Pasitikėjimas valstybės institucijomis ir ekonomika: ar yra ryšys?
Estijos žurnalistas Vahur Koorits savo tinklaraštyje kelia klausimą, kodėl panašios taupymo priemonės trijose Baltijos valstybėse duoda skirtingus rezultatus: planuojamas šių metų Estijos biudžeto deficitas – 1,4 proc., Lietuvoje – 8 proc., Latvijoje – 8,5 procento.
Jo atsakymas – „It’s the institutions, Stupid“.
Pagrindinė mintis – estai labiau pasitiki valstybės institucijomis nei Lietuvos ar Latvijos gyventojai, o to pasitikėjimo rezultatas yra geresnis mokesčių surinkimas, nes estai, pasitikėdami savo institucijomis tiki, kad jų sumokėti mokesčiai bus panaudoti protingai.
Latviai ir lietuviai tokio tikėjimo neturi, todėl prasidėjus taupymo politikai ir augant mokesčiams, jie labiau linkę tų mokesčių visais būdais vengti.
V.Koorits estų pasitikėjimą valstybės institucijomis grindžia tuo, kad estai, prasidėjus krizei, labiau už viską norėjo, kad būtų išsaugotas kronos susiejimas su euru.
Nežinau, ar su tuo galima sutikti, tačiau pati mintis apie ryšį tarp piliečių pasitikėjimo institucijomis ir ekonominės situacijos yra labai įdomi.
Verta dėmesio ir bene pagrindinė estų žurnalisto išvada:
But if good institutions are needed to make internal devaluation work, then this is surely a bad news because building institutions is even harder then cutting deficits.
Atsisukus į Lietuvą ir šiek perfrazavus tai, kas aukščiau pasakyta būtų galima teigti, jog vargu ar gali būti kas nors blogiau nei vienu metu stiprinti institucijas ir mažinti deficitą…
(5 balsų, vidurkis: 3,80 iš 5)
Loading...
