Dar kartą apie „teisingus mokesčius“

Neseniai rašiau apie „teisingus mokesčius“

Rašiau, ne todėl, kad moku daug mokesčių, o todėl, kad buvo pikta, jog yra lygių ir lygesnių už kitus.

Finansų ministrė I.Šimonytė tada paaiškino, kad aš „sprendimus noriu „dizaininti“ pagal asmenį“ ir kad ne „kiekvienas žmogaus gautas litas yra absoliučiai vienodas ir todėl yra vertas absoliučiai vienodo apmokestinimo“.

Ir todėl tantjemų apmokestinti vienodai kaip darbo užmokečio nereikia, nes „Vakarų pasaulis tantjemas išrado gerokai iki mūsų“. 

Aš su tokiu požiūriu nelabai sutinku, bet pripažįstu teisę į nuomonę. Taip pat nelabai galiu neigti ir teisės į sprendimus, kai nuomonės turėtojas užima pareigas, leidžiančias tuos sprendimus priimti.

Bet tai anaiptol nereiškia, kad tie sprendimai yra teisingi ir vieninteliai.

Nes, pavyzdžiui, Investuotojų asociacija, panašu, irgi laikosi nuomonės, kad lengvatinis tantjemų apmokestinimas nėra pats tinkamiausias sprendimas.

Ir pateikia šių metų pavyzdžius:

Panevėžio statybos tresto akcininkams dividendų skirta 1,1 mln. litų, o tantjemomis išmokėta 2 mln. litų. „Rokiškio sūrio“ akcininkams dividendų atseikėta 3,6 mln. litų, o tantjemoms skirta 4,9 mln. litų, o „Žemaitijos pieno“ – atitinkamai 2,5 mln. litų ir 1,5 mln. litų.

“Visos šios įmonės turi aiškų kontroliuojantį akcininką, kuris laimi du kartus. Pirmą, kai netiesiogiai sau išmoka didesnę dalį pelno, nuošalyje palikdamas smulkiuosius akcininkus, ir antrą, kai išmokamos tantjemos yra apmokestinamos ženkliai mažiau nei dividendai“, – sakė Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.

Taip, čia kalbama ne apie skirtingai apmokestinamas darbo pajamas ir tantjemas, o apie tai, kad stambūs akcininkai, kurie kartu yra ir valdybų nariai, naudodamiesi įstatymo lengvata, skriaudžia smulkiusius akcininkus.

Bet, galima spėti, kad skriaudžiami ne tik smulkūs akcininkai, bet ir valstybės biudžetas. Juk labai tikėtina, kad asmenų, gaunančių tantjemas atlyginimai yra juokingai maži.

Bet gal tai normalu, nes juk, kaip sako finansų ministrė, ne kiekvienas litas yra vertas absoliučiai vienodo apmokestinimo?

Pabaigai dar viena citata:

Investuotojų asociacijos duomenimis, 14 iš 38 NASDAQ OMX Vilnius biržoje kotiruojamų bendrovių akcininkai nusprendė mokėti dividendus iš 2010 metų pelno. Iš jų 12 taip pat skirtas papildomas atlyginimas vadovams, kurį sudaro jų vadovaujamų įmonių pelno dalis (tantjemos). Dividendams iš viso skirta 506,3 mln. litų, o tantjemoms – 12,6 mln. litų.

… Ir įdomu bus pažiūrėti, kokie bus skaičiai kitais metais.

(2 balsų, vidurkis: 3.50 iš 5)
Loading...
  • kodel butina uzstrigti, ties tom tantjamom.. jeigu labai idomu galiu pateikti ne viena buda, kaip nusukti mokescius.. dabar kaip tas mechanizmas veikia, stambieji samdo teisininku kontoras, o smulkieji perka ir kontoru atskirus mokeciu nusukimo paketus! Tiesa sakant, as ir karta pabandziau – patiko :)
    apeiti istatyma nuostabus jausmas, o teisiniai patarimai pravercia, nepriklausomai, nuo verslo dydzio!

    • Sukti mokescius yra gerai ir sveikintina. dar gerai yra pirkti daiktus is vagiu.

      beda, kad sekanti ryta pats/pati grumojate, kad va, svolociai, langa isdauze ir mage pavoge.

  • Asturijos princas geriantis kavą su pyragaičiais

    Jei progresinius mokesčius vadina „bausmę už sėkmę“, tai dabartinę lietuvišką mokesčių sistema galima vadinti „bausme už darbą“.
    Koks rezultatas?
    Norintys nebaudžiamai dirbti emigruoja, lieka tie, kuriems pasisekė.

  • Justas

    (…)„Žemaitijos pieno“ grynasis neaudituotas pelnas pernai išaugo 1,7 karto iki 19,347 mln. litų, ikimokestinis – 1,6 karto iki 23,198 mln. litų….
    „Žemaitijos pieno“ akcininkai nusprendė skirti dividendams 2,5 mln. litų ir 1,5 mln. litų grupės top.vadybininkų tanjemoms .
    O gal tie vadybininkai ir išties nusipelnė , jeigu pelnas padidėjo 1,7 karto ? Juk gamybos plėtrai , faktiniam akcijų vertės padidėjimui palikta beveik 15 milijonų .
    Čia dar labai tiktų akcijų kainos pokyčių grafikas ..
    Ponas Artūrai ,
    ar nelaikytumėt korektišku , jeigu BNS akcininkai susumavus metų finansinius rezultatus nuspręstų kokių 5-6% „neaudituoto“ paskirstyti tiems , kurie pagal pareigas įnešė didžiausią įnašą į rezultatą ?
    http://www.manoukis.lt/print_forms/print_st.php?st=12688&m=2

    • dzyvai

      „O gal tie vadybininkai ir išties nusipelnė…“.

      Gal ir nusipelnė atlyginimo, bet kodėl nusipelnė mokėti mažesnius mokesčius?

      Beje, pelną padidint galima įvairiai – pvz. nuolatos „rotuojant“ darbuotojus ir priimant iš darbo biržos su valstybės parama, darbinant nepilnam etatui kad minimumo nereiktų mokėti, ir t.t. Ar už taip uždirbtus pinigus valstybė turi suteikti galimybę mokėti žymiai mažesnius mokesčius?

      • gied

        Kalbame dabar čia hipotetiškai. Kam buvo išmokėtos tos tantjemos? vadybininkams? akcininkams? etc.
        Tiesa ir tame, kad darbuotojus reikia skatinti. Pirmoje eilėje tuos, nuo kurių labiau priklauso firmos sekmė ir kuriuos sunkiau pakeisti.
        Tiesa ir tame, kad skatinimas turi būti proto ribose bei neturėtų būti taikomas akcininkams ir panašiai.

        • Justas

          Mielas gied ,
          Tanjemos mokamos tik VADYBININKAMS , SAMDOMIEMS VADOVAMS , susijusiems su firma darbiniaias santykiais .
          Savininkai ir akcininkai gauna dividendus .
          Mane tikrai sužavėjo Jūsų terminas „proto ribose“ …
          Suprantu , kad bene žemiausia šito termino riba adekvati „bambaliui Ryklio alaus 9,5%“ .
          Bet kur tos ribos baigiasi – neįsivaizduoju .
          Kokia „protinga riba“ galėtų būti pritaikyta gen.direktoriui firmos , turinčios milijardo litų metinę apyvartą ?
          Aš rimtai klausiu .
          Galėtumėt įvardint ?

          • suomis

            O kaip bŪna, kai direktorius dar ir akcininkas?

          • gied

            Justai : Kalba būtent apie direktorius ir akcininkus, valdybos narius – akcininkų šeimos narius ir panašius atvejus.
            „Proto ribose“ – neturi kilti jokių neaiškumų apie tai, kad per valdybos narius vyksta pinigų išgryninimas kažkokiems kitiems tikslams išskyrus tų darbuotojų skatinimą už gerą darbą. Jūs visiškai teisus – tą galima geriau apibrėžti.

      • Justas

        Na , čia jau filosofinis klausimas …
        Ar reikia mokėti keliasdešimt tūkstančių siekiančias premijas „taip vadinamiems menininkams“ , jeigu kai kurie iš jų ir taip už darbą algas gauna ?
        Arba sportininkams-multimilijonieriams ?

        • Sejanus

          Justai, žinoma, kad reikia. Taip parodoma, kad nesi abejingas sportui ir/arba kultūrai (lygiai kaip ir statistinis rinkėjas). Didėja šansai būti perrinktam.

  • Sarunas Skyrius

    galiu klysti, bet man rodos egzistuoja riba (kaip dalis nuo pelno), virs kurios tantjemoms „lengvata“ netaikoma.

    • Ne „lengvata“, o apskritai negalima skirti daugiau kaip 1/5 metų pelno.

  • aš apskritai stengiuosi, moketi kuo mažiau mokesčiu. Ir man pavyksta.

    • kaip sakoma – linkiu kad kita karta greituke vaziuotu irgi kaip imanoma leciau. Jai gal irgi pavyks?

  • Fredis*

    Na, ką galiu pasakyti. Jeigu pavyktų Seime priimti įstatymą ir tantjemų mokėjimą vadybininkams ir kitiems nusipelniusiems tokiose įmonėse kaip „Žemaitijos pienas“ ar „Pieno žvaigždės“ panaikinti, apskritai nesuteikti tokios galimybės išsimokėti atlyginimo dalį nenusakomai sunkiai ištariamu ir lietuviams svetimu žodžiu tantjema, tai gal net nereikėtų įvesti nekilnojamojo turto mokesčio, kuris paliestų beveik kiekvieną iš mūsų. Todėl drąsiai galime sakyti – tantjemų mokėjimui Rokiškio sūryje – NE!
    Labai geras įrašas, vakare lauksime finansų ministrės atsakymo.

