Nuoseklumo, ponai klerikalai, daugiau nuoseklumo…

Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kas yra šeima, jau pakomentavo beveik visi, kas norėjo. Iš visų pusių ir visais kampais. Skaičiau beveik viską ir buvo beveik smagu, nes dalis argumentų iš esmės atkartojo manuosius, išsakytus gerokai anksčiau iki tokį didelį šurmulį sukėlusio išaiškinimo, kas yra šeima. Kalbu, žinoma, ne apie šeimos sampratą, o apie KT galias taisyti Konstituciją, papildant ją naujais straipsniais ir naujomis sąvokomis. Smagu todėl, kad prasideda diskusija apie KT visagališkumą. Tiesa, šiek tiek liūdna, kad kai kurie diskusijos dalyviai pirmiausia koncentruojasi į konkretų KT sprendimą, o ne į šios institucijos sau vienašališkai priskirtas galis, kurių neriboja joks Lietuvos teisės aktas, įskaitant ir Konstituciją. Bet vis tiek gerai – juk svarbu pradėti.

Grįžtant prie šeimos problemos, tai prie to, kas viešojopje erdvėje jau pasakyta, vargu ar galima dar ką nors pridurti. Tačiau perskaičiau A.Bačiulio aršiai klerikalinį komentarą “Veide” ir kilo mintis pažvelgti į šeimos ir santuokos problemą kiek kitu aspektu. Tuo krikščioniškuoju, kurį propaguoja A.Bačiulis, teigdamas, kad “Bažnyčia tūkstantmetį buvo Europos gėrio ir blogio arbitru”, ar M.Adomėnas, aiškinantis apie “Lietuvos tautos vertybėms ir moraliniams įsitikinimams svetimus “šeimos” pavidalus” ir savo nesveikose fantazijose jau regintis besituokiančias homoseksualų poras ir vyrus, prie altoriaus vedančius dvi tris ar net septynias nuotakas.

A.Bačiuliui, žinoma, galima pasiūlyti laisvalaikiu paskaitinėti Europos arba bent jau Lietuvos viduramžių istoriją, bet nelabai yra prasmės, nes kiekvienas žmogus savokas “gėris” ir “blogis” supranta skirtingai. Man pavyzdžiui, Kryžiaus žygiai, ikvizicija, Baltramiejaus naktis nėra aukščiausia gėrio išraiška, bet A.Bačiulis juk turi teisę manyti kitaip. Lygiai ir kaip M.Adomėnas turi teisę fantazuoti apie homoseksualus ir daugpatystę, nors būtų gal geriau, jei jis tai darytų tai slapčia, o prieš viešai aiškindamas KT nutarimo esmę, pirmiausią tą nutarimą atidžiai perskaitytų.

Bet ir vėl  nukrypau į šalį…

Nes pagrindinė mintis, kažkodėl atėjusi į galvą skaitant A.Bačiulio klerikalines fantazijas buvo maždaug tokia: ponai dievobaimingi krikščionys, esate labai nenuoseklūs.

Kodėl? Ogi todėl, kad stodami į S.Tamkevičiaus ir kitų aršiausių klerikalų pusę ir gindami santuoką kaip vienintelę įmanomą ir todėl vienintelę vertingą šeimos sukūrimo ir egzistavimo formą, A.Bačiulis, M.Adomėnas ir kiti, besipiktinantys KT sprendimu ir besišaukiantys Aukščiausiojo pagalbos saugant “tradicinę” šeimą, visiškai ignoruoja  ne tik šiandieninę realybę, bet ir gerokai veidmainiauja.

Juk dauguma jų yra pakankamai ( o kai kurie, sakoma, net daugiau) išsilavinę žmonės, todėl tikriausiai bent apytiksliai žino, kokia Lietuvoje yra santuokų ir skyrybų statistika: dviem santuokoms kasmet vidutiniškai tenka vienerios  skyrybos. Iš viso Lietuvoje pastaraisiais metais registruojama apie 10 000 skyrybų kasmet.

Kuo čia dėta šeima, Konstitucinis Teismas ir M.Adomėnas bei A.Bačiulis su savo klerikalinėmis nuostatomis, galite paklausti.

Ogi tuo, kad visiškai neabejotina, jog nemaža dalis iš tų kasmetinių 10 000 skyrybų Bažnyčios požiūriu yra neteisėtos. Bandžiau aiškintis, bet nepavyko surasti statistikos, kiek santuokų Lietuvoje registruojama ir civilinės metrikacijos skyriuose, ir bažnyčioje, tad vargu ar egzistuoja statistika, kiek bažnyčioje sudarytų santuokų buvo vėliau panaikinta teisme.

O kiek sudariusių bažnytinę santuoką ir per teismą išsiskyrusių vėliau dar kartą veda ar išteka? Tokios statistikos taip pat nėra, nes Civilinis kodeksas, pripažindamas bažnytinę santuoką kaip lygiavertę civilinei, numato kaip bažnyčios nustatyta tvarka sudaryta santuoka įtraukiama į oficialią apskaitą, tačiau nenumato prievolės pranešti bažnyčiai apie teismo nutrauktą bažnyčioje sudarytą santuoką.

Todėl bažnyčios požiūriu, teismo nutraukta santuoka galioja toliau, išskyrus tuos gana retus (kaip, berods, ir paties M.Adomėno) atvejus, kai bažnyčia randa argumentų santuokai nutraukti.

Nuosekliems krikščionims, tokiems kokiais save pateikia A.Bačiulis ar M.Adomėnas, tai iš esmės turėtų reikšti, kad teismo sprendimas tikrosios “tradicinės” krikščioniškos šeimos situacijos nekeičia. Juk buvo pasakyta: …”vyras paliks savo tėvą ir motiną ir glausis prie žmonos, ir du taps vienu kūnu. Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. Todėl, ką Dievas sujungė, žmogus teneišskiria”.

O jei taip, tai tikram krikščioniui turėtų visiškai nerūpėti, ką apie šeimą ir jos vienintelį ir tikrąjį pagrindą – santuoką – sako kažkoks Konstitucinis Teismas?  Nes tikram krikščioniui vienintelė tikra santuoka yra bažnytinė santuoka.

Todėl, būdami nuoseklūs, tikrieji krikščionys turėtų ne diskutuoti apie KT paskelbtą šeimos sampratą, o reikalauti, kad Civilinis kodeksas geriau atspindėtų tūkstantį metų trunkančią “gėrio ir blogio” kovą ir įtvirtintų jame gėrio pergalę. Tai yra, uždraustų žmogui (tai yra, teismui), isškirti tai, ką Dievas sujungė arba bent jau reikalauti, kad tiek santuokos, tiek skyrybų atveju galiotų tos pačios taisyklės:  jei bažnyčioje sudaroma santuoka be jokių kliūčių pripažįstama valstybės, tai ir valstybės (teismo) sprendimas dėl santuokos nutraukimo turėtų būti pripažįstamas bažnyčios.  Arba nepripažįstamas ir tada santuoka būtų laikoma nenutraukta. Nes juk “žmogus teneišskiria”…

Štai tada viskas būtų nuoseklu ir krikščioniška.

Priešingu gi atveju – visiškas chaosas. Nes dabar, gindami santuoką kaip vienintelį įmanomą šeimos sukūrimo būdą, kalbėdami apie krikščioniškas ir tradicines vertybes, tačiau ignoruodami realią situaciją, vietiniai klerikalai prieštarauja patys sau ir savo skelbiamam mokymui. Nes “tikroji” santuoka juk turėtų būti tik ta, kurią palaimino Dievas. Būnant nuosekliu, visos kitos santuokos - kurių, kaip galima spėti, Lietuvoje turėtų būti gana daug – turėtų būti pripažintos netikromis, netradicinėmis ir neatitinkančiomis tikrųjų vertybių ir tikriausiai priskirtos blogiui. Iš kurio šeima atsirasti niekaip negali.

O jei nėra šeimos, tai dėl ko tada laužote ietis ir putojatės dėl eilinio KT pasikalbėjimo su dvasiomis?

Nuoseklumo, ponai klerikalai, daugiau nuoseklumo…

Ir neužmirškite, kad tas tūkstantmetis, kai Bažnyčia pretendavo būti “gėrio ir blogio” arbitru, visų mūsų laimei, jau baigėsi.

(11 balsų, vidurkis: 3.91 iš 5)
Loading ... Loading ...
  • http://jurisprudencija.wordpress.com/ Tomas Chochrin

    Kai kurie koncentruojasi tik į patį Konstitucinį Teismą, niekada nenagrinėdami jo argumentų ir nebandydami suprasti. Antri tiesiog jaučiasi kompetentingi apie šeimą komentuoti. Norėčiau, kad žurnalistai ir visuomenės veikėjai pakomentuotų prieš tai buvusį nutarimą:
    “NUTARIMAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO (1997 M. LIEPOS 1 D. REDAKCIJA) 14 STRAIPSNIO, 15 STRAIPSNIO (2003 M. SPALIO 14 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI, LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1999 M. KOVO 30 D. NUTARIMO NR. 356 „DĖL VALSTYBĖS IŠPERKAMŲ IŠ PILIEČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ, JŲ DALIŲ IR BUTŲ, PERTVARKYTŲ Į NEGYVENAMĄSIAS PATALPAS IR NAUDOJAMŲ ŠVIETIMO, SVEIKATOS APSAUGOS, KULTŪROS, MOKSLO REIKMĖMS BEI GLOBOS NAMAMS, SĄRAŠO PATVIRTINIMO“ (2004 M. GEGUŽĖS 14 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMUI”

    • romas

      Mėginau konstitucinę šeimos sampratą suprasti ir nepavyko :( Skaičiau teisininkų straipsnių apie nutarimą ir susidarė toks įspūdis, kad jie arba nenori apie sampratą nieko konkretaus pasakyti, arba irgi nesupranta, bet dedasi suprantą, nes turint tinkamą išsilavinimą lyg ir nepatogu būtų nesuprasti. Konstitucija yra tiesiogiai taikomas aktas, todėl tiesiog jaučiu, kad reiks dar vieno išaiškinimo. O gal dar ir ne vieno.

      • http://jurisprudencija.wordpress.com/ Tomas Chochrin

        Aš neabejoju, kad Mantas Adomėnas gali nesunkiai paaiškinti, kokią KT pateikė šeimos sampratą. Gi kalbėjo apie mafiją, zoofiliją ir UAB’us.

        • romas

          Mantas Adomėnas išreiškė daug visokių nepagrįstų baimių. Bet su vienu dalyku jo straipsnyje sutinku: KT leidosi į nepagrįstą teisinį aktyvizmą. Iki šiol šeimos narių sudėtį įvairiuose įstatymuose ir kodeksuose Seimas apsibrėždavo pats. Manau, kad tokia sistema ir buvo gerai, nes rinkėjai per savo atstovus galėjo turėti savo požiūrį tiek į šeimą, tiek į įvairias problemas, susijusias su šeima. KT, pateikdamas miglotą sampratą, atsižymėjo teritoriją ir dabar, turiu įtarimų, dalis dalykų pasidarė nebe piliečių reikalas.
          Man, beje, labai nepatinka arogantiška Kūrio laikysena: “Jeigu mes vadovautumėmės visuomenės nuomone, tai mirties bausmę, paklausę tautos, galėtume grąžinti rytoj”.( http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-10-10-e-kuris-kt-sprendimus-privaloma-vykdyti-be-isimciu/70184 )Esu prieš mirties bausmę, bet “Jeigu mes vadovautumėmės visuomenės nuomone” ir “paklausę tautos” skamba įdomiai. Ar tai reiškia, kad piliečiais ir politikais yra nepasitikima – jie laikomi kokiais tai nebrandžiais? Kažkokį panašų spinduliavimą jaučiu sklindant ir iš Konstitucinio Teismo.

          • http://jurisprudencija.wordpress.com/ Tomas Chochrin

            Kūrio ir visų kitų problema, kad jis nesugeba visuomenei normaliai paaiškinti, todėl atrodo arogantiškai. Jo teiginys nėra blogas, bet jį reikia suprasti per teisingumo vykdymo prizmę, tarptautinių įsipareigojimų laikymosi privalomumą, ir tarpusavio visuotinio susitarimo laikymosi privalomumą.

            Dėl KT spinduliavimo. Tu, romai, eilinį kartą neskaitei pirminio šaltinio, kaip ir 99% kitų. Gavai skirtingas pozicijas iš komentuojančių viešoje erdvėje autoritetų. Pvz.: Stasio Šedbaro, kuris, nors ir buvęs garsus teisininkas, buvęs KT teisėjas, sąmoningai iškraipė interpretuojamo nutarimo tekstą, kad jis būtų palankus dagiškajai-adomėniškajai pozicijai.
            Aš suprantu, kad KT nutarimas gali būti neaiškus. Ir niekas nesiteikė normaliai viešai paaiškinti kas, kodėl ir kaip. Ankščiau aš čia su tavimi daug diskutuodavau KT nutarimų klausimais. Dabar to nebegaliu daryti, nes šiame tinklaraštyje jokia diskusija seniai nebeįmanoma. Prie to prisideda ir pats Artūras, nes aš nematau prasmės kažką sakyti, kai pirmoji įrašo pastraipa yra:
            “Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kas yra šeima, jau pakomentavo beveik visi, kas norėjo. Iš visų pusių ir visais kampais. Skaičiau beveik viską ir buvo beveik smagu, nes dalis argumentų iš esmės atkartojo manuosius, išsakytus gerokai anksčiau iki tokį didelį šurmulį sukėlusio išaiškinimo, kas yra šeima. Kalbu, žinoma, ne apie šeimos sampratą, o apie KT galias taisyti Konstituciją, papildant ją naujais straipsniais ir naujomis sąvokomis. Smagu todėl, kad prasideda diskusija apie KT visagališkumą. Tiesa, šiek tiek liūdna, kad kai kurie diskusijos dalyviai pirmiausia koncentruojasi į konkretų KT sprendimą, o ne į šios institucijos sau vienašališkai priskirtas galis, kurių neriboja joks Lietuvos teisės aktas, įskaitant ir Konstituciją. Bet vis tiek gerai – juk svarbu pradėti.” – tiesiog nematau prasmės vargintis ir gaišti laiką..

