Koalicija: konservatoriai siūlo, A.Zuokas nesutinka

Permainų koalicija derasi toliau. Ir, kaip sakoma, kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių.

O kalbant konkrečiau – kuo giliau bando kapstyti A.Kubilius, tuo didesnio pasipriešinimo sulaukia.

Štai užsiminė apie neklinojamojo turto mokestį ir iškart gavo atgal nuo A.Zuoko:

Liberalų ir centro sąjunga nepritars siūlymams įvesti nekilnojamojo turto mokestį bei visuotinį pajamų deklaravimą ir tikisi, kad tam nepritars ir kiti koalicijos partneriai – Liberalų sąjūdis ir Tautos prisikėlimo partija, kurių rinkimų programose nebuvo tokių nuostatų.

„LiCS programoje buvo įrašyta, jog mes įsipareigojame neplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazės, ir negalime apgaudinėti rinkėjų. Norėčiau ir kitiems koalicijos partneriams priminti, kad rinkimai baigėsi, užtenka daryti žmonėms nerimą keliančius pareiškimus, reikia dirbti

Ar taip LiCS gina paprastus Lietuvos žmones?

O gal tiesiog A.Zuokas gina save? Nes supranta, kad kam jau kam, o jam už savo nekilnojamąjį turtą tikrai teks mokesčius mokėti.

Tiesa, A.Kubiliaus siūloma mokesčio bazė, mano supratimu, yra kiek per maža. Gal apmokestinimas galėtų prasidėti ne nuo 1 mln. vertės turto, o nuo 500-600 tūkstančių. Tada mokesčio bazė gerokai išaugtų ir nekilnojamojo turto mokestį mokėtų ne 4000, keliolika ar net keliasdešimt tūkstančių asmenų.   

Minimali vertė nėra smulkmena, ypač atsižvelgiant į pastarojo meto ir artimiausių metų tendencijas neklinojamojo turto rinkoje.

Kitas įdomus dalykas – dividendų apmokestinimas. Kol kas lyg ir buvo kalbama, kad dividendai nepateks į bendrą sistemą ir jiems, kaip ir anksčiau bus taikomas 15 proc. mokesčių tarifas.

Tačiau K.Glaveckas televizijoje sekmadienį prasitarė, kad kolicijoje kalbama apie galimybę apmokestinti dividendus 20 proc. tarifu.

Toks sprendimas būtų teisingas (tada net gal būtų galima nedidinti pelno mokesčio), tačiau keista, kad apie tai kalba K.Glaveckas, o ne pats A.Kubilius.

Įdomi ir G.Nausėdos pozicija – pats ilgai kalbėjęs, kad reikia imtis radikalių priemonių, šiandien jis jau skalbia konservatorius. Daugiausiai – už PVM didinimą, tačiau kartu taip pat ir už niūrias kalbas. Tačiau juk pats Gitanas dar visai neseniai kalbėjo labai niūriai.

Bet vieną dalyką jis labai teisingai nurodo: konservatoriai turėtų daugiau diskutuoti su interesų grupėmis ir bent jau išklausyti jų nuomonių.

To konservatoriai iki šiol nedarė (išskyrus LEO LT), tačiau panašu, kad ši politika pamažu keičiaisi.

Įdomu tik ar pasikeis politika koalicijos viduje ir ar kas nors pagaliau suvaldys A.Zuoką ir jo kompaniją?

 

(7 balsų, vidurkis: 3.57 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    Gitanas Nauseda yra samdomas darbuotojas kuriam mokama uz visuomenes nuomones formavima,todel jis ir kalba tai kas naudinga jo bankui,apie prognoziu tiksluma neverta net kalbet,keicia savo prognozes kas pusmeti priklausomai nuo situacijos.kalbant apie koalicijos fokusus,aplamai keista kad konservai mojuoja NT mokescio vezdu kai tai turetu buti grynai kairiuju prioritetas.o va Zuokas cia sureagavo grieztai pagal liberalu apibrezima :)

  • Anonimas

    Nereikia pamiršti, kad p. Gitanas asmeniškai prisidėjo prie antikrizinio priemonių plano sudarymo. Mažas paradoksas-neparadoksas:)

  • Anonimas

    Pagal laukiny liberalizma reikia apmokestinti visa turta kuris nekuria pridetines vertes :) taigi apmokestinami turetu buti visi, tik tada gal pvm reiktu mazinti iki 15 leistino minimalaus. O sitas antikrizinis planas paliktas ant paciu zmoniu peciu, gal panesh o gal ir ne.

