Prezidentė – A.Brazausko mokinė?
… Esu šiek tiek pasimetęs…
Prieš pusantrų metų, net prezidentui, kuris didžiąją dalį savo antrosios kadencijos praleido stebėdamas įvykius iš už prezidentūros užuolaidų, pakako drąsos ir sveiko proto sustabdyti Seimo dundukų priešrinkiminį siautulį.
Šiandien gi prezidentė, kuri kaip viesulas įsiveržė į Lietuvos politinį gyvenimą ir, atrodė, yra pasirengusi savo veikloje vadovautis sveiku protu, viešai remia tų pačių Seimo dundukų priešrinkimines klejones.
Jeigu prekybos centrai ir toliau didinsis pelnus būtiniausių maisto produktų kainų sąskaita, Prezidentė svarstys galimybę prekybininkų antkainius reguliuoti įstatymu.
Tai – citata iš pirmadienio paskelbto pranešimo spaudai po prezidentės D.Grybauskaitės susitikimo su Konkurencijos tarybos vadovu J.Rasimu, kuriame pastarasis informavo šalies vadovę apie „nepateisinamą vartotojų išnaudojimą“.
Gražu, kaip ir 2009 metų kovo 17-ąją, kada norėjosi ploti lietuviškam konservatyvizmui ir liberalizmui ir kartu verkti dėl Lietuvos politinies minties kvailumo.
Tada artėjo Prezidento rinkimai, dabar artinasi savivaldos rinkimai.
Todėl galiu suprasti ir konservatorius, ir socialdemokratus: jie 2009 kovą balsavę už, o po to balandį – prieš, šiandien vėl gali balsuoti ir taip, ir anaip. Nes rinkimai artėja.
Suprasčiau net jei koks E.Masiulis iniciatyvą dėl antkainių ribojimo paremtų: siūlymas kompensuoti „Star 1“ keleivių nuostolius ir antkainių ribojimas, mano supratimu, nuo liberalizmo yra lygiai tokiu pačiu atstumu (skirtumas gal tik tas, kad „Rimi“, „Iki“ ar „Maxima“ veiklai, priešingai nei „Star 1“ aveju E.Masiulis licencijos neišdavė).
Tačiau prezidentės iniciatyvos nesuprantu. Rinkimai toli, reitingai dideli, pažymų dėl grėsmių nacionaliniam saugumui VSD dar, atrodo, nenešioja.
Suprantu, kad reitingai įpareigoja, tačiau populizmas nėra geriausias būdas tuos reitingus išlaikyti. Ypač – jei tikrai rūpiniesi valstybės ateitimi, jos ekonomikos stabilumu ir piliečių gerove.
Nenorėčiau tikėti, kad pirmadienio pareiškimu D.Grybauskaitė liudija, jog, kaip ji pati sakė, buvo A.Brazausko mokinė. To A.Brazausko, kurį išauklėjo ir išpuoselėjo sovietinė planinė sistema. Sistema, kurioje nebuvo rinkos, nebuvo konkurencijos, o geriausiai viską žinojo partija. Ji sprendė, kiek turi kainuoti pienas, silkė, šlapia dešra ir kaliošai.
Šiandien spręs D.Grybauskaitė? Kartu su rinkimams besirengiančiais J.Razma ir A.Butkevičiumi?
Ačiū, gal jau nebereikia.
O reikėtų visai nedaug. Pavyzdžiui, kartu su tuo pačiu J.Rasimu, parengti Konkurencijos įstatymo pataisas, kurios padidintų konkurenciją prekybos ir galbūt perdirbimo sektoriuose.
Galbūt reikėtų dar kartą atidžiau pasižiūrėti į prekybos tinklų ir gamintojų santykius reguliuojančius įstatymus ir imtis priemonių, kad tų įstatymų būtų laikomasi. Ypač tų nuostatų, kurios susijusios su atsiskaitymais, paslėptais mokesčiais.
Galima būtų grįžti ir prie diskusijų dėl didžiųjų prekybos tinklų darbo laiko. Nes grįžti prie jų statybų vietos, deja, jau nebeįmanoma.
Konkurencijos taryba, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Mokesčių inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Ne maisto produktų inpsekcija ir dar galybė kitų institucijų – štai kas turėtų rūpintis ir kainomis, ir antkainiais.
Jei jos nepajėgia to daryti, tai kam tada jos iš viso reikalingos. Gal geriau jų visų atsisakyti, o už sutaupytas lėšas kompensuoti gyventojams maisto prekių brangimą. Juk pinigai būtų tie patys. Gal net liktų kitoms reikmėms.
Nes kam reikalingos įstatymų vykdymą kontroliuojančios institucijos, jei viską kontroliuoti imsis prezidentė?
Bet ar suspės?
Juk Lietuvoje ne tik maisto produktų kainos didelės.
Benzinas – brangesnis nei Estijoje ar Liuksemburge, rūbai ir avalynė – brangesni nei Londone ar Berlyne, alus Vilniaus baruose – gerokai brangesnis nei Prahoje, o butai – vis dar brangesni nei Rygoje.
Gal prezidentė pasiūlys apriboti ir šių produktų antkainius?
O gal geriau net ne riboti, o tiesiog imti ir nustatyti.
Kaip tais gerais A.Brazausko laikais…