          • http://racas.lt Artūras Račas

            Tomai, aš truputį stebiuosi. Puikiai įžvelgi E.Kūrio (o kartu ir viso KT) problemą, tačiau pats elgiesi iš esmės taip pat. Juk šiame tinklaraštyje esi pats pripažinęs, kad KT ne visada elgiasi tinkamai – jei neklystu, po KT pareiškimo dėl EŽTT sprendimo pavartojai žodį “absurdiškai” – tačiau dabar, vėl kaip ir E.Kūris, bandai atsistoti į K.Vorobjaninovo pozą ir išdidžiai pareikšti “niekada”:)

            Bet iš esmės su tavimi sutinku – prasmės diskutuoti apie KT ir kai kuriuos jos sprendimus, nekalbant jau apie šios institucijos visiškai neribotas galias tikrai nedaug. Nes tos diskusijos negali nieko pakeisti. Nebent – pakeisti būsimųjų KT teisėjų mąstymą, jų požiūrį į visuomenės interesą, teisę bei savęs suvokimą. Kita vertus – ir vėl: tave, kaip ir daugumą kitų studijuojančių teisę, galima laikyti potencialiu kandidatru į KT teisėjus. Ir, deja, kol kas tenka konstatuoti, kad vilčių, jog artimiausioje ateityje kas nors iš esmės gali keistis, nėra labai daug:)

            Beje, šiaip jau įrašas buvo labiau skirtas krikščionims, o ne KT ir jo kuriamos doktrinos gerbėjams ir šalininkams.

            Ir žinai, kas dar įdomu. Štai artimiausiu metu KT paskelbs nutarimą dėl statutiniams pareigūnams neišmokėtų priedų. Bandžiau čia truputį grįžti atgal ir pažiūrėti, kaip KT argumentavo savo nutarimus dėl teisėjų atlyginimų bei nuosavybės į pensiją ir mano visiškai ne specialisto ir dunduko teisės srityje akimis, būsimas sprendimas turėtų būti panašus į mano minėtus. Bet man kažkodėl tai atrodo, kad KT įsiklausys į premjero raginimą “būti išmintingu”. Ir jei taip iš tiesų bus, tikriausiai dar kartą pasakysiu, kad KT yra didelė bėda, o tavo atsakymas tikriausiai bus, kad neverta apie tai diskutuoti su žmonėmis, kurie neišmano teisės:)

          • romas

            Aš kaip tik koncentruojuosi į tai, kad KT turi jausti ribas, o gal ir tikrai – tas ribas jam reikia nustatyti. Jei Konstitucijoje nėra kažkas vienareikšmiškai aišku, manau, kad KT neturėtų nertis iš kailio mėgindamas paaiškinti ir ypač tokiais nevienareikšmiais atvejais turėtų vengti palaikyti kažkurį politinį diskursą.
            Tarp kitko, Šedbaro pozicijos nežinau, o skaičiau daugiausiai kitų teisininkų komentarus ir perskaičiau KT nutarimą 2kartus, taip pat CK vietas, kur kalbama apie šeimą.

          • http://jurisprudencija.wordpress.com/ Tomas Chochrin

            Romai, tai yra keletas sprendimu. 1) panaikinti Konstituciją – čia gal aš per griežtai, gi Konstitucija gera, tiek kiek ją aiškina Adomėnas. 2) panaikinti Konstitucijos nuostatas, kuriose apibrėžiamas Konstitucinis teismas (t.y. tą skyrių). 3) tada reikia išstoti iš visų tarptautinių konvencijų, sutarčių ir organizacijų. Nes tu pats klausi: “Ar tai reiškia, kad piliečiais ir politikais yra nepasitikima – jie laikomi kokiais tai nebrandžiais?”, tai reiškia kad piliečiai, o ypač politikai linkę nesilaikyti savo įsipareigojimų. Visuomenės apklausos rodo, kad mirties bausmę palaiko nemaža dalis gyventoju. Propogandisto Pakso vienas iš pamatinių rinkiminių šūkių yra mirties bausmės sugrąžinimas. Paradoksas, kad šis veidmainis EŽTT gynėsi savo teisės pagal EŽTK, o būtent 2 EŽTK protokolai draudžia mirties bausmę. Išstojam iš konvencijos ir Europos tarybos? Čia pateikiau vieną pavyzdį.
            Kitas pavyzdys – veidmainių Konservatorių partija. Nori įrodymų. Atsiversk Seimo posėdžių protokolus, kai praeitais metais vyko Sacharuko ir Karaliaus apkalta ir paskaityk, ką sakė premjeras ir jo frakcijos Seime nariai, aš pateiksiu keletą citatų iš atminties: “KT išaiškinimų privalu laikytis. KT nutarimai turi Konstitucijos galią. KT nutarimai galutiniai ir neskundžiami. Balsuodami prieš KT sprendimą Jūs sulaužysite Konstituciją” Tokia politika? Oportunistiniai veidmainiai.

            Dabar trumpai tau dėl šeimos Konstitucinės sampratos. Kodėl tu jos nesupratai? Todėl, kad KT nesiekė pateikti apibrėžimo. Šeima yra vertinamoji sąvoka, jos turinys yra fakto klausimas. KT šiame nutarime perėmė EŽTT išaiškinimus apie šeimos sampratą, kur šeima laikomi artimieji giminaičiai, susiję glaudžiu emocinių ryšiu. Tai yra faktinio kvalifikavimo klausimas. KT, iš esmės demonopolizavo šeimos sampratą. Tai reiškia, kad tam tikros grupės tame tarpe bažnyčia (tradicinė šeimos samprata) neturi šeimos monopolio t.y. negalimas požiūris kai tam tikru būdu primetama “šeimos samprata iš viršaus”. Įstatymų leidėjas pozityviai neturėtų nustatinėti, kas yra šeima. Teisė yra skirta sureguliuoti visuomenėje egzistuojančius socialinius santykius. Teise kaip įrankiu negalima naudotis siekiant įsprausti socialinius santykius į tam tikrus pozityvistinius rėmus. T.y. sakant, kad motina ir sūnus nėra šeima – statomas vežimas prieš arklį.
            Kitas esminis dalykas, kad santuoka, tėra vienas iš būdų šeimai pradėti.
            Šis KT nutarimas niekaip nesikėsiną į santuokos institutą, nei civilinės, nei juo labiau bažnytinės.
            Šedbaro žodžiai žinių radijuje, kad dabar visi gėjai ir kitokie visokie po KT nutarimo gali eiti prašyti registruoti santuoką, o tai atmetu skųsti teismui – visiškas nihilizmas. Jis tyčia gindamas adomėniškąją-dagiškąją poziciją toliau sėkmingai painioja šeimos ir santuokos sąvokas. Arba daro tai todėl, nors net ir būdamas teisininkas ir buvęs KT teisėjas, vis dar nesugeba šeimos nuo santuokos ir deda tarp jų lygybę.
            Kas man asmeniškai nepatiko KT nutarime. Trūko platesnio paaiškinimo kaip aiškinti visą Konstitucijos 38 str. Atidesnis asmuo pastebės, kad mūsų KT 38 str. tekstinė išraiška iš esmės nesiskiria nuo EŽTK teisę į šeimą reglamentuojančių nuostatų (Right to marry
            Men and women of marriageable age have the right to marry and to found a family, according to the national laws governing the exercise of this right.). Ten taip pat kalbama apie vyro ir moters santuoką ir t.t. Tačiau konvencija senas dokumentas, tekstinė išraiška nėra tobula. O mūsų Konstitucijoje padarytas iš jos copy-pastas. Minėjau, kad EŽTT aiškina tą šeimos nuostatą, kaip artimųjų asmenų (giminaičių) glaudų emocinį faktinį ryšį:”the existence or non-existence of “family life” is essentially a question of fact depending upon the real existence in practice of close personal ties.”. Tekstinės išraiškos yra senos ir netobulos. Šeima pasireiškia per dinaminį-socialinį aspektą ir jos negalima taip paimti ir apibrėžti. Tam reikalingas teisės aiškinimas naudojant visą spektrą metodų. Neveltui Konstitucijos yra “gyvosios”, kitaip tekstas neatlaikys laiko išbandymo, nes socialiniai santykiai nuolat vystosi ir juda į priekį.

            Tai kam reikalingas KT, Artūras jau pateikė atsakymus apie jo visagališkumą. Aš tai džiaugiuosi, kad KT apsaugo mane nuo adomėnų.
            Diskusiją baigiau, labanakt.

          • nerijus

            Pirmą kartą paspaudžiau “nykštį į viršų”. Tikrai ne Tomui…

          • http://jurisprudencija.wordpress.com/ Tomas Chochrin

            Artūras Račas rašo:
            “Nebent – pakeisti būsimųjų KT teisėjų mąstymą, jų požiūrį į visuomenės interesą, teisę bei savęs suvokimą. Kita vertus – ir vėl: tave, kaip ir daugumą kitų studijuojančių teisę, galima laikyti potencialiu kandidatru į KT teisėjus. Ir, deja, kol kas tenka konstatuoti, kad vilčių, jog artimiausioje ateityje kas nors iš esmės gali keistis, nėra labai daug:)”
            Artūrai galiu Jus nudžiuginti. Niekada nežadu aukoti savęs ir pretenduoti į KT ar LAT teisėjus, net jei atitikčiau visus šių teismų teisėjams taikomus kriterijus. Būtent dėl tokių kaip, Jūs ir panašių ekspertų. Kam vargintis už niekingus pinigus ir siekti gero valstybei, kai visada būsi tas kraštinis ant kurio sumetama visa kaltė ir atsakomybė. Kai iš jo daugiau nieko nebandoma daryti, tik tyčiotis viešojoje erdvėje. Kai palyginus su darbu užkraunama atsakomybe, gausi niekingą atlyginimą ir visuomenės panieką? Ačiū, ieškokit durnelių kitur. Privatus sektorius pilnas subjektų, kuriems reikalinga profesionali pagalba, kurie pasiruošę tau tinkamai už ją atlyginti, ir kurie tave gerbia, kai teiki jam paslauga. Tuo tarpu, dirbdamas KT, atrodo, darai visuomenei meškos paslaugą.

          • http://racas.lt Artūras Račas

            Tomai, puikus atsakymas. Labai tikslus, aiškus ir nepaliekantis daugiau jokių klausimų. Tikiuosi, neįžeisiu pasakydamas, kad esate puikus E.Kūrio mokinys.

            Beje, mano labai subjektyvia nuomone, ne toks tas KT teisėjo atlyginimas (jei skaičiuojame ir visas kartu su juo gaunamas socialines garantijas) ir mažas. Bet čia aš, žinoma, iš savo varpinės vertinu.

            Ir apie meškos paslaugą tu, Tomai, taip pat 100 proc. teisus.

          • http://jurisprudencija.wordpress.com/ Tomas Chochrin

            Artūrai, Konstitucinis Teismas ir E. Kūris gauna mano kritiką tada, kai, kai mano manymu, jie to nusipelno. Jie negauna mano kritikos dėl to, kad Konstitucinis Teismas yra Konstitucinis Teismas, o E. Kūris – E. Kūris..

          • nerijus

            “…kurie tave gerbia, kai teiki jam paslauga.”
            Už pinigus, žinoma ;)

            Yra toks priežodis:
            “Už pinigus ir velnias šoka.”

            Kiekvieną įstatymą galima pritaikyti kiekvienam individui atskirai ir pagal jo ar kitų poreikius ar galimybes. Tai priklauso TIK nuo teisininko- advokato apsukrumo, pažinčių rato, turimos įtakos ir “stažo” teisinėje sistemoje.

          • romas

            Tomai, esi labai netikslus ir neteisingai aiškini konstitucinę šeimos sampratą. Šeima nėra tik “artimieji giminaičiai, susiję glaudžiu emocinių ryšiu”. Konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Be šeimos nario apibrėžimo arba baigtinio šeimos narių sąrašo sampratos neina suprasti. Jau nekalbu, kad kai kuriuos dalykus apibrėžime gali išsiaiškinti ir pagrįsti tik psichologai, bet ne valstybė.
            Aš skaičiau KT nutarimą ir neturiu jokių baimių. Iš esmės nieko nepasikeitė išskyrus tai, kad KT mano, jog politikai ir piliečiai gali būti dar nepakankamai brandūs demokratijai.

          • bang

            “arogantiška Kūrio laikysena” “Ar tai reiškia, kad piliečiais ir politikais yra nepasitikima – jie laikomi kokiais tai nebrandžiais? Kažkokį panašų spinduliavimą jaučiu sklindant ir iš Konstitucinio Teismo.”

            Kas čia arogantiško ar neaiškaus pasakyme “Jeigu mes vadovautumėmės visuomenės nuomone, tai mirties bausmę, paklausę tautos, galėtume grąžinti rytoj, nors ji prieštarautų Konstitucijai, ir tas buvo pasakyta prieš 13 metų.” Ir kur čia pasakyta apie politikus ?

          • romas

            Iš Konstitucijos:
            LIETUVIŲ TAUTA …atgimusios Lietuvos valstybės piliečių valia priima ir skelbia šią KONSTITUCIJĄ.
            Seimo nariai yra tautos atstovai ir tuo pačiu politikai.
            Esmė, kad sąmoningai ar nesąmoningai Kūris nelaiko Konstitucijos tautos nuomone. Nežinau, kas jam yra Konstitucija ir kaip jis ją supranta. KT deklaruoja, kad jis žino konstitucinę šeimos sampratą ir tuo tarsi atima galimybę iš tautos per savo atstovus spręsti, kas yra šeima. Įžiūriu nepasitikėjimą, kad tauta pati sugebės įteisinti partnerystę, todėl padaroma skylė partnerystę įteisinti teismo keliu (KT juk gali žinoti, kas yra šeimos nariai).

