Mokesčių reformos rezultatas: arba 330 mln. litų daugiau, arba 765 mln. litų mažiau. Kaip skaičiuosi…

Ne, nu negaliu…

Kiek gi galima kvailiais apsimesti ir kitus tokiais laikyti…

Skatau štai Vyriausybės Komunikacijos departamento išplatintą pranešimą spaudai:

Mokesčių reformos efektas pirmą ketvirtį – papildomi 330 mln. litų

Finansų ministerijos pateiktais duomenimis dėl įvykdytos mokesčių reformos šių metų pirmą ketvirtį į valstybės biudžetą surinkta apie 330 mln. litų daugiau pajamų, negu būtų gauta be jos.

Dėl minėtos reformos per šių metų pirmąjį ketvirtį į valstybės biudžetą papildomai surinkta: apie 75 mln. litų akcizų, 184,8 mln. litų – pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 86,5 mln. litų – pelno mokesčio.  Mažiau surinkta tik gyventojų pajamų mokesčio – 16,7 mln. litų.

Numatoma, kad per 2009 metus mokesčių reformos efektas gali siekti  apie 1,3 – 1,5 mlrd. litų papildomų pajamų į valstybės biudžetą.

„…Dėl reformos surinkta daugiau pajamų negu būtų gauta be jos…“

Aš taip tikrai nesugalvočiau…

Ypač žinodamas, kad vos prieš kelias dienas pats finansų ministras A.Šemeta iš Seimo tribūnos dėstė, kad:

  • PVM šiemet surinkta 580 mln. litų mažiau nei planuota – iš viso 1,851 mlrd. litų,
  • akcizų – 135 mln. litų mažiau, iš viso 808,9 mln. litų.
  • gyventojų pajamų mokesčio šiais metais į nacionalinį biudžetą surinkta 848,7 mln. litų – 45,9 mln. litų mažiau nei planuota, o į valstybės biudžetą – 232,4 mln. litų – 15,5 mln. litų mažiau.
  • pajamų iš pelno mokesčio per pirmąjį šių metų ketvirtį surinkta 372,6 mln. litų – 129,4 mln. litų mažiau nei planuota.

Visi šie duomenys pateikti ir Finansų ministerijos puslapyje

Tai dabar kaip suprasti?

Ar Finansų ministerija, teikdama biudžeto projektą (jau su reformuotais mokesčiais) specialiai klaidino ir į projektą įrašė didesnius skaičius?

Jei ne, tai kaip tada suprasti teiginį „surinkta daugiau, nei būtų buvę surinkta“?

Kas čia taip nusprendė, kad būtų surinkta mažiau, jei akcizai nebūtų padidinti? Kaip apskaičiavo ir kuo tokius skaičiavimus pagrindė?

O kas ir kuo remdamasis sugalvojo, kad PVM būtų surinkę mažiau, jei nebūtų panaikintos lengvatos ir nebūtų padidintas tarifas?

O koks gudruolis sugalvojo, kad gyventojų pajamų mokesčio dėl reformos surinkta vos 16,7 mln. litų mažiau? Juk vien dėl 3 proc. punktais sumažinto tarifo skaičius gautųsi gerokai didesnis.

Šiaip tai galima palyginti, kiek mokesčių buvo surenkama iki reformos – 2008 metų I ketvirtį (palyginti su šiais metais):

  • gyventojų pajamų – 971,4 mln. litų (+66 mln. litų)
  • pelno – 379,6 mln. litų (+ 7 mln. litų)
  • PVM – 2,522 mlrd. litų (+670 mln. litų)
  • akcizų – 831,4 mln. litų (22,5 mln. litų)

Jei skaičiuotume taip pat, kaip skaičiuojame Vyriausybės Komunikacijos departamento pranešime spaudai, gautume, kad reformų rezultatas yra 765,5 milijono litų.

Į minusą.

Ir galėtume sakyti, kad į nacionalinį biudžetą per pirmąjį šių metų ketvirtį dėl įvykdytos mokesčių reformos surinkta 765,5 milijono litų mažiau negu būtų surinkta be jos.

Tai, žinoma, nebūtų absoliuti tiesa, bet ją argumentuoti būtų lengviau nei tą, kurią skelbia Vyriausybė…

O šiaip tai viskas priklauso nuo to, kaip skaičiuosi…

(7 balsų, vidurkis: 4,43 iš 5)
Loading...
  • Manau, toks didelis minusas, nors ir nesu ekonomistas, būtų tik tada, jei nebūtų sunkmečio. Mokesčių ir be reformų būtų surinkta mažiau. Žinoma, bepigu čia skaičiuoti „kas būtų, jei būtų“, nes yra kaip yra:/

  • Valentinas

    Čia daugiau yra klausimas dėl komunikacijos. Beviltiškas bandymas pateikti informaciją palankesnėje šviesoje. Bet kuris normalaus lygio komunikacijos specialistas būtų pasakęs jiems nedaryti tokio manipuliavimo skaičiais, nes visa tai baltais siūlais siūta. Daug geriau pripažinti, kad nesurinkta tiek ir tiek dėl to ir to. Kažin ar čia to buvusio aktoriaus sugalvotas triukelis?

