Apie skirtumus

Imsiu ir pasisakysiu… (nes nerandu jokios „vežančios“ citatos, o galva – tuščia)

Įdomiai gyvenime kartais atsitinka: štai ką tik rašiau rekomendaciją žmogui, su kuriuo prieš keletą metų gana stipriai konfliktavome. Tačiau praeina kiek laiko ir tie konfliktai pasidaro nebe tokie svarbūs, nes žmonės juk būna skirtingi ir tie skirtumai kartais ir tampa konflikto priežastimi.

Bet juk skirtumai nėra blogai. Kartais abiem pusėm tai tik išeina į naudą. Nors ir skirtingose vietose…

Kita vertus, prieš kelias dienas parašiau oficialų įspėjimą dėl atleidimo iš darbo žmogui, kurį prieš keletą metų pats į darbą priėmiau, ir kuriam atlyginimas per trejus metus padidėjo daugiau nei du kartus.

Tačiau šiandien, kai reikia pasispausti, nebesusikalbame.

Ir tikriausiai ne todėl, kad esame kuo nors blogi. Tiesiog kai ką matome skirtingai…

P.S. Per pastaruosius pusantrų metų vis labiau suprantu, kodėl vadovams yra mokami didesni atlyginimai. Ir darosi vis aiškiau, kad pinigai yra labai santykinis ir gana banalus vertinimo vienetas…

(11 balsų, vidurkis: 4,00 iš 5)
Loading...
  • Cenzūra

    Nemaniau ,kad vadovai taip „degina “ emocijas ,kai sprendzia?

  • Arturai, nepergyvenkite taip :)
    Kartais sprendimai buna sunkus ir nuo musu nepriklausomi, bet mes turime sprendimus priimineti, nors ir nenorime.

  • Elenux

    Inga, manau viskas tik nuo musu ir priklauso :) ir butent tokie atvejai tikrai ne isimtis…

  • Fredis*

    Tipiškas viduriniosios klasės atstovo tekstas.
    Kaip pasakytų vienas man artimas žmogus: – jau sotus užpakaliukas.
    O tas darbuotojas, kurį atleidai – dar buvo alkanas, todėl ir neįvertino aplinkybių. Pats kaltas.

    • žinai ką fredijau, dėjau aš ant tamstos ir tavo komentarų.

      • laila

        OHO kaip garsiai. Dėjau…Tikras darbdavys…
        Bet užpakaliukas, kad sotus tai jau tikrai.“Mielas draugas“ pūtė burbulą, tik bėda, kad tie burbulais ir pūtėsi per tą sotų už…

        • miela Edita, valdykitės. Nes jau tikrai darosi graudu žiūrėti. Ir prisiminkite, kad visa tai, ką čia parašote, niekur nedingsta ir išliks labai labai ilgai. Net tada, kai jau suprasite, kad būti laila nėra jau toks didelis pasiekimas.

          • laila

            Tai ar smagu sočiam pūsti burbulus :)

    • Kęstutis

      Gerbiamas, Fredi. Iš komentaro matyti, kad nesi vadovas, nes darbuotojo atleidimas per tas kelias minutes ar pusvalandį atima tiek sveikatos ir nervų, kiek darbuotojas turbūt nesudegina ir per mėnesį ar du.

      Šiuo klausimu labai geras yra neseniai matytas filmas su G.Cloony „Ore“, kur jis vaidina atleidimų specą.

      Neduokdie.

  • aidas

    pagal kažkur skaitytą statistiką vadovai trumpiau gyvena… kartais pavydžiu tokiems žmonėms kurie na „neima į galvą“…

  • Ugne

    ‘štai ką tik rašiau rekomendaciją žmogau’ :)

    nors ir esu socialines lygybes salininke, vis delto jums pritariu, kad ‘alga’ turi buti mokama pagal paaukotu nervu lasteliu kieki ir atsakomybes, kurios priskiriamos su pareigomis, lygi.

