LRT Taryba: niekas nenorėjo… tarnauti valstybei

LRT Taryba vasario 9 dienos posėdyje priėmė du nutarimus: dėl privačių interesų deklaravimo ir dėl užsienio lietuviams skirtos televizijos programos „LTV World“ tolesnės transliacijos.

Abu sprendimai gana svarbūs, tačiau, kadangi pirmasis buvo svarstomas nuo 2009 metų spalio mėnesio, pradėsiu nuo pirmojo.

Žiniasklaida jau pranešė, kad didžioji dauguma LRT Tarybos narių suabejojo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) 2010 m. sausio 19 dienos Tarybai adresutu pakartotiniu išaiškinimu, įsakmiai nurodančiu, kad LRT Tarybos nariai „kaip asmenys, dirbantys viešosiose įstaigose, kurios gauna lėšų iš Lietuvos valstybės ar savvaldybių biudžetų bei fondų ir turintys administravmo įgaliojimus, priskiriami valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų grupei“ ir todėl privalo deklaruoti privačius interesus. 

Sakau „pakartotiniu“, nes VTEK tą patį jau buvo pasakiusi 2009 spalio mėnesį. Kai kam galbūt tai atrodys smulkmena,  tačiau, nors ir buvau už tai Tarybos narių pabartas, būtent tokie darbo tempai, mano nuomone, ir liudija Tarybos veiksnumą arba darbo efektyvumą.

Tačiau ne tai svarbu. Man svarbiausia pasirodė tai, kad Tarybos nariai vieningai pasipriešino VTEK bandymui priskirti juos valstybės tarnautojų kategorijai.

Važiavau namo ir galvojau: kodėl būti prilygintam valstybės tarnautojui yra blogai? Paliekant nuošaly pačią privačių interesų deklaravimo problemą (nors beveik visi Tarybos nariai teigė, jog tai jokia problema), esminis klausimas yra, ar tarnauti Letuvos valstybei yra gėda?

Ar tarnavimas valstybei žemina?

Ar tarnystė valstybei kenkia žurnalisto, poeto, režisieriaus, filosofo reputacijai ir prestižui?

Pagaliau, ar visa LRT neturi tarnauti Lietuvos valstybei?

Mano atsakymas į visus šiuos klausimus būtų neigiamas.

Todėl tikrai nesuprantu, kodėl LRT Taryba balsų dauguma nusprendė kreiptis į teismą,kad šis leistų jiems netarnauti Lietuvos valstybei. Šiek tiek ironizuoju, žinoma, bet juk sprendimo esmė yra būtent tokia.

O štai sprendimo dėl „LTV World“ transliacijų galimo nutraukimo esmė yra visiškai kita. Tai, per visą laiką kol esu Taryboje, mano subjektyvia nuomone, yra pirmas svarbus Tarybos sprendimas, kuriuo rimtai reaguojama į susidariusią sunkią padėti. Nenorėdamas būti apkaltintas Tarybos darbo menkinimu, iš karto pabrėšiu – ne vienintelis (nes buvo sprendimai dėl Tarybos ir administracijos darbo užmokesčio mažinimo), bet pirmas tikrai svarbus.

Taryba ši sprendimą priėmė bendru sutarimu. Atsižvelgdama į tai, kad pradedant „LTV World“ transliacijas Seimas ir Vyriausybė buvo pažadėjusi šio kanalo transliacijas (per metus apie 1,8 mln. litų) finansuoti atskira eilute ir kad šis pažadas, bent jau tvirtinant šių metų LRT biudžetą, netapo realybe.

Logiška, jog vienai šaliai savo įsipareigojimų nevykdant, kita šalis nebeturi prievolės vykdyti savųjų.

Taip pat logiška, turint galvoje, kad Taryba yra aukščiausias LRT valdymo organas ir kad pagal LRT įstatymą būtent LRT Tarybai pavesta tvirtinti programų mastą, struktūrą ir transliavimo trukmę bei kanalų skaičių.