    • Musė

      Taigi zyzėte visi, kad A. Kubilius per daug „krizena“, kad pernelyg niūriomis spalvomis viską piešia, varo žmonėms depresiją, kad niekas nieko nebeperka vien todėl, kad A.Kubilius ištarė žodį „krizė“. Šekit „pozityvo“ :)

  • Arūnas

    Šemeta apie mokesčių reformą bei skolinimąsi iš TVF:
    http://www.lrytas.lt/videonews/?id=12396109691239388100
    P.S. TVF teikiama lanksčioji kredito linija, jei šalis ne mažiau kaip 3 metus vykdo TVARIĄ MAKROEKONOMINĘ POLITIKĄ. Anot Šemetos Lietuva tokią politiką vykdo tik 4 mėnesius. Gal ekonomistai pakomentuotų…

    • Valentinas

      Šitame bloge daug apie tai diskutuota, pasieškok.

      • Arūnas

        Gerbiamas Valentinai, jei tai buvo jūsų komentarai – tuomet ačiū, geriau nereikia. Geriau nepatingėsiu ir „pagooglinsiu.“ Dar kartą ačiū už dėmesį mano personai bei mano komentarams.
        P.S. Šiaip jau, Valentinai, aš į ekonomistus kreipiausi. Gal kitą kartą atidžiau skaitykite.

        • Valentinas

          Ne, tai buvo ne tik mano komentarai. Šiame bloge rašome ne tik Valentinas ir Arūnas yra ir protingų žmonių :)
          O beje, gal manai, kad Kirkilo vyriausybė vykdė tvarią makroekonominę politiką?

          • Arūnas

            Valentinai, jūs kaip kaprizingas vaikas, dievaži. Pats rašote: „O beje, gal manai, kad Kirkilo vyriausybė vykdė tvarią makroekonominę politiką?“
            Jei aš ankstesniame komentare kreipiausi į ekonomistus su prašymu pakomentuoti kas ta „tvari makroekonominė politika“, tai, manau, buvo galima susidaryti įspūdį jog aš pats nesu ekonomistas. Taip, kad jūsų klausimas ne tuo adresu. Man belieka Copy-Paste metodu pateikti jums pačiam jūsų patarimą man. Taig:
            „Šitame bloge daug apie tai diskutuota, pasieškok.“

          • Valentinas

            Arūnai, užskaitau, gerai čia mane prigavai ;)

  • romas

    Išeina apsirikom. Reikėjo Kirkilą palikti premjeru. Jis gi sakė, kad krizės nėra, o Kubilius tik žmones gąsdina. Išsigando ir akcizų su PVM-ais nemoka. Visi puikiai žino, kad norint surinkti daugiau mokesčių, reikia skatinti visus išlaidauti. Man įdomu, kiek, Artūrai, pakito jūsų krepšelis, lyginant su 2008 I ketvirčiu. Turėtumėt agituoti apsipirkti, o žinant augančią bedarbystę, reikėtų išlaidauti kokiais 5 proc. smarkiau. Ir jei ką, tai man aišku, kaip yra skaičiuojamas faktinis ir teorinis surinkimas, nepakeitus mokesčių. Matyt, kad finminas turi duomenis apie vartojimą, apie atlyginimų, eksporto sumažėjimą ir pan., o kalkuliatoriumi atlikti veiksmus nėra labai sudėtinga.

    • Valentinas

      Romai, bet juk klausimas čia yra apie tai ar vyriausybė apsimeta durniais ar galvoja, kad mes durniai, nes „pamiršo“ paminėti, kad atsiliekama nuo biudžeto surinkimo plano. Artūro reakcija yra visiškai natūrali. Akivaizdu, kad vyriausybės prščikai pabandė pamanipuliuoti informacija ir sugalvoti pozityvą.

    • romas

      Valentinai, aš irgi sutiksiu, kad reforma yra nevykusi. Bet paskaičiuoti mokesčių surinkimą esant vienai ir kitai schemai yra paprasta ir stebėtis Artūrui nėra ko. Aš manau, kad tikrai būtų surinkę dar mažiau, jei būtų nieko nedarę ir būtų surinkę daugiau, jei būtų padidinę PVM iki kokių 22 proc., o akcizus būtų didinę ne taip drastiškai. O kas žinojo kaip bus? Buvo sakančių, kad prognozė per daug pesimistinė. Net neabejoju, kad net Kirkilas būtų daręs beveik tą patį būdamas valdžioje. Aparatas negali gimdyti kitokių idėjų vien todėl, kad premjeras yra Kubilius. Skirtumai elgesyje būtų, bet nebūtų toks akivaizdus skirtumas. Politika gali duoti vaisių tik vykdoma pakankamai ilgą laiką. Juk tam visų pirma reikia perrašyti įstatymus ir poįstatyminius aktus. Valstybės aparate taupyti yra sunkiau, nei privačiame sektoriuje, nes pareigybės yra apibrėžtos įvairiais teisės aktais ir atitinka įvairias įstatymines funkcijas. Dar esu daug palikęs konservatoriams savo tolerancijos rezervų, nes pats su biurokratija darbo reikalais susiduriu. Pažįstu šitą sluoksnį, jo mentalitetą. Jei reiktų iš tos visuomenės dalies spręsti apie tautą, galvočiau, kad neturim jokios ateities.