  • Anonimas

    visam pasaulyje krizes akivaizdoje bandoma mazinti mokescius tam kad ukis visai nestotu,o pas mus atvirkciai-uzdes ir verslui ir gyventojams.ir kagi tai reiskia?ogi tai kad vartojimas kris zymiai staigiau,imones susidurs su lesu trukumu zymiai greiciau,o is to iseina kad ir bankrotu bus gerokai daugiau.pridejus neabejotinai isaugsianti nedarba bei jau dabar skyleta Sodros biudzeta,matome kad pajamu surinkimas vis mazes,o sugebanciu generuoti pajamas taip pat mazes.protingose salyse valstybe bando bent kazkaip kompensuoti perkamosios galios sumazejima,o pas mus ji dar prisideda prie jos dar didesnio mazinimo.kodel Kubilius nekalba apie viena is svarbiausiu dalyku kuri reikia sutvarkyt Lietuvoje-monopolijas.juk butent del monopoliju PVM lengvatos tapdavo lengvu pelnu,o ne realiom nuolaidom vartotojams.butent del monopoliju kainos lyginant su kitom valstybem vidutiniskai yra 10-30% didesnes.

  • Anonimas

    na,Zuokas iš tikro elgiasi kaip liberalas ir čia jam nieko neprikiši.Kitas dalykas,kad viešai jis neįvardija,ko konkrečiai reiktų imtis,kad amortizuoti krizės reiškinius.Manau,kad koalicija kažkokia prasme įvarė save į kampą,paskelbusi apie mokesčių suvienodinimą iki 20% ir biudžeto deficito mažinimą 2mlrd.lt.Dabar,iš visų pusių skambant pasipiktinimui,galva pradeda ūžti ir jau ryškėja pasimetimo tendencijos.Mano įsitikinimu reikia rinktis tarpinį variantą -19%,paliekant kažkiek nesubalansuotą biudžetą.Turto mokestį be abejo įvest,nustatant 500tūkst.turto vertės slenkstį,čia pritariu A.R.

  • Anonimas

    „todel jis ir kalba tai kas naudinga jo bankui“ – kažkaip tokių nuodėmių nepastebėjau, nors jis ir nėra tarp mėgstamiausių analitikų.

    „apie prognoziu tiksluma neverta net kalbet,keicia savo prognozes kas pusmeti priklausomai nuo situacijos“ – labai teisingai daro (jei taip daro). Būtų tragedija, jei jis nereaguotų į situaciją, to vietoje paistytų kokius įsikalbėjimus.

    Dėl dividendų apmokestinimo – taip, tai atrodo taiklus pasirinkimas didelio, sutelkto nedaugelyje rankų turto apmokestinimui, kartu skatintų investavimą.

    Dėl turto mokesčio – reikalai būtų esminiai kitokie, jei Lietuvoje būtų sugebama įvedinėti mokesčius, kurių dydžiai nekeltų pasipiktinimo. Juk turto mokestis GALI būti saikingas: toks jis būtų ir pakankamai demokratiškas, ir lengviau įvestinas. Betgi ketinama „skalpuoti“ – skausminga, atrodo, tai būti privalo, tad vizginama ieškant išimčių, milijono ar pusės, galiausiai ir visai turint tik šnipštą. Neženklus mokesčio nuošimtis, kompensuojamas kitokių mokesčių mažinimu, būtų puikus apmokestinimo struktūros pertvarkymas didesnio teisingumo link.

  • Anonimas

    Kiekvienas žiūri tik savo lovio… Zuokas – ypač.

    NT mokestis būtų antras Seimo stebuklas po alkoholio reklamos apribojimo.

