Marius Laurinavičius atsiprašo Artūro Račo arba dar kartą apie žurnalisto etiką

Artūrai,

Pirmiausia, nors ir kiek vėluodamas, tikrai nuoširdžiai atsiprašau, kad iš tikrųjų ne Lietuvos, o Estijos BNS žurnalistų padarytą interviu su RIA NOVOSTI atstovu M.Filimonovu apie žurnalistų forumą Maskvoje palaikiau tavo nurodymu į viešumą pakliuvusia medžiaga.

Aš tikrai neketinau ir neketinu skleisti jokių „žinomai neteisingų faktų“ nei apie tave asmeniškai, nei apie BNS bendrovę, nei apie ką nors kitą. Tik bandžiau pateikti savo NUOMONĘ. Ir tikrai prisipažįstu (niekuomet nebijojau ir to), kad iš dalies suklydau.

Tikrai neatkreipiau dėmesio į tą nuorodą „Talinas/Maskva“, kurią tu mini. O neatkreipiau todėl, kad medžiaga tikrai nėra pateikta, kaip „verstinė informacija apie įvykius Estijoje“. Joje labai aiškiai ir net ne vienoje, o keliose vietose daroma nuoroda į Lietuvos žurnalistus, dalyvavusius forume Maskvoje, atskirai išvardijamos visų jų pavardės. Tuo pačiu sąmoningai (aš  ir toliau laikausi šios  nuomonės) į skandalą jau Lietuvoje (nes jūsų žinutė plačiai išplatinta Lietuvos informacijos kanalais) traukiami ir tie minėti žurnalistai iš Lietuvos, tarp jų ir aš.

Todėl, mano supratimu, būtent taip pateikdami jau lietuvišką BNS medžiagą, laikantis žurnalisto etikos,  jūs turėjote pakalbinti bent jau kelis išvykos dalyvius ir išklausyti jų argumentų. O kadangi tu šią temą net asmeniškai dar anksčiau ėmeisi plėtoti savo tinklalapyje, ir vėl manau, kad antroji pusė negalėjo būti neišklausyta „netyčia“.

Štai tuo buvo pagrįsta mano NUOMONĖ, kurią aš ir ryžausi išdėstyti tame komentare prie tavo rašinio, kurį tu, suteikdamas man tiek garbės, iškėlei net į atskiro teksto vietą.

Tikrai nebandžiau apipilti tavęs jokiais asmeniškais įžeidimais. Jei nors vieną įžvelgi, būtų įdomu sužinoti ir man. Užsiminiau tik tiek, kiek buvo svarbu pagrįsti mano svarbiausiam sprendimui, jog apie žurnalisto etiką tikrai ne vieta diskutuoti tavo tinklapyje. Mat, MANO NUOMONE, tu tikrai nesi „etikos etalonas“, greičiau atvirkščiai. Bet ir vėl – tai mano subjektyvi nuomonė, kurią turiu kuo pagrįsti, bet į detales viešai sąmoningai nesivėliau. Neketinu ir dabar. Tegul kiekvienas vertina asmeniškai.

O dėl savo klaidos tikrai dar kartą nuoširdžiai atsiprašau.

Taip pat būčiau dėkingas jei šį mano atsiprašymą paskelbtum ir viešai savo tinklalapyje, nes manau, kad būtent ten jis ir turėtų būti paskelbtas.

O diskusiją dėl esminio klausimo – žurnalisto etikos ir jos suderinamumo su ta kelione į Maskvą – raginu pratęsti jau kitoje erdvėje. Kaip ir žadėjau, besidominčiai visuomenės daliai viską esu pasirengęs paaiškinti ir tai jau padariau viešai. Atsakymus galima rasti  http://mariuslaurinavicius.lt

Pagarbiai,

 Marius Laurinavičius

(5 balsų, vidurkis: 4,20 iš 5)
Loading...
  • Ačiū Mariui. Čia diskusijos toliau nebeplėtosiu, į Mariaus užduotus klausimus, jam atsakiau asmeniškai.

