Ober-Haus primena: Lietuva drąsi valstybė. Bet aš gal palauksiu…

Ne kartą ir ne du rašiau apie viešuosius ryšius. Taip pat – ir apie krizę.

Ir štai radau puikų tekstą, kuriame šie du dalykai puikiai dera tarpusavyje ir šią šaltą ir niūrią krizės žiemą gali pripildyti kūnus ir sielas optimizmo. Ir – kas labai aktualu šiandien – dera prie Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo, nes primena visiems, kad Lietuva yra drąsi valstybė.

„Ober-Haus“: nekilnojamojo turto rinka – tik drąsiausiems“ – taip vadinasi šio teksto originalas, kurį galima rasti BNS spaudos centre.

Pasklido jis plačiai: alfa.lt, balsas.lt, atn.lt buvo paskelbtas tuo pačiu pavadinimu ir be jokių pastebimų pokyčių.

delfi.lt tekstą paliko, tačiau pakeitė pavadinimą: „Ober-Haus“: I pusmetį bus pasiektas NT kainų dugnas?“

Viso teksto necituosiu, galite paskaityti patys, tačiau kai kurios vietos vertos dėmesio.

Pirmiausia todėl, kad jos, kaip ir minėjau įkvepia optimizmo – „Ober-Haus“ vadovo V.Zabiliaus lūpomis:

Prognozuočiau, kad pirmuosius nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo ( arba, kaip aš vadinu, sandorių sugrįžimo į Lietuvą) požymius turėtumėme fiksuoti 2009 metų antrąjį pusmetį.

Puiku, ar ne? Beliko pakentėti vos pusmetį ir viskas bus gerai. Tiesa, su viena maža išlyga:

Ober-Haus“ vadovas pabrėžia, kad didžiausia atsakomybės našta tenka Lietuvos valdžiai: „Jei valstybei pavyks sušvelninti ar bent stabilizuoti žmonių lūkesčius, investiciniai procesai nekilnojamojo turto rinkoje atsiras. Žmonės persigandę, todėl kalbėti apie brangesnio turto įsigijimą- būstą, automobilius ir pan. – šiandien itin sudėtinga.

Dar būtų gerai, jei pasakytų, kaip ta valstybė galėtų  „sušvelninti“ ir „stabilizuoti“, bet pradžiai gerai ir tiek. Tiesa, valstybė nuo valdžios šiek tiek skiriasi, bet tiek jau to. Nes svarbiausia yra ne tai. Svarbiausia yra kita gerbiamo V.Zabiliaus mintis:

Pats palankiausias laikas investuoti į nekilnojamąjį turtą yra būtent pirmoji šių metų pusė

Žodžiu, pagrindinė žinia yra tokia. Visi, kurie dar nenučiulpti krizės, skubėkite investuoti į nekilnojamąjį turtą. Ir kuo  greičiau, tuo geriau. Nes pigiau jau nebebus. Ir argumentai tiesiog neatremiami:

Drįsčiau prognozuoti, kad ir toliau tęsis smarkus nekilnojamojo turto išpardavimo procesas. Jau dabar būsto kainos vidutiniškai smukusios 20, o kai kur ir 25 proc. Tikėtina, kad kai kuriuose šios rinkos segmentuose jos dar turi vidutiniškai 5-10 proc. erdvės kristi. Didelę įtaką įvykių eigai rinkoje turės pardavėjų, plėtotojų padėtis – kiek ilgai jie galės išsilaikyti? Bet kuriuo atveju, labai giliai abejočiau, kad nekilnojamasis turtas pigtų itin drastiškai, tarkim, apie 50 -60 proc. Nebent mūsų valstybė bankrutuotų, o tai, sutikite, nelabai realu

Štai taip. Pasirodo, tikimybė, kad dirbtinai keletą metų pūstos nekilnojamojo turto kainos nukris iki realių yra lygiai tokia pati, kaip Lietuvos valstybės bankroto galimybė. Nebus kainų – nebus ir valstybės. 

Tačiau jei valstybė nebankrutuos, kainos nemažės, tad laukti neverta, visi pirmyn.

Jei turėčiau laisvų pinigų, tikriausiai taip ir padaryčiau. Pirkčiau kuo greičiau, nes esu drąsus ir gyvenu drąsioje valstybėje.

Tačiau padariau klaidą – įsigijau nekilnojamojo turto prieš keletą metų, kai jo kaina dar nebuvo pradėjusi mažėti ir kai nekilnojamojo turto rinkoje dar nebuvo atėjęs metas drąsiausiems.

Todėl šiandien galiu tik prisiminti, ką prieš metus mums sakė tas pats V.Zabilius:

Tikėtis, kad 2008 metais bus galima pigiau įsigyti turto, vargu ar verta. Net jeigu statytojai ir apkarpytų savo pelnus, esamą kainų lygį vis tiek prilaikys auganti darbų savikaina. O šiandien reali 1 kvadratinio metro naujo būsto savikaina, neskaičiuojant žemės sklypo kainos, siekia nuo 3500 iki 4000 litų.

Tikrai nemanau, kad gali pigti patraukliose vietose plėtojamas nekilnojamasis turtas. Tiesa, kai kuriuose segmentuose nekilnojamojo turto kaina gali šiek tiek kristi. Pigti gali neprotingai suplanuotas būstas. Nekilnojamojo turto kainos taip smarkiai, kaip iki šiol, nebeaugs – manome, jos stabilizuosis.

Skaičiuokime paprastai: jei prognozė „stabilizuosis“ pernai, šiemet reiškė minus 20-25 proc., kiek gali reikšti šiumetinė prognozė „turi vidutiniškai 5-10 proc. erdvės kristi“  atėjus 2010-iesiems? 

Skaičiuokite patys.

