Nemokamo matinimo era baigėsi… Ačiū

Pastaruoju metu vis dažniau tenka išgirsti priekaištų naujajai valdžiai dėl nemokamų pietų pradinukams panaikinimo.

Jau esu rašęs, kad būtent šis žingsnis yra vienas iš teisingiausių visoje antikrizinėje programoje, tačiau netylant diskusijoms, manau, verta dar kartą sugrįžti prie šios temos.

Pradėti reikėtų nuo to, kad šis sprendimas iš pat pradžių buvo visiškai pupulistinis ir labai socialiai neteisingas. Nes valstybė, o tai reiškia visi tie, kurie moka mokesčius rėmė visus iš eilės: ir tuos, kuriems šios paramos labai reikėjo, ir tuos, kurie be jos išsiverčia. Kalbant paprasčiau – iš mano ir jūsų visų mokesčių teoriškai buvo remiamos ir skurdžiai gyvenančios šeimos ir, pavyzdžiui, verslininko uždirbančio per mėnesį 20 ar 100 tūkstančių litų, šeima.

Praktiškai tai reiškė turtingųjų subsidijavimą visos visuomenės sąskaita.

Blogiausia, kad nebuvo įmanoma to subsidijavimo atsisakyti – mano dukra pradinukė ir rugsėjo mėnesį bandžiau mokykloje pasakyti, kad norėčiau pats sumokėti už maitinimą, kaip kad darydavau trejus metus iki tol, tačiau atsakymas buvo neigiamas.

Nuo šiandien viskas pasikeitė ir pietūs vėl tapo mokami. Kaina – 5,5 lito. Sutikite, ne taip jau ir daug už sriubą ir antrą patiekalą.

Bet galbūt net ne kaina yra svarbiausia. Šiandien specialiai pasidomėjau, kiek gi mano dukros mokykloje būdavo tų vaikų, kuriems priklausydavo nemokami pietūs.  

Statistika gana įspūdinga – mano dukrelės klasėje toks buvo vienas, o per visas pradines klases – ne daugiau 10.

Tačiau kol pietūs būdavo mokami, juo mokykloje valgydavo maždaug pusė visų pradinukų (tiesa, tada jie buvo šiek tiek pigesni).

Kalbėjau šiandien su mokytoja ir ji patvirtino, kad jau pačią pirmą dieną po Naujųjų metų norą vėl valgyti pietus už juos mokant nustatytą kainą pareiškė keletas mokinių. Pasak mokytojos, tikėtina, kad artimiausiomis dienomis jų bus ir daugiau, tai yra, tiek pat, kiek būdavo iki nemokamų pietų.

Kokia išvada?

Labai paprasta: pusmetį socdemų valdžios sprendimu valstybės biudžeto lėšos buvo naudojamos ne pagal paskirtį siekiant pigaus populizmo.

Blogiausia yra tai, kad tas iššvaistytas lėšas buvo galima panaudoti labai tikslingai. Pavyzdžiui, padidinant pajamų ribą, nuo kurios šeima galėtų pretenduoti į nemokamą maitinimą, nes pagal dabartinę metodiką tokią paramą gauti  yra gana sunku.

Blogai yra ir tai, kad šeimos, galinčios pretenduoti į nemokamą maitinimą, šiandien dar jo niekaip negali gauti, nes tam reikalingos pažymos, kurias bus pradedama išdavinėti tik nuo šiandien… Apie tai naujoji valdžia privalėjo pagalvoti.

Nepaisant to, sprendimas teisingas, ploju abiem rankomis ir dar kartą sakau „ačiū“, kad neverčiate manęs jaustis išlaikytiniu. Nes toks nesu.

Beje, tiems kurie virkauja dėl nemokamo maitinimo reikėtų priminti, kad net sovietmečiu jis buvo mokamas…

(15 balsų, vidurkis: 4,07 iš 5)
Loading...
  • 3rb/sav
    ir ne visada duotus pinigus į mokyklos kasą įnešdavau – kartais ką nors nusipirkdavau. :D bet tuomet pats ir kentėdavau savaitę be maisto…

  • Anonimas

    Aš manau, kad mokslas irgi privalo būti mokamas bent jau simboliškai, nes nemokamas daiktas ir paslaugos yra nevertinami. Su „prieinamu“ mokslu yra lygiai toks pat populizmas kaip ir su pietumis dykai, vistiek sumokame už viską per mokesčius. Pakaktų panašaus ir jau išbandyto principo kaip vaikų darželyje, gal su išlygom nedarbingiems tėvams, kuriems ir taip mokamos pašalpos iš tų pačių mokesčių.

  • Turiu tetą mokykloje, tai reikėjo atvesti poną kirkilą ir kitus balsavusius „už“ ir parodyti kiek maisto eidavo į šiukšlių dėžes.

  • Anonimas

    Išvada-tai kas gi ten populistinė partija?man sakė kad paxistai ir uspaskistai?bet aš tuo nepatikejau.gal ir gerai

  • Anonimas

    Apie bendrus „moterų ir vaikų pietus“ „Politikoje“ kalbėjo ir Aristotelis. Kaip supratau, kaip apie gerą išradimą bendruomenėse. Išties – aš ne prieš, ypač tokioje bendruomenėje kaip mokykla ir ypač tarp pradinukų. Kadangi dabar man sesija, ypač įdėmiai skaitau aristotelininką MacIntyre’ą. Jis apie socialinius santykius ir bendruomenes kalba kaip apie „giving-receiving“ struktūrą, kuri paremta „just generosity“. Davimas nebūtinai turi būti griežtai proporcingas tavo įsiskolinimui, galbūt tu jo net neturi, bet vis tiek duodi. Nes savo klestėjimą bendruomenėje suvoki ir kaip kitų klestėjimą. Šiuo atveju vardan pradinukų bendruomenės klestėjimo :) Taigi aš manau, kad tai yra gėris, bet kitas daiktas – kiek tai gali valstybė sau leisti? Ar tikrai tokia situacija, kad galima tai sau leisti, kai mokytojai ir dėstytojai padorių algų negauna? Ir šia prasme būčiau linkusi su autoriumi sutikti…
    Tik ech, man taip nepatinka tas skirstymas šitas išlaikytinis, o anas – ne…

  • Anonimas

    Esu kitos nuomonės. Manau, kad tas nemokamas maitinimas – socializacijos galimybė: prie stalo visi lygūs ir draugiški. Jei vienas pats moka, kitas – varguolis – nemokamai gauna, demonstruojama socialinė atskirtis. P.Racai, ar įsivaizduoate, kaip tai atrodo rajoniniuose miesteliuose?