  • Anonimas

    Auksiniam kardui

    kalba jis butent tai kas naudinga jo bankui,visuotinio NT bumo metu vos ne kiekviena savaite zaunyjo kad NT gali tik kilt ir aiskino kokia tai gera „investicija“(gyventoju lukesciu formavimas),gerai atsimenu jog dar pries pusmeti jis aiskino kad pas mus bus minkstas nusileidimas ir NT stabilizuosis.dabar gi jau mato kad jo mazai kas klauso,tai aiskina kad valstybe turetu meluot.
    tamstos ziniai,geri analitikai sugeba pasakyt daugiau negu pusmeciui i prieki,Gitanas gi sugeba pasakyt tik tai kas akivaizdu ta diena,pvz siandien,lapkricio 24,Vilniuje sninga.o apie rytoju jo prognozes buna labai abstrakcios,todel galima butu ji prilygint horoskopu sudarinetojams

  • Anonimas

    Alfredai, paskutine pastraipa pasakėte panašiai tai, dėl ko Gitano analitinius gebėjimus vertinu tik vidutiniškai.
    Dėl NT, kaip investicijos – buvusiame kontekste ne vienerius metus jis tokia ir buvo: gana užtikrinta, menkai prarandančia vertę krizės akivaizdoje ir sparčiai auginusia gerbūvio augimo metu, menkai apmokestinta. Investicijų į akcijas portfeliai šiai dienai yra gerokai prastesnėje būsenoje, ar ne taip? Betgi, visas prognozes gerokai sujaukė krizės masteliai – yra labai mažai analitikų, kurie ją paišė panašiai dabartinei padėčiai, tai yra labiau nenumatoma kliūtis, nei galėta prognozuoti raida. Jei raida būtų ir toliau buvusi daugmaž tolygi, Gitano prognozės išliktų ir visai teisingos – mūsų vektorius yra artėjimas link Vakarų, atitinkamas ilgalaikis NT verčių vektorius (tik mes primityvokai sureikšminame mūrą ar gipskartonio-stiklo-skardos konstrukcijas, dėl ko šie atrodo kaip itin ženklus turtas, tad dargi pervertinamas).

  • Anonimas

    Gitano izvalgos vidutines ne delto kad jis nekalbejo apie tai kad musu ekonomika negali pustis iki begalybes remiantis vien uzsienio kapitalo finansavimu,o todel kad jis nekalbejo apie musu ekonomikos tustuma-milijardai litu sukista i NT ir su juo susijusias sferas(baldai,buitines technikos salonai,prekybos centrai) kurios yra grynas nelikvidus turtas delto kad kuria labai menka arba isvis jokios pridetines vertes.argi imanoma kad suinvestavus didziaja dali lesu kurios atejo is uzsienio i tokius nerentabilius projektus kaip keliai ar NT yra tikimasi kad atsiradus bent maziausiems isorines rizikos faktoriams musu ekonomika isliks stabili?uztenka atsakyti kuo buvo paremtas musu augimas ir tampa akivaizdu kad niuriausi metai dar pries akis,o ta numatyt tikrai nebuvo taip sudetinga nes tai kas vyko pries pora metu akivaizdziai priestarauja tiek ekonomikos,tiek ir gyvenimo desniams.

  • Anonimas

    „tokius nerentabilius projektus kaip keliai“ – na, šie nėra tokie jau neprasmingi, yra gana gera ES lėšų įsisavinimo forma. Juolab, turint omenyje galimybę darbus atlikti pigiau dabar, nei brangiau, jei tai būtų daroma vėliau, toliau beaugant. Visai kitas dalykas – ar jie deramai pas mus orgnizuojami.

    Su NT sfera susijusios prekės buvo labai reikalingos: mūsų šaliai reikėjo pakeisti gerbūvio standartą, ir čia būta pagrįstos paklausos bei jos tenkinimo. Tai nebuvo visai nereikalinga. Juk būta ir eksporto, kodėl ne – retai šis vyko mums nelabai naudingomis sąlygomis (baldininkai).

    Niūriausi metai prieš akis pagrinde ne dėl Lietuvos kaltės, nors ir ši ekonomine išmintimi pasigirti negali. Kaip tik dabar skaitinėju Michail Chazin medžiagas, kur galima neblogai sužinoti bendro vaizdo reikalus.