O kad būtų lengviau, dar viena citata iš V.Zabiliaus metų senumo interviu apie 2008-ųjų perspektyvas, kuris vadinosi „Geležies kalimo metas“:

Be abejonių, nekilnojamojo turto vystytojai turės susiveržti diržus. Jų pelno marža gali sumažėti nuo 20-25 iki 10-15 procentų.

Suskaičiavę jau galite pradėti galvoti apie drąsias investicijas.

Žinoma, tik jei esate optimistas ir tikite, kad Lietuvos valstybė nebankrutuos.

Sėkmės.

P.S. Pagarba Ober-Haus viešųjų ryšių specialistams. Visiškai rimtai. Bravo!

(8 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)
Loading...
  • Niekada nereikia gailėtis ką esi padaręs anksčiau, žiūrėti – tik į priekį.

  • Anonimas

    „Štai taip. Pasirodo, tikimybė, kad DIRBTINAI keletą metų pūstos nekilnojamojo turto kainos nukris iki REALIŲ yra lygiai tokia pati, kaip Lietuvos valstybės bankroto galimybė. Nebus kainų – nebus ir valstybės. “

    Artūrai, šis jūsų sakinys yra neprofesionalus, neobjektyvus ir nemokšiškas, Vakaro žinių lygio. Ką reiškia „dirbtinai“? Ką reiškia „realių“? Nebent jūs turite įrodymų, kad kainos buvo keliamos „dirbtinai“ ir tiksliai žinote kokios tos kainos turi būti „realios“? Gal pasidalinkite žiniomis.

    • Dirbtinai tai reiškia, kad nebuvo jokio realaus pagrindo joms didėti (kaštai tiek neaugo, darbo užmokestis taip pat), dar tai reiškia, kad į kainą buvo įskaičiuojama iki 50 proc. pelno marža, dar – kad kurį laiką valstybė ir bankai skatino burbulo augimą: valstybė, pavyzdžiui, suteikdama galimybę imti 30 paskolų (ir susigrąžinti dalį pajamų mokesčio už visas) ir neapmokestindama nekilnojamojo turto, bankai: dalydami paskolas į kairę ir į dešinę tiems kurie norėjo: be jokių užstatų, be pradinių įmokų ir neskaičiuojant realių pajamų. O apie realias kainas kalba pats V.Zabilius: – 25 proc. pernai, dar 5-10 proc. šiemet. Jei nesuskaičiuojate pats, tai reali reiškia mažų mažiausiai apie 30 proc. nuo praėjusių metų kainų.

      Beje, Valentinai, nebūkite toks piktas:) Aš juk nevadinu Jūsų nemokša ar neišmanėliu, kai Jūs komentuojate psichologų Lietuvoje rengimą nors tikriausiai nebuvote nė vienoje psichologijos studentų paskaitoje, nevadinu jūsų beraščiu nors jūsų komentaruose gana daug nevartotinų barbarizmų ir kalbos klaidų. Gal kiek pakantumo?

      • Anonimas

        Jūsų komentaras čia yra perdėtai agresyvus, nei bankai, nei statytojai, nei valstybė nėra kalta del burbulo. Burbulas yra labai natūralus reiškinys, kurį sukelia nepamatuota rizika. Pamatuoti riziką praktiškai yra neįmanoma ir dalis blogų dalykų, kurie gali nutikti nutinka iš tiesų. Visi suprato kuo rizikuoja pūsdami tą burbulą, bet noras turėti būstą ir turėti verslą pasirodė stipresnis už baimę kaip visuomet, valdžios noras būti populiaria irgi yra naturalus dalykas, kai patys piliečiai ją spaudžia būti populiaria. Jūs nupirkęs butą „brangiai“ esate kaltas tiekpat kaip ir kiti rinkos dalyviai.

        • Labai keisti teiginiai.

          Būtent bankai, žiniasklaida, „nepriklausomi ekspertai ir analitikai“ bei valstybės institucijos ir yra kolektyviai kalti dėl burbulo.

          Visos minėtos institucijos neatliko arba netinkamai atliko savo funkcijas, ko pasėkoje daugeliui Lietuvos gyventojų ir buvo sudarytas – taip, dirbtinai – iškreiptas NT rinkos ir jos perspektyvų vaizdas bei sukelti nepagrįsti lūkesčiai.

          Štai dabar per viena televizijų startuoja projektas „Bankinyko patarimai šeimai, kaip leisti pinigus“ – tai, dovanokite, bet dabar jau nebeaktualu – reikėjo tokio projekto 2004-05 metais.

          Tačiau jeigu pasižiūrėsite į ano meto laidas ir spaudą, pamatysite, kad buvo griaudenamasi dėl „bijančių skolintis tamsių lietuvių“ ir pateikiamos ekspertų ir žinovų garsiomis pavardėmis rožinės prognozės įvairiomis variacijomis apie vos ne begalinai brangsiantį NT…

          Jokios suprantamai išdėstytos žmogui su viduriniu išsilavinimu informacijos apie skolinimosi pavojus, apie galimas grėsmes, apie nesąžiningas bankinių sutarčių sąlygas ir kas po jomis gali slypėti – viešojoje erdvėje nebuvo!

          Ir valstybinės institucijos tik rankomis trynė dėl „augančio statybų sektoriaus“, nesivargindamos perspėti piliečių dėl galimų pavojų.

          Mažų mažiausiai dėl to kalti būtent norėje gyventi savo būste žmonės (lyg ir normalus noras? Juk ne apie jachtas kalbame, bet apie gyvenimo vietą, kuri kiekvienam yra būtina), kuriuos eilinį kartą išdūrė, pritariamai tylint tiems, kas turėjo jau seniausiai varpais skalambyti ir tautai aiškinti….

