Citata #399 Bloggeris Mantas apie darbą

Darbas atima iš tavęs šeimą, draugus, svajones, gyvenimą. Mainais už tai duoda pinigų. Pinigų tam, ką atima. Paradoksalu, bet, kuo daugiau atima, tuo daugiau duoda. Tad stengiesi tam, kas liko, suteikti kokybės, komforto – už tai reikia mokėti. Daugiau ir daugiau. O lieka vis mažiau… mažiau žmogaus, daugiau darbo.

Grafomano užrašai

(4 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)
Loading...
  • aušra maldeikienė

    Labai pritariu Mantui. Bet galva duota, kad balansuotum. Ekonomika sako aiškiai — gauti reiškia prarasti. Pagrindinė tezė, atverianti bet kurį vadovėlį.

    • Fredis*

      Iki šiol valdybų ir stebėtojų tarybų nariai pasitelkę lobistus balansavo nuostabiai, praradimai – minimalūs, tik 15 proc.. Gerai dirbo galvos. Tie, kurie aiškino, jog ezistuoja dvigubi standartai – nebuvo teisūs. Beveik viską lemia žmogaus protas – tuomet darbas neatims svajonių, šeimos, draugų ir dar turėsi laiko parašyti komentarą į racas.lt

      • suomis

        Pasakė, Ostapas Benderis.

  • Valentinas

    „Darbas atima iš tavęs šeimą, draugus, svajones, gyvenimą.“ Šlamštas. Tezę reiktų perrašyti taip: „Darbas tau duoda šeimą, draugus, svajones, gyvenimą“.

    • Smokas

      čia apie všį „Gyvenimas džiaugsme“ direktoriaus darbą ?

  • Valentinas

    Darbas yra viena iš veiklų, kurioje žmogus realizuoja savo mintis, svajones ir įprasmina gyvenimą. Jei jam to nepavyksta, tai reiktų sakyti, ne, kad darbas trukdo gyventi, o, kad gyvenimas nenusisekė, nes dirbi nemėgstamą darbą. Kai kuriems taip ir nutinka, tačiau yra nemažai ir tokių, kurie dirba svajonių darbą ir būtent to darbo dėka, jie yra tokie kokie yra, ir būtent dėl to kokie jie yra, jie turi draugus, šeimą ir apskritai savo gyvenimą. Ar daug tokių yra? Gal ir nedaug, tačiau Račas ir Maldeikienė galėtų būti pavyzdžiais atvejų kai darbas ir yra gyvenimas. Juk niekam neateitų į galvą tvirtinti, kad šie du iškilūs žmonės dirba tik dėl pinigų?

    • Fredis*

      Visai ne taip. Gyvendamas bendruomenėje žmogus pardavinėja kitiems žmonėms ir visai visuomenei tai ką geriausiai moka daryti, kurioje srityje yra konkurencingiausias ir turi daugiausiai gebėjimų. Mintys, svajonės ir gyvenimo įprasminimas nebūtinai sutampa su dirbamu darbu. Labiausiai sumautas ir netikęs darbas yra dirbti vidutinio vadybininko darbą, už jį kartais gerai moka, tačiau praradimai – milžiniški, nes nepastebi daug gražių saulėlydžių (kartais tenka dirbti iki vėlumos) ir net metų laikų kaitos.
      Tikrai nuostabus darbas yra būti Mokytoju, nes manau, kad šią profesiją žmonės renkasi labai tikslingai žinodami kuo nori būti nuo pat mažų dienų ir jaučiantys jai aukštesnių jėgų pašaukimą. Mokytoja Aušra galėtų paliudyti, kad tai yra tiesa, nes kiekvieną kart ją girdint kalbant per radiją ar matant TV ekrane susidariau nuomonę, kad tai yra laiminga, tobula, savo darbą išmananti ir jį labai mylinti moteris. ( Apie Tinklaraštininką taip atsiliepti negalėčiau).

      • Valentinas

        Dabartinėje darbo rinkoje, Vidutinis Vadybininkas yra viena iš kūrybingiausių pozicijų. Reiktų susilaikyti nuo stereotipų ir klišių platinimo (apie saulėlydžius pavyzdžiui).

  • egriseus
  • Manto ir Valentino pozicijos yra pagrįstos. Tik vienas dirbą darbą kuris tenkina jo poreikius, o kitas ne :) Iš komentarų po šiuo įrašu bus aišku, kaip kam sekasi šioje srityje..