    Visgi, turiu pasakyti, kad mane dažniausiai glumina komentuotojų nepakankamas dėmesys rašybai – daryti klaidas visiems pasitaiko, bet tiesiog nepaisant rašybos pašnekovo įtaigumas gerokai menksta.

  • Anonimas

    Siandien darbe (ne Lietuvoje) kolega minejo, kad Anglijos „Chancellor of the Exchequer“ (finansu ministras) uzsimine apie PVM mazinima nuo 17.5 iki 15 proc. kad atgaivintu ekonomika. Kolegai atsakiau, kad musiskis Prime minister zada pakelti nuo 18 iki 20, beje tuo paciu tikslu :)
    O del nekilnojamo turto: Anglijoje reikia moketi visiems be isimties, priklausomai kokiai kainos grupei tas turtas priklauso. Maniskis namas pvz yra pigiausios grupes, ir moketi uz ji reikia 62 svarus, kas susidaro apie 250Lt per menesi – o tai lygu 3000Lt per metus.
    Teisingumo delei reiktu pasakyti, kad nuo sio mokescio savivaldybe gali atleisti, atsizvelgiant i tavo labai kuklias pajamas, arba laikinai atleisti, jei pvz praradai darba ar pan.
    Tai, kad moketi reikia £62 as nepykstu, kadangi zinau, jog turtingesni moka po £150 ir daugiau. Manau tai teisinga.

  • Anonimas

    Sveiki,

    suprantu, kad galbūt čia ne vieta ir ne laikas mano komentarui, bet visiem kas moka anglų kalbą ir domisi ne vien užsienio politika, siūlyčiau pažiūrėti dokumentinį filmą patalpintą svetainėje http://WWW.THEZEITGEISTMOVIE.COM Dėja kolkas nėra vertimo i mūsų gimtąją kalbą.

    P.S. būčiau labai dėkingas jej ponas A.Račas man parašytų i E-MAIL nes turiu jam pasiūlymų.

    Dėkui

  • Anonimas

    Garbusis Artūrai, dividendų tematika jau ima gluminti kiek, todėl noriu pasiginčyti

    Net pačioje radikaliausioje (progresinių GPM tarifų skalės prasme) ES valstybėje dividendai nebūna apmokestinami labiau negu aukščiausias GPM tarifas. Jeigu dividendai pridedami prie kitų gyventojo pajamų ir apmokestinami kartu pagal progresinę skalę, atsižvelgiama ir į mokestį, kurį nuo to pelno jau sumokėjo dividendus paskirsčiusi įmonė. Yra ir kitokių užskaitų sistemų – buvo anuomet keista užskaita Lietuvoje, kai dividendų nominalus tarifas buvo 29 proc., tačiau juos išmokėjusi įmonė galėjo įskaityti nuo dividendų išskaitytą mokestį savo pelno mokesčiui padengti -todėl bendra našta vis tiek buvo tie 29 procentai (keista užskaita buvo todėl, kad įprastai ir pagrįstai veikia tik atvirkščiai, t.y. akcininkas gauna įmonės sumokėto pelno mokesčio užskaitą, nes įmonės pajamos realiai yra jos akcininkų pajamos). Yra sistemų, kai į gyventojo pajamas įskaitoma tik dalis dividendų sumos, vėlgi tam, kad būtų atsižvelgta į įmonės lygiu sumokėtą mokestį. Yra tokių sistemų kaip Lietuvoje, kai įmonė ir akcininkas apmokestinami atskirai, jokių tarpusavio užskaitų nėra, bet turi būti visgi žiūrima į bendrą kontekstą ir bendrą mokesčių naštą. Tokių sistemų, kur įmonė sumoka 25 procentus pelno mokesčio ir dar akcininkas pilną aukščiausią progresinės skalės tarifą (dar kokių 50 procentų) nuo išmokų nelabai teko matyti (ir būtų gan beprasmiška investuoti)

