Nešventine tema: apie pajamų mokestį ir jo ypatybes

…Fredis mane spaudžia rašyti… spėju, kad neturi kur išsilieti:)

Tad – visai ne šventine tematika, o apie permainų koaliciją ir kai kuriuos įstatymų pakeitimus. Konrečiai apie pajamų mokesčio mažinimą.

Taigi, kaip visi jau žinome, pajamų mokestis mažės – nuo 24 iki 21 procento. Tačiau taip pat žinome, kad iš tų 21 proc., 6 keliaus tiesiai į privalomąjį sveikatos draudimo fondą ir tik 15 proc. bus traktuojama kaip pajamų mokestis.

Iš pirmo žvilgsnio – koks skirtumas, kur keliaus, svarbiausia juk kad mokestis sumažėja.

Tačiau iš tikrųjų ne visai ir ne visiems taip. Pavyzdžiui, tiems, kurie yra pasiėmę būsto paskolas, apsidraudę ar pdraudę savo vaikus, ar moka už pastarųjų mokslą.

Visi, aukščiau paminėtieji gali susigrąžinti dalį per metus sumokėto pajamų mokesčio. Tiksliau – susimažinti apmokestinamąsias pajamas suma, skirta minėtiems tikslams. Ir tada pagal tam tikrą formulę, deklaravę savo pajamas ir išlaidas, tikėtis, kad mokesčių inspekcija metų pradžioje grąžins kelis šimtus ar net kelis tūkstančius per daug sumokėto pajamų mokesčio.

Logika labai paprasta – kuo daugiau pojamų mokesčio sumoki, tuo daugiau gali tikėtis susigrąžinti. Taip būdavo ir su autorinėmis sutartimis: nuo darbo pajamų sumokėdavai 33 proc. (ar 24 proc.), o štai nuo autorinių – tik 15 proc.

Taigi, jei anksčiau pajamų mokestis buvo 24 proc., tai ir sugrąžinama suma buvo skaičiuojama nuo tų sumokėtų 24 proc., nors trečdalis to sumokėto pajamų mokesčio taip pat eidavo tiesiai į PSDF. Dabar gi, jei teisingai suprantu, pajamų mokestis bus tik 15 proc. ir būtent nuo tų 15 proc. bus skaičiuojama kiek galima susigrąžinti. 6 proc., žinoma, gal ir nelabai didelė suma, tačiau, tam tikrų problemų dėl teisėtų lūkesčių galima būtų įžvelgti.

Prisimenant, kad šiemet Mokesčių inspekcija sugrąžino, atrodo, apie 400 mln. litų permokų, tie 6 proc. punktai pavirs ne tokia jau ir maža suma… 

Biudžetui, žinoma, bus geriau (tiesa, tik nuo 2010), tačiau ar tikrai tai yra ta vieta, kur būtinai reikėjo taupyti?

(5 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)
Loading...
  • man tai iš vis stebuklas, kad VMI kažką grąžina. Vieną dieną apažiūri į sąskaitą – bac, guli pora tūkstantukų nei iš šio, nei iš to. Atrodo, kad gyvenimas pasakų šalyje baigiasi …

  • Anonimas

    dabar kaip pvz.:

    Milijonierius. Apsidraudė savo turtą. Gyvybę ir pan. Tarkim:
    gyvybę 1 mln. LT. Turtą 100 mln. Lt.
    Ir jam reikia grąžinti 6 proc.?
    Aš manau,kad nereikėtų,nes nekiekvienas tokiomis sumomis gali save apsidrausti.Tai tik „pasipinigavimas“ iš eilinio „runkelio“(ir aš toks esu).
    manau,kad reikia įvesti negrąžintino 6 proc. ribą nuo apsidraustos sumos ar asmens atlygio vienam kalendoriniams mėn.
    Ir taip lobstantieji nejaučia nei „krizių“ nei kitų „monų“.Gerai jiems gyvenasi.Lai dalinasi nors tokiu duonos kąsniu.Jie turi remti valstybę,o ne mes Juos.

    • Nerijau, pajamų mokesčio lengvatos idėja buvo skatinimas. Skatinama įsigyti būstą, kai žmonės gyvendavo nuomodami, skatinimas drausti savo ir vaikų sveikatą ir gyvybę, kad susirgus ar didžiausiai nelaimei nutikus, kitiems šeimos nariams iš karti nekiltų didelių problemų. Ne kartą esu jau pateikęs savo pavyzdį: draudžiau vaikus iki kol jie baigs mokyklą – per mėnesį suma ne tokia jau didelė, tačiau kai jie baigia mokyklą, bet jau pradžiai – studijoms ir pragyvenimui pakanka, kol prisitaikai prie naujos realybės. Panašiai buvo ir su lengvata kompiuteriams – Lietuva pagal šį rodiklį buvo gana atsilikusi nuo kitų, todėl pajamų mokesčio lengvata skatino juo įsigyti. Sakykit ką norit, bet savo laiku tai tkriausiai buvo protingas žingsnis. Kitas dalykas kai, pavyzdžiui, būsto lengvata keletą metų buvo taikoma visiems įsigyjamiems būstams – tai tik padėjo išpūsti burbulą, nes galėjai imti 20 paskolų, spekuliuoti nekilnjamuoju turtu ir valstybė dar suteikdavo už tai lengavtą. Bet gal toks ir buvo sumanymas…:) Be to, iš valstybės visada tikiesi, kad ji laikysis savo įsipareigojimų – tai vadinama teisėtais lūkesčiais.

      • Anonimas

        o tai ar nemanai, kad „grąžindama“ ar „kompensuodama“ už kompiuterius, valdžia iš tikrųjų rėmė ne žmones, perkančius kompiuterius, bet pardavėjus? juk tie automatiškai sukėlė kainas ir visi tie „grąžinimai“ ar „kompensacijos“ nutekėdavo jiems į kišenę. o banbalinio prilakęs runkelis svaigo iš laimės, kad jam kažkas tai grąžinama.

      • Anonimas

        Tačiau, Artūrai, kodėl Tavo teisingumo jausmas tyli dėl tų žmonių, kurie norėtų ir norės pasinaudoti ta pačia lengvata 2009, 2010 ar dar kokiais tais metais. Kodėl vieniems kompensuojama, o kitiems „kioskas“ uždaromas. Mano „teisėti lūkesčiai“ man šnabžda įkyriai, kad jei jau taip, tai gal reikėtų ir „suspėjusiems į traukinį“ panaikinti lengvatas, nes jos ir taip mažėja, o biudžetui paspirtis būtų ženkli šiuo įdomiu išbandymų metu. O ir solidarumo jausmas sutvirtėtų. Manau tada ir kiti kolegos žurnalistai galėtų įdėmiau panagrinėti temą, kam gi išties buvo labiausiai naudingos tos būsto lengvatos (personaliai, pradedant pensininkų vedle „Didžiuoju Pagurkliu“ ir baigiant dabartinėje valdančioje koalicijoje esančiais smarkuoliais). Juk šiam gūdžiam miške, kiek pastebiu, tik „sanitarė“ Rūta Grinevičiūtė besidarbuoja :).

