Pasitikėjimas valstybės institucijomis ir ekonomika: ar yra ryšys?

Estijos žurnalistas Vahur Koorits savo tinklaraštyje kelia klausimą, kodėl panašios taupymo priemonės trijose Baltijos valstybėse duoda skirtingus rezultatus: planuojamas šių metų Estijos biudžeto deficitas – 1,4 proc., Lietuvoje – 8 proc., Latvijoje – 8,5 procento.

Jo atsakymas – „It’s the institutions, Stupid“.

Pagrindinė mintis – estai labiau pasitiki valstybės institucijomis nei Lietuvos ar Latvijos gyventojai, o to pasitikėjimo rezultatas yra geresnis mokesčių surinkimas, nes estai, pasitikėdami savo institucijomis tiki, kad jų sumokėti mokesčiai bus panaudoti protingai.

Latviai ir lietuviai tokio tikėjimo neturi, todėl prasidėjus taupymo politikai ir augant mokesčiams, jie labiau linkę tų mokesčių visais būdais vengti.

V.Koorits estų pasitikėjimą valstybės institucijomis grindžia tuo, kad estai, prasidėjus krizei, labiau už viską norėjo, kad būtų išsaugotas kronos susiejimas su euru.

Nežinau, ar su tuo galima sutikti, tačiau pati mintis apie ryšį tarp piliečių pasitikėjimo institucijomis ir ekonominės situacijos yra labai įdomi.

Verta dėmesio ir bene pagrindinė estų žurnalisto išvada:

But if good institutions are needed to make internal devaluation work, then this is surely a bad news because building institutions is even harder then cutting deficits.

Atsisukus į Lietuvą ir šiek perfrazavus tai, kas aukščiau pasakyta būtų galima teigti, jog vargu ar gali būti kas nors blogiau nei vienu metu stiprinti institucijas ir mažinti deficitą…

(5 balsų, vidurkis: 3,80 iš 5)
Loading...
  • p.s. Artūrai, nedidelė „techninė“ klaida: Latviai ir estai tokio tikėjimo neturi, todėl prasidėjus taupymo politikai… Regis turi b8ti Latviai ir lietuviai tokio tikėjimo neturi, todėl prasidėjus taupymo politikai…

  • Mintis apie ryšį tarp piliečių pasitikėjimo institucijomis ir ekonominės situacijos yra labai įdomi? Gal būt. Bet aš manyčiau, kad pirmu klausimu čia turėtų būti vyriausybės požiūris į piliečius ir tik tada galima svarstyti piliečių pasitikėjimą institucijomis. Čia veikia ta senas posakis – kaip šauksi, taip atsilieps.

    • Marteli, teisiga mintis. Kaip šauksi, taip atsilieps. Tik kodėl pradėti šaukti turi valstybės intitucijos, o tauta turi tik atsiliepti? Pradėti šaukti privalo tauta, kad Vyriausybei tektų atsiliepti. Juk piliečiai per rinkimus renka Seimą, o ne Seimas renka piliečius. Todėl tautai pradėti reikia nuo savęs – reikia rūpintis, kad į Seimą nepatektų tie, kuriais bus paskui skaudžiai nusivilta.

      Kai bus išrenkami tie, kuriais pasitikima, o ne tie, kurių melais patikima, tuomet ir bus Lietuvoje geriau.

      O to esto straispnis labai įdomus. Net sunku patikėti, kaip mes nuo estų esame atsilikę sąmoningumo lygiu.

      • Kodėl pradėti šaukti turi valstybės intitucijos? Ogi todėl, kad būtent jos gyvena tautos sąskaita. O ne atvirkščiai. Beje, vyriausybė ir pradėjo pirma šaukti. Tada, kai dar nebuvo realaus būtinumo mušti pavojaus varpo. Ir tas šauksmas buvo veržtis diržu. Tautai, bet ne valdininkijai. Tauta taip ir atsiliepė.

      • tomas

        todėl kad žuvis pradeda pūti nuo galvos…

    • sauliukas

      Kaip šūktelėjai, tai šūktelėjai..

  • mdxacuk

    Dėl taupymo priemonių panašumo tai suabejočiau. jeigu teisybė, kad iki krizės estai buvo sukaupę 10 mlrd. lt rezervą, kai Lietuvos biudžetas net klestėjimo pike buvo deficitinis, tai kur čia tas panašumas. Vat tie 1,4 proc estų deficito tikriausiai ir išplaukia iš minėtojo rezervo. Iš estų girdėjau, kad 2008 netų vidury visos jų valdiškos įstagos gavo komandą 10 proc. nukarpyti savo biudžetą ir grąžinti tuos pinigus į iždą. Nesvarbu iš ko – nori iš viršininkų algų, nori iš kitų išlaidų – atiduok ir baigta. netgi jei tie pinigai jau buvo išleisti. Lietuvoj tuo tarpu girdėjom „…kokia krizė, koks perkaitimas, viskas tik auga“.