    Taigi, Lietuvoje uždirbusi 100 litų įmonė moka 15 litų (15 proc.) pelno mokestį, paskirsto likusius 85 litus, nuo jų iškaito 15 proc. pajamų mokestį (dar beveik 13 litų). Viso akcininkų mokesčių našta nuo uždirbto kapitalo (100 litų) yra beveik 28 procentai, kas yra netgi daugiau negu aukščiausias GPM tarifas Lietuvoje (vis dar 24). Galbūt tai neakivaizdu ir dar kartą įrodo, kad „skaičiai veikia“ (kaip „plokščiosios Slovakijos“ atveju), bet tą neigti būtų neteisinga. Būtent todėl toje pačioje Slovakijoje dividendų mokesčio apskritai nėra – įmonė sumoka 19 procentų pelno mokesčio, o aukščiausias (ir vienitelis) pajamų mokesčio tarifas – tie patys 19, todėl adekvatus kapitalo pajamų apmokestinimas užtikrinamas vien įmonės lygiu.

    Žinoma, yra įvairių skirtumų tarp finansinės apskaitos (realiai skirstomo pelno) ir mokesčių apskaičiavimo, bet tai tėra laiko veiksnys.

    Dividendų apmokestinimas specialiu aukštu tarifu negali išlyginti skirtumų tarp akcininko ir samdomo darbuotojo, kadangi šie skirtumai susidaro ne dėl pajamų mokesčio, o dėl socialinio draudimo įmokų. Nebent tas tarifas dividendams būtų kokie 45 procentai (šalia įmonės mokamų 15)

    2007 m. buvo išmokėta berods 1,5 mlrd. litų apmokestinamųjų dividendų gyventojams, nuo kurių sumokėta virš 200 mln. litų pajamų mokesčio. Taigi, dividendus tektų turbūt rekvizuoti (ir dar darant prielaidą, kad išmokėjimų sumos nemažės) – tada poveikis biudžetui būtų tikrai apčiuopiamas :)

    PS iš anksto užbėgdama už akių potencialiems blogo lankytojų komentarams „asmeniškumų“ tema – ne, jokių akcijų nevaldau, man asmeniškai ši tema neaktuali. Rūpi, kodėl kiti žmonės tą patį mato kitaip ir noriu padiskutuoti. Todėl nebijau nurodyti nei vardo anei pavardės, net jeigu kam tai bus vada pasisakyti klausimais, nesusijusiais su tema

  • Gerbiama Ingrida,

    Ačiū Jums už labai išsamų komentarą – nuoširdžiai sakau, kad jis tikrai labai padės man ir, manau, daugumai šio blogo skaitytojų, aiškiau suprasti apie ką mes diskutuojame.

    Vis dėlto – net ir pripažindamas, kad Jūsų komentaras skaičių prasme visiškai teisingas, drįsčiau šiek tiek abejoti, ar galima taip mechaniškai sudėti pelno mokestį ir dividendus.

    Jūs savo komentare labai teisingai išskiriate akcininką ir samdomą darbuotoją, tačiau kažkodėl tai nelabai priimate galimybę, kad akcininkas ir samdomas darbuotojas gali mokėti skirtingus mokesčius.

    O juk jei pajamų mokestis gali būti progresinis pajamoms gaunamoms iš darbo, taip ir tas mokestis gali būti progresinis pajamoms gaunamoms iš kapitalo.

    Tiesa, Lietuvoje progresnio mokesčio (na bent jau ta klasikine prasme, nekalbant apie neapmokestinamą minimumą) kol kas nėra. Tačiau niekas juk netrukdo pradėti nuo progresnio kapitalo mokesčio, tai yra, didinant dividendų apmokestinimą.

    Nieko nereikės rekvizuoti, tačiau keliasdešimt milijonų vis tiek būtų galima surinkti (bent jau kitų ministerijų, ne tik KAM premijoms užtektų:)

    Be to, juk Jūs ir pati pripažįstate, kad gaunantys didžiąją dalį pajamų dividendais yra savotiški „free riders“, nes už juos nemokamos įmokos Sodrai. Tada jei spausime dirbusius pagal verslo liudijimus ir gaunančius autorinį atlyginimą, palikti toliau parazituoti kitų sąskaita gyvenenčius iš dividendų būtų ne visiškai teisinga.