          • Trakimas

            romas gerokai klysta:)Tauta per savo atstovus gali daug ką spręsti,tačiau nepamirškime,kad tie atstovai tokiais tapo labai trumpam laikotarpiui ir labai abejotinais būdais-reklamavosi nepadoriais veiksmais,nepadoriuose renginiuose,pirko viešų ryšių bendrovių paslaugas ir t.t.:)O štai Konstitucija yra ne keliems metams,o labai ilgam laikotarpiui ir tas porai metų “išrinktas” atstovas,kad Tautai būtų linksma,net tos pačios Konstitucijos gerai nežino.Yra teisinės procedūros ,kurių pagelba ir galima kažką keisti Pagrindiniame Įstatyme.Yra KT,kuris ir tik kuris yra įgaliotas aiškinti Konstituciją ir visokius prieštaravimus ,kylančius seimūnų galvose.Sausio 16 Tauta taip pat buvo atėjusi išreikšti savo valią,tačiau Kubilius taikų mitingą sušaudė guminėm kulkom ir užpjudė madalovo šunimis?Kaip tce teip,romas?:)

          • romas

            Trakimai, tai kam mums Seimas? Šiek tiek pakeiskim Konstituciją ir tegul visus įstatymus iš Konstitucijos išaiškina Konstitucinis Teismas.

          • bang

            Truputį pasitreniravus, interpretacijoje pralenktumėt net Adomėną :)
            Tereikia perskaityti pora sakinių iki paties iš konteksto ištrauktos citatos “Tauta gali daug ką pasakyti, tauta gali pakeisti Konstituciją, bet tauta niekados negalės nuspręsti, ar įstatymas prieštarauja Konstitucijai. Kadangi vienas iš teisės aiškinimo ir teisės taikymo kanonų visuotinai pripažintas yra – sprendžiant teisinį klausimą negalima vadovautis gandais ir negalima vadovautis visuomenės nuomone.”
            Taigi berods, akivaizdu, kad Kūris žino apie tautos valios išraiškos būdą pakeičiant Konstituciją ir tos teisės neginčija, todėl tavo pasamprotavimai, ką jis sąmoningai ar nesąmoningai laiko, laužti iš piršto. Tas pats ir dėl tavo menamo Kūrio nepasitikėjimo. Kūris taip pat aiškiai pasakė “nuomone”, “gandais”, “rytoj”. Ar manai, kad Konstituciją reikia keisti sekančią dieną po Vilmorus atliktos apklausos ?

          • romas

            bang, aš manau, kad ne visas sąvokas būtina aiškinti, kai jų neina labai tiksliai paaiškinti. Galima palikti laisvės ir tautos atstovams. Ypač iš KT nutarimo neturėtų matytis KT ideologinė pakraipa.
            Konstitucijos nereikia keisti po jokių apklausų, bet reikia visą laiką atsiminti, kad Konstitucija ir yra tautos nuomonė.

        • http://jurisprudencija.wordpress.com/ Tomas Chochrin

          “Tomai, puikus atsakymas. Labai tikslus, aiškus ir nepaliekantis daugiau jokių klausimų. Tikiuosi, neįžeisiu pasakydamas, kad esate puikus E.Kūrio mokinys.” – Man garbė būti pavadintam puikiu E. Kūrio mokiniu.

          • http://racas.lt Artūras Račas

            Žinai, gerai, kad viešai pažadėjai niekada nekelti savo kandidatūros į KT ir AT.

          • nesvarbu

            Artūrai, jei rimtai, tai Tomas jau turi problemą dėl kandidatavimo į KT ar AT narius.Ir dėl to iš dalies kaltas esate jūs, kadangi Tomas, ilgai ir daug rašydamas šiame tinklapyje, kai kuriais klausimais kartais buvo labai kategoriškas.Esmė tame, kad Lietuva yra demokratėjimo kelio pradžioje, o kokia JAV šiuo klausimu jau toli pažengusi. Tai va, svarstant kandidatus į JAV Supreme Court of the United States išknisami jų atskiri per daug kategoriški pasakymai ar nuomonės vienu ar kitu klausimu pareikšti prieš kokius dvidešimt – keturiasdešimt metų.Ir tai gali būti rimta kliūtis suabejoti kandidato objektyvumu, kuomet jis spręs panašius klausimus kaip teisėjas, bei pagrindas nepritarti jo kandidatūrai.

        • bang

          Apie KT nutarimą nekalbėjau. Tik apie tavo atliktas Kūrio teksto interpretacijas, kur jis akivaizdžiai “tautos nuomonę” vartojo siaurąja prasme.

          • romas

            Tautos nuomonė ir yra tautos nuomonė, o apklausos duomenys yra tik apklausos dalyvių nuomonė.
            Arogancija jaučiasi visame interviu. Visiškai pritariu K.Girniui, kad KT kritika dar nereiškia nepagarbos Konstitucijai, o niekaip kitaip nekontroliuojamam KT tai tik į sveikatą.

          • Auksinis kardas

            KT – svarbus, bet šiuo atveju stovima kryžkelėje: mitologizuoti KT vaidmenį absoliučiai, arba matyti priimtina jo sprendimų kritiką, kad ir nesikėsinant į pačius sprendimus. Sveikas atrodo romo matymas su kritika, o štai Kūrio absoliutizmas – slidus, pernelyg pasikliaunantis menamu tobulumu, neretai tokiu maskuojantis akivaizdžius netobulumus ir suteiktų įgaliojimų peržengimus.

          • bang

            romai, nereikia apsimetinėti ir kažką įžvelginėti ten, kur nėra arba nematyti akivaizdaus. Kažkodėl labai jau nenori pamatyti tame pačiame sakinyje “gandai” ir “rytoj”. Nuomonė yra nuomonė, tautos valia išreikšta referendumu ar per atstovus-įstatymų leidėjus Seime šiems priimant įstatymus – yra kita. Aš Girniui taip pat pritariu, bet jis pokalbyje apie Kūrio pasisakymą čia ne prie ko, kaip ir Kūris dėl pretenzijų Konstituciniam Teismui jau kurį laiką.

          • romas

            bang, man įspūdis apie Kūrį susidarė iš kur kas daugiau informacijos nei tik šis sakinys. Buvo dar “jokie kembridžai nepadės”, “kultūringose visuomenėse kai kurie dalykai savaime suprantami”, “praleido progą patylėti” ir t.t. Man blogai atrodo tai, kad KT nutarime KT teismas leidžia sau rašyti neaiškius tekstus, politikuoja, o kai į tai badoma pirštu, badantieji Kūriui pasidaro neišmanėliais. Adomėnas, tarp kitko, labai rišliai išdėstė mintį apie Trojos arklį, bet be atviro ad hominem daugiau jokio atsakymo iš KT ekspertų nėra.
            Man atrodo keista, kad konstitucinės šeimos sampratos nei vienas viešai besireiškiantis aiškintoja kol kas negali paaiškinti, bet aiškina ir dedasi kad supranta. Dar kartą tuo įsitikinau, kai man mėgino paaiškinti Tomas. Gal Kūris galėtų pamąstyti apie tai: kultūringose visuomenėse konstituciniai teismai rašo aiškius ir argumentuotus nutarimus, todėl kultūringos visuomenės ir nekritikuoja KT nutarimų.

          • bang

            Pasikartosiu, kad kalbėjau tik apie tavo konkretų konkretaus asmens konkretaus teksto interpretavimą. Apie KT nutarimą, ar Kūrio kitus pasisakymus ir tavo galimą įspūdį dėl jų nieko nesakiau.

          • romas

            bang, man tekstas dažnai turi kelis sluoksnius. Yra tarsi paviršius, kur skaitai beveik pažodžiui, bet yra ir antras sluoksnis, kur atsiskleidžia bendresni žmogaus požiūriai. Aš pailiustravau, kas man atrodo įdomiai.

          • bang

            Gali būti. Lysti į sielos sluoksnius ir spėlioti įpročio neturiu.

  • Genijus

    Artūrai, bažnytinės santuokos nutraukimas visiškai nepriklauso nuo to, ar bažnyčiai teismas apie civilinį nutraukimą praneša, ar ne. Ją nutraukti išvis yra labai sudėtinga, beveik neįmanoma, reikia bene Vatikano ar net paties popiežiaus palaiminimo, o jam gauti turi būti nurodomos svarios priežastys. Pavyzdžiui, įrodomas ilgametis smurtavimas prieš žmoną ar pan.
    Taip kad dešimtys tūkstančių kasmet išsiskiriančiųjų bažnyčios požiūriu beveik visi yra susituokę, ir antrosios vedybos yra negaliojančios ir netgi šventvagiškos. Užtai antrųjų vedybų įprastai niekas neina registruoti į bažnyčią :)
    Taigi, dievas sujungia tikrai stipriai, ir joks teismas čia nepadės… :)

    • Stogas

      Genijau, tu nuvertini religija ir jos galimybes labai zemai, Dievas sujungia labai stipriai, bet ilgas litas (geriau euras, labdaros pavidalu) skiria seimas greiciau nei brangstanti nafta ar dujos . Tikrai nereikia tam is vakaro “dubasinti” zmonos.

  • Izbliondimas

    Manau, kad žmonija gali išlikti, kai pripažįstame ir gyvename pagal katalikišką šeimos sampratą, tokių šeimų bendruomenių gyvavimą.
    Lietuva buvo praradusi bendruomenes, susvetimėjo, prarado gėdos jausmą viskam, kas žmogui yra šventa.
    Tuose kaimuose, kur bendruomenės atsikuria, reikalai gražūs.
    Tad Dievo vienas iš angelų, tapęs šėtonu, – šiandien nesnaudžia, matome… stveria apleistas vietas.
    Jų daug miesteliuose, miestuose, ypač didmiesčiuose.
    Čia jau sutikti žmogų, – neįmanoma utopija tampa.
    Gyvenimas be žmogaus, – šiandienos realija.
    Ir ko čia džiūgauti, nesuprantu.

  • Geras

    Geras straipsnis, GERAI PAZVENGIAU :)))))))))

    tikrieji krikščionys turėtų ne diskutuoti apie KT paskelbtą šeimos sampratą, o reikalauti, kad Civilinis kodeksas geriau atspindėtų tūkstantį metų trunkančią “gėrio ir blogio” kovą ir įtvirtintų jame gėrio pergalę. Tai yra, uždraustų žmogui (tai yra, teismui), isškirti tai, ką Dievas sujungė

  • nerijus

    http://lt.wikipedia.org/wiki/Santuoka

    “Santuokų tipai:

    Monogamija – ji jungia du asmenis. Plačiausiai paplitusi.
    Skirtingų lyčių
    Tos pačios lyties (teisinę formą pradėjo įgauti tik XX a. pabaigoje)
    Poligamija:
    Poliginija – vienas vyras ir kelios moterys. Išlikusi kai kuriose Afrikos, Azijos ir Amerikos šalyse. Pvz.: mormonų santuokos.
    Poliandrija – keli vyrai ir viena moteris. Ypač retas variantas.”

    Visa esmė (šurmulys)slypi paryškintoje dalyje.
    Kiekvienas daiktas turi ir privalo turėti savo pavadinimus. KT niekur nėra apibrėžta šeimos sąvoka ir ją interpretuoti gali taip- kaip kam patinka ar nepatinka, nes tik jie turi tam teisę.

  • Gintaras

    Palikit Bačiulį ramybėj. Protingas chamas minta ir užsigeria viskiuku iš konservatorių išmokamos autorinės pašalpos, todėl skelbia tai, ką užsako. Gina savo kaulą, tsakant.

  • Bobutė

    „Todėl, būdami nuoseklūs, tikrieji krikščionys turėtų ne diskutuoti apie KT paskelbtą šeimos sampratą, o reikalauti, kad …“ A. Račas.

    Ne dundukų reikalas nurodinėti krikščionims- kalbu kaip viena jų – apie ką mes (ne)turime diskutuoti, ar ko (ne)reikalauti…

    „… arba bent jau reikalauti, kad tiek santuokos, tiek skyrybų atveju galiotų tos pačios taisyklės: jei bažnyčioje sudaroma santuoka be jokių kliūčių pripažįstama valstybės, tai ir valstybės (teismo) sprendimas dėl santuokos nutraukimo turėtų būti pripažįstamas bažnyčios. Arba nepripažįstamas ir tada santuoka būtų laikoma nenutraukta.“ A. Račas.

    Na čia jau ir su logika truputėli susipykta…:)
    Bažnyčia pripažįsta tik bažnytinę santuoką (BS) bei bažnytinį jos nutraukimą. Tačiau nepripažįsta civilinės santuokos (CS) ar civilinio bažnytinės santuokos nutraukimo. Taip buvo, taip yra ir dabar… Ir tai visiškai nepriklauso(ė) nuo to pripažįsta valstybė BS ar ne… Juk tai, galų gale – valstybės reikalas. Juk dar visiškai neseniai valstybė BS nepripažindavo…:)

    Kita vertus, valstybė pripažįsta BS (jei ji įregistruojama per tam tikrą laiką), tačiau, jei neklystu, nepripažįsta bažnytinio BS, įregistruotos civiline tvarka, nutraukimo…

    • http://racas.lt Artūras Račas

      miela Bobute, nepykite taip labai. Nenurodinėju aš jums, tik prašau nuoseklumo.