Kita vertus – apie tai Taryboje taip pat buvo diskutuota – vien šio sprendimo neužteks, norint pagerinti dabartinę LRT būklę. Tarybos sprendimas biudžeto klausimus svarstyti uždaruose posėdžiuose neleidžia man kalbėti apie finansinę LRT situaciją, tačiau ji, mano požiūriu, šiandien yra tokia, kad reikia skubių ir radikalių priemonių padėčiai taisyti.

Kodėl ta padėtis šiandien yra tokia, nuomonės – bent jau Taryboje – šiek tiek skiriasi.

Taip, ekonominė krizė skaudžiai kirto visai žiniasklaidai, įskaitant ir LRT. Taip, finansavimas iš biudžeto pastaruosius dvejus metus mažėjo.

Tačiau, mano nuomone, administracija reagavo neadekvačiai, sprendimai vėlavo, todėl didelė dalis atsakomybės už šiandieninę padėtį vis dėlto tenka administracijai. Kartu ir Tarybai, kuri – priminsiu – yra aukščiausias LRT valdymo organas. Ir turi prisiimti atsakomybę už susidariusią situaciją arba bandyti ją iš esmės keisti.

Būtent tai (o kartu ir viešas LRT Tarybos pirmininko pareiškimas, kad visa Taryba pasitiki generaliniu direktoriumi ir nė vienas narys nepasitikėjimo nereiškė) ir buvo viena iš priežasčių, kodėl antradienio posėdyje siūliau balsuoti dėl nepasitikėjimo LRT generaliniu direktoriumi.

Manau, kad geresnė vadyba gali padėti LRT greičiau spręsti susidariusias problemas ir nenuvesti iki aklavietės. Žinoma, galiu klysti.

Bet bent jau jausiuos ramesnis, kad dariau, kas nuo manęs priklausė ir ką maniau esant reikalinga.

P.S. Nuo rugsėjo mėnesio besitęsiančias diskusijas dėl LRT Tarybos nariu susipažinimo su LRT informacija tvarkos Taryba atidėjo kitam posėdžiui.

Nuo lapkričio mėnesio sprendžiamą klausimą Z.Kelmickaitės tolesnio darbo LRT ir Vilniaus miesto taryboje, LRT taryba pavedė spręsti administracijai. Tiesa, labai džiaugiuosi, kad Tarybos nariai pritarė mano siūlymui ir bendru sutarimu priėmė nutarimą, kuriame sakoma, kad politinis ir žurnalistinis darbas sukelia nuolatinį interesų konfliktą.

Kitas posėdis – kovo 16 dieną. Jame turėtų paaiškėti, ar tikrai visi Tarybos nariai pasitiki LRT generaliniu direktoriumi.

(6 balsų, vidurkis: 3,67 iš 5)
Loading...
  • Fredis*

    Ta Tarybos dalis, kuri priešinasi privačių interesų deklaravimui pagal pakartotinę ir įsakmią VTEK rekomendaciją-paliepimą yra labai susižavėjusi televizijos pavadinimu (statusu) Visuomeninis transliuotojas, lyg visuomenė gali gyvuoti, tarpti ne valstybėje. Na, čia filosofinis klausimas, matyt be L.Donskio nėra kam šios dilemos išaiškinti.
    Jų (Tarybos daugumos) galvose susigalvota Visuomeninio transliuotojo vizija leidžia būti neatskaitingais visuomenei. Neatskaitingumas leidžia su LRT administracija kūnu ir mintimis suaugusiai Tarybos daugumai daryti ką tik nori.
    Jiems (šiai grupei draugų) jokia kontrolė iš valstybinių struktūrų nereikalinga, reikalingi tik pinigai iš valstybės iždo.