    Suprantu, kad gal skambu kiek per daug socialdemokratiškai, bet juk Lietuvai nuo pat 1990 reikėjo būtent socialdemokratinės politikos. O jos kaip nebuvo, taip nebuvo…

    Aš ne už išbuožinimą, tiesiog manau, kad kai kas Lietuvoje (įskaitant nemažą dalį verslo)Lietuvoje kiek per ilgai gyveno šiltnamio sąlygomis, kartais net kitų sąskaita. Gal atėjo laikas pasidalinti naštą kiek lygiau?

    Ir iš karto sakau tiems, kurie virkaus, kad didindami mokesčius atstumsime investicijas. Mokesčiai yra labai toli eilėje (gal tik išskyrus darbdavio mokamą mokestį Sodrai, kuris yra ar tik ne didžiausias visoje ES), kai kas nors svarsto investuoti, ar ne. Pirmiausia reikia sutvarkyti biurokratiją ir korupciją – dėl šių dalykų pirmiausia investicijos neina į Lietuvą.

  • Anonimas

    Norėčiau šiek tiek įnešti šviežios informacijos apie Jungtinėje Karalystėje mažinamą PVM: visuomenėje vyksta didžiulės diskusijos apie šį mokesčio mažinimą, deja, daugelis pasisako prieš. Galbūt mums reikėtų džiaugtis, PVM didinimu? Pagrindinės priežastys, kodėl britai labai nerimauja dėl PVM mažinimo yra dvi:
    1) daugelis abejoja (manau visai pagrįstai), jog prekės atpigs. Tai tik padidins kompanijų pelnus. Daugeliu atveju išties: ar įsivaizduojate, jog kavinėje už patiekalą reikėtų mokėti ne 11,80 Lt, o, tarkim, 11,50? :) ar analogiškai prekė kainuotų ne 118 litų, o 115, sumažinus PVM nuo 18 iki 15%? Netikiu, tuo netiki ir britai;
    2) būsimųjų laikotarpių mokesčiai: dabar mokesčių mažinimas vienareikšmiškai reiškia, jog ateityje mokesčiai turės didėti, tam, kad būtų grąžinamos skolos, o kitąmet kitąmet JK biudžeto deficitas gali siekti (!!!) 8%. Tai yra milžiniška mokesčių našta ateities kartoms. Todėl PVM didinimas yra galbūt sveikintinas dalykas – taip kertamas blogis – vartojimas ir didinamas gėris – taupymas ir investavimas.

    Kas man asmeniškai kelia nerimą, tai, jog našta mažės dideles pajamas turintiems gyventojams: vietoj 24% pajamų mokesčio mokės 20%, taigi pajamos padidės 4%, o išlaidos, sakykim, 2%. Negirdėjau, kad pensininkams pensijas 2% pagal nutylėjimą pakeltų. Tai ką, vėl kentės pensininkai?.. Nors aš ir jaunas, ir man tai neturėtų rūpėti, bet visgi nenoriu gyventi visuomenėje, kur pensininkai yra vargšai.

  • Anonimas

    Visų pirma,ačiū sekretorei I.Šimonytei už aiškų ir suprantamą komentarą.Jeigu pastebėjote,reikšdamas savo nuomonę dėl mokesčių,dividendų papildomo apmokestinimo niekur neminėjau,nes tai yra labai slidus klausimas,tiesiogiai susijęs su investicijomis.Kažkiek nesutinku su gerb.A.R.,kad didžiausia kliūtis investicijoms – biurokratija ir korupcija,nes jos yra ir bus dar ilgai.Vis tik gaunamų iš laisvo pelno dividendų dydis irgi yra labai svarbu.Esant panašioms pereinamojo laikotarpio valstybių charakteristikoms,pelno ir dividendų apmokestinimo klausimai yra svarbiausi.Aišku,kad potencialus investuotojas rinksis šalį su mažesniais tarifais.Todėl manau,kad dividendų kol kas liesti nereikėtų,nebent Lietuvą ištiktų finansinis kolapsas:pradėtų strigti pensijų,pašalpų,atlyginimų mokytojams,sveikatos apsaugai ir pan.mokėjimas.Aišku,labai apmaudu,kai visokios vingrybės,ieškant įvairiausių biudžeto papildymo galimybių,yra nubraukiamos tokiais veiksmais,kaip premijos KAM pareigūnams,tai liudija tiesiog elementarų realybės ignoravimą (įstatymai atseit leidžia).

