Prezidento veto: gerai, bet norėtųsi šiek tiek daugiau
Prezidentas V.Adamkus galvojo ilgai, tačiau priėmė ne patį blogiausią sprendimą. Gal tiksliau reikėtų sakyti – beveik vienintelį realiai įmanomą dabartinėje situacijoje.
Viso biudžeto vetuoti jis negalėjo – per daug atsakomybės ir labai neiaški perspektyva, nes nepritarus biudžetui ir kartu su juo einantiems pagrindiniams mokesčių įstatytymams, kiltų natūralus klausimas dėl dabartinės vyriausybės tolesnės veiklos.
Nevetuojant biudžeto, vetuoti PVM ir gyventojų pajamų įstatymų pataisas taip pat būtų ne visai logiška, nes būtent šie du mokesčiai suneša liūto dalį į biudžetą. Galima, tiesa, buvo bandyti rizikuoti ir siūlyti Seimui tam tikras pataisas – dėl spaudos, knygų leidybos, sportininkų ar menininkų, tačiau tai iš esmės vaikščiojimas peilio ašmenimis, nes, kilus ginčams Seime, galima sugriauti visą konstrukciją.
Pelno mokesčio pataisų ir nereikėjo vetuoti (čia mano subjektyviu požiūriu, žinoma), tad šioje vietoje viskas kaip ir gerai.
Dėl akcizų – būtų galima pasiginčyti: gal, pavyzdžiui, buvo galima pasiūlyti taip staigiai nedidinti akcizo benzinui ir kilstelėti jį alui ir sidrui? Prezidentas apie tai kalba, tačiau vetuoti įstatymo ir teikti siūlymus projekto pavidalu kažkodėl nesiryžta.
Būtų galima sakyti: kaip visada…
Tačiau sprendimas vetuoti Pensijų reformos įstatymo pataisas, mažinančias „Sodros“ įmokų dalį į privačius pensijų fondus, šį kartą to sakyti neleidžia. Nes tai – iš esmės teisingas sprendimas, už kurį prezidentą galima tik pagirti.
Pirmiausia, kaip jis ir pats sako, į šias pataisas reikia žiūrėti ne kaip į papildomą pajamų surinkimą, o kaip į pasitikėjimą valstybe. Ilgalaikėje perspektyvoje. Nes be tokio pasitikėjimo apskritai sunku kalbėti apie valstybę.
Veto Pesnijų reformos įstatymo pataisoms svarbus ir kitu aspektu: šios pataisos, priešingai nei daugelis kitų, turės įtakos tolimesnei valstybės ir jos piliečių gerovės ateičiai. Ir šiuo atveju kalbame ne apie 1-3, bet apie 10-20 metų.
Šia prasme permainų koalicijai yra gera proga pademonstruoti, ar jie galvoja tik apie save ir 4 metų kadenciją, ar jiems rūpi, kaip gyvens Lietuva, kai jų Seime jau nebebus.
Įdomiai pasielgė prezidentas ir vetuodamas automobilių mokestį. Šiek tiek dviprasmiškas sprendimas, ypač jo argumentacija: mokesčių mokėtojai turi tinkamai pasirengti.
Laikantis šio argumento, pirmiausia reikėjo vetuoti PVM, gyventojų pajamų ir akcizų įstatymo pataisas. Nes pasirengti automobilių mokesčiui bus gerokai lengviau…
Bet tai gal supranta – Prezidentas turėjo kaip nors reaguoti, todėl buvo pasirinkti mažiausiai rizikos biudžetui ir visai koalicijai keliantis bei didžiausią atgarsį visuomenėje turėjęs įstatymo projektas.
Tačiau pradžia visai nebloga. Belika tik sulaukti, kad visi prezidento raginimai, klausimai ir baksnojimai pirštu pavirstų realiomis įstatymų pataisomis, kurias prezidentūra pateiks Seimui.
Tada bus galima sakyti, kad prezidentas ne tik stebi ir rūpinasi, bet ir realiai bando kažką keisti.