  • Anonimas

    Man gražinimų politika nepatinka. O kaip tiem , kurie nepasinaudoja, nes nesukrapšto sumos nei kompiuteriui (dabar tai jie pigūs, bet truputį anksčiau, kai reikėdavo 4000Lt pakloti), nei už draudimą, nei butui?. Kai pirkau pirmuosius savo k., kai 6500Lt paklojau, ir tada dar niekas negrąžindavo.
    Sakyčiau, geriau visiems mažintų mokesčius. O didesnę savo mokesčių dalį (25 proc o ne tik 2proc) patys mokėtojai nukreiptų organizacijos remti. Tai tarnautų ir šalies prioritetus formuojant – pagal rėmėjų statistiką. Gal atsirastų durnių, kurie paremtų kai kurių ministerijų darbą, pvz NATO (atsipr., – krašto apsaugos). Pats, gal ir kvailokai atrodysiu šiuolaikiniam kontekste, bet daugiau norėčiau skirti mokslo plėtrai, ir šiek tiek daugiau švietimui (bet ne mokytojų algoms). Prisiminkim savo tėvus ir senelius, – basi, alkani, apiplyšę, bet į mokslą. Lėšos, įdėtos į mokslą ir švietimą, tegul ir lėtokai, bet garantuotai atsiperka – ir energetikoje, ir technologijose , ir, galų gale, šalies gynybiniam potencialui. Šituo savo teiginiu taip įsitikinęs, kad už jį galiu paskui Jasukaitytę gultis ir ant bėgių.

  • Tik beda, kad lesos, idetos i svietima ir moksla, neretai „isvaziuoja“ i uzsieni kartu su tais, kurie ten megina ieskoti geiau apmokamo darbo, karjeros galimybiu ir siaip geresnio gyvenimo. pazistu tikrai nemazai jaunu zmoniu, kurie Lietuvoj buvo ivertinti, i juos buvo investuota, bet issilavinimas – toks jau dalykas, kad kuo daugiau zinai, kas vyksta uz Lietuvos, tuo labiau supranti gimtosios salies trukumus. o patriotizmas siais laikais ne visiems iskiepytas. tie jauni zmones, sakyciau, yra vidutiniskai ambicingi – kiek labiau nei eilinis pilietis, kadangi jie nori kazko pasiekti, taciau tos ambicijos turi tam tikra riba – jauni zmones kartu galvoja ir apie tai, kaip pasiekti tikslus KUO LENGVIAU.

  • Anonimas

    siūlau račui daugiau rašyti į delfį. tapsi populiaresnis už Zvonkę.

  • Anonimas

    Artūrai,
    Suprantu,kad tai tėra skatinimas-vartojimo.
    Su kompiuteriais išėjo,o su būstasi,kaip ir Jūs teigiate- šnipštas.
    ne nuo to galo pradėjo(su būstais).
    Pirma:
    Turėjo įvesti turto mokestį,kad neatsirastų arba sumažintų galimybę spekuliantams įsigyti daugiau,nei vieną butą- šeimai. Sūnui ar dukrai ir pan.,sukūrus šeimą- galima įsigyti ir registruoti naują butą-„naujos“ šeimos vardu,bei grąžinti dalinį mokestį.Manau,kad tada būtų „suveikus“ ši lengvata.
    Antra:
    lengavtas suteikti tik mažai uždirbantiems,kad ir jie galėtų gyventi,o ne egzistuoti.dabar lengavtos dalinamos visiems-nepriklausomai nuo gyvenimo lygio.Ne visi turi „gerų“ pažinčių ir nevisi gali dirbti direktoriais.
    Trečia:
    Ši vyriausybė,kaip ir visa konservatorių ideologija remia tik stambųjį verslą(kaip ir pasaulyje).
    Nieko nėra ir nebus daroma,kad palengvėtų „runkelio“ gyvenimas.
    Pakeliamas pajamų mokestis- vietoj to,kad apmokestinti pelną ir pan.

  • Anonimas

    Jurgitai,
    Manau, kad į mokslą netgi labai reikia investuoti. Visi neišvažiuos, o tie kurie šiandien mokosi ateiti turės imtis ir valstybės vairo. Ir aš tikrai norėčiau kad tai būtų mokyti žmonės, turintys atsakomybę ( ir tikrai NE šoumenai)

    • as nesakau, kad reikia nubraukti finansavima svietimui, bet esama studenta turi vilioti darbo ir gyvenimo salygos Lietuvoje, o ne uzsienyje. be to, turejau mintyje kitas profesijas, ne politikus ir ne valdininkus, kadangi jie uzsienyje neturi tokiu galimybiu „prasimusti“ kaip Lietuvoje. o tie, kurie mato geresnes galimybes uzsienyje, pvz gydytojai, krausis lagaminus ir is tolo pamojuos Lietuvos polikliniku lankytojams. beda yra ta, kad tiesiog investuodami i svietima ir neziuredami i problema kaip i daugialypi darini mes sukelsim baliono efekta: bandysim spausti ta baliona is vienos puses, bet jis issipus kitoje. rezultatas liks toks pats.