    • Justas

      Fredi,
      Jūs genijus !!!
      …“…Investuotojų asociacijos duomenimis OMX Vilnius biržoje kotiruojamų bendrovių akcininkai nusprendė (..).papildomas atlyginimas vadovams, kurį sudaro jų vadovaujamų įmonių pelno dalis (tantjemos) skirta … 12,6 mln. litų.“
      Vat jų apmokestinimas (deramas , progresinis , proto ribose ar kt) . ir išgelbės Lietuvos verslą :)

  • o kam moket tanjamas, kai galima savo akcininkui paskolint tuos pinigus su juokingom palukanom? (nezinau ar tai pritaikoma koncernams, bet vidutinems – drasiai)

  • tata

    Suprantu, kad pikta, taciau apie tantjemas pasaulis (ir Lietuva taip pat) zino jau daugybe metu ir jos yra mokamos ir tai yra vienas is budu savininkui issigryninti pelna SAU ASMENISKAI. Yra uzdeta normali riba, kad negalima issimoketi daugiau nei 25% pelno ir to pakanka. Visa kita yra emocijos, kurios kyla ir man kaip smulkiam beveik visu issimokejusiu tantjemas imoniu akcininkui. Tiesiog nervas ima, kad eilini karta dividentams numete nugrauzta kaula:).Galima apmokestinti tantjemas (griausmingos liaudies ovacijos), taciau kova su dideliu kapitalu yra beviltiska, yra simtai budu kaip sumoketi kuo maziau mokesciu. Ir visi jie legalus, ir kuo didesni pinigai , tuo lengviau tuos budus pritaikyti. Cia daugiau lemia verslininku mentalitetas. Toks dividentu-tantjemu santykis sunkiai isivaizduojamas Skandinavijos salyse.

  • Skeptikas

    Į visus klausimus jau senai atsakyta: kapitalas turi priklausyti tik samdomai darbo jėgai, kuriančiai kapitalistui, t.y. sau pačiai, pridedamąją vertę. Niekas kitas, išskyrus samdomus darbuotojus, neturi ir negali būti kapitalistu. Bet kuris, kad ir labai efektyvus vadybininkas, tėra darbo jėga. Kitas reikalas, kad įstatymai suteikia tokiam efektyviam vadybininkui galimybę pasisavinti kapitalą, prisidengiant verslumu. Tuo nepaneigiama asmeninė nuosavybė, bet netoleruotina, kad kapitalas taptų asmenine nuosavybe. Kuo samdomas darbuotojas efektyviau panaudoja kapitalą, tuo daugiau jam turėtų priklausyti asmeninės nuosavybės, bet tik tokios, kuri nėra kapitalas.

    • suomis

      Jūs čia ką? Juokaujate? : DDDDDDDDDDDDDDDDDDDDDD

      • Valentinas

        Manau, kad čia Marksas prisijungė online iš pragaro ir komentuoja. Austras džiūgauja.

        • austras

          Valentinai, jei galima, tai neminėkit austro vardo be reikalo. Savo nemeilę Marksui pilnai galit išreikšt ir kitomis formomis. Visiškai nenoriu, kad po mano slapyvardžiu atsirastų dar vienas vienareikšmis „dėjau“. Tas tikrai atsibodo. Kadangi pats „dėlioti“ nepratęs, tai susitarkim žmonių kalba.

          • Valentinas

            OK. Dievo ir Austro vardo be reikalo šiukštu netarti!

          • austras

            Aš į dievus nepretenduoju. Ir patikėkit, atsibodo. Visiškai.

          • Valentinas

            Kas atsibodo? Pretenduoti į dievus? Nepatikėsiu.

          • austras

            Valentinai, atrodo susitarėm, kad kalbėdami vienas apie kitą šiuose kraštuose populiarios sąvokos „dėjau“ nevartosim. Tai ir nusigręžkim bent trumpam nuo to. Su pagarba.

          • Valentinas

            Austrai, būsi nevykęs revoliucionierius, jei neturėsi humoro jausmo ir nemokėsi pajuokauti. Proletoriatas (t.y. vidutiniai vadybininkai) neseks paskui.

          • austras

            Valentinai, moku. Bet ne šiandien. Patikėk, man po žodžių „dėjau“ juokauti nesinori. Chamizmas grynuoju pavidalu. Ir tiek.

          • Rolandas

            Įsivaizduoju situaciją: austras girdi skambutį, atidaro duris, ten kaimynas sako, kad trumpam „padėjo“ čia fotelį, gal netrugdys, austas „sega“ kaimynui į nosį, kaimyno akys plačios, nieko nesupranta, policija irgi nieko nesupranta. O kaltas Račas.

    • romas

      Iš tikro sukuriamos gėrybės turi būti skirstomos principu: iš kiekvieno pagal sugebėjimus, kiekvienam pagal poreikius. Pinigai iš viso nėra reikalingi. Principas, kai samdomo darbuotojo efektyviau panaudojamas kapitalas atneša jam daugiau asmeninės naudos, yra netobulas ir neleidžia įgyvendinti visiško socialinio teisingumo. Kai darbuotojas yra nesusvetimėjęs su gamybos priemonėmis, jis siekia efektyvumo sąmoningai, suprasdamas visuomeninę naudą. Kapitalo panaudojimo efektyvumui įvertinti būtų reikalingi tai kontroliuojantys organai. Tarybinėje santvarkoje valdymo ir kontrolės funkcijas visose srityse atliko komunistų partija. Nors partijoje buvo įgyvendinamas demokratinio centralizmo principas ir todėl į pačias valdymo aukštumas galėjo iškilti valstiečio ar darbininko iš provincijos sūnus arba dukra, organizacija išsigimė, paskendo privilegijose dėl savęs pačios nekontroliuojamumo. Beje, geriausių darbuotojų skatinimas galimybe įsigyti asmeninę nuosavybę (automobilį,TV, kilimą, šaldytuvą ir pan.) buvo įgyvendinamas tarybiniais laikais. Talonus prekėms įsigyti dalindavo įmonių profsąjungų komitetai.

      • Dainius Urbanavičius

        Visos utopijos nuo komunizmo iki libertarizmo gražios popieriuje, bet realybėje byra į šipulius, susidūrusios su žmogiškosiomis ydomis – godumu, tuštybe, egoizmu ir kt. Įrodyta praktikoje n^k kartų.

        • romas

          Iš tikro manau, kad Skeptikas savo komentaru nusprendė pajuokauti, o aš pajuokavau toliau. Nesu dar maišu trenktas per galvą, kad tikėčiau žmonijos jėgomis visiškai nugalėti prigimtį.

      • Skeptikas

        Sąvoką „asmeninė nuosavybė“ panaudojau kiek netiksliai. Derėjo „privati nuosavybė“, kuri apima tiek asmeninę, tiek dalinę nuosavybę. Bet iš esmės noriu pasakyti tai, kad privačioje nuosavybėje turėtų būti leistina turėti tik tiek ir tokių gamybos priemonių, kiek ir kokių jų savininkas gali panaudoti pagal paskirtį be samdomojo darbo. Jokių problemų, pvz., jei asmuo turi vilkiką, kuriuo pats ir važinėja, jei kitas asmuo turi traktorių, kuriuo pats ir aria, ar foto studiją, kurioje pats ir fotografuoja. O štai, pvz., odontologui kabinetas su įranga jau turėtų priklausyti bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su ten dirbančiu dantų tecniku ir slaugytoja.

        • romas

          Panaikinę kapitalizmą, panaikinsime konkurenciją ir turėsim grįžti prie planinės ekonomikos. Prognozuoti nemokėjo nei Mikalda, nei plano komitetas, todėl planinė ekonomika veda prie vartojimo produktų deficito. Neįsivaizduoju, kaip būtų galima sukaupti lėšų vilkikui planinėje ekonomikoje. Turtinė nelygybė gali atsirasti tik nesiekiant socialinio teisingumo.

          • suomis

            Pasakysiu taip – klystate abu. Toje pačioje JAV yra ir konkurencija, ir planavimas. O Japonai pateikė naują gamybos planavimo koncepciją, tam kad negaminti produkcijos į sandėlį, kas paskatino elektroninės prekybos vystimąsi. Tiesa, visa tai jau pakankamai senai veikia. Mums dar daug ko mokytis. Nes, viskas kas nauja, tai senai užmiršti dalykai.

          • romas

            Suomi, konkurencija nepanaikina planavimo, bet jei nėra konkurencijos, lieka tik planavimas.

        • egriseus

          Skeptike, „… pvz., odontologui kabinetas su įranga jau turėtų priklausyti bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su ten dirbančiu dantų tecniku ir slaugytoja.“

          O ką daryti, kai, pvz., slaugytoja blogai dirba ar pati išeina į kitą darbą? – ji turėtų išsilupti kėdę, o odontologo kabinetas ieškotis kitos slaugytojos, turinčios kėdę?