  • Anonimas

    Justinui M.Pats samprotauji visiškai teisingai:sumažinus PVM tarifą,vargu bau ar ryškiai sumažės kainos.Bet valdžia taip daro todėl,kad palengvintų pagrinde smulkioms ir vidutinėms įmonėms,kurios,sumažėjus dėl biudžeto nesurinkimo valstybės investicinėms programoms,pradėtų masiškai bankrutuoti.Na,Lietuva aiškiai ne Jungtinė Karalystė,todėl bent jau nedidintų PVM tarifo,o jei didint tai,mano nuomone,ne daugiau 19%.Vis tik nelabai teisingas samprotavimas,kad vienais metais sumažinus mokesčius,kitais – teks neišvengiamai didint.Tiesioginės proporcijos čia nėra.O teiginys,kad vartojimas – blogis,turėtų aiškiai patikti smulkiųjų įmonių savininkams ir jų samdomiems darbuotojams.Kaip ten bebūtų,taip atsitikus,padaugėtų bankrotų,atinkamai – bedarbių,išaugtų pašalpų ir kompensacijų mokėjimai -vėl augtų išlaidos.

  • Anonimas

    Gerb. Linai,

    Nesiryžčiau vertinti teorijos, tačiau ji sako, jog mokesčius galima tai didinti, tai mažinti ilgame laikotarpyje, bet (su sąlyga, jog negalima prispausdinti bet kiek pinigų) privalu bendram rezultate valstybės skolą valdyti (jos nepasididinti iki begalybės), kad būtų išvengta bankroto (o čia jau gyvų pavyzdžių tai net nereikia vardinti). Tai daroma tiesiog didinant ir mažinant mokesčius vienais ar kitais metais.

    Daug neieškojau internete šaltinių, tačiau wikipedia’oje anglų kalba apie viešuosius finansus (Public finance) galima pasiskaityti, kaip galima valstybės išlaidas dėlioti laike (tax distribution over time), pagrindas visų šių teorijų (praktikoje tai irgi įrodyta, Vokietija jau turėjo kelti mokesčius, kad finansuotų senas skolas) yra tas, jog šiandien mažesni mokesčiai neišvengiamai veda į aukštesnius mokesčius ateityje. Įrodymų tam, kaip minėjau, yra pakankamai, internete galima smulkias atvejų analizes pasiskaityti.

  • Anonimas

    Ingrida išties puikiai nušvietė padėtį, beigi pati išskyrė esminį darbo ir kapitalo pajamų apmokestinimo struktūrinį skirtumą: pirmajam papildomai taikomas socialinio draudimo apmokestinimas. Tai lemia santykinį darbo pajamų diskriminavimą, net jei pagrindinė tokio draudimo našta formaliai mokama iš darbdavio (įmonės) kišenės – atitinkamo privalomo anei savanoriško draudimo dividendų pagrindu neturime?

    Norint paryškinti vaizdą, derėtų prisiminti ir dar keletą esminių aplinkybių. Pirmoji – nekokia kapitalo susiformavimo kokybė, kurią ženklia dalimi lėmė nomenklatūrinė, korupcinė mūsų nekokybiško privatizavimo bei verslo vykdymo duotybė. Ji toli gražu neleidžia manyti, kad išeities pozicijos pragyvenančiam iš darbo ir kapitalo yra tolygios ir todėl nusipelnė vienodumo apmokestinime, nors išimčių, kai kapitalas suformuotas atplėšus nuo savęs, aišku, gali būti.

    Antroji, tikslinanti vaizdą, aplinkybė, yra ta, kad kapitalo valdytojai tikrovėje savanaudiškai disponuoja įmonės turtu: nuo mobilaus ryšio ar transporto ir jo išlaikymo, iki jachtų ir poilsiaviečių – nemaža dalis asmeninių išlaidų yra iškeliama iš dengimo asmeninėmis pajamomis orbitos, dėl ko įgaunamas esminis pranašumas prieš disponuojantį vien darbo pajamomis. Pastarajam erdvės kūrybai gerokai mažiau.