      Ir nelabai supratau, kur įžvelgėte logikos trūkumą. Juk aš svarsčiau kaip turėtų elgtis tikras krikščionis, besirūpinantis tradicine šeima. Jam juk tikriausiai pirmiausiai turėtų rūpėti, ar ta šeima yra tikra, nes negi tikras krikščionis imtųsi ginti nuodėmėje gyvenančius paleistuvius, tai yra tuos kurie nepelaiminti Dievo. Todėl ir kalbu apie tai, kad tikras krikščionis pirmiausia turėtų susirūpinti tradicinės šeimos įtvirtinimu, o tik paskui jau imtis ją ginti. O kaip tu įtvirtinsi, jei šiandien tai ką bažnyčia sujungia, bet kuris teismas – viens du – paima ir išskiria. Negerai juk taip…

      Ir tik nepagalvokite gal vėl nurodinėju. Aš tik garsiai svarstau:)

      • Bobutė

        Ponas Artūrai,

        Pabandysiu dar paryškinti:

        „…jei bažnyčioje sudaroma santuoka …pripažįstama valstybės, tai ir valstybės (teismo) sprendimas dėl santuokos nutraukimo turėtų būti pripažįstamas bažnyčios. “ A. Račas.

        Manau, kad tai jog valstybė pripažįsta BS, visiškai nesuponuoja jog bažnyčia turėtų pripažinti civilinį santuokos, juolab BS, nutraukimą…

        Dar galėčiau suprasti (ne sutikti, bet suprasti), jei sakytume, jog bažnyčia turi pripažinti civilinę santuoka, nes valstybė pripažįsta bažnytinę…

        Jūsų teigiate:
        „O kaip tu įtvirtinsi, jei šiandien tai ką bažnyčia sujungia, bet kuris teismas – viens du – paima ir išskiria.“

        Na neišskiria bažnytinės santuokos tas teismas, Artūrai, neišskiria… Negi taip sunku suprasti?

        • http://racas.lt Artūras Račas

          Bobute, aš šį kartą susilaikysiu nuo epitetų (nors man ir sunku turint galvoje tamstos paskutinį klausimą:) ir tik paklausiu: o kodėl tamsta nusprendėte, kad aš manau, jog teismas bažnytinę santuoką panaikina?

          Aš juk iš esmės teigiu priešingai, nes remiuosi tūkstantmečio išmintimi: ką Dievas sujungia ir t.t. Mano klausimas kitas: ar tikro krikščionio požiūriu šeima yra tai, kas susijungia po to, ką išskyrė žmogus, tai yra teismas. Aį tamsta, kaip tikra krikščionė galite pasakyti, kas tamstai yra darinys, kurį civilinės metrikacijos skyriaus pagalba sudaro asmenys, kurių BS, registruotą CS, nutraukia teismas? Šeima ar ne?

          Nejaugi taip sunku atidžiai paskaityti tekstą ir tik po to jį komentuoti?:)

          • Bobutė

            Tikrai nesusikalbam, p. Artūrai.

            Pasakysiu trumpai. Taip, mano supratimu tai bus šeima. Ir net jei jų nesies nauja CS, ar net bus nenutraukta senoji CS, bet bus tam tikri santykiai – tai vis tiek šeima. Tiesa, bažnyčios požiūriu jie gyvens nuodėmėje, nes BS nepanaikinta…
            Pasikartosiu. Manau, kad santuoka(CS ir/ar BS) nėra būtinas šeimos požymis…

          • http://racas.lt Artūras Račas

            miela Bobute, jūs visai ne krikščionė.. Na, bent jau ne visai “tradicinė”.

          • http://blogas.ateitis.lt Martynas

            Vėl norisi pateikti palyginimą. Ar žmogus, Bažnyčios yra žmogus, jei nepakrikštytas? Taip, yra. Ar, Bažnyčios požiūriu, yra svarbu, kad jis būtų pakrikštytas (jo paties labui)? Žinoma!
            Šeima gali būti šeima ir tuo atveju, jei ji nėra palaiminta Dievo bažnyčios pastate. Ar šeima turėtų susituokti katalikiškai, kad ir vėliau, kai abu sutuoktiniai įtiki (pačios šeimos labui)? Žinoma!
            Apskritai, čia verta pastebėti ir vieną katalikų teologijos niuansą, kuris gali būti gana svarbus – santuokos sakramentą Katalikų Bažnyčioje teikia ne kunigas, bet sutuoktiniai santuokos metu suteikia jį vienas kitam. Tai, mano nuomone (norėčiau daugiau sužinot šiuo klausimu), rodo asmeninio laisvo įsipareigojimo vienas kitam ESMINĘ svarbą sudarant santuoką ir prisiekiant Dievo ir žmonių (!) akivaizdoje. Jeigu žmogus kol kas nėra gavęs Malonės ir įtikėjęs Kristų, tačiau gali ir nori iki duoti AMŽINĄ(!) žmogaus prigimtimi grįstos santuokos pažadą kitam asmeniui, nematau, kodėl Bažnyčia neturi tokiam žmogui neleisti sudaryti ŠEIMOS, tyčiotis ir nevadinti jų šeima. Tai nežmoniška. Ir Bažnyčia to nedaro. Nevadina žmonių, kurie (dar) nepasikrikštiję, ne žmonėmis, ir nevadina šeimų, kurios (dar) katalikiškai nesusituokusios, nešeimomis.
            Manau, keistinas yra noras vaizduoti katalikus kaip kokius žvėris šiame tinklaraštyje. Kalbėkimės. Gal ne viskas taip komplikuota, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio…

          • Bobutė

            Artūrai,

            paseksiu Tamstos nesenu pavyzdžiu ir susilaikysiu nuo epitetų, nors man ir sunku, turint omenyje pirmą Jūsų komentaro dalį…

            P.S. Neteiskite ir teisiami nebūsite.

          • nesvarbu

            Bobutės požiūris į šeimą kiek netradicinis krikščioniams,juo labiau katalikams, nes pastarieji mano priešingai. Teigti, kad santuokos sakramentas nėra būtinas šeimos požymis yra erezija.

            Bet kurio atveju tiek valstybė tiek ir bažnyčia sutaria, kad santuoka yra šeimos prielaida, o šeima yra santuokos tikslas.

            Kad išmokti tinkamai ir greitai atriboti santuoką nuo šeimos užduokite sau tokį klausimą:” Ar lietuvė ir pakistanietis, kad pastarajam įsikurti ES, sudarę fiktyvią santuoką yra šeimas, ar ne?

          • nerijus

            Bobute
            “Neteiskite ir teisiami nebūsite.”

            Biblijoje daug bylojama apie kerštą…Juk turėtumėte žinoti?..

        • http://www.atgimimas.lt Linas K.

          Gali būti, kad viena iš pagrindinių Artūro minčių, kaip aš jas suvokiu, ta, kad po KT sprendimo ir batalijose su Adomėnu, viešojoje erdvėje minėtieji klerikalai gina būtent civilinį, o ne bažnytinį (patys to nepastebėdami) santuokos institutą, kuris su bažnytiniu fataliai nesutampa, ir tai yra nenuoseklu. O B. šį nenuoseklumą ignoruoja.

    • Valentinas

      Dar nuo aršių diskusijų su lida laikų, atsimenu, kad bet koks įlindimas į krikšionybės lauką sulaukia griežto atsakymo “nelįsk ten kur nesupranti”. Tačiau kai patys religiniai fundamentalistai lenda į visuomenės santvarką bandydami įteisinti fundamentalistinę tvarką, jie tame problemos nemato.
      Artūro komentaras yra absoliučiai logiškas ir teisingas. Jei santuokoje gyvena du išsiskyrę žmonės, pirmąsias santuokas turėję bažnyčioje, tai pagal fundamentalistinę doktriną, tai irgi negali būti laikoma šeima.

      • romas

        O negali taip būti, kad tai ne krikščioniška pozicija, o tiesiog konservatyvi. Mano manymu, valstybė neturi mėginti atspėti, kas save kasdienybėje laiko šeima. Žymiai paprasčiau, kai asmenys savo santykius registruoja. Registruota vyro ir moters partnerystė galėtų skirtis tik galimybe įvaikinti pagal CK, bet tai, ko gero, pažeistų šeimos partnerystės pagrindu teises, todėl jei dingtų skirtumas tarp partnerystės ir santuokos, kam ji iš viso reikalinga. Vienos lyties asmenų partnerystę netrukdo įteisinti niekas (ir iki KT nutarimo netrukdė), nežiūrint ar tai vadins kas nors šeima ar ne. Vaikystė, motinystė ir tėvystė ginama Konstitucijos, todėl niekas negali diskriminuoti vaikų ir tėvų, nežiūrint ar kas nors juos vadina šeima ar ne.

        • Valentinas

          Romai, nelabai atskiriu krikščionišką konservatyvumą, nuo šiai konservatyvaus. Mano supratimu, “šeima” apskritai yra atgyvenusi samprata. Nėra jokios būtinybės ją reglamentuoti teisiškai. Visos žmonių jungtinės transakcijos yra vienaip ar kitaip apibrėžtos. Jei du žmonės įsigija turto – atsiranda įsipareigojimai. Jei dviems žmonėms atsiranda vaikas – atsiranda įsipareigojimai. Fundamentalistų teiginys, kad visuomenė be šeimos – tai visuomenė be įsipareigojimų yra neteisingas.

          • romas

            Nežinau, kodėl valstybės tarnautojas arba pareigūnas turėtų mėginti atspėti ar sugyventiniai jaučiasi šeima, ar dar to patys nežino. Registruoti įvairius žmonių junginius yra įprasta. Juk registruojamos įmonės, bendrijos, partijos, todėl neaišku, kodėl žmonės neturi registruoti savo ryšio, jei jie nori valstybės apsaugos, gimstančios iš tokio ryšio. Kaip policininkui nuspręsti, kad nesusirašęs smurtaujantis savo bute sugyventinis yra šeimos narys, todėl jam reikia taikyti įstatymą, nukreiptą prieš smurtą šeimoje?

          • nerijus

            Valentinai

            kaip Jūs traktuojate vaiko “atsiradimą”?..
            Pas vienus jie gimsta, o kiti juos pasiima iš globos namų. Yra skirtumas tarp tų šeimų ar jokio?..

      • Bobutė

        Eilinį kartą pasapaliojot, p. Valentinai…

        Mes su p. Raču kalbėjom tik apie BS ir CS santuoką, o ne apie šeimą.
        Santuoka ir šeima nėra tapačios sąvokos (bent man).

        Bandymai parašyti tikslų šeimos apibrėžimą man atrodo nereikalingi ir truputį kvailoki…

        • Bobutė

          P.S. Na, va – tą pačią minutę, nepriklausomai vienas nuo kito su p. Valentinu parašėme tą pačią mintį apie šeimos apibrėžimo nereikalingumą.

          P.P.S. Gal, sakau, p. Valentinas nėra toks jau beviltiškas…:)

          • Valentinas

            Miela bobute, neužsiraukite. Nepasigailėsiu :)
            Beje, demonstruojate stulbinantį Artūro tekstų nesupratimą. Gal pabandykite dar kartą?

          • Bobutė

            Labai persigandau…

            O gal pats, p. Valentinai, tekstų nesuprantate?
            Gal pabandykite dar kartą?

          • Valentinas

            Pabandžiau. Galiu patvirtinti, kad teksto nesupratote jūs Bobute. Gal kokių žolelių arbatos išgerkite ar ką? Tikiuosi vasarą pavyko prisirinkti?

          • Bobutė

            Jei pabandėte ir vėl nesupratote, tai niekas nepadės, net žolelių arbata…

          • Valentinas

            Valentinai,
            Zoleles tikrai geriau uzpilti verdanciu vandeniu, negu jas rukyti …

  • Pingback: Politikos apžvalgininkas Artūras Račas apibūdina Tomą Chochrin « Dar viena alternatyvi nuomonė

    • http://racas.lt Artūras Račas

      Tomai, nesu aš “politikos apžvalgininkas”.

      • nesvarbu

        Tomai, Artūrui nepatinka. Pabandyk anglofonų stiliumi parašyti:”Punditas Artūras Račas apibūdina Tomą Chochrin”. Įtariu ir taip bus blogai:(

        A pundit is someone who offers to mass media his or her opinion or commentary on a particular subject area (most typically political analysis, the social sciences or sport) on which they are “knowledgeable.”

    • http://racas.lt Artūras Račas

      Ir dar Tomai – kai perskaičiau tą trumpą įrašą tavo tinklaraštyje, iš karto prisiminiau Marą… Liūdnai juokinga pasidarė.

      Bet tikrai dar kartą įrodėte, kad interpretaciniais gebėjimais E.Kūriui niekuo nenusileidžiate. Jei priimsite kaip pagyrimą, pasakysiu, kad galbūt netgi jį lenkiate. Nors ne… Konstituciją interpretuoti vis dėlto gal šiek tiek sunkiau nei “tūpą žurnalistą”:)

      • austras

        Retorinis klausimas: ar nuo šiol skyrelyje “man patiko” sumažės nuorodų į perspektyvaus teisininko teisines įžvalgas? P.S. Tomai, kiek pamenu, mudu mokėmės vienoje grupėje MRU ir jau tada buvai “prisiekęs teisininkas”:) Pats sau mąstau, jog Račas po šios pastabos apie mūsų bendrą mokslą pajus šliaužiančio sąmokslo pavojų… :) Gerbiamas Artūrai, tiesioginės pažinties sąsajos austrą jungia ne tik su Maru, bet ir su Tomu :) Štai ir paaiškėjo, kas visus apkrėtė visažinio interpretatoriaus bacila.. Amen :)

        • http://racas.lt Artūras Račas

          mielas austrai, atsakymas į tamstos retorinį klausimą yra labai paprastas: nebūtinai visi kiti aplinkui elgiasi vadovaudamiesi tamstos vertybėmis. Tai yra, yra žmonių, kurie vertina nuomonę, o ne savo simpatijas ar antipatijas nuomonės reiškėjui.