          • Anonimas

            Zeppelinus, jūs rašėte“Būtent bankai, žiniasklaida, “nepriklausomi ekspertai ir analitikai” bei valstybės institucijos ir yra kolektyviai kalti dėl burbulo.“ Bankininkai,žiniasklaida, ekspertai ir analitikai čia nėra kalti. Jei kas kalti, tai mes visi su savo renkama valdžia.Valdžia galvoja, kad jos pareiga tik surinkti mokesčius ir sumokėti algas viešojo sektoriaus darbuotojams. Lietuvoje visai nėra jokios politikos ir jokios idėjos. Niekas nežino kur einam. Butų trūkumas nedingo. Esama jų kokybė apverktina. Miestai ir pastatai neatitinka jokių energijos taupymo standartų. Va ir dabar matom – šildymo kainos kanda. Ar tikrai priimsim teisingus sprendimus? Sako šiltinsim namus, rasim alternatyvų dujoms. Bet ar tie sprendimai visi geri. Valdžia priimdama sprendimus turėtų skaičiuoti efektą, pajungti viską kokiam tai artimam ar tolimam tikslui. Rinkos dalyvius kaltinti egoistine veikla yra neteisinga. Tam ir yra valdžia, kad interesus suderintų. Mes turim gerai galvoti ką renkam.

          • Anonimas

            „dovanokite, bet dabar jau nebeaktualu“ – aktualu buvo ir bus, tiek pat, kiek aktualūs išlieka pinigai. Tvarkytis su jais nedaug kas gyvenime moko, o ir tokio mokėjimo nebus per daug. Tiesa, galima buvo kurti laidas „perku būstą“ to veiksmo kelstėjimo laike. Gal kažkas tokio netgi buvę, jei ne TV, tai spaudoje – informacijos ribojimo neturėta, temos neribotos ir aptarimui buvę priimtinos, netgi pageidaujamos. Kažkokių panašių įsigyjimų lyginimus pamenu mačiau ir „Veido“ žurnale.

      • Anonimas

        Arturai: visgi, „dirbtinai“ nera visishkai tikslu. Veike pasiulos/paklausos desnis. Teko kalbetis su draugais, vaziuojanciais studijuoti i Vilniu pries 2 metus ar metus. Busto paieskos – didziausia problema. Ir buvo laiko tarpas, kai nuomuotis buvo brangiau negu moketi paskola bankui. Noras is to fakto pasipelnyti busto pardavejams yra naturalus reiskinys.

        Taip, pigus pinigai (paskolos) dare savo, bet tai vyko visame pasaulyje.

        O del kalbejimo… tos kalbos is Ober haus varpines yra tikslingos. Tai bandymas stabdyti krize rinkoje ir isgyventi. Ar jos teisingos priklauso ir nuo reakcijos i jas ir nuo kitu dalyku. Laikas parodys :)

  • Anonimas

    Tiek „Oberis“,tiek „Haneris“,tiek daugelis kitu visa laika nepataikydavo su prognozem.!! 1)Jie visaip kaip galedami itikinedavo klientus,kad nereikia laukti kainu dugno,o jau pats laikas suaktyveti rinkoje ir tuo paciu duoti darbo „real esteitininkams“.Tai normalus zmoniu dirbanciu sioje rinkoje noras matyti pasauli labiau rozini nei jis yra.Tame paciame „delfyje“ buvo kruvos uzsakomu straipsniu… 2)Kas tikrai sugebejo pamatyt ateinancia krize NT rinkoje,tai zydelis buves „Oberio“ savininkas.Pries pat krize jis uz nemazus pinigelius pardave OH suomiams.Kai paskaiciau apie sia tranzakcija is kart pasidare gaila letapedziu skandinavu – ka gi jie nusipirko?Varda ir darbuotojus?Kokia gi verte sukuria OH?Apsiriko pirciu megejai konkreciai 3)Kas idomiausiai siandien diena rentabilus tiktai Lietuvos OH,lenkai,latviai,estai,ukrainieciai dirba i minusa….

    • Anonimas

      argi ten prognozės būdavo??? viso labo primtyvokas grynas piaras naivuoliams…

  • Anonimas

    Aš norėčiau atsakyti, nors klausiamas skirtas ne man. Nekilnojamo turto rinka yra iškreipta del žemės reformos ir biurokratijos. Rinka iškreipė ir buvusios mokestinės lengvatos, nekilnojamo turto mokestis irgi ją iškreiptų. Visi reguliavimo veiksmai iškreipia rinką ir nuo to ji tampa „dirbtina“. Kitavertus „rialios“ rinkos sąlygos irgi yra pavojingos, leidus statyti visiems ką nori ir kur nori irgi sukeltų problėmas. Šitie vertinimai yra labai subjektyvūs, tačiau aš pritariu, kad klaidų buvo padaryta daugiau negu „realumo“ norma, ką įrodo ir dabartinis nuosmukis. Iš teisų niekas nežino recepto ir ribos tarp reguliavimo ir kišimosi į rinką, tiesiog valdžia turėtų greičiau reaguoti ir taisyti klaidas joms tik paiškėjus, o ne su pavėlavimu paskui rinką.
    Del paties reklaminio teksto siūlyčiau nekreipti dėmesio. Čia yra suinteresuotų asmenų prognozė, kuri pagrįsta daugiau norais negu faktais. Nederėtų ir kaltinti prognozuotojų, greičiausiai jie tiki tuo ką sako ir nemeluoja, nes noras su tikėjimu visuomet sutampa ir tas visai netrukdo turėti kitokią nuomonę.

  • Anonimas

    Taip taip, statybiniu bendroviu pelno marza gali mazeti iki 10-15%. Jiems turbut labai sunku tai pripazinti ir susitaikyti su ta mintim, kai anksciau turedavo 100 – 150% pelno marza :)

  • Anonimas

    Valentinui

    Aš ne Artūras, bet atsakysiu – dirbtinai, reiškia paliekant įstatymus skatinančius spekuliacijas nekilnojamu turtu. Kai pinigai daromi iš vis nieko nesukuriant – nei paslaugos nei produkto. Va taip vat dirbtinai buvo sukeltos kainos, taip vat dirbtinai buvo įtakojama NT rinka.

