Provincijai Europos reikalai nerūpi…

Sekmadienį įvyksiantis neeilinis Europos Sąjungos viršūnių susitikimas bus ne mažiau svarbus nei lapkričio mėnesį vykęs ES užsienio reikalų ministrų tarybos posėdis, kai ES nusprendė pradėti derybas su Rusija, nepaisant to, kad Lietuva tam prieštaravo.

Ir svarbus ne tik Lietuvai, bet daugumai naujųjų ES narių, nes šiame viršūnių susitikime turėtų paiškėti ar deklaruojamas ES solidarumas ir vienybė yra realybė ar tik vizija, kuriai nelemta tapti tikrove.

Sekmadienį Briuselyje bus kalbama apie tai, kaip įveikti ekonomikos nuosmukį, pasirenkant iš esmės iš dviejų alternatyvų: ar kiekvienas gelbėjasi pats, ar stipresni ir galingesni padeda silpnesniems.

Kartu bus sprendžiama, ar energetinis saugumas, apie kurį taip garsiai šnekama, išliks prioritetu ir tada, kai reikia gelbėti didžiųjų ES narių automobilių pramonę,bankus ir žemės ūkį.

Apie pirmąją problemą nedviprasmiškai užsiminė Lietuvos premjeras A.Kubilius, prieš išvykdamas į ES viršūnių susitikimą pareiškęs, kad ES turėtų imtis koordinuotų veiksmų, ypač siekiant padėti euro zonai nepriklausančioms šalims. Dar aiškiau tą problemą įvardijo užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, šeštadienį Utenoje pokalbyje su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais prabilęs apie atsirandančią takoskyrą tarp euro zonos šalių ir ES narių be euro.

Pažymėtinas ir dieną prieš viršūnių susitikimą vyksiantis vadinamasis ES mini-summitas, kurį gana garsiai išreklamavo Lenkija ir apie kurio tikruosius tikslus kažkodėl nelabai norėjo kalbėti Lietuvos URM. Panašu, kad jis baigsis kokia nors deklaracija, raginančia senuosius nepalikti nelaimėje naujųjų ir dar labiau padidinsiančia įtampa prieš sekmadienio susitikimą.

Tiesa, ją jau pradėjo didinti G20 priklausančio „didžiojo ketverto“ susitikimas Berlyne, į kurį kažkodėl buvo pakviestos tik Ispanija, ir Nyderlandai.

Tiesa, tos įtampos ir taip jau netrūksta. Štai šios savaitės pradžioje buvo pranešta, kad ES užsienio reikalų ministrams nepavyko susitarti dėl energetikos infastruktūros projektų paketo, kurio vertė – 3,75 milijardų eurų, nekalbant jau apie niekingus 350 milijonų eurų, kuriuos buvo planuota skirti Rytuose esančioms ne ES narėms (Ukraina, Moldova, Gruzija ir kitos).

Nelabai linksma žinia Lietuvai ir kitoms Baltijoms sesėms – juk taip džiaugėmės būsima ES pagalba elektros tiltui į Švediją (dėl kurio dar šeštadienį V.Ušackas su Latvijos ministru Utenoje vėl viešai pasiginčijo), jau skaičiavome, kiek reikės prie pridėti prie ES pagalbos jungiant Lietuvos energetikos sistemą su Lenkija…

Ir staiga – še tau kad nori – Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija ir Nyderlandai pareiškia, kad 2008 metais nepanaudoti ES pinigai turėtų būti grąžinti jiems, o ne skirti bendriems projektams.

Kontekste – Prancūzija pareiškimai, kad ji neleis savo automobilių gamintojams perkelti gamybą į Rytų Europą, ir A.Merkel dviprasmė pozicija, kai vieną dieną teigiama, kad ES pagalba neturi pakeisti privačių investicijų, o kitą – žadama valstybės lėšomis gelbėti automobilių pramonę.

Lietuvoje, apie visa tai mažai kalbama, nes čia viską užgožė D.Grybauskaitės „taip“ ir L.Pinkevičiaus ir A.Valentaitės skyrybos…

O juk su tuo, kas sekmadienį vyks Briuselyje susiję daug dalykų, įskaitant galbūt ir Leo LT ateitį, nekalbant jau apie visos Lietuvos ekonomikos perspektyvas.

Žiauri mes provincija vis dėlto…

(8 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)
Loading...
  • Tik nereikia užsiiminėti saviplaka, niekas už mus pačius mūsų problemų neišspręs. Pavyzdys kaip reikia veikti (iš delfi):

    „AB „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis tvirtina galįs rinkai pranešti džiugią naujieną – pavyko susitarti su bankais, kad Rygoje būstų pirkėjams paskolos būtų išduodamos su 3 proc. metinėmis palūkanomis, rašo „Verslo žinios”.

    Panašios derybos vyksta ir Lietuvoje, tikimasi, kad po kelių savaičių paskolos tokiomis palūkanomis bus pasiūlytos ir mūsų šalies butų pirkėjams. Koks bankas šiais laikais sutiko išduoti pigias paskolas, A. Avulis neatskleidžia.

    Jo teigimu, tai esą komercinė paslaptis – bendras nekilnojamojo turto plėtotojų ir finansų institucijos projektas.

