Pasvarstymai apie asmens laisvę ir valstybės vaidmenį

Tinklaraštis Teigiamos naujienos Lietuvoje prieš keletą dienų paprašė atsakyti į tris klausimus: apie iniciatyvumą, verslumą ir valstybės vaidmenį.

Be manęs, savo atsakymus taip pat pateikė buvęs Seimo narys A.Zuokas ir IT paslaugų įmonės „Prewise“ savininkas T.Sakalauskas.

Man pasirodė, kad mano ir T.Sakalausko požiūriai sutapo labiau nei mano ir A.Zuoko ar A.Zuoko ir T.Sakalausko.

Bet kuriuo atveju perskaičiau viską su malonumu.

Ačiū Teigiamoms Naujienoms.

P.S. Pasižymėkite šį puslapį, jis to tikrai vertas.

(4 balsų, vidurkis: 4.25 iš 5)
Loading...
  • max

    gerbiamas Artūrai, nesutikčiau su Jūsų teiginiu, kad sovietmetis išugdė tuos 73 proc. nenorinčių pasirūpinti savimi. Tą nenorą toliau labai aktyviai skatino visos valdžios ir po kovo 11. Išredeno ūkininkai traktorius ant autostrados, še jums nuolaidų. Išėjo Šustauskas su ubagais į aikštę ir mūsų (!) valdžia prileido kelnes. Skaitau toliau

    • Na, kad valstybė yra blogis, ypač po kovo 11 d. – visiems gerai žinomas faktas.
      Tačiau be valstybės visuomenė dar turi savo televiziją (LRT), kuri turi savo tarybą.

      LRT taryba yra aukščiausioji Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo institucija, atstovaujanti visuomenės interesams.

      Jeigu visuomenė būtų reiklesnė LRT tarybai, kuri pagal idėją atstovauja visuomenės interesams, tai gal mūsų valstybėje žolė būtų žalesnė ir saulė skaisčiau šviestų? Bent jau studijų kokybė universitetuose būtų aukštesnio lygio ir mokslas nemokamas, jei LRT būtų mažiau švaistomos visuomenės lėšos. Pvz. administracijos atlyginimams ir gen. direktoriaus tarnybiniam automobiliui.
      Ar rūpi visuomenei kaip naudojami visuomenės pinigai?

  • austras

    Aš tai sakyčiau truputį kitaip: realiai elinio lietuvio mentalitete neįvyko jokių esminių pokyčių nuo to laiko, kai 1918-1920 metais, palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka, nugalėjo valstietiškai nacionalistiškai krikščioniška Basanavičiaus ir Kudirkos tautinės valstybės koncepcija. Paniekinę bajoriškosios aristokratijos ir kosmopolitinio europietiško elito tradiciją lietuviai kartu su Vidurio ir Rytų Europos tautomis nuėjo tuo keliu, kurį nubrėžė XIX mažiuje užgimusi nacionalizmo ideologija. Atmetę kosmopolitinę elito tradiciją lietuviai galėjo pasiremti tik valstietiškom savo šaknim, tačiau kažkodėl tautiniam atgimimui panaudojo ir senosios LDK atmintį, nors toje valstybėje veikiančiuoju subjektu valstietija praktiškai niekuomet nebuvo. Tokiu būdu lietuviai savo noru sugrįžo šalia slovakų, ar kitų kosmopolitinio elito niekuomet neturėjusių valstietiškų Europos tautų. Todėl nenuostabu kad lietuviškam mentalitetui ypač tiko tokie valstybės veikėjai, kaip Antanas Smetona, Juozas Tūbelis, Antanas Sniečkus, Algirdas Brazauskas – veikėjai, palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka XX amžiaus tekmėje ilgiausiai užėmę vadovaujančius lietuvių tautos postus. Visie jie buvo savo laikmečio žmonės, bet visiems jiems būdingas bruožas – sveika gaspadoriška nuovoka ir politikos, kaip laviravimo meno suvokimas. Ideologija šiems žmonėms buvo įdomi tiek, kiek ji atitiko praktinės veiklos interesus. Teorija visada tarnavo tik esamai tikrovei pagrįsti. (Darbas, kuriuo šiuo metu užsima lietuviška TSPMI). Niekas net nebandė rimtai susigaudyti teorinėse struktūrose, kurias sukūrė šalys, nesunaikinusios savo kosmopolitinio elito. „Gaspadoriams“, arba valstietiškam lietuvio mentalitetui tai tiesiog neduota.

