Provincijai Europos reikalai nerūpi…
Sekmadienį įvyksiantis neeilinis Europos Sąjungos viršūnių susitikimas bus ne mažiau svarbus nei lapkričio mėnesį vykęs ES užsienio reikalų ministrų tarybos posėdis, kai ES nusprendė pradėti derybas su Rusija, nepaisant to, kad Lietuva tam prieštaravo.
Ir svarbus ne tik Lietuvai, bet daugumai naujųjų ES narių, nes šiame viršūnių susitikime turėtų paiškėti ar deklaruojamas ES solidarumas ir vienybė yra realybė ar tik vizija, kuriai nelemta tapti tikrove.
Sekmadienį Briuselyje bus kalbama apie tai, kaip įveikti ekonomikos nuosmukį, pasirenkant iš esmės iš dviejų alternatyvų: ar kiekvienas gelbėjasi pats, ar stipresni ir galingesni padeda silpnesniems.
Kartu bus sprendžiama, ar energetinis saugumas, apie kurį taip garsiai šnekama, išliks prioritetu ir tada, kai reikia gelbėti didžiųjų ES narių automobilių pramonę,bankus ir žemės ūkį.
Apie pirmąją problemą nedviprasmiškai užsiminė Lietuvos premjeras A.Kubilius, prieš išvykdamas į ES viršūnių susitikimą pareiškęs, kad ES turėtų imtis koordinuotų veiksmų, ypač siekiant padėti euro zonai nepriklausančioms šalims. Dar aiškiau tą problemą įvardijo užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, šeštadienį Utenoje pokalbyje su Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministrais prabilęs apie atsirandančią takoskyrą tarp euro zonos šalių ir ES narių be euro.
Pažymėtinas ir dieną prieš viršūnių susitikimą vyksiantis vadinamasis ES mini-summitas, kurį gana garsiai išreklamavo Lenkija ir apie kurio tikruosius tikslus kažkodėl nelabai norėjo kalbėti Lietuvos URM. Panašu, kad jis baigsis kokia nors deklaracija, raginančia senuosius nepalikti nelaimėje naujųjų ir dar labiau padidinsiančia įtampa prieš sekmadienio susitikimą.
Tiesa, ją jau pradėjo didinti G20 priklausančio „didžiojo ketverto“ susitikimas Berlyne, į kurį kažkodėl buvo pakviestos tik Ispanija, ir Nyderlandai.
Tiesa, tos įtampos ir taip jau netrūksta. Štai šios savaitės pradžioje buvo pranešta, kad ES užsienio reikalų ministrams nepavyko susitarti dėl energetikos infastruktūros projektų paketo, kurio vertė – 3,75 milijardų eurų, nekalbant jau apie niekingus 350 milijonų eurų, kuriuos buvo planuota skirti Rytuose esančioms ne ES narėms (Ukraina, Moldova, Gruzija ir kitos).
Nelabai linksma žinia Lietuvai ir kitoms Baltijoms sesėms – juk taip džiaugėmės būsima ES pagalba elektros tiltui į Švediją (dėl kurio dar šeštadienį V.Ušackas su Latvijos ministru Utenoje vėl viešai pasiginčijo), jau skaičiavome, kiek reikės prie pridėti prie ES pagalbos jungiant Lietuvos energetikos sistemą su Lenkija…
Ir staiga – še tau kad nori – Prancūzija, Vokietija, Didžioji Britanija ir Nyderlandai pareiškia, kad 2008 metais nepanaudoti ES pinigai turėtų būti grąžinti jiems, o ne skirti bendriems projektams.
Kontekste – Prancūzija pareiškimai, kad ji neleis savo automobilių gamintojams perkelti gamybą į Rytų Europą, ir A.Merkel dviprasmė pozicija, kai vieną dieną teigiama, kad ES pagalba neturi pakeisti privačių investicijų, o kitą – žadama valstybės lėšomis gelbėti automobilių pramonę.
Lietuvoje, apie visa tai mažai kalbama, nes čia viską užgožė D.Grybauskaitės „taip“ ir L.Pinkevičiaus ir A.Valentaitės skyrybos…
O juk su tuo, kas sekmadienį vyks Briuselyje susiję daug dalykų, įskaitant galbūt ir Leo LT ateitį, nekalbant jau apie visos Lietuvos ekonomikos perspektyvas.
Žiauri mes provincija vis dėlto…
(8 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)
Loading...
