LRT Taryba: retas atvejis
Nepamenu, ar per tuos beveik pusantrų metų, kai esu LRT taryboje, taip yra buvę, o tikrinti – atvirai pasakysiu – neturiu jėgų, bet šiandien buvo jei ne pirmas, tai vienas iš labai retų atvejų, kai visas tarybos posėdis buvo atviras.
Iš pradžių klausėmės Radijo ir televizijos komisijos administracijos direktoriaus N.Maliukevičiaus pranešimo apie Lietuvos televizijų ir radijo rinkų perspektyvas.
Pranešimas buvo įdomus ir jame buvo paminėti įvairūs dalykai. Na, pavyzdžiui, tai, kad dabartinis LRT generalinis direktorius nuo 1989 metų yra jau šešioliktas (šešiolikta yra ir dabartinė finansų ministrė I.Šimonytė). Čia – kalbant apie finansavimą ir neįvestą abonentinį mokestį, kuris už radiją, pasirodo, buvo mokamas ir nacių okupacijos laikais (0,70 reichsmarkės) ir pirmuosius, berods, 20 sovietinės okupacijos metų.
Tarybos narių, pasirodo, iki šiol (su dabartiniais) buvo 71, o tarp jų buvo ir Vytautas Kernagis.
Kalbant apie rinkų perspektyvas, N.Maliukevičiaus nuomone, radijo stočių ir kabelinių TV operatorių mažės, IPTV televizijos kanalų – daugės.
Dar sužinojome, kad Vyriausybė buvo sugalvojusi RTK ir RRT prijungti prie Kainų reguliavimo komisijos ir dar kažko, tačiau vėliau šių planų atsisakė ir dabar teplanuoja sujungti RTK ir RRT.
N.Maliukevičius taip pat teigiamai įvertino LRT tarybos pareiškimą dėl atskiro skaitmeninio tinklo sukūrimo LRT programoms ir siūlė aktyviau dirbti šia kryptimi. Tai yra, pagrįsti šį kreipimąsi argumentais, pavyzdžiui, nurodant kiek ir kokių raiškiosios televizijos programų būtų transliuojamos šiuo tinklu ir panašiai. (Klausydamasis pagalvojau, kad pagal įstatymą LRT programų mastą ir struktūra nustato LRT taryba, o ji kol kas apie HD kanalus nėra nieko sprendusi, bet tai tikriausiai nesvarbu).
Dar N.Maliukevičius informavo apie tai, kaip ir kam Telecentras naudoja turimus skaitmeninius tinklus, bei, paklaustas apie planuojamą analoginės TV eros pabaigą 2012 metais, pasakė, kad pradėjus transliuoti skaitmeniniu būdu jau šiandien, maždaug apie 20 proc. Lietuvos namų ūkių televizijos tikriausiai iš viso nematytų. Tiesa, čia pat jis patikslino, kad tai labai apytiksliai skaičiai, nes iki šiol jokio patikimo tyrimo Lietuvoje nebuvo atlikta. Man vis tiek nuskambėjo gana grėsmingai.
Televizijos direktorius R.Paleckis ir laikinoji radijo direktorė G.Litvaitienė supažindino tarybos narius su 2010 metų Lietuvos radijo ir televizijos reitingais. Po ranka neturiu, bet kiek spėjau užsirašyti ir jei atmintis neapgauna – LTV pirmasis kanalas prarado 1.3 proc. punkto dienos auditorijos, Lietuvos radijo auditorija išaugo keliais procentiniais punktais, be to, LR išsaugojo turėtas lyderio pozicijas. Čia dar reikia atsižvelgti į tą faktą, kad bendra TV auditorija 2009-2010 beveik nepasikeitė, o bendra radijo auditorija pastebimai sumažėjo.
LRT interneto svetainei sekėsi kiek blogiau – lankomumas mažėjo, svetainė smuktelėjo per kelias vietas žemyn lankomiausių svetainių šimtuke į, jei neklystu, 65 vietą.
M.Riomerio universiteto Socialinės informatikos fakulteto dekanas dr. S.Norvaišas papasakojo apie socialinių technologijų įtaką žiniasklaidai ir „įtinklintą žurnalistiką“. Atpasakoti negalėčiau, bet man visada būna smagu pasiklausyti žmonių, kurie kalba apie tai, kaip būtų galima pagerinti žurnalistiką, nors patys nėra prie jos gyvenime prisilietę. Man atrodo, čia buvo kaip tik tas atvejis.