    • Ugne, ačiū, pasitaisiau:) Beje, o kaip išmatuoti, tą lygį?…

      • Paulius

        Manau cia jau vadovo kompetencijoje spresti (nors tas sprendimas vlegi bus gana subjektyvus), nes jis stebi kas kiek dirba.

        Kita vertus kodel gi to nepaskaiciavus? Tereikia keliu matu. Pvz.:
        *nauju ideju, projektu, patobulinimu etc. skaicius (ne apskritai pasiulytu, belekokiu, bt racionaliu ir tarki priimtu igyvendinti)
        *savanoriskas virsvalandziu darbas – atsidaves darbuotojas dirba daugiau ir neloja, kad jam niekas nemoka. Nors tai butu ir 15min uztrukimas ilgiau darbe apsikuopiant. Tai si bei ta rodo.
        *kiek darbu darbuotojas apsiima padaryti, prisiima atsakomybe papildomai, nors to is jo nereikalauja pareigos (gali buti gana paprasti pvz. rupinasi gelemis ofise, arba sudetingesni pvz. savanoriskai pavaduoja serganti kolega etc.)

        Cia tik pvz. bet turint matus kuriuos galima ismatuoti ir suskaiciuoti. Pagal juos galesime nustatyti ir bendra paaukotu nerviniu lasteliu ir atsakomybes kieki. Cia tik pvz. Galima viska keisti ir kreipti. Reik konkreciai ziureti i jusu organizacija. Bet is principo manau, kad praktiskai viskas gali buti ismatuojama :)

        P.S. ne nesu matematikas, pagal issilavinima Arturai mes kolegos – istorikai :)

      • Ugne

        sutinku, kad atsakomybes lygis yra sunkiai ivertinamas skaiciais. bet imones/organizacijos vadovo pareigos jau savaime uzdeda didesne atsakomybe. pvz. zurnalistas gali parasyti bet ka, bet teisine atsakomybe krenta redaktoriui. Galbut galima butu atsakomybe vertinti pagal tai kiek darbuotojo veikmai/darbo rezultatai gali padaryti zalos arba atnesti naudos imonei… na bet cia jau ekonomistu darbas nuspresti, kaip tokius dalykus ismaguoti.

        kalbant apie vadovo emocine busena atleidziant darbuotojus… Pati nesu vadovo pozicijos buvusi, bet manau, del butent si situacija ir butu sunkiausia vadovaujant. siaip paciai teko rasyti straipsni apie psichologu paslaugas krizes metu. Kai lankiausi psichologijos kursuose is darbo atleistiems zmonems, kalbinta psichologe patvirtino, kad krizes metu emociniai svyravimai labai isryskeja ne tik atleistiems darbuotojams, bet ir darbdaviams. tikriausiai, zmogus turetu buti visiskas zombis, kad nieko nejaustu atleisdamas zmones. beje, pokalbio metu suzinojau, kad organizuojami specialus kursai darbdaviams, kaip valdyti situacija atleidziant zmones, kaip iveikti del to kylanti stresa ir t.t.

        Norintiems pamatyti, kaip reikia atleidineti arba ka daryti, jei nesugebi atleisti darbuotoju, siulau pasiziureti filma ‘Up in the air’ su George Clooney :)

  • Žvelgaitis

    Natūralūs dalykai. Draugų šiame pasaulyje nebūna. Tinka šimtai, gal tūkstančiai kitų žodžių, apibūdinančių žmonių bendravimą ir visi jie teisingesni už žodį draugas.
    Taip kad neišgyvenkite Artūrai ir greičiau pergyvenkite.