    • Anonimas

      Račas save priskiria ryškiai prie ponų, kur gi jam su paprastai žmonėmis lygintis… jis tik su meru leidžiasi į kalbas…

      o jei rimtai, paskutinis sakinys yra nesąmonė. Tarybiniais laikais bent jau aš būdamas pradinukas gaudavau arbatos ir sausainių per didžiąją pertrauką. nepriklausomai nuo to, kiek tėvai uždirbo!

    • Tai gal tada ne tik nemokamą maitinimą, gal ir nemokamą šildymą, nemokamus laikraščius, nemokamą aprangą. Galima ir nemokamai visiems televizorius šaldytuvus, dviračius ir automobilius. O dar būtų galima talonus apsipirkti Vilniaus vartuose ar bent jau City ar Apangos salonuose, papietauti „Čili kaime“, apsilankyti Operos ir baleto teatre bei „Siemens“ arenoje. Būtų tikra socializacija, nes dabar vieni turi, o kiti ne, vieni gali nusipirkti, o kiti – ne. Juk irgi socialinė atskirtis demonstruojama ir ne tik rajoniniuose miesteliuose.

      • Anonimas

        visai ne vietoj šita ironija…. Nes aš pvz., jau neturiu ką vaikui atsakyti į klausimą: kaip valstybė remia savo jauniausius piliečius???? net ir gana simbolinius vaiko pinigus atėmė, nors visoje Europoje jie išliko… nemokamo mokslo aukštojoj irgi nesišviečia, o mokėti turbūt pigiau bus Europoje… tad ir beliks jam pasakyti – mes tu tą lietuvišką pasą, kitoj šaly turėsi geresnes sąlygas, tik anglų kalbą išmok gerai…

      • Anonimas

        Sveikas vaikas – brangus turtas. Gerai maitinamas, gerai mankštinamas, įpratintas higienos pradmenims. Besilavinantis gabumus ir susidomėjimus po pamokų, bei turintis kur ilsėtis vasaromis. Nevengiantis skaityti ir domėtis. Visa tai – viena geriausiu įmanomų investicijų Lietuvai į pačią save. Lietuvai, ne tik susipratusiesiems ir išgalėjusiesiems iš tėvų. Tuo pačiu tai investicija ir į savo socialinę sveikatą, kuri dabar vis yra minima kaip prasčiausia. Pagalvokit, ką ilgainiui reiškia vien tokia lyderystė.

        Juk reiškia labai daug ką. Nuo pakelėse girtai trankomų žmonių iki idiotiškų komentarų ir ziniasklaidos kokybės. Vien pasirūpinimas pamaitinti PRADINUKUS – nedidelis žingsnelis, bet džiaugtis, kad jis žengtas atgal – gryniausias nesusipratimas. Šiandien, sužinojau, pradinukų pietų pertraukos metu valgykla buvo tuščia, tik vienas-kitas vaikas. Gal nesitikime, kad jie nuo to pasimokė geriau?

  • Anonimas

    Aš linkęs pritarti Dzinai – kodėl jau nuo mažų dienų vaikams turi būti akcentuojama nelygiavertiškumas? Gal kompensuojant biudžeto praradimus padoriau būtų apmokestinti tėvus, įvedant progresinį arba NT mokestį

    • Anonimas

      Matote, kai turtingas vaikas pakyla nuos stalo, mestelėjęs paniekinamą žvilgsnį į pasilikusį prie lėkštės išalkusįjį – ar dar begali būti didesnis pažeminimas tam varkšeliui…

      Štai todėl dar anais laikais, nors nebuvo skirtumo tarp ministro vaiko ar šalkalvio, – ir buvo uniforma.

  • Anonimas

    Šį kartą dar pavirkausiu:

    „Praktiškai tai reiškė turtingųjų subsidijavimą visos visuomenės sąskaita.“

    O jums nešautų galvon, kad turtingųjų mokesčių dalies sąskaita subsidijuojama likusi kiek vargingesnė visuomenė? Ir gal gerokai ne po penkis litus perdien, jei imti autoriaus įspūdžiui didinti pasirinktus minėti skaičius.

    Duoti pinigus tiesiai vaikui gali būti tapatu jo gundymui pačiam nuspręsti kas geriau jo sveikatai – karštas maistas ar kvapni kramtuškė ir kokakola.
    Ar tikrai jam jau pakaks ir galėjimo nuspręsti teisingai?

    Sutinku, kad norinčių maitintis reguliavimas galėjo būti lankstesnis – gal močiutė kitam kasdien parūpina cepelinus, ko čia šiukšlynan versti, jei taip būta, bet galimybė vaikui užtikrintai gauti kokybišką maistą yra geras dalykas. Tas pats šaunuolis Jamie Oliveris vienu iš savo svarbių užsiėmimu pasirinko tokį užsiėmimą britiško atžalyno labui. Tai turi būti kuo lengviau prieinama, o kam konkrečiai kiek litukų kainavo – antraeilio blusinėjimosi reikalas.

    Persiklausiau sūnaus apie tai, kiek likdavo nesuvalgyta. Tai eilinė Klaipėdos mokykla, ketvirtokai. Iš 24 klasės vaikų būta poros, kurie valgydavo nenoriai. Dažniausiai mokytoja ir juos ragindavo suvalgyti. Tokios tokelės iš tikrovės pasaulio čia.

