Sausio 13-ąją prisimenant …

…Neseniai čia skaičiau, kad Vilniuje taksi bendrovės neišgyvena… Degalai brangūs, mokesčiai per dideli, tarifai per maži.

Pirmadienio vakare, apie 19 val. bandžiau išsikviesti taksi.

Pirmiųjų penkių skambučių rezultatas buvo toks pats: „šiuo metu nieko neturime, na, gal per kokią valandą“.

Susikaupiau ir paskambinau į „Martono taksi“. Žinau, kad brangiau, bet važiuoti reikia. Atsakymas tas pats: nieko negalime pažadėti.

Skambinu draugui ir prašau pasakyti, kokius žino taksi numerius.

Pasiūlo 1866.

Atsakymas: po 6 minučių rudas „Mercedec“. Atvažiavo po 8.

Važiuodamas galvojau: jei jau toms taksi bendrovėms taip blogai, kodėl jos nedirba? Rudo „Mercedec“ vairuotojas paaiškino: „Martono taksi“ automobiliai stovi oro uoste ir laukia dar nesusidūrusio su lietuvišku taksi užsieniečio, o kitose bendrovėse paprastomis savaitės dienomis po Vilnių važinėja 3 automobiliai. Jei nuvažiuoji į Kirtimus, važiuoti paimti kliento į Saulėtekį vargu ar apsimoka.

Tada supranti, kad ne mokesčiai ir ne degalai svarbiausia…

O kuo čia dėta sausio 13?

Šiandien, važiuojant į darbą prieš mane važiavo taksi automobilis. Priklausantis bendrovei „Translota“, iškvietimo numeris 1477.

Kadangi jau esu žinomas „stukačius“, tai nurodysiu ir automobilio valstybinį numerį: T07909. 

Šiaip jis nebūtų visiškai įdomus, jei po juo nebūtų puikavęsis užrašas CCCP, kuriam iš kairės buvo raudona vėliava, o iš dešinės – kūjis ir pjautuvas.

Štai tada kažkodėl pagalvojau apie sausio 13-ąją…

20 metų praėjo, o tuometinė meilė ir neapykanta nedingo …

Ir dar pagalvojau, kad numeriu 1477 niekada neskambinsiu.

(11 balsų, vidurkis: 4,45 iš 5)
Loading...
  • translota siulo viena pigiausiu taxi.. aisku masinos daugumoje – tragiskos. ir vairuoja pagrinde ivanai. nu bet..

  • saulela

    1866 geras taksi, darbo dienomis labai greit galima prisišaukti. Tik savaitgaliais vakarais kaip ir su visais – tenka ir ilgiau palaukti.

    Mane labiausiai stebina ar piktina ne kokio pavienio žioplio ar nekentėjo akibrokštai su tarybine simbolika, bet Samsonas su savo „Tarybinėm dešrelėm“…

  • Erikas

    Galvočiau, kad ne visai sąžininga nuteikinėti prieš CCCP taksi surinkus tiek mažai informacijos. Man atrodytų, kad vienas užrašas dar nereiškia, kad anksčiau vairuotojas negalėjo dirbti chirurgu ir išgelbėti šimtus gyvybių (kol jo dėl davatkiško patriotizmo iš ligoninės neišgrūdo užkietėjęs konservatorius vedėjas).
    O gal kartu pečius surėmę stovėjot prie parlamento? Kas ten žino?
    Bet mes kol kas nežinom nieko.
    Neužskaitau. Minus :)

    • mielas Erikai, suprantu, jog siūlote chirurgui, kurį užkietėjęs konservatorius išgrūdo iš ligoninės agituoti už Lietuvos prisijungimą prie NVS? Gal esate A.Paleckio „Fronto“ narys?

      • Erikas

        Mielas Artūrai, būčiai linkęs manyti, kad „chirurgas“ turi visas bendražmogiškas teises agituoti, kad ir už įstojimą į NVS. Savaime nei NVS, nei CCCP, nei EU nėra blogis. Tai tik žmonių susitarimas, kuriai sąjungai jie nori priklausyti.
        Blogai yra tada, kai yra DRAUDŽIAMA siūlyti kuriuo keliu eiti.
        Beje, primenu, kad referendume dėl EU 8,93 proc. pasisakė prieš. Ar jie dabar prievarta turi užsiklijuoti trispalvę?
        p.s. nesu „Fronto“ narys. Priešingai, daug metų buvau kvailas rusofobas, kol vėliau šiek tiek tolerancijos atsirado.

        • Justas

          Neteisus Jūs Erikai , oj nteisus …
          Yra mūsuose toks įstatymas priimtas , kuris draudžia agituoti ir propaguoti/reklamuoti kaip komunizmo , taip ir jo atmainos fašizmo ideologiją .
          Todėl ir draudžiama vaikščioti ir su raudona vėliava , kurios centre žvaigždė , ir su raudona , kurios vidury – svastika .
          Net , manyčiau , kad leidus dešreles tarybines , būtų nesąžininga drausti dešreles fašistines …

          • Erikas

            Justai, būtent ir rašiau „bendražmogiškas teises“. Įstatymais gali daug ką uždrausti, bet aš asmeniškai neturiu nieko prieš svastiką, tarybinę simboliką ir pan. Nei svastika, nei pjautuvai su kūjais savaime nėra blogai. O komunizmo*** ideologija apskritai labai graži :) Blogis yra truputį kas kita. Nereikia drausti to kas nebūtina.