  • Marius

    Tokiais tarybos sprendimų priėmimo tempais arba Siaurusevičiaus kadensija baigsis, arba LRT bankrutuos. Matyt poetams, filosofams, režisieriams įkvėpimo trūksta…

  • Marius

    O dėl interesų konfliktų, tai nemanau kad čia gerbiamas Artūras su vėjo malūnais kovoja, kaip kad bando Valatka parodyti. Deklravus interesus paaiškės, kad uždaruose posėdžiuose, kur sprendžiami LRT finansiniai klausimai, dėl interesų konfliktų negalės apie ne pusę tarybos narių dalyvaut, ir taps taryba neveiksni. Taip, kad Valatkos prisipažinimas kad jis nenori tarnauti valstybei, greičiau kvepia baime būtį neįleistam į posėdį.

    • lida

      Aiškus interesų konfliktas – aktyvumo garantas. Tas tiesa.

  • Teisingumas

    Protingai surašėte čia ponas Račai.

  • Visiemsdzin

    Kokio dydzio finansine skyle LRT turi pagaminti generalinis direktorius, kad Taryba pagaliau pajustu atsakomybes jausma? 10-20 mln. ar daugiau? Jei pasitikima i bankrota atvedusiu nevykeliu direktoriumi, tai Tarybai svarbesnio klausimo: deklaruoti ar ne, buti ir negali. Neduota.

    • lida

      Tarybos narių atlyginimą reikia susieti su LRT pelnu.

      • lida, tokiu atveju, atlyginimas LRT nariams nebūtų mokamas nuo 2008… iki maždaug 2012-ųjų (optmistinis variantas)

        • lida

          Tą ir turėjau galvoje.

  • Rytis I

    Ar LRT gali bankrutuoti? Turbūt ne. Ji reikalinga visuomenei, bei (svarbiausia) valdžiai. Tai ir ypatingų priežasčių taupyti – kaip ir nėra? Nėra pagrindinio, išgyvenimo motyvo. Kuo mažiau laiko lieka, – tuo mažiau motyvų. Ir kaip pas mus priimta, po savęs dar skudurėliu pavalyk. Tvarka yra tvarka.

    • lida

      Apie reikalingumą visuomenei, gal kiek per daug užtikrintai čia jūs.

  • johnis

    Ponas Racai, gal ne visiskai i tema. Siandien po Panoramos buvo trumpas reportazas(laida?) apie vaiku apsilankyma pas Prezidente. Is vienos puses sauni lyg ir iniciatyva, prieinamumas,skatinimas, pilietiskumas. Is kitos puses cia kas -reklama? ar kazko as nesuprantu?
    Ir mane sukrete ponios prezidentes fraze kuomet ji rode prezidentura paaugliams, ta vieta kur yra „laukiamoji sale“. Nepacituosiu tiksliai prezidentes bet skabejo tokie zodziai- va cia ta vieta kur visi drebina kinkas pries susitikdami su manimi.
    Galima tai nurasyti vaizdziam apibrezimui, bet kazkaip musu politineje plotmeje neteko dar girdeti tokiu pasigardziavimu nei is desniu nei is kairiu nei is buvusiu prezidentu, ar parlamentaru ar premjeru…..ar cia be reikalo keliu toki klausima. Butu idomi jusu nuomone.

    • Viskas gerai. Tu nori dvasinę, politinę prostituciją išgyvendinti be skausmo?

    • mielas johni, jei jūs cituojate prezidentę teisingai, sakyčiau, kad ji pasielgė blogai. Tačiau tai tik teoriniai samprotavimai. Ką nors konkretesnio galęčiau pasakyti pažiūrėjęs reportąžą. Pabandysiu, gal pavyks jį rasti.