          Tamstai tikriausiai sunku bus tai suvokti, bet, patikėkite – taip būna:)

          • austras

            Retorinis klausimas: o ar galima gerbti tokią žmogaus nuomonę, kuomet žmogus tave vadina dunduku arba ant tavęs “deda”? :) Ar tai yra gerbtina nuomonė, kurios vertinimas turi būti atsietas nuo tiesioginio tokią nuomonę išreiškusio asmens vertinimo?

  • Izbliondimas

    Gyvename iš tiesų sudėtingą laikotarpį Lietuvoje.
    Va dar prasideda puolimas prieš šeimą, – toliau jau nėra ir kur, tuomet, manau.
    Visumoje tikslo turėti savo Lietuvą.
    Individų miškais ir pamiškės, – net neįsivaizduojama…
    Buvo sunku mūsų kraštui ir prieš karą, – okupuota Kaipėdos, Vilniaus kraštas (įtvirtinant okupaciją palaidojant jos simbolį -širdį).
    Ir tik istorijos tokios, kokia buvo, raidos dėka (II karo pasekmėje, nors po to ir iškentus okupaciją), – turime tai, kas jau buvo prarasta amžiais, rodėsi.
    Bet ar džiaugėmės tuo stebuklu, kuris nukrito piršto nepajudinus, čionykščiams (nebent tarpusavyje išsinaikinus daugybę kaimuose žmonių…).
    Ir ko dabar kasamės. Kovėl nerimstame. Sunaikinome darbo vietas, – išvijome žmones (nebūtinai ten jau vergijon, ne). Dar to trūksyta – atsisakome šeimos.
    Negi nematome klastos ir kas ją diktuoja.
    Nekuriame sąjungų atsilaikymui, – kol kas keista.
    Visa laimė, kad visi sukamės tik savo idėjose… turiu omenyje tuos ir tų idėjas, kurios neapima visumos.
    Vienas mato tik maldaknygę, kitas tik gyvenimo atmatų (teisininkų) knygutes… ir t.t. ir pan.

    • nesvarbu

      Savaitės, o gal ir viso mėnesio ar pusmečio šio tinklapio pasakymų topas:
      “Vienas mato tik maldaknygę, kitas tik gyvenimo atmatų (teisininkų) knygutes…” (Izbliondimas).

  • nesvarbu

    Iš visų komentarų išskirčiau vertingą Valentino pastebėjimą dėl adomėnų (tai jau tampa bendriniu dar vienos pakraipos dešiniojo marginalo pavadinimu)bandymo per jų apibrėžtą šeimos institutą pamažu Lietuvoje įteisinti fundamentalistinę tvarką.Čia verta pastebėti, kad kai kurie autoriai religinį fundamentalizmą aiškina psichikos sutrikimais.Bet kuriuo atveju karingi įvairaus plauko adomėnų bandymai bet kokiomis priemonėmis įgyvendinti jų nustatytas dogmas kelia nerimą ir erzina.

  • Ina Ani

    KT (konstitucinis teismas) regis konstatavo, kad Seimo nutarimas prieštarauja konstituciniam teisės valstybės principui. Jis konstatavo neperžengdamas savo ribų, tiesiog pagal ieškovo iškelta reikalavimą, išaiškinti ar seimo nutartis neprieštarauja Konstitucijai. KT regis nesiėmė kurti (įtvirtinti savo) šeimos sąvokos. Vadinasi jei šis klausymas yra labai opus seimas ir ar kitos suinteresuotos institucijos galės šį klausymą ir spręsti iš naujo nustatinėdami šeimos sąvokas :)
    Kita vertus nesutikčiau su KT nuomone, kad sprendžiant seimo nutarimą reikia remtis EŽTT sprendimais,juk sprendžiamas ne tarptautinis, o vidinės šalies klausymas. KT teismas priimdamas nutartį juk neatėmė galimybės seimui iš naujo aiškinti ir spręsti klausymo, kodėl tiek daug triukšmo?

    • romas

      Jūs – neteisi dėl “KT regis nesiėmė kurti (įtvirtinti savo) šeimos sąvokos.” Dėl to ir tiek daug kalbų.

    • nesvarbu

      Ina,žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės yra universalios, todėl nesutiktina su jūsų abejonėmis dalyje dėl galimybės remtis EŽTT sprendimais, kad esą tai vidinis šalies reikalas. Juo labiau – teisė, kad valdžioje esantys adomėnai nesikištų ir gerbtų šeimos gyvenimą nustatyta Žmogaus teisių Konvencijos 8 str. Pajuokausiu, kad kokiam Lukšenkai labai patiktų tokia jūsų mintis, esą baltarusių žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės yra vidinis Baltarusijos reikalas…

      • suomis

        O kas būtų, jei visuomenė nusprestū įvesti mirties bausmę? Kur baigiasi ir prasideda individo ir visuomenės suverenumas?

  • http://blogas.ateitis.lt Martynas

    Turbūt liberalų bus greitai paklausta, kodėl jie nėra tikri liberalai ir nenori panaikinti mokesčių. O kairieji gaus klausimą, kodėl nepasisako už visuotinę nacionalizaciją. Mąstymas viskas arba nieko nėra raktas bandant atsakyti į vieną ar kitą klausimą. Tačiau kaip būdas diskredituoti – veikia.

  • bang

    “tikram krikščioniui turėtų visiškai nerūpėti, ką apie šeimą ir jos vienintelį ir tikrąjį pagrindą – santuoką – sako kažkoks Konstitucinis Teismas”
    “Todėl, būdami nuoseklūs, tikrieji krikščionys turėtų ne diskutuoti apie KT paskelbtą šeimos sampratą, o reikalauti, kad Civilinis kodeksas geriau atspindėtų tūkstantį metų trunkančią “gėrio ir blogio” kovą ir įtvirtintų jame gėrio pergalę. Tai yra, uždraustų žmogui (tai yra, teismui), isškirti tai, ką Dievas sujungė arba…”

    Ko gera, geriau mažesnė blogybė, nei protingai nepasiekiamas tikslas. Kodėl bažnyčia turėtų nekreipti dėmesio į KT nutarimą, kai atsiranda interpretuojančių homoseksualių santuokų pripažinimą ? Jei bažnyčia būtų tokia radikali kaip autorius siūlo, visi žinom, kas pirmas pradėtų daužyti varpus.

  • Trakimas

    Manau,kad konservatoriai sumanė “ideologinę diversiją”-suplakti santuokos ir šeimos sąvokas savam tikslui pasiekti.Mat šeima yra kiekvieno piliečio privatus reikalas,todėl du homoseksualūs asmenys savavališkai gali pasiskelbti šeima ir ką tu jiems tuomet padarysi?Todėl TS-LKD ne itin dideli gudruoliai sugalvojo,kad be “valstybės”( ar bažnyčios,kuri ideologiškai remia TS-LKD) registravimo,negali būti šeimos.Ir kas?Problema bus išspręsta?:)Kaip tik -ne.Lietuva yra ES narė ir ES teisė čia turi viršenybę.Todėl ir tuo atveju,jei konservai suplaktų į krūvą santuoką ir šeimą,išeitis vis viena būtų.Ji yra labai paprasta-homoseksualūs asmenys galėtų tuoktis Latvijoje,Lenkijoje,Olandijoje ar dar kur nors kitur,kur jų SANTUOKA būtų pripažinta ŠEIMA.Beliktų atvykti į varganą konservų nustekentą Lietuvą ir toliau ramiai gyventi šeimoje,santarvėje ir santuokoje:)

    • http://blogas.ateitis.lt Martynas

      Šitas komentaras yra labai gera iliustracija to, kad politinės diskusijos modernybėje dažnai tampa nebe tiesos paieškomis, ne viešu mąstymu, klausiančiu, kas yra geriausia žmogui ir valstybei, kas slepiasi jų prigimtyje, koks yra laimingas gyvenimas ir valstybės vieta užtikrinant jį. O tampa kuo? Aiškinimusi kas čia bosas, ir kas kokiomis priemonėmis ką privers paklusti savo jėgai. Neskanu.

    • bang

      1.5. Koncepcijos taikymo ribos
      1.5.1. Ši koncepcija neapima privačioje ir kultūrinėje srityje galimos šeimos supratimo įvairovės.

  • Ina Ani

    Na bet pažiūrėkime į Ameriką, kokia jų sukurta šeimos sąvoką ir kas šiais metais kaip bepročiai bėgo “žieduotis”? Asmeniškai man ta vaivorykštė nekliudo, tačiau nenorėčiau gyventi tokioje visuomenėje, kur santuokas įteisina vienos giminės atstovai…

    • Valentinas

      Ina Ani,
      vaivorykste daug kam nekliudo, kol nepaliecia ju asmeniskai.Net sio blogo savininkas buvo aktyvus vaivorykstes teisiu gynejas, esa gynaas zmogaus teises,- tik … atsakymo y klausima, kiek laimes suteiktu jam ir jo zmonai sunaus y namus parvestas zentas, taip niekada ir nebuvo… deja.

      • Hmz

        “nenorėčiau gyventi tokioje visuomenėje, kur santuokas įteisina vienos giminės atstovai”

        Kodėl būtent nenorėtumėte? Jums tai kaip nors kenktų?

        • Sejanus

          Kaip įdomu, normalus klausimas, bet jau du balsai “žemyn” :) Matomai kažkam nepatinka krutinti smegenėles ir atsakinėti į klausimus. O ir “šok su žvaigžde” nelauks, kol bandysi išstenėti atsakymą. Geriau dar syk sumekenti “…dvi kojos blogai” paspaudžiant neigiamo balso mygtuką. Blogai ir taškas, nedrįskit klausinėt, kodėl.

          • Valentinas

            Sejanus,
            Tiems, kam seima yra ta sventove, kur vyras yra tevas, o moteris – motina, tai nera normalus klausimas. Pamacius toky klausima pajunti diskomforta, nes diskusijos gale – ferma, kur vienoje eileje surogatines “motinos”, o kitoje – seklintojai “tevai”.

        • Valentinas

          Hmz,
          Man nekenktu, tik su salyga, kad pageidaudami vaiku, susilauktu ju naturaliu budu.

  • Fredis*

    Kaip miela skaityti fantazijas…

    1.”M.Adomėnas … savo nesveikose fantazijose jau regintis…” – žymime žodį “nesveikose”.
    2. “…tai dėl ko tada laužote ietis ir putojatės dėl eilinio KT pasikalbėjimo su dvasiomis?” – žymime “pasikalbėjimą su dvasiomis”.
    3. “…skaitant A.Bačiulio klerikalines fantazijas…” – žodis “klerikalai” įvairiose kombinacijose su vis kitais būdvardžiais pavartotas apie penkiolika kartų…

    Kruopštus, sisteminis darbas, panašiai kruopščiai padirbėjo ir KT.

  • maldeikiene ausra

    na man asmeniskai tikrai tas pats,ka nutaria KT. nes tikrai mano santuoka jau virs 30 metu sudaryta pagal Baznycios kanonus ir tikrai nemanau, kad ja galima nutraukti. Kita vertus. labai gerai zinau, kaip praktiskai neimanoma nutraukti Baznytines santuokos visiems mirtingiems (zinau ne viena atveji labai kontraversiska) Lietuvos katalikams, jeigu jie nera adomenai. landsbergiai rastauskienes virtusios juknevicienemis, etc. Mums Lietuvos katalikams vertetu idemiau zvelfgti i savo dvasines probelmas, 0 maziau mokyti kitus kaip jiems gyvenmti. Nes dabar labai daznai nelieka laiko asmenines probelemams matyti ir spresti. Va Baciulis slapiomis kelnemis ant stalo soko…

    • http://blogas.ateitis.lt Martynas

      Gerbiama Aušra, visiškai su Jumis sutinku – veidmainystės turi būti kuo mažiau! Tiek Bažnyčioj, tiek ir visur kitur. To siekti yra mūsų uždavinys.
      Bet. Tai, kad viešumoje yra pakeičiamos esminių visuomenės gyvenimo bendro gyvenimo sąvokų turinys, pritaikant jį silpniems žmonėms, veidmainystės Lietuvoje nesumažina, o – atvirkščiai – pavojingai padidina.
      Mano supratimu, katalikai viešumoje šiuo metu tikrai nekovoja, vardan to, kad VISI žmonės sudarytų santuokas. Jie kovoja prieš nesusituokusių porų sulyginimą su santuokos aktų įsteigtomis šeimomis. O būtent tokį sulyginimą šį kartą iš dangaus (ar pragaro?) nuleido LRKT.
      Apskritai, kone visi žmogaus nuopuoliai ateina suinteresuotoms personoms valdant kalbėseną (dar žinomą kaip „diskursas“. Pavyzdžiui, šiame įraše autorius bando valdyti katalikų šeimos „diskursą“) keičiant savokų turinį ir pritaikant jį doros nesilaikantiems žmonėms, kad jiems neskaudėtų sąžinė (tokio reiškinio ydingumas ne tik gali būti atskleistas loginiuose samprotavimuose, tačiau taip pat yra ir paminėtas Biblijoje– Iz 5:20). Apie tai labai gerą diskusiją galite paskaityti čia http://burgis.lt/priesybes-drasko-mus-vasara#comment-86928

      O tai, kad tam tikrą idėją ginantis asmuo pats nesugeba būti geru pavyzdžiu, yra personos, o ne idėjos bėda.

    • Sejanus

      “Mums Lietuvos katalikams vertėtų įdėmiau žvelgti į savo dvasines problemas, o mažiau mokyti kitus kaip jiems gyventi.”

      RKB turėtų išsikalti šį užrašą kur nors pas save ant sienos (geriausia kiekvienoje bažnyčioje) ir kartoti tikintiesiems per kiekvieną pamokslą. Bet kokias religines – ar religijos inspiruotas nesantaikas kaip ranka nuimtų.

    • Bobutė

      “Mums Lietuvos katalikams vertetu idemiau zvelfgti i savo dvasines probelmas, 0 maziau mokyti kitus kaip jiems gyvenmti.”