            ***
            Komunizmas -…. Komunistinėje visuomenėje valstybės aparatas yra nunykęs, nebėra žmogaus išnaudojimo kitu žmogumi, visuomenė nepasidalijusi į atskiras klases ir įgyvendinamas gėrybių dalijimosi principas „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikus“.

          • Hmz

            Justai, tavo minimas įstatymas viso labo papildė Susirinkimų įstatymą punktu, draudžiančiu SUSIRINKIMUS, kuriuose demonstruojama minėta simbolika. Šis įstatymas nedraudžia agituoti už komunizmą ir netgi dalinti agitacinių lapelių su raudona vėliava, kūju ir pjautuvu.

      • Artūrai, nereikia gąsdinti Paleckiu ar nuteikinėti prieš. Žmogus viešai samprotavo besiremdamas viešai prieinamais šaltiniais, o Lietuvoje sureaguota tipiškai: kitokia nuomonė – automatiškai išdavikas… K. Masiulis, pasipiktinimo iniciatorius, matyt neskaitė viso A. Paleckio sampratavimų teksto. Akivaizdu, kad K. Masiulis ištraukė iš konteksto.

        • romas

          Mariau, kiti irgi gali samprotauti apie Paleckį, remdamiesi viešai prieinamais šaltiniais ir net savo atmintimi.

          • Taip, gali. Negi neigiu? Nomenklatūros sūnelis? Taip, bet ir kiti tokie: LTSR teisingumo ministro sūnus, ką kitoks? Tačiau ne čia esmė. Vaikai neatsako už tėvus, antra reaguojant į pareiškimus reikia perskaityti visą pareiškimą – o to Lietuvoje net politikų tarpe nėra. Dauguma apsiriboja antraštėmis. Akivaizdu,kad K. Masiulio reakcija, A. Kubiliaus reakcija į EŽTT pasakytos net neskaičius ar neįsigilinus.

          • romas

            Mariau, Paleckis nenori remtis ekspertų išvadomis, nes netinka prie jo propagandos. Tai veikia, nes žmonės dabar – labai įtarūs. Daugelis ir nežino, kad visos sausio 13 aukų žuvimo aplinkybės yra nustatytos, paremtos liudininkų parodymais bei ekspertų išvadomis. Paleckio veiksmai yra vertintini kaip piktybiniai, nes turi tikslą klaidinti visuomenę. Jis gali apsimesti, kad nežino, kaip gauti patikimą informaciją, bet tai atrodo neįtikinamai.

  • mdxacuk

    Aš tai neperku ir „Tarybinių“ dešrų, sosiskų bei batonų. Nes tai yra istorinės tiesos iškraipymas. Kadangi batonai po 12, 13, 16 ir 22 kap. buvo nepalyginamai geresni, užtat tarybinės dešros yra gryna mistifikacija. Jeigu skaito Austras, tai pasiūlyčiau jam kaip mitų griovėjui užuot kovojus su Landsbergio mitu, geriau susitelkti ir parašyti išsamią studiją apie lietuvių konformizmą tarybiniais laikais – iš kur jie imdavo mėsos, dešrų, majonezo, žirnelių ir kaip tai atsiliepė tautiniam identitetui. Kartu su Maru išeitų fundamentali monografija.

    • romas

      Vien dėl žirnelių ir majonezo buvo verta stoti į partiją ir daryti karjerą. Aišku, jei norėjai valgyti juos sąžiningai, o ne po blatu.

    • austras

      Aš tai galvoju, kad „fundamentali monografija“ „išeitų“ panagrinėjus mdxacuk sąmonės pokyčius per pastaruosius 30 metų, atsižvelgiant į mdxacuk santykį su viršuje paminėtu batonu. Kaip keitėsi mdxacuk mąstymas pavalgius gero batono už 12 kapeikų, prastesnio už 1 litą, dar prastesnio už 2 litus ir visai prasto už 2,50. Ir kaip batono kainai iš pradžių rinka poveikio nedarė, paskui pradėjo daryti, o galiausiai sužinojom, kad labai daug lietuviškų batonų suvalgo kinai, todėl ir kaina „atatinkama“.

      • romas

        austrai, batonas po 12 kapeikų buvo ne itin. Dabar Maximos kepamas pjautinis yra analogiškas, bet geresnės kokybės dėl didesnės kokybės kontrolės. O batonas po 22kap. (pynutė) jau buvo prabanga jaunam specialistui, neseniai baigusiam aukštuosius mokslus. Maždaug būtų išėję kokie 545 batonai. Dabar žmonės, galintys tik tiek batonų nusipirkti už atlyginimą, yra laikomi ne itin pasiturinčiais. Tiesa, pensininkui valgyti batonus yra sunkiau šiais laikais.

        • austras

          „Pynutės“ dabar dažniausiai negausi po 2,50. Padauginkim 2.50 iš 545 ir gausim 1362.5 lito „į rankas“. Pridėkim mokesčius – beveik vidutinis atlyginimas šalyje. Bet, Romai, man įdomu kitkas. Kaip valgydamas pigesnį ir skanesnį 12-22 kapeikas kainuojantį batoną, batonų kainų šuolį ir kokybės nuosmūkį mdxacuk vis tiek sugeba suderinti su nepalaužiamu tikėjimu tėvynės ateitim „iškovojus laisvę“ nuo geresnio batono? O gal batonas šiuo atveju nesvarbu, nes jis „iškovojo laisvę“ vardan „mėsos, dešrų, majonezo, žirnelių, bananų ir t.t.“? Arba „laisvė“ iškovota visai ne vardan „žirnelių“, o vardan „nechylos“ sodybos Trakų rajone (kaip kažkada minėta)? O gal laisvė iškovota vardan pačios laisvės? Žodžiu įdomus pats nepalaužiamas teorinis imperatyvas, kuomet teorija (bent jau batono atveju) visiškai nesusisieja su realybe. Juk teorijoje laisvoji rinka batono problemą turėtų išspręsti „be problemų“?