    • aidas

      Šiaip tai draugas gera savoka, net labai gera.. kas supranta ir jaučia..ne viskas šiame pasaulyje yra materialu :)bet darbas yra darbas ir darbe negali buti emocijų ir draugų…

      • oneguy

        Suprantu, kad yra požiūris, jog versle negali būti draugų, bet darbe? Kokį čia darbą reikia dirbt, kad taip sugalvoti…

        • aidas

          na, draugas ir draugiški santykiai yra skirtingi dalykai ir ten, kur reikalingas tikslus ir t.t.sprendimas geriau vadovautis savo galva… na juk galva tai tavo… o šiaip tai viskas priklauso nuo požiūrio :)

  • M

    Tai gal po penkiu metu ir su Edita susitaikysite ir suprasite abudu, kad sis konfliktas isejo tik i nauda :D

  • Sunkmetis nėra jau taip blogai, leidžia daugeliui „išsiblaivyti“ nuo „teisėtų lūkesčių“ ir suprasti kiek esi vertas…

  • Pastebėkime kitą aspektą. Jei teisingai supratau, BNS atleidinėja iš darbo pagal visas taisykles: perspėjimas, laikotarpis, kompensacija. Tai yra civilizuotos įmonės požymis. Daugumoje viskas vyksta daug paprasčiau – dėk pareiškimą arba atleisiu pagal straipnsnį. Rasti prie ko prisikabinti visada galima.

    • nerijus

      O kas yra „necivilizuota“ įmonė?..
      Pavyzdžiais, prašom.
      Gal LEO?..
      Iš didelio rašto, Valentinai, baigiate sudemagogėti ir užsiiminėjate beletristika.

  • NiekurNeiva

    Vadovui atleidžiant tokios psichologinės problemos kyla tada, kai jis RETAI atleididėja, arba paskutinį kartą labai seniai atleidinėjo, pvz. prieš pusmetį, 1 ar 2-ejus metus.

    Tėra vienas vaistas – PASTOVIAI PRAKTIKUOTIS. Pvz. reikia ar nereikia, bet kas pusmetį, rečiausiai kas metus atleisti/pakeisti bent po 1 darbuotoją.

    Iš kitos pusės vieni pagal savo vidinę „sandarą“ yra prokurorai, kiti advokatai. Pastariesiems vietoj Onutės, Antanuko matyti atliekamą „funkciją“ yra ypatingai sunku …

    • Slyvanosis

      Josifai Visarionovičiau, abeit mach frei!

  • A.G.

    Manau, kad pastarasis laikotarpis (taip vadinamo laukinio kapitalizmo, kai žmogaus kaipo tokio – nėra… tik pinigai), – buvo aukso laikotarpis cinikams.
    T.y. abejoms veiklos pusėms – juk kuo žmogus didesnis cinikas, tuo jis yra labiau laukiamas poste, kur daromomi sprendimai (kalti pinigus, didelius pinigus)… ta prasme ne pyragai dorovingai visuomenės daliai, ypač tai, kuri daro sprendimus… juk cinizmas jiems aluoja už nugaros…
    Bet šiame laikotarpyje ypač išryškėja, kas yra kas – žmogiškumas.
    Manau, kad Lietuvoje nors ir rečiau nei kur kitur (nors… visur yra visko, manau), bet jis (žmogiškumas) išsilaikė, išsilaiko ir šiame laikotarpyje (kaip žolytė – prasikala ir per storą asfalto dangą), kur žmogiškumas trypiamas be jokių skrupulų.
    Manau, kad tokio laikotarpio Lietuva neturėjo (tokio totalinio moralės nuosmūkio) niekada.
    Tad gerai suprantu blogo šeimininką – doram žmogui, o ypač vadovui šiame laikmetyje tikrai nėra pyragai… nepalengvina dalios ir žinojimas, kaip būtų lengva būnant ciniku, t.y. pinigo vergu visur kur kviepuoji…
    Joke, kaip visada.
    O šiaip gyvenimas geras. O kokie dabar vakarai gamtoje – juk paukščiukai čiulbės tik vieną mėnesį dar… paskubėkime ten, pas juos. Kaip sakoma, kuo toliau, tuo labiau žmogus myli gyvūniją…