  • Anonimas

    Kad pervesti didesnę gyventojų pajamų mokesčio sumą, kaip teigia p. Eretikas, reikia sugriežtinti pačio pervedamo mokesčio kontrolę ir susiaurinti tuos procentus gaunančių subjektų ratą, kadangi dabar tuos 2 procentus gali gauti praktiškai bet kuri viešoji įstaiga ar asociacija, mokesčių inspekcijoje užpildžiusi prašymą. Pati idėja didinti laisvę ir galimybes skirstant, kur gali nukreipti savo sumokėtą GPM atrodytų graži ir sveikintina, tačiau ne paslaptis, kad nemažą dalį tų pačių dabar egzistuojančių 2 procentų pervedimų susigrąžina tie patys asmenys, kurie juos ir paskyrė. Finansinės atskaitomybės už gautą paramą praktiškai nėra, todėl daugelis tai gali traktuoti kaip tas pačias GPM lengvatas :) Žaidi krepšinį – įkūrei krepšinio klubą kaip viešąją įstaigą, nurodei įstatuose, kad skatinsi mėgėjiško sporto plėtrą Lietuvoje, padavei prašymą, ir gavęs tuos 2 procentus, kuriuos paskyrei pats, paprašei, kad juos skirtų dar giminės, draugai ir artimieji ir prašau – nusiperki krepšinio batelius ar aprangą, susimoki už sporto salės nuomą. Nieko nepažeidei, tačiau klausimas ar tos dviejų procentų paramos tikslas buvo individo asmeninės naudos siekimas legaliomis priemonėmis, ar ketinimas suteikti galimybę asmenims paties nuspręsti kur paskirti pinigus, kad nauda būtų juntama visų.
    P.S. Kas turite vaikų einančių į mokyklas, turėtumėte žinoti apie mokyklų vykdomą „teroro“ politiką, kai vaikai parneša pusiau užpildytas FR0512 formas, ir jeigu nepristato jų atgal į mokyklą su tėvelių rekvizitais ir parašais, įtraukiami vos ne į „juoduosius“ sąrašus arba tėveliai turi mokėti atskiras rinkliavas mokyklai..

  • Anonimas

    Teroras dėl VMI formos? Ar tikrai visada? Čia tokių mačiau, ir su mielu noru užpildydavom, nes savo sporto klubo įsteigę nebuvom. Kiek girdėjau, mokykla tokiu būdu vis kelis tūkstančius (ar tai buvo net keliasdešimt, vėliau galiu pasitikslint) sukrapšto, ir pasigiria ką nuveikusi šiomis lėšomis mūsų vaikų geresniam buvimui mokykloje. Apčiuopiama, teisinga, veikia. Jokio sąmokslų pertekliaus.

    Dėl lengvatų kompiuteriams naudos: lengvatų mobiliems telefonams lyg ir nebuvo, bet tokių žaisliukų galvai turime daugiau, nei vieną, sakoma. Tiesa, dabar dažnas nešiojamas kompiuteris perkamas todėl, kad galima bus susigrąžinti iš bendro katilo. Todėl, aišku, jis neturi būti pigus! Čia kaip tos kaunietės istorija, kai samtis iš bendro katilo už invalido automobilį taip viliojo, kad ne tik prisivertė mokytis vairuoti, bet ir papirkinėjo egzaminuotojus bei rašė skundus apie nesuveikusią korupciją. Ar tai ne pas mus įprasta keliuose perspėti apie tvarkdarius? Neturiu iliuzijų dėl paplitusių papročių – jie tais pačiais mirksėjimais šviečia iš toli ir gausiai.

    Dėl jaunimo ir švietimo – taip, esama liūdnų motyvų, kai greičiau ir pigiau galima pasipelnyti iškeitus gimtinę. Ir tai jau net ne improvizuota laikina emigracija, tai pasirenkamas pelningesnis gyvenimo būdas. Nauda ištiestos rankos atstumu. Apmaudu, bet tokia yra kaina to apdairumo ir savanaudiškumo, kurio dominavimo liudininkais esame jau tuoj dvidešimt metų. Štai čia ir suskamba, kaip smarkiai suvėlavęs priekaištas, solidarumo, bendros prasmės, gerovės raktas. Lemtingos jo suvokimo bėdos.

    Didžiausių asmeninių gerovių suma visai neprilygsta didžiausiai galimai pasiekti bendrai gerovei. Maža to – gerovės valstybės vien iš pirmųjų net nesulipdysi.

  • Anonimas

    Ką čia kalbėti apie kažkokius grąžinimus ar pan., jei visi buhalteriai vaikšto ištinusioms galvom ir nieko nesupranta, kas bus???

    aš suprantu tik tiek, kad bus labai blogai… nes iš vaikų atimtus pietus ir vaiko pinigus skaičiuos daugybė naujų buhalterių, kuriem reikes krūvos popierėlių/sąskaitėlių, kam dar duoti, kam jau neduoti… ir visi tie keli iš vaikų atimti milijonai nueis naujų skaičiavimo biurokratų algoms… o mokančių mokesčiud vis mažės, nes iš daugelio pažįstamų girdėjau tik apie atleidimus ir mažinamas algas…

    ir jei gruodį valdžia pašalpoms skolinosi 1 milijardą, sausį jau reikės 2 mlrd, o vasarį – kokių 4 mlrd.

  • Anonimas

    „Prisimenant, kad šiemet Mokesčių inspekcija sugrąžino, atrodo, apie 400 mln. litų permokų, tie 6 proc. punktai pavirs ne tokia jau ir maža suma… “

    Tiksliau būtų 9 proc. – 6 dėl „sveikatos“ dalies, 3 dėl sumažinimo. Taigi, permokų bus dar mažiau…

  • Anonimas

    Jei apie „mirksėjimą“,tai-mirksiu ir mirksėsiu.Čia tas pats,kas radaras pakalėja.Kma duoti „uždirbti“ mentukui(tikrai ne valstybei: koks 70 proc. sustabdytųjų sumoka mentukui).
    Apie greičius ir automobilius turėtų būti atskira tema.
    Apie 2 proc.
    Niekam kol kas neskyriau,bet jau savarstau. Galvoju skirti Zoo sodui,bet nepasitikiu,kad jie tuos pinigėlius skirs tam,kam aš liepsiu. Todėl,dar abejoju.Norėčiau gauti išsamią info apie mano pinigėlių panaudą.
    Lietuvoje trūksta pasitikėjimo.Visą šitas „brudas“ likęs dar nuo sovietų. Skūsk, vok, bet ir kitam netrugdyk.
    Šituom labai naudojasi visi VP dešimtukai…Prasigyvenę dar nuo neprikalusomybės pradžios,t.y.- prisibanditavę.
    Apie Universitetus:
    :Lietuvai Jų tiek nereikia. Kam jie,jei daugiau nei pusę baigusiųjų išlekia užsienin ir taip kelia Jų ekonomiką ir pragyvenimo lygį?
    Užtektų keletos,arba, kiekvienos specialybės po vieną. Dabar į Universitetą ir pan. įstoja,tarkim, 300 abituriantų,o iš jų baigia tik 30. Biznis…biznis…biznis…Iš to lobsta visa aukštųjų „grietinėlė“. geriau jau priimti 30 ir juos gerai išmokyti,o ne 300 ir iš jų uždirbinėti.Blogai,kad Universitetams duota autonomija. Valdžiukė daro ką nori ir su kuom nori…Bet čia kita tema.
    Nereikėtų eiti į gatves ir rėkti: duokit nemokamą mokslą,kad paskum galėčiau išvykti į užsienį, uždirbti ir gyventi,o ne egzistuoti čia- Tėvynėje.
    Kas nori Aukštosios diplomo, lai mokosi privačiose. Tam yra visos galimybės. Juokinga būna tada,kai valytojų prašo aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomo. Tai faktas,kad šitų diplomų „išdalinama“ per daug.
    Žinoma,kad tai sunku įgyvendinti,nes egzistuos taisyklė: turi pažinčių(pinigų)- mokysiesi,ne- eisi dirbti maximon…