          • romas

            Duona ir duonos produktai sovietų valdžios buvo ypatingai dotuojami, ko nepasakytum apie mėsą arba vaisius. Duoną anais laikais žmonės pirkdavo gyvuliams šerti. Todėl jokių ekonominių pranašumų mes su tokiais palyginimais neatrasim. Teisinga būtų lyginti vartojimo krepšelius. Ankstesnis mano komentaras buvo kiek nerimtas. Turėjo ir matytis gal:)
            Laisvės poreikis atsiranda, kai suvoki esą nelaisvas. Daug kas man atrodė sovietinėje kultūroje svetima ir nemalonu, bet batono kainos tikrai nebuvo tai, kuo buvau nepatenkintas :)

          • austras

            Romai, mes nagrinėjam konkretų batono atvejį. Duonos produktai buvo dotuojami, na ir? Beje, šiandien Lietuvoje pilna žmonių, kurie sovietų valdžios nedotuotos mėsos ir vaisių paragauja ne dažniau nei kažkada, sovietų laikais.

          • romas

            austrai, aš gi sakiau, kad reikia lyginti vartojimo krepšelius. Prie socializmo žmonių gyvenimo kokybė buvo vienodesnė, nors nebuvo vienoda. Kiek sunku lyginti ir dėl pasikeitusių vartojimo standartų. Lyginant reiktų kažkokių vertinimo kriterijų. Prie socializmo problema buvo, kad žmogaus sugebėjimai nebuvo įvertinti, o tinginys galėjo parazituoti. Visada teisybės vienaip ar kitaip nėra :)

          • austras

            Pratęsiant mintį – o prie kapitalizmo Maximos kasininkė ar „Lelijos“ siuvėja valgo bananus rečiau nei tarybiniais metais, kuomet atstovėjusi eilėje tarkim 3 valandas ji jų bent jau galėdavo nusipirkti.

          • romas

            Bananų prie socializmo faktiškai nebuvo. Aš paragavau jų tik suaugęs ir jau prie laisvos Lietuvos.

          • austras

            Sakykim, kad nebuvo, jei Maximos kasininkei šiandien nuo to fakto pasidaro geriau.

          • romas

            austrai, gandų esu girdėjęs, kad buvo bananų užvežę, bet pačiam užtikti ar kad mama nupirktų, taip nebuvo. Buvo kam iš Maskvos tėvai atveždavo, bet negi duos atsikąsti tokį deficitą :)

          • dzyvai

            austrai,

            sakykim, Maximos kasininkė šiandien žiūri į spalvotą televizorių, turi mobiliaką, o vaikai naudojasi internetu. Ir jeigu kasininkei labai blogai, ji ar jos vaikai turi pasirinkimą pabandyti rasti savo laimę kitoje šalyje (ką nemažai ir padaro). Taip pat ji turi teisę streikuoti (kuria, gaila, bet praktiškai nesinaudoja, nes mes dar neišmokom gyventi labiau bendruomeniškai). Kiek žinau, anksčiau tokios realios galimybės nebuvo.

            Tiesa, ar nuo tų faktų maximos kasininkei geriau – reiktų paklausti kasininkės. Manau, kad atsakymas priklausys nuo to kaip suformuosi jos nuomonę klausimo „pastatymu“.

          • austras

            Dzyvai, Maximos kasininkė, esu įsitikinęs, ir SSRS būtų žiūrėjusi spalvotą televizorių (atsirado paskutiniais SSRS gyvavimo metais), turėjusi mobiliaką, o vaikai naudojąsi internetu. Iš tiesų, teisė į emigraciją ir teisė streikuoti – dvi teisės atsiradusios dabar. Pas mus teisė streikuoti nepraktikuojama. Iš dalies todėl, kad pirmieji tai padarę kasininkai automatiškai gautų vilko bilietą, iš dalies todėl, kad visuomenė, kitaip nei toje pačioje Austrijoje, pas mus negalėtų suprasti kaip čia parduotuvė nedirba sekmadieniais ir baigia darbą ne vėliau nei 20 h (visuomenės suvokimo lygis ne tas). Streikuojančiųjų, manyčiau, kitaip, nei Vakarų Europoje, savo tinklaraštyje nepalaikytų net toks visuomeniškai mąstantis žurnalistas, kaip Artūras Račas. Juo labiau Laučius ar Valentinavičius. Jau nekalbant apie Čyvą, Valatką ir t.t. Streikuojančiųjų tikrai nepalaikytų Lietuvos „socialdemokratų“ partija. Vien su Nida Vasiliauskaite, Andrium Bielskiu, anarchistais ir profsąjungom (kurių Maximoje, savaime suprantama, nėra) eiti prieš Nerijų Numavičių bei jo teisininkus… Prieš visą visuomenę, kuri piktintųsi nenusipirkusi pinutės sekmadienį. Jau geriau į Londoną, tualetų šveisti.