  • Anonimas

    Roksas (puskietis kepinys su razinom)ar džiovintų vaisių kompotas (džiovinta slyva visada su kauliuku) kainavo 5 kapeikas, o „vatruška“ (paplotėlis su varške)- berods 8. Nuo „blokadinės“ sriubos už 20 kapeikų nuolat sukdavo vidurius. Tokie mano prisiminimai apie mokyklinį maistą (praėjus 40+ metų). Mano vaikai suaugę, todėl neturiu supratimo apie dabartinį mokyklinį maitinimą, tačiau ne vienas pažįstamas juo piktinasi. Susidariau įspūdį, kad mokyklinio maitinimo kokybė priklauso tik nuo mokymo įstaigos vadovo principingumo ir sąžiningumo bei sugebėjimo „pramušti“ pakankamą ir savalaikį finansavimą iš steigėjų (dažniausiai – savivaldybių).
    Apie nemokamo pradinukų maitinimo socialinio teisingmo aspektą, matyt, galima diskutuoti iki užkimimo, bet vis viena nerasime aukso vidurio. „Plaukiojant“ visuomenės ekonominės gerovės lygiui (ypač dabartinio ekonominio sąstigio laikmečiu), socialiai remtinųjų nustatymo kriterijai neretai priklauso nuo rūpintojų išdidumo, negu nuo realių jų pajamų (arba tiksliau pajamų dalies, likusios nuo įsipareigojimų kreditoriams).
    Mane glumina biurokratinė raizgalynė, susijusi su įvairiausių pažymų rankiojimu, kuomet Sodros ir VMI duomenų bazėse yra visa reikalinga informacija apie kiekvieną dirbantį arba pajamas (be abejonės – legalias) gaunantį asmenį. Tereikia tuos duomenis perduoti atitinkamoms tarnyboms, kaip numatyta viešojo administravimo įstatyme (paslaptingasis vieno langelio principas)… Tačiau konstitucinė nuostata „Valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ iki Lietuvoje vis dar yra siekiamybė…
    Taigi, prisiminus konservatorių deklaruotą rūpinimąsi šeima ir vaikais, jųjų kontroliuojama Socialinės apsaugos ministerija turėtų nukreipti atidesnį žvilgsnį į atžalų remtinumo nustatymo kriterijus ir realią pagalbą neišgalintiems.
    Jeigu tai įvyks, aš taip pat jiems liaupsinančiai paplosiu „griausmingais aplodismentais“…

  • Anonimas

    „Mano vaikai suaugę, todėl neturiu supratimo apie dabartinį mokyklinį maitinimą, tačiau ne vienas pažįstamas juo piktinasi.“ – užeinu ton pačion mokyklon pavalgyti. Ne restoranas, bet labai normalus valgyklinis maistas. Lengvesnio pobūdžio ir sudeginamas sparčiau, tačiau ir kaina labai nesikandžioja.

  • Anonimas

    gerai vakar Klivečka pasakė (ne pažodžiui): vietoj to, kad iš lietuvišką alu beskoniu brudu pavertusių skandinavų aludarių pasimtų 600 mln. (ne tegul ir 200 mln.), naujoji valdžia geriau iš vaikų atima 30 mln.

    Tegyvuoja konservų šeimos politika!

  • Anonimas

    Aš siūliau eiti nuosekliai:
    Pirmas žingsnis – paaiškinti mokytojams apie ne sveikos mitybos reikšmę žmogui, Tautai.
    Lygiagrečiai tą patį paaiškinti savivaldybėms – limuzinai palaukti turėtų…
    Antras žingsnis – konkursai maisto pirkimui. Niekas dorai neišaiškino mokyklų vadovams, kad Viešųjų pirkimų įstatymas neįpareigojo pirkti pigiausių produktų (nuodingo maisto). Prieš penketą metų, kai viena darželio vedėja pasakė sau (ir man prasitarė) – daugiau negaliu nenuodysiu vaikų, tiekėjas panaudojo saldainio ir bizūno metodą (žinoma, nepapirko ir neišgąsdino), bet toliau ji buvo bejėgė – nes tai savivaldos klausimas, o ne vieno doraus žmogiuko.
    Trečia. Gerai, tuo metų pinigų neturėjo kur dėti – remontavo m-jas dėdami po 100 mln. Lt ir t.t. ir pan. (milijardai buvo švaistomi atsiraitojus rankoves) – na mestelėjo. Bet koks stresas buvo kai kuriose mokyklose – patalpos, indai ir t.t.
    Bet čia baikės, tų indų šiandien kiek tik nori…
    Ar ne geriau būtų buvę, kaip siūlėme, vaikus maitinti sveikai.
    Nosį Vilniui nušluostė Panevėžio raj. Naujamiestis, pasišovęs lopšelinikus, darželinukus, moksleivius maitinti ekologišku maistu – padėjo, žinoma, dori tuo klausimu savivaldybės vadovai.
    Pradėjo nuo išgalių – ekologiškų morkų sulčių.
    Reikia prisiminti, kad į lopšelį – darželį iš 16 vaikų atėjo tik 1 sveikas (ir kaime tradicijos reikia žinoti – jei tėvai turi kapeiką ir nori pasirodyti viešai, kad myli savo mažylį… juk perka būdavo kokakolą (juk JE Prezidentas rodo pavyzdį, kaip kitaip) ir čipsiukus…
    Praėjo metai ir vaikai sako akyse kiti – mažiau nervingi ir pan.
    Taigi, vaistų kompensavimui vis reikia ir reikia dvigubinti kas met iš biudžeto – žvelkime giliau, mielieji.
    Pagaliau pats brangiausias maistas – pigusis (nuodai, kuriai Jūsų maitinate savo atžalas – netikiu, kad jie yra gimę sveiki (ne išsigimę), nes jau Jūs „rijote“ nuodus, tie kurie augote pastaraisiais metais… po 1990 m.)

  • Anonimas

    „…naujoji valdžia geriau iš vaikų atima 30 mln…“
    Žinoma, jų nereikia atimti.