  • Anonimas

    tai cia sitas xodas nuo pat pradziu buvo aiskus, kai tik pradejo savo kalbeles apie atskyrima. beje PSD tai is viso tapo sveiku protu nesuvokiamu… tie patys dividendai: pakelti nuo 15 iki 20% kas yra sveikintina, taciau ramiai tyliai PSD istatyme ikalta kad dar 6%. taigi viso 26%. ir tai daroma va tokiais „nesvariais“ metodais (primena apsukru neetiska verslininka bandanti isdurti), kai gelbejant UAB Leotuva nutylima koks bendras apmokestinimas. apie indvidualia veikla ar indvidualias imones is viso protu nesuvokiama… PSD uzkrautas kosminis, o nei ligos nei motinyste pasalpos niekas neduos. tai man toks klausimas kyla „uz ka bl*t as moku si mokesti, jei net pas gydytoja negaliu is savo kisenes nesusimokejes nueiti“? deja laikas krautis lagaminus… nors galima eiti i darbo birza ir koki pusmeti pasiurbti is sitos valstybes litukus. prisiminsim kirkilo valdyma kaip nuostabius laikus.

  • Anonimas

    Dėl mokesčių.

    Manau iš principo tą reiškinį vadiname ne tikruoju vardu, jis yra primestas (buhalterinio mastymo žmonių ar pan.).

    Tą reiškinį (kaip dabar įprasyta vadinti – mokesčiai) tikslingiau būtų vadinti kažkaip kitaip. Nes čia surenkami pinigai skolai atiduoti: už tai kad kažkada darželį lankei ir didžiąją dalį nesusimokėjai; kad mokyklą lankei nesusimokėdamas; kad policija tave saugo; kad kariuomenė… ir dar dešimtys, šimtai įsiskolonimų…

    Niekšingiausia, kad mes atseit duodame kažkam savo dalį atlygio, o kažkas kaip ubagas tuo naudojasi – iš tiesų mes esame skolingi kažkam ir tiems sugrąžiname skolą.

    Žinoma, reikia pagalvoti ar visi turime sumokėti (čia jau mokestį), jei keli puskvailiai eina veizėti į teatrą kaip ten spiegia ir starksi dar didesni puskvailiai.
    Reikia pagalvoti ar verta mokėti tuo atveju tikrai mokestį už vadinamojo meno (kalbu apie amerikietiškąjį (kuomet kažkas mestelna atvirą dėžutę dažų ant molberto ar pan.) namų statymas ir pan.

    Kai perkami kilimai, lėktuvai ir t.t. ir pan., pvz. vietoje dviračių (JE-oms taip pat). Pirmiausiai, taip parodytume Planetai pavyzdį, kuri vien pliurpia apie šiltnamio efektą ir tik verkia, kad po kelių šimtmečių nebeliks nei Amerikos, nei Anglijos, nei Australijos nei dar daugelio kitų valstybių teritorijų ir dar viso ko prie ko per 50 metų įprato žmogus (nes to tūkstantmečius nebuvo). Kitaip sakant kai atvykusiam aukštam svečiui būtų parodo dorovė, o ne nepamatuota prabanga…

    Dėl turtingų ir netgi turčių besimokinančių vaikų maitinimo, kai už tai moka nuskurdęs visuomenės sluoksnis (nuskurdę – tinginiai, pijokai, negabieji ir panašiai).
    Vaikai nekalti, bet kai turčių vaikai atsisako kartu srėbti buzą su ubago vaiku (nes turčiaus vaikui buza nėra skanu) – ubago vaikas pasijunta pažemintas, o taip neturėtų būti (vaikai tikrai nėra kalti. Net tarybų Lietuvoje – vaikams buvo vienodos galimybės suteiktos (jei po teisybei, tai tik tarybiniais laikais tai ir buvo – to nebuvo niekada iki tol ir niekada nebus…). Todėl ta turčių ir ubagų vaikų diskriminacija (kartu nemokamai valgydinti) – manau buvo klaida ir gerai, kad ją jei ne protas nuėmė (nes matomai jo nėra), bet nustekentos valstybės atstovai priversti (kai nuo savų algų neliko pinigų kitkam).

    Jei kas skaitė, atsiprašau, – neredaguoju (nors žinau, kad kai skubu, tai būna masė gramatikos bei sintaksės klaidų, nekalbant apie logikos – na logikos klaidas specialiai darome, dėl ko ir mylime internetą).

  • Anonimas

    Manau,kad reikia naikinti visas privilegijas: valdininkams,mokytojams, gydytojams, policininkams, pensininkams, šeimoms…ir t.t.
    Aš dirbu įmonėje-gauna atitinkamą atlygį už kurį perku maistą, daiktus ir pan.Moku mokesčius(algą mokytojui, med. sesutei,gaisrininkui…ir t.t.). Ir dar kartą sumoka valstybė(mes)įvairiomis šilumos ir kt. nuolaidomis. Man nėra jokių privilegijų ir man jų nereikia. Gyvenu.

    Manau,kad ministrai, valdininkai, išskyrus tris asmenis valstybėje: Prezidentą, Vyriausybės vadovą, Seimo pirmininką, turi automobiluius ir visą kt. pirkti savo lėšomis.Aš juk noriu patogesnio gyvenimo,tai savo išgalėmis perku tai ko man reikia.Ir nėra jokių privilegijų, nebent tos, kurias suteikia man pardavėjas(už lojalumą ir pan.).
    Tuomet į mero, seniūno „šiltą“ vietelę eitų labiau atsidavę žmonės.
    Šias,mūsų įmokas, atitinkamai paskirstytų mokykloms,darželiams ir pan.
    Keista,kai seniūnas gauna automobilį,bet mokyklų direktoriai važinėja savo transportu?
    Reikia valstybėje įvesti nepriklausomą lėšų panaudojimo auditą…
    Verslininkas(jei sukuriama kompanija šiam tikslui) ar eilinis pilietis „pagavęs“ neleistinai ir ne tikslingai naudojant valstybės turtą, skatinamas premijomis,o „nusidėjelis“ išmoka premiją iš savo lėšų(ją nustato valstybė,pagal „nusikaltimo lygį). o kaip dabar?Bardelis.Mokesčiai plaukia pasroviui…kainos atliekamų darbų ir viso kito,ką užsako valstybė,sukeltos ko ne 10riopai?Keista?Ir apgailėtina.