          • romas

            Prie tarybų valdžios, leidus laisvai judėti, būtų gyventojų beveik nelikę.

          • dzyvai

            Austrai, jeigu galvojate, kad mobiliaką ir internetą būtų taip lengvai turėjusi kasininkė, nes jie būtų irgi atsiradę, klystate. Gal pamiršote, kad geresnės prekės buvo arba tik pagal partinę liniją, arba pagal eilę keliems metams į priekį, kurią pareguliuodavo „blatas“. Na o kad internete galėtumėte perskaityti ir kitokią nei partinę nuomonę, tai Jums reiktų būti gavusiam krūvą pažymų ir būti patikimu, spėju, bent jau KGB, agentu. O už tokį viešą esamos tvarkos keiksnojimą, kokį vykdote dabar, Jums būtų pritaikytas bent jau „gydymas“.

          • austras

            Dzyvai, šiandien jau būtų. Iš pradžių gal per „blatą“, o paskui tikrai ne. Spalvotus televizorius juk turėjo daugelis, ar ne? „Nuomonės laisvės“ šiandien daugiau, sutinku. Tik galimybių reikšti nuomonę, kuri kažką pakeistų yra nedaug. Didžioji žiniasklaida taikosi prie reklamos davėjų, todėl geriausiai jai tinka autoriai, kurie leidžiasi būti redaguojami arba patys užsiima savicenzūra. Teisė streikuoti lyg ir yra. Bet, kaip jau minėta, geriau ne prieš Numavičių ir jo teisininkus.

          • Fredis*

            Komentaras pašalintas – A.R.

          • romas

            austrai, kad kažin ar buvo labai ką žiūrėti per TV tarybiniais laikais. Būtų sveika iš archyvo ištraukti ir parodyti vienos dienos programą, kad lengviau būtų suprasti anos santvarkos idiotiškumą. Dėl mobiliakų greičiau nebūtų problemos, bet funkcijų būtų mažiau. Internetas tikrai būtų cenzūruojamas.

          • austras

            Fredi, matot jos kaime buvo dvi pasiturinčių ūkininkų trobos. Visi kiti – mažažemiai valstiečiai. Pasiturinčius ūkininkus išvežė. Taip, tų žmonių jai buvo gaila. Nes jie, visų pirma, buvo geri žmonės. R.Rakausko ir jo motinos, mano mamai gaila nebuvo. Ji pono Rakausko bei jo motinos nepažinojo. Ir žinoti jų problemų, dėl suprantamų priežasčių, negalėjo. Apie pono rakausko sėdėjimą bulvėse tuo metu informacijos nebuvo.

          • dzyvai

            austrai,

            Manau, kad streiko teisė ir buvo sugalvota panašiems „baubams“ kaip „Numavičius ir jo teisininkai“, tai yra su kuriais negalima gražiuoju susitarti :)

            Manau, kad čia kaltas mūsų nusistatymas, kad kažkas už mus turi mums iškovoti daugiau teisių, o ne mes patys. Bendruomeniškumą ir solidarumą mes turime skatinti, o ne baugintis kokių tai ten ‘ičių… Nekurkime baubų, o kurkime savimi pasitikinčius ir mokančius pasirūpinti savimi bei būti solidariais žmones.

            Na, o diskusijoje kokių gėrybių dabar turėtume/neturėtume gyvendami vis dar SSSR, mes čia „nusivažiavome“ į utopijas, nes, prisiminkim, kad viena iš SSSR byrėjimo priežasčių buvo ir jos ekonominis krachas, t.y. „ekonomika“, kurioje ne paklausa reguliuodavo pasiūlą, jau buvo prinokinusi savo skaudžius „vaisius“.

          • Fredis*

            Komentaras pašalintas – A.R.

          • austras

            Matot, galvoju, kad papostringauti apie teisę, kurią galime „išsikovoti patys“, gali daugelis. Bet vat išeiti į priekį ir pasakyti jog dabar Lietuvoje yra Europos XIX amžius su „Lelijos“ verslo modeliu, nukopijuotu iš XIX amžiaus Anglijos tekstilės fabrikų – ne. Nes tai pasakiusią darbuotoją, visų pirma, atleis iš darbo. Arba sudarys tokias darbo sąlygas, kad ji bus pati priversta išeiti. Jei tai padarys dar 10 darbuotojų – jas taip pat atleis. Jei 100 – taip pat. Jei 500 – gal kažkas pasikeis. Bet pirmajam šimtui nuo to nei šilta nei šalta. Nes jos jau bus atleistos iš darbo. Aukotis vardan kitų, tam kad pačiam gauti visu sistemos smarkumu per galvą… Geriau Londono tualetas.

          • stellar penny bun

            Prie SSSR maximos kasininkės neegzistuotų, kadangi paprasčiausiai nebūtų ką parduoti, o liaudis, geriausiu atveju, žiūrėtų kokias nors tris programas per Haier arba Horizont spalvotą televizorių. LCD ‘panelės’ būtų didžiausias deficitas ir gaunamas tik per blatą. Internetu, kurio greitis siektų 64kb/s, naudotųsi priveligijuota klasė ir tokiomis sąlygomis kokiems velniams reikalingas ‘mobiliakas’.