    Juk net po karo vaikus mokino, visuose Lietuvos pakraščiuose, kurie iki karo buvo pasmerkti būti beraščiais (cituoju vieną iš Ignalinos raj, kurios biedniokų šeima visus vaikus išmokinslino – baigė universitetus, pagal dabartinę gradaciją kalbant, kurie pagal prieškario madas būtų palikti beraščiais…).
    Po karo ir Trakų pilį atstatė ir Gedimino ir kiekviename kaime kultūros namus ir t.t. pastatė, visus norinčius kaimiečius vežiojo į teatrus ir pan.
    O dabar lietuviški degradai – verkia, jei kažkas ėmėsi valstybės simbolį atstatyti (tuo metu, kai automobilis jau nereikalingas dėl kamščių tarp Vilniaus ir Kauno, jau nekalbu apie Vilnių – čia jis man jau alergija susargsino, aš į jį kreiva akimi negaliu net žvilgtelti…), kai Lenkija tai padarė tūkstantį kartų didesniame plote pokaryje… galėčiau primušti kiekvieną pasitaikiusį po ranka šitokį lietuvišką degradą, jei tik įstatymas leistų…

    Bet tuos 30 milijonų nereikia naudoti vaikų nuodijimui, kaip dabar. Juos reikia palikti, bet ne nuodijimui… bet ir tėvai neturėtų save įvaryti į bepinigę, su tais kreditais, dėl ko neatsispyrė, o dabar nuodija savo atžalas, tikrąja prasme pasinaudodami labdaringais nuodais…

  • keli pastebėjimai,
    Aristotelio laikų bendruomenės, visi draugiškai nepaisant turtinės padėties susėdę prie stalų – puiku, gal kur kaime, mažame miestely, bet ne didmiesčio mokykloje su 1800-2500 mokinių. Kad pamaitinti pirmąją partiją pietauti pradedama po 2-jų pamokų, apie 10 val. Ar kuris nors norėtumėte pietauti 10 val.? Faktiškai prie mokyklų turi stovėti traukinių cisternos, konteineriai nepanaudotam, išmestam apkramtytam maistui. Jei virtuvės darbuotojos dirbti atvažiavusios iš rajonų namuose laiko kiaulių fermą, tai dar pusė bėdos, maistas kažkokiu būdu sunaudojamas …

    o jei rimtai, tai keista, kad žurnalistai taip smulkinasi. Už viską reikia mokėti, jokių nuolaidų, visus akcizus suvienodinti, įvesti progresinius, NT mokesčius. Išimtis kultūrai, kultūrinei spaudai ir renginiams, gal dar viena kita panašaus pobūdžio išimtis. Ketinimas, svarstymas apmokestinti individualius automobilius – klaida. Lietuviai – automobilininkų tauta, kils revoliucija, negalima.

  • Anonimas

    >>> Lietuviai – automobilininkų tauta, kils revoliucija, negalima.

    :))))) Sitas tai geras argumentas, 10 balu :))))

  • Anonimas

    Dabar apie sabotažą.

    Jau esu sakęs, kad PVM 1 proc. pakėlimas ir praktiškai smulkmena su siautėjančiu antkainiu prekybos centruose.

    Ir štai pavyzdys, – dabar palyginau kiek procentų pabrango ekologiškas jogurtas, po sausio 1 d.. Pasirodo virš 8 proc.
    Ar tai nėra sabotažas. Ar tai nėra panikos sukėlimo akcija.
    Aš tai net nemačiau to skirtumo (žmona pamatė) – man sveikai mitybai kaina nėra svarbi (aš ieškaus ne kainos rodiklio, o kokybės…).
    Bet mūsų panikieriai, kuriems kas kita svarbu – ar ne supanikuos.

    Tad manau jiems tai ir skirta – Lietuvoje gal kartais pradėjo jau veikti paniką siekiantis sukelti eskadronas… nes priešas gerai žino, panika visagalė (karo metu panikierius net likviduodavo – ir žinojo ką daro).

    • Anonimas

      Iš karto ir atsiprašau – ekologiško pieno PVM sumažėjo ne 1, bet 13 proc.
      Bet visvien, – kai buvo įvedamas lengvatinis PVM (vietoje 18 – 5 proc.), tuomet to nepajuto nei ūkininkas (tiksliau už pieną gavo 1 ct. daugiau), nei vartotojas. O va, kai atgal sugrįžta su PVM, vartotojas iš karto pajuto… na dabar reikia dar ir skaitliukų… ar nebus taip, kad iš abejų pusių pasinaudos (ir superkant ir parduodant).
      Na bet biskį atlėgo… visgi sabotažo nėra, ačiū Dievui…

    • Anonimas

      Gerb. A.G. Jūsų išsakytas pavyzdys dėl antkainio ekologiškam jogurtui nėra teisingas.. Pagal iki 2009.01.01 galiojusio PVMĮ 19 str. ekologiškiems maisto produktams galiojo lengvatinis 5 procentų PVM tarifas, todėl ekologiškas jogurtas nuo sausio pirmos, deja, turėjo brangti ne 1 procentiniu punktu…

  • Anonimas

    Kas dėl Prezidento- gėda,kai reklamuojama ne kokia gira,o CacaCaca…tikras š****. O ą reklamuoja naujasis JAV prezidentas Obama ir visų „nemylimas“- Putinas?Būtų įdomu sužinoti?
    Kažkam yra naudinga,kai perkame vaistus.Žinoma- „vaistininkams“(farmacininkams).
    O ar žinome,kokius vaistus perkame?Ne.Užtenka paskaityti info lapelį ir visiškai nesinori gydytis,nes jei išgeri nuo galvos skausmo, pakenki: kepenims,inkstams,sveikam protui ir kt.
    O kas apie nemokamą maistą:
    Tiems,kurie gaudavo nemokamą maitinimą- būdavo gėda.
    Nenorėdavo išsiskirti iš kitų.Ir tai FAKTAS. Pažystu daug žmonių (klasiokų),kurie jį valgydavo ir tikrai nelabai jiems patikdavo,bet,…kai duoda imk,kai muša- bėk(arba- duok atgal,čia kaip ir kam pagal“skonį).
    Šias lėšas geriau skirtų psichologų samdymui,kurie dėstytų paskaitas nuo mažiausių iki tų,kuriems dar ne „dzin“ į žmogų,kuris nori pasakyti jų blogybes. VERSTŲ žinoti MOKSLEIVIŲ PAREIGAS MOKYKLOJE IR UŽ JOS RIBŲ, nes nedauguma vaikų nori ir žino jas…Žino tik tai,kad jiems rūpi ne pareigos,o ką įstatymas draudžia daryti Jų atžvilgiu. Kiekvienoje mokykloje, prie paradinių durų ir ant kiekvienos klasės durų,turi kaboti moksleivių „instruktažas“,kas jis ir ką jis privalo. Visos pereigos išmokstamos- MINTINAI.Ir tai įtraukiama į bendrą elgesio pažymį.
    Auklėjimas prasideda nuo tėvų ir tęsiasi mokyklos pagalba…Tad, pradėkim nuo mažiausiųjų.O tėveliai,kurie, yra kartais ir per daug abejingi,prisidėtų.
    O kas liečia vargingas šeimas…Čia ir ginčytinas „reikalas“…Reikia žinoti,kurios šeimos iš ties dirba „prastus“ darbus ir tikrai verti gauti paramą, o ne laisva ranka ją dalinti…Pijokams,tinginiams,..kuriems yra lengviau „prisidaryti“, o paskum,lai rūpinasi kiti, t.y.- MES-VALSTYBĖ.
    Kaip pvz. geras ir senas Kazlo papasakotas anekdotas:

    sūnus:

    – Tėveli,kodėl mano bendraamžiai: devintokai,dešimtokai, o aš vis kaip pirmokas,- taip pirmokas?

    tėvas sako:

    – Nenervuok. Gerk. Tavo eilė…

    ( http://www.youtube.com/watch?v=IZw_AabGG7Y )

    Ką užsiauginam, tą, ir turim. Daug kas priklauso nuo tėvų…ir net požiūris į nemokamą maistą.

    • Anonimas

      „Tiems,kurie gaudavo nemokamą maitinimą- būdavo gėda. Nenorėdavo išsiskirti iš kitų.Ir tai FAKTAS. Pažystu daug žmonių (klasiokų),kurie jį valgydavo ir tikrai nelabai jiems patikdavo,bet,…kai duoda imk,kai muša- bėk(arba- duok atgal,čia kaip ir kam pagal”skonį).“ – nerijau, ar teisingai supranti, kad šiuo metu dalis vaikų kaip tik ir grįžta į įteisintų vargšiukų-išskirtinukų kategoriją, tik geroji valstybė jais dar, khm, nerado laiko deramai pasirūpinti, tad jie tuo tarpu ir visai nevalgę? Pastaruoju metu bent tarp pradinukų tokio išskyrimo buvo atsisakyta, visiems siūlyta pavalgyti.

  • Anonimas

    Skaitytojui. Jūs teisus – 9:25 val. komentare pasitaisiau (jis virš Jūsų komentaro).

    • Anonimas

      Taip :) ir kadangi aš savo komentarą rašiau ilgiau nei minutę (rašydamas pasižiūrėjau į įstatymą), gavosi kaip gavosi :) Kaip tas pats Kazlas pasakytų „Būva prablėma ir prablėmos nėra“ :)

      • Anonimas

        Čia man gėda, nes tą reikalą gerai žinau, bet kai pamačiau tokį skirtumą net ne PVM, o netgi kainoje – akys aptemo iš pykčio (esu tamsiaplaukis…).

  • Anonimas

    auksinis kardas

    Suprantu,bet nesutinku,kad gryžta į išskirtinukų. Aiškiai parašiau,kokios šeimos jas turi gauti,o kurios- ne.
    suprantama,kad vargšas ir tas,kurio tėvai „blaivios“ dienos nemato,bet tam yra, tam tikros institucijos,kad jais pasirūpintų. Prieglauda nėra geras dalykas ar išeitis,bet…
    klasiokai,kurie gaudavo nemokamą maitinimą,niekad nelaikė savęs- išskirtiniasi…jie gėdydavosi.
    aiškiai parašiau,kad geraius samdyti psichologus,kurie galėtų paaiškinti moksleiviams ir pasistengti,kad jie tai suprastų: „tas ar anas“ maistas- negerai. „Šitas“- geriau(be reklamos).
    Kad nemokamas maitininams nėra tik „išskirtinukų“ reikalas ir pan.
    Ar nors viena mokykla GERĄ turi psichologą?
    Negirdėjau.

    • Anonimas

      Išskirtinukai, juos taip ir vadina – „tie vargšiukai“. Aišku, kad jiems dėl to gėda, jie jau auga nešdami šitą išskirtinumo savęs suvokime, menkume naštą. Ir, manyčiau, šis socialinis išskirtumas dar sugrįš vėliau bumerangu. Čia psichologui kompensuoti darbo bus daugiau, nei kuri mokykla sugebės tai apmokėti.

      Kaip galima TIKĖTIS gero psichologo, mainais nesiūlant gero atlygio? O apie mokyklos darbuotojų apmokėjimo gerumą šiek tiek gal jau ir numanom?

  • Anonimas

    Šis A. Račo tekstas galėtų tapti geriausia rekomendacija jei jis sugalvotų vietoj Šimašiaus tapti LLRI prezidentu. Absoliučiai liberali, dešinioji pozicija, kuriai aš irgi visiškai pritariu. Jei tėvai gali susimokėti, maitinti vaikus nemokamai yra nusikaltimas. Aš ne ponas, bet už savo vaikų maitinimą galiu susimokėti. Geriau valstybė tegul pagerina maitinimą tiems, kurie to padaryti negali, pvz vaikų namams ir t.t.
    Dėl PVM. Seniai žinoma, kad lengvatos nepadaro prekių pigesnių. Jos leidžia uždirbti daugiau gamintojams ir prekybininkams. Man atrodo Raimondas Kuodis netgti delfyje buvo straipsnių paskelbęs šia tema.
    Taigi, šiuo tekstu A. Račas įrodė, kad jis yra dešiniųjų pažiūrų žmogus ir visi tie kaltinimai, kad jis yra paksistas ir t.t. yra nesamonė. Beje, Artūrai, gal galite pakomentuoti LLRI šizofrenišką laikyseną, kai iš vienos pusės, jų atstovas R. Šimašius yra vyriausybės narys, o iš kitos pusės Vainienė kritikuoja vyriausybės programą griežčiau už bet kokį socialdemokratą? Kaip tai suprasti?
    Ir dar (visiems), kada Adamkus reklamavo kokakolą? Iš tikro buvo toks atvejis?