  • kestutis d

    Labas vakaras, Artūrai. Nespėjau prakomentuoti ano įrašo, bet grįžote prie tos temos, todėl šekit dabar. Ką labiausiai norėjau pasakyti – jūs aiškiai neįsisąmoninate kokia galia manipuliuojate ir labai neatsargiai žaidžiate su ja (labai panašiai kaip paauglys sėdėdamas prie automobilio vairo nelabai suvokia, kad jis valdo (o teisingiau – tik labai ribotai) sunkiasvorį metalo gabalą, kuris mirtinai gali sužaloti kitus žmones). Pirmiausias dalykas – didesnei daliai žmonių, kurie skaito jūsų mintis – tantjemų klausimas visiškai antraeilis ir nutolęs dalykas, kurio esmės jie taip greičiausiai ir neperprato, ir nesistengs perprasti (gal kokį Valentiną ar Austrą, ar mdxacuk ar kokį kitą iškilų komentuotoją ir supa tokia aplinka, kur kiekvienas gali laisvai disponuoti tokiomis sąvokomis ir vos tik prabudęs išguldyti po kelias teorijas apie tantjemų apmokestinimą – bet tuo didžiai abejoju). Taigi, kai jūs svarstote šį klausimą – daugelis taip ir nepagauna esmės. Tačiau ką jie lengvai pagauna – tai jūsų intonacijas („dėjau“) ir kad tai kažkas susiję su mokesčiais. Tokia supaprastinta žinutės versija yra labai lengvai suprantama eiliniam piliečiui, nes jau puola į didžiumos žurnalistų ir žiniasklaidos jau supurentą dirvą – „valdžia yra kalta“ „visi valdžioje – vagys“ ir „mokesčiai – blogis“ (prie pastarosios įsišaknijimo sėkmingai prisidėjęs ir LRI).
    Galima sakyti, kad nesvarbu, kaip dundukai supranta tokio pobūdžio tekstus ir juos interpretuoja (argumentas panašus į tą, kai žurnalistai aiškinasi, kodėl jie nerašo gerų tekstų ir kodėl rašo blogus tekstus ir blogybes – tipo, tokie liaudžiai labiau patinka, tokie labiau paklausūs (rekomenduočiau pornografiją rašinėti ir gausiai iliustruoti – būtų dar labiau paklausūs)). Bet kai naudojamas toks argumentas, tai ir parodoma kad žurnalistas nesuvokia ir nejaučia atsakomybės už tai, kokią galią įgyja jo žodžiai. Faktiškai daug negatyvumo Lietuvoje yra ištransliuojama būtent iš žiniasklaidos (pvz., Lubio laikraštis: ministras pasiėmė į užsienį viešųjų ryšių atstovą, padarė spaudai tris pranešimus apie savo vizitą – kodėl tiek mažai informacijos ir kas už tai mokės?…ir čia būtų galima vardinti ir vardinti atvejus, kai sliekų ieškoma). Kokį straipsnelį bepaimsi ar laidą kokią bežiūrėsi – su labai didele tikimybe išgirsti „valdžia kalta“ „valdžioje vagys“ ir pan. Sakysite, kas čia tokio baisaus, žmonės patys gali atsirinkti informaciją, kuri teisinga, ir kuri ne. Bet su tuo nesutinku – toli gražu ne visi detaliai domisi politiniu ir ekonominiu gyvenimu – šios temos yra susidomėjimo fokusas tik labai nedaugeliam žmonių (kodėl mėgstu šį blogą – čia galima sutikti kelioliką tokių, kurie iš tikrųjų tokiais dalykais domisi – tuo tarpu gyvenime – tai daug retesnis atvejis). Ir politiniu gyvenimu – taip giliai, kad analizuotų skirtingų šalių BVP ar Gini lenteles – nesidomi tiek neišsilavinę žmonės, tiek išsilavinę (daugelis nepasakys, kuo skiriasi Kubilius nuo Kirkilo). Kuo jie naudojasi – tai tuo, ką jiems greituoju būdu pateikia žurnalistai, kaip paruoštą informaciją. Ir tai labai aiškiai matosi kai su tokiais žmonėmis kalbi apie ekonominę situaciją – jie kalba tomis klišėmis, kurios jau gatavos pateikiamos žiniasklaidoje (valdžia kalta, valdžioje vagys, mokesčiai – blogis, naktinė reforma, buhalterinis mąstymas ir pan.). Būtent dėl to žurnalisto žodžiai įgyja daug didesnę galią negu kitų žmonių. Taip žiniasklaidoje pateikiama informacija – arba tai, kaip ji pateikiama – tampa propaganda. Klausimas tik kiek žurnalistai tą suvokia sąmoningai ir kiek sugeba už tai prisiimti atsakomybės. Iš dalies jie žino, kad jų žodžiai turi paveikimo galios – ir tuo naudojasi (ypač savo interesams, ty, ‘laisvam žodžiui’ ginti – šiandien Kuodis turėjo apie tai priminti vienam redaktoriui).
    Žinoma, uagadugu sako, kad žiniasklaida ir neturi tos prievolės informuoti – esą tai daugiau ‘infotainment’ funkcija. Tačiau su tuo nesutinku – žurnalistai – tai tam tikra visuomenės elito rūšis – informacinio elito – ir būtent nuo jų labai priklauso visas visuomenės supratimas apie tai, kas vyksta ir įsivaizdavimas apie tai, kaip mes gyvename. Todėl jie ir turėtų jausti atsakomybę už savo veiksmus (analogiškai kaip aristokratai jaučia moralinį imperatyvą atlikti pareigą ir padėti visuomenei „nes tik atsitiktinumo lėmė, kad gimei ne valstiečiu“). Juo labiau tokios funkcijos nesikrato ir patys žurnalistai, kurie dažnai pretenduoja save vadinti „ketvirtąja valdžia“ – ir čia aš su jais sutikčiau.
    Tačiau vis tik man atrodo, kad jie iki galo neįsisąmonina, kokią jie įtaką turi (tuo labiau kad galima jausti, kad daug žurnalistų yra patys užsiciklinę ant žiniasklaidos sukurtų klišių – „valdžia kalta-valdžioje vagys-mokesčiai blogis“ ir naudojasi jomis kaip truizmais, nereikalaujančiais įrodymų – čia su nostalgija skaitau Konan-Doilį ir jo cituojamus laikraščio pranešimus ‘greiti ir ryžtingi policijos veiksmai užkirto kelią nusikaltimui ir dar kartą parodė, kokie drąsūs ir sumanūs vyrai dirba mūsų policijoje’).
    Ir šiuo atveju tokia savo žodžių pasekmių suvokimo ir atsakomybės stoką demonstruojate ir Jūs. Kaip jau sakiau – daugelis vargu ar prisimena ir supranta, kas tos tantjemos, tačiau jūs pasiuntėte jiems eilinę žinutę užtvirtindamas jų jau ankstesnės žiniasklaidos suformuotus įsitikinimus (valdžia kalta-valdžioje vagys-mokesčiai blogis-Račas ant jų irgi dėjo-ant Šimonytės dėti irgi reikia) – ką delfis pasigavo ir su malonumu ištransliavo platesniam ratui skaitytojų
    (O galėjote daug ramesniu tonu aiškintis, kaip yra su tomis tantjemomis, ir emocinių bangų nebūtų sukelta, negatyvaus tono palaikymo žinutė nebūtų buvusi išsiųsta, vis vienas akmenukas į teigiamą pusę galėtų būti buvęs)

    • Sejanus

      Kęstuti, Jūs iš esmės sakote, kad žmonėms pateikiamos žinios turėtų būti sukramtytos ir suvirškintos? Ir straipsnis gink die turi apsieiti be sunkiai suvokiamų, tarptautinių septynraidžių žodžių? Antraip skaitytojai, kurių daugumą sudaro beviltiški puspročiai, tesupras tik kad kalta valdžia ir pasiėmę šakes eis jos bausti? Ar kažkaip panašiai?

      Sutinku.

      • suomis

        Taip, žmogus suvarė tokią tiradą, nors galėjo tai keturiais sakiniais paskyti.

      • kestutis d

        Nesakiau, kad skaitytojai yra ‘beviltiški puspročiai’. Taip, išsilavinimo skirtumai, lygiai taip pat kaip ir sugebėjimas priimti atitinkamą informacijos kiekį ir jį ‘suvirškinti’ – egzistuoja. Bet net ir tai nedaro žmogaus ‘beviltišku puspročiu’ – net žmogus be išsilavinimo gali turėti savo nuomonę ir puikiai susigaudyti situacijoje. Reikalas ne tame. Čia esmė greičiau tame, kad daugelis tiesiogiai nesidomi šia tema taip giliai, kad analizuotų visą prieinamą informaciją (kas beje, ir sunku fiziškai padaryti) – lygiai taip pat, kaip, pvz., aš nesidomiu architektūros istorija – ir jei man gidas sako, kad čia – barokas – aš juo ir tikiu, o ne einu pasitikrinti į skaityklą. Lygiai taip pat skaitytojams nėra labai įdomu visos techninės detalės (kaip pavyzdžiui, apie tantjemas – kokia jų apmokestinimo motyvacija ir kokie ten saugikliai sudėti), bet jie bando pagauti esminę išvadą – ir ano straipsnelio pagrindu jie pagauna: Račas ‘dėjo’, vadinasi – blogis, Šimonytė – irgi. Jie tiesiog neturi daug laiko daugiau analizuoti ir į tai gilintis, nes turi ir kitokių prioritetų – jie linkę pasitikėti tuo, kas jiems atrodo didesnis autoritetas šioje srityje. Kadangi Račas tuo daugiau domisi, labiau užtikrintai kalba, daugiau rodosi viešoje erdvėje, yra BNS direktorius – dėl to ir atrodo visai patikimas šiuo klausimu. To užtenka (lygiai taip pat aš nekvestionuoju savo automobilio mechaniko, kuris sako ‘krysku tambliora meniatj nado’).

        • Fredis*

          Man dabar reikia prašyti, kad kas nors mano dundukišką komentarą anuliuotų, vietoj to kiti mažai nutuokiantys mokesčių sistemoje nežinomi asmenys pridėjo pliusiukų (+5), t.y. įvertino teigiamai. Mano komentaro vertinimas – Jūsų įžvalgų ir pastebėjimų iliustracija, mokomasis pavyzdys.

        • nesvarbu

          kestuti d., japonų išmintis teigia, kad jeigu tiki viskuo, ką skaitai, geriau visai neskaityk. Tą patį pasakyčiau ir apie tą atvejį, jei viskuo ką skaitai abejoji. Kategoriškos pačio mintys ir išvados apie tai ką pasakė, ar nepasakė Artūras, koks jo pasakymo poveikis kitiems, nėra išmintinga pozicija. Kartais neverta skubėti visų dalykų įvardinti jų tikraisiais vardais ir dėlioti visų taškų ant i, nes gausis žiauriai subjektyviai.

        • Sejanus

          Nesitikėjau rimto atsakymo į savo akivaizdžiai nerimtą žinutę, bet patiko kaip viską išdėstėt :)

    • austras

      Kestuti d., Artūras Račas puikiai susigaudo kiek ir kas Lietuvoje išmano politiką. Analizuodamas rinkimus jis dažnai suskirsto rinkėjus į tris esmines grupes: balsuojančius už „komunistus“, už „patriotus“ ir už „mesijus“. Žodžiu tikėjimas tuo, kaip rinkėjas suvokia politiką akivaizdus :) Beje, būtent nevykusi „komunistų“ politika Lietuvoje gimdo „mesijus“. Ir tą Artūras Račas kartais konstatuoja. O jūs norite, kad Artūras Račas nusileistų iki kaimo mechanizatoriaus lygio ir rašytų apie tai, kas jo nedomina? Na bet tuomet ir Šimonytės atsakymo šiame bloge nebūtų. Jūsų komentaras ilgisi laiko, kai daraktorius prie žibalinės lempos mokė vaikučius, atskirti jog ši spalva yra žalia, o ta – mėlyna. Bet net šis žinojimas neišmokys žmonių būti protingais… Pasirinkimas tarp „komunistų“, „patriotų“ bei „mesijų“ yra tame pačiame lygyje, kuriame kapstosi ir statistinis rinkėjas. Galvoju, kad jis, tas statistinis, retai čia užklysta.

      • austras

        O dėl naudojamos leksikos? Tokios šaknys. „Dedama“ ant mokesčių, ant komentatorių, ant visko, kas nepatinka. Prie to reikia priprast. Aš, pavyzdžiui, nepriprantu. Galvoju, kad tai yra žema. Bet čia tik mano nuomonė.

        • mielas austrai, aš čia svarstau, svarstau ir niekaip negaliu suprasti, kas tamstą taip traukia čia ateiti ir nuolatos dejuoti, jei jums čia taip blogai ir taip žema.

    • aušra maldeikienė

      būtų labai įdomu sužinoti, ar kažką išmanantys žmonės dar turi teisę kažką kalbėti, neatsižvelgdami į kvailelius, kurie turi TEISĘ (matyt prigimtinę, Lietuvoje labai rimtą) nieko nežinoti ir tuo didžiuotis.

      • Na nepykit p. Maldeikiene, bet paklausiu ar Jūs bent teikiatės nuo pradžios iki galo Kestučio komentarą perskaityti? Jei būtumėt perskaičiusi, būtumėte perskačiusi ir paskutinę pastraipą, kurią pacituosiu:

        „Ir šiuo atveju tokia savo žodžių pasekmių suvokimo ir atsakomybės stoką demonstruojate ir Jūs. Kaip jau sakiau – daugelis vargu ar prisimena ir supranta, kas tos tantjemos, tačiau jūs pasiuntėte jiems eilinę žinutę užtvirtindamas jų jau ankstesnės žiniasklaidos suformuotus įsitikinimus (valdžia kalta-valdžioje vagys-mokesčiai blogis-Račas ant jų irgi dėjo-ant Šimonytės dėti irgi reikia) – ką delfis pasigavo ir su malonumu ištransliavo platesniam ratui skaitytojų
        (O galėjote daug ramesniu tonu aiškintis, kaip yra su tomis tantjemomis, ir emocinių bangų nebūtų sukelta, negatyvaus tono palaikymo žinutė nebūtų buvusi išsiųsta, vis vienas akmenukas į teigiamą pusę galėtų būti buvęs)“

        Gi čia ir yra kalbama apie tai, jog kalbėti ne tik galima bet ir reikia, tačiau tai reiketų pateikti tokiame formate, kuriame būtų vengiama žodžių „Dėjau“, „dundukas“ ir pan..

        • aušra maldeikienė

          aš perskaičiau iki pabaigos.

      • Genijus

        Ponia Aušra, o jūs save priskiriate kažką išmanantiems ar kvaileliams?

    • mielas Kęstuti d., nelabai supratau, ką norėjote man pasakyti ir kuo mane kaltinate. Ar manote, kad šiame tinklaraštyje pirmiausia turėčiau išaiškinti, kas yra tantjemos, kas dividendai, o po to aptarti, gyventojų pajamų mokesčio, ir „Sodros“ mokesčių dydį ir tik po to jau pareikšti, ką galvoju apie skirtingą tantjemų, dividendų ir darbo užmokesčio apmokestinimą? Tada jau visi pagautų esmę?

      Dar primetinėjate žiniasklaidai ir žurnalistams ( o tai reiškia ir man), kad jie skelbia, jog „valdžia kalta“, kad „visi valdžioje vagys“ ir panašiai.

      Drįsiu pastebėti – dundukiškas kaltinimas, nes neikada nieko panašaus nesu sakęs. Ir šiame tinklaraštyje esu parašęs ir apie, mano nuomone, teisingus valdžios sprendimus.

      Tačiau kodėl turėčiau meluoti sau ir kitiems ir girti valdžią, jei priimai sprendimai neatitinka mano vertybių ir mano požiūrio?

      Sakote, per daug negatyvumo? Gali būti. Tačiau parodykite man pozityvą. Tą, kuris išplauktų iš didžiausios koalicinės partijos programos ir ją atitiktų.

      Labai gerai suvokiu savo žodžius ir prisiimu visą atsakomybę už pasekmes. Manau, kad mokesčių sistema Lietuvoje yra neteisinga ir konservatoriai, nors ir daug kalbėjo apie solidarumą, kol kas labai nedaug padarė, kad ji būtų teisingesnė. O mano aprašytas pavyzdys su tantjemų apmokestinimu tik rodo, kad teisingumo kai kuriose vietose ne daugėja, o mažėja.

      Esu žmogus su emocijomis ir turiu teisę jas reikšti. Nepatinka – neskaitykit. Ir rašykit apie tai, kaip jums viskas patinka ir kokia valdžia yra gera. Pageidautina su argumentais ir konkrečių teigiamų poslinkių pavyzdžiais.

      • kestutis d

        Gerbiamas Artūrai, na, jei nesupratot tai nesupratot. Tikrai nemanau, kad taip darėte iš blogos valios ar tyčia sąmoningai ir apgalvotai rinkotės būtent tokius žodžius – spėju, kad dauguma žurnalistų taip elgiasi irgi ne visai suvokdami, kokią galią turi jų žodžiai.
        Pabandysiu paaiškinti dar kartą – nors tai visai gerai darė ir Gintaras Slavinskas, plėtodamas tą pačią mintį. Jūs sakote „ar pirmiausia turėčiau išaiškinti, kas yra tantjemos, kas dividendai … ir tik po to jau pareikšti, ką galvoju apie skirtingą tantjemų, dividendų ir darbo užmokesčio apmokestinimą“ – bet tas man visai nekliūva – kokią argumentų seką ar argumentacijos logiką pasirinksite – tai nėra labai svarbu (jei orientuositės į ne taip išmanantį skaitytoją – tada taip, jei tik į tuos, labiau su reikalu susipažinusius – tada kitaip). Bet kuriuo atveju jūs renkatės kokią diskusiją su kuo palaikyti.
        Tačiau ką aš primetinėju tiek jums, tiek visai žiniasklaidai – tai ne tai tiek, kad jūs ir jie tiesiogiai skelbia, kad ‘valdžia kalta-valdžia vagys’ (nors dažnai būna ir taip), bet kad jūs prisidedate prie tokios nuostatos (‘valdžia-kalta-valdžia-vagys’) formavimo (ir net to nelabai suvokiate).
        Pabandysiu tai paaiškinti taip – tikriausiai sutiksite su tuo, kad šiuo metu tarp lietuvių vyrauja pesimistinės nuotaikos – ekonominė situacija vertinama kaip prasta, tuo pačiu nemaža dalis tiki, kad dėl jos kalta yra valdžia (taigi, yra nuostata – ‘valdžia-kalta-valdžia-vagys’). Klausimas – iš kur atsiranda tokios nuostatos? Žurnalistai lengva ranka atsako – valdžia yra tokia, kokia yra, ir piliečiai tai mato. Bet būtent tai ir nėra visai tiesa – ko žurnalistai nesupranta ir nesupranta, kaip patys prisideda prie tokio įsitikinimo atsiradimo.
        [Žinoma, teiginys, kad prie situacijos prastėjimo prisideda valdžia savo kai kuriais veiksmais – iš dalies tai yra tiesa, nes valdžia gali daryti tam tikrus veiksmus, kuriuos galima vertinti kaip neefektyvius, ar neatitinkančius tam tikrų norimų kriterijų pvz., jūsų pagrindinis taikinys šių dviejų straipsnelių – išimtinės mokesčių lengvatos tantjemoms – gali būti laikytinas tokiu veiksmu – bet tokie teiginiai ir argumentacija tikrai nėra blogai, jie reikalingi, kad būtų galima ieškoti efektyvesnių veiksmų, juos aptarti ir juos įgyvendinti.]
        Ką aš noriu pasakyti: žmonių pesimizmas ir įsitikinimas, kad ‘dėl visko kalta valdžia’ atsiranda ne tiek dėl neefektyvių valdžios veiksmų (nors iš dalies ir dėl jų), bet kiek dėl žiniasklaidos nešamo informacinio tono (labai kategoriškas teiginys, žinoma, turi turėti daug sąlyginumų, bet dabar bandysiu aiškinti kategoriškai, kad būtų lengviau suprasti).
        Pirmiausia – faktas tai, kad visuomenės nuomonė nebūtinai atspindi objektyvią realybę. Pvz., 2008 metais buvo atlikta sociologinė apklausa, kurioje buvo klausiama, ar, jūsų nuomone, nusikaltimų Lietuvoje per paskutinius penkis metus skaičius padidėjo ar sumažėjo. Didesnė dalis atsakiusiųjų teigė, kad nusikaltimų skaičius išaugo. Tuo tarpu statistika rodė priešingai – jų skaičius per tuos penkis metus sumažėjo. Iš kur toks neatitikimas tarp visuomenės nuomonės ir objektyvios statistkos? Kol kas įtikinamiausiu atsakymu atrodo, kad tai – žiniasklaidos poveikio efektas – kada žiniasklaida nuolat kalba apie nusikaltimus ir juos akcentuoja, visuomenei atrodo, kad nusikaltimų skaičius auga. Analogiškas įsitikinimas – kad biudžeto didesnę dalį praryja valdininkų atlyginimai (su kuriuo dabar bando kovoti Šimonytė, bandydama šviesti visuomenę). Ar žurnalistai prisipažins, kad jie prisideda prie tokio įsitikinimo atsiradimo? Vargu – iš tikrųjų nerasi nė vieno žurnalisto, kuris būtų tiesiogiai taip ir parašęs „statistika rodo, kad nusikaltimų skaičius 2003-2008 metais išaugo“. Greičiau šia šalutinis efektas, žurnalistų pasiektas nesąmoningai ir netyčiom, kai jie (mano nuomone – ne visai atsakiingai) kalba apie tam tikrus nusikaltimus tirštindami spalvas ir nepateikia teisingų apibendrinimų apie nusikaltimų dinamiką – visuomenė, daug girdėdama apie nusikaltimus, tokiu atveju jau pati nusprendžia, kad ‘padėtis tik blogėja’ – tai kas čia dabar kaltas? Dundukų visuomenė ar žiniasklaida?.
        Analogiškai sukuriamas pagrindas ir nuostatai ‘valdžia-blogis-valdžia-vagys’. Šiaip to minėto tyrimo išvadomis – jie kaltino dėl tokio neigiamo nusiteikimo žiniasklaidą – aš nelabai norėjau tikėti iš pradžių. Bet stebint žurnalistų, ir ne tik jų pasisakymus žiniasklaidoje, matau bendrą tendenciją – nepriklausomai nuo to, kokios pozicijos besilaiko žmogus (pvz. socdemai, kurie teigia, kad reikia didinti biudžeto išlaidas, ar LRI, kurie teigia, kad biudžeto išlaidas reikia dar labiau mažinti) – bet kuriuo atveju jis pasako, kad valdžioje – nemokšos ir nieko nesugeba, o jų veiksmai – tik blogina situaciją. Mano nuomone – tai kiek per kategoriškas toks valdžios vertinimas – apie tam tikrų veiksmų (ne)efektyvumą kalbėti būtina ir reikia – ką reikėtų daryti, kodėl reikėtų, kokie variantai ir pan. Tačiau iš to daryti išvadą – kad valdžioje vieni nemokšos (vienos laidelės frazė man labiausiai įstrigusi – ‘valdininkai išdulkino ir ištratino Lietuvą’) – tai per daug platus apibendrinimas. Būtent dėl tokių apibendrinimų piliečiai nebesusigaudo, kas kaip yra, ir jiems atrodo, kad valdžia – tik blogis. (Kiek pamenu, jūs pats atmetėte Pūro aiškinimą, kad panašūs įsitikinimai – sovietinio mentaliteto pasekmė, nors, mano galva – tai irgi daug prisideda prie tokio suvokimo). Taigi, klausimas – Ar tikrai valdžioje vien nemokšos ir vagys? Ir čia bėda, kad nemažai žurnalistų pasakys – kad tikrai taip (nors tyrimo nedariau, čia mano subjektyvi nuomonė) ir tokį savo įsitikinimą jie ištransliuoja savo laidose.
        Taigi, žiniasklaidai jau ‘primečiau’, dabar liekate Jūs :) . Iš tikrųjų Jūsų tinklaraštį mėgstu, nes tikrai stengiatės analizuoti situaciją ir susidaryti savo nuomonę – ir tikrai minėjote teigiamus šios valdžios veiksmus, kurie jums atrodė efektyvūs. Ir tikrai nesakėte ‘valdžia kalta’, ‘valdžioje vagys’ – visus šiuos aspektus labai vertinu ir dėl to Jus gerbiu. Tačiau kas man užkliuvo aname įraše, tai:
        „dėjau aš ant jų ir ant visų tų, kurie tokius “teisingus mokesčius” sugalvojo ir palaimino“
        „Dėjau dar kartą…“
        „Buvau durnas. Nes iki šiol galvojau, kad sąžiningai mokėti mokesčius yra garbinga ir teisinga“
        [Čia jūs Austrui sakote „kas tamstą taip traukia čia ateiti ir nuolatos dejuoti, jei jums čia taip blogai ir taip žema“ – kai jis priekaištauja Jums dėl tokios leksikos naudojimo – bet man atrodo, kad jo priekaištas jau pats savaime teisus, nes tokie išsireiškimai nenaudotini – ar lygiai tokiais pačiais žodžiais kalbate ir savo vaikams? Aš negalėčiau]
        Dėl ko aš jums primetinėju – problema ne tantjemose, problema ne tame, kad „mokesčių sistema Lietuvoje yra neteisinga ir konservatoriai, nors ir daug kalbėjo apie solidarumą, kol kas labai nedaug padarė, kad ji būtų teisingesnė“ – šiais klausimais galima diskutuoti ir turėti savo nuomonę, su tuo viskas tvarkoje. Problema – jūsų šiose išsakytose frazėse. Nors jūs ir nepasakėte tiesiogiai, kad ‘valdžia-kalta, valdžia-vagys, mokesčiai-blogis’, tačiau tokiu savo pasakymu prisidėjote prie bendro negatyvaus emocinio tono, kurį kuria visa žiniasklaida. Ir tai nėra tik jūsų asmeninės emocijos, kurias jūs galite reikšti kaip tinkamas – jei taip būtų, aš nieko nesakyčiau (galėtume ir „pasiųsti kur nors toliau“ – tai būtų tik menkas viešosios tvarkos sutrikdymas ir tiek). Deja, bet jūs esate žurnalistas, BNS direktorius ir jūsų nuomonė buvo tiesiogiai Delfio ištransliuota visai Lietuvai (įdomu, kad net delfistai (ar Jūs pats?) nesiryžo dėti pradinio tinklaraštyje panaudoto pavadinimo ‘Dėjau ant tokių “teisingų mokesčių”’ į straipsnio pavadinimą – būtent dėl aliuzijų į nenormatyvinę leksiką, kaip spėju). Bet jūs tame nematote nieko blogo. Čia ir didžiausia bėda – lygiai taip pat nemato tame blogo ir visi kiti žurnalistai, kurie savo emocines reakcijas į valdžią lengva ranka ištransliuoja visai Lietuvai, kur visuomenė daugybę tokių transliuojamų nekontroliuotų emocinių reakcijų sulydo į ‘valdžia-blogis, valdžia-vagys, mokesčiai-blogis, juos moka tik durniai’. (O po to konstatuojama kad vyrauja pesimizmas ir nusivylimas Lietuva). Kad toks efektas yra – tai man atrodo (jei neklystų), kad jūs pats pastebėjote po sausio 16 dienos riaušių, kad jose dalyvavo ir tie, kuriems kaip tik ‘naktinės mokesčių reformos’ išėjo net į tam tikrą naudą – bet patys tie žmonės to nesuvokė, nes bendras informacinis-emocinis fonas buvo visai kitoks, ir jie sprendė ne pagal objektyvius kriterijus, kiek pagal žiniasklaidos formuojamą nuostatą.
        Ir tai nėra taip, kad „nenorit – neskaitykit“ – tai jau bendras informacinis fonas, nuo kurio nepabėgsi (nebent neimt į rankas laikraščių, ir neįsijungti anei radijo, anei televizoriaus, bet dar reikėtų ir žmonių nuomonių šiuo klausimu neklausyti).
        Žinoma, prie pesimizmo didele dalimi prisideda ir ekonominiai dalykai – krizė, atlyginimai ir pensijos ne tokie kaip Vokietijoje ir Airijoje ir pan. Valdžios veiksmai irgi nebūtinai idealūs (apie tai galime diskutuoti). Tačiau šiuo atveju norėjau pabrėžti ir žurnalistų atsakomybę, nes neatrodo, kad jie suvoktų savo atsakomybę irgi. Laimei, patys žurnalistai irgi pradeda susigriebti, kad su žiniasklaida kažkas vyksta ne taip – vis daugiau kritinių refleksijų, koks žiniasklaidos vaidmuo visame tame. Galiausiai ir Jūs pastebite tokias apraiškas – geras įrašas apie LŽLEK posėdį, ir gerai, kad ties tuo dirbate. Tikiu, kad pavyks suprasti ir mano rūpestį

        • nesvarbu

          Ar gali šiandieną kas būti baisiau, visuomenei pavojingiau ir šlykščiau, nei etikos nesilaikanti televizija, t.y. chebrytė, kuri dėl didesnio pelno atvirai pamina, spjauna į tai kas yra gėris, žmoniška ir teisinga?

        • Asturijos princas geriantis kavą su pyragaičiais

          o, koks gražus pusiau apvirškintas pasąmonės srautas..
          Supratau tik pirmą:
          „Gerbiamas Artūrai, na, jei nesupratot tai nesupratot.“
          ir paskutinį sakinį:
          „Tikiu, kad pavyks suprasti ir mano rūpestį“.
          Gal čia ir buvo esmė?

          • romas

            Kęstutis d yra teisus. Prie piliečių nuomonių žymiai daugiau prisideda žiniasklaida nei pati valdžia savo veiksmais. Protų inžinerijos galią seniai pastebėjo verslas, kuris reklamos pagalba formuoja mums nuomonę apie gyvenimo būdą, poreikius ir prekių ženklus. Negalima teigti, kad nuomonė apie valdžią visais atvejais yra sukonstruojama tokiu pat metodu, kaip vitaminų būtinumas plaukų šampūno sudėtyje. Manau, būna visaip. Kartais patys žurnalistai jau būna protiniai zombiai, negalintys ištrūkti iš vaikystės pasakų ir romanų pasaulėvaizdžio, kur viskas paprasta: yra blogio jėgos, gėrio jėgos ir tarp jų vyksta kova. Taip žvelgiant, akivaizdu, kad nepatinkantys valdžios veiksmai kyla iš blogų valdžios ketinimų, o pati valdžia yra blogio jėga, besistengianti nuskriausti pilietį. Kartais teikiančius informaciją valdo motyvai: rašyti reikia tik apie trūkumus, apie valdžios sprendimus rašyti gerai yra jai pataikauti ir pan. Taip rašantieji formuoja prastą nuomonę apie valdžią sąmoningai to nesiekdami. Skaitytojas gi nemato skirtumo tarp žurnalisto zombio ir žurnalisto rašančio tik apie valdžios blogą darbą. Jie abu rašo panašiai, nors jų rašymo motyvai ir skiriasi.

          • suomis

            Joo. Odė grafomanijai. Yra žmonių, kurie mėgsta rašyti. Nesvarbu ką, kad tik rašyti. Gerai, kai yra kompiuteris, paskui nuspaudi DEL ir vėl gali iš naujo ką nors suregzti. :)

  • kestutis d

    man vis dar knieti vienas klausimas – Dombrovskis Latvijoje rinkimus laimėjo, Kubilius – nepanašu, kad laimės. Veiksmai kaip ir tie patys, krizė ta pati – o va vertinimas mūsų skiriasi, kaip skiriasi ir emigracijos mąstai. Lygiai tas pats su estais – kai pagalvoji, tai kelių šimų litų skirtumas atlyginimų vidurkiuose nėra toks jau labai didelis (kai imi skirtumus su kokiais vokiečiais, kur skirtumas tūkstančiais), tačiau lietuviai vis tiek suvokia labai blogai gyveną. O kaip estai tai suvokia? Taigi, ar yra skirtumas tarp mūsų ir latvių ir estų – ar skiriasi mūsų žiniasklaida, kaip ji nušviečia įvykius ekonominiame gyvenime, kaip nušviečia savo valdžią, kokią nuostatą formuoja apie ateities įsitikinimus (vien ko vertas Delfio klausimas – „Ar Lietuvos geriausi laikai jau baigėsi prieš penkis metus?“). Ar ir ten žurnalistai lygiai taip pat kritiškai nusiteikę valdžią kaltina, dėl dabartinės situacijos ją kaltina ir sako, kad ‘mums kaip šaliai – šansų jokių’?
    Rytai, gal tu daugiau susipažinęs su kaimynų žiniasklaida, gali pasakyti savo nuomonę – ar mūsų žiniasklaida „reiklesnė“ šiuo klausimu?
    (Kažkada buvo toks tyrimas Lietuvoje, kurio išvadose buvo teigiama, kad Lietuvos žiniasklaida – negatyvistinė, linkusi informaciją pateikti negatyviomis spalvomis – nelabai norėjau tada tuo tyrimu tikėti, bandžiau ieškoti kabliukų tenai, bet per pastaruosius kelis metus kažkaip vis tenka prie tos pačios išvados prieiti)

    • Dainius Urbanavičius

      emigracijos ir krizės mąstai Latvijoje gerokai didesni. Tuo tarpu Kubilius turi didelius šansus laimėti sekančius rinkimus, bet jokiu būdu ne dėl to, kad jis yra pats geriausias ir protingiausias. Tiesiog nebus iš ko rinktis. Beje, Butkevičiaus paskyrimas opozicijos lyderiu Kubiliaus šansus kelia. Iš kitos pusės Vilniaus konservatorių „darbas“ savivaldybėje tuos šansus menkina. Bus labai įdomu pažiūrėti, kas šiose parolimpinėse žaidynėse vardu „rinkimai į Seimą“ bus mažiausias klipata.

    • Asturijos princas geriantis kavą su pyragaičiais

      Žiniasklaida Lietuvoje prasta. Bet nereikia jos kaltinti dėl prastų vadovų, o jie, nors ir laiko save europiečiais ir net buvę Sąjūdyje ar ES vadovais, yra persismelkę okupantų valdymo metodais ir retorika. Užtenka tik patyrinėti Grybauskaitės, Kubiliaus ar net Šimonytės retoriką ir ten aptiksime visą sovietmečio retorikos sąšlavyną.
      Pavyzdžiui – „išlaikytinis“, žodis kuriuo vadinami žmonės teisėtai gaunantys pašalpas ir dėl vienokių ar kitokių priežasčių nedirbantys. Net nesvarstant apie tai, kad koks politikas ES drįstų tyčiotis iš savo piliečių mažiausiai iki kitos dienos ryto, patyrinėkime iš kur tas žodis ir jo taikymas saviems piliečiams atsirado. Vyresnės kartos žmonės puikiai prisimena tokį „iždevenec“, taikytą nuo darbo prievartos SSSR laisviems žmonėms. Tada turėjo dirbti visi ir už tokį atlyginimą, kokį nustatydavo koks nors planavimo komitetas. Žinoma, sovietiniams ir dabartiniams Lietuvos veikėjams net į galvą neateina mintis, kad tų „iždevencų“ skaičių galima sumažinti sukuriant darbo pasiūlą, galbūt net ir keičiant mokesčių sistemą. Bet čia labai sudėtingas metodas. Paprasčiau – 1)atimti pensijas, rentas ir versti badauti, kol nepasirinks varianto Nr.2 -> 2)dirbti už valdžios nustatytą minimumą, už kurį išgyventi neįmanoma, kol nepasirinks varianto Nr.3 -> 3) jau savanoriškas kelias, kurį pasirinko daugelis „iždevencų“ – emigracija.
      Tad, Lietuvos tragedija, kad neturi europietiško valdančiojo elito.

      • romas

        Gerb. Prince, minimumas nustatomas, kad žmogui nemokėtų mažiau, o ne todėl, kad mokėtų tik minimumą. Samdykit ką tik norit ir niekas Jums nedraus mokėti žmogui orų gyvenimą užtikrinantį atlyginimą. Daugelis darbdavių neturi tiek fantazijos, kad sugebėtų kurti didelę pridėtinę kuriantį verslą, todėl lieka tik tokie variantai: bet kuria kaina konkuruoti su kinų siuvėjais arba uždaryti verslą visai. Jūs pats nesutiktumėt už lietuviškus marškinius arba dešrą mokėti žymiai daugiau, todėl dalį kaltės dėl mažų mūsų žmonių uždarbių turėtumėt prisiimti taip pat.

        • Asturijos princas geriantis kavą su pyragaičiais

          Gerb. Romai, minimalaus atlyginimo esmė – „fizinių ir dvasinių poreikių patenkinimas, įgalinantis individą bent minimaliai panaudoti jo potencines galimybes visuomenės ir šeimos vystymuisi jam dirbant visą darbo laiką.“ (radau internete :)
          Dabartinis minimalus atlyginimas šių funkcijų neatlieka, ir jis toks yra ne tik dėl to, kad jį nustatyti teisę turi vyriausybė, bet ir dėl to, kad vidutinio atlyginimo dydis šalyje priklauso daugiausia tik nuo darbo jėgos trūkumo arba pertekliaus. Kai tuo tarpu jis turėtų priklausyti ir nuo darbo našumo, BVP augimo ir profsąjungų aktyvumo.
          O jūsų minėti darbdaviai be fantazijos gali ir turi bankrutuoti. BŪTINAI. Kodėl juos turėtų išlaikyti lietuvių vergų darbas, konkuruojant su kinų vergais? „Lelijos“ siuvėjos jau „sėkmingai“ konkuruoja su Šri Lankos darbo jėga. O tai reiškia, kad Lietuvoje „sėkmingai“ gali veikti XIX a. manufaktūros, bet Lietuva niekada nesugebės konkuruoti nei su Kinija, nei su Šri Lanka dėl 2 paprastų priežasčių – 1) čia labai mažai darbo jėgos 2) darbo jėga labai mobili – emigruodama renkasi geresnį darbdavį. Manau, labai taiklus buvo p. Maldeikienės pastebėjimas, kad valstybė mokėdama pašalpas itin mažai uždirbantiems žmonėms, išlaiko nevykusius darbdavius.
          Ir dar – jei pasižiūrėtumėt, tai pamatytumėt, kad lietuviški drabužiai ir maisto produktai ir taip per brangūs, lyginant su ES kainomis. Tik kodėl vokietis marškinių gamintojas ar žemdirbys uždirba daugiau?

          • Fredis*

            Išeitis yra: universitetuose reikia įsteigti Vykusio darbdavio paruošimo fakultetą, o esamus nevykusius perkvalifikuoti į vykusius.

          • bang

            O negalinčius patenkinti fizinius ir dvasinius poreikius bei bent minimaliai panaudoti potencines galimybes visuomenės ir šeimos vystymuisi jiems dirbant visą darbo laiką už minimalų atlyginimą darbuotojus darbdavių perkalifikavimo laikotarpiui atleisti iš darbo apskritai.

          • romas

            Gerb. Prince, nesu tikras, kad yra koks nors vokietis marškinių gamintojas, konkuruojantis su Šri Lankos siuvėjais. Jei vokiečiai apskritai dar siuva marškinius, tai ko gero į tuos marškinius parduodančias parduotuves eiliniai vokiečiai neužeina. Ką perka eilinis vokietis būna pasiūta kur nors Rytų Europoje arba Azijoje. Marškinių kainos geros, nes siuvėjų atlyginimai blogi.

          • Asturijos princas geriantis kavą su pyragaičiais

            Gerb. Romai, gamintojas nebūtinai reiškia siuvėjas. Klausimas buvo kodėl rūbai siūti Rytų Europoje ir Azijoje Lietuvoje brangesni nei Vakarų Europoje…

          • romas

            Gerb. Prince, manau, kad priežasčių labai daug. Viena iš, kad Lietuvos rinka – maža, todėl joje per mažos apyvartos ir per maža konkurencija.

      • Asturijos princas geriantis kavą su pyragaičiais

        Gerb. Romai, sutinku, kad Lietuvos maža rinka yra labai svarbus veiksnys. Bet konkurenciją lemia ne tik laisvoji rinka, bet ir įstatymai ir valdžios veiksmai. Bent jau maisto kainų pernelyg didelis kilimas ir prekybos centrų koncentracija yra tiesioginė valdžios žioplumo ar korupcijos pasekmė.

        • Fredis*

          Dar 2007 m. R.Staselis prirašė vėjų, tačiau kelis akcentus sudėliojo visiškai teisingai: http://www.ve.lt/naujienos/nuomones/nuomones/kam-skamba-internacionalas-8259/ .
          Puiki medžiaga protingiems analitikams išnagrinėti konkrečią įmonę. Ir darbdaviai buvo vykę, ir samdomi darbuotojai – kvalifikuoti, kuklūs, atlyginimai – nedideli… Buvo gamybos įrenginiai, infrastruktūra, patirtis, tradicijos, tačiau kažkodėl pelningos gamybos nepavyko įsukti.
          Gerai būtų, kad savo požiūrį pasakytų austras, nerijus ir Mokytoja Aušra.

          • suomis

            Viskas buvo gerai išskyrus darbdavius(čia turiu omenyje Lietuvos, dar prieš privatizavimą). O kitaicai tyčia subankrotino įmonę. Taip kad viskas pagl Laukinių Vakarų dėsnius pakankamai sąžiningai. Visa problema mūsų valdžia dulkinusi ir dulkinanti mūsų žmonėms smegenis.
            Tai įmonei reikėjo pakeisti gamybos profilį, visa problema tame, kad įmonės vadovai neturėjo fantazijos, kitaip tariant vizijos. Jie, kaip buvo pripratę, tarybiniais laikais, prie fondų, taip ir toliau siekė ramiai gyventi ir niekuo nesirūpinti tik prie kasos langelio pasiimti atlyginimą, bei ką nors sukombinuoti.
            Štai mes 1991m. norėjome pirkti odą iš Šiaulių ELNIO, bet įmonės dir. pav. nepardavė nes atseit yra reglamentuoti fondai. Kokie fondai,- Sovietai subirėjo o žmogelis dar apie fondus kliedėjo.
            Jau paskui tokie direktoriai atsitokėjo ir pradėjo masiškai viską pardavinėti.

        • romas

          Prekybos centrai, kurie dirba be išeiginių ir yra lengvai pasiekiami, kaip tik trukdo smulkiam verslui parduoti maistą brangiau ir daro tokį verslą neapsimokančiu. Čia, tamsta Prince, girdėjote kažkur varpus skambant, bet nebeatsimenat dėl ko skambino :)

          • Asturijos princas geriantis kavą su pyragaičiais

            O kaip jie „trukdo“? :-) Prievartaudami tiekėjus savo mąstu. Nesuprantu kodėl smulkus verslas pagal apibrėžimą siekia parduoti brangiau? Pasižiūrėkite turguje, netgi šalia prekybos centrų daugiaaukščiuose įsikūrusiose mini-parduotuvėlese. Jau veikiau prekybos centrai junta kainų spaudimą iš smulkiųjų prekybininkų.

          • romas

            Gerb. Prince, apsispręskite, ar prekybos centrai trukdo, ar netrukdo smulkiam verslui ir jei trukdo, tai kuo. Jei smulkus verslas sugeba prekiauti pigiau, tada greičiau smulkus verslas trukdo prekybos centrams uždirbti daugiau. Kokios tada problemos, jei prekybos centrai smulkiam verslui nėra konkurentai?

        • Asturijos princas geriantis kavą su pyragaičiais

          Gerb. Romai, nematau reikalo apsispręsti dėl tokio į ekonominę diskusiją įvesto buitinio termino „trukdo“, nes jis pernelyg neapibrėžtas. Jį rašiau tik cituodamas Jus.
          Mano mintis tokia, dėl jos apsipręsti nebereikia:
          „Bent jau maisto kainų pernelyg didelis kilimas ir prekybos centrų koncentracija yra tiesioginė valdžios žioplumo ar korupcijos pasekmė.“
          Smulkus verslas negali „trukdyti“ prekybos centrams uždirbti daugiau dėl itin didelės prekybos centrų koncentracijos.
          2005 m atliktas tyrimas – tikėtina, 2011 tendencija bus dar ryškesnė:
          http://www.google.lt/url?sa=t&source=web&cd=1&ved=0CBcQFjAA&url=http%3A%2F%2Fwww.jusulaima.info%2Fdata%2Fusers%2Fadmin%2FFile%2Flentele_padalinimui.doc&ei=6ZbTTcauNcKe-waZsNnYCg&usg=AFQjCNHDDDbR5fn1wjtGe3W_T_4hF1OqZg&sig2=JxZ7mLdDxHPxLQb8P1dwUw

          Pasižiūrėkite į dominuojančią padėtį rinkoje ir bus aišku, kad yra didžiulė dėkinga erdvė karteliniams susitarimams ir kainų diktatui ypač tuose miestuose, kur du prekybos centrai kartu turi virš 60 proc. rinkos.

          • romas

            Nematau jokios būtinybės eiti pirkti į prekybos centrus, jei smulkus verslas sugeba pasiūlyti prekes pirkėjus tenkinančios kokybės ir pigiau. Pirkėjai patys renkasi, kur ir ką jiems pirkti. Manau, kad klaidingai įsivaizduojate situaciją. Iš tikro, jei ribotume prekybos centrų veiklą, turėtume alternatyvą tarp apsiprekinimo brangiai prie namų ir apsiprekinimo pigiai už miesto. Tokiu atveju reikšmę turėtų laikas, per kurį galime pasiekti prekybos centrą, ir transporto išlaidos. Nauda būtų ta, kad dalis dabartinių bedarbių galėtų dideliais kiekias nupirkti prekių tuose pačiuose prekybos centruose ir parduoti parduotuvėlėse arti gyvenamųjų vietų. Tai leistų susikurti daugiau darbo vietų ir sumažintų naštą biudžetui. Jei Jums atrodytų brangu važiuoti už mieto ir būtų gaila laiko, būtumėte priverstas už prekes mokėti daugiau.

        • Asturijos princas geriantis kavą su pyragaičiais

          nematau priežasčių brangti maisto produktams esant 3 smulkioms parduotuvėms vietoj vienos HyperSomething.

          • romas

            Galima nematyti ir kad trys konkuruojantys batsiuviai niekad nepasius batų pigiau už vieną batų fabriką :)

  • Jonas III

    Kęstuti, jūs prirašėte lygiai 51 cm, bet į temą – pagrindimo, kad mokesčiai teisingi ar neteisingi, neradau nė 5 mm.

    • Jonai > Nejau Kestučiui reikėjo laukti p. Račo įrašo tema – „Ar Lietuvos žiniasklaida suvokia negatyvios informacijos skvarbą, įtaką ir pasėkmes?“? Manau, kad ne. Žinoma, galėjo visą nuomonę išdėstyti el. laiške, tačiau, mano nuomone, Kestučio iškelta problema yra išties verta dėmesio ir diskusijos. Nagrinėti ir diskutuoti apie tantjemų apmokestinumo „teisingumą“ yra viena, tačiau viešai pareikšti – Dėjau ant tokių „teisingų mokesčių“ – yra visai kas kita.

      Grįžtant prie temos apie mokesčių „teisingumą“, tai aš vis dar laikausi nuomonės, jog pagrindinė problema yra ne mokesčių dydis o mokesčių perskirstymas. Žinoma, nesakau, kad Lietuvoje mokesčiai yra „teisingi“, nes yra tikrai nemažai mokestinių spragų ir problemų. Tačiau kad ir kiek tobulinsime mokestinę sistemą, tai neduos jokio rezultato, jei mokesčių perskirstymas bus prastas.

      • Jonas III

        Nemanau, kad nuolatinis kalbėjimas, jog reikia skleisti pozityvų požiūrį, užuot argumentuotai jį viešinant pačiam, yra didesnė vertybė už kritiško požiūrio išsakymą.
        O jeigu laikoma, kad informacija apie mokesčius yra negatyvi, tai gal mes ją iš vis uždrauskime (kartu ir mokesčius).

        • romas

          Norint kalbėti apie mokesčių teisingumą, reikia žinoti, kaip atrodo teisingumas. Šiuolaikiniame pasaulyje labai sunku pastatyti sienas, kuriose siekiamas teisingumas turės galioti. Jei žiūrėsim į pasaulį kaip atvirą, tai net ir neturtingiausi Lietuvos žmonės negali itin skųstis. Jų gyvenimo kokybė yra pakankamai aukšta, todėl jei ir reiktų gėrybes perskirstyti, tai jų turėtų tekti daugiau vargšams Afrikoje ir Azijoje. Jei manome, kad teisingumo sienos turi pasibaigti ties Lietuvos Respublikos sienomis, tada tas sienas turime uždaryti ir turime neleisti per jas judėti nei darbo jėgai, nei kapitalui. Tik tokiu atveju kapitalistai ir darbo jėga be jokių išlygų turės sutikti su gaunamomis pajamomis ir mokesčiais.

        • Bet juk ir kalbam ne apie tai, kad reikia skleisti tik pozityvų požiūrį, o apie tai, koks formatas pasirenkamas išsakant kritišką požiūrį.

          • suomis

            Nejaugi Jūs nesuprantate, kad p. Artūras hiperbolizuoja. :)

          • Aš tą puikiai suprantu, bet suabejočiau ar tą supranta visi, perskaitę minėtuosius įrašus.

          • Jonas III

            Netikęs įprotis manyti, kad kiti nesupranta, o tik pats supranti. Netgi ir tuo atveju, jeigu kitas supranta kitoniškai tame nieko keisto ar blogo. Tai liečia ir Kęstutį (galima gal rasti ir daugiau komentatorių). Be to kiekviena tiesa praras praras bet kokią prasmę, jeigu ilgainiui būsi vienintelis ją supratęs.