      • Ten yra reklama koncerto, kuris vyks vasario 15-ą berods. Bet linksmiausia tame reportaže, kai po prezidentės atsakymų į vaikų klausimus nei vienas iš jų jau nenori būti šalies vadovu:)

      • austras

        Lietuva, kaip rusiškos politinės kultūros satelitė turi panašaus mentaliteto rinkėją, kuriam protingi krašto valdovai numeta ne vieną skanų kaulą.. Pavyzdžiui, Vladimiras Vladimirovičius periodiškai numeta kokį kietą posakį apie bloguosius teroristus, arba blogąjį Gruzijos ar Ukrainos prezidentą (nelygu, koks priešas rinkėjo sąmonėje tuo metu asocijuojasi su visatos blogiu). O štai Dalia Grybauskaitė paaiškina vaikučiams kaip „drebina kinkas“ visa korumpuota ir degradavusi Lietuvos politinė sistema. Rinkėjas abiem atvejais lieka sužavėtas ir nuščiuvęs. Rezultatas pasiektas keliomis efektingomis frazėmis. Tik Vladimiro Vladimirovičiaus viešųjų ryčių mastai didesni, užtat be „kietųjų“ frazių ten pasitelkiami ir kariniai paradai su įvairių tipų raketomis.

        Prisimenant mano diskusiją su Tomu Čyvu ir tai, kaip jis kovojo prieš prezidentės saugomą nedorą Lietuvos prokurorą, neišsipildė viena mano prognozė: sakiau kad malonės smūgį nedoram prokurorui dar vasario mėnėsį suduos pati prezidentė ir susirinks svarbiausio šiandieninės Lietuvos būties klausimo „kiek tavyje Drąsiaus?“ gerbėjų balsus. Bet ji to kažkodėl nepadarė pati (K.Girnius tame įžvelgė klaidą) ir tuomet suprasdamas savo situacijos beviltiškumą harakiri pasidarė pats nedorasis Valantinas. Šis faktas leido į priešakines eiles dar labiau išeiti kedofilams ir galbūt todėl Valatka, suteikiantis savo dėmesį tik įtakingiems reiškiniams, lietuviškam pedofilijos supratimui paskyrė savo pirmadienio komentarą.

        Bet šių viešąją opiniją formuojančių įvykių fone prezidentė nepamiršo eilinio saldainio liaudžiai. Ir priminė tuos, kurie drebina kinkas jos laukiamajame. Bravo! Gaila, kad pas mus nėra įvairių tipų raketų. Ne tie dydžiai..

    • lakunas

      Man liūdna, kad Grybauskaitės pasisakymų tonas ir turinys kartais toks panašus į kaimyno Aliaksandro…

  • LRT galėtų užsidirbti papildomų pinigų kurdama serialą „Kaip LRT tarybos nariai netarnavo Lietuvai“ ir jį parduoti kokiai komercinei TV:)

    Pokštas, bet rimti komentarai po tokių skaitinių nesirašo…

  • Karolis Jachimavičius/uroboras.lt

    O koks konkretus interesų konfliktas galimas Kelmickaitės darbe, jeigu ji veda kažkokias :) etnografines laidas? Artūrai, tavo galva, ar būtų interesų konfliktas, jeigu ji tas laidas filmuotų, he, savo telefonu ir dėtų į youtube’ą? :)

  • Rytis I

    Nežinau, mano naiviu supratimu, bėda dar ir tame, kad LRT Taryba ir administracija nėra aiškiai pasidalijusios savo funkcijų arba tai konkrečiai neapibrėžta LRT įstatyme. Administraciniai įgaliojimai – tai vidinės tvarkos dalykai, kuriuos turi spręsti tik administracija, Tarybos nariai gi vertina apibendrintus veiklos rezultatus, programų kokybę, skiria direktorių ir tt. (analogiškai santykiams tarp vykdančiojo direktoriaus ir akcininkų valdybos). Kitokiu atveju prieštaravimas liks bet kokiu atveju, net deklaravus interesus, – nes būdami „valdininkais“, jie lygiagrečiai ir etatiniai darbuotojai komercinėse struktūrose.

