Naujosios Sąjungos viešieji ryšiai: visiško kvailumo ribos link

Apie Naujosios Sąjungos viešuosius ryšius esu rašęs gana daug.

Apie A.Paulausko rinkimų kampanijos pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį etapus, apie tai, kur būtų Lietuva, jei nei A.Paulauskas ir jo šlovingoji NS.

Taip pat apie puikią ir labai tikrovišką NS reklamą

Bet jie nepavargsta…

Įspūdis toks, kad bando sugalvoti ką nors tokio kvailo, kad niekas nebegalėtų perspjauti…

Štai paskutinis pavyzdys (ištrauka iš Naujosios Sąjungos pranešimo spaudai):

Kaip vieną iš priemonių, kurios galėtų nežlugdyti, bet skatinti ekonominį atsigavimą, socialliberalai siūlo steigti Nacionalinį komercinį banką.

Prisidengdami krize, komerciniai bankai vis dažniau atsisako skolinti arba nustato nepagrįstai aukštas palūkanų normas, dėl to verslo įmonėms trūksta apyvartinių lėšų ir jos priverstos stabdyti veiklą. Manome, kad Vyriausybė šioje situacijoje neturi išlikti pasyvus stebėtojas, bet privalo imtis iniciatyvos ir steigti Nacionalinį komercinį banką, kuris kredituotų Lietuvos įmones bei gyventojus“, – teigia A.Paulauskas.

Socialliberalai įsitikinę, kad Vyriausybė turi padėti savo piliečiams, jeigu privatūs bankai negali atlikti savo funkcijų pilna apimtimi. Lietuvos Vyriausybė, sekdama ES šalių senbuvių pavyzdžiu, turi ne tik gąsdinti krize, bet ir užimti aktyvią ekonomikos skatinimo poziciją, turi nebijoti skolintis ir investuoti į ūkį.

Labai norėčiau išgirsti iš A.Paulausko, kas turėtų būti šio banko akcininkai, iš kokių lėšų būtų formuojamas šio banko įstatinis kapitalas ir kokiomis lėšomis ir kokiomis palūkanomis jis „kredituotų Lietuvos įmones bei gyventojus“.

O gal Naujosios Sąjungos nariai savo santaupas suneštų, A.Paulauskas dar savo namą su tvora užstatytų ir skolintų be palūkanų?

Suprantu, kad labai gūdu yra skendėti užmarštyje, kai dar visai neseniai vaikščiojai raudonu kilimu ir svajojai apie prezidentūrą, bet gal vis dėlto nereikėtų dėl žlugusių svajonių tapti klounu…

Nes nuo nacionalinio komercinio banko, prisimenant „12 kėdžių“, nebetoli iki privataus žvakių fabrikėlio…

(8 balsų, vidurkis: 4.50 iš 5)
Loading...
  • Anonimas

    Aš stebiuosi, kaip NS vis dar nepasiduoda. Taigi partija visiškai be jokio veido. Net tokios partijos, kaip TT, Valstiečiai, ar DP turi taim tikrą (nors ir populistinę), Lietuvos viziją, elektoratą ir pan. NS turi tik vieną – Paulausko šypesną.

  • Anonimas

    Na nereikia nuvertinti idejos, ji tik is pirmo zvilgsnio atrodo keista. Kam tada saliu vyriausybes perima banku kontrole, jei ideja, jog banko savininkas gali buti valstybe yra kvaila?
    Ideja gera, toks bankas galetu veikti remdamasis visuomeniniu interesu, ir nesiekiant tiesioginio pelno, taciau didziausia problema su sios idejos igyvendinimu. Jau isivaizduoju vyriausybes pozicija paskirti tokio banko valdytoju koki nors „zuoka“, o valdybos nariais kokius nors „bradauska, vesaite ir zujeva“.
    Toks bankas gal ir galetu efektyviai veikti zemos korupcijos, aukstu technologiju, bei aukstos kulturos (dvasines ir intelektines) salyje, taciau jokiu budu ne pas mus, nes Lietuva nei vieno isvardinto kriterijaus neatitinka, ir neatitiks bent artimiausia desimtmeti.
    Butu malonu, kad blogo autorius isryskintu savo pozicija, ar jis mano, kad si ideja absurdiska apskritai, ar absurdiska tiketis tokios idejos igyvendinimo Lietuvoje?
    P.S. Mano asmenine nuomone, bankai galetu buti sutapatinami su monopolistais ta prasme, kad ju veikla daro milziniska itaka ekonomikai, todel ideja, kad monopolis gali buti tik valstybes rankose, galetu buti teisinga ir valdant bankine sistema.
    Pagalvokite – ekonomikai kylant bankai lobsta (ir mokasi milijonius atlyginimus), ekonomikai krentant bankai rodo spygas.
    Kitaip tariant, saulei svieciant bankai tau duoda sketi, prasidejus lietui ta sketi atima. Kam tai naudinga? Valstybei? Versui? Paprastam pilieciui?