Tarybos narė E.Pranckūnienė trumpai informavo apie tai, kaip vyksta LRT strategijos rengimo darbai. Jie juda ir artimiausiu metu jau turėtų atsirasti šiek tiek daugiau konkretumo. Tiesa, viena maža problemėlė iškilo: ne visi tarybos nariai norėjo atsakyti į jiems pateiktą klausimyną apie LRT privalumus, trūkumus bei galimas raidos kryptis, tačiau tai – įveikiama kliūtis.
Televizijos direktorius pristatė LTV World ir LTV pirmojo kanalo tinklelius. Pirmasis didesnių diskusijų nesukėlė.
LTV naujajame tinklelyje klausimų buvo dėl „Juokio“, kuriam numatoma skirti 2,5 valandos šeštadienio popietę. R.Paleckis paaiškino, kad taip siekiama susigrąžinti dalį prarastos auditorijos.
Klausimų buvo ir dėl sekmadienio tinklelio, kurį viena tarybos narė pavadino „ministerijų diena“, mat tą dieną LTV rodys net tris laidas, gaminamas kitų prodiuserių už ES lėšas. Aš asmeniškai būčiau už tai, kad LTV pati dalyvautų konkursuose ir kad tas laidas gamintų gausus LRT kolektyvas, panaudodamas turtingą LRT techninę bazę, taip užsidirbdamas papildomų lėšų. Juo labiau, kad vieną iš naujų laidų, pasirodo, gamina visai neseniai atleista buvusi LRT darbuotoja. Tačiau televizijos direktorius paaiškino, kad LTV ne visada gali tiesiogiai dalyvauti konkursuose, be to, jis patikino, kad ir už kitų prodiuserių pagamintų laidų transliacijas LRT šiek tiek lėšų gaus. Na, geriau, „šiek tiek“, nei nieko. Bet dar geriau būtų – visas nei šiek tiek.
Naujajame tinklelyje – ir keturios „Eurovizijos“ laidos bei dailiojo čiuožimo transliacijos.
Pritarta beveik vienbalsiai, dviems tarybos nariams susilaikius.
Taryba bendru sutarimu pritarė siūlymui ir toliau mokėti sumažintus atlyginimus generaliniam direktoriui, jo pavaduotojams ir tarybos nariams, taip pat vienbalsiai sutarė, kad LRT administracija, savo nuožiūra, gali paremti Afganistano televiziją ir radiją technika.
Posėdžio pabaigoje taryba apsvarstė gautus laiškus, prašymus ir kitokius pageidavimus.
Į kai kuriuos buvo pavesta atsakyti administracijai, Kultūros ministerijos prašymo dėl papildomų lėšų skyrimo tautinių mažumų laidoms nuspręsta netenkinti kol nebus skirta tam papildomų lėšų. Tačiau bus siūloma surengti benra diskusiją su Kultūros ministerijos ir tautinių mažumų atstovais šiuo klausimu.
Taryba taip pat pavedė Administracinei komisijai įvertinti LRT darbuotojų prašymą dėl galimybės atsisakyti autorinių atlyginimų ir visą darbo užmokestį mokėti pagal darbo sutartis. Mano asmenine nuomone, tai padryti reikėjo jau seniai, tačiau generalinis direktorius sakė, kad ne viskas taip paprasta.
Administracinė komisija taip pat paprašyta įvertinti LRT Reklamos departamento A.Trumpicko laiške tarybos nariams išdėstytus faktus ir pateikti dėl jų savo išvadas kitame tarybos posėdyje.
LRT generalinis direktorius A.Siaurusevičius, komentuodamas pastarąjį laišką, tarybos narius informavo, kad prasidėjus reorganizacijai, kuriai LRT taryba pritarė, visada būna nepatenkintų.
Laikiau savo pareiga generalinį direktorių pataisyti, kad LRT taryba nėra pritarusi jokiai LRT reorganizacijai. A.Siaurusevičius su šia pastaba sutiko, pripažindamas, kad LRT taryba apie planuojamus LRT struktūros pertvarkymus buvo informuota. Jis taip pat pažadėjo tarybą informuoti apie pertvarkymų eigą.
Jau visai baigantis posėdžiui LRT profsąjungos atstovai priminė savo raštą, kuriame teigiama, jog LRT administracija atsisako derėtis dėl atlyginimų ir prievarta verčia LRT darbuotojus pasirašinėti sutikimus dėl mažesnių atlyginimų. LRT generalinis direktorius tokius kaltinimus paneigė, teigdamas, jog savo veikloje vadovaujasi Darbo kodeksu ir įstatymais.
Štai taip – viskas vieša, skaidru ir jokių paslapčių. Kaip, mano subjektyvia nuomone, ir turėtų būti kiekviename LRT tarybos posėdyje.
(6 balsų, vidurkis: 4,50 iš 5)
Loading...