  • Anonimas

    Kaip gryš ir vartojimas(reklama) KakaKoko gėrimo- bumerengu: nutukimas, skrandžių ligos ir pan. Kiek, „mitų griovėjai“ per „Discovery chanel“ bandė paneigti,kai kuriuos mitus,bet manęs neįtikino, kad ji neėda emalės(pats tuom įsitikinau- atsigėriau ir pirekinių dantų emalė „nutekėjo“ ir gavosi aštrus trugdis mano liežuviui) ir pan.
    Gerą psichologą paskirtų švietimo ministerija,kuriai priklauso įstaiga- mokyklos teikimu, bet atlyginimą mokėtų ministerija(o ne iš mokyklos biudžeto),o pedagogas atskaitingas mokyklai- direktoriai(-ui), pavaduotojai(-ui).
    Ir,žinoma,yra daug niuansų,kas ir kaip…

  • Anonimas

    Nerijau,
    Lietuvoje kas nors ruošia gerus psichologus? Negirdėjau.

  • Anonimas

    prezidentas „netiesiogiai“ susijęs su reklama ir dar „amerikoniška“.
    Tiesiogiai susijusi jo žmona, o kas ji?
    Prezidentienė.
    Jie visada per Tv „palydėdavo“ „Kalėdų karavaną“, gaila,kad ne Lietuvišką…
    Kas yra šeimos- tas bendra,tai galioja ir Adamkienei su savo „A.Adamkienės fondu“…
    Dėja.
    O gal Adamkus net nežino: ką sukūrė/įkūrė jo žmona?
    Būtų keista..?

  • Anonimas

    Valentinui

    Jūs gal galėtumėt?Aš tai ne.
    Turiu bendrą supratimą apie psichologiją, bet tapti psichologui- ne mano „nosiai“.
    Jei nėra,tai reikia nišą užpildyti.
    Yra buhalterio kursai- keli mėn. ir tu jau skaičiuoji pinigėlius.
    Būtų psichologo kursai.

    Ar buhalterija mažiau svarbesnė,kad ją išmokti pakanka tik keletas mėn.,nei psichologija?
    Uspaskicho pavyzdys,tai parodė :)

    • Anonimas

      Nerijau, buhalterijos kursuose gaunami jos pradmenys. Ar pats žinai, ką reiškia būti gerbtinu buhalteriu, kad taip narsiai čiumpi tuos pavyzdžius? Kai kokybė kompensuojama kiekiu gaunama ne kažkas, patarčiau judėti atsargiau.

  • Anonimas

    Lengva ranka gali parašyti įrašą, kai savo vaikui gali duoti po 20 tinę kasdieną, bet patikėk, yra ir kitokių. Daug problemų kyla vien dėl to Lietuvoj, kad politikai, gyvena visiškai kitoj plotmėj nei dauguma gyventojų, Račai, tu irgi.

    • Mielas, Vytai, negaliu aš savo visiems trims vaikams duoti kasdien po 20-inę, ir net turbūt jei galėčiau neduočiau… Ir žinau, kad Lietuvoje yra daug gyvenančių blogiau nei aš. Todėl ir noriu, kad man nemokamų pietų niekas nedalintų, o tuos pinigus atiduotų tiems, kuriems jų labiau reikia. Nejaugi taip sunku suprasti, ką bandau pasakyti. Ar tiesiog nenorit?

  • Anonimas

    Sakyčiau, jog geriausiai apie nemokamus pietus pakalbėjo mūsų naujas šaunusis finansų ministeris, atsakydamas į klausimą kiek pinigėlių bus sutaupyta panaikinant nemokamus pietus, – „Beveik nieko, bet solidarumas turi būti“ (citata nėra visiškai tiksli, bet esmė nepakeista). Va teip vat valdžia apie savo sprendimą kalbą ir nėfig čia jiems ploti. Nes ne iš proto tai daro, o dėl solidarumo. Seimačlieniai algas didinasi solidariai (pozicija ir opozicija kartu), o vaikigaliai galės mokėt solidariai (ubagai ar turčiai).

    P.S. Ale Artūrui pozityvaus požiūrio tai pavydžiu :) Man tik dėjaskersistinis požiūris gaunasi. Ir tai tik geriausiu atveju :)

  • Anonimas

    Žinau,jei kalbu…Gavau ir aš tuos pradmenis(bet nedirbu,nors ir daugaiu išmanau už savo firmos buhalterę- bent,jau įstatymiškai). Nekalbu to,ko nenumanau ar nežinau. Viskam jaučiu ribas.
    (o Jūs ne usaskich gerbėjas,kad taip užsipuolėte?Kyla įtarimų,kad „užmyniau ant nuospaudos“?)

    Daug kas priklasuo nuo pradmenų suteikėjo ir jo klausytojo/užsirašinėtojo. Tai galioja visose sferose.
    Yra pedagogų tobulinimosi kursai,kurie vyksta kiekvieną pavasarį. Galėtų būti ir psichologų.
    Tobulumui ribų nėra.
    Jei kalbėčiau apie buhalterius ir apie jų kompetenciją,tai galėčiau daug argumentuoti ir dėja,.. ne jų naudai(turiu keletą „bjaurių“ pvz. apie „kompetentingus“,kurie šį darbą dirba jau daugelį metų ir kurie nuteikinėja ir įrodinėja taip,kaip jiems patogiau,nors įstatyme parašyta kitaip.Kai jiems,tai bandai paaiškinti ir įrodyti,tai, jie pasiūlo „atsisėsti“ į Jų vietą arba įžeidžiančiai pasako: esi „paprastas“ darbuotojas ir ne tau mokyti/žinoti).
    Gėda.Tikra gėda…

    Valentinai
    Jūs uždavinėjate klausimus,bet nieko nekomentuojate?Keista strategija. Jau pavargau „atsimušinėti“.
    Siūlykit savo variantus arba tobulinkite.