            P.S. @austrai, jūs gyrėtės, kad esate profsąjungos narys. Man būtų įdomu sužinoti, kokių priemonių ėmėtės jūs ir jūsų kolegos, kai Lietuvos drąsiausia moteris Dalia Budrevičienė atskleidė ‘nemalonią’ tiesą, kad Kėdainių kniazius yra nuogas.

          • austras

            Stellar penny bun, palyginkim.. „Prie SSRS“ kasininkės buvo piktos ir šiandien kasininkės dažnai piktos, bet turi sakyti „laba diena“ bei „viso gero“. Anksčiau kasininkės nors ir buvo piktos, bet gaudavo normalų atlyginimą, palyginus su Maximos kasininkėmis. „Liaudis“ žiūrėtų daugiau nei tris programas, nes tris programas „liaudis“ žiūrėjo jau 1989 metais. Dėl LCD panelės ir interneto greičio – Jūsų asmeninė nuomonė. Mobiliakus tikrai turėtų visi. Vis dėlto, apibendrinus būtų galima pasakyti, kad SSRS nebuvo žmogui pritaikyta valstybė. Tačiau ne viskas joje buvo taip blogai, kaip yra vaizduojama šiandien. O vaizduojama taip, iš dalies todėl, kad siekiama propagandiškai užtušuoti dabartinės sistemos nesėkmes. Ypač – socialinio teisingumo sferoje. Aš nesu profsąjungos narys. Manau, kad Uspaskich įmonėse, kaip ir Maximoje profsąjungų nėra. Tad ir imtis (teisinių rėmų ribose) jos nieko negalėjo, nes jų ten paprasčiausiai nėra. Kitos profsąjungos gali viešai išreikšti solidarumą su Budrevičiene. Ir tiek.

          • romas

            Dėl „mobiliakus turėtų visi“ – abejoju. Vis tik SSRS visos įmonės buvo valstybinės ir tokiam daiktui kaip telefonas galiotų skirstymo sistema. Nepilnamečiai greičiau negalėtų turėti telefono. Visi telefonai būtų maždaug vienodi, nes turėtų atitikti sąjunginį standartą. Be pokalbių daugiau nieko nebūtų galima su juo dar daryti, nes valdžia kitaip negalėtų kontroliuoti piliečių. Modeliai būtų kokių 10 metų senumo, nes prie naujo tais laikais labai sunkiai buvo pereinama. Juk viską reikėdavo sustandartizuoti, suplanuoti ir apskaičiuoti. Dėl to „Žiguliai“ ir išliko beveik tokie pat 20 metų, kad kažką keisti buvo sunku.

          • austras

            Sutinku. Jie imtume SSRS 1985 metų modelyje.

          • nesvarbu

            romai, paskutiniu atsakymu austras patį tiesiog intelektualiai sutraiškė. Beje, net ir neverta mėginti teisintis ar tai neigti:)

          • romas

            Kitokio modelio diegimo pasekmes matėme. Jei būtų likusi diktatūra su liberalumo elementais ekonomikoje, tai vargiai ar kasininkės padėtis būtų geresnė. O gal net ir blogesnė.

          • romas

            nesvarbu, intelektualiai tau kažkaip nesigauna. Pasistenk pasekmes išvesti iš priežasčių.

          • stellar penny bun

            @austras,
            ‘Tačiau ne viskas joje buvo taip blogai, kaip yra vaizduojama šiandien. O vaizduojama taip, iš dalies todėl, kad siekiama propagandiškai užtušuoti dabartinės sistemos nesėkmes…’

            Prisiminiau vieną tėčio pasakojimą, kai jis tarnavo SSSR armijoje. Gimtadienio proga mano tėtis gavo siuntinį nuo mano senelių. Ten buvo pridėta įvairiausių gardumynų, tame tarpe ir apie kilogrąmą sverianti kiaulienos šalto rūkymo nugarinė. Mano tėtis, kaip tikras krikščionis, pusę gabalo tos nugarinės atrėžė ir įteikė karininkams. Kitą dieną tie karininkai labai gyrė mano tėtį, bet įdomiausia buvo, kai vienas karininkas priėjo prie jo ir niekam negirdint pasakė,“ Ja včera s mojej ženoj kūšali vaš delekates, no tak i nie poniali ryba eto ili miaso“.
            Šis pasakojimas yra jau tapęs tikra klasika mūsų šeimoje. Tai tik dar vienas įrodymas, kad lyginti LTSR ir dabartinę Lietuvą yra nonsensas.

          • dzyvai

            austrai,

            „… Geriau Londono tualetas“

            Aš netvirtinu, kad dabar mūsų santvarka ideali ir socialinė sistema be ydų. Tačiau jei taip pat apie streikus savo laiku būtų mastę ir jūsų paminėti Londono tekstilės fabriko darbininkai, šiandien nebebūtų „geriau Londono tualetas“. Skirtumas tarp mūsų ir jų – kai jie streikavo, jų negynė tiek įstatymų kiek gina mus dabar, ir atleisti iš darbo jie negalėjo pasirinkti „geresnio Londono tualeto“. Žmonės ten drąsesni ir labiau solidarūs, nors atleista iš darbo buvo kur kas daugiau į badą baisesnį negu šiandien. Kol mums sovietų įvaryta baimė organizuotai priešintis negerovėms neišgaruos, tol Londono tualetuose ir bus geriau.