  • Į viešumą iškilo pikantiška žinutė – „Žlugo A.Račo siūlymas balsuoti dėl nepasitikėjimo A.Siaurusevičiumi“
    Mindaugas Jackevičius, DELFI.lt
    2010 vasario mėn. 9 d. 13:47

    Paiimkime šį faktą ir išnagrinėkime.
    Gera būtų žinoti Tarybos narių pavardes ir kam jie atstovauja.
    Galima numanyti, kad A.Račas ir R.Valatka yra Prezidento deleguotieji LRT Taryboje.
    Kokia R.Valatkos nuomonė šiuo (A.Siaurusevičiaus) klausimu?
    Ar šie Tarybos nariai konsultavosi su Prezidente ir kokius gavo įgaliojimus?
    Ar A.Račas su R.Valatka priima sprendimus pasitarę tik patys su savimi?

    Ką žinomeapie kitus Tarybos narius, ką jie atstovauja?
    Yra pozicijos ir opozicijos deleguotieji, tiek to, palikime juos ramybėje.

    D.Radzevičius, žurnalistų sąjunga.
    Kas yra žurnalistų sąjunga? Yra kelios žurnalistų organizacijos, dar daugiau žurnalistų apskritai nepriklauso jokioms organizacijoms.
    Ar žurnalistų sąjungoje vyksta pasitarimai, susirinkimai, kuriuose užprotokoluota ką turi veikti Taryboje D.Radzevičius?
    Ar D.Radzevičius atsiskaito žurnalistų sąjungai ką nuveikė Taryboje?

    Kitos visuomeninės organizacijos – kompozitorių, dailininkų sąjungos, kriščionių bažnyčios atstovas, ką apie juos žinome?
    Kaip jie atsiskaito saviškiams, kokia įgaliojimų veikti Taryboje gavimo procedūra?

    • Bobutė

      Tarybos narių pavardės, juos delegavusios institucijos pavadinimas, kadencijų pabaiga ir net trumpas jų darbinės veiklos aprašymas tikrai ne paslaptis.
      Viskas pateikta:

      http://www.lrt.lt/taryba/

      P.S. Beje, p. D. Radzevičių delegavo Lietuvos Meno kūrėjų asociacija, o ne LŽS.

    • WU

      Tai, kad asmuo A yra deleguotas kažkur asmens B, nesukuria prievolės asmeniui A atsiskaitinėti asmeniu B. Tarybos narys veikia savarankiškai, o ne kaip jį delegavusio asmens atstovas/įgaliotinis.

      • Jonas III

        Manau, kad savarankiškumo sąvoka nėra tapati neatsiskaitomumo sąvokai.

        • WU

          Gaila, kad jūsų manymas remiasi niekuo nepagrįsta nuomone.

        • Jonas III

          Savarankiškumą suteikčiau tik veiklai, veiklos metodams. Už siekiamų rezultatų turinį ir pačius rezultatus norėčiau ne tik atsiskaitomybės, bet ir atsakomybės.

      • Jonas III

        o jeigu rezultatas visai nedomina, tai ir pats delegavimas praranda pramę.

  • lukne

    Tikri nenaudėliai, nenori tarnauti valstybei, štai ir pričiupom juos :)))

  • Tomukas

    Ar ne per daug kategoriška išvada dėl tarnavimo valstybei? Negražu bandyt save iškelti, o kitus pažeminti. Be to, „Ar tarnystė valstybei kenkia žurnalisto, poeto, režisieriaus, filosofo reputacijai ir prestižui?“ tikrai taip! Deja, mūsų ligotoje valstybėje ir visuomenėje, būti valstybės tarnautoju tas pats kas būti vagiu! O žiniasklaidos atstovai prie tokio įvaizdžio formavimo aktyviai prisideda. Abejoju, ar LRT Tarybos narių sulyginimas su valstybės tarnautojais labai korektiškas, žinant, kad jie skiriami, deleguojami, nebent norint, kad jie būtų kažkam tiesiogiai pavaldūs :) Jei neklystu, tai jų ne pagrindinė veikla, ar ne? O dėl deklaracijų, juk niekas neprieštaravo, jos apskritai turėtų būti visuotinės.

    • mielas Tomukai, niekas nieko nežemina. O mūsų požiūriai į valstybės tarnybą, be jokios abejonės, skiriasi. Manau sutiksite, kad galime turėti skirtingas nuomones.