  • Nemanau, kad paulauskininkus apskritai galima vadint partija. Tinkamesnis pavadinimas šiems veikėjams būtų – „Nusipelniusių“ (užsimaniusių) gyventi geriau sąjunga“. Jei ir toliau tokiais „įspūdingais“ būdais iš paskutiniųjų bus bandoma atkreipti į save dėmesį, nebebus nieko nuostabaus, jei kokį vakarą A.Paulauską ir per „Kakadu“ pamatysim. Vienas politikas-taksistas jau ten žarstė savo išmintį.
    O šiaip, visoj šitoj istorijoj nuoširdžiai gaila vargšo ūkininko, kurio trobos priestatą ir pirtį nupūtė galingieji soclibų PR vėjai. Kaimas ten toks, kokiam retas ryžtųsi gyventi. Žmogui reikėjo duoti medalį už tai, kad apskritai ten ryžosi statyti…

  • Anonimas

    Pinigų yra…pinigų yra…“Sekundės“ bankas.
    Ar ne tektų Paulausko, ar to „nacionalinio“ banko vadukų,kaip ir Petriko- parsigabenti iš už jūrų marių?
    Panašus variantas. Sakyčiau.
    Surenkam iš tautos pinigėlius, o paskum sprunkam,kaip su Lietuvoje nuvertėjusiais rubliais,kur nors į Kaliningaradą ar kt. „mielą“ mūsų širdžiai šalį.
    Klausimas: tai kam tada reikalingas Lietuvos bankas?Tik proginėms monetoms užsakinėti ir saugoti Lietuvos, t.y. mūsų auksą? Ar išlaikyti Šarkino „namuką“ prie Peršokšnų ežerėlio (Prūdiškėlėje)?
    Manau,kad jis nereikalnigas.
    Su daugiau,kaip 100.000 ( pas ponulį Šarkiną lyg ir tiek?)algą,manau,kad ir aš sutikčiau padirbėti tokiame bankelyje
    Manau,kad jis nereikalnigas.
    Banko Prezidentu ir didžiausiu akcininku būtų JE Paulauskas?
    Parduos Tarandėje namuką ir va,-įstatinis kapitalas jau yra…
    Bankas vadinsis: LOP(Lietuvos optimisų panacėja ( http://lt.wikipedia.org/wiki/Panac%C4%97ja )).

    „Panacėja – vaistas nuo visų ligų, galintis neribotai prailginti gyvenimą.“ Labai susijęs su bankais,žodis. Pinigai ir vaistas nuo visų ligų? Ar ne taip? Išgydo(išguja/išvaro) net sąžinę…jei ją aptinka.
    Bankininkai ir nori pasiilginti sau gerą gyvenimą…

  • Anonimas

    Mano nuomone puslaukinėje gentyje, privatus sektorius, laisva rinka, demokratija laisvoje šalyje – yra blogybė.
    Turtingi(vagys ir pan.) turtėja, o kiti biednėja (ne tik tinginiai ir pan., bet visi kiti, kas negali, nes nenori vogti).

    Dar kokio šimtmečio lietuviams bus reikalinga, kad tai ką pasakiau jiems dašus.

    Antra. Privatus sektorius, rinka yra labai efektyvi – dėl to yra pati didžiausia blogybė (visuomenė tampa vartotojiška (nes tokiose apystovose, nenorint bankrutuoti turi būti milžiniška kraujotaka – kas savaime yra pražūtinga, žvelgiant istoriškai į labai trumpą laiko tarpą – 300, 400 metų), galop mokslas nespėja ją aprūpinti ištekliais ir ji susinaikina).

  • Anonimas

    vat man idomu, ar Amerikoj krize prasidejo ne nuo to, kad ne kurie bankininkai eme sau po 500 mln. USD algos…
    argi tai sveiku protu suvokiama suma????

    o kai tokiu pasidare ne vienas ir ne 10, prasidejo krize… nes tai nera realiai uzdirbti pinigai…. tai ORAS, paimtas is eiliniu klientu avansu….