    p.s.
    mokesčius pavadinčiau rinkliava. Kažkada bajorai užsiiminėdavo tuom pačiu,tik bausmės buvo kitokios: rimbu per šonus,jei nesumokėjai(neparėmei „kilmingųjų“,kad jie galėtų uliavoti),o dabar?Kas apsukresnis- gyvena,o kas „žioplesnis“- sėda kalėjiman.
    keista,kai rodoma,kaip restauruojami dvarai ir tam skiriamos valstybės,bei EU lėšos.Tai juk buvusi tatos gėda(dvarininkija).Nei vienas nekalbėjo lietuviškai,nes buvo nemadinga ir nekultūringa.Buvo vykdomas tautos genocidas(kalbama tik lenkiškai)O dabar?
    Lai parduoda juos viešbučiams ar viešnamiams, ar sugriūna.Man visviena.Ir joks čia paveldas.Gėda kažkokia.Ir dar skiriamos mano lėšos.Apsurdas.

  • Anonimas

    Siūlau ne inkšti, kaip paprastai lietuviui būdinga, bet pažiūrėti blaiviai. Gal prieš kokius 3-4m. Kuodis savo straipsnyje rašė apie aiškų neatitikimą tarp valstybės prisiimamų įsipareigojimų ir mokesčių sistemos. Mūsų visuomenė visą laiką gyveno lyg tikėdama kokia nors kapitalizmo(gal komunizmo) pergale. Ekonomika vis rodė augimo rodiklius ir mums atrodė, kad viskas turi tęstis amžinai. Bet ir augimo rodikliai mums buvo įdomūs tik tie, kuriuos mums patinka matyti (jei atsimenat Almunjai mūsų rodikliai niekad nepatiko). Tokiu būdu pasigimdėm ekonomiką, kuri moka gaminti daug orinės pridėtinės vertės, grįstos principu – nupirk pigiau, parduok brangiau ir negamink, nes neapsimoka. Mes tą principą įvedėm net į švietimo sistemą – ruošiam daug specialistų, nesvarbu kokių, bet svarbu už dyką (studentams aišku). Esu tikras, jei reiktų atidaryti kokią gamyklą, pritrūktume reikiamos kvalifikacijos inžinierių ir specialistų.
    Tai ir baigėsi tas pasakų gyvenimas. Tie kurie pardavinėjo orą, turės bankrutuoti. Per dieną valstybės aparato neatleisi, struktūrinės reformos nepadarysi, todėl visi, kas dar uždirba turės sumokėti daugiau mokesčių. Ir visi mes turėsim sugalvoti ko ir kiek mokyti, ką ir kur gaminti ir dar kas ne mažiau svarbu – už kiek sutiksim dirbti. Dirbti irgi teks sutikti už mažiau, nes dabar reikės visko nusipirkti už savo pinigus, bet ne už skolintus skandinaviškus. Galų gale turėsim suderinti tuos dalykus, kad vartoti turim tiek kiek pagaminam ir savo gaminius sugebam iškeisti į kitose šalyse pagamintą produkciją, taip pat dar turėsim atiduoti tuos 100 mlrd. litų, kuriuos taip smagiai per paskutinius metus pasiskolinom iš skandinavų ir praūžėm.
    Jei norėsim mokesčių, kurie mums patiktų, jau po naujų metų turim galvoti ką atleidžiam. Manau, kad švietimo sistemoje kaip tik yra daug rezervų. Aišku reikia supaprastinti biurokratines procedūras ir atleisti daug valdininkų. Visa tai susiję su įstatymų keitimu, todėl nenorėkim naujos Lietuvos per savaitę.

  • Anonimas

    Tai, kas svarstoma čia- niekis palyginus su tuom, kas rašoma didžiuliame straipsnyje (pvz. svetainė atvirai.lt), kurį autorius pasirašo labai iškilmingai.

    „Tikrosios pasaulinės finansų krizės priežastys“
    Lietuvos Nepriklausomybės Akto Signataras
    Kęstutis Grinius.

  • Anonimas

    Romui.
    Visa tai tiesa – nes tai visiems nuo pradžiū žinoma (o partinukams gal irgi, bet ten einama bankų sąskaitas turėti ir jose ne nulius).
    Su vienu nesutinku.
    Su žmonių atleidimais iš darbo.
    Jie niekuo dėti.
    O atleistas kitur darbo negaus – nes visur vien atleidimai.
    Dėl to kalti visi, tad visi ir srėbkime garbingai.
    Na pavogtą turtą nacionalizuoti reiktų – tai atliktų visos vakarų civilizuotos šalys, išskyrus post tarybines (nes riklels ultrikai – raudoni ateina, ir ims drebėti kinkos leituvaičiams… tad jų kiaušuose mažoka smarvės tokiems reikalams…) ir Italiją (dėl kitų, bet taipogi žinomų apystovų…).
    Prisiminkime, kad valstybė turėjo biudžetą 8 milijardų, prieš gerą dešimtmetį.
    Tad šiandien turėtų pakakti – ir 20-ies.
    Na algos max per ypatingąjį laikotarpį pažiūrėkime – jis per ypatingąjį laikotarpį valstybės tarnyboje (ir tose įmonėse, kur akcininkas valstybė) neturėtų viršyti 10.0 tūkst. Lt. Ir t.t. ir pan.
    O už atleidimus iš darbo, per ypatingąjį laikotarpį (ar už tokias mintis) vertėtų statyti prie sienos.
    Nesugebame tai – tai ir nepliurpkime.
    Tuomet jei vogtą turtą nesugebame nacionalizuoti, bent mokestį susirinkime už dividendus ir už tą turtą (kalbu išimtinai apie pavogtą).
    O atleidimus iš darbo, ypač valstybės tarnyboje – šiandien reikia laikyti valstybės išdavimu.
    Nekalbu apie algų dydį.
    Kai biudžetas buvo 8, – ministerijose specialistas gaudavo apie 1.5.
    Kai sutiktume su 20 – būtų atitinkamas, bet ne didesnis.
    O jei bus valstybės biudžetas – 20, savaime aišku, akd smulkus šeimos verslas atsirastų (nes jam nreiktų nieko biudžetui mokėti – atvirkščiai jis šiek tiek gautų).
    Na gana kvailysčių… iš mano pusės…