    Estijos prezidentas aiškino, kad jų sėkmė grįsta tuo, kad Estijoj nėra korupcijos ir nėra oligarchų. Galima dar pridėti, kad iškart po nepriklausomybės buvo baigta ir su jų vietiniais lddpiškiais.

    • nerijus

      …ir Estijoje yra skalūno ;)

      „Estijos prezidentas aiškino, kad jų sėkmė grįsta tuo, kad Estijoj nėra korupcijos ir nėra oligarchų.“
      Dėl šio teiginio abejočiau, nes kur nėra korupcijos, oligarchų?

      • linius

        nerijau atsakau: estijoje!…….“kam atiduoti pinigus valdžiai, kad ši ištaškytų…..jau geriau pats panaudosiu juos racionaliau ir protingiau“ – iš diskusijos apie mokesčius lietuvoje.

        • nerijus

          liniau

          Ne visi šventieji verti, kad po mirties juos paskelbė šventaisiais… ;)
          Suprantamas Jūsų optimizmas, bet yra žmogiškasis faktorius.
          Taip, tikiu, kad korupcijos lygis ten žemesnis ( statistiškai ), bet frazė, jog ten jos nėra- neįtikinama.
          Yra toks pavyzdys:
          Švedijoje užregistruojama dešimteriopai kartų daugiau vagysčių, nei Lietuvoje. – Kodėl?..
          Atsakymas paprastas: jei nori pavogtą daiktą atgauti- čia ir dabar ( jei vagis sučiuptas tuo pat metu ir pas jį rasti jūsų daigtai )…- nerašai pareiškimo!!! Jei teko susidurti su policija, tai turėtumėt žinoti?.. :)

  • nerijus

    Kaip tik į šią Artūro temą:

    http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nusikaltimaiirnelaimes/bus-auksciausias-teismas-a-sabonio-firmai-vasarnamius-neringoje-butina-nugriauti-59-95300

    Labai džiaugiuosi, kad pagaliau įvyko tai, kas privalėjo įvykti…ir nežiūrint į asmenybes, kaip Sabonis. Tai tik padidins pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis…
    Lauksime tęsinio- nugriovimo!!! Ar nesustos pusiaukelėje?..

    • linius

      nerijau – nepadidins..argumentuoju: iškišk nosį pro langą, nuvažiuok prie kokio ežero….pamatysi realybę….deja.

      • nerijus

        liniau

        Viltis- miestelėnų motina ir ji ne miršta, kaip eilinio mirtingojo :)
        Šauksim akciją. Kai eilinį kartą bus rodoma Janutienės laida, tai apačioje bus nurodyti telefono numeriai. Vienu iš jų, jei skambinsi,- auka Saboniui ( advokatams ), o kitu numeriu- buldozerio paslaugoms apmokėti ;)
        Įdomu, kam daugiau suaukotų?..

        • tomas

          nerijau,

          Atleisk, bet tavo pasisakymai,komentarai, citatos ir tavo, niekam (mano nuomone) neįdomios, nuomonės, čia, reiškimas ima jau erzinti, ką tik paskaičiavau, tavo komentarų skaičius šiame bloge- didžiauias,sveikinu. gal gali pailsėti? neįsižeisk

  • tomas

    Pirmiausia noriu pastebėti, kad dydžių kooreliavimas automatiškai dar nereiškia priežasties. Mano nuomone estai turėjo daug geriau subalansuotą biudžeto pajamų/išlaidų politiką ir neturėjo rinkimų per pačią krizę (skirtingai nuo LT). Didžioji dalis mokesčių visose valstybėse gaunama iš PVM, o pvz. vartojimo prekių apvyvarta Estijoje smuko taip pat, kaip ir Lietuvoje ir Latvijoje. Manau dar vienas klausimas, į kurį neatsako visos oficialios statistikos, o kiek ištiesų nukrito vidutinio piliečio pragyvenimo lygis, atsižvelgiant į pilkąją ekonomiką? Beje, ką ištiesų galima pastebėti, tai gerokai didesnį estijos vartotojų pasitikėjimą (customer confidence), palyginti su realiu vartojimu, kuris krito mažudaug vienodai visose trijose šalyse.

  • tomas

    Ir dar prie to paties… Pažiūrėjau kai kuriuos skaičiukus — BVP santykinai smuko mažiausiai iš visų trijų šalių (LV — daugiausiai), tačiau staigiausiai. Kietas nusileidimas tikrai buvo kietas.

  • kalbuosi

    o tiesa sakant tas genijus estas nenori pasidometi, kokio dydzio deficitai buvo PRIES krize?

    ir ar tai turi rysi su tuo, kokio dydzio deficitai DABAR?