      • Donatas

        pritariu, Romai…
        kartais pagalvoju, jei butų laimėjęs kirkilas, tai krizės juk iki šiol nebūtų :) – tik vieną dieną užstrigtų valstybės aparatas, kai baigtųsi kirkilo skolos (lengvų pinigų) rezervai :)

  • gintaras.m

    Mane tai pritrenkė kažkuriame politiniame tok-šou (Gal būt Rachlevičiaus)vieno jauno finansų ministro patarėjo mintis, kad dėl to, kad neesame šiandien blogesnėje situacijoje, nei Latvija, turime visi choru nusulenkti Šemetai. O iš kur jis žino , kad galėjome atsiduti blogesnėje situacijoje ? Negi Šemeta dievas ? Atseit algebros žinovas-statistas paskaičiavo. Bet kaip sakė klasikas Puškinas, juk ne algebra apsprendžią būtį, o apvaizda. Algebrinė-statistinė tikimybė smarkiai skiriasi nuo kvantinės-mechaninės tikimybės, kuriai didesniu laipsniu, nei pirmajai paklųsta socialiniai procesai, tame tarpe ir ekonomika su finansais. Fizikas Kubilius tai galėjo paaiškinti statistui Šemetai.

  • durdo

    Man tai čia viskas aišku.. gerb.Artūras lygina mokesčių nedarinkimą su Kirkilinio „klestėjimo“ laikotarpiu, o Šemeta lygina su tuo kas būtų, jeigų nebūtų atliktos jų naktinės reformos.. Skirtingi atskaitos taškai, todėl ir nesutapimas

  • Didžiai Gerbiamas

    Už savamokslį žurnalistą blogiau gali būti tiktai savamokslis buhalteris. Aiškint, kad mokesčiai nesurenkami dėl tarifų pakeitimo yra ne kas kita, kaip nachališka demagogija. Nes „po to“ toli gražu nereiškia, kad „dėl to“. Pavyzdžiui, PVMas 2,522 mlrd. 2008 pirmajam ketvirtyje yra tikriausiai absoliutus visų laikų rekordas. Nuo tada PVMo surinkimas beveik nuosekliai visus metus mažėjo ir ketvirtajam ketvirtyje buvo jau 407 mln. mažesnis. Iš pono Račo priskaičiuotų 670 mln. du trečdaliai išnyksta iš karto. Tai tiek tie jo palyginimai ir verti. Nors man nei Kubilius, nei biudžetas, nei Šemeta neatrodo absoliučios vertybės, bet reikia sąžinės turėt pumpuojant velniai žino kokią propagandą.

    • Didžiai negerbiamas, tikiu, kad tamsta esate ir profesionalus žurnalistas, ir profesionalus buhalteris…

      Taip pat viliuosi, kad ateityje išmoksite skaityti tai, kas parašyta, o ne tai, ką norite perskaityti.

      Tačiau, jūsų žiniai, norint lyginti, visada reikia turėti su kuo lyginti. Lyginant pajamas ar pelnus dažniausiai lyginami ketvirčiai ar mėnesiai, ar pusmečiai, ar metai.

      Jūsų gi skaičiavimai yra viisiškai matematiniai kaip ir pono A.šemetos. Jis taip pat skaičiavo panašiai: akcizą padidinsime – pajamos išaugs, PVM padidinsime – surinkisme daugiau.

      Tokie planai buvo atspindėti paties A.šemetos suplanuotame ir Seimo patvirtintame biudžete.

      Pateikdamas savo skaičiavimus, rėmiausi būtent jų pačių planais ir lyginau su vieninteliu įmanomu palyginti laikotarpiu – praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu.

      Nesakiau, kad mokesčiai nesurenkami dėl opadidėjusių tarifų, tik norėjau atkreipti dėmesį, jog teigti, kad dėl mokesčių reformos buvo surinkta daugiau yra šiek tiek neteisinga.

      Jei žinote kitą – geresnį ir patikimesnį – būdą, pasiūlykite ir pats suskaičiuokite. O jei ne, tada pats užsiimate „nachališka demagogija“ ir esate visiškas propagandistas.

      • Zero

        Pirmo kurso makroekonomikos vadovėliai rašo, kad mokesčių surinkimą galima didinti 3 būdais:
        1. Didinant mokesčius
        2. Didinant apmokestinamųjų ratą
        3. Geriau užtikrinant mokesčių surinkimą.