    • austras

      P.S. Lietuviškosios TSPMI pagrindinė funkcija: liguistą, išsigimusią lietuviškos politinės kultūros tikrovę pritempti prie vakarietiškos politinės teorijos rėmų.

    • max

      +10 balų

    • „austrai“, tavo klaidingas jau pats pirmas sakinys – „elinio lietuvio mentalitete neįvyko jokių esminių pokyčių nuo to laiko, kai 1918-1920 metais, palankiai susiklosčiusių aplinkybių dėka, nugalėjo valstietiškai nacionalistiškai krikščioniška Basanavičiaus ir Kudirkos tautinės valstybės koncepcija“, todėl tolesni išvedžiojimai yra nieko neverti.
      Absoliuiti dauguma žmonių nežino jokios „krikščioniškos Basanavičiaus ir Kudirkos tautinės valstybės koncepcijos“ ir ką ši koncepcija nugalėjo 1918-1920 metais.
      Užaugę savaitiniuose darželiuose ir internatuose žmonės nepažįsta, gėdijasi savo tėvų, nežino savo šeimos istorijos, ką veikė, kuo užsiiminėjo jų seneliai, o tu postringauji apie Basanavičiaus ir Kudirkos koncepciją…

      • max

        fredi, na nebūtina gi internetinėje erdvėja taip atvirai pasakoti apie save …

      • austras

        Gerbiamas Fredi, šio komentaro tikslas nebuvo supažindinti valstiečius su jų protėviais. Didysis lietuvių tautos pastarųjų 20 metų mitas yra tai, kad valstietišką lietuvių tautos sąmonę (rūtų darželių augintojus) visiškai sunaikino 50 sovietinės priespaudos metų. Kaip galima per penkiasdešimt metų sunaikinti tai, kas formavosi kelis šimtus metų? Nesakau, kad Vakarų Europos tautos niekuomet neturėjo savo valstiečių. Tiesiog valstiečiai toms tautoms retai kada vadovaudavo. Priešingai nei mums, pastaruosius 100 metų.

        • „Kaip galima per penkiasdešimt metų sunaikinti tai, kas formavosi kelis šimtus metų?“ austras

          „austrai“, atleisk man kvailam, nacionalistiškai kaip kokiam slovakui nusiteikusiam valstiečiui, bet gal galite priminti kas formavosi 1793-1918 metais?

          • austras

            Dabartinės Lietuvos teritorijoje senasis kosmopolitinis elitas nuo XVIII amžiaus pabaigos stengėsi sugrįžti į senosios LDK, arba kažkiek reformuotą valstybinį būvį (tuo tikslu jis arba bendradarbiavo su Žespospolitos teritoriją užėmusiomis imperijomis arba užėmė imperijoms oponuojančią poziciją), tuo tarpu kai valstiečiai kaip politikos subjektas pradėjo vaidinti kažkiek svarbesnį vaidmenį tik XIX amžiaus pabaigoje, kuomet pakėlė savo galvą po baudžiavos panaikinimo. Carinė Rusija bandė valstiečius surusinti, tačiau daug svarbesniu tapo kitas valstiečių „atsiradimo“ politinėje darbotvarkėje aspektas. Stipriausi carinės Rusijos kosmopolitinio elito atstovai suvokė, kad beatsirandantį valstietiško nacionalizmo jausmą (Vidurio ir Rytų Europos idėjų fone)galima nukreipti prieš vietinę bajoriją. Tai jiems pavyko padaryti ir „masės“ palaipniui nusisuko nuo savojo elito. Galiausiai, lazda smogė antru galu ir, Pirmojo pasaulinio karo pasekoje, susilpnėjus pačioms imperijoms nacionalizmo gaivalas ištrūko į laisvę.