  • Anonimas

    Nerijau, nelabai įtikinai, ant nuospaudos neužmynei. Manau, kad šiek tiek suprantu buhalterių darbą – kai kuriems jį suteikdavau, kartais ir geranoriškai padėdavau klystant, bei sulaukdavau už tai (geranoriškumą) padėkos po ilgo laiko, su kitais dirbau ranka rankon, dar kiti – gerbiami savo darbo profesionalai giminėje. Turėtų pakakti supratimui, kad kalba apie kelių mėnesių kursus verta nieko. Jiems visą laiką tenka mokytis, prisitaikyti prie pokyčių, aibės reglamentavimų ir kurti iš chaoso tvarką, tai daryti gana kūrybiškai, tai normalu. Pasikartosiu – vien šnekumo kiekiai nieko gero nelemia. Ir ties tuo taip pat baigsiu.

  • Anonimas

    Viskas 100% taip,nera apie ka ir diskutuoti,nebent viena mazyti bet…Jei,tarkim prarasciau darba,pajamas ir etc. kazkaip nelengva butu perzengti dar viena barjera ir eit pas epizodiskai pazistamas mokytojas nemokamu pietu sunui „uzsakineti“…

  • Anonimas

    Et, gerbiamas Artūrai,
    Dėl kai kurių (daugumos) aspektų, kartais norėčiau, jog p. Kirkilo Vyriausybė būtų tik slogus sapnas..

  • Anonimas

    Nerijau,
    Atsiprašau, kad tenka nuo manęs atsimušinėti. Tiesiog kol kas turiu ribotą priėjimą prie tinklo.
    Dėl psichologų. Norėjau pasakyti, kad Lietuvoje psichologai yra viena iš tų specialybių, kurios mokomos paviršutiniškai. Askritai visas aukštųjų mokyklų specialybes galima suskirstyti į fundamentalias ir paprastas. Fundamentalios tai tos, kur tu turi iš tikro mokytis daug metų, kad pasiekti atitinkmą profesionalumo lygį. Pvz medicina, teisė, inžinierija ir t.t. Kitos profesijos yra tokios, kad pasiskaitei knygutę ir gali dirbti. Pvz. marketingo vadyba, socialinis darbas, vadyba, muitinių valdymas ir t.t. Nesakau, kad taip yra gerai, bet tiesiog taip yra. Problema tame, kad Lietuvoje psichologai ruošiami pagal antrą tipą – biski froido, biski adlerio, biski dar kažko, padarai kokį sufabrikuotą diplominį darbą „tyrimą“ kurio imtis 20 ir kur apklausi gimines, bendradarbius ir pazistamus ir štai turi psichologo diplomą. Kai toks „psichologas“ ateina dirbti į mokyklą ar į darželį, jis yra ne daugiau pshichologas nei jūs ar aš. Tiesiog vadovaujasi sveiku protu taip kaip jam atrodo.
    O turėtų būti atvirkščiai psichologai privalo būti ruošiami kaip medikai.

  • Anonimas

    Aš mokykloje gaudavau nemokamą maistą nes buvau iš daugiavaikės šeimos ir pagal tuomet galiojančius įstatymus mano tėvams prikalusė tokia priviligeja, man del to išskirtinumo nebuvo gėda ir kaip matote negėda ir dabar prisipažinti. Klaidingai galvojat, kad socialiai remtinos šeimos yra kopleksuotos ir pergyvena del išskirtinumo, tai tik dar vienas steriotipas.

  • As taip pat mokykloje gaudavau nemokama maitinima nes mama mane augino viena. Pradineje mokykloje tai visi pietus valgydavom kartu, tie kas gauna nemokama maitinima ir tie kuriu teveliai susimokejo nebuvo jokio atskyrimo. O va vidurineje tai kiek pamenu aukletoja atlekdavo gerkle paleidus pranesdavo kad visi kas su nemokamu maitinumu bekit valgyt, tai kazkaip nemalonu budavo :)) o kiek veliau jau gaudavom talonelius tam tikros pinigu sumos vertes, tai su jais isirinkdavom ka norim :) Visai nebuvo geda, ir niekas niekada nesijuoke tarp vaiku ir jokio isskirtinumo nebuvo.

  • Anonimas

    Beje, šiandien su vaiko klase buvau ekskursijoj Seime…

    tai pastebėjau du įdomius aspektus:

    1/ visi susirinko lygiai 11 val., kaip buvo žadėta. Klapčiukas iš viešųjų ryšių skyriaus atėjo po 10 minučių, vaikai turėjo laukti…

    smulkmena, bet iš maždaug 30 ekskursijų (visose tikrai nebuvau), kuriose vaikai per trejus metus buvo, pasak mokytojos, tai buvo pirmas atvejis, kai niekas nepasitiko…

    Bet tai tikrai smulkmena, per tą laiką belankstantys vaikai nespėjo nieko sulaužyti:)

    2/ kai vaikai paklausė, kiek Seimo narys uždirba, buvo pradėti kabinti makaronai…kiek jie sumoka mokesčių, kaip sunkiai dirba nereglamentuojant darbo valandų…

    P.S. turbūt labiausia vaikams buvo įdomu posėdžių salėje surasti Antano kedę :)

    sorry už OT… kitąkart rašysiu savo bloge

  • Anonimas

    Valentinai

    aš tik pasiūliau vieną iš daugelio sprendimo būdų.Jei jis kritinis ir kritiškas daugumai,tai jo nieka ir nepriims.Galima tobulinti ir šį variantą ir daugelį kitų.
    Apie buhalterius nenorėjau nieko bloga pasakyti.Tik pasakiau,kad ir buhalterijos „asai“,kartais būna ne asai.
    Jei Jūs šį darbą dirbote nuoširdžiai ir sąžiningai- šaunu. Daugiau tokių žmonių mūsų žemelėje.
    :)

  • Anonimas

    Keista po „Versiju“ laidos, kurioje nuskambejo Jusu p. Arturai prisipazinimas apie socialdemokratines paziuras skaityti tokius komentarus apie nemokama maitinima. Kazkodel man atrodo, kad toks poziuris i nemokama maitinima kyla is paties stereotipinio mastymo,kad gaudamas nemokamus pietus Jusu vaikas yra islaikytinis. Bet gaudamas nemokamas svietimo paslaugas, juk nebegate ieskoti galimybes uz ji susimoketi, ar ne? Jeigu nemokamas maitinimas mokykloje taptu norma, nei Jums, nei Jusu vaikams nereiketu jaustis islaikytiniais, o daugumai vaiku, kurie negali sau leisti susimoketi uz normalius pietus ir turi pereiti zeminancias proceduras, kad gautu nemokamus pietus nereiketu jaustis „kitokiais“ negu dauguma. Deja, toks maitinimas jau nebetaps norma deka naujosios konservatoriu seimos politikos igyvendinimo priemoniu plano priemimo.