    • aidas

      Labai pritariu.. ir dėl laukinio kapitalizmo ir.. dėl gamtos :)

  • giedrius

    blogas vadovas – tas, kuris nesijaudina atleisdamas žmogų jį darbo

    bet blogas vadovas ir tas, kuris neišdrįsta atleisti žmogaus iš darbo

  • fsm

    Atleidimas yra emociškai sunkiausia vadovavimo dalis. Nieko čia nepadarysi. Kadangi esame lietuviai, tai mus turėtų paguosti, kad kažkam yra blogiau. Kaip jums patiktų pvz vaikų reanimatologo darbas? Ypač ši dalis: mieli tėveliai, darėme viską, ką galėjome, bet mes ne dievai…

    Kaip ten sakė Tonis Soprano tam pavaldiniui, kurį pasiėmė į „žvejybą“? „Kodėl tu su mumis taip elgiesi? Kodėl tu mus privertei tai daryti?“ Manau, kad reikėtų jaustis būtent taip. Vadovas yra nukentėjusioji pusė.

    Gerb. Artūrai, ar galiu paklausti kike laiko užtrunka „gedulas“? Man po 2 dienų jis baigiasi, ir pradedu mėgautis teisingo sprendimo rezultatais. Įdomu, kaip kitiems?

  • Slyvanosis

    Paskaitykit J. Biliūno „Brisiaus galas“, „Kliudžiau“.
    Dvasiškai sustiprėsit…
    O C2H5OH nepalengvina, bet įvaro gilyn pašiną.
    Suprantama – pamokslauju, bet Artūro nuovargis lengvai perskaitomas.
    Aš šokčiau ant dviračio ir minčiau iki Nemenčinės ir atgal…

  • lida

    Pagaliau suprasta, už ką gaunamas atlyginimas. Kita vertus, tapo nebeaiškūs patys matavimo vienetai. Šadytuvo turiniu matuoti buvo paprasta. Berods atslinko kažkokia krizė.

    • miela lida, jūsų įžvalgos labai vertingos. Kaip tikros lailos. Su tuo ir sveikinu

      • nerijus

        Artūrai

        Lidija negali būti laila, tai asmenybių susidvejinimas :)

  • Mykolas

    Arturai: seniai pastebejau, kad revoliucionierius labiausiai keicia atsakomybe… :) Sekmes!

  • „o galva – tuščia“ – Artūrai, jūs pakeliui į nušvitimą :-))) Sveikinu.

  • Genijus

    Pats jau 10 metų dirbu vadovaujantį darbą ir galiu pasakyti, kad pastarieji pusantrų metų buvo (ir tebėra) patys sunkiausi karjeroje… Teko ir atleisti žmonių (tiek to vertų, tiek ir nelabai), ir atlyginimus mažinti, ir su naująja mokesčių politika „kovoti“ :), ir kai kuriuos įmonės tikslus koreguoti (pvz., nebe kaip uždirbti sviestui, ikrams ir šampanui, o kaip apskritai dar ant duonos sukrapštyti).
    Ir dabar, kai jau praėjo tie pusantrų metų, žiūriu atgal ir pats stebiuosi, kaip tie ypatingai sunkūs sprendimai ir jų įgyvendinimai taip lengvai (turiu omenyje, be didelių nervų) gimė – tiesiog organizmas kažkaip prisitaiko prie dešimteriopai padidėjusio streso, daug ką paversdamas juokais. Nes priešingu atveju tikrai būtų galima patekti į kažkurią egzistencinės grandinės „lengvi raminamieji – Naujoji Vilnia“ vietą :)
    Svarbiausia – sveikas požiūris. Ir alaus bokalas vienas kitas stresui įveikti tikrai padeda, nemeluokit, blaivininkai.
    P.S. padeda ir rūkymas. Pats jau keleri metai neberūkau ir kitiems nesiūlau, bet puikiai prisimenu – padeda :)