          • austras

            Čia jeigu kalbėsime apie Lietuvos teritorijoje atsiradusį krikščioniškos nacionalistinės valstietiškai gaspadorinės valstybės modelį.

          • Fredis*

            „austrai“, bet gi visada turi būti išeitis iš padėties, kuris tau mielesnis elitas (elito pavadinimai – sąlyginiai): A.Sniečkaus – A.M.Brazauko-K.Brzauskienės ar besiformuojantis naujasis po 1990 metų V.Landsbergio – G.Ručytės-Landsbergienės?
            Pats kiek prisimenu esi už kuo ankstesnes tradicijas, nuo 1940-ųjų?

          • austras

            Aš šiuo atveju tiesiog aprašiau istorinį XIX-XX amžiaus vyksmą nedideliam Europos plote. Taip jau atsitiko, kad šitam plote kolei kas gyvenu ir pats. Jeigu vertinant subjektyviai (iš mano varpinės), tai man nepriimtinas nei A.Brazausko, nei V.Landsbergio elitas. Pirmasis – siaurai gaspadoriškai valstietiškas. Antrasis – siaurai katalikiškai nacionalistiškas. Sudėjus juos kartu, abu apibendrina mūsų gyvenamam plote vyraujančią siaurai katalikiškai nacionalistinę gaspadoriškai valstietišką ideologiją. Ji neturi nieko bendra nei su vakarietišku konservatizmu, nei su vakarietišku liberalizmu, nei su vakarietiška socialdemokratija.

          • romas

            Austrai, tamstos išvados apie tautą yra iš kepurės. Su tuo, kad mentalitetas formuojasi nuosekliai, negaliu nesutikti. Bet kas leidžia daryti išvadas apie nacionalistiškai katalikiškai valstietišką mentalitetą? Dėl valstietiškumo sutinku. Nebuvo Lietuvoje miestų, todėl nėra miestietiškos kultūros. Nacionalizmas lietuviui nėra kažkoks ypač būdingas bruožas. Žinant polinkį emigruoti ir nutautėti, sakyčiau, esame mažesni nacionalistai už daugelį Europos tautų. O štai krikščioniškos dvasios reikėtų paieškoti su labai stipria lempa. Yra manančių, kad šventoji dvasia, skirtingai nuo likusios Europos, ant Lietuvos taip niekad ir nenusileido :) Gal Vakarų Europa kaip tik tuo nuo Lietuvos ir skiriasi, kad ten etika ilgai formavosi krikščioniškų vertybių pagrindu.

          • austras

            Sveiki, gerbiamas Romai, malonu kad čia ir vėl užsuko mano mėgstamiausias oponentas. Na bent su lietuviams būdingu valstietiškumu Jūs pilnai sutinkat. Tai jau gerai. Nes valstietiškumas, mano nuomone, yra kertinis akmuo, norint suprasti lietuvio požiūrį į visa tai, kas prie to valstietiškumo prikibo per daugelį amžių. Prie valstietiškumo XIX amžiuje prikibo nacionalizmas, padėjęs valstiečiams netekti jiems vadovavusio kosmopolitinio elito. Polinkis emigruoti atsirado dėl valstiečių visuomenėms būdingo nesugebėjimo organizuotis ir vadovauti (nenuostabu, juk patys atsisakė savo kosmopolitinio elito paslaugų), o taip pat dėl su tuo nesugebėjimu neišvengiamai susijusių ekonominių problemų. Katalikiškumas (jį galima atskirti nuo protestantizmo ar kalvinizmo) taip pat prikibo prie to lietuviško valstietiškumo ir nors šiandien dėl visame pasaulyje XX amžiuje įvykusių sekuliarizacijos procesų katalikiškumo įtaka kasdieniniame gyvenime yra jaučiama mažiau, tačiau moralės suvokimo lygmeny jos įtaka išlieka stipri, ypač „nuodėmės“ suvokime. Juk krikščioniui visuomet gali būti atleista, kokias nuodėmes jis bepadarytų. Svarbiausias yra jo tikėjimas išganymu. Net jei tu po penkių minučių mirsi ant kryžiaus, bet patikėjai Kristumi, tu esi išganytas. Beje, pastebėta, kad katalikų paplitimo pakraščiuose (tokiuose kaip Ispanija arba Abiejų Tautų Respublika) katalikybė įgavo ypač egzaltuotas formas.