  • Anonimas

    romai

    žodis „inkšti“ čia nelabai tinka ir dera.
    Nemandagu taip komentuoti kitas mints.
    Inkščia šuniukai(kaip jau artūras rašė).
    Netikiu jokiais Kuodžiais,kaip ir Šarkinu, Nausėda…Kaip naudinga,taip ir kalba.
    Jei apie krizę,tai mano nuomonę: kai buvo pinigų,tai visi stvėrėsi ir gviešėsi kiekvieno LT ar EU ar kitos valiutos.Samdė žmones,pirko techniką ir pan.
    Tie,kurie neskubėjo pirkti technikos,samdyti naujų darbuotojų-išgyvens,nes jie nesūkūrė naujų darbo vietų. Kokiu našumu dirbo iki „pakilimo“,dirba ir dabar.
    Statybose juk dirbo visi,kas netingėjo. Dabar sunku,nes tas „geras“ apstojo.Todėl iškilo problema. Nereikėjo valstybei leisti, kad visi pradėtų dirbti statybose(o kaip neleisti-yra įvairių sankcijų- mokesčių). Nebūtų reikėję atleidinėti darbuotojų.Nebūtų reikėję visiems prisiskolinti ir pan.Kiekvienas daiktas turi vertę,bet kai pinigai būna iš oro(akcijos ir pan.),tai visda veda į krizę ar kažkokį panašų „reiškinį“.
    Kapitalizmo nesąmonė- akcijos. Tai jų pagrindinė klaida,kuri žlugdo natūraliai atsirandantį pirkimą:yra uždirbtų pinigų-perku,nėra- einu užsidirbti(pagaminu produkciją ir pan.).Nereikia būti ar dėtis „afigienu“ ekonomistu,kad tai suprastumei.

    dėl biudžeto:
    man ir keista,kai biužetas buvo 7 mlrd. algos buvo,tarkim, 1000 lt.Kai biudžetas 20 mlrd.,tai algos tik 1200 Lt. Kaip tai suprasti?Jei biudžetas pakilo 3 kartus,tai algos turėjo kilti bent 2 kartus.
    O jei dar apie algas: norint paskatinti,kad vidutinė alga pakiltų- reikia kelti valdininkams(nedidinti jų „armiją“),nes tada daug kas norės dirbti įstaigose ir likusieji(verslininai)privalės vytis.

  • Anonimas

    To A.G.
    Yra viena loginė klaida pas jus. Nacionalizuotas turtas nėra valgomas. Todėl jis neišspręs problemos. Bedarbystė turi atsirasti neišvengiamai, nes tai ką mes gaminame yra per brangu, todėl mažai konkurencinga. Žiūrėkit, bankrutuoja įmonės, kurios nesugeba konkuruoti su kiniška produkcija. Vadinasi, pas mus tos prekės gaminamos per brangiai. Turim per didelius atlyginimus, per didelis valstybės aparatas ir jį išlaikantys mokesčiai. Bankrutuos t.p. labai daug prekybos, statybos sektoriaus ir paslaugų įmonių. Tik bedarbystė išspręs atlyginimų dydžio klausimus. O valstybinis sektorius irgi turės atleidinėti, nes mokesčių bus surenkama mažiau. Labai svarbu šiame etape ar mes patys surasim, ką gaminti, arba gal prisikviesim investicijų. Viduje mes ne labai ką turim vieni iš kitų atiminėti. Esam prasiskolinę visi, tame tarpe ir verslas.

  • Anonimas

    Nerijui
    Žodį inkšti, galiu pakeisti verkti. Ir neturiu omenyje Račo. Nes jis mokesčių tema yra nepatenkintas mažiau už vidutinį lietuvį. Jei pastebėjote, aš naudoju žodį „mes“. Galiu pakartoti, kad mes ir kalti. Didelė dalis neatsakingai pasiskolino, valdžia tam nesutrukdė, gimė visuomenėje niekuo nepagrįsti lūkesčiai ir dabar jie nėra patenkinami. Mes dar nuo socializmo esam įpratę, kad valdžia mumis pasirūpintų ir kai patys dėl savo nepamatuotų lūkesčių įkliūvam į bėdą mėginam kaltinti valdžią. Deja valdžia gali įkliuvusiems padėti tik taupiųjų sąskaita. Mes taip pat turim bėdą rinkdami savo valdžią, nes niekad negalvojam apie pasekmes savo gyvenimams. Dar viena klaida, kai galvojam kad valdžia turėtų būti labai pigi ir gera. Deja kaip ir koks nors paltas parduotuvėje – pigesnis dažnai būna blogesnis.

  • Anonimas

    Jau eilę metų diskutuojame ; kas atsitiko su mūsų valstybe, ir kodėl taip atsitiko ? Manau , kad laikas galvoti kaip gyvensim toliau . Ką daryti ? Šio straipsnio komentaruose yra nemažai racionalaus grūdo. Siūlau straipsnį „Nešventine tema “ ir komentarus nukopijuoti , paryškinti , įreminti ir įteikti visiems trims valstybės vyrams .Jie perdaug užimti , kad apsilankytu šioj svetainėj ir patys pasiskaitytų…

  • Anonimas

    romai

    užsienio kapitalo įmonės,suinteresuotos naikinti konkurenciją. Pirmiausiai nuperka įmonę(pvz.: Snaigė)ir ji yra „nustekenama“.Nesugeba konkuruoti?
    Manau,kad sugeba.Tik rinka atiteko Gorenje, kurią turėjo „Snaigė“, o rinka buvo nemaža: Rusija,Ukraina, ir t.t.
    kol nebuvo parduotos akcijos užsienio kapitalui,įmonė pelningai dirbo ir „maitino“ Alytaus miestą,bei rajoną,o dabar?
    Nustekenta,nes konkurentai nereikalingi.O kaip kitaip sunaikinsi konkurentus,jei ne iš vidaus?

  • Anonimas

    Nerijui.
    Gavosi, kad Jus truputį suklaidinau. Apie 20-ies lygio biudžetą kalbėjau, kaip pageidautiną dabar (dabar yra apie 30).
    Kad užtektų dvidešimties, tuomet sudarytume sąlygas suklestėti viduriniajai klasei ir sustabdytume tendenciją Lietuvoje palaipsniui pereiti prie 1-3 savininkų kiekvienoje srityje, o vėliau ir Planetoje (na dėl Planetos, kaip sakoma mūsų kiškiai per silpni – čia reikia protų ne tik Lietuvoje…).