    • Anonimas

      Spekuliantai irgi kalti tiek pat kaip ir kiti, jie prisima riziką už kurią dabar ir susimoka. Klaidinga manyti, kad spekuliantai nesukuria jokio produkto, jų produktas yra tokpat kaip ir draudimo bendrovės, tai yra paslauga prisiimant rinkos riziką. Vartotojas čia turėjo teisę pasirinkti, ar dalyvauti burbule kartu su spekuliantais ir prisimti riziką ir praktiškai pačiam tapti spekuliantu, ar nuomotis iš spekuliantų ir perkelti jiems riziką.

  • Anonimas

    Ober-Haus prekiauja nekilnojamu turtu. Jos vadovui priklauso taip kalbėti, nes jo pareiga siekti maksimalaus pelno akcininkams (kažkur girdėta). O valdžia yra kalta, bet ne ši, o buvusi. Nežiūrint to, ją kaltinu nestipriai. Geram,ekonomiškam būstui buvo didžiulė paklausa, o ir optimizmas liejosi per kraštus. Visuomenė nepatyrusi šeimos finansų valdymo srityje. Tam tikro elgesio su šeimos biudžetu reklama, pamokos, įspėjimai per visuomeninę TV būtų buvę ne pro šalį. Bet tai jau pamokanti praeitis, kurią kritikuoti lengva.
    Būstas, kaip ir maistas visada išliks labai svarbus žmogui. Todėl labai svarbus ir šios rūšies verslas. Tiesiog imti ir atkeršyti jam, kad jis dirbo per daug pelningai, būtų blogai. Be jokios abejonės, kad valdžia tikrai turi rūpintis, kad šis sektorius po kurio laiko atsigautų. Blogai yra, kai viskas vyksta bangomis. Jei scenarijus bus toks, kad būsto kainos nukris iki neatsiperkančių,sustos statybos, išsiformuos įmonės, bankrutuos statybinių medžiagų gamyklos, nutrūks bet koks teritorijų planavimas ir kada ekonomika Lietuvoje pradės atsigauti, likęs neišparduotas turtas greit užaugins kainą, o žlugęs sektorius negalės patenkinti paklausos, nes nebus sklypų kuriuose būtų galima statyti, nebus pakankamai plytų, gelžbetonio ir kitų medžiagų, trūks kranų ir transporto ir kainos vėl šoks pasiutpolkę. Ažiotažinė paklausa vėl per daug išpūs sektorių, kuris atėjus naujai krizei vėl žlugs. Iš viso, šalia žemės ūkio, maisto pramonės ir energetikos energetikos, šis sektorius yra vienas svarbiausių visose ekonomikose. Todėl valdžia turi ypatingai kruopščiai galvoti, kad šis sektorius vystytųsi harmoningai. Svarbu yra kuo greičiau paklausą atgaivinti ir paskui mokesčių pagalba ją kontroliuoti.

  • Anonimas

    Artūrai,
    Su psichologų rengimu esu susidūręs iš labai arti ir žinau ką sakau.
    Atkreipdamas jūsų dėmesį į „dirbtinai“ ir „realios“ norėjau pasakyti, kad jūs skelbėte sąmokslo teoriją. Kažkas susitiko, nusprendė visus išdurti (oi koks nevartotinas žodis!) dirbtinai sukėlė kainas ir iš to uždirbo. Tokias sąmokslo teorijas skelbia vakaro žinios ir kita panaši žiniasklaida. Tai ką jūs pasakėte po to yra visai kas kita – tiesiog žmonių godumas ir noras gyventi ne pagal išgales. Aš čia nematau nieko dirbtino. Tiesiog mūsų visuomenė dar pakankamai nesubrenduse ir apsvaigo nuo didelio pinigų kiekio atėjusio per bankus, ES, emigrantus ir t.t. Reali kaina yra ne savikaina + Artūro Račo nuomone priimtinas pelnas, o kaina kurią klientas pasiryžęs sumokėti. Šiuo metu klientai nepasiryžę mokėti tokias sumas kokių nori vystytojai. Todėl rinka ir stovi. Viskas susitvarkys.
    Atsiprašau, kad buvau piktas. Bet aš ne jus pavadinau nemokša, o jūsų populistinį teiginį.

  • Anonimas

    Juokingiausias Oberhaus komentaras, kad „sandoriu skaicius atsigaus“. Jau kas kas, o sandoriu siais metais NT rinkoje bus kaip reta mazai. Net ir stipriai nukritusios kainos neatnes dziaugsmo norintiems pirkti pigu buta. Pigaus buto negales ipirkti, nes nebus paskolu. Jei vyks kokie sandoriai, tai uz grynus pinigus. Sunkus metas ateina.

  • Anonimas

    Problema susideda iš labai didelio konteksto.
    1. Amerikonų pavyzdys (prieš pat krizę net ir Rusijoje pakadavo skambtelti į banką, kad tau pervestų kreditą). Juk pamename, kaip grįžę iš JAV gėdindavo čia visus dėl baisos biurokratijos (taip ji baisi, bet gal kas pabandė puslaukinėje gentyje be biurokratijos – prašyčiau pabandyti, tuomet ir pakalbėsime…).
    2. Pirmos kartos Lietuvoje, kurios visumoje mato, varto pinigus rankose, pasiskolintus pinigus, daug pinigų… – ir kaip nustemba, kai jie greitai išslysta (čia pirmadienį dar buvo 5 tūkst. Lt, o penktadienį jau nėr… bet ne bėda, bankas nepertoliausiai)… o dar labiau nustemba, kad jų uždirbti tai nėra įmanoma (taip, kaip planavo su šampano taure, kartu sėdėdamas jaukiai su gyvenimo drauge…).
    3. Ar kas važinėjate pvz. į Sudervės pusę – kiek sodybų statosi, pagalvotumei. Pasirodo, vėl ir čia tam tikra evoliucija… pradžioje NT pati patikimiausia užsidirbtų pinigėlių saugykla (tuo metu, kai bankai vienas po kito griuvo), nes NT negriųva, o augant jo kainai, kaip ir geros palūkanos, geresnės nei banką… o kuo toliau į mišką, tuo įdomiau – ima kreditus ir supirkinėja, stato (žinoma ne sau…)… o toliau aišku, apie fraerius, kuriems visuomet ateina galas, jau rašiau… (šiandien LRytas rašo apie tokį fraerį (didelio žmogaus sūnelį, išdūrusį kitą didelį žmogų…), kuris „darbavosi“ ir su kilnojamu turtu…).