          • austras

            Čia, Romai, aš sutinku ir todėl siūlau imti pavyzdį ne iš SSRS, o iš Austrijos… :)

          • austras

            Stellar penny bun, Rusijos provincijoje visada buvo blogai. Buvo blogai caro laikais, blogai prie komunistų, blogai ir dabar (išskyrus sritis, kuriose yra iškasenų ir ten kur gubernatorius linkęs su pavaldiniais dalintis). Šiandien Jūsų minėtos nugarinės Rusijos provincijoje taip pat nevalgo. Žodžiu kapitalizmas, ar komunizmas, SSRS ar Rusijos Federacija – nugarinės kaip nėra, taip nėra. Tik skirtumas tas, kad nugarinės šiandien nevalgo kokie 85-90 procentai rusų, o 10 procentų – valgo. Tie 10 procentų valgydami čepsi ir aiškina, kad SSRS laikais buvo tikrai blogiau.

          • nesvarbu

            romai, čia aš tave draugiškai provokuoju:)

          • austras

            Dzyvai, sutinku kad šnekate gražiai, tačiau… esamuoju momentu (pastaruosius 10 metų) paprastai konkrečiai „Lelijos“ siuvėjai geriausia išeitis gyvenime yra Londono (Paryžiaus, Berlyno ir t.t.) tualetas. Jei tiksliau – Lietuvos Respublikoje susiklosčiusi socialinė aplinka „Lelijos“ siuvėjai šiandien siūlo Vakarų Europos tualetą, šiltnamį, ar laiškanešio darbą. Labai aiškiai ir konkrečiai.

          • mdxacuk

            Tuščias reikalas yra svarstyti, ar Tarybų Sąjungoj 2010 būtų mobilusis telefonas ar ne. Tarybų Sąjunga buvo technologiškai atsilikusi praktiškai visose srityse, bet jos problemos toli gražu nesusivedė vien į technologinį atsilikimą. Paprastas laidinis telefonas buvo išrastas 100 metų iki brandžiojo socializmo epochos ir TSRS tokio lygio technologija nebuvo problema. Bet įsivesti telefoną namie paprastam tarybiniam piliečiui buvo neįgyvendinama svajonė. Pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje galėjai prastovėti eilėje 30 metų ir nepajudėti į priekį. Manau Korėjoj arba Kuboj situacija tokia pati (greičiausiai dar blogesnė) iki šiol. Dešrų ir majonezo technologijos irgi buvo puikiausiai žinomos, bet skirstomos jos buvo tik per Kristinos lavočkas. Tad ar rusai provincijoj valgo šoninę ar ne – nėra joks rodiklis. Nors priešingai Austrui, manau, kad 90 proc. tikrai valgo. Tarybiniais laikais tarp Maskvos ir kokių 200 km esančių miestų nesustojamu srautu plūdo dešriniai turistai, tempiantys maišus padoresnio maisto. Galit būt ramūs, dabar to nėra.tad kapitalizmas veikia net Rusijoj.

            Iš kitos pusės, gal kas yra matęs rusišką personalinį kompiuterį arba mobilųjį telefoną? Jei neskaitysim ankstyvųjų vakarietiškų kompiuterių klonų, gamintų su 5 metų atsilikimu. Jie iki šiol dar gamina savo „Žigulius“, kokius aš pirkau 1985 m. Ir tas pats, deja, nėra tarybinės technologinės minties produktas.

          • stellar penny bun

            @austrai,

            Jūs čia pastoviai minite ‘Leliją’, bet kaip matau pilnai nesuprantate reikalo esmės. ‘Lelijos’ problema yra tame, kad dabartinėmis sąlygomis įmonė niekaip negalėtų pakelti atlyginimų, kadangi jie siuva ir parduoda tą pačią produkciją kaip ir Kinijos gamintojai. Norint pakelti darbuotojams atlyginimus, ‘Lelija’ tiesiog privalo siūti ir parduti tai ką pirktų kinai, o tai reiškia, kad įmonei trūksta inovatyvaus požiūrio į esamą situaciją.
            ‘Leliją’ galėtų išgelbėti stipraus prekinio ženklo sukūrimas užsienio rinkoms, ir tuo tarpu, kai prekinis ženklas ‘Lelija’ tinka ir yra žinomas Lietuvoje, užsienyje jis neprigis vien dėl to , kad yra sunkiai perskaitomas. Geras pavyzdys būtų ZARA. Visi žino, kas yra ZARA ir skamba nepriekaištingai. Lelija, kiek man yra žinoma, pagrinde produkciją eksportuoja į Vokietiją, kai tuo tarpu toje pačioje Vokietijoje egzistuoja siuvimo įmonės, kurios sėkmingai aptarnauja užsienio rinkas, mokėdamos savo darbuotojams ‘vokiškus’ atlyginimus. Esminis skirtumas, kad vokiečiai priešingai nei lietuviai išnaudoja inovacijas.
            Pavyzdys: pilietis X, norėdamas pasisiūti kostiumą toje vokiečių įmonėje, turi susirasti artimiausią tos įmonės kabiną, kurioje bus atlikti išmatavimai. Išmatavimai atliekami lazerinio skanavimo metodu, tai užtrunka tik keletą minučių. Po to tas pilietis išsirenka medžiagą, pasiuvimo stilių ir po dviejų savaičių gaminys atkeliauja pas užsakovą į namus. Kaina prasideda nuo 600 eurų.
            Tokios kabinos jau veikia ir kitose šalyse, ne vien tik Vokietijoje. Anglijoje, kaina berods prasideda nuo £550.
            Taigi ‘Lelija’ galės egzistuoti ir mokėti didesnius atlyginimus savo darbuotojams tik tada, jeigu bent keliais žingsniais lenks kinų siuvimo įmones, o tam reikia išnaudoti esamas ir būsimas inovacijas, kitu atveju gresia bankrotas.