    Romui.
    Viskas tas taip. Tai pukiai žinau. Bet ypatinga situacija reikalauja – tam tikros ir diktatūros (trumpam laikotariui – o paskui paleisime gorbį ir reikalus Europoje ir toliau suladins per mėnesį…).
    Turi kentėti visi – o ne tik atleistieji. Va tuo klausimu galėčiau ir… (čia geriau patylėti, bent kol kas…) į tuos visus, kurie nori likti sausi, atleidę… tarp kitko niekuo dėtus (t.y. mažiausiai dėtus visoje istorijoje – na nebent dėl balsavimo, bet juk pasiūlos rinkimams tai neturi Lietuva jau 17 metų…, nuo 1990 m. vidurio…).

  • Anonimas

    Nerijui,
    Kaip mes galim sutrukdyti parduoti „Snaigę“ jos savininkams. Deja „Snaigė“ gamino ne kažką ypatingą, o šaldytuvus. Juos gaminti moka ir Vietname. O ten tikrai gamina pigiau. Reikia gamybos šakų, kur reikalingi gebėjimai, žinios. Mes 2000m. žinių ekonomiką padėjom į lentyną ir dabar norim nebankrutuoti su tuo ką gaminti moka net Afrikoje.

  • Nerijau,
    kiek suprantu iš Tamstos polemikos, vienintelis įsivaizduojamas ūkio subjektas yra individuali įmonė? Jeigu neigiame akcinį kapitalą?
    Homunculi quanti sunt cum recogito… :(
    Aš jau nekalbu apie kitus sveiko komentaro pasažus „Nereikėjo valstybei leisti, kad visi pradėtų dirbti statybose(o kaip neleisti-yra įvairių sankcijų- mokesčių)“.
    Viskas, ką mes srėbsime šiandien, rytoj ir, neduokdie, dar du metus, yra būtent tokio požiūrio kūdikis. To paties Keyneso, ir kitų supply side ekonomistų, somnabulizmo išvestinė, kuri remiasi ydinga prielaida, jog žmogus gali pažvelgti ateitin ir įžiūrėti link trokštamo tikslo klojamą vieškelį.
    Toks vieškelis atrandamas tik skaudžių griuvimų į pakelės griovius, paklydimų takeliuose, klaidžiojimų bekelėje ir panašių avantiūrų kaina.
    Garbės žodis, susidaro įspūdis, kad arčiausiai racionalaus visuomenės ir jos ekonominės plėtros prognozavimo priartėjo Isaacas Asimovas savo fantastinėje sagoje „Foundation“. Kurioje jis pranašavo, kad nuspėti žmonių elgseną įmanoma tik tada, kai jų statistinė suma pasiekia kvadrilijonus. Nebūčiau tikras dėl tokios prognozės, tačiau aišku, kad visi dabartiniai modeliai, besiremiantys tiek racionaliu rinkos žaidėjų elgesiu (visiška utopija), tiek iracionaliu (arčiau tiesos, tačiau jokios praktinės vertės) yra neverti popieriaus, kuriame jie suguldyti.
    Kuo daugiau kišimės į ekonominę motyvaciją valdančią smegenų veiklą, kuo daugiau įsivaizduosime dekodavę žmogaus sąmonę, pasąmonę, sapnus, troškimus etc etc, tuo daugiau turėsime faktorių lygtyje, kurios neišspręstų geriausias ufonautų matematikas iš Kentauro Alfos :)
    Viskas, ką mes sugebame: analizuoti praeities elgseną, ieškoti joje tendencijų ir bandyti tai ekstrapoliuoti į visiškai kitą kontekstą. Ir stebėtis, kodėl tokios ekstrapoliacijos nuslysta nuo dešimtuko.
    Žmogus yra netobulas. Jam būdinga galybė savybių, kurių kiekvienas mintyse kratosi matuodamasis sau idealų emocinį ir intelektualinį drabužį: godumas, lengvabūdiškumas, azartas, snobizmas, pavydas etc etc. Ir kurios egzistuoja, kaip neatskiriamos, kartais efektyviau maskuojamos, kartais begėdiškai išlendančios jo charakterio savybės.
    Manyti, jog tai įmanoma supančioti demokratiškai (vadinasi, daugumos, kuri klausosi Radži, žiūri „TV detektyvus“, paskutinė knyga, kurią skaitė pradžios mokykloje „Kaip gaidelis pono dvarą griovė“) išrinktos valdžios sprendimais būtų ganėtinai naivu. Lygiai taip pat naivu, kaip ir patikėti tokius sprendimus niekieno, išskyrus jų pačių tuštybės ir misijos pojūčio maitinamiems, tačiau niekieno nekontroliuojamiems elitams.
    Todėl bus krizės ir klestėjimai, bus viršūnės ir duburiai, bus skausmas ir kaifas, nes nei vienas neįmanomas be kito.
    Ir gerai. Kad negalima kišti segtuko į rozetę aš sužinojau dviejų metų tai padaręs. Kad negalima pasikliauti savieiga ir manyti, jog tavo paties kvailumo ir tuštybės pasekmės dings savaime, supratau patekęs į valdiškus namus. Ir dar gausiu daugybę pamokų, nespėsiu skaičiuoti. Kadangi, priešingai patarlei, protingi mokosi iš savo klaidų. Durniai iš viso nesimoko. Bėda tik, kad pamokų skaičius – begalinis. O gal ir ne bėda. Gal tai ir privalumas. Nesu freudistas, tačiau linkstu prie to, kad vienintelis efektyvus elgsenos inhibitorius – jau įgytos, suvoktos, o svarbiausia – pasąmonėje nusėdusios neigiamos emocijos, susijusios su tokia elgsena. Ir kol tokių emocijų kritinė masė neviršys sąmonės pudruojamo kvailo elgesio menamų privalumų, tol darysiu tas pačias klaidas. Ir už jas mokėsiu, kaip ir visi.