  • Tadas

    Dekui. Primine mano megiamo sveicaru teises profesoriaus ivada i viena is jo knygos skyriu; pacituosiu: „This chapter is for those who have learned that the (quite odd) dictum “time is money” is wrong: Time is much more than money. Time is life!“

  • Skeptikas

    Teisingai pasakyta, jei kalbama apie darbą siaurąja prasme, t.y. apie samdomą darbą, o ne apie veiklą apskritai. Kaip bevyniotumėme į vatą, bet samdomas darbas tėra viso labo kraštutinė pajamų gavimo priemonė tiems nelaimėliams, kurie nesugeba jų gauti savarankiškai, mažiau žmogaus orumą žeminančiais būdais.

  • Bobutė

    Fiksuoju:

    http://www.lrytas.lt/-13159836491314920327-%C5%A1yk%C5%A1tumas-bjaurioji-lietuvi%C5%A1ko-taupumo-pus%C4%97.htm

    O fiksuoju todėl, kad p. Užkalnis, rėždamas eilinį pamokslą bei išpildamas eilinį fekalijų kibirą ant lietuvių, bene pirmą kartą nepaminėjo p. A. Račo… :)

    • Šamanas

      Paminėjo Užkalnis Račą – blogai, nepaminėjo – vėl negerai.
      P.s. Nesuprantu, kuo užkliūna Užkalnis. Negi gaila kad žmogus rašo? Yra daugybė rašančių žymiai blogiau.

      • Bobutė

        p. Šamane,

        o kas sako, kad blogai jog nepaminėjo? Tiesog keista, kad nepaminėjo…:)

        Beje, tai, kad p Užkalnis reikia-nereikia visur kaišioja p Račą (et vicissim) yra nei gerai, nei blogai. Tai, paprasčiausia, yra kvaila…

        Sakot nesuprantat… Ir aš nesuprantu kuo p. Užkalniui užkliūva Lietuva ir lietuviai…

        Klausiat, negi gaila, kad rašo. Tikrai ne gaila, kad rašo. Gaila, kad spausdina.

        Sakot, kad yra daugybė rašančių blogiau… Jei turite omenyje formą – sutinku, bet jei kalbame apie turinį, tai, manau, jis yra vienas iš prasčiausių rašeivų…

        • Valentinas

          Miela Bobute,
          Prisipažinkite, gailite tipsų bedaliams studentams :)

          • Bobutė

            p.Valentinai,

            jei man ko ir gaila, tai tik tų studentų, kurie ne mokosi, o visokiems užkalniams patarnauja… Gaila, jei net gauna didelius arbatpinigius. Geriau gautų žinių paskaitose…

  • TOOPas

    Nedarbas atima iš tavęs šeimą, draugus, svajones, gyvenimą. Mainais už tai neduoda nieko.Ir lieka vis mažiau… mažiau žmogaus, daugiau liumpeno.

  • Citata kaip pirštu į akį…

  • Rytis I

    Geriausia dirbti namuose. Nei krizė baisi, nei įdomi načalnyko nuotaika, o ir viskas priklauso tik nuo tavęs. Ir šeimai ramu. Vaikui nereikia laukti vakaro su nesuprantamu matematikos uždaviniu. Vienas dalykas blogai (?). Kas to pabandė ir rado savo kelią – toks žmogus beveik niekada nebetaps samdiniu. Tiksliau, niekada nepriklausys vienam darbdaviui. Aišku, pakolkas tai tinka ne visoms specialybėms. Šlavėjai tikrai netinka. Bet teko girdėti, civilizuotuose kraštuose dirbantiems namuose net primoka – neteršia miesto, nesinaudoja valdiškais faksais šmaksais etc.

    Ir dar apie kitką. Štai vienoje paskutiniųjų tokšou, kurio pavadinimo savaime suprantama nebeprisimenu, Gražulis tiesiai šviesiai paklojo savo kredo – jam svarbiausia šeima. Labai gerai, bet kažkaip liko neaišku – atseit jis dėl tos šeimos ir dūšią parduos, ir valstybę apvogs, o ką su rinkėjais padarys, tai net ir pagalvot baisu?..

  • pietvys

    Mano įsitikinimu, teisingas prioritetų susidėstymas lemia žmogaus laimę.