          • nesvarbu

            Komentaras pašalintas – A.R.

          • austras

            Mdxacuk, priešingai Jums, manau, kad nugarinės valgytojų skaičius Rusijoje turi nemažai reikšmės, kadangi 85-90 procentų rusų nugarinės paprasčiausiai neįpirktų. Nebent ypatingų švenčių proga. Todėl jiems nei šilta nei šalta ar nugarinės jų miesto, miestelio ar kaimo parduotuvėje kapitalizmas jau užvežė ar dar ne. Nes jos ant 85-90 procentų rusų stalo kaip nėra, taip nėra.

          • austras

            Stellar penny bun, juk sakau, jog dabar Lietuvoje yra Europos XIX amžius su “Lelijos” verslo modeliu, nukopijuotu iš XIX amžiaus Anglijos tekstilės fabrikų. kas Jums šiame modelyje netinka? Darbo santykiai iš XIX amžiaus Anglijos. O inovacijos – iš XX amžiaus antrosios pusės „brandžiojo socializmo“ SSRS.

          • austras

            Čia tik norėčiau pasitikslinti ar gerbiamas Arūras Račas sutinka su nesvarbu nuomone, jog austras yra „veltėdis, išlaikytinis ir tinginys t.y. socialistas“?

          • mielas austrai, kadangi tamstos nepažįstu, nesiimu spręsti.

          • nesvarbu

            Austrai, čia tik pajuokavimas dėl to veltėdžio, turėtum suprasti.Pats esi Mąstytojas.

            Artūrai, nelabai čia supratau, kokį ir kodėl mano paskutinį komentarą ištrynėte?

          • austras

            Tiesiog šiaip pasitikslinau, galvodamas, kad Jūs tokias išraiškos formas pradėjot toleruot. Truputį sunku suprast kaip galima žmogaus pažiūras tapatinti su jo būdo savybėm ar gyvenimo būdu. „Liberalas“ – vadinasi „iniciatyvus“ „darbštus“ „apsukrus“. Konservatorius – „darbštus“, „pareigingas“, „religingas“. O „socialistas“ – „veltėdis“, „išlaikytinis“ ir „tinginys“. Graži nesvarbu schema.

        • romas

          O bananai nėra labai brangus produktas. Kaip tik kasininkės gali pasinaudoti akcijomis arba gali dar pigiau pirkti pyragams bananus su pasibaigusiu galiojimo terminu. Nors supratau, apie ką mintis. Tiesiog kasininkė – ne tas atvejis.

      • austrai, Tinklaraštininkas ryte įkėlė puikų interviu su R.Rakausku ir štai ką aptikau: būsimasis menininkas būdamas vaiku bėgo su motina (tėvas jau buvo ištremtas į Sibirą) iš Akmenės pas tėvo seserį į Eimininkus (Anykščių raj.) ir vienas stipriausių vaikystės prisiminimų buvo, citata: „Didžiausią baimę jutau, kai su mama kartą sukritome į bulvių lauką, sužinoję, jog kaime pasirodė saugumiečių“ ir toliau: „mano mama amžinai visko gąsčiojosi – gal tą jos jausmą sustiprino slapstymasis pokariu, vietų keitimas. Iki šiol gyvenu su baime…“
        austrai, būdamas istoriku, Tu juk viską žinai, pasakyk – iš kur tiek tų „saugumiečių“ buvo atsiradę Eimininkuose ir kitur, kad net vaikui su motina reikėjo slapstytis bulvių lauke?
        Turbūt kažkokie kilmingi ponai, o V.Laučius dar pridėtų – arsitokratiškų manierų.

        • austras

          „Kilmingus ponus“, Fredi, į Sibirą ištrėmė dar anksčiau už visus kitus… Tiek su aristokratiškom manierom, tiek jų neturinčius. KGB SSRS laikais buvo galinga organizacija, ir kuo čia stebėtis? Nepriklausomos Lietuvos intelektualą Juozą Keliuotį nuo 1958 iki 1983 metų sekė apie 60 agentų.

          • austrai, labai paviršutiniškai, nenuoširdžiai ir ne iš esmės atsakei į klausimą. Net šiame tinklaraštyje 2011 metais iš 10-15 pakomentavusiųjų šį straipsnelį „apie taksi“ 2-3 komentatoriai nusiteikę ryškiai palankiai SSR Sąjungai. Vienas (Erikas) net parašė: „CCCP nėra blogis pats savaime“. O kiek tokių tikėjusių gerąja SSRS buvo tuo metu. Žmonės juos vadino stribais.

          • mielas Austrai, ne į temą, bet noriu tamstai pranešti, kad Užsienio reikalų ministras A.Ažubalis, atsakydamas į mano laišką, informavo kad dėl tamstos šiame tinklaraštyje paskelbtos informacijos bus atliktas tyrimas ir pažadėjo supažindinti su atlikto tyrimo išvadomis.