  • Anonimas

    skirta:
    Aidas Pukelevičius

    Iš rašinėlio,tikriausia,kad ir apie tą pačią pasaką:“kaip gaidelis pono dvaro griovė“,gaudavai ganėtinai patenkinamus pažymius.
    Nesupratai,ką aš norėjau pasakyti.Suprantu,kad sunku,kai tave kritikuoja,nes esi pats akcijų prisipirkęs(jau vieną kartą diskutavome šia tema-daugaiu nediskutuosiu).
    Protingai kalbėti ir rašyti yra viena,o diskutuoti- kita.
    Fakats tas,kad, dabar tie statybininkai,kurie uždirbdavo tūkstančius,dirbdami „pagalbiniais“ puola įmones,ieškodami kąsnio,nes juos išvarė iš to rojaus ir jie niekam nereikalingi.
    Tuom numušdami kaians žmonėms,kurie toje įmonėje,sąžiningai pardirbo 3 ir daugiau metų.Apsurdas.O darbdavys tuom naudojasi.
    Jei apie akcijas:
    Jos iš oro…ir tai faktas ir manęs neperkalbėsi ir neįtikinsi kitaip.
    O kas iš oro- tas netikra.Sėdi sau namie ir nikeo neveikdamas-negamindamas gauni pinigėliu.Eini apsipirkti.Išleidi,tikrai didžiules sumas.Pinigėliai įplaukia į rinką (vartojami).Kažkoks akcininkas,kuris turi akcijų įmonėje,kurioje apsipirkai išsimoka sau didesnius dividentus(pinigai iš oro).Ir ratas sukasi,kol pradeda stoti. Nes pinigai praranda vertę.Jie nedengia produktų.
    atsiranda prekių vartojimas,automatiškai,-jų trūkumas…didėja kainos,o su ja ir infliacija.Pinigai nuvertėja…Kam man dar jums aiškinti.Juk taip gerai viską išmanote?Gražiai rašote. Kaip tikras žurnalistas.

    Nekritikuokit,bet diskutuokit.Jums nepatinka,kai kas įkanda į „skaudžią vietą“.Nemokate diskutuoti- tik pulti.O kas man lieka?
    Pakaitykit,ką pats parašėte. sakiniai supinti ir prsmės jokios.Net kelis kartus reikia skaityti,kad suprastum esmę-ką norėta pasakyti.

    p.s.
    palinkėjimas:
    Iš didelio rašto-neišeikit iš krašto.
    ;)

  • Nerijau,
    atleisk, bet čia privalau dėti tašką. Kadangi visiškai praradau viltį išaiškinti ryšį tarp žmogaus sugebėjimo investuoti į sėkmingo verslo akcijas bei išmokamų dividendų nuo to verslo pelno.
    Ir beviltiška aiškinti, kad akcijų aš neturiu prisipirkęs, kadangi tam tiesiog neturiu atliekamų pinigų (nors reikėtų). Lygiai taip pat beviltiška aiškinti, kad kapitalas yra toks pat kūrybos instrumentas kaip ir darbas, intelektinis potencialas ar tiesiog rizikos suvokimas ir paskaičiavimas. Lygiai taip pat beprasmiška dėlioti, kad infliacijos priežasčių kompleksas ne visad yra toks tiesmukiškas, kaip jo išvestinė – padidėjęs pinigų kiekis besivaikantis tą patį produktų kiekį. Kad prie jo prisideda nepakitęs produktyvumo lygis, monetarinė ekspansija etc etc.
    Žodžiu, open your mind, think out of the box :) Tai sakau be jokio noro įžeidinėti, kaip kad Tamsta sau leidai savo rašinėlyje. Įskaitant mano pavardę :) Tokioje transkripcijoje ji yra ne mano, o eks-futbolininko :)

  • Anonimas

    Kalbi sunkiomis tezėmis.Papraščiau.Čia komentuoja ne tik gerai rašantys bet ir prasčiau.Ne vien tik dešimtukus už rašinius gaunantys.

    Atsiprašau už pavardę.
    Paskubėjau parašyti.
    Apie kapitalą galima pakalbėti,bet šiuo metu ne ta tema.
    Nepyk,bet akcijos yra „oras“.Ir čia mano nuomonė.
    Nesibaram.
    :)

  • Anonimas

    sutinku su Nerijumi.Mano galva,reiktų objektyviai vertinti tą situaciją,kurioj šiandien yra Lietuva.Deja,tenka pripažinti,kad aiškiai viršijom savo galimybes.Besaikis skolinimasis banko kreditų pagalba veda aklavietėn.Islandijos,Latvijos ir Vengrijos pavyzdys rodo,kad praskolint valstybę nėra neįveikiama užduotis.Paprasčiausia nėra politinės valios stabdant šiuos procesus.P.S.gerbiamas A.R.vis tik manau,kad lengvatų sistema nėra optimaliausias sprendimas.Atsimenu Tamstos nuomonę dėl lengvatinio PVM tarifo vaistams.Nors aš tada Jums prieštaravau,galvodamas,kad techniškai tai padaryt vargu ar įmanoma.Kita vertus,dirbtinis skatinimas būstui ar orgtechnikai iš tikro kreipia rinką nenaudingam protekcionizmui.

  • Pingback: Anonimas()

  • Anonimas

    Iš kur atsirado 3150? ————————- >

    MMA =800 -> metinis MMA =9600 ;
    NPD bazinis =470 -> metinis NPD =5640 ;
    Formulė NPD = 5640 – 0,2*(GMP – 9600) ;

    Tada, NPD = 0 , kai 5640 – 0,2*(GMP – 9600) = 0 (t.y. Nuo kokios sumos nebetaikomas NPD)
    ————————————— >
    5640 + 0.2*9600 = 0.2*GMP
    5640 + 1920 = 0.2*GMP
    7560 : 0.2 = GMP 37800 = GMP arba 37800 : 12 = 3150

    —————— >
    Pagrindinis NPD gali būti taikomas tik su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Konkretus jo dydis nustatomas atsižvelgiant į gyventojo per mokestinį laikotarpį gautas nustatytų rūšių pajamas**. Jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija 12 x 800 = 9600 litų, jo metinis NPD yra 5640 litų,

    —————— >
    Jeigu GMP viršija 9600 litų, metinis NPD apskaičiuojamas pagal formulę: [metinis NPD = 5640 – 0,2*(GMP – 9600)]. Jeigu apskaičiuotas metinis NPD yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0. Gyventojai, kurių metinės pajamos (bruto) siekia 37800 litų (3150 litų per mėnesį) neturi teisės atimti NPD iš savo su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų.

  • Anonimas

    gal galite uzdavini isspresti.
    Apskaičiuoti sumą, kurią gyventojas gali susigrąžinti , deklaravęs savo pajamas
    Gyventojas 2007 m. sumokėjo už studijas 1619 Lt. Priskaičiuota atlyginimo 16577,36 Lt. Augina du nepilnamečius vaikus.
    buciau dekinga, nes dabar mokesciuose suskaiciavo bet taikau ivairias formules man neiseina tokia suma, o sprendima turiu paaiskiti

  • Pingback: Gyventojų pajamų mokesčio reformos pasekmės | Artūras Račas()