    • Miela Milda, tikriausiai ne visiškai supratote, ką norėjau pasakyti. Mano pagrindinė mintis buvo ta, kad pinigai, kurie buvo skiriami mano dukters nemokamam maitinimui yra atimami iš kitų žmonių, kuriesm to labiau reikia nei man. Tai yra, aš esu prieš tai, kad neturtingųjų sąskaita būtų remiami turtingesni. Ir nereikia kalbėti apie vaikus ir kazkokias zeminancia procedūras – vaikams visiškai nesvarbu, ar jie valgo mokamai ar ne. Tai tėvų problema.

  • Anonimas

    Esu trijų vaikų mama. Visi trys mokyklinukai. Esame sociali daugiavaikė šeima (nors etiketes klijuoja visi, kas tik netingi) – išsilavinę, užimantys normalias pareigas, uždirbantys :). Išsilaikome ir be pašalpų, nors nemokamas maitinimas buvo gerai … Sutinku, kad turi būti skiriama pagal poreikius. Svarbu, kad tuos, kuriems labiau reikia, pasiektų pinigai, ne kur nors pakeliui nugaruotų :). O dėl to ar gėda, ar ne būti maitinamu nemokamai: tik bendro požiūrio šeimoje dalykas. Jei man negėda būti daugiavaike mama ir, jeigu aš normalias vertybes ir bendrą supratimą duodu savo vaikams, tai nieko tokio, jei mano vaikai valgys nemokamai ar rengsis ne vardiniais drabužiais. Atsiprašau, jei per tirštai matau pasaulį, bet man atrodo, kad mes tokia tauta nei duoti, nei priimti nebemokam. Padėti artimui lyg ir nepatogu. Priimti pagalbos taip pat nemokam.

    • Miela, renata, mūsų šeimoje taip pat trys vaikai, tiesa, ne visi mokyklinukai. Manome, kad esame pakankamai socialūs…:)
      Ir jei ką, tai mūsų pirmasis (prieš daugelį metų) berods yra gavęs ir nemokamo maitinimo, nes tada taip išėjo pagal pajamas. Ir visai nebuvo gėda.

  • Anonimas

    Mielas Artūrai, dėkui už atsakymą, vis dėlto pasilieku prie savo nuomonės, kad mokykloje neturėtų būti sudaromos sąlygos socialinei diferenciacijai. (palaikyčiau ir visuotinai privalomą uniformų sugrąžinimą). Už tą nemokamą maitinimą, kurį valstybė skiria, mes visi sumokame mokėdami mokesčius, kaip, beje, ir už mokslą, gydymą ir pan. Tad gal iš tiesų, reikia išmokti priimti, kaip siūlo Renata?
    Beje, aš taip pat auginu tris vaikus, o pati esu iš gausios šeimos ir savo laiku išgyvenau ne vieną nemalonią dėl to situaciją mokykloje (dėl mokytojų) ir tarp bendraamžių. Tad šiuo atveju remiuosi ir savo patirtimi, sutinku, kad suaugę kartais „persūdo“, bet patikėkite vaikai moka būti itin žiaurūs savo draugams. Dabar gi priverstinis tėvų vaikščiojimas su pažymomis ir bandymai įrodyti savo pajamas bei gauti nemokamą maitinimą mus vėl grąžina į seniai praėjusius laikus, kaip ir beje, procedūros vaiko pinigams gauti, bet čia jau kita tema. Beje, būtų įdomu sužinoti Jūsų nuomonę ir šiuo klausimu.
    Sėkmės.

  • Iš kai kurių komentarų matyti, kaip kai kurie žmonės yra pripratinti būti išlaikytiniais. Tai jau tampa norma, panašiai, kaip pasisavinti nevietoje paliktą daiktą ar autoritetu laikyti vagiantį ir leidžiantį vogti kitiems. Labai gaila. Dar pora dešimtmečių socialdemokratkonservat valdymo ir tapsim išlaikytinių, verkiančių dėl nemokamo dešrigalio tauta. Visiškai pritariu ir palaikau A.Račą šį kartą.

  • A.Racai[gerb.jums netinka],argi esat toks mazaziuris,kad savo straipsniu parodote zurnalistini neisprusima,bukuma.Argi jums neaisku,kad visos seimos dabar yra soc.remtinos.Gauna 50lt.daugiau negu priklauso isrupinti vaikui nemokama maitinima ir jus jau ta seima vadinate “turtinga“.Mokesciai kokie dideli,mesos kainos pakilo 14%,o jeigu dar seima pasiemus buto paskola…..Pagal jus tokia seima isgali dar dviem vaikams pietums duoti 8-10lt.Padaudinkit is 20dienu ir tada skaiciuokit,rusiuokit zmones i turtingus ir ubagus.
    VISOS SEIMOS ANT SKURDO RIBOS.
    PROTAUKIT,RACAI!

  • Anonimas

    nesu nei uz nei pries, bet zinau kad pries vaikus gimdant reikia galvoti ar pajegsi juos ismaitnti o neatvirksciai, buna isimciu kai veliau prarandamas darbas ar panasiai, bet ne tiek kiek dabar kai turi po 5 vaikus ir gyvena is pasalpu nei vienas is tevu darbo neturedamas, tokiu seimu nekyla noras ir remti, nes sunki ir neaiski tu vaiku ateitis.( vaikus aprupinti reikia visu 100% tevams nei lito)