      Žaismingai skamba iš Tamstos lūpų, p. Maldeikiene…:)

      • dzyvai

        Telaimina Viešpats tuos netikinčiuosius, kurie sugeba konstruktyviai be pagiežos kritikuoti Bažnyčią, o tikintiesiems tepadeda tą kritiką suvokti(interpretuoti) ne kaip kovą prieš tikėjimą o kaip pagalbą tikėjimo ir tobulėjimo kelyje.

  • nerijus

    KT, kadangi toks visagalis, galėtų Žmonėms paaiškinti dvigubų standartų taikymą ir pagrūmoti Kubiliaus Vyriausybei pirštuku, kad ir iš kišenės:

    http://www.ekonomika.lt/naujiena/valdzia-nusprende-socialines-ismokas-palikti-apkarpytas-13940.html

    “Premjeras taip pat pranešė, kad Vyriausybė vieningai nusprendė visas apkarpytas išmokas, pašalpas tokias ir palikti. Kai kurias net ir visam laikui.”

    O kaip su teisėjų atlyginimais, a?..

    Palikti negalima sumažinti?..A?..Pasidėkite kablelį patys…

  • Fredis*

    Galima vienareikšmiškai pasakyti, kad tokie įrašai nėra nei vertingi, nei šmaikštūs, nei praplečiantys akiratį, nei didinantys visuomenės narių tarpusavio susikalbėjimą.
    Labiausiai šiame pasikalbėjime nuvylė Valentino teiginiai:
    “Patys religiniai fundamentalistai lenda į visuomenės santvarką” – kiek kartų buvo pasakyta, kad krikščionys taip pat yra visuomenės dalis ir gali laisvai reikšti savo pažiūras, ir
    “Mano supratimu, “šeima” apskritai yra atgyvenusi samprata”. Pasireminat šiuo pasakymu galima teigti, kad Valentinas apskritai neigia LR Konstitucijos teksto III skyrių “Valstybė ir visuomenė”. Kaip pavadinti tokio pobūdžio fundamentalizmą? KT nutarimas dėl valstybinės šeimos koncepsijos sampratos sukėlė diskusijas ar šeima yra tik sutuoktiniai, Tinklaraštininkas KT nutarimą pavadino “eiliniu pasikalbėjimu su dvasiomis”, o Valentinas apskritai neigia šeimos sąvoką kaip fundamentalistinę atgyveną. Šia prasme Konstituciniam teismui dar yra neribotos galimybės “kalbėtis su dvasiomis” ir fundamentalėti valentiniškąja prasme, todėl visai nestebina jautresnių šiai temai žmonių, tokių kaip M.Adomėnas, karštiems ir kategoriškiems pasisakymams. Į vienus kvailus ir neapgalvotus pareiškimus atsakoma dar kvailiau ir sniego gniūžtė vyniojasi į didžiulį beprasmį kamuolį.

    • suomis

      Štai, mano seneliai iš vis nebuvo susituokę, bet šeima buvo. Pamenu, kad buvo kilę jiems kažkokių juridinių problemų, kai senelis mirė. Taip kad šeima ir santuoka nėra vienas ir tas pats.

      • Fredis*

        Skaitant 38 Konstitucijos straipsnį niekaip negalima išsiaiškinti kas yra šeima ne santuokoje ir ar nesusituokę asmenys yra šeima, Konstitucinė dvasia šį kartą tyli. Įvedama nauja sąvoka – “Laikmečio dvasia”, kuria grindžia KT nutarimą ir bando jį paaiškinti A.Brazauskas iš balsas.lt, Tinklaraštininkas ir kiti garbūs teisės specialistai.
        Iš karto pasakau, kad KT nutarimo neginčiju, jis man yra visai priimtinas, taip pat manau, kad kiekvienas pasisakantis šiuo klausimu taip pat užsiima politiniu ir propagandiniu darbu – vieni labiau bijo, kad neįsivyrautų “religinis fundametalizmas”, o kiti labiau baiminasi “liberastų fundamentalizmo”. Šiuo atveju matyt yra kažkos sunkiai apčiuopiamas “aukso viduriukas” ir teisininkams bei įstatymų leidėjams reikės daug, ilgai, krupščiai ir atsakingai padirbėti toliau užsiimant įstatymdavyste ir jų aiškinimu visuomenei.

        • romas

          Fredi, šeimos apibrėžimų įvairovė įstatymuose kaip tik ir rodo, kad problemos su šeimos sąvoka kol kas nebuvo. Šeimą buvo galima suprasti lanksčiai ir kiekvienu konkrečiu atveju buvo galima vykdyti konkrečią valstybės politiką, remiantis platesniu arba siauresniu šeimos apibrėžimu. Paskutinis KT nutarimas geras todėl, kad vieninteliai įpareigojantys įstatymų leidėjus dalykai gali būti tik Konstitucija ir piliečių valia, o ne visokios koncepcijos. Nutarimas blogas, kad jame nesėkmingai buvo mėginama aiškinti šeimos samprata.

          • Fredis*

            R.Sotvarienė perskaitė pranešimą per LRT, kuris greitai pasirodys lrt.lt svetainėje, kad dabar pakibo ant plauko našlių pensijos taikymas, nes santuoka yra būtina sąlyga. http://www.sodra.lt/index.php?cid=339

      • romas

        Problemų kilo todėl, kad seneliams šeima buvo, o valstybei – ne. KT neduoda buitinių ar literatūrinių sąvokų išaiškinimų. Adamkus va irgi suklydo su žodžiais, kurie jo buitiniame kalbėjime reiškia viena, o teisiškai – visai ką kitą.

        • suomis

          Taip, su jumis sutinku.

  • Scipionus

    Auriaus išvedžiojimai kuo toliau, tuo labiau primena to, jo paties nekenčiamo Užkalnio paistalus…

  • Ina Ani

    Jeigu teisingai suprantu, tiek karštų atgarsių sukėlė 2011 m. rugsėjo 28 d. LR KT nutarimas.
    Kaip jau minėjau nutarime išaiškina ar Seimo nutarimas neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms, t.y. ar įstatymas GALI remtis Seimo nutarimu. Seimo nutarimas yra žemesnis už įstatymą, vadinasi negali. Teismas teisingai nustatė ir šeimos sampratos problemą (ji yra nepilna ir neatitinka kituose aktuose formuojamų sampratų) ir jis neperša savo nuomonės ir neperša savo sampratos, jis teisingai išaiškino, kad seimo suformuotoje koncepcijos lieka neapginti tie asmenys, kurie nesusituokę ir kurie augina vaikus (atkreipkite dėmesį teismas apgina, tuos, kurie neįeina į seimo suformuluotą koncepciją), tad kolegos aš dar kartą pasakysiu, nesuprantu tų bangų ir emocijų, kai rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, kokia šeimos samprata laikytina teisingiausia, rezoliucinėje dalyje atsakyta į ieškovo klausymą ir nustatyta, kad seimo nutarimas PRIEŠTARAUJA kitiems ieškovo iškeltiems aktams.
    Vis tik lieku prie savo nuomonės, kad šalies vidaus neturi įtakoti ES aktai (vadinasi mūsų šalis neturi tų sprendimų laikyti kaip kažkokiu pavyzdžiu), tačiau jais remtis nedraudžiama na ir būtina tiek, kiek reikia, kad nepažeisti Konvencijos (ir kitų tarptautinių aktų) ribų.
    Mano komentarui buvo mestas priekaištas ir mestelėtas Baltarusijos pavyzdys. Taip sutinku, kad Baltarusijos viduje pažeidžiamos žmogaus teisės, bet ar gali ES kaip žmogaus teisių gynėja nieko neprašoma lysti į kitos šalies vidaus reikalus, juk aktuose aiškiai tai yra suformuluota ir apibrėžta? Aišku, aš neginu Baltarusijos, tačiau ES negalėjo jai skirti sankcijos, bet galėjo įtraukti į savo juodąjį sąrašą, kaip nepageidaujamą (tam tikrų asmenų atžvilgiu), ką ir atliko.
    Dėl bažnytinės santuokos nutraukimo. Bažnytinę santuoka nutraukti įmanoma, jei teisingai suformuluoti argumentai ir jei tai paliudija santuokos liudininkai (pvz, vyras geria, smurtauja prieš moterį ir vaikus. Kunigėliai gal sakys ne čia ne priežastis. Bet jei jus pasakysite, kad jis smurtauja ir visa šeima gyvena nuolatiniame dvasiniame diskomforte plius cituosite Bibliją ir dešimt Dievo įsakymu (dar kokių kitų pavyzdžių rasite), argumentas bus jūsų naudai – tai čia tik vienas iš pvz.)

    • suomis

      “Seimo nutarimas yra žemesnis už įstatymą” – kas čia per bridas?
      O kas įstatymus priima, ar ne Seimas? Kaip mane užknisa įvairi demagogija, dažniausiai skleidžiama visokių tomų su kūriais. Ir iš vis kas toks Kūrys, kažkoks mudakas, jei ne jo tėvelis, tai iš jo būtų lygus nulis, o iš tokio Tomo, tuo labiau.

  • Skeptikas

    Daug komentarų tai gal ir pasikartosiu:
    1) Dėl abejonių Konstitucinio Teismo kompetencija teikti privalomus Lietuvos Respublikos Konstitucijos (LRK) išaiškinimus: Tai senokai išsivadėjusi diskusija, išspręsta pačioje LRK. Kam kyla kokių nors klausimų ar abejonių, tiesiog skaitykite LRK 102 straipsnio 1 dalį, 105 straipsnį ir 107 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pastarąją ypatingai. Jei perskaitę nieko nesupratote, žiebkite kakta į stalviršį ir skaitykite iš naujo, kol suprasite. Jei nepadeda, reiškia tiesiog nežinote, kuo skiriasi privalomas (oficialus) teisės aiškinimas, tęsiantis tradiciją nuo Ius publice respondendi laikų iki dabar, nuo kitokio,net ir nuo kompetentingo, teisės aiškinimo;
    2) Dėl ŠEIMOS sampratos: empiriniu požiūriu daugiau nei akivaizdu, kad de facto ir de jure egzistuoja krikščioniška šeima ir musulmoniška šeima. Žinoma, egzistuoja ir kitokios konfesinės šeimos. Konfesinių šeimų išskyrimas reiškia, kad greta jų egzistuoja ir nekonfesinės šeimos, neapsunkintos santuokos sakramentu, kaip pagrindiniu bet kurios konfesinės šeimos sudarymo atributu. Vadinasi, nekonfesinė šeima gali būti nesantuokine. Bažnytinė santuoka ir civilinė santuoka iš esmės turi mažai ką bendro: vienu atveju tai įsipareigojimas prieš Dievą “iki mirtis išskirs”, o antru atveju – “iki teismas išskirs”. (Labai tikiuosi, kad pastaruoju atveju greitai pakaks tik notaro).
    3) Santuokos nutraukimas teisme esant nenutrauktai bažnytinei santuokai – dirbtinė problema. Tikrumoje viskas turėtų spręstis labai paprastai, kaip 2×2: savitarpio sutarimu santuoką nutraukiantys sutuoktiniai teismo posėdyje, prieš duodami paaiškinimus, turi prisiekti. Vadinasi, jei besiskiriantieji prisiekia su žodžiais “tepadeda man Dievas”, teismas santuoką turėtų nutraukti tik po to, kai ją nutraukė bažnyčia, kurioje santuoka sudaryta. Kad nebūtų pažeistas sekuliarumo principas, pareiškėjams aiškiai atsisakius priesaikos žodžių “tepadeda man Dievas”, teismas turėtų nutraukti ne pačią bažnyčioje sudarytą ir bažnytine tvarka nenutrauktą santuoką, o tik jos civilinę registraciją, t.y., tos registracijos civilinius teisinius padarinius. Bažnytinę santuoką tik registruojanti valstybė gali panaikinti tik registraciją, bet ne pačią santuoką. Pastaruoju atveju pati bažnyčia turėtu spręsti dėl Dievo išsižadėjusių ir bažnytinės santuokos civilinę registraciją bei jos civilinius teisinius padarinius nutraukusių savo narių tinkamumo būti atitinkamos bažnyčios nariais. Štai tada viskas būtų nuoseklu …

    • Trakimas

      Skeptikas rimta “forma” pajuokavo:)Bažnyčios reikalai yra atskirti nuog valstybės reikalų,nes valstybėje gyvena ir yra lygiateisiai pačių įvairiausių konfesijų ar nekonfesiniai ,piliečiai.:)Bandymas sureikšminti bažnytinę “santuoką” yra grubus žmogaus teisių pažeidimas ir netelpa į jokius rėmus:)))

      • suomis

        Man kilo kitoks klausimas. Jeigu aš neįsipaišau į krikščionišką TRADICIJĄ. Man artimesnė BALTIŠKOJI tradicija. Ką tuomet daryti? Iš vienos pusės spaudžia tikėjimas, iš kitos pusės tas pats tikėjimas nėra toks ultimatyvus, kad negalima būtų nutraukti santuokos, neįžeidžiant TRADICIJOS.

        • Valentinas

          Tradicijos labiausiai pazeidziamos, kai santuoka nutraukiama kirviu. Brutalu, bet pasitaiko. Kaip KT apibrezia tokios seimos koncepcijos savoka kai abi puses isgyvena? Kalbu apie atvejus, kai viena is isgyvenusiu pusiu nera patenkinta.