          • austras

            Gerbiamas Artūrai, ačiū už informaciją. Žinot, aš jau žinau kokios bus „atlikto tyrimo išvados“. O Jūs? :)

      • mdxacuk

        Austre, mane galėtumėt tirti nebent kaip tarybinių laikų marginalinį reiškinį. Nes aš ne tik nestojau į Partiją dėl majonezo, bet netgi nebuvau komjaunuolis. Gal dar koks vienas mano mokykloj ir buvo toks, bet tikrai ne daugiau. Tiesa, spaliukas ir pionierius buvau.

        Patikslindamas Romą norėčiau pasakyti, kad batono etalonas buvo už 16 kap. Už 22 kap buvo ne tik pynutė, bet ir normalūs batonai, tik tikriausiai didesni.

        Romo duotas tarybinės algos batoninis ekvivalentas jus turėtų nuraminti – palyginus su brandžiojo socializmo laikais už savo 1200 jūs galite nusipirkti praktiškai tiek pat batonų. Palyginimui aš galėčiau parašyti, kiek batonų išeina man už mano dabartinį uždarbį, bet nenorėčiau gadinti tamstai nuotaikos.

        Galima dar priminti, kad buvo laikas (turbūt apie 1962 metus), kai batonai buvo didelė prabanga. Jų „duodavo“ po vieną ant galvos, bet ne kokios nors pažyminės, o natūroj. Užtat jei norėjai trijų batonų, tai negalėjai parodyt paso su 2 vaikų antspaudais, bet privalėjai tuos vaikus atsitempti į eilę. Aš prisimenu, kaip mane ir seserį vežimėlyje mama tempdavosi dar neprašvitus užsiimti eilę brome su geležiniais diedukais, kur dabartiniame Epštein name tada buvo duonos krautuvė. Darbo liaudies kontrolė būdavo griežta ir negailestinga, o demokratija buvo tiesioginė ir išsamiai pasireikšdavo šūkiu „bolše odnogo na ruki nie davatj“. Stovėti reikėjo brome, nes pardavinėdavo pro užpakalines parduotuvės duris. Pro užpakalines tai čia ne ta prasme, kad po blatu – tiesiog tada egzistavo tokia praktika, kad net legalus deficitas būdavo „išmetamas“ tiesiai iš sandėlio ar kaip nors panašiai. Nu tokia socialistinės kultūros ypatybė, kurią galėsit atskirai savo veikale panagrinėti.

        Galiu dar pridėt autentišką detalę jūsų būsimai studijai, kad nebuvo ne tik batonų, bet ir baltų miltų, o duona buvo vienos rūšies ir vienodai pilka. Tiesa, tarybų valdžia visada ypatingai rūpinosi augančiaja karta. Užtat mokyklose per pamoką iš kiekvieno būdavo surenkama po 5 kap, o prasidėjus pertraukai visi gaudavo po 1 bulkutę.

        • austras

          Įdomūs prisiminimai. Ačiū. Ypač įdomu skaityt apie 1962-siuos. Šiaip tai Jūs nesikuklinkit, galit rašyti kiek ten tų batonų išeina iš Jūsų algos dabar. Žinot, aš galvoju, kad kiekvienas žmogus prisimena vis kitaip ir vis kažką kito. Pavyzdžiui, mano mama prisimena, jog ji niekada nebūtų baigusi universiteto, jei ne tarybų valdžia. Aišku, skirtingai nei mano tėvas. Prisiminimai susiję su 1962-siais jai asocijuojasi ne su bulka „ant dūšios“ buvusiame Epštein name, o su universiteto suolu, kuriame klausėsi paskaitų. Kilusi iš mažažemių valstiečių. Jos motina numirė per karą nuo šiltinės, kai jai buvo 2 metai. Užaugo pas močiutę. Kai mokėsi universitete, tai gyveno iš tarybinės stipendijos ir vasaros pabaigoje parduotos telyčios, kurią atsivesdavo vienintelė močiutės karvė. Kas metai pirkdavo vis kitą rūbą – tai paltuką, tai dar kažką. Namie jai sakydavo – „nedžiovink smegenų su tuo mokslu“, bet ji vis tiek mokėsi. Ir iki šiol dėkinga tarybų valdžiai, už tai, kad galėjo tai padaryti. Nes „prie Smetonos“ ar kito autoritarinio diktatoriaus tai būtų buvę „be šansų“.

          • romas

            austrai, norinčiam mokytis buvo galima ir prie Smetonos universitetą baigti. Nebuvo lengva, nes reikėdavo dieną dirbti ir pradžiai baigti vakarais suaugusiųjų gimnaziją, bet ir neįmanoma nebuvo. Nežinau, ar Lietuvos ekonomika taip ir būtų pasilikusi 1940m. lygio, nes Suomijoje nepasiliko. Jau nepatikrinsim, bet gal Jūsų tėvukai būtų ir prie nepriklausomos Lietuvos kažką baigę.

          • Lina L.

            mdxacuk, tikrai tikrai, ir aš buvau su broliais tempiama į parduotuvę dėl galvų skaičiaus. Čia iki plėšinių gal taip trūko miltų? Bet užtat buvo glaistytų sūrelių, neapsakomo skanumyno, kuriuos vėl pamačiau jau tik po socializmo.
            austrai – irgi galiu paantrinti, mano senelė kartojo ne kartą, kad dukrų būtų tiesiog niekaip neišgalėjusi išmokslinti iš ūkio (ne tokio ir mažo, tekdavo samdytis), o „prie ruso“ – prašom – dukros baigė aukštuosius, žentai irgi diplomