Dangus griūva!!! Per pigu…

Įsivaizduokite vaizdelį: ateinate rytą į kokią XXX „Maximą“… Žiūrite ir matote: litras pieno kainuoja 1,20 lito, duona – 1,45, kilogramas kiualienos nugarinės – 6,50 lito, bulvių kilogramas – 0,69 lito, o butelis „Švyturio balto“ alaus – 1,62 lito.

Įtartina, ar ne?  Juk viskas turėtų būti brangiau. Juk mums kasdien aiškina, kad tie vargšai prekybininkai nieko neuždirba ir kad jų pelno maržos vos viršija kokius 2- procentus.

Pardavinėdami už aukščiau minėtas kainas jie juk neišgyventų…

Žodžiu, nieko neperkate, nes jums baisu.

Užsiimate akis ir šaukdamas, jog taip negali būti puolate lauk ir skambinate į „Respublikos“ redakciją ir Lietuvos nacionalinę televiziją, ragindamas juos kuo greičiau ko nors imtis.

Antraip „Maxima“ subankrutuos…

Na gerai jau gerai, ne „Maxima“ ten buvo

„Rimi“. Arba „Norfa“.

Arba iš viso ne parduotuvė, o statybos įmonė.

Viena iš tų, kurios dalyvavo konkurse statyti Santariškių klinikų akušerijos ir chirurgijos korpusą.

 Įsivaizduojate, to korpuso statyba turėjo kainuoti ne mažiau nei 100 milijonų litų pagal Turto banko specialistus ir apie 200 milijonų litų pagal projektuotojus.

Bet atsitiko neįtikėtinas dalykas – net penkios bendrovės ėmė ir pasiūlė kainas, kurios du arba net keturis kartis mažesnės nei buvo planuota…

O planavo juk rimti žmonės – konkursą tai rengia valstybė. Ir statybos bus vykdomos valstybės pinigais…

Protingi žmonės sako, kad taip negali būti. Na, pavyzdžiui, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Robertas Dargis:

Tai – akivaizdus blefas. Konkursuose pateikiamos protu nesuvokiamos kainos.

Pastaruoju metu visos statybų bendrovės dalyvauja dešimtyse viešųjų konkursų ir visur ryškėja labai pavojinga tendencija – kažkas žada projektus įgyvendinti nerealiai pigiai.

Negali netikėti, ar ne. Juk ne šiaip žmogus iš gatvės kalba… Žinovas, taip sakant. Ir ne koks naujokas statybų versle – juk šiaip ar taip vienos didžiausių nekilnojamojo turto plėtros bendrovių generalinis direktorius…

Man tik įdomu, ar „Eika“ taip pat dalyvavo šitame konkurse?

Ir dar įdomu, kas Aplinkos ministerijoje rengia kainų ir darbų normatyvų rinkinius, kuriais remiantis rengiamos objektų, statomų valstybės lėšomis, projektų sąmatos…

Norėčiau pamatyti, kur jie gyvena, kuo važinėja ir kur atostogauja…

Beje, tame konkurse, kurį šiandien išsamiai aprašo „Lietuvos rytas“, dalyvauja ir „Merko statyba“…

Įdomu, kas laimės?

Ir įsivaizduokite, kas bus, jei valstybė vis dėlto sutiks, kad Santariškių korpusas būtų statomas už du kartus mažesnę kainą nei buvo planuota…

O dar sako, kad krizė – tai blogai…

(12 balsų, vidurkis: 4,33 iš 5)
Loading...
  • Gintaras Slavinskas

    Na visgi galima įžvelgti kai kurių statybos bendrovių blefą (Žinoma, jei ir blefuoja tai ne visos bendrovės), kadangi, pradėjus statytis Santariškių akušerijos ir chirurgijos korpusą, jį tikrai reiks užbaigti, todėl vėliau konkursą laimėjusi statybų bendrovė gali prašyti daugiau lėšų, nes, esą pasikeitus situacijai, nebeužtenka pinigų. Visgi, statybų bendrovių kainos dažnai neatitikdavo realybės ir nenustebčiau jei net pasiulytos mažesnės įgyvendinimo kainos yra realios.

  • Orka

    Labas rytas, turiu pasakyti, kad kai kurios bendrovės, siekdamos laimėti konkursus, iš tikro siūlo nerealias kainas. Ir čia, gerbiamas Artūrai, reikėtų vertinti atsargiai. Dažnai gali būti tik siekis išgyventi „iki pavasario“, gavus dar vieną kitą didelį pavedimą, o po to kaip dievas duos…
    Nors, žinoma, tos oficialios sąmatos yra tikrai gerokai išpūstos. Bet vėl gi, jeigu statybų bendrovės darytų viską, nuo apskaitos iki darbų saugos, griežtai pagal įstatymus, tai, matyt, ir kainuotų netoli tų sąmatų. Šiaip tai pasigendu gilesnės analizės šiuo klausimu.

    • gie

      Siaip samatu nemacius negalima net pasakyti kur kas kiek sutaupe. Taip, kainos krito… Bet tesiant analogijas, galbut jei i BNS vadovo kede pretendentus rinktu pagal tai, kiek algos sie prasho, irgi iskiltu visokie klausimai atsiradus pilieciams, siulantiems dirbti uz minimuma.
      Tiesiog visiems krize. Galima statyti naudojant pigesnes medziagas, galima samdyti statybininkus 2x pigesnius. O jei pritruks pinigu – galima prasyti dar is valstybes arba bankrutuot. Ir nebutinai susitaupys ten „du kartus“. Pataupys kur ant medziagu, pasirinks pigesnius sprendimus – atsiliept gali eksplotacijai.
      Nemokamu pietu nebuna (paprastai).

  • Romas

    Vardan objektyvumo, reikia cituoti ne tik sau reikalingus sakinius?
    „[..]Ligoninės statyba gali sustoti neįpusėjusi. Rangovai pasiims pinigus, padengs turimas skolas ir bankrutuos nesumokėję samdytoms įmonėms. Arba įgyvendinant projektą sąmata bus išpūsta tiek, kiek reikia[..]“

  • Viktoras

    1. MEDZIAGU PARDAVEJAI MAZINA KAINAS IKI ISGYVENIMO RIBOS.
    2. STATYBININKAI MAZINA KAINAS IKI ISGYVENIMO RIBOS.
    3. KAI VETRUNA LAIMEJO KAUNO ARENOS STATYBU KONKURSA, TA PATI MITNIJA SAUKE, KAD NEREALU. DABAR VISI NORETU UZ TOKIA KAINA DIRBTI :)
    TOKIE LAIKAI :)

  • gintaras.m

    Tai, kas šiandien atrodo kaip nerealu, rytoj gali pasirodyti labai realu. Iš tikrųjų pienas norfoj jau kainuoja 1,05 ct. ir net 25 proc. riebumo. Nekalbat jau apies sviestą, kurio kaina nesiekianet 2 litų. O kas prieš pusę metų galėjo sau leisti apie tai net pagalvoti ? Bet yra toleregių žmonių. Pamenate kaip Vėtrūna laimėjo konkursą dėl Kauno arenos statybos. Prancūzai net žagsėjo susžinoję, galvoja durniai tie lievuviai, matyt nevalgo, bet dirba. O šiandien to viešojo konkurso kainos jau atrodo per aukštos. Žodžiu, viskas labai reliatyvu šiandien. Mažėjimo tvarka.
    Man kažkaip šitas ekonominis „nuosmukis“ pradėjo patikt.

    • durdo

      Sutinku.. Jeigu vieni sąmatas skaičiuoja pagal paskutinių „burbulinių“ metų įkainius, tai kiti gali skaičiuoti pagal „sustojusių statybų“ įkainius, kuomet didelio pelno siekimas pasitraukia, o svarbu išgyventi ir turėti nors kokį, bet stabilų darbą.. na man tas nuosmukis tam tikrais momentais irgi patinka, bet kazkur giliai viduj jaučiu, kad geruoju tai nesibaigs :)

  • romas

    Aš manau, kad kainas nusistato patys paslaugos teikėjai. Ne Dargiui spręsti už kiek kiti turi dirbti. Valstybės institucijų pareiga yra patikrinti, rašantis kontraktą, ar viskas už tuos pinigus numatyta padaryti. Taip pat matyt gerai būtų kontrakto draudimas, išgelbėjantis valstybę nuo nuostolio nesėkmės atveju.

    • Arūnas

      „Kontrakto draudimas“ – žinoma gerai, tik… Prisiminiau neseniai matytą reportažą iš Amerikos, apie tai, kad SUBANKRUTAVO DRAUDIMO BENDROVĖ, KURI DRAUDĖ NUO BANKROTŲ…

    • Izidorius (Ysidor GB)

      O kas trukdo pasirasant sutarti, nustatyti salyga, kad istaiga apmoka tik uz atliktus darbus, ir jokiu apmokejimu i prieki.

  • bang

    Valstybei rekia tik protingai surašyti kontraktą ir nusispjaut, blefuoja, ar ne statybininkai.

    • mantas

      Sutinku! Tik „valstybė“ ir „protingai“ sunkiai derinasi vienam sakiny. ;)

      • Arūnas

        Kai paimi į kabutes abu žodžius, ar bent vieną iš jų – tada visai derinasi.

  • egis

    kadangi augimo laikotarpiu statybų įmonės „užsimesdavo“ 50 ir daugiau proc. tai ir valstybinių institucijų skaičiavimo metodikos buvo atitinkamos tam laikotarpiui. dabar nukritus kainoms kiekvienas užsakymas (ypač valstybinis) yra išgyvenimo viltis.

  • me

    „kas Aplinkos ministerijoje rengia kainų ir darbų normatyvų rinkinius, kuriais remiantis rengiamos objektų, statomų valstybės lėšomis, projektų sąmatos“

    kažkaip manau, kad ruošia sąmatas pagal išleistus Statistikos departamento žinynus.. o juose gali būti ir pasenusi info. plius sąmata galėjo būti daroma ir prieš pusę metų, pagal dar + pusės metų senumo žinynus.

    kas ten žino.. :)

  • Gerbiamas Artūrai. Labai seniai laukiau, tiesiog buvau pasiilgęs tokio puikaus straipsnio. Šykart lenkiuosi Jums kuo žemiausiai. Išgėręs puodelį kavos, netrukus papildysiu Jūsų mintis. :)

  • Žmogus iš kairės

    Paprastas klausimų sąrašo papildymas:
    turint omeny, kad Lietuvoje atlyginimų lygis (antras arba trečias nuo galo ES nepaisant augimo 2008 m.), įdomu būtų sužinoti, kokią dalį sąmatoje sudaro atlyginmai, kokią medžiagos ir kita?
    Nemanau, kad atlyginimų mažėjimo ir mažinimo tendencija mūsų krašte yra gerai. Atvirkščiai – blogai. Ji rodo, kad gyventojų realioms pajamoms mažėjant, mažėja vartojimas ir t.t.
    Tai augina šešėlį visoje ekonomikoje, o vokeliai šiandien reiškia ir skurdą rytoj – nes vokelis mažina būsimas pensijas ir visų kitų išmokų biudžetą. Reversas smogia viešajam sektoriui (ne tik administravimui, bet ir švietimui, sveikatos apsaugai, transportui…) per negautus mokesčius, viešasis sektorius tampa pažeidžiamas korupcijos ir megakonstrukcija užsuka naują ydingą ratą.
    Ir žmonių lūkesčiai, ir jų psichinė sveikata, ir šeimos santykiai tik blogėja – žmogus jaučiasi skurdžius, priklausomas, neturintis jokių galių …

    Taigi, iš nedidelio viešojo pirkimo galima padaryti daug išvadų.

  • Kainos su kuriom laimi konkursus tokios įmonės, Dargiui tikrai atrodo nerealios, nes jis skaičiuoja atlyginimus su visais mokesčiais ko tos įmonės tikrai nedarys. Paprasčiausiai ten dirbant pasikeis gal kokis penkis kart visi darbuotojai darbų metu, kuriems bus pastoviai arba nedamokėta arba iš vis nesumokėta tada dar pridedam medžiagų kainą už kurias turbūt irgi nesumokės iki galo, va ir gauname tą kainą. Viskas visiškai realu, nėr ko pykti, ir dar pelno bus :)

  • mdxacuk

    Tai dabar labai gera proga ir pretekstas peržiūrėti Valdovų rūmų kainas. Prieš tai gerai išsiaiškinus, kur dingo anksčiau skirti pinigai.

