nuo įvykių, į juos reaguoja, tačiau dažniausiai niekada nebando ko nors imtis, bandydama modeliuoti ateitį bent pusmečiui į priekį.
Reikia atsisakyti lengvatų, paliekant jų labai nedaug. Pavyzdžiui, nenorime liesti PVM lengvatos šildymui, nors socialine prasme jos nėra teisingos – jos atpigina šildymą ne tik tiems, kurie gyvena sunkiau, bet ir visiems – tame tarpe ir Seimo nariams, ir verslininkams, uždirbantiems po 100 tūkst. Kitokią sistemą – atsisakant PVM lengvatos ir tuos pinigus skiriant padėti susimokėti už šildymą tiems, kurie gyvena sunkiau, mes planuojame įgyvendinti kiek vėliau.
Žinote, kieno šie, iš esmės teisingi žodžiai?
Ogi paties A.Kubiliaus – jis taip kalbėjo praėjusių metų lapkričio 7 dieną, kai dabartinė Vyriausybė dar tik buvo formuojama.
Pritardamas premjerui, jau tada sakiau, kad PVM lengvata šildymui yra iš esmės ydinga, nes per ją mažesnes pajamas gaunantys dotuoja turtinguosius. Be to, ji dar ir diskriminacinė, nes diskriminuoja visus, šildymui ir karšto vandens gamybai naudojančius dujas arba kietą kurą: kalbant paprasčiau, verčia mane ir mano bendradarbį Šarūną, iš dalies kompensuoti šildymo išlaidas, Žvėryne, Antakalnyje ar Šnipiškių dangoraižiuose gyvenantiems asmenims.
Premjeras tai pripažįsta, tačiau kažkodėl nieko nedarė, kad situacija keistųsi.
O laiko tai juk buvo pakankamai – 8 mėnesių tikrai turėjo užtekti sukurti tai sistemai, apie praėjusiais metais kalbėjo A.Kubilius, ir kuri leistų remti tik tuos, kuriems tos paramos iš tiesų reikia.
Ir efektas būtų visai kitoks: daugiau pajamų į biudžetą ir daugiau teisingumo bei solidarumo, kurį konservatoriai prieš rinkimus taip mėgo akcentuoti.
P.S. Lygiai tą patį būtų galima pasakyti ir apie Seime siūlomą sprendimą dėl motinystės pašalpų. Jei jis bus priimtas toks, koks dabar siūlomas (90 proc. buvusio darbo užmokesčio pirmaisiais metais ir 75 proc. antraisiais), galėčiau lažintis, kad per artimiausius šešis mėnesius prie šios problemos vėl teks grįžti.