    Trečioji aplinkybė – papildomas kapitalo auginimas iš manipuliavimo paties kapitalo ir mokesčių operacijomis (pvz. nesenas Lubio ir VMI konfliktas, PVM plovimas per invalidus ir pan.).

    Miela Ingrida, Lietuvos tikrovę atitinkančiomis aplinkybėmis siekis vienodinti apmokestinimo grandines anaiptol nereiškia ir neužtikrina vienodų (visiems panašiai palankių) veiklos sąlygų, tai gerai parodo negailėstinga socialinės atskirties raida.

  • Anonimas

    Gerb. p. Artūrai, ir ko jums taip kliūva tie dividendai? (Juk kaip bežiūrėsi,nuo žurnalistų taip ginamų autorinių atlyginimų tikrai mažesni mokesčiai sumokami..)
    Labai geras Ingridos Šimonytės paaiškinimas..
    Nesileidžiant į kažkokia diskusijas, tik trumpai nupasakosiu savo pavyzdį..
    Esu akcininkė nedidelėj įmonėj..Visi tos įmonės akcininkai kartu esame ir jos darbuotojai-žodžiu sumokam Sodrai normalias įmokas nuo normalių atlyginimų..Samdomiems darbuotojams taip pat viską mokam „baltai“, tiesiog kitaip nematom prasmės dirbt, jei dar reiktų kažką sukt ,slėpt ir paskui drebėt..
    Pasibaigus metams, aišku išsimokam dividendus, jei tik yra ką mokėt-tai yra mūsų paskata geriau dirbt ir siekti pelno..Kitiems metams net nežinau ar to pelno turėsim-gi aplink krizė siaučia..Jei dividendų tarifą padidintų, ir dar su pelno mokesčio tarifu 20 proc., nežinau ar mums aplamai toliau apsimokėtų dirbt..
    Juk turi būt kažkoks bonusas už riziką, už tai, kad kažkada nepabijojai investuot, kad esi atsakingas už samdomus žmones..Jei neapsimokės turėti dividendų, tada tikrai neapsimokės turėti ir pelno..O pelnas jau toks dalykas, kad jį labai lengvai galima paslėpt tarp pelno-nuostolio atsakaitos eilučių..Jau buvo minėtos paslaugos sau įmonės vardu ir kiti subtilūs dalykėliai…
    Kodėl visiems atrodo, kad dividendus tik Lubys žeriasi..Tai normali priemonė skatinanti akcininkus mąstyti ir veikti ir už tai gauti teisėtą atlygį;-)

  • Anonimas

    Sima, jūs čia tokį pavyzdėlį ištraukėte smulkesnio verslo, kuris Lietuvoje vis buksuojamas į pašales. Dargi neliūdnai privatizuoto ar steigto – pasidalinto. Būtų gerai, kad lemiamoji verslo dalis veiktų taip, kaip aprašyta. Deja.
    Jums, gi, apsimokėtų toliau dirbti – pirmiausiai, dėl darbo pajamų. Dividendų didesnio apmokestinimo nelabai tepastebėsite, nes tai ir yra, kaip sakote – premija, dalykas malonus, bet ne kritiškai svarbus buvimo pagrindams. O būtent su šiais pas mus esama nemenkų bėdų.

  • Sakysite, kad tarp žemiau pateikto F.I.Tiutčevo ketureilio (kurį drąsiai galima redukuoti į mūsų Lietuvą) ir tenais pat, žemiau, pateikto atvaizdo, išgraviruoto akmeninėje sienoje, nėra nieko bendro ? – klystate, įsiklausykite į žodžius ir įsižiūrėkite į veikėjus.

    „Умом Россию не понять,
    Аршином общим не измерить:
    У ней особенная стать –
    В Россию можно только верить. “

    http://content.answers.com/main/content/wp/en-commons/thumb/3/36/200px-UK_Durham_Dun-Cow.jpg

    P.S.
    mėgstantiems gerą humorą :)))))) :
    http://www.lics.lt/user/biografija/id/10
    citata: „1985 TSRS Profesinių sąjungų vardinė stipendija.“…. :).