Marius Laurinavičius atsiprašo Artūro Račo arba dar kartą apie žurnalisto etiką

Artūrai,

Pirmiausia, nors ir kiek vėluodamas, tikrai nuoširdžiai atsiprašau, kad iš tikrųjų ne Lietuvos, o Estijos BNS žurnalistų padarytą interviu su RIA NOVOSTI atstovu M.Filimonovu apie žurnalistų forumą Maskvoje palaikiau tavo nurodymu į viešumą pakliuvusia medžiaga.

Aš tikrai neketinau ir neketinu skleisti jokių „žinomai neteisingų faktų“ nei apie tave asmeniškai, nei apie BNS bendrovę, nei apie ką nors kitą. Tik bandžiau pateikti savo NUOMONĘ. Ir tikrai prisipažįstu (niekuomet nebijojau ir to), kad iš dalies suklydau.

Tikrai neatkreipiau dėmesio į tą nuorodą „Talinas/Maskva“, kurią tu mini. O neatkreipiau todėl, kad medžiaga tikrai nėra pateikta, kaip „verstinė informacija apie įvykius Estijoje“. Joje labai aiškiai ir net ne vienoje, o keliose vietose daroma nuoroda į Lietuvos žurnalistus, dalyvavusius forume Maskvoje, atskirai išvardijamos visų jų pavardės. Tuo pačiu sąmoningai (aš  ir toliau laikausi šios  nuomonės) į skandalą jau Lietuvoje (nes jūsų žinutė plačiai išplatinta Lietuvos informacijos kanalais) traukiami ir tie minėti žurnalistai iš Lietuvos, tarp jų ir aš.

Todėl, mano supratimu, būtent taip pateikdami jau lietuvišką BNS medžiagą, laikantis žurnalisto etikos,  jūs turėjote pakalbinti bent jau kelis išvykos dalyvius ir išklausyti jų argumentų. O kadangi tu šią temą net asmeniškai dar anksčiau ėmeisi plėtoti savo tinklalapyje, ir vėl manau, kad antroji pusė negalėjo būti neišklausyta „netyčia“.

Štai tuo buvo pagrįsta mano NUOMONĖ, kurią aš ir ryžausi išdėstyti tame komentare prie tavo rašinio, kurį tu, suteikdamas man tiek garbės, iškėlei net į atskiro teksto vietą.

Tikrai nebandžiau apipilti tavęs jokiais asmeniškais įžeidimais. Jei nors vieną įžvelgi, būtų įdomu sužinoti ir man. Užsiminiau tik tiek, kiek buvo svarbu pagrįsti mano svarbiausiam sprendimui, jog apie žurnalisto etiką tikrai ne vieta diskutuoti tavo tinklapyje. Mat, MANO NUOMONE, tu tikrai nesi „etikos etalonas“, greičiau atvirkščiai. Bet ir vėl – tai mano subjektyvi nuomonė, kurią turiu kuo pagrįsti, bet į detales viešai sąmoningai nesivėliau. Neketinu ir dabar. Tegul kiekvienas vertina asmeniškai.

O dėl savo klaidos tikrai dar kartą nuoširdžiai atsiprašau.

Taip pat būčiau dėkingas jei šį mano atsiprašymą paskelbtum ir viešai savo tinklalapyje, nes manau, kad būtent ten jis ir turėtų būti paskelbtas.

O diskusiją dėl esminio klausimo – žurnalisto etikos ir jos suderinamumo su ta kelione į Maskvą – raginu pratęsti jau kitoje erdvėje. Kaip ir žadėjau, besidominčiai visuomenės daliai viską esu pasirengęs paaiškinti ir tai jau padariau viešai. Atsakymus galima rasti  http://mariuslaurinavicius.lt

Pagarbiai,

 Marius Laurinavičius

(5 balsų, vidurkis: 4,20 iš 5)
Loading...