  • Kęstutis

    Artūrai, sveikinu su šiuo įrašu. Gyvenimas yra nuolat kinta ir turi daug spalvų. Gal tamysta nebebūsite kai kuriais klausimais toks fundamentalistas, nes kas ten žino, kaip pasaulis pasisuks? :)

  • P.S. Per pastaruosius pusantrų metų vis labiau suprantu, kodėl vadovams yra mokami didesni atlyginimai. Ir darosi vis aiškiau, kad pinigai yra labai santykinis ir gana banalus vertinimo vienetas…

    čia turbūt reikia suprasti, kad didesni atlyginimai vadovams mokami (turbūt) už tai, kad jiems dreba rankos rašant rekomendacijas asmenims su kuriais kažkada konfliktavo ir/arba atleidinėjant darbuotojus, kuriuos patys priėmė į darbą ir kuriems kėlė.

    o ar neturėtų būti mokama vadovams daugiau dėl atsakomybės prisiėmimo už vadovaujamos organizacijos darbo organizavimą ir sėkmingą veiklą?

  • Krizė yra labai geras laikas atsikratyti visokio šlamšto. Norėčiau pasakyti štai ką: yra labai daug darbe nieko neveikiančių vidutinybių, gaunančių gerokai per didelę algą. Yra kvailių užsiimančių verslu, kurie kliedi, kad darbuotojas turi „nešti“ pelną. Eilinio idioto paistalai. Verslo modelis ir įmonės darbo mechanizmas garantuoja pelną arba nuostolį, o ne konkretaus darbuotojo pastangos 12 valandų per parą. O geriausia, kai visi dalyvaujantys versle yra dalininkai. Priimdamas žmogų į darbą prisiimi atsakomybę ir ne tik tą, kad gerai pasirinkai, bet ir tą, kad žmogus tampa priklausomas nuo tavęs. Ir yra didelis dalykas ir pasirinkti, ir pasidalinti proporcingai atsakomybę, kad nereiktų nei veltėdžių šert, nei pažeidinėt kito žmogaus saugumo jausmo. A.Račui pagarba už atvirumą ir sąžiningumą.

  • Dėl suartėjimo su buvusiu neprietelių, tai nėra toks jau dažnas reiškinys. Bet man tekę. Tie du žmonės paprasčiausiai man netiko [o aš, neabejotinai jiems] savo kažkokiais biolaukais, bet smarkiai stengdamasis – apsipratau. Ir po kurio laiko net gerais draugais buvome tapę. Vis tik kai gyvenimas išskyrė ir aš juos vėl sutikau keletą kartų, jie ir vėl man buvo nemieli. Bandžiau suprasti kuom, bet taip ir nepavyko.
    O draugų į darbą gi negalima imti. Ar nežinojai, Artūrai? Tautos išminties nepaisymas visada, anksčiau ar vėliau parodo, kad taip daryti nevalia.

    • wicked

      „O draugų į darbą gi negalima imti“..

      ar yra bent viena Lietuvoje įmonė (apie viešą sektorių visai patylėkim), kurioje laikomasi šios taisyklės? :)

  • Vakar klausiau psichologinės paskaitos iš Amerikos. Įdomi mintis.Gerus menedžerius reikia atleisti. Geri tai 4 balai iš 5. Kodėl? todėl, kad geri menedžeriai renkasi į savo komandą prastesnius tai yra trejetukininkus. Reikalingi tik labai geri menedžeriai jie yra kūrybingiausi.

    • fsm

      Mano kuklia nuomone tai yra kliedesys.

  • Raigardas to Nova

    O tai Račas cia geras menedžeris ar laaaaabai geras? :)kiek zinau, visa BNS kontroliuoja suomiai ir jei viena diena Račas jiems neitiks, jie jį atleis, kaip ir bet kuri kita darbuotoja. Didiausio menedzeriu lago syra valstybinese imones pvz. Lietuvos energija, bet tai visai nereiskia kad ten „the most creative persons“ surinktos.