    • Valentinas

      Jau netrukus organizuosiu iniciatyvine seimo nariu grupe su uzduotimi kreiptis y KT del isaiskinimo, kuriuo gi vis delto galu per velykas kiausinius pirmiausiai sudauzti. Be to, jei KT nusprestu, jog sudauzti priklauso pirmiausia bukuoju galu, ar to pasekoje “bukas” netaptu priezastimi gyvunu ir pauksciu globeju draugijoms kreiptis y KT del isaiskinimo, ar tai kartais nesusije su vistos ir gaidzio apsaukimu bukais sutverimais,(baznycios ysikisimo manau nepavyktu isvengti, nes reikalas liecia ir velykas, ir Dievo sutverimus) ko pasekoje ko gero mes visi stotume muru del KT isaiskinimo kas liecia zody “bukas”, taciau aiskiai rizikuotume susilaukti nepalankumo smailiojo galo salininku, kurie greiciausiai mus apskustu gi tam paciam KT, .. ir butu visiskai teisus, nes kur garantija, kad patys KT teisejai velykinio maratono metu, o ypac neoficialiosios dalies metu, teisingai ir pagal KT isaiskintus standartus sudauzia kiausais pagal KT normas, jau nekalbant apie tam tikros visuomenes dalies garantuotai pajudesianti judejima del teises sudauzti buka gala su smailu galu, o ar tai ystatymiskai pagrista (buko galo su smailu saveika butent per velykas), butu logiska bei sazininga kreiptis y KT.
      Cia prieinu isvada apie KT2 ysteigima kaip viesaja ystaiga juridinio asmens teisemis, atsakinga tik kaimynines salies prezidentui ir popieziui. Ir nuosirdziai tikiu,- tik po to mes galutinai issiaiskinsim, kas yra seima bei jos modelis.

    • Trakimas

      skeptikas,kaip ir visi konservai ,painioja SANTUOKĄ ir “santuokos sakramentą”.Tuoktis-sudaryti santuoką gali ir visiškai nereligingi piliečiai.Sakramentus ir kitas “šventas relikvijas” TS-LKD nariai gali pasilikti sau savo pariniams susibūrimams,kuriuos gal šventina pats Tamkevičius?:)

    • romas

      Pas patį kiek susiaurinta šeimos samprata. Kriterijus, pagal kurį asmenys priskiriami šeimos nariams, taip pat yra giminystė, svainystė ir kiti artimi ryšiai. Šeima ne tik, kad nesietina su santuoka, bet ir nesietina tik su dviejų jaučiančių ypatingą ryšį asmenų šeimyniniais santykiais.

      • Trakimas

        Konservai sunaikino smulkų verslą,o dabar puolė naikinti šeimas,bandydami savo primityvų pasaulio vaizdą prastumti į teisę.Jų šita koncepcija labai primena kasos aparatus turginiams-be aparato negali dirbti ir maitinti savo šeimos.Taigi,konservų gauja susapnavo tokią pat “apskaitą” šeimoms:)Be “santuokos”,kurią kontroliuos S.Tamkevičiaus kontora,niekas negalės vadintis šeima su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis,našlių pensijom,socialinėm pašalpom,motinystės atostogom,gimdymo pašalpom,sveikatos apsauga ir t.t.Pagaunate slaptą šitų išminčių mintį?:)))

        • suomis

          Atsiprašau, bet atrodo, kad užsiciklinai. Na negali būtį taip, kad dėl visko kalti konservai. :D
          Kas per daug tai nesveika. :)

          • Trakimas

            Dėl visko,kas dedasi Lietuvoje kalti konservai-jie priima sprendimus.Tačiau gerai žinau,kad Kubilius mano kitaip-jis mano,kad dėl visko kalta ES arba Amerika,arba Rusija,arba Lenkija.:)Aplinka kalta vienžo:)

          • suomis

            Jo, labiausiai Rusija. :DDDDDDDDDDDD

      • Valentinas

        Pazystamas jaucia ypatinga rysy(tik prasau be nukrypimu) savo suniui. Nujauciu, kad santuoka neymanoma(santykiai platoniski), bet rysys, pasikartosiu, ypatingas. O kaip del jo(sunies) ytraukimo, bent jau y mano pazystamo seimos nariu rata.Ka apie tai sako KT?
        Kita problema.
        Pazystamo zmona uz jo tekejo tik del pinigu. Jis apie tai zinojo, bet sumokejo uz vestuves is savo kisenes, is savo kisenes net girde ir sere visa jos vestuvese dalyvavusia gimines daly. Apie ypatinga rysy cia negali buti nei kalbos. Praktiskai jis ja nusipirko. Cekiu pilnas stalcius, pats maciau. Taigi, rysio ner (ir nebuvo), viens kitam seniai nerupi, gyvena po atskirais stogais,zada skirtis dokumentaliai (tiesa, zada jau penkti metai, bet anas vis zvejyboj kaip tycia paskutiniu momentu) – seima tai ar jau nebe? Ka apie tai sako KT?

        • Trakimas

          UK be galo daug fiktyvių visiškai oficialių nepriekaištingai dokumentiškai patvirtintų SANTUOKŲ tarp UK piliečių ir Mkukutu genties vyrų bei moterų:)

          • Trakimas

            Tokiu būdu SANTUOKA nėra ir negali būti šeimos garantija.Santuoka yra DEKLARACIJA religinei ar kitokiai bendruomenei apie tam tikrą įvykį.O šeima yra giminystės ar kitokiais ryšiais susijusių žmonių sąjunga:)Deklaravimas ar nedeklaravimas nekeičia realios padėties-šeima išlieka bet kokiu atveju.

          • bang

            Jūsų trijų santykių turinys tiesiog spinduliuoja tarpusavio supratimu, glaudžiu emociniu ryšiu…

          • Valentinas

            Trakimai,
            Noriu priminti,kad butent santuoka ir buvo seimos garantija per amziu amzius. Tik po to, kai moterys eme uzdirbti, ir uzdirbti nemazai, iskilo poreikis visokioms nerealioms deklaracijoms bei potraukis KT paaiskinimams. Kaip ten sakoma: shershe lia farm? Ar shershe lia famme? Na kazkas tokio.

          • suomis

            Neužmiršk BANG. It is Freedom.

          • Valentinas

            bang,
            tai pritari ar oponuoji? Beje, ar glaudus emociniai blogeriu rysiai gali buti preliudija y paraleline virtualia seima? Ka KT sako apie virtualias seimas, koks ju statusas ir valstybes garantijos? O pasalpos?

        • suomis

          Va, va aš kaip tik apie panašų atvejį pagalvojau. :)

          • Valentinas

            Suomi, kury butent?

          • suomis

            Apie anrą. :) Na nesu aš ant tiek “pošlas”. :DDDDDDDD
            Nors girdėjau ir apie pirmą.

  • Ina Ani

    Seimo nutarimas yra poįstatyminis aktas (bent taip jau turėtų būti), nes yra vykdomas (kuriamas) remiantis įstatymu ir yra žemiau už įstatymą. Įstatymas negali remtis nutarimu, vadinasi nutarimas “DĖL VALSTYBINĖS ŠEIMOS POLITIKOS KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO” turi nesibaigti vien nutarimo forma, jis turi būti formuojamas kitaip – įstatymu (pvz. “VALSTYBINĖS ŠEIMOS POLITIKOS KONCEPCIJOS ĮSTATYMAS” ARBA “ĮSTATYMAS DĖL VALSTYBINĖS SĄVOKOS KONCEPCIJOS/ VARTOJIMO/TAIKYMO”). Vėlgi,kadangi KT teismo jau yra pažymėta,kad šeimos sąvoka nėra suvienodinta, vadinasi šis nutarimas turėtų būti taisomas ir svarstomas iš naujo, būtina suvienodinti šeimos sampratą visuose teisės aktuose, nes dabar kiekvienas aktas turi savo vartotina sąvoką.

    • Trakimas

      To negali būti, ani ina:)Nes ŠEIMOS JAU EGZISTUOJA įvairiausiomis formomis.Nauja konservų susapnuota koncepcija išrūšiuos ir supriešins žmones,kurie “netilps” į šitos “koncepcijos” vienokius ar kitokius rėmus.(TS-LKDistai gal turėjo omeny SANTUOKOS sudarymo peripetijas:))Ir būtinumo jai nėra visiškai jokio:)Geriau laiku pristatytų seimui biudžeto projektą vėl naktimis nedirbę,bo pridirbs vėl,kaip ir prieš porą metų:)))

      • suomis

        Visa problema, kad reikia šią sąvoką sugrūsti į Prokrusto lovą. :/

        • Valentinas

          Yra ir kitas variantas: prisidengiant amziu vaivorykstine-demokratine sandura Prokrusto lova praplatinti, prailginti.

      • Valentinas

        Butu gerai sulaukti KT isaiskinimo del zenijimosi “is reikalo” koncepcijos apibrezimo. Jausmu ten nerasta, daznai partneris partnerio po gero tuuso net neprisimena. Zenitis verciamas tas… paskutinis. Matau dideliu priestaravimu kas liecia zmogaus teises ir busimo zmogaus teises. O ka KT sako apie “ne tas tevas kas padirbo, o tas, katras isaugino”. Tokiomis nenaturaliomis salygomis susiformaves darinys vadintinas seima ar tik poseime? Ar yra tikimybe, kad biologinis tevas kada nors galetu tapti seimos (poseimes) nariu, su teise y turto, tame tarpe ir kadaise per klaida pagaminto(pradeto) paveldejima?

  • Ina Ani

    :) Kažkas vienas visuomenėje užvedė neįsiskaitęs, visi iš paskos pirštus pirštais baksnoja į KT, neteisingai formuluoja koncepciją matai…, o kad Teismas aiškino Seimo PRIIMTĄ nutarimą, tai Seimas čia ne prie ko… :) Čia tik taip užuominai :) Reikia skaityti ne tik KT priimtą nutartį, bet ir Seimo nutarimą :)
    Šeimos sąvoka suvienodinti būtina, nes vieni kodeksai remiasi viena sąvoka, kiti kitu, o tam tikros institucijos savo pačiu nuostatomis. Seimas nustatė, kas yra pilna, nepilna ir kitų formų šeima, bet iš tikro į ją neįtraukta vienišų motinų problema, vadinasi jos ir vaikai yra “KITAS DARYNYS”, kuris neįtelpa į šeimos statusą. Tie, kas gyvena nesusituokę (ir galbūt taip pat kaip ir santuokinėse šeimose augina vaikus), taip pat neįtelpa į šeimos sampratą vėlgi “KITAS DARINYS” :) Todėl ir būtina taisyti, nes tokios šeimos nukentės, kai kalba pasisuks apie būtinąsias lengvatas. Beje, labai man kodėl niekam neužkliuvo ir tai, kad šeimai priskiriami vaikai, kurie studijuoja/mokosi dieninės formos mokymo įstaigose, vadinasi tie kas studijuoja neformaliai, tai į šeimos statusą jau neįeina ir yra taip pat “kiti dariniai” :) Neteisinga manyti, kad šios koncepcijos taisyti nereikia, na nebent ši spraga dirbtinai paliekama, kad teisininkai turėtų ką veikti tokio kliento gynimo ir atstovavimo teisme atveju :)
    Beje, ši problema bus vėl keliama, kai tiesiogiai tie “KITI DARINIAI” susidurs su problemomis, lengvatomis ir normose priimtomis bei vartojamomis sąvokomis ir nori ar nenori vis tiek kažkas turės išaiškinti ir priimti nauja nutartį “Dėl šeimos sąvokos suvienodinimo ir vartojimo teisės aktuose”

    • romas

      Ina Ani, pielaidos, kad pagal šeimos koncepciją būtinai įstatymų leidėjai pradėtų diskriminuoti vaikus, mamas ir tėvus, yra nepagrįstos, kol niekas nepriėmė kokio nors įstatymo, besiremiančio koncepcija. Vaikystė, motinystė ir tėvystę, taip pat lygias žmonių teises gina Konstitucija, todėl visiškai nebūtinai įstatymuose pagal koncepciją būtų kas nors diskriminuojamas. Šiuo požiūriu, KT parodė politinį aktyvizmą ir suvaržė laisvesnę šeimos interpretaciją įstatymuose. Faktas, kad ši koncepcija jau dabar nedera su kai kuriais įstatymais ir kodeksais, bet įstatymo leidėjų valioje yra daryti pataisas. Aš įžiūriu vienintelį koncepcijos minusą – jokios koncepcijos negali būti privalomos įstatymų leidėjui. Seimo nariai turi vadovautis tik Konstitucija ir turėtų laikytis savo rinkiminių pažadų. KT, kaip ir koncepcijos rengėjai, mėgina praplėsti savo galias aiškindami Konstitucijoje, kas nėra labai aišku, ir iš esmės siaurina galimybes reguliuoti visuomeninius procesus demokratiniu būdu.

  • Hmz

    O kodėl tie, “kam seima yra ta sventove, kur vyras yra tevas, o moteris – motina”, pajunta diskomfortą pagalvoję, kad kiti gyvena kitaip? Iš kur tas noras primetinėti savo šventoves? Kryžiaus žygių laikai berods seniai baigėsi.

    Ir ką darysime, kai Murza pasakys, kad jam “diskomfortą” sukelia tam tikros tautybės žmonės?

    • http://blogas.ateitis.lt Martynas

      Matai, žmonės visada gyvena normintame pasaulyje. Ir normos, vienokios ar kitokios visada yra. Galima tik apsimesti, kad jų nėra. Pavyzdžiui, kai lytiniame gyvenime nebelieka normų, tai ir yra naujoji norma, ir jos nesilaikantieji yra visuomenės nepritapėliai. Klausimas: kokiomis normomis besivadovaudami gyvensime?

  • Bobutė
  • Ina Ani

    :) Dėl bobutės nuorodos komentaro susilaikysiu. Tačiau tegul pasirūpina ne tik vaivorykštės “KITAIS DARINIAIS), bet ir tegul sutvarko ir motinų su vaikais statusą, bei “KITUS DARINIUS”, kurie mokosi ne stacionaro pagrindu. :)
    Sakiau, kad koncepsiją reikia taisyti ir vienodinti, prie to juk jau ir einama :)

    • romas

      Motinas ir vaikus gina Konstitucija. Ten taip ir parašyta, kad valstybė saugo ir globoja motinystę bei vaikystę. Gimimas – registruojamas, todėl motina ir vaikas yra iš karto skaidriame ryšyje prieš valstybę. Nepriklausomai ar tai vadinsis šeima, ar tiesiog vieniša motina su vaiku, valstybė prieš juos yra įsipareigojusi. Mano manymu, šeimos statusas nieko papildomai neduoda, o ir sunku man taip suprasti, kad gimdydama motina sukuria šeimą, arba kad gimimo registracija yra kažkas panašaus į santuokos liudijimą.