  • Anonimas

    NT rinkos banginiai užpalukė ant seklumos.
    Mano pažįstamas anglas iš Mančesterio prieš penketą metų stebėjosi, iš kur lietuviai semiasi optimizmo statyti namus ir kelti kainas. Vilniaus NT kainos peršoko Mančesterio: „Are you, Lithuanians, crasy?“
    Atsakymas atšliaužė kaip asfalto volas:“Yes we are“.
    Laiko išbandyta verslo taisyklė – investicijos į NT patikimos ir visuomet atsiperka, nepasiteisino…
    Nepagrįstai aukštų NT kainų Lietuvoje priežasčių sąrašas, tur būt, sudarytų keletą puslapių. Galime pradėti nuo kyšininkavimo rengiant projektinius dokumentus, tęsti per visą stytybos ciklą (didžioji dalis medžiagų – importuotos, darbų kainos neadekvačios jų kokybei etc.) ir baigti besaikiais NT pirkimais už nepamatuotai pigius kreditus ir „nešvarias“ pajamas…
    „Ober – Haus“ vadovo viešųjų ryšių akcija padėties nepakeis ir NT rinkos neišjudins net ir 2010 pradžioje, nes NT perprodukcija, skirtingai negu greito vartojmo prekių, tirpsta lėtai – kaip aisbergas…

  • Anonimas

    Viešųjų ryšių specialistų geras darbas reiškia blogą redakcijų darbą. 1 prie 1 įsidėti tokį pranešimą,reiškia tam tikrą neprofesionalumą. Jo pasekmė – burbulo pūtimas kritiškai nemąstančių skaitytojų sąmonėje. Tik po to atsiranda kainų burbulai rinkoje.

    • Anonimas

      Būtent…. tokio piarinio pezalo talpinimas ir interneto saitus ir parodo, ko verta dabartinė internetinė žiniasklaida… Tai labiau bedugnė šiukšlių dėžė, į kurią metama absoliučiai viskas… o jei ar sumoka kelis grašius, tai įdės ir į svarbiausia poziciją… tik be reklamos ženklo

  • Anonimas


    Bet kuriuo atveju, labai giliai abejočiau, kad nekilnojamasis turtas pigtų itin drastiškai, tarkim, apie 50 -60 proc. Nebent mūsų valstybė bankrutuotų, o tai, sutikite, nelabai realu

    Čia dar vienas pavyzdys apie tai kaip gali būti, bet „nebus“ vien del to, kad nesinori tuo tikėti. Tokie tikėjimai džniausiai ir priveda prie problėmų ir blogiausių prognozių išsipildymo nes nesiruošiant blogiausiam yra praignoruojama rizika. 50% kainų kritimas defliacinėmis sąlygomis yra labai tikėtinas, o vien tik prognozuojant ir nesiimant priemonių yra garantuotas. Norintiems investuoti į nekilnojamą turtų tikrai derėtų žinoti iš anksto, ką jie darys darys nutikus tam kas gali būti ir kuo jie netiki.

  • Anonimas

    NT kainas reguliavo rinka ir jos sąlygos. Ką OH matė iš savo varpinės tomis dienomis, kai kalbėjo, tą ir kalbėjo. Vaizdai buvo optimistiniai (išskyrus palyginimus su NT kainomis kitur), godumas – savo aukštumose, rinkos prisotinimas pasiūla – tik tik besivejantis paklausą, amerikinis mokymasis gyventi paskolose – pareinantis ir geidaujamas. Tad ir turėta tai, kas turėta.

    Tik parėjo juodi debesys. Vaizdai pakito, šnekama kitaip. Kokiais juodumais debesys baigsis – dar nelabai žinome, bet didžiulę įtaką jiems turi tai, kas yra galvose. Juk krizė, kaip tokia, nutiko vieną gražią dieną ten, kur dar vakar gaudė vyksmas. Nors taip staigiai visiems viskas nutikti nenutiko. Tiesiog. Smarkiai pasaulyje susiejome pinigus su virtualiais įsipareigojimais. O šie virtualūs todėl, kad jais labiau galima tikėti, nei žinoti – ateities neskaito niekas. Užtenka debesėlio, ir nuotaika pabjūra, o pinigai tuojau praranda manytą vertę. Visiems Amerikoje ir už jos ribų, nes šias ribas tikėjimo pinigai (ir pinigų tikėjimas) plėtė sparčiai.

    Štai, NT agentūros vadovas bando nuotaikas taisyti, dėliodamas, kiek gali, įmanomus apibrėžtumus. Elgiasi teisingai, nes tik tuo keliu ir pareis galimybė kažkam išvis vykti. Kaltinti jį dėl to, kokia buvo rinka ar jos sąlygos – perlenkta. Kaltinti dėl to, kad jo žinojimas ribotas – o kam, tai ir taip aišku. Kaltinti, kad dėlioja galimų kritimų procentus? Bando prognozuoti, o patys kritimai vyksta ne vien maržos sąskaita. Laukti tolimesnio kritimo pirkėjui, greičiausiai verta, nes kol kas tebevyksta kelionė duobėn, atsispyrimą vis dar tegalima fantazuoti, jo norėti, bet ne daugiau.