      • Tomukas

        Noriu atkreipti dėmesį, jog aš išsakiau ne savo požiūrįį valstybės tarnautojus (tarnybą), o pabrėžiu DEJA vyraujantį mūsų visuomenėje. Norėčiau, kad tai būtų gerbiama ir vertinama profesija.

  • Pingback: LRT Tarybos nariai deklaruos privačius interesus ir dirbs skaidriau « Dainius Radzevičius()

  • Pingback: LRT TARYBA: TABALUOJAM SAU LAISVAI()

  • Sunku nesutikti, kad dabartinė LRT Taryba jau senokai yra tapusi pajuokos objektu. Save gerbiantys žmonės tiesiog atsistatydintų.

    Bet nenorėčiau sutikti su Artūro teiginiu dėl „tarnavimo valstybei“. Manyčiau, kad sąvokos „valstybės tarnautojas“ ir „tarnauti valstybei“ nėra vienas ir tas pats. Pirmoji reiškia, ne žmogų, dirbantį savo šaliai, o oficialų valdžios institucijų darbuotoją. LRT teoriškai nėra valdžios institucija. Kaip nėra ir ligoninės, universitetai bei kai kurios kitos biudežto pinigus gaunančios įmonės. Kaip ir jų darbuotojai nėra vertinami kaip valstybės tarnautojai. Įtariu, kad žmogus gali tarnauti savo šaliai ir nebūdamas valstybės tarnautoju, taip pat kaip turime daug pavyzdžių, kai neabejotini valstybės tarnautojai savo valstybei tik kenkia.

    Norint atsakyti į klausimą, ar LRT Tarybos nariai privalo būti traktuojami kaip valstybės tarnautojai, turėtų būti atsakyta į klausimą – kas yra LRT – oficialus valstybinis, ar nepriklausomas visuomeninis transliuotojas? Nes šiame klausime – visa emse ir visas konfliktų pagrindas.

    Jeigu manome, kad LRT negali efektyviai veikti kaip nepriklausoma visuomeninė institucija, padarykim ją oficialiai valstybine ir baikim tuos žaidimus. Bus viskas aišku. LRT Tarybą (jei dar tokios reikės), skirs Kultūros ministerija arba Seimo Švietimo ir Kultūros komitetas, narius parinks savo nuožiūra, jie bus tiesiogiai atskaitingi juos skiriančiai institucijai, galės būti bet kada pakeisti, privalės klausyti tiesioginių nurodymų ir t.t. Žinoma, tai būtų galima vertinti kaip reikšmingą žodžio laisvių suvaržymą, bet bent jau viskas būtų aišku.

    O jeigu atsirastų naivuoių, kurie tikėtų, jog LRT gali veikti kaip efektyvus, nepriklausomas visuomeninis transliuotojas, tai LRT Tarybos nariams neturėtų būti primetamos oficialių valstybės tarnautojų (suprask – valdininkų) prievolės. Kas, beje, nereiškia, kad jie neturėtų viešai deklaruoti savo interesų bei išsamiai atsiskaityti už visuoeminių pinigų leidimą. Tai tiesiog reikštų, kad valdžios institucijos neturi įrankių kontroliuoti jų veiklą ir tokiu būdu valdyti viešosios informacijos srautus.

    Valstybinė ar nepriklausoma visuomeninė LRT – tai yra esminis klausimas. Būtent jį ir reiktų išspręsti viena ar kita linkme, nežaidžiant demokracijos ir neslapstant savo motyvų po įvairiais populistiniais lozungais, kuriais dažnai bando prisidengti politikai.

    Jeigu dauguma sutaria, kad LRT privalo būti valstybinė institucija, tai ją tokią reikia ir padaryti. Oficialiai. Visiems bus lengviau ir paprasčiau. Galbūt nebus teisinga. Bet bent jau nebus dėl ko draskytis.