    • WU

      Artūrai, toks sutapimas, kad Laurinavičiaus blogo pirmas įrašas padarytas vasario 8 d. Padarėt gerą nemokamą reklamą jam :)

      • WU, juk negaila. Be to, norint tobulėti, reikia konkurentų:) Bandau užsiauginti:)

  • max

    gerai būtų , kad ši diskusija tuo ir baigtūsi. Ir taip jau LT viešoji erdvė tiesiog pertvinkusi pasikandžiojimais. Eigit išgert alsus. Arba espreso kavos Statoile ;-)))

  • Karolis Jachimavičius/uroboras.lt

    Ponas Mariau, paskaitykit Etikos kodekso 27 straipsnį.

  • Rolandas

    Artūrai, o diskusija apie žurnalistų darbo principų skaidrumą taip pat bus uždaryta?

    • Rolandas

      Artūrai, reikalauju atsakyti į mano klausimą:)

  • mdxacuk

    Vargšelis nieko kito nedaro, kaip tik kelinta diena mėšlungiškai baltina savo reputaciją. Net atsidarė specialiai tam skirtą proginį blogą iš 3 įrašų. Neįsivaizduoju kuo gali pakenkti kažkokia apgailėtina konferencija Maskvoj žmogui, savo noru kasdien ištikimai tempiančiam komtiesos agitpropinio mėšlo vežėčias?

    • austras

      Bet kartais vis dėlto gerbiamas mdxacuk yra nepakartojamas.. :)

      • Bobutė

        Gerbiamasis austre,
        jei gerai pamenu, tai p. A. Račas, lyg tai buvo žadėjęs Jums atsakyti, dėl BNS žurnalistų galimai imtų pakišų iš p. V. Uspaskich. Ar jau gavote atsakymą? Jei gavote, būtų įdomu išgirsti, žinoma, jei tai ne paslaptis…

        • austras

          Aš pilnai nepamenu gerbiamo Artūro atsakymo, bet nuo to karto naujos informacijos nebuvo.

          • Bobutė

            Ačiū, supratau…

    • Benedikta Vaivadaitė

      Labai taiklus mdxacuk’o komentaras:)

  • Atsiprašant paprastai nesitaškoma nuomonėmis apie tų, kurių atsiprašoma, tinkamumą būti „etikos etalonais“. Apskritai visas „atsiprašymas“ panašus į kaprizingo vaiko ožius. Visiškai jokio noro eiti ir skaityti Laurinavičiaus blogo.
    Bet visgi smalsu – ar užteko jam vyriškumo atsikratyti to nelabųjų dovanoto kompiuteriuko?
    Gal apšvies kas nors?

  • Rytis I

    Keista, kadangi buvo žadama, kad „…padarysiu tai visai kitoje erdvėje“, tikėjausi išplėstinio straipsnio (su foto) laikraštyje, skirtame visai Lietuvai. Ne vien internetinei bendruomenei. Susitrombuoti į kokią tai skylę ir ten pasiaiškinti, kodėl taip ar anaip – čia toks viešumas apie žurnalistinę etiką? Tai gal ten ir savo straipsnius talpintų? Na, reiks kada pažiūrėti…

  • Bobutė

    Ponas M. Laurinavičiau,
    Jūsų bloge prie temos apie tuos kompiuterius įdėjau komentarą, bet jis jau virš paros „laukia patvirtinimo“.
    Jei netyčia perskaitysite šį komentarą, norėčiau sužinoti, ar anas komentaras netiko, ar komentuoti pas Jus negalima, ar pats ten neužsukate?

    P.S. Labai atsiprašau p. Račo dėl tokio jo tinklaraščio panaudojimo, mat kitaip neturiu galimybės susisiekti.

  • Auksinis Kardas

    Laurinavičius lieka ištikimas sau net atsiprašydamas. Jis sako:

    Atsiprašau, susipainiojau, bet Tu Račai joks etikos etalonas ir… (suprask) toks tokio negali mokyti.

    Man Račas yra principingas žurnalistas.

    Laurinavičius yra p. Vainausko tarnas be tikrosios nuomonės.

    • Sara

      „Susipyko du kalnai?“ Tiek gerb M.L., tiek gerb. A.R rašiniai yra verti dėmesio. Teturim tik tiek ietuviškų, mąstančių žurnalistikos „kalnų“

  • Pingback: Praregėjęs Laurinavičius (arba: Rytų frontą gaubia migla) « veranda su vaizdu į saulėlydį()