        Mokesčių mažinimas visada sąlygoja jų mažesnį surinkimą.
        Tiesa, didinant mokesčius X procentų, jų surinkimas tokiu pat procentu nepadidėja. Bet padidėja. Todėl jų nepadidinus, būtų surinkta žymiai mažiau, nei surinkta dabar. Tuo esu įsitikinęs 100 proc.
        Mokesčių mažinami norint stimuliuoti ekonomiką, bet tokiu atveju reikia iš karto galvoti, iš ko bus padengta skylė. Galima skolintis, mažinti išlaidas ir pan.

  • Dalius

    „Pateikdamas savo skaičiavimus, rėmiausi būtent jų pačių planais ir lyginau su vieninteliu įmanomu palyginti laikotarpiu – praėjusių metų pirmuoju ketvirčiu.“

    Mielas Račai, gana absurdiškas lyginimas čia išeina. Prieš metus apie krizę nieks nesapnavo, darbuotojų trūkumas visur buvo, o dabar praktiškai visas nekilnojamojo turto sektorius bankrutavęs. Todėl lyginti galima, kad surinkta 700 mln. mažiau, tačiau potekstėje kaltinti dėl to Kubiliaus vyriausybę ar mokesčių reformą yra mažų mažiausiai negarbinga, juolab kai ir pats buvote šios reformas šalininkas.

    • Mielas Daliau, tik viena pastaba – kai sakote, jog prieš metus apie krizę niekas nesapnavo, tikriausiai turite galvoje save?… Nekilnojamojo turto krizę, jei ką, buvo galima įžvelgti jau 2007 pabaigoje.

      O kai dėl mokesčių surinkimo ir reformų – taip, aš esu daugumnos šios Vyriausybės soprendimų šalininkas, tačiau tai visiškai nereiškia, kad turiu pritarti kvailam PR’ui.

      • Zero

        Niekas nesapnavo – tai reiškė, kad visa šalis dar buvo vartojimo euforijoje ir švaistė pinigus į visas puses. Visi buvo įsitikinę, kad po įstojimo į ES, ekonomika tik augs. Reikia žiūrėti ne ką galvojo vienas ar kitas individas, o kokia buvo pilos masės nuotaika.

      • Dalius

        Jei „sapnavo“, kad bus krizė jau 2007 m. pabaigoje, tai kodėl niekas nesiėmė jokių priemonių jai pasiruošti? Kodėl tuomet vyriausybė nesukaupė jokio rezervo – priešingai ištaškė visą biudžetą? Kodėl bankai neprisuko paskolų kranelių?

        Turbūt visi galvojo, kad krizė dar bus negreitai, vadinasi – nelabai sapnavo apie ją dar.

  • Benedikta Vaivadaitė

    Turint omenyje planuojamą interpeliaciją A.Šemetai, gal jau laikas svarstyti, kas galėtų Finansų ministro pareigas eiti geriau?

    Šiandien dar peržiūrėjau įvairių laidų įrašus, kur interviu yra davęs A.Šemeta, ir neįmanoma buvo nepastebėti, kad žmogus jau palūžęs… t.y. nelabai žino, kaip dabar elgtis reikėtų.

  • aušra maldeikienė

    Vis dėlto viskas nėra taip paprasta. Tų viešųjų ryšių specialistų žodžiai gal ir neskamba, bet ekonomikos požiūriu nelabai korektiška ir kritikas ir lyginimas: tikrai tai, kad nesurenkama nereiškia, kad tai reformos pasekmė. Filosofinė problema, kuri vadinasi „po to nereiškia, kad dėl to“. Manyčiau, kad jei nieko nebūtų daryta būtų dar blogiau. Kita vertus per 18 metų Lietuvoje sukurta mokečių sistema yra tokia savotiška ir ydinga, viešojo sektoriaus išlaikymą permetanti iš esmės darbui, kad problema būtų, ar ją taisyti per krizę, ar laukti naujo pakilimo. Manyčiau geriau anksčiau, nei vėliau…
    Tvari plėtra kalba apie subalansuotą ir darnų ekonomikos vystymą, kuris geba gana stabiliai priimti išorinius iššūkius. Mūsų ekonomika tikrai nėra tokia (nemanau, kad dabar turime kokių gerų tendencijų) dėl labai daugelio dalykų (verta pažiūrėti Eurostato svetainėje statistiką). Pavyzdžiui, vein labai didelė atskirtis reiškia labai išbalansuųotą erdvę.

    • romas

      Man įdomus būtų jūsų pasvarstymas, ar įmanoma mažesnė socialinė atskirtis su tokia gamybos struktūra? Juk atlyginimas siuvėjai įeina į suknelės kainą. Lietuvei siuvėjai yra sunku konkuruoti su siuvėja vietnamiete. Aišku, kad siuvyklos savininkas galėtų gauti mažiau pelno ir išdalinti dar po 100 litų, bet ar tas labai pagerintų vaizdą?