  • Anonimas

    Čia matosi žmonės samprotauja motyvuodami.
    Tad prie viso, kas jau pasakyta galima pridėti dar vieną aspektą.
    Juk anuo metu, kai palyginus tam tikra kraujota Lietuvoje visgi buvo – žmogus, jei išdirbdavo vienoje vietoje 10 metų sostinėje butą gaudavo (išskyrus mokytojus, kultūrininkus ir pan.). Mano specialybė tuo metu buvo svarbi – tad gavau Vilniuje butą po pusantrų metų darbo. Periferijoje mūsiškiai gaudavo butą iš karto.
    Vakaruose, kaip žinia, kur kraujotaka milžiniška – buto problemos beveik nebuvo. Ypač minėtoje JAV.
    Ir štai Lietuva, po 1990 m. Kraujotakos jokios, žmonės ne dirba, o durnių volioja (banditauja, vagia, perka – parduoda ir t.t. ir pan., o tūkstančiai kontorų, kurias velnias žino kokia dvasia Vyriausybės išlaiko…). Na tai protingam žmogui kalbėk ką nori – žmogus ir per gyvenimą realiai buto neužsidirba – o turi… reikškia yla turėjo išlysti ir išlys…
    Čia dar kalbama apie perspektyvą. Juk ir kvailam aišku, kol kraujotakos nebus – apie kokį užsidirbtą butą galima kalbėti. Apie neužsidirbtus – jau buvo.
    Pasakys, bet pinigai nekvepia – aš jų turiu. Ir čia stop. Pasirodo jų neturi – tai tik piešinukai, ne pinigai… pati didžioji dalis tik virtualioje erdvėje – esi toks pats be pinigis, kaip ir tas, kurio sąskaitoje 0. Tas jau žmonėms daeina.
    Taigi – esmė kraujotamka.
    Pvz. vokiečiai po karo – dirbo visi, be išeiginių (nebuvo ir darbo inspekcojos ir pan., ta prasme, žinoma, …).
    Mes – jau 18 metų nedirbame, ištisa šventė… net nepradedame kalbėti apie kraujotaką…

  • Anonimas

    Dar… paskutinis mano išstojimas šia tema…
    Taigi, anuomet žmogus, kaip minėjau (jei nekeičia darbo vietos, negirtauja ir t.t. ir pan., išskyrus mokytojus, kultūrininkus ir pan.) butą gaudavo per 10 metų (tie blokai buvo laikini, gyventi 25-is metus, kol bus pastatytas komunizmas…).
    Ir tuo metu, kai Lazdynai, Viršuliškės, Pašilaičiai, Baltupiai ir t.t. ir pan. buvo pastatyti per kelis metus…
    Taigi, aš nepavydžiu dabartiniams jaunimui – jei pastatė Šiaurės miestelyje, tai nei darželių, neo parkavimo (juk anuomet parkavimui pagal to meto automobilių skaičių – vietos į valias buvo… kad žiuriu jau dabar net tarp anuomet pastatytų namų vis naujus spraudžia ir spraudžia…).
    Taigi, jaunimą tik užjausti galime – maistu nunuodytas, nesveikas, gyventi…

  • Anonimas

    Kokie lūkesčiai, koks sušvelninimas? Ar galima tikėtis atsigavimo, kai mokesčių „reforma“, giliau paanalizavus tampa net ne gulinčio mušimu, o tiesioginiu gerklių pjaustymu… Reikia argumentų? Prašom: individualių įmonių, kurios, beje, yra tokie patys juridiniai asmenys, kaip ir koks LEO LT, pelnas apmokestintas Sodros mokesčiu… Taigi – jei esi UAB, gali kaupti pelną investicijoms, tą patį NT statyti ir t.t Jei tau nepasisekė būti individualia įmone (kodėl galvojama, kad tai vien kokie Gariūnų prekeiviai – o gal tai didelė kelių tiesimo įmonė su milijoniniu pelnu), tai dabar kajuk – nieko nebesukaupsi, nes visas pelnas laikomas savininko pajamomis, ir apmokestinta Sodra, nesvarbu, kad už jį reikia kontorą nusipirkti…

    • Anonimas

      Gal galima konkrečiau iš kur tokios žinios? Kažko negirdėjau, kad IĮ Sodros mokesčių tvarka būtų pakeista, o tam tikra ji visais laikais buvo. Bet ne tokia, kokia čia bandoma paišyti.

  • Anonimas

    Derėtų paminėti ir tą faktą, kad lietuviai nėra tokie prasikojinę lyginant su kitais, mus berods lenkia tik kinai pagal išleistų ir sutaupytų pinigų santykį šeimos biudžete, jeigu neklystu buvo skelbta, kad sutaupome apie 10% uždarbio. Bet tai nėra pasididžiavimo vertas rodiklis, žmonės sutaupo pinigų tuomet kai netiki ateitimi ir tai parodo pesimizmą lyginant su kitomis šalimis. Čia yra rimta nors ir nevienintelė priežastis nusiristi žemiau ir kristi ilgiau negu kiti, nes tai reiškia, kad net atpigus kreditams žmonės nenorės skolintis, nebent pasikeistų jau senai vyraujančios nuotaikos.

  • Anonimas

    Juozui

    Spekuliantai nieko nesukūrė „prisiimdami rinkos riziką“, nes jei nebūtų buvę spekuliantų pirkėjai būt lygiai taip pat pirkę. Sakyčiau net labiau, nes nebūtų tekę mokėti procento spekuliantams. Spekuliantai darė vienintelį dalyką – anksčiau visų rezervuodavo butus, nes iš karto turėdavo grynų pinigų. Ir tada parduodavo rezervaciją už ją pasiėmę procentą. Toks poelgis nieko nesukuria. Jis tik verčia imti didesnes paskolas ir stabdo procesą. Vienintelis teigiamas dalykas – statybų bendrovės diena-dviem greičiau gaudavo pinigus. Tad nereikia Juozai demagogijų apie rinkos rizikas.