    • mielas Bunnie, gražiai jūs čia viską surašėte, bet tai tik sofistka. Labai panaši į tą, kurią naudojo ir R.Valatka, kalbėdamas apie laisvę. Aš, pavyzdžiui, nematau jokio skirtumo, ar VTEK prilygina mane valstybės tarnautojo kategorijai, ar ne, nes dėl to mano supratimas apie tai, kokia turi būti LRT ir ką turi vekti LRT taryba, nesikeičia. LRT, nepaisant to, kaip ją vadinsime yra institucija, didžiaja dalimi finansuojama iš valstybės biudžeto, tai yra, iš visų mokesčių mokėtojų kišenės. Todėl, kaip ir kitos mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojamos institucijos, turi būti maksimaliai skaidri ir atskaitinga visuomenei. LRT tarybos nario priskyrimas valstybės tarnautojų grupei (su visomis iš to išplaukiančiomis prievolėmis) nedaro LRT Tarybos narių pavaldžių kokiai nors valdžios institucijai ir niekaip nesumažina jų priklausomybės, todėl kalbėti apie LRT suvalstybinimą yra visiška demagogija.

      • Jeigu oponento argumentai neatrodo įtikinami, nebūtina juos iškart vadinti demagogija.

        Tačiau kitaip, nei jūsų bandomas nuversti LRT administracijos vadovas (šioje kovoje jus nuoširdžiai palaikau), aš nekalbu apie LRT suvalstybinimo grėsmę. Nemanau, kad tai yra grėsmė. Greičiau, kaip jūs teisingai pastebėjote – realybė. Todėl ir sakau – galbūt būtų verta nustoti žaisti pseudodemokratinius žaidimus ir naujame LRT įstatyme tiesiog pasakyti tiesiai – LRT yra valstybinė institucija, yra tiesiogiai pavaldi valstybės valdymo įstaigoms ir tiesiogiai vykdo jų iškeltus uždavinius. Būtų visiems aišku ir nebūtų pagrindo įvairiems nereikalingiems konfliktams.

        Tik iš patirties žinome, kad valstybinės įstaigos statusas jokiu būdu negarantuos LRT daugiau skaidrumo, taip kaip negarantuoja jo tokioje valstybinėje įstaigoje kaip LRTC bei daugelyje kitų panašių. Kurių vadovai, beje niekada nebuvo ir nėra laikomi Valstybės tarnautojais.

        Kaip ir didesnis valstybės valdymo įstaigų kišimasis į LRT veiklą negarantuos, kad LRT geriau atsiskaitys visuomenei. Priežastis labai paprasta – tos valstybės valdymo įstaigos pačios visuomenei neatsiskaitinėja, ir net neketina to daryti. O turėtų. Kaip turėtų ir LRT. Bet ne Seimui, Prezidentui ar kokiai nors ministerijai, o mokesčių mokėtojams.

        Todėl galbūt, užuot laužius ietis dėl to, kokių slaptų interesų gali turėti vienas ar kitas senstantis poetas, būtų galima koreguoti įstatymus bei reglamentus, numatant atitinkamas tikslias atskaitomybės procedūras. Vėlgi, kodėl nepasinaudojus tuo pačiu BBC pavyzdžiu. Nes tokia įstaiga privalo turėti tiksliai aprašytus procesus, kada ir kokiais būdais priima mokesčių mokėtojų (ne valdžios institucijų) keliamas užduotis, kaip išklauso jų lūkesčius, kaip planuoja jų įgyvendinimą ir kaip atsiskaito už nuveiktus darbus.

        Ir Tarybos narių priskyrimas Valstybės tarnautojams (nors pagal įstatymą jie į šią kategoriją niekaip nepatenka) šios problemos niekaip neišspręs. Nes yra visiškai beprasmis. Nes ne ant to medžio lojam.

  • Pingback: LRT Taryba dėl privačių interesų deklaravimo į teismą nesikreips | Artūras Račas()

  • Pingback: LRT Tarybos posėdžiui artėjant | Artūras Račas()