  • Mauras

    kažkada įdomumo dėlei (ar tik ne AR teksto su pateiktu faktu paskatintas) nusprendžiau paskaičiuoti pats, kiek PVM/metus sumoka statistinis lietuvis ir toks pats estas.

    Vertinimo prielaida: vidutinė statistinio piliečio perkamoji galia LT ir EE turėtų skirtis gan nežymiai.

    Rezultatai kalba patys už save:

    mln.EUR gyventojų, mln. EUR/gyventojui
    1.969,01 3,50 562,57
    1.313,00 1,34 979,85 174%

    Taigi, estas 2009 m. sumokėjo 74% daugiau už lietuvį.

    Įsivaizduokite, kokios BVP, mokesčių surinkimo ir kitokio augimo perspektyvos atsivertų, jei staiga verslas pradėtų judėti iš šešėlio… taptume Baltijos gepardu praktiškai be jokių pastangų.

    • Sharpejus

      Geras komentaras, tik yra cia tokia paklaidele – kiek PVM Estijoj sunesa girtaujantys suomiai ;)?

  • Skeptickas

    Na ką- estoncai eilinį kartą aiškina, kad Estija- nuostabiausia šalis pasauly, o visi kiti aplinkui srutom pasruvę.

    Tiek bendrybių. O konkrečiai: iki krizės Estija turėjo biudžeto PERTEKLIŲ, o Lietuva net ir klestėjimo laikais niekaip neįsipaišydavo į fiskalinės drausmės rėmus. Dėsninga, kad Estijoj ir dabar deficitas mažesnis.

    Bėje, pažiūrėjus į Daniją- institucijos gan geros, bet mokesčių visi vengia kaip kas sugeba. Tiesa, daugumoj- legaliais būdais, pasinaudodami įstatymų spragom ir išimtim, bet vengia kiek tik išgali.

  • tomas

    Tai ką aš radau apie šelėlinę ekonomiką Baltijos šalyse, gerai atspindi citata iš VŽ:

    „Austrijos tyrimo centras skaičiuoja, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje šešėlinė ekonomika šių metų pradžioje siekė 20–25% ir didėja toliau.
    Panašią prognozę pateikia ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Anot jų, šešėlinės ekonomikos mastas 2009 m. viduryje Lietuvoje siekia 24%, o pernai jis buvo 18%.

    Tarptautinė konsultacijų bendrovė „A.T.Kearney“ pateikia dar pesimistiškesnius skaičius. Anot jų, Lietuvoje šešėlinė ekonomika siekia 30% BVP, o Latvijoje ir Estijoje – 38%.“

    Palyginimui: Vokietija, Suomija — apie 14-15%, Šveicarija apie 9%, Viduržemio jūros šalys — šiek tiek virš 20%

    • Mauras

      tomai,
      ~40% šešėlio besivystančiose šalyse yra normalu.

      Jei estai su 38% šešėlio PVM mokesčio surinkimu šitaip neša mus su 30% šešelio, žemai lenkiu prieš juos galvą. Reiškia jie gerokai toliau nuvažiavę į priekį su pridėtosios vertės kūrimu nei maniau. Kitas variantas, mano galva realesnis – VŽ mus klaidina, nes „A.T.Kearney“ ataskaitoje pateikia 2005 m. skaičius. Labai tikėtina, kad dėl paklausos kritimo, biudžeto deficito ir to pasėkoje valdžios skubiai ir chaotiškai įvestų mokesčių 2009 m., kas sukėlė natūralią verslo reakciją, „šešėliu“ jau esam paviję ir pralenkę estus, kurie tokių sukrėtimų neturėjo.

      Beje, šešėlis turi ir teigiamų pasekmių, AT.Kearney vertinimu maždaug 2/3 šešėlinių pajamų išleidžiamos apmokestintoms prekėms/paslaugoms pirkti, t.y. dalis lėšų per PVM vistiek patenka į biudžetą. Taip pat apmokestinus dalis šešėlio paslaugų nustotų egzistuoti ir maitinti jų teikėjus, bendrai paėmus taip net valdžios-mokesčių prasme yra geriau nei uždaryti verslą, eiti į biržą valgyt pašalpos ir degraduoti ar emigruoti.

      Užduotis vyriausybei – sekti VMI „saulėje“ veikiančių įmonių pelningumą ir jei jis kyla (tikėtina kad „šešėlio“ taip pat), naikinti pelno mokestį, mažinti dividendų apmokestinimą. Paskatos išeiti iš šešėlio (galimybė uždirbti buhalterinį pelną ir jį bet kada išsiimti ypač svarbi MVĮ, sukuriančioms 3/4 viso BVP) pagausins mokesčių mokėtojų skaičių ir deklaruojamir per PVM surinkimą duos rezultatą biudžetui, o PVM pats skaidriausias ir lengviausiai administruojamas mokestis.