        • mdxacuk

          Jei svarbiausia Lietuvos problema tebūtų gaspadoriškas mentalitetas, tai galėtume laikyt, kad problemų neturim. Valstiečiai buvo visur, bet ne visur vienodi. Baudžiava Lietuvoj likviduota faktiškai 1990 metais, jei neskaitytumėm trumpos pertraukos Smetonos laikais. Kai tuo tarpu kitur – mažiausiai prieš 200 metų, o kai kur jos nebuvo iš viso. O kur ir buvo, tai pasireiškė mokesčiais, o ne priverstiniu darbu pono naudai, kaip pas mus. Ponas baudžiauninkus gal ir nelabai mylėjo, bet tikriausiai bent minimaliai pasirūpindavo, kad nestiptų badu. Tai vat iš ten, manau, kyla tų 17 proc. šaknys, kur minima straipsnyje. Nacionalizmas čia turi nebent dekoratyvinę reikšmę.

          • austras

            Gerbiamasis mdxacuk, kiekvienas iš mūsų žiūrime iš savojo kampo. Vieniems baudžiava pasibaigė su Napoleono kodeksu 1804-siais arba po Napoleono užkariavimų. Kitiems su Aleksandro II-ojo baudžiavos panaikinimo manifestu 1861-siais, tretiems – 1990-siais. Skonio reikalas.

    • mdxacuk

      austre, darot stulbinančią pažangą. Iš sentimentalaus vaikiškai kairiuojančio verksniuko virtot vos ne liberalizmo ir kosmopolitizmo šaukliu. Gal dar ne šaukliu, bet pirmas žingsnis – paspirti runkelius į šoną – teikia vilties. Kas atsitiko – gal metėt darbą už valdiškus 1250 Lt ir persikraustėt į LLRI? Šiaip ar taip gražu matyt, kai žmonės taip noriai pasiduoda pozityviam auklėjamajam poveikiui ir daro teisingas išvadas.

      • austras

        Matot, gerbiamas mdxacuk, Karl Marx, kaip ir Edmund Burke ar Friedrich August von Hayek kūrė visuomenėse, kurios niekuomet nesunaikino savo kosmopolitinio elito ir vienaip ar kitaip tam kosmopolitiniam elitui priklausė. Siūlyčiau ir Jums to nepamiršti.
        Aš jau seniai pastūmiau į šoną valstietiškai nacionalistiškai katalikiškai gaspadorišką lietuvišką mentalitetą kaip normaliai vakarietiškai politinei kultūrai visiškai nebūdingą reiškinį. Ir aplodismentų už tai neprašau.

      • austras

        Žinot, gerbiamas mdxcuk, jeigu išmoktumėt savo oponentų nevadint „sentimentaliais vaikiškai kairiuojančiais verksniukais“, būtumėt pakankamai įdomus pašnekovas. Gal toks net ir esat, pagalvojus, kad lietuviškoje diskusijų kultūroje beveik niekas neapseina be panašių oponentų apibūdinimų. Aš čia vieną merginą taip pat kažkada esu pavadinęs „posmodernizmo skeveldra“. Jie ji čia užsuks, tegu priima atsiprašymą.