  • aušra maldeikienė

    Dėl Šemetos. Tikrai ne minties galiūnas, bet aš kažkaip nematau, kuo keisti. Elgiasi logiškai, aiškiai dėsto, ką darys ir tai bando daryti. Bent kol kas nepastebėjau, kad meluotų (kaip buvo, kai jis prie Vagnoriaus šmugeliavo einamosios sąskaitos skaičiukus kartu su dabartine savo žmona, kuri tada tarnavo jo atstove spaudai).
    Tokiu tempu smunkant ekonomikai joks finansų ministras nebus geras. Klausimas kitas, kai reikalaujama kurti pagalbos verslui planus, norėčiau sužinoti kieno sąskaita? Vėl naujos lengvatos kontrabandininkams ir teisęė prekiauti be kasos aparatų. pateikiant tai, kaip gelbėjimo ratą?

    • nerijus

      Dėl Šemetos- pritariu. Nėra, kuom pakeisti.
      O ir niekas šio darbo, šiuo metu, nesiimtų.
      Rizika.

    • Orka

      Miela Aušra,
      Dėl mokesčių nesiginčysiu. Butų daugiau ar mažiau keliais šimtais milijonų, ne taip ir svarbu. Sekančius tris mėnesius minusas bus maždaug po 1 mlrd. Pamatysite.
      Kas toliau, aš nežinau.
      Manau, kad didžiausią smūgį sudavė besaikis Kubiliaus, būtent Kubiliaus, krizenimas.
      Žinau daugybę žmonių, kurie ėmė tiesiog neadekvačiai taupyti, nes Kubilius sakė, kad bus blogai.
      Mano šefas įsakė man atleisti 20% darbuotojų ir sumažint algas 20% likusiems. Dėl viso pikto, vien dėl to, kad krizė. Dabar gavom užsakymų, nėr kam gamint, po vieną priimam atgal. Mes neparduodam Lietuvoj nieko, viskas išvažiuoja į Skandinaviją. Ten lyg ir atsigavimas dėl vyriausybių vartojimo skatinimo…
      Didžiausios dabartinių klaidos – kaltų paieškos, primityvus noras apsidrausti nuo nepopuliarumo, pranašaujant dar blogesnius laikus, susikonsentravimas į buhalterines, algebrines biudžeto pajamų paieškas…
      Kažkas iš politikų, berods Kėdainių karaliukas, yra sakęs: šios vyriausybės problema, kad joje nėra verslininkų. Mano vienas kažurio ekonominio dalyko dėstytojas mus mokydavo, kad geru ekonomistu nebūsi, nepastovėjęs Gariūnuose. Atrodo, kad šita vyriausybė net nenutuokė, kokia bus tautos reakcija. O kur dar Keinso teorija apie vartojimo skatinimą, ypač mūsų ne ypač išprususioj visuomenėj?
      Vietoj to, kad pasidaryt ilgalaikę verslo išlaikymo ir gaivinimo strategiją, jie naktimis keitė mokesčių sistemą. Kokiam velniui? Gali kokią nori sistemą taikyt, jei dauguma nustoja vartoti, gaminti… Atsigavimas, kaip žinia, buna lėtas lėtas.
      Saulėlydis kol kas man patinka. Bet ir tas, kaip mano senelis sakydavo, kaip mirštančiam…
      Be abejo didžiausia kaltė – pasaulinei krizei. :)

      • GIGA

        Nu pvz su šefu,tai šiaip sau-gal jis ribotas?Gi bėgo žmonės euriukų pirkti po Glavecko pasamprotavimų net nepagalvoję kada tą eurą įvesim?Kubilius inkščia apsidrausdamas,jei krachą patirs jo reformos.kaip sakė Mauzeris su Sūrskiu-blogo Kirkilo korta jau buvo iki rinkimų,dabar vyriausybei atsiskaitant ir vėl blogas Kirkilas…

        • Orka

          GIGA, tai ribotas, ir pats žinau. Bet kiek tokių ribotų be jo? Keisčiausia, kad tokiems ribotiems neblogai sekasi. :)

          • GIGA

            Visgi nežiūrint visa ko,manau,Kubiliaus verkšlenimai,tikrai,mažiausia mūsų visų problema,grėsmė ar prielaida

          • Orka

            GIGA, nesakau, kad verkšlenimas – problema, grėsmė ar prielaida. Problema – staigus vartotojų įpročių kitimas nevartojimo link, to pasekoj sumažėjusi gamyba vidaus vartojimui. Prie finansinės krizės, NT burbulo sprogimo, smunkančio eksporto prisidėjo psichologinė ataka prieš rinkos dalyvius, raginanti taupyti, o ne vartoti, dėl zloto kritimo + padidėjusių akcizų ir PVM išaugęs vartojimo prekių importas, sumaištis mokesčių politikoj ir t.t.
            Kažkas juk turi tempti ekonomiką, ne vien ją žlugdyti.