  • Anonimas

    Artūrai, niekaip negali suvaldyti emocijų kai kalbi apie NS ir A.Paulauską… todėl tavo pasisakymų šia tema praktiškai neįmanoma skaityti, nes kritika yra visiškai nekonstruktyvi, o tik purvo drabstymas (ir dar primenant visą kitą ką buvai prirašęs anksčiau..) Manau, kad tai yra minimum nesolidu, jei pretenduoji būti žurnalistas ar apžvalgininkas.

    o kas tavo nuomone galėtų padėti Lietuvos verslui išgyventi Kubiliaus „antikrizines“ priemones? bankai paskolų visiškai neišduoda, vyriausybė savo veiksmas tik suvaržo veiklą ir stabdo bet kokį vartojimą. Tai kas padės atgaivinti Lietuvos ūkį ir ekonomiką? ufonautai (iš http://www.15min.lt apklausos)

    Marius

    • Mariau, nerašiau nieko, ko nebūtumėt parašę Jūs patys. O dėl paskutinio įrašo – paaiškinkint man, ką reiškia Nacionalinis komercinis bankas, atsakykite į tuos kelis paprastus klausimus, kuriuos savo įraše uždaviau ir aš pažadu gavęs argumentuotus ir ekonomiškai pagrįstus atsakymus viešai atsiprašyti A.Paulausko ir visos Naujosios Sąjungos. Lauksiu

      • Anonimas

        Na tai as pabandysiu atsakyti. Klausimai buvo, cituoju

        „Labai norėčiau išgirsti iš A.Paulausko, kas turėtų būti šio banko akcininkai, iš kokių lėšų būtų formuojamas šio banko įstatinis kapitalas ir kokiomis lėšomis ir kokiomis palūkanomis jis ”kredituotų Lietuvos įmones bei gyventojus”.“

        1. Banko akcininkas butu LR Vyriausybe
        2. Istatinis kapitalas butu suformuotas is biudzeto.
        3. Lesas kreditavimui bankas pasiskolintu, istatini kapitala panaudodamas privalomam rezervui rezervui.
        4. Palukanu norma galetu buti tokia, kad bankas veiktu nenuostolingai, bet ir negaudamas didelio pelno, kuris butu pridedamas prie jau esancio privalomojo rezervo.

      • Anonimas

        Tiesa, nenoreciau, kad mane suprastumete neteisingai, idealiame pasaulyje si ideja yra tikrai gera, taciau, Paulauskas apsimeta kvailiu, kai aiskina, kad siame svogeriu kraste sita ideja galima igyvendinti.
        Kas bus banko administracija, kas spres, duoti kredita, ar ne?

        Reziume – ideja gera, igyvendinimas neimanomas, todel ir burnaus ausinti del to nereikia.

  • NS reklama ko gero is tikro nevykusi ir pavirsutiniska. Taciau racionalaus grudo joje esti. Esant krizines situacijos pozymiams, o ir dar ivertinus tai, kad gyventoju indeliu draudimas nustatytas kazkokiam keistam terminui – iki 2009 metu spalio 31 d. [neaisku kas bus toliau, o indelininkams tai turetu kelti pagrista nerima, nes dauguma asmenu pinigus dejo laukdami Kalediniu palukanu metams laiko, t.y. iki gruodzio menesio], turinciam pinigu zmogui neretai svarbu net ne palukanos, o tai, kad jo indelis butu absoliuciai saugus. Todel visiskai neblogai butu, jei pilieciams atsirastu teise rinktis – komerciniai bankai gaunant salyginai geras palukanas ar uz minimalias palukanas ar be ju, bet su nuolatine garantija. Valstybei tokie bankai neturetu brangiai kainuoti, o ir pinigu kartais nereiketu skolints „is salies“, nes juos savo noru sunestu dalis fiziniu asmenu.

  • Anonimas

    Buvo pasklidę gandai, kad A.Paulauskas galėtų tapti VSD vadu. Sako, Paula rado būdų kaip įtikinti Kubilių, kad šis jį palaikytų. Buvau ne juokais išsigandęs. Jei taip atsitiktų, manau, Lietuvoje būtų peržiūrėta, kas yra kas. Iš esmės peržiūrėta. Turėtume kovoti, kad taip neatsitiktų. Vardan tos..