    • Arūnas

      „Kur dingo anksčiau skirti pinigai“ aiškintis vėlu. Jei praėjo 184 dienos – gali net nesivarginti (ATPK 35 str.)

  • nerijus

    Visi, Valstybės finansuojami projektai, privalo/ turėtų būti peržiūrėti.
    Pateiktos naujos sąmatos, o jei kas nesutinka, tai sutartys nutraukiamos, jei teisiškai tai įmanoma. Bet, manau, jog visi yra apsidraudę ir kas tikrai žinojo ir „matė“, kad artėja sunkmetis- tam pasiruošė- numatė sutaryse.

  • austras

    Ech, prisipažinsiu, man visad „patikdavo“ žurnalistės Ritos Miliūtės ir statybininko Roberto Dargio viešai išreiškiamų argumentų darna. Abiejų pasisakymai visuomet akivaizdžiai liberalūs, niekad neprieštarauja pagrindinių liberalizmo klasikų mintims. Ir belieka žavėtis – velniškai juk sunkus tas žurnalistų bei statybininkų darbas – pritaikyti Lietuvą prie Friedricho von Hayeko ir Miltono Friedmano ekonominių teorijų.
    Ir kai jau tą Lietuvą beveik pritaikom prie teorijų, žiūrėk, atrieda atidunda krizė. Iš ten, kur klesti progresiniai mokesčiai, bet nemari liberalizmo dvasia – iš JAV. Ir tuomet Dargiui belieka piktintis, jog kai kas ten, už Atlanto, nesistengė Amerikos adaptuoti prie Hayeko ir netaikė teorijos paraidžiui. O dabar jam, vargšeliui, tenka kentėti už „verslumo dvasią“ praradusius draugus iš anapus „balos“. Ir šiaip krizė juk ne globalizacijos, tarptautinių korporacijų, nepamatuotų bankinių spekuliacijų ir t.t. pasekmė. Ne ne, ponas Robertai, tiesiog kai kas ėmė ir nelaiku prarado „verslumo dvasią“…

  • blablabla

    Joks cia nestebuklas. Vadinasi yra galimybe kazkaip kitaip uzsidirbti. Pvz kelioniu versle, dauguma valstybiniu istaigu konkursu uzsakineti kelioniu bilietus, viesbucius, organizuoti konferencijas ir panasiai, laimimi pasiulius minimalia 1 lt kaina (neskaiciuojant paslaugu savikainos). O tu viesuju pirkimu kontrakto verte buna po kelis mln per metus. Tiesiog veliau kelioniu agentura nakvyne viesbutyje, kuri kainuoja 200lt parduoda uz 400lt ar daugiau. Taip pat yra ir kitu budu

  • varijotas

    Tik LEO, Lietuvos Dujos, Dalkia ir šiukšlių vežėjai demonstruoja olimpinę ramybę ir vis didina kainas….bent jau nė nesiruošia mažinti :D

  • rondo

    Na, straipsnis ir jo atsiradimas iš tikro kiek keistokas. Bet per pigūs daiktai kelia ne tik džiaugsmą, bet ir įtarimą. Pirkdamas Švyturio „Baltą“ alų perki „Švyturio Baltą“ alų, už kurio kokybę garantuoja gamintojas. Jei jis ir pradėjo malti š. – tikėtina, kad jei anksčiau esi gėręs tą alų problemą pajusi iškart ir daugiau jo nebegersi.
    Perkant sudėtingą akušerijos kompleksą, kurio kokybę pamatysi tik po 2 ar net 5 metų galima užlėkti labai stipriai. Ypač, kai iš patirties galiu pasakyti, kad Lietuvos viešųjų pirkimų įstatymas yra visiškai nepritaikytas pirkti kokybiškas paslaugas – viską lemia visagalė kaina (ir gebėjimas iščiulpti pinigus jau laimėjus konkursą – čia geriausias pavyzdys yra Valdovų rūmai).