  • aušra maldeikienė

    To Romas
    Esate teisus. Lietuvos ūkio struktūra kartoja azijietišką, bet neįmanoma, kad čia darbas būtų pigesnis, nei ten. Taigi, turime iš pirmo žvilgsnio neišprendžiamą dilemą. Kita vertus, tas pats Kubilius su Sekomku (panašu, kad va čia tai tikrai beviltiškas ministras) anksčiau kalbėjo apie žinių ekonomiką. Tiesa, ji buvo suprasta, kaip kuo daugiau parduotų kompiuterių. Panašiai problemos sprendžiamos ir dabar — viena priemonė, technokratikšas pasaulis, etc.Dėkui Dievui, esu nebejauna, — taigi galiu išlikti ir kažkaip išgyventi ir Lietuvoje. Jei būčiau jauna, tai po dabartinės Aukštojo mokslo reformos, kuri ir bus tikroji vinis į šalies kartą, matyt emigruočiau.
    Nesu pesimistė, bet ši šalis atrodo pralošta. Kai didžiuojamasi, kad vagi ir nemoki mokesčių (ir tai labai rimtai pateikiama, kaip solidus argumentas, pavyzdžiui, diskusijose dėl progresinių tarifų) nereikia norėti stebuklo, arba, nereikai norėti vadinamosios tvarios plėtros.

    • Marius

      Miela Aušra,
      dėl vinių į karsta dėl aukštojo mokslo reformos, aš Jūsų vietoj susilaikyčiau, nes jei nieko nedarysime, tai supūsime net neužkasti
      bambėti galime, bet aš tuos žmones palaikau, nes jie bent jau bando išjudint, šiandien universitetai yra paversti senelių prieglauda garbiems profesoriams, akademikams ir tt. ir tas kelias veda į niekur, moksle mes nieko nekuriam ir dar pora metelių, tai net nebebus kam ir dėl ko tos reformos daryt…

  • aušra maldeikienė

    To Romas
    be abejo, jei kapitalas mokėtų ne 11 proc. vidutinius mokesčius nuo gauto pelno, o darbas virš 50 proc., tai padėtis būtų geresnė. Naujoji Kubiliaus sistema lyg ir iš pradžių bandė apie tai kalbėti, bet paskui viskas buvo panaikinta.

  • Saulės spindulėlis

    Didžiausia melagystė yra statistika. Kaip pasuksi, taip ir bus geriau :)

    • Tomas

      Oru prognozė su statistika neturi nieko bendro :)

  • filosoffas

    To aušra maldeikiene

    Ar „tvari ekonomika“ tai ta pati „steady state economy“?
    Gal gerbiama Aušra pakomentuotų?

    ir mano senas komentas:

    Keletas sakinių apie ekonomikos augimą. Ekonomika lyg ir auga, bet… paimta iš: http://www.steadystate.org/CASSEDownsides.html
    Uneconomic Growth
    The definition of uneconomic growth is growth that produces higher costs than benefits. The United Nations has documented examples of five types of uneconomic growth:
    · jobless growth, where the economy grows, but does not expand opportunities for employment;
    · ruthless growth, where the proceeds of economic growth mostly benefit the rich;
    · voiceless growth, where economic growth is not accompanied by extension of democracy or empowerment;
    · rootless growth, where economic growth squashes people’s cultural identity; and
    · futureless growth, where the present generation squanders resources needed by future generations.
    Gal būt reikia paradėti mastyti apie visiškai skirtingus sprendimus negu mums siūloma dabar? Ekonomikos augimas turi savo ribas, ir panašu kad prie jų jau priartėjo. Galiausiai kas nenorėtu mažiau dirbti ir daugiau ilsėtis? Pelnas reikalauja darbo. Didelis pelnas reikalauja daug darbo. Kodėl ekonomistai Lietuvoje net nekalba apie stabilią (steady state )ekonomiką? Labai norėčiau išgirsti Aušros Maldeikienės (ir ne tik jos) nuomonę. Aušra atsiliepkit. Kažkada čia vyko beveik karas o dabar tylu…

    • Valentinas

      Mielas filosofe,
      Manau kadangi produktyvumo prasme esame labai atsilikę, tai mūsų ekonomikos augimas dar nepasiekė savo ribos.

      • romas

        Kai Lietuvoje yra diskutuojama ne kaip geriau renovuoti namus, o kaip renovuoti neapsimoka, kažin ar yra kokios erdvės produktyvumo augimui. Esam labai konservatyvūs, bijom naujovių, bijom rizikuoti. Gal pastebėjot, Lietuvoje nebūna idėjų, kurioms tauta pritartų. Kai tik pradėjom galėti protestuoti, protestavom prieš AE. Dabar protestuojam prieš GMO, renovaciją, šiukšlių deginimo įmonę, naujus savartynus ir t.t. Viską galima daryti blogai, bet juk ir gerai galima. Tie dalykai Europoje yra pripažįstami pažangiais, bet tūlas lietuvis geriau automobilį nusiplaus savo sodo sklype, nelegaliai filtruos kanalizaciją į gruntą, degins šiukšles ir žolę, teršdamas kietosiomis dalelėmis atmosferą, išsilups katalizatorių iš automobilio ir kovos su GMO.