  • Šventi Finansų ministrės žodžiai: „…kad aš “sprendimus noriu “dizaininti” pagal asmenį” ir kad ne “kiekvienas žmogaus gautas litas yra absoliučiai vienodas ir todėl yra vertas absoliučiai vienodo apmokestinimo”…“
    Bet iš kitos pusės šitaip galima nueiti į tokius labirintus. Na kaip ir su civilizuoto pasaulio teisėtvarka… kai teisingumą užgožia dokumentų gausa, kurie ir paskandino galutinai teisingumą tą.
    Manau reikia ieškoti paprastesnių susitarimo būdų. Ar bent pasitikrinimo aplinkiniais keliais.
    Gal net pradedant nuo principų. Pavyzdžiui, kokios išlaidos valstybei yra būtinos (kokias palaipsniui galima bus perduoti ne valstybiniams sektoriui). Kokia kokybė toms funkcijoms atlikti reikalinga. Kiek visa tai kaštuoja.
    O tuomet jau aptariami lažo principai. Ir būtų gerai, kad kuo parastesni.
    Turiu pavyzdžių, kaip tokie dalykai buvo stulbinamai supaprastinti (kai įkainis bus skaičiuojamas sumuojant viską iki varžtelio ir kai po to, už stambų matą. Pradžioje, žinau, buvo šokas, – juk tų varštelių vienu ir kitu atveju skiriasi dešimtimis kartų… O vėliau, tai taip įprasta buvo ir aišku…).
    Ar nebūtų šokas, pasakysiu tęsiant mintį apie būtiną to lažo supaprastinimą (norint iš viso nepaskęsti sudėtinguose skaičiuose, kurių pagaliau jau niekas nebesupras…), jei valstybėje liktų tik keli mokesčiai, akcizas, PVM, muito ir viskas.
    Ir visiškai nepritačiau tokiam reikalui civilizuotame pasaulyje, kai žmogui leidžiama prisigrobti, o paskui ieškoma būdų bent jau kokius mokesčius nuo to prisigrobto pasiimti (senas metodas „grab nagrablenoje).
    Tad gal ne nuo to galo tas civilizuotas (žinoma, kubėtėse) tvarkosi. Gal geriau nereikia leisti grobti, smaugti… (a, tai yra sunku, neįmanoma, kai galaktikos prikrautos dokumentų, su konstitucijomis, įstatymais, sutartimis ir t.t. ir pan.).
    O kai toje vietoje bus tvarkoje, tai nesprokime iš pavydo, valstybę išlaikys AKCIZAS, PVM, MUITO MOKESTIS. O kokio jie dydžio, tai tokio, kad jų suma užtikrintų valstybės gerą funkcionavimą.
    Tad pradžia, ne Finansų ministerijoje, o civilizcijos paieškoje, atsikratant grobimo, smaugimo, plėšimo galimybių. Užkamšant tam landas.
    Palikime finansų ministerijai daryti jos funkcijas, manau.

  • dejau ant tokios finansu ministres!

    • suomis

      Manau, kad Lietuvai būtų sveika, jei piliečiai apskritai nustotų mokėti mokesčius kurį laiką. Tarkim, kokius pusę metų. Manau, kad tada pasimatytų tikrenis vaizdas, kuris yra šiuo metu šalyje. Tai, netgi galėtų paskatinti spartesnį pilietinės visuomenės vystimąsi. Nors, mūsų piliečiai yra atomizuoti, bet dar ne iki galo. Tik galutinai atomizavus žmones, gyvenimas savo žiaurumu privers jungtis į bendruomenes. Aišku, tos bendruomenės gali kurtis ir kuriasi ne Lietuvoje. Ir kas idomiausia, kad tos bendruomenės yra sveikesnės, be parazituojančio antstato, ko nėra Lietuvoje.

  • Marius

    Aš pritariu Artūro mintims, ir nepritariu Šimonytei. Tantjemos, ar dividendai yra pajamos. Galima vartalioti kaip tik nori, kad tai skirtingo tipo. Bet ką tai keičia? Žiūrėkime be dvigubų standartų, kol kas studentų gaunama stipendija įskaičiuojama į bendrą šeimos pajamų sumą, ir pavyzdžiui šeima kompensacijos už šildymą negauna. Taip, aš žinau, kad planuojama tokios tvarkos atsisakyti, bet kol kas taip yra. Aš suprantu, kad iki tantjemų tai laaabai toli, menkai susiję, bet tai nekeičia fakto kad į vienas pajamas žiūrima vienaip, o kitas antraip. Nejau Šimonytė nejaučia visuotinės atmosferos, žmonių pasipiktinimo, kad jau iki galo pabodo, pakyrėjo tos išimtys, turtuolių privilegijos, rentos ir taip toliau. Ar eilinis pilietis yra valdybos narys? Ne. Nereikia būti finansininku, kad suprastum kam dabartinė tvarka yra naudinga.

    P.S. būdamas principingas, ir netaikydamas dvigubų standartų sutikčiau, kad ir pensijos būtų apmokestinamos kaip ir kitos pajamos, nes bendrąją prasme tai irgi yra pajamos, nors mano šeimai tai nenaudinga.

    • gied

      Um. Manau, kad lyginami 2 skirtingi pajamų tipai: investicinės ir už rezultatus.
      Visa šita diskusija yra tik dėl skaičiukų. O tikroji problema yra tame, kad nėra sodros įmokų lubų darbo pajamoms (bet yra žemos išmokų lubos) bei įsodrinta didelė dalis darbuotojų motyvavimo priemonių. Esant PSD ir sodros įmoku luboms, tanjemų „vadybininkams skątinti“ nereikėtų. Būtų visai protinga įvesti 5000LT/mėn sodra ir psd apmokestinamų pajamų absoliutų maksimumą Tantjemoms ir darbuotojų algoms, o visam kitam palikti GPM (galbūt su progresiais, tačiau ne Syso lygio mokesčiais).

      Ar mokestis būtų progresinis ar ne – kitas klausimas, kuris susiveda į bendrą mokestinę politiką. Pvz aš esu už turto ir NT mokesčius vs progresinį. Jei Lietuvoje nebūtų baudžiami tie, kas uždirba daugiau – jų ir būtų daugiau.

      • suomis

        Aš ir sakau, kad visai atsisakyti mokesčių, tada oho kiek turtingų žmonių padaugėtų. :D

        • gied

          Suomi: o mokesčių atsisakyti ir nesiulau. Siulau apriboti draudimines įmokas, kurių išmokoms ribos yra. T.y. Sodrą ir PSD. Kiti mokesčiai gali nors ir didėt. Šią akimirką Lietuvoje apsimoka kurti tik nekvalifikuotas (arba prastai apmokamas) darbo vietas užsienio kapitalo įmonėm. Kai pasikeis mokestinė politika – pasikeis ir algos.

  • Na va, sveikintinas įrašas iš jūsų pusės :) tantjemos stiprus ginklas smulkiųjų akcininkų atžvilgiu :)

  • Asturijos princas geriantis kavą su pyragaičiais

    Beje, labai įdomus fiziko Marvin Chester pastebėjimas apie kapitalo apmokestinimą:

    „You buy a pair of shoes. In most states if the price is $50 you pay about $55 to buy them. The extra amount is sales tax. Sales taxes range from 7% to over 10% in most communities. To buy a car in Cook County, Illinois you pay $11,500 if its price is $10,000. The extra $1,500 is a sales tax collected by government. In Santa Cruz, CA for a MacDonald’s hamburger listed as 89¢ you pay 97¢. There is a 9% tax.

    But if you buy 10 shares of Wal-Mart stock at $56 per share you pay $560. Nothing at all is taken by government! There is no sales tax on buying stocks or bonds. Too bad you can’t wear or eat stock.

    Now here is the remarkable fact: If there were a 9% U.S. Government sales tax on the sale of securities (stocks or bonds) the amount of revenue collected would entirely wipe out the Federal Deficit and even leave some surplus!“

    http://divineneutrality.org/stock-tax/

    • Valentinas

      Nesunku numanyti, kad jei būtų toks mokestis, tai pirkimų mąstai irgi sumažėtų. Tokia logika man primena legalios įrangos pardavėjų skundus apie „negautas pajamas“, kai jie suskaičiuoja kiek nedorėlių nelegaliai naudojasi jų programomis ir daro prielaidas, kiek būtų gavę pinigų, jei visi nedorėliai susimokėtų. Deja norinčių susimokėti atsirastų gal 5-10%.

      • Auksinis kardas

        gal 30% :-)

    • romas

      Galima būtų nuskausminti ir visus parduodančius savo butus, namus, sklypus ir dėvėtus automobilius. Taip kokius 7-10 proc. nuo kiekvieno sandorio.

    • Sarunas Skyrius

      Tas fizikas stiprią žolę rūko.

      • Asturijos princas geriantis kavą su pyragaičiais

        Kodėl? Todėl, kad kapitalas nebėra privilegijuotoji prekė? O bankai nerūko stiprios žolės, apmokestindami valiutinį pervedimą Lietuvos teritorijoje 50 Lt?

        • Dainius Urbanavičius

          Kapitalas nėra vartojamoji prekė, todėl vartojimo mokesčiai jai būtų labai jau egzotiškas sprendimas. O bet tačiau bankinis pervedimas yra paslauga, kurios įvykdymas kaštuoja (įsivaizduojate – dalyvavimas mokėjimo sistemose nėra for free, o jas pačias taip pat reikia išlaikyti ir prižiūrėti – pavedimas tai ne emailas, tipo send and forget).

          O kalbant apie bankus, kurie rūko žolę, tai „egzotinis dalykas vardu rinka“ (c) A. Maldeikienė) staigiai tokius pastato į vietą.

  • Asturijos princas geriantis kavą su pyragaičiais

    gal ir sumažėtų, bet ar daug dėl kokių 9-5 proc.? Tiesiog sumažėtų rizikingų finansinių instrumentų patrauklumas.