        • Fredis*

          „austrai“, su mdxacuk’u Tave labiausiai myliu šiame tinklaraštyje ir negaliu atsidžiaugti, kad Tavo akyse, poelgiuose ir tretorikoje matau vis daugiau noro kurti gerovę čia, o ne kitame Europos lopinėly.
          „austrai“, ar Tu pasiryžęs „siaurai katalikiškai nacionalistinę gaspadoriškai valstietišką ideologiją“ keisti į vakarietišką konservatyvistinę, vakarietiškai liberalistinę, vakarietiškai socialdemokratišką?
          Nenorėčiau likti kartu su mdxacuk’u šiame nacionalistiškai gaspadoriškai nusiteikusių valstiečių lauke vienas.
          Jei mūsų bus daugiau – galėsime pasiekti geresnių rezultatų. Ir svarbiausia – greičiau.

    • Bobutė

      O ar Jums neatrodo, kad kalbėti apie Tautos mentalitetą yra ne visai teisinga ir toks supaprastinimas tinkamas tik paviršutiniškai analizei. Juk Tauta nėra vienalytė – ji sloksniuta, o kiekvienas sluoksnis turi savo mentalitetą ir visiškai ne faktas, kad „nugalės“ daugumos mentalitetas…

      • austras

        Gerbiama Bobute, giluminė procesų analizė užimtų ne vieną disertaciją. Manau, kad komentaro žanre mes ir taip pasistengėm išskleisti temą pakankamai plačiai. Galima būtų paklausti kokie mentaliteto ar degradacijos pokyčiai nulėmė, kad šiandien Seime turime tiek daug „Krikščionių“ partijos atstovų? Arba kokie mentaliteto virpesiai išrinko Seimo pirmininku Arūną Valinską?

    • xerksas

      Kietai pavaryta :) Ir į tašką.

  • a

    kalbant apie asmeni ir visuomene – noriu padekoti ir pagirti uz pasisakymus diskusijoje Valstybes zurnalo konferencijoje. tikrai buvo verta paklausyti, matesi, kad ir i dienos pabaiga praretejusi auditorija klause susidomejusi. net sadzius nutilo.

  • stellar penny bun

    Nagrinėjant asmens laisvės ir valstybės kaip tokios vaidmenį kaip niekada norisi pacituoti John F. Kennedy: “ And so, my felow Americans, ask not what your country can do for you; ask what you can do for your country.“
    Žodžiai atrodo paprasti tačiau labai prasmingi. Teigiamas dalykas yra tas, kad galima pastebėti vis daugiau Lietuvos piliečių besivadovaujančių šia daugelį kartų pasakyta fraze. Tai teigiu, kadangi tai stebiu savo artimųjų, draugų tarpe. Mano manymu Lietuva kaip valstybė išgyvena noustabų laikotarpį. Lietuvos piliečiams sudarytos visos galimybės išreikšti savo ambicijas versle, visuomenineme gyvenime, suteiktos visos galimos laisvės (judėjimo, kalbos, rinkimų, etc.) Taip pat pas mus pigiausias mobilusis ryšys Europoje, didelė Interneto skverbtis. Beveik kiekvieno miestelio biliotekoje galima pasinaudoti nemokama Interneto prieiga( šią vasarą teko pasinaudoti pačiam). Buvau maloniai nustebintas, kai biliotekoje teko stebėti būrelį pagyvenusių žmonių, naudojančių šią komunikacijos priemonę.
    100% sutinku su p. T.Sakalausko mintimi, kad valstybė privalo padėti tiems, kas nepajėgūs savo tikslų siekti dėl objektyvių priežasčių, tačiau tuo pat metu valstybė turėtų stengtis „užbėgti už akių“ galimiems piknaudžiavimas: motinystės, invalidumo išmokos.
    Ir pabaigai anekdotas iš THE WALL STREET JOURNAL apie Vengrijos piliečių norą išvengti mokėti mokesčius. Manau tai aktualu ir mūsų nūdienai.
    „The snail is slithering through the forest when he meets the Fox.“What’s up, Snail? Why are you on the run?“ The Fox asks.
    „The Tax Office is after me, they are investigating my personal wealth“. „And so what?“ asks the Fox. „You see, I own a house, my wife has her own house and all the kids have one. You get
    it?“ says the Snail. That sets the Fox thinking and it starts to run, too. They meet the Stork, who asks:“ What’s up, Fox? Why are you on the run?“. „Haven’t you heard, the Tax Office is raiding the forest, they are investigating our personal wealth.“
    „And so what?“ asks the Stork. „I have got an expensive fur coat, my wife has her own and all the kids have one. Do you get it?“ says the Fox. After a short pause the Stork confidently says:“Guys, we haven’t got anything else but this ugly nest, which is cheap and the kids keep pooping all over.“ But the Snail turns back while still running:“Common Stork, you spend six month here, six month abroad – how can you afford that?“
    Sėkmės…