    • Anonimas

      Spekuliantai yra visuomet atpirkimo ožiai, šią jų rolę irgi galima laikyti paslauga, būti kaltu, arba „prisimti atsakomybę“ irgi yra produktas, nors daugiausiai tokio produkto sukuria valdinkai :)Čia buvo tik jumoras ir jeigu atsakinėsit į šią dalį, tai irgi pastenkit pajuokauti :)

      O rimtoje dalyje dar kartą pabrėšiu, kad spekuliantas rizikuojantis savo pinigais ir nuomojantis butą nenorintiems rizikuoti sukuria ir pridėtinę vertę, ir moka mokesčius. O jeigu matote tame neskaidrumų, tai derėtų pirštu rodyti į priežiūros institucijas, kurios legalizuoja, arba neteisingai apmokestina tokią jūsų manymu amoralę veiklą kaip investicijos į nekilnojamąjį turtą. Aš neteigiu, kad spekuliantas yra šventasis, kuriantis gerovę iš kilnių paskatų, jis tiesiog yra kaltas tiekpat kiek kiti rinkos dalyviai ir jos priežiūra.
      Aš suprantu didžiulį norą surasti kaltus ir juos nubausti, bet tai nėra konstruktyvu.

      • Anonimas

        Kaip pavyzdi galiu pateikti Lietuvoje veikiančius bankus, kurie per piką pardavė visą savo nekilnojamą turtą taip vadinamiems spekuliantams ir jį išsinuomavo iš tų pačių spekuliantų taip atsikratydami rizikos.

  • Anonimas

    Apie NT kainas galima dabar debatu konkursus rengti. Tiek jau prisdiskutuota. Bet sitam Ober-houso rasineli mane uzkabino kitas aspektas.

    Pradesiu is toliau. Prisimenat, kaskada atrodo Vilnius zemes grupe per televizoriu paleido reklama su Surna ir Mertinu. Suseda du vyrai prie stalo ir kalbasi, kad sklypai pigs, reigtu juos parduoti kol kaina gera. Po sios reklamos kilo tikra audra, net zemes ukio ministre K. Prunskiene kreipesi i Seima ir kitas institucija del tokio zmoniu apgaudinejimo. Konkurencijos taryba nubaude imone uz klaidinancia reklama ir ji buvo nutraukta.

    Pazvelgus is laiko perspektyvos atrodo, kad Mertinas su Sunra buvo teisus :) Aisku, matyt, patys reklamos uzsakovai nesitikejo, kad sako teisybe (ilgalaikei perspektyvoj). Bet uz tai atsieme baudomis ir sugadinta reputacija.

    O kaip su Ober-Housu. Cia zmones pagrystai komentuoja, kad NT tarpininku bendroves vadovo pareigos vercia kalbeti bet ka, kad tik suaktyvinti stagnuojancia rinka. Tik kai kiekviena ketvirti, nepaisant smunkancios NT rinkos sakoma visa tas pats ir tas pats (kainos daugiau nekris, gel net kils – pirkit) – ar tai nera ta pati klaidinanti reklama?

    Ir klaidinanti net labiau nei Mertinas su Surna, nes jie tik aktoriai, o stai ponas Zabilius vieno didziausiu NT tarpininku vadas. Ir jau kas kas, o jis turetu buti kompetentingas. Ir kai, pvz., Delfi isspausdina straipsni be uzsakymo numerio su antraste „Ober-Haus“: I pusmetį bus pasiektas NT kainų dugnas?”“ – ar tai neraklaidinimas? Kitaip tariant, ar uz prognozes, kurios nesipildo, ju autorius turi priisimti kaskokia atsakomybe. Jei taip, tai kaip su pries tai skelbtais kliedesiais (blogo autorius viena ju citavo, galima pririnkit labai daug)?

    Aisku, daugelis supranta, kad Zabilius kalba tai, kas jam naudinga, o ne tai, kad atsipndi realybe. Bet juk is principo NT tarpininkai turi padeti ne tik NT projektu vystytojams, bet ir pirkejams. Jie juk tarpininkauja abiem pusem. Kitaip tariant pataria, kaip naudingiausia elgtis rinkoje. Ir i ju patarimus, reikia manyti, yra atsizvelgiama. Ar vis delo, NT tarpininkams kliento interesai yra nieko verti, palyginus su ju interesu gauti procenta nuo kuo didesnio sandorio? Tada kuo jie skiriasi nuo tos pacios Vilniaus zemes grupes ir kodel jie nebaudziami?

    • Anonimas

      google: šurna mertinas žemės reklama

      Žemės „vystymo“ „fondas“ reklamavo. Ne taip svarbu ar reklama buvo teisinga ar ne, nes „žinoti“ iš anksto rinkų padėti yra spėlionės ir klaidinimas sau palankia linkme. Svarbiau yra tai, kad įstatymai (nepakankamai gerai) apsaugo nuo žemės supirkimo, jos nuosavybės koncentravimo, o minėtas fondas elgėsi dar ir prieštaraudamas įstatymų dvasiai, siekdamas žemes neribotai supirkinėti.

  • Anonimas

    Taip, del pavadinimo galejau suklysti. Ir kaip minejau, manau, kad bauda buvo skirta saziningai. Bet ji skirta uz klaidinancia reklama, o ne uz zemes supirkinejima ar koncentravima. Todel fondas man cia svarbus buvo tik kaip pavyzdys del reklamos. Aciu uz pataisyma.