    Stasys Kropas, Lietuvos bankų asociacijos prezidentas, spėja, kad šios paskolos yra greičiausiai subsidijuojamos banko kartu su plėtotojais. Esą nekilnojamasis turtas rinkoje nėra likvidus, todėl bankas, vietoj to, kad apsikrautų šiuo turtu, subsidijuoja palūkanas, kad gautų grynųjų pinigų srautus.

    Anot jo, rinkoje vidutinės palūkanos siekia 7-8 proc“.

    Utena galėtų tapti nauju rytų, centrinės Europos biznio centru, Davoso konkurentu ir varžovu.

    • O kodėl gi negalėtų? Žinoma, galėtų. Pastaraisiais metais Utenoje ypač išaugo pramonė, pridygo naujų svarbių statinių, įmonių. Žinoma, dėl Utenos trikotažo truputį liūdna (jei iš tiesų su juo taip prastai…), bet yra daugybė kitų dalykų. Ir išvis! Nerealiai, kad štai tokie garbių ponų susitikimai vyksta mano gimtajame mieste! Atsiprašau, išskydau;DDD

  • austras

    Arturai, (truputį ne į temą, bet iš serijos apie provinciją.. :))turiu idėją palyginti susiklosčiusį Lietuvos visuomenės socialinį modelį su Pietų Amerikos kraštais. Pavyzdžiui, Brazilija (Vargas ir kiti), Argentina (peronizmas) ir kiti vietiniai Lotynų Amerikos reiškiniai. Manau, kad atmetus klimato skirtumus, Rytų Europa turi nemažai panašumų. Vis didėjanti socialinė atskirtis, varguomenė; balsuojanti už vis naujus mesijus; katalikiška moralė greta katalikiškos praeities; stipri Jungtinių Valstijų įtaka ir t.t. Tarpukario Smetonos valdymą taip pat galima lyginti ne tik su geografiškai artimais autoritariniais režimais, bet ir su Lotynų Amerikos autoritarais-populistais… Jei kalbėsime apie geografiją, taip, mes Europoje, bet jei kalbėsime apie mąstymą…?

  • romas

    Tai ačiū, kad kalbate.
    Nesu pesimistas. Tokia ES plėtra turėjo kokią nors priežastį ir tikslus. Mes labai stipriai nežinom, bet tam tikra geopolitika suplanuota į perspektyvą. Nemanau, kad tokios didelės investicijos į integraciją būtų per dieną pamirštos ir būtų pasukta kita kryptimi. Šalių egoizmas truputį pasireiškia šiuo metu, bet negali senoji Europa palikti tarpsluoksnio tarp jos ir Rytų vien Amerikos įtakai. Globaliu mastu tos keturios iš G20 pagal savo ekonominę įtaką greitai stumiasi link sąrašo galo, o izoliuodamosi gali greitai į 20 netilpti. Manau, kad Amerikai tai būtų net labai paranku. Merkel ir Sakozy turi suprasti, kad jie be įtakos Rytų Europai yra tik politiniai nykštukai. Italija milžine niekad nebuvo, o britai visada bus labiau su Amerika. Ir rusai su anglosaksais visą laiką buvo varžovai. Galvoju, kad rusai jų nemėgsta labiau nei vokiečių (pastaruosius turbūt net ir myli).

  • Lietuva senokai išsiskiria itin smarkiai pasireiškiančiu pasaulio bambos efektu – sugebėjimas mąstyti ne tik apie savo, bet bent apie kaimynų problemas yra itin menkas, ką jau bekalbėt apie makro lygį – Europą ar visą pasaulį

  • Vinilas

    Arturai, sakydamas, jog esame provincija tu turejai mintyje mus visus Lietuvos zmones (del to kad labiau domimes „pospiniais“ musu salies ivykiais ir neatkreipiame demesio i politiskai (ekonomiskai) svarbius ivykius ES vadovybeje) ar musu valdzia (ir tame tarpe spauda) del to, kad pernelyg menkai afisuoja (ar is viso neafisuoja) sekmadieninio susitikimo?

  • J. naivus

    Taigi, vasary įdomiai vystosi mūsų neprigulmybės nuo Rusijos energetikos reikalai:
    a) Baltarusija faktiškai pradeda darbus Astravo AE
    b) ES užsienio politikos vadovas Solana lankosi Baltarusijoje
    c) Tame projekte lyg ir dalyvaus latviai
    d) Estai užvakar priėmė vyriausybinį sprendimą statytis nuosavą Atominę elektrinę, tiesa, neatmetant dalyvavimo Ignalinoje.
    etc

    Panašu, kad būsim ne tik nepriklausomi, bet ir liuosi.

  • Darius

    Galiu sutikti, kad apie tai mažai kalbama vietinėje spaudoje. Bet, jei įdomu įsijungi kurį nors sąjunginį kanalą (BBC, Euronews, DW)ir domiesi. „Trakų žemė“ juk irgi nerašo apie visai šaliai svarbią Pinkevičių šeimos dramą (nepaisant to, kad šeimos dvaras yra Trakų rajono teritorijoje, tai daugiau bendravalstybinė problema). Vietos spauda labiau domisi vietinėmis problemomis. Taigi viskas tvarkoje, pagal Jurgi ir naujienos.

  • Benedikta Vaivadaitė

    Rytoj turbūt įsitikinsime, kad Europai mūsų provincijos reikalai rūpi ne ką daugiau…