  • sveiki Arturai, kaip zadejau, pateikiame jums atsakyma – kaip galetu funkcionuoti Nacionalinis Komercinis bankas. Tesiam diskusija ir laukiam jusu zadeto atsiprasymo :)
    linkejimai, Marius

    Kas bijo Nacionalinio komercinio banko?

    Soc.mokslų daktaras Romualdas Patalavičius

    Prieš porą savaičių socialliberalas Artūras Paulauskas pasiūlė steigti Nacionalinį komercinį banką (NKB), kuris padėtų kredituoti Lietuvos ūkio atsigavimą ir apribotų šalyje veikiančių komercinių bankų savivalę.

    Ši idėja susilaukė ne tik palaikymo, bet ir kritikos, todėl šiuo rašiniu noriu išdėstyti savo argumentus, kodėl tokį banką steigti yra tikslinga. Sutinku su p. Paulausku, kad “prisidengdami krize, komerciniai bankai vis dažniau atsisako skolinti arba nustato nepagrįstai aukštas palūkanų normas, dėl to verslo įmonėms trūksta apyvartinių lėšų ir jos priverstos stabdyti veikla ir kad Vyriausybė šioje situacijoje neturi išlikti pasyvus stebėtojas, bet privalo imtis iniciatyvos ir steigti Nacionalinį komercinį banką, kuris kredituotų Lietuvos įmones bei gyventojus”.

    Naujasis NKB reikalingas ne todėl, kad taip siūlo vienas ar kitas socialliberalų politikas, bet todėl, kad krizės akivaizdoje Vyriausybė turi padėti savo piliečiams, jeigu privatūs bankai negali atlikti savo funkcijų pilna apimtimi. Lietuvos Vyriausybė, sekdama ES šalių senbuvių pavyzdžiu, turi ne tik gąsdinti krize, bet ir užimti aktyvią ekonomikos skatinimo poziciją, turi nebijoti skolintis ir investuoti į ūkį.

    Savo laiku, Lietuvos Respublikos Seimas ankstesnio sunkmečio metais, Vyriausybei pasiūlius, sukūrė valstybės valdomą Turto banką. Šis bankas daug nuveikė tvarkydamas jam perduotas komercinių bankų blogas paskolas ir Finansų ministerijos perimtas skolas, išduotas iš valstybės lėšų ar su valstybės garantija. Tvarkydamas tokį blogų paskolų portfelį Turto bankas sugrąžino valstybei virš milijardo litų. Jei valdžia būtų delsusi kurti specialų valstybinį banką ir viską reguliuoti būtų palikusi rinkai, kaip tuo metu manė laisvosios rinkos šalininkai, tai šių milžiniškų lėšų būtų neatgauta.

    Sunkmetyje NKB racionaliausia steigti jau veikiančio banko bazėje, pavyzdžiui pertvarkant Turto banką. Taip būtų pigiau ir greičiau. Valstybės valdomas Turto bankas, nuolat ieškantis naujų funkcijų, turi ir materialinę bazę, ir kvalifikuotą personalą. Juo labiau, kad Turto bankas savo veikloje buvo numatęs galimybę kredituoti į finansinius sunkumus patekusius savo klientus. Pakeitus šio banko veiklą reguliuojantį įstatymą NKB galėtų labai greitai pradėti savo veiklą.

    Sunkmečio metais valstybės ekonominę politiką tiesiogiai realizuojantis NKB galėtų:

    – pigiau ir kryptingiau kredituoti smulkų ir vidutinį verslą;

    – perskolinti su minimaliomis palūkanomis tarptautinėse rinkose pasiskolintas lėšas verslui gaivinti;

    – valdyti numatomą sukurti bankų stabilizavimo fondą;

    – didėjant finansinio nestabilumo grėsmei, galėtų tapti valstybinio sektoriaus įmonių ir įstaigų lėšų laikytoju;

    – tapti realia alternatyva fizinių asmenų indėliams saugoti.