        • GIGA

          Manyčiau truputį netaip:
          1.Pas mus jei kas nors ir degins šiūšles ar kurs naują savartyną,tai su „atkatu“
          2.Visą tai bus atlikta be menkiausio dialogo su visuomene-paėmus „atkatą“ primesim tautai tai kaip norim
          Šiek tiek ne į temą bet prisimenu taip vadinamą Andrikienės laiką.Pasakė bus taip ir taškas.Žmonės subruzdo,sujudo.Politikai pamatė,kad gal nelabai gerai-sako kaip dabar Kubilius,reikia dialogo su visuomene.O kaip kažką pabandė „dialoguot“ tapo aišku,kad žmonėms „dzin“-jiems nepatiko toks primetimas.Vat ir viskas

        • GIGA

          truputį ne taip:
          1.Pas mus jei kas degins šiūkšles ar renovuos namus,tai tą darys būtinai su „atkatu“
          2.Politikai paėmę „atkatą“,pradės visą tai prakišinėt žmonėms ignoruodami bet kokią kitą nuomonę.
          Šiek tiek ne į temą,bet prisimenu taip vadinamą Andrikienės laiką-pasakė bus taip ir taškas.Žmonės subruzdo,tada pasigirdo politikų kalbos,jog reikalingas dialogas su visuomene (ale Kubilius,bet irgi ne laiku).Ir jau būtų tą laiką atsukė atgąl,bet „bedialoguojant“ pamatė,kad žmonėms „dzin“-jiems nepatiko tik pats įžulaus primetimo faktas

          • romas

            GIGA, man Andrikienės laiko istorija buvo labai juokinga. Koks skirtumas kiek parašyta ant ciferblato? Galima buvo eiti į darbą valanda anksčiau ir nedaryti iš to problemos, bet viskas buvo pateikta taip, lyg Andrikienė būtų dieną sutrumpinusi. Pagrindinė problema, kad nesinorėjo asocijuotis su Europa. Čia pat, už Lietuvos sienos, lenkai kitu laiku iki šiol gyvena ir nemiršta dėl nuovargio ir per trumpos dienos:)

        • GIGA

          bet tikiuosi,Romai,supratai,ką tuo norėjau pasakyt

          • romas

            GIGA, norėjau pasakyt, kad skandalai yra žurnalistų duona. Lietuva neturi savo smegenų ir dažniausiai mąsto žurnalistų smegenimis. Nepastebėjau demonstracijų kilusių iš apačios dėl Andrikienės laiko. Ta istorija irgi atitinka tezę, kad Lietuvoje nebūna idėjų, kurioms tauta (žurnalistai) pritartų. Ir sakyčiau ne tiek čia patys žurnalistai ką nors lemia. Labiau vyksta interesų grupių kova. Pvz. kovą su namų renovacija tikrai kas nors pafinansuos. Bus finansuojama ne tik antireklama, bet ir valdininkų sabotažas. Iki šiol buvo viskas daroma, kad Lietuva degintų kuo daugiau dujų. Numatomi pirkti dujų kiekiai jau suplanuoti. Kadangi kalba eina apie milijardus ir pelnus siekiančius šimtus milijonų, vienas kitas šimtas tūkstančiu (gal ir dešimčių užteks) krizės laikotarpiu atras savo kišenes. Jei Europa neturėtų žalių idėjų, mes išviso apie jokias renovacijas net nekalbėtume.

  • GIGA

    Aš tai perskaičiau labai įdomų R.Vainienės komentarą,.kad yra du gelbėjimosi keliai-arba realus biudžetas(ta prasme ne deficitinis) arba atsisakymas visų ES investicijų,nes jos sukuria infliacinę aplinką.Kaip sako Arūnas,gal ekonomistai galėtų pakomentuoti,nes skamba įdomiai,bet nelabai galiu suprast,kodėl tai yra kelias iš krizės?

  • filosoffas

    TO Valentinas
    Gerbiamas Valentinai, sutinku kad produktyvumas Lietuvoje, yra žemesnis nei pav, JAV, bet klausimas apie ekonomikos augimą yra ne Lietuvai o visai Planetai. Klasimas: kiek metų gali tęstis stabilus +3proc planetos BVP augimas?
    Antras klausimas: kuo tai baigsis planetai?
    Trečias filosofinis klausimas: ar ekonomikos augimas yra gėris?
    Siūlau vertinti situacija šiek tiek ilgesniame laiko periode nei vienas šimtmetis…

    • Orka

      Mielas filosoffe,
      ko jūs čia taip toli, už kelių šimtmečių? Ar jums baisiai rūpi homo sapiens išlikimas po kokių 500 metų?
      Nepamirškite, kad ir toje augančioje po 3% per metus ekonomikoje taip gerai, kaip mes gyvena max. 20 %. Likusieji 80 % dažniausiai nedavalgę ir daugelis miega po atviru dangumi. O gal tegu taip ir lieka? Mes neaugame, anie viens kitą žudo…
      O jei ne, tai kada ir kam reikia sustoti? Gal reikėjo viduramžiais ar tarpukary?