      • mdxacuk

        Pagal tamstą reikėtų suprasti, kad kuo šalies ekonomikoje sukuriama didesnė pridėtoji vertė, tuo daugiau surenkama PVM. Bandau tą įsivaizduot, bet nepajėgiu. Gal galit pasmulkint?

        • Mauras

          o ką čia smulkint?
          „Pridėtinės vertės mokestis (PVM) – mokestis imamas nuo papildomai sukurtos vertės, taip pat antkainių.“ Wikipedia.

          Spėju kad niekad nedirbote versle ir neišrašinėjote faktūrų, gerbiamasai, jei kyla tokie klausimai :)

  • gied

    O ar yra priežasčių pasitikėti institucijomis? Lietuvoje yra „kultūriškai“ įtvirtinta kolektyvinė atsakomybė. Seimas – vagys, daktarai – kyšininkai, žurnalistai – nupirkti melagiai, teisininkai – pedofilai. Ir taip toliau. O aš – nekaltas. Aplinka kalta.
    To pasekoje nebepasitikima ne nusikaltusiais žmonėmis, o sistema. Mokečių sistema, politika, etc.
    Ar taip yra ir kitur? nežinau :) Ar tai galima ištaisyti? Turbūt. Pirmoje vietoje įtvirtinant visuomenėje asmeninę atsakomybę nusikaltusio žmogaus.
    Paprasti pavyzdžiai: Urbonas ir Masiulis. Kam nors įdomu ką padarė Urbonas ir kiek už tai gaus? :) Ne, visiems įdomu ar liks sveikas Masiulio kailis, kuris tiesiog nepatikrino Urbono pakankamai… Skikas ir Čaplikas – ta pati situacija. Furmonavičius (kurio kaltė dar neįrodyta) ir teisininkų-pedofilų klanas – vėl panaši situacija.

    Kai bus įtvirtinta asmeninė atsakomybė už SAVO veiksmus, pasikeis ir žmonių mastymas. Tik… kur kas naudingiau žiniasklaidoje skandalus išpūsti dėl reitingų.

  • Įdomi ir logiška esto mintis. Esu linkęs jai pritarti. Tik nesutikčiau su prielaida, jog pasitikėjimą ar nepasitikėjimą ženkliau lemia tokie santykinai trumpo laikotarpio faktoriai, kaip čia: „V.Koorits estų pasitikėjimą valstybės institucijomis grindžia tuo, kad estai, prasidėjus krizei, labiau už viską norėjo, kad būtų išsaugotas kronos susiejimas su euru.“ Mano nuomone, tai kur kas ilgiau formuojamas rodiklis.

    Beje, manau, kad lietuvių nepasitikėjimas institucijomis yra labai didele dalimi suformuotas žiniasklaidos. Gegužę kaip tik studijoms rašysiu apie tai vieną iš rašto darbų.

    • Mauras

      Martynai,
      institucijos viena kitai nelygios, bet turėk tu kokią nori žiniasklaidą – jei krizės įkarštyje imi nuomotis Land Cruiser už mokesčių mokėtojų suneštas lėšas parlamentinei veiklai, arba mūru stoji už politinių partijų ir kampanijų finansavimą iš juridinių asmenų, niekas nepakels pasitikėjimo tavimi kaip atstovu.

      Beje plg. su Estija –

      Citata iš Estijos Political Parties Act (1994, amended 2003):
      4) Political parties shall not accept anonymous donations or donations from legal persons. If possible, political parties shall return such donations to the donor. In the absence of the possibility, political parties shall transfer the donations into the state budget within ten days where it is added to the funds to be allocated to political parties from the state budget in the following budgetary year.

      (18.12.2003 entered into force 01.01.2004 – RT I 2003, 90, 601)

      http://www.legislationline.org/documents/action/popup/id/5732

      Kaip sako estai, savo uodegos pakėlimas – per daug rimtas darbas, kad patikėti jį kitam :) todėl pasitikėjimo siekiančiam politikui tenka pačiam pasistengti, o tie, kas nemato reikalo vargt, deja vaikšto apsidirbę.

  • kestutis d

    greiciausiai didelio rysio nera – pritariu mdaxcuk – del mazesnio estu deficito daugiau kaltas estu sugebejimas padaryti perteklini biudzeta pertekliniu metu.
    tuo labiau, kad toli grazu ne visi estijoje gyvenantys zmones tikrai palankiai nusiteike estu vyriausybes atzvilgiu – paimkit, kad ir gausia rusu mazuma.
    nors pastebejime del estu santykio su valdzia yra tam tikros tiesos – sunku rasti lietuvi zurnalista, kuris taip meiliai rasytu apie musu valdzia arba apie lietuviu meilu santyki i ja