    Spaudoje verslininkai nuolat skundžiasi, kad šiandieną mūsų komerciniai bankai verslui ne tik mažai skolina smulkiam ir vidutiniam verslui, bet jei skolina, tai labai brangiai. Lietuvos vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas Gediminas Bareika „Kauno dienoje“ bankininkų taip pat nemini geru žodžiu. Jo nuomone, šie nelinkę ieškoti būdų, kaip išbristi iš susidariusios padėties, ir naudojasi galimybe nepagrįstai didinti paskolų palūkanas. Nors litas yra susietas su euru, kažkodėl litais paimtų paskolų palūkanas bankai didina kaip išmanydami. Panašu, kad Lietuvos bankas nevykdo savo politikos ir nelinkęs įsikišti į procesą. Kyla įtarimas, kad palūkanas bankai didina tarpusavyje susitarę. Kita vertus, nėra Vyriausybės politikos, kuri lieptų bankams skatinti verslą, kredituoti projektus. Jeigu dar taip tęsis pusmetį, verslas žlugs – sako Lietuvos vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto agentūrų asociacijos prezidentas

    Kad finansinių sunkumų bankai turi ne tik Latvijoje, bet ir Lietuvoje, rodo viešoje erdvėje vykstančios diskusijos apie Bankų sistemos finansinio stabilumo įstatymo projektą, kuriame ir bus numatyti principai, kaip steigti vadinamąjį likvidumo fondą, kurį rengia Finansų ministerija. „Kauno diena“ š.m. sausio 12 d. rašė, kad gruodžio viduryje Vyriausybė prabilo ketinanti steigti Bankų veiklos stabilizacijos fondą ir tikėjosi kuo skubiau priimti reikiamą įstatymą. Iš pat pradžių šis pasiūlymas sulaukė viešo bankininkų palaikymo. Pritarta valstybės idėjai kurti fondą, iš kurio pinigų galėtų pasiskolinti likvidumo problemų turintys bankai. Tačiau prasidėjus konsultacijoms atsirado esminių prieštaravimų. Nevieningas bankų požiūris į likvidumo fondą gali atitolinti jo atsiradimą, rašo žurnalistė Jolita Skirnulytė.

    Bankai negali ir dar ilgai negalės susitarti dėl likvidumo fondo, bet ir čia Vyriausybė privalėtų imtis iniciatyvos ir tokio fondo kūrimą, jo kūrimo koordinavimą, o vėliau ir administravimą galėtų pavesti naujajam NKB.

    Vis daugiau mūsų visuomenės narių palaiko NKB įkūrimo reikalingumą, manydami, kad “turinčiam pinigų žmogui neretai svarbu net ne palūkanos, o tai, kad jo indėlis būtų absoliučiai saugus“. Todėl visiškai neblogai būtų, jei piliečiams atsirastų teisė rinktis – ar komerciniai bankai gaunant sąlyginai geras palūkanas, ar už minimalias palūkanas ar be jų, bet su nuolatine garantija. Valstybei tokie bankai neturėtų brangiai kainuoti, o ir pinigų kartais nereikėtų skolintis „iš šalies“, nes juos savo noru suneštų dalis Lietuvos fizinių asmenų.

    Esame įsitikinę, kad NKB akcininkas galėtų būtų LR Vyriausybė, o steigėjas – LR Seimas. Šio banko įstatinis kapitalas būtų suformuotas iš biudžeto, o dalį – 20-30 procentų kapitalo – galbūt galima būtų suformuoti pardavus akcijas rinkoje. Tai ne tik leistų, neprarandant valstybės kontrolės, pritraukti papildomų lėšų, bet ir užkirstų kelią politikams per daug įtakoti NKB. Privačių investuotojų dalyvavimas NKB valdyboje ir stebėtojų taryboje būtų gera užkarda dėl nuogąstavimų, kad kreditai bus duodami „švogeriams“

    Lėšas kreditavimui NKB pasiskolintų. Juo labiau, kad Premjeras ir kiti ministrai prakalbo apie skolinimąsi šimtų milijonų litų Skandinavijos šalyse. Jei NKB nebus įsteigtas, tai milijardinės lėšos verslui gaivinti bus atiduotos į tų pačių komercinių bankų rankas ir tikėtis, kad paskolos verslui bus suteiktos su minimaliomis palūkanomis būtų naivoka. Kadangi stambiųjų komercinių bankų akcininkai pastaraisiais metais buvo įpratę, kad bankiniai pelnai kasmet beveik dvigubėdavo, todėl vargu ar ir šį kartą susilaikys nuo pagundos gerai užsidirbti iš milijardinių lėšų verslui gaivinti perskolinimo.

