Kodėl klysta valstybės biudžeto planuotojai?

Sausio mėnuo – praėjusių metų veiklos apibendrinimo ir finansinių rezultatų skelbimo metas. Jau, pavyzdžiui, žinome, kad 2005 metais Lietuvos ekonomika augo sparčiau, nei prognozavo dauguma ekspertų, o bendrasis vidaus produktas pernai, palyginti su 2004-aisiais išaugo 7,3 procento.

Žinome ir tai, kad pernai, bene pirmą kartą Lietuvos istorijoje pelningai dirbo visi šalyje veikiantys bankai, o bendras jų pelnas 2005 metais ūgtelėjo beveik penktadaliu ir viršijo 350 mln. litų.

Gerokai daugiau pelno pernai, palyginti su 2004-aisiais, uždirbo Kėdainių „Lifosa“, daugiau nei keturis kartus išaugo „Vilniaus degtinės“ pelnas, 50 proc. daugiau pelno gavo „Grigiškės“.

Nors ir su vienu reaktoriumi dirbdama Ignalinos atominė elektrinė pernai sugebėjo uždirbti 13,5 mln. litų pelno, o trečdaliu mažiau naftos išgavusios „Geonaftos“ pelnas ne tik kad nesumažėjo, o net šiek tiek ūgtelėjo.

Šiame, dažniausiai gerų rezultatų skelbimo fone mažokai dėmesio susilaukė Finansų ministerijos pranešimas apie valstybės pajamas.

Paskelbtus rezultatus neperdedant galima pavadinti įspūdingais. Pasirodo, į nacionalinį biudžetą pernai buvo gauta net 1,5 mlrd. litų neplanuotų pajamų. Palyginimui galima pasakyti, kad 2004 metais neplanuotų pajamų į biudžetą gauta kiek mažiau nei 500 mln. litų, o 2003-aisiais – vos 68 mln. litų).

Matant tokius neįtikėtinus pokyčius, natūraliai gali kilti klausimas kokie yra pagrindiniai tų neplanuotų pajamų šaltiniai ir kodėl Vyriausybė, rengdama biudžeto projektą nesugeba tų šaltinių įvertinti.

Atsakymų galima bandyti paieškoti Finansų ministerijos puslapyje, kuriame pateikiama nacionalinio biudžeto pajamų išklotinė.

Iš jos matyti, kad daugiausiai neplanuotų pajamų į nacionalinį biudžetą pernai buvo gauta iš pridėtinės vertės ir gyventojų pajamų mokesčių – atitinkamai 356 ir 369 mln. litų.

Dėl pridėtinės vertės mokesčio Finansų ministerija galėjo apsirikti, ypač turint galvoje, kad 2004 metais pajamos iš mokesčio buvo net 700 mln. litų mažesnės nei planuota. Tiesa, net ir tai sunkiai paaiškina, kodėl, augant ekonomikai, šių metų PVM surinkimo planas buvo net 143 mln. litų mažesnis nei pernykštis.

Tačiau situacija su gyventojų pajamų mokesčiu kiek kitokia – jau 2004 metais šio mokesčio buvo surinkta 20 procentų arba 522 mln. litų daugiau nei planuota, tačiau šių metų plane, palyginti su 2004 metais buvo numatytas vos 4,6 procentų augimas. Juk ekonomikos augimo prognozės buvo žinomos, taip pat buvo žinoma, kad didės kai kurių vadinamųjų biudžetininkų atlyginimai, o ekonomikos ekspertai jau senokai kalbėjo, kad didėjant emigracijai, darbdaviai bus priversti didinti atlyginimus.

183 mln. litų neplanuotų pajamų gauta iš pelno mokesčio. Finansų ministerija teigia, jog taip atsitiko todėl, jog sėkmingai dirbti pradėjusi „Mažeikių nafta“ sumokėjo 170 mln. litų pelno mokesčio. Su tokiu paaiškinimu galima sutikti.

Tačiau žinant, jog pernai pelno mokesčio buvo surinkta 29 proc. daugiau 2004-aisiais ir turint galvoje, kad praėjusieji metai „Mažeikių nafta“ buvo dar sėkmingesni, šiek tiek keista matyti, kad šių metų biudžete planuojamos pajamos iš pelno mokesčio yra vos 12 proc. didesnės nei pernai.

Keistokai atrodo ir dar kelios praėjusių metų biudžeto pajamų eilutės.

Antai, pavyzdžiui, nacionalinio biudžeto pajamos iš patalpų nuomos pernai viršytos 75 proc. (15 mln. litų), pajamos iš įmokų už mokslą aukštosiose mokyklose – 45,5 proc. arba beveik 80 mln. litų, ilgalaikio materialiojo turto realizavimo pajamos planą viršijo 87,6 procento (65 mln. litų), o „kitų neišvardytų pajamų“ gauta dvigubai daugiau nei planuota – iš viso 103 mln. litų.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kas čia tokio – visi juk gali apsirikti. Tai tiesa, tačiau keista, kad klaidos kartojasi: 2004 metais nacionalinio biudžeto pajamos iš patalpų nuomos ir įmokų už aukštąjį mokslą taip pat buvo atitinkamai 59,9 proc. ir 51,5 proc. didesnės nei planuota, ilgalaikio materialiojo turto realizavimo pajamos planą viršijo 3 kartus, o „kitų neišvardytų pajamų“ buvo gauta 2,5 karto daugiau.

Dar keisčiau, kad visų paminėtų pajamų pernai surinkti kažkodėl planuota mažiau nei 2004 metais. Įspūdis toks, kad biudžeto rengėjai nežino, kiek turto valstybė parduoda, kiek jo nuomoja ir kiek Lietuvoje yra studentų. Tiesa, gal tiksliau reikėtų sakyti ne valstybė, o savivaldybės, nes jų pajamos iš turto nuomos ir jo realizavimo pernai buvo atitinkamai 4 ir 8 kartus didesnės nei planuota, o „kitų neišvardytų pajamų“ gauta beveik 32 kartus daugiau (vietoj 1,3 mln. litų – 41,2 mln.).

Jei tokias klaidas dvejus metus iš eilės darytų privačios įmonės finansininkas, vargu ar jis toje pačioje įmonėje liktų ir tretiems metams.

Grubiai klystančių valstybės biudžeto planuotojų iš pareigų atleisti kol kas atrodo niekas neketina. Gal todėl, kad jie klysta specialiai?

(2 balsų, vidurkis: 3.00 iš 5)
Loading...