    • Valentinas

      Gerbiamas folosofe (kažkada save irgi vadinau šitaip :)
      Kadangi esu optimistas tai manau, kad žmonija jūsų keliama problema išsispręs savaimi. Žmonija visada išsprendžia problemas su kuriomis susiduria. Pvz, kai miestai skendo arklių mėšle buvo išrastas automobilis. Kai baigiasi nafta, mes jau išradinėjame gyvenimą be naftos. Taip kad viskas bus gerai.

  • linius

    mokesčių reforma buvo daroma tam, kad surinkti į biudžetą papildomai 1,79 mljrd. lt……bet surinkta 330 mljn mažiau, tai reformos rezultatas -2,12 miljardų!!!!!!! aš tai skaičiuoju taip kaip vykdant reformą skaičiavo pats šemeta su kubilium….

  • Regis

    Dėl kuro akcizo jau nuo pat pradžių buvo aišku, kad tai klaidingas sprendimas, bent jau tikrai dėl benzino ir dyzelino. Dujų taip paprastai kontrabanda neatveši, be jos ir taip buvo menkai apmokestintos.

    Dėl PVM lengvatų naikinimo irgi visiškai neaišku kodėl tai buvo daroma. Surinkt daugiau pajamų – abejoju, dėl to, kad kažkas PVM’ą laiko šventu mokesčiu ir jo mažesnės reikšmės kelia vidinių nepatogumų – greičiausiai.

    Dėl didesnių akcizų alkoholiui – patys matom rezultatus. Gamyklos stabdo gamybą, darbuotojai arba eina visai iš darbo, arba bent jau neapmokamų akcizų…

    Reziumė. Aš asmeniškai turiu tik vieną klausimą. Kas asmeniškai atsakys už klaidingus sprendimus kurių pasekoje LR biudžetas nesurenka ne dešimtis, o šimtus milijonų litų? Niekas. Ir niekam neįdomu bus.. Žymiai įdomiau padiskutuot apie keliones, naujus automobilius, nu gal maksimum apie kokios gamyklos privatizaciją ar valdovų rūmus.

  • Rūta

    Miela Aušra,
    atsiprašau, jog ne į tema, tik norėjau užduoti du klausimus:
    1.Kada sulauksime jūsų trečioji vizito į žinių radiją, kur jūs neisteriškai ir blaiviai sudėliojate akcentus?
    2. Būtų įdomu sužinoti, kuo baigėsi vokelių skandalas policijoje, kurį jūs užkūrėte.
    Ačiū ir sėkmės

  • filosoffas

    To Orka
    Gerbiama Orka, čia: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=21766488 apie ta pati ką ir aš sakau. Kapitalizmas ne vakar prasidėjo.. ir dar galbūt ačiū Dievui kad tik mes tokioj ekonomikoj gyvenam o ne visa žmonija.. Su tokiu vartojimu mes visi gyventume ant didelio sąvartyno.

  • Linas

    Keletas pastebėjimų.1.Be abejo šis FM pranešimas ne kas kita,o priemonė,kaip jie supranta,pagerinti vartotojų nuotaiką.Rezultatas,aišku,nulinis.Visiškai pritariu A.R.,kad tokie FM lyginimai laužti iš piršto,lyginti galima būtų nebent su 2008m.I ketvirčiu,nors situacija šiandien – kita.Kaltinti dėl to vien Kubiliaus nereiktų,neabejoju kad niekas kitas čia jokių stebuklų nebūtų padaręs.Todėl keisti dabartinės vyriausybės ar atskirų ministrų dar ne laikas,nors jų likimas šiaip at taip nulemtas,deja.2.Totalinei Kirkilo kritikai nepritariu ta prasme,kad nuolat kartodami žodį „krizė“objektyviai mažiname vartojimą,kertame pasitikėjimą valstybės finansais,o tai skaudžiai atsiliepia ekonomikai.Manau,kad krizė didele dalimi yra psichologinio pobūdžio,nors,aišku,ne tik.Todėl kaltinti Kirkilą,kad jis atseit nekėlė panikos,nesudarinėjo rezervų,yra šiek tiek demagogiška.3.Prieštarauju Kubiliui dėl jo noro ženkliai mažinti valst.investicijų programą,nes kaip teisingai pastebėjo Vainienė,dėl to neteksime didelės dalies ES paramos,o ir iš viso nebeaišku,kokiomis priemonėmis gaivinsime ūkį.Tas visaapimantis noras žūt būt subalansuoti biudžetą,dėjant ant viso kito,tai – kelias į niekur.Bankų kreditai tai – fikcija,nes niekas dar nenusprendė,kaip tai funkcionuos,bijau,kad į realų sektorių pinigai neateis.