    • Anonimas

      Prašom. Visgi, Žemės „vystymo“ „fondo“ užmojus apeiti Lietuvos žemių supirkimo ribojimus laikyčiau kur kas svarbesne problema, nei klaidinančios reklamos epizodą.

  • Anonimas

    Gyvenimas,kaip ir visa kita- „sukasi ratu“.
    Būna- gera gyventi.Būna- „krizė“.
    rūbų mada ateina ir išeina,po 10 ar 20 metų ji kartojasi. tas pats ir su būstais.Kažkas labai gerai pasipelnė iš imigrantų, gerai uždirbančiųjų,kaip Jūs teigiate. Taip. Pasipelnė.
    Dabar pelnosi iš to,kad supirkinėja būstus iš tų,kuriems „striuka“.Kuriems reikia išlaikyti šeimas,bet nebėra iš ko,nes netekę darbo, pvz.: statybininai.Kažkada uždirbdavę po kelis tūkstančius pradedant „pagalbiniais“, po keliasdešimt tūkstančiu- profesionalams ir baigiant šimtais tūkstančių- „vadukams“.
    Tai jie ir prisidėjo prie kainų „burbulo“, tiek pat kiek ir valstybė.
    Ratas sukasi.
    Netekęs darbo, „pagalbinis“, eina į senukus,maximas,norfas,iki,rimi,taip „numušdanmas“ algas ten ilgai dirbantiems ir pan.,parduoda savo sklypą,kurį laikė anūkams,nes jam reikia išgyventi.
    Ratas sukasi.

    Turtingieji dar labiau lobsta.
    Kodėl neįvedamas NT mokestis?Kodėl nestabdomas „silpnųjų“ dar didesnis skurdinimas?
    Įvedus NT mokestį valstybė pasipildytų keliais ar net keliasdešimčia mln. mokesčių,už kuriuos galėtų „atrestauruoti“ mokyklas, darželius ir pan.
    Kiek yra būtų,kuriuos išnuomoja patys šeimininkai ar per agentūras ir kurie nemoka pajamų mokesčio?
    Manau,kad vien Vilniuje tokių,koks 100.000 ar net daugiau(statistikos nežinau).

    Nesuinteresuoti daugelis tų,kurie „prie“ valdžios ar turtingi(turi pakankamai lėšų supirkinėti butus ir sklypus) Valdo valstybę ir įstatymus.
    Visos „krizės“ kuriamos pagal planą arba pagal gerą planą.., kaip ir infliacija- jos būna dirbtinai kuriamos ar savaime(kaip Lietuvoje- nors, kas žino,ar ji nedirbtina?)

    Niekas iš niekur neatsiranda ir nedingsta…

    • Anonimas

      Nerijau,
      jūs kalbėdamas apie turto mokestį turbūt nelabai įsivaizduojat kas tai yra. Aš manau, kad labai daug žmonių, kurių pajamos dabar yra vidutinės arba mažos, bet jie dėl susiklosčiusių aplinkybių netyčia gyvena kur nors Vilniau centre, ar Palangoje netoli jūros, pataptų didelių turto mokesčių mokėtojais. Teisingas turto mokestis yra mokamas nuo turto vertės, bet ne nuo pajamų. Galiu jums paprognozuoti kokio nors Vilniaus Žvėryno rajono ateitį apmokestinus turtą. Ten gyvena labai įvairi turtine padėtimi publika: milijonieriai, seni menininkai, buvę funkcionieriai pensininkai ir šiaip eiliniai žmonės. Nuo patirto šoko sužinojus kiek reiks mokėti už savo privačias lūšnas arba dar tarybinį butą, visi puls savo turtelį pardavinėti. Kainos šiame etape jau mažesnės, bet turtingieji dar palauks, kol prasidės varžytinės. Tada tikrai galima bus nupirkti pigiau. O po kiek laiko Žvėrynas taps respektabiliu rajonu su aptvertomis teritorijomis ir šlagbaumais ant šalutinių gatvių. Turto mokesčiai paprastai didžiąja dalimi eina į savivaldybių biudžetą ir tada nereiks stebėtis, kad tie rajonai, kurių gyventojai moka pačius didžiausius mokesčius bus patys labiausiai išpuoselėti.
      Daugelis galvoja, kad turto mokestį reikia rinkti iš turtingų ( čia turbūt nuo žodžio turtas tokia asociacija). Deja, turto mokestis yra renkamas nuo turto, mažas jis ar didelis. Jei mėginsim įvesti visokias išlygas, tas mokestis nebus teisingas ir praras prasmę.

  • Anonimas

    Romai,
    būtent – aš dar būdamas studentas už 2k tvirtos valiutos nusipirkau žemės ir pastačiau ten sau namus (pabrėžiu – pats, savo rankomis :) ir taip per dabartinį NT burbulą netyčia patapau „milijonieriumi“.
    Todėl visai nesižaviu NT mokesčiu, nes tokis mokestis man būtų klaikiai neteisingas, kaip ir tiems Žvėryno senbuviams.
    Bet žinant dabartinių valdžiavyrių trumpą protą ir socialistišką mąstymą, manau, įmanoma sulaukti ir eksproprijacijos. Mes kol kas tuo skiriamės nuo Europos, kad vieni ubagai apmokestina kitus ubagus… :)

    • Anonimas

      Ogis&Co, aš iš tikro esu už turto mokestį, bet tam reikia laiko. Per krizę jį įvesti būtų papildyti tų pačių oberhausų kišenes. Reikia mokestį suplanuoti ir sugalvoti kažkokį etapiškumą (pvz. iš pradžių neapmokestinti remtino gyvenamo ploto). Ir reikia laiko, nes gyventojai išsikraustyti kitur per metus nesugebės, juk reiks ir parduoti ir nupirkti ir rajonas turės tikti ir plotas. Visas pasaulis gyvena getuose pagal statusą. Matyt ir Lietuvai tokie laikai turi ateiti.