      • Fredis*

        romai, po KT išaiškinimų kas yra šeima ir kas prieštaruja 38 straipsnio 1 ir 2 dalai ginti šeimą kaip vyro ir moters santuokinius ryšius yra visiškai beprasmiška. Manau, kad šeimos apibrėžimą reikia išgryninti maksimaliai pilnoje laikmečio dvasios ir žmogaus teisių apimtyje, nereikia veidmainiauti: šeima yra tie, kas save laiko šeima ir tai deklaruoja valstybinėms institucijoms, taip pat ir tos pačios lyties atstovai. Valstybė galėtų nustatyti tik skaičių kiek suaugusių asmenų gali sudaryti šeimą: du, trys, penki, dešimt ar dar daugiau, bet tai jau būtų žmogaus teisių pažeidimas.

        • romas

          Fredi, niekur nesakiau, kad šeima yra tik vyro ir moters santuokinis ryšys, bet tai nereiškia, kad santuoka nesukuria šeimos. Aš tiesiog manau, kad motina ir vaikas lieka motina ir vaiku visą gyvenimą. Motina turi pareigą rūpintis vaiku vaikystėje, o vaikas turi pareigą rūpintis motina senatvėje. Vaikas gali pasirinkti negyventi su motina, bet tai nenutraukia ryšio tarp motinos ir vaiko. Santuoka ir partnerystė parodo ryšį tarp dviejų svetimų žmonių. Man atrodo, kad būtent ryšys tarp asmenų, neturinčių giminystės ryšių, sukuria šeimą. Dabar jau žinau, kad klystu. Bet mano logika atkakliai išveda vis tą patį ir nieko negaliu su tuo padaryti :)

          • Fredis*

            romai, yra tavo logika, yra KT logika, yra Konstitucija ir kiekvienas kas joje parašyta pajaučia vis kitą dvasią, yra gyvenantys šeimoje (mama, duktė, sūnus, bobutė) ir jie jaučiasi šeima, o jeigu pasakysi, kad nešeima, tai jie supyks, yra apžvalginikas V.Laučius, kuris pasakys, kad tavo akys žiba maniakiškai kai kalbi šeimos tema, todėl vienintelis racionalus kelias yra nesipriešinti naujoms tendencijoms. Kuria kryptimi eiti – komentaras prieš tai. Turi būti visiškas grynumas ir aiškumas, visas drumzles reikia sijoti, sijoti ir išplauti tikrąjį aukso grynuolį be jokių priemaišų.

          • romas

            Kartai ir šunį žmonės pristato kaip šeimos narį. Manau, kad valstybei labiau svarbu išsiaiškinti teisinius ryšius tarp žmonių.

  • nerijus

    Šeima laikomi sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki aštuoniolikos metų.”

    http://verslas.delfi.lt/realestate/paaiskejo-kaip-reikes-moketi-nt-mokesti.d?id=53688029

    • romas

      Kai reikia mokėti NT mokestį, emocinis ryšys pasidaro nebesvarbus, pasirodo :)

      • http://jurisprudencija.wordpress.com/ Tomas Chochrin

        LOL. Prie ko čia? Šeimos sąvoka pateikta paties leidėjo koncepcijoje ir ta pati įkelta į įstatymą. Įstatymo leidėjo pozicija šiuo klausimu yra nuosekli ir atitinkanti antikonstitucinę koncepciją.

        • romas

          Tomai, suprantu, kad įstatymų leidėjų pozicija antikonstitucinė ir skatinanti skyrybas:). Matomai reiktų mokesčius rinkti ne nuo šeimos, kadangi sunku pasakyti kas tai yra, o nuo asmens, kuriam turtas priklauso.

          • http://jurisprudencija.wordpress.com/ Tomas Chochrin

            Šiek tiek ne į temą. Romai, šiandien labai nusivyliau konservatorių atstovais Konstituciniame Teisme. Buvo sprendžiami pensijų klausimai. KT teisėjai atvirai parodė, kad lyg ir būtų linkę keisti doktriną ir vertinti pensijas nuosavybės prasme (kaip teisę į pensiją, kaip aš grindžiau savo poziciją), o ne kaip teisę į konkrečią pinigų sumą. Taip pat sukosi klausimas, kokiu dydžiu jos turi būti kompensuojamos t.y. visiškai ar kaip nors kitaip. Taip pat kėlė klausimus dėl valstybinės pensijos ypatumu proporcingu mažinimu, atskiriant nuo senatvės pensijos. Suinteresuoti asmenys Abramikienė ir D. Jankauskas totaliai susimovė ir pasidarė sau gėda. Jankauskas bent atrodė gerai iš politinės pusės, matėsi, kad iš mano skirtį, tačiau problema buvo, kad visko nesugebėjo įvilkti į konstitucinį-teisinį rūbą ir visko pagrįsti. Vyriausybei tai gali labai brangiai kainuoti. Stebėdamas visą tai labai nusivyliau. Negi Vyriausybė neturi ko pasiųsti atstovauti į Konstitucinį Teismą? Po nutarimo Kubilius per visas žiniasklaidos priemonės vėl viešai apgailestaus..

            Nelabai norėjau rašyti šį komentarą, tačiau labai gaila ir labai nusivyliau. Tokiu rimtu klausimu, toks prastas atstovavimas :(

          • http://jurisprudencija.wordpress.com/ Tomas Chochrin

            Atsiprašau, atstovavo Margevičienė, o ne Abramikienė.

          • romas

            Aiškiai teisininkas ir ekonomistas būt buvę geriau už inžinierių ir gydytoją.

          • nesvarbu

            romai,mokesčių teisė- pakankamai sudėtingas dalykas. Mokesčių mokėtojo sampratos dalyje taip pat. Toks subjektas labai įvairiai vadinamas ir nustatomas. Traktuojamas dar įvairiau. Priklausomai nuo valstybės poreikių. Tarkime muitų atžvilgiu mokesčių mokėtoju yra laikomas asmuo privalantis sumokėti skolą muitinei (skolininkas),o juo gali būti ir kokio muitinės terminalo savininkas, ir muitinės tarpininkas, ir fizinis, ir juridinis asmuo etc. Norint surinkti kuo daugiau mokesčių įvedamos pačios įvairiausios sąvokos, tarkime „juridiniam asmeniui prilyginto asmens”.Kas tai per sutvėrimas?:) Todėl tas pats asmuo, individas, organizacija, ar bet koks kitaip organizuotas teisės subjektas gali būti skirtingai vertinamas ir vadinamas priklausomai nuo to kokį mokestį nuo jo norima nulupti. Todėl nereikia sureikšminti ir kiek skirtingų šeimos sąvokos traktavimų mokestine prasme, priekaištauti dėl tokios esminės šeimos dedamosios kaip „emocinis ryšys“ praradimo kai kuriais atvejais. Juk bent dalelę lėšų valdininkų algoms, jų išeitinėms, senukų pensijoms ir pašalpoms varguoliams reikia surinkti vietoje.Bent imituoti. Ne vien tik iš skolintų lėšų visai tai apmokėti.
            Tomai, nebūk toks kategoriškas Margevičienei ir tam Jankauskui.Gal jie ir nieko negali nustebinti teisiniu išmanymu. Tiek to! Tačiau turi daugybę kitų privalumų-rimtumą,santūrumą,pareigingumą, abejingumą malonumams. Visa ko reikia, kad netrukdyti teisėjams dirbti. Argi šių dorybių neužtenka, kad tinkamai atstovauti Vyriausybę Konstituciniame teisme?

          • Fredis*

            “Tačiau turi daugybę kitų privalumų: …, abejingumą malonumams” (???) Jeigu didžiausias malonumas pergalingai atstovauti savo poziciją konstituciniame teisme, tai malonumas nepasiektas, o visi kiti – tikriaiusiai taip.

          • romas

            nesvarbu, nerašyk čia antikonstitucinių komentarų :) KT išaiškino, kad teisės aktuose šeimos samprata turėtų būti suvienodinta. Jei šeimos, sudarytos emociniu pagrindu, turtas bus skaičiuojamas vienaip, o sutuoktinių kitaip, santuokinė šeima bus diskriminuojama.

          • nesvarbu

            Fredi, “pergalingai”, “malonumas nepasiektas” ir pan.- šiuo atveju nėra tinkama retorika. Tokia ir panaši retorika labiau tinkama kalbant apie primityvių malonumų kultą, vartotojišką orientaciją. Šiandieninis gi Jankausko ir Margevičienės atstovavimas Vyriausybei LR Konstituciniame Teisme toks nėra (kaip ir nėra jis profesionalus teisine prasme. Juk kam įdomu, tas profesionalus teisinis atstovavimas, ar ne?:D) Jei Jankauskas ar Margevičienė Tomo taip sukritikuotu atstovavimu ir siekė kokių nors malonumų, tai tik doroviškai įprasmintų, tokių kurie tenkina dvasinius poreikius. Kad ir susijusių su pareigos atlikimu…
            romai, neatidžiai skaitai mano komentarą.Jo esminė mintis yra ta, kad skirtingas tam tikrų savokų (tame tarpe ir šeimos sąvokos)interpretavimas mokesčių teisėje yra objektyvi neišvengiamybė.Priešingi teiginiai yra iš neišmanymo arba sąmoninga fikcija. Klausi, o koks to moralas? Atsakysiu tau taip: piliečiai, neignoruokite mokesčių optimizavimo! Tarkime ankščiau, kuomet dividendus nebuvo galima išmokėti kas mėnesį, kai kas turėdavo galvos skausmą – kaip teisėtai pasiimti pinigų iš bendrovės kasos? Pinigai reikalingi dabar, o būtina laukti vos ne kitų metų. Padorūs dundukai likdavo su nosimi, o mokesčių optimizavimą įvaldę įmonių savininkai su problema susitvarkydavo labai paprastai-pasiskolindavo iš įmonės sudarę paprasčiausią paskolos sutartį. Taip ir su ta skirtinga mokesčių mokėtojo samprata (kad ir “šeimos” atveju), įveikti ją galima tik mokesčių optimizavimu ir nesigilinti daugiau nei reikia:D

          • romas

            nesvarbu, kai yra landų, leidžiančių išvengti mokesčių, galima manyti, kad įstatymas – blogas. Mokesčių mokėtojai turėtų jausti poreikį valstybei įrodyti, kad turtas priklauso šeimai. Užtektų nustatyti protingą turto normą asmeniui.

        • Fredis*

          Dar vienas įrodymas, kad teismai gyvena savo gyvenimą, o visuomenė – savo,
          o čia labai geras pasižiūrėti filmukas kam trūksta turto vertės iki 1 mln.. Butą pasididinti galima labai originaliai: http://www.grynas.lt/aplinka/daugiabuciai-kaip-gyvenimo-dezes-drasi-interpretacija-renovuojantiems.d?id=53724125

          • http://jurisprudencija.wordpress.com/ Tomas Chochrin

            Čia tu gyveni savo gyvenimą. :) Auksinis Kardas jau buvo nurodęs su kokiu tvaiku, jaučiamu už kiek kilometrų :)

        • znakorius

          Šeimos sąvoką derėjo apibrėžti taip – visuomenės ląstelė (kurios savybė, kaip žinia, yra atsinaujinimas, tai ir šeima, kaip visuomenės ląstelė, bus tik ta bendrija, kuri tarnauja visuomenės atnaujinimo reikalui).
          Tada šeima bus ne tik vyras, moteris ir jų vaikai, o ir svetima senikė, auginanti visai svetimą vaiką, su tuo vaiku ir t.t, ir pan. Ir jiems turėtų taikyti įstatymo numatytas lengvatas šeimai, t.y. pripažinti taip juos šeima.
          O kartu gyvenantiems tikrai homoseksualiems asmenims galima buvo pasiūlyti Bendro ūkio vedimo įstatymą, kuris reglamentuotų ginčus po bendro gyvenimo, mirus kuriam iš jų ir pan., bet netaikyti jiems įstatymu numatytų šeimoms lengvatų, t.y. jų bendrystės nepripažinti šeima.
          Juk dėl to, kad nepripažinti tikrai homoseksualių asmenų bendro gyvenimo, ir buvo sumąstyta ta visa kebeknė dėl šeimos?
          Mokesčiai turėtų būti nuo asmens, kuriam turtas priklauso, o ne nuo šeimos, nes būna šeimų, kurių nariai vienoje vietoje negyvena ir turi atskirus turtus (pvz., nevedęs sūnus ušvyko dirbti į GB, ten turi kažkokį turtą, o Lietuvoje jis yra šeimos sudėtyje savo tėvo ir mamos, kurie čia turi atitinkamą turtą.
          Sodros pensija nėra pensininko nuosavybė, o tik ta valstybės turto dalis, kurią valstybė išmokėti teišgali.
          Kas kita būtų, jei būtų kaip tai nusavinta pensija iš fondų – tai yra jo turtas.
          Bet čia pat dera pažymėti, kad dabar, kada Sodrai skirtų atlyginimo procentų dalį kai kam perveda į fondus, tai tokie veiksmai ne tik, kad padaro tą būsimą pensiją bendru, iš esmės, su valstybe turtu (ko niekada valstybininkai nepripažins), bet tas mokėjimas ir apvagia kitus, tik Sodroje pasilikusius ir Sodrai ščyrai mokėjusius savo atlyginimo procentus.
          Vienžo, viskas rodo, kad valdžioje to neišmanantys sėdi.