  • Smokas

    Citata „Atsakydami į klausimą, kas yra svarbiau – stipri ekonomika ar demokratija – tik 17 proc. respondentų Lietuvoje renkasi demokratiją, o 78 proc. – stiprią ekonomiką.“ . Manau, kad pats klausimas yra labai gincytinas. Ar gali buti demokratija ne stiprioje ekonomikoje ? Kas galetu man pavardinti bent viena skurdzia valstybe, kurioje yra teisiska, demokratiska santvarka ? Ziuredami i mums pavyzdines demokratiskas salis, turetume atsizvalgti ir ju istorine raida. Vakaru Europos saliu turtus is koloniju, JAV pigia vergu darbo jega. Idomu butu paskaityti Svedijos ekonomikos analize Antrojo Pasaulinio karo metu. Kiek jai naudos atnese plieno ir kitu metalu eksportas i naciu Vokietija ?

    • max

      smokai, prisimink pokarinę (ir po 1 , ir po 2 ) Vokietiją. Tik , nesakyk, kad ją pakėlė Maršalo planas.

  • Bobutė

    Buvo labai įdomu paskaityti įvairias mintis – kokie mes esame ir kodėl tokie, kodėl taip ar kitaip mąstome…

    Tik neesu tikra, kad tos vykdytos apklausos teisingai atspindi esamą situaciją. Visose, ar daugumoje, apklausų rezultatas priklauso nuo klausimų formuluotės bei pateikiamų atsakymų variantų. Siekiant paprastumo dažnai suvedama į juoda-balta. Bet gyvenime yra ir pilka, jau nekalbant, kad yra ir kitos spalvos. Bet jei mums reikėjo pasirinkti tik iš juoda- balta, tai, nors tikrasis mūsų atsakymas būtų – pilka ar raudona, pasirinkom iš duotų. Taigi, tolimesnis svarstymas priežasčių ieškojimas, kodėl balta ar juoda, gali nuvesti prie visiškai neteisingų išvadų…

    Pavyzdžiui, jei prie p. A. Račo paminėtų 2 klausimų, būtų pridėtas 3, apjungiantis pirmuosius du, manau, kad apklausos rezultatai rodytų visai ką kitą… Juolab, kad pirmasis klausimas, mano galva, visiškai nekorektiškas, nes nėra(ar bent aš nežinau), o, ko gero, ir negali būti, valstybės, kurioje žmonės galėtų laisvai veikti jos neįtakojami…

    „A.Račas: Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį, kad Jūsų minimoje PEW apklausoje, respondentai turėjo pasirinkti tarp 2 klausimų ir atsakyti, kas geriau: ar teisė žmonėms laisvai siekti savo tikslų nesikišant valstybei ar tai, kad valstybė vaidina svarbų vaidmenį visuomenėje, siekdama garantuoti, kad niekas negyvena skurde.“