    Manome, kad siūlymai steigti NKB gali labai nepatikti sunkumų turintiems bankinės rinkos dalyviams ir iš jų pajamas gaunantiems įvairiems bankų „gynėjams“. Niekas iš bankų nesidžiaugs stipraus konkurento atsiradimu, kuris gali nurėžti bankininkų viršpelnius. Šiandieną daug kam patogu, kai valstybę atstovaujantis Lietuvos bankas menkai kontroliuoja bankų rinką ir visai nesidomi, kodėl veikiant lito patikimumo įstatymui ir litui tvirtai susijus su euru VILIBOR viršija dešimt procentų. NKB atėjimas į rinką galėtų praskaidrinti VILIBOR nustatymo užkulisius, o besiskolinantiems tikėtis žemesnių palūkanų.

  • Neziurint savo labai rugštaus poziurio i Paulausko kompaniją, šiuo atveju pritariu issakytoms Mariau Ulozo mintims. Ir pritariu beveik 100 procentu. Valstybe neturi nusisalinti tiek nuo finansu politikos reguliavimo, tiek nuo pilieciu lesu apsaugos, kai tokia butinybe atsiranda

  • Anonimas

    Linkiu sekmes sito banko akcijas platinant rinkoje. Zmones pamirso, kokia genialia bankininkyste dare LTB ir LVKB.

  • Sarunai, as bent nezinau tokios srities, kur butu galima apsieiti be tinkamos kontroles. Manote, kad kaip ir pries 10 metu Lietuva dar vis nepajegi atlikti deramos kontroles?

    • Anonimas

      As zinau. Tavo asmeninis gyvenimas. Man neidomu, ar tu apsirenges visciuko kostiumu soki pagal Dima Bilana pries veidrodi, ar ne. Tikiuosi ir saugumui neidomu, ir MI5 ir mossadui.

      • Dekoju uz išsamų atsakymą. :))

  • Anonimas

    Reikia stiprių nervų, kad kliedesius tame Romulado Patalavičiaus atsakyme skaitytum. Ir dar prašo atsiprašyti.. Oho… Ypač juokinga, kai specializuotą blogų paskolų banką (kuris tiesą pasakius jau pagal esminę logiką turi kitas funkcijas, nei stabilus rinkos žaidėjas)kažkaip dar sujungia su kažkokiu nac. banku.. Tas ką, rinkoje žais? O Patalavičius su tuo berniuku, kur neseniai papasakojo apie skurstančią dėl mokesčių liaudį (skaičiai nesuėjo niekaip)matyt vadovaus ir ryšius plėtos. Kai gera, kai mažai žinai. Tai jauku ir šilta.Ir gali rašyti „bile ką“.
    Juokingiausia, ką mačiau savo gyvenime apie partijų pažadus buvo toks vaizdelis Nemenčinės plente. Važiavau į sodybą, ir žiūriu iš posūkio iš Nemenčinės į Pabradės pusę guli ant šono didelis baltas autobusas. O ant šono parašyta: „Naujoji sąjunga — Mes vykdome savo pažadus“. Taigi taip.

    • Gerb. Ausra. Gal ir is tiesu ne pats geriausias varijantas tas blogu paskolu bankas. Bet ar manote, kad valstybe negali vykdyti bankines veiklos? Bent jau su tais zmonemis, kurie nesigviesia palukanu, o paprasciausiai nori saugiai sumigdyti savo pinigus valstybes lentynose… Jei taip mastyti, tada katastrofa reiketu laikyti ir pasto bei kai kuriu kitu instituciju egzistavima po valstybes veliava.

      • Anonimas

        Tam egzistuoja daug pigesnis ir seniai žinomas būdas – taupymo lakštai arba obligacijos.. Nereikia jokios struktūros „otkatams“ už lengvatines arba iš anksto žinomai negrįšiančias paskolas..

        • Neneigiu, taupymo lakstai irgi sprendimas. Taciau jie isledziami periodiskai. O kaip elgtis tiems, kurie, sakykim gavo paveldejima is Dedes Semo salies? Ir kaip kazkas skolintusi is tu lakstu? Juk gerai butu, kad valstybe ne tik seifininko vaidmeni atliktu, bet is to ir uzdirbtu? Pagaliau, o kam gi pakenktu toks bankas? Tautai? Valstybei? Zinia, jis nepatiktu nei vienam komerciniam bankui. Bet ar tai svarbiausia sioje istorijoje?

          • Anonimas

            Yra antrinė rinka valstybės obligacijų. O valstybinė pinigų skirstymo struktūra kaip jau minėjau yra skirta tik pinigų išnešimui.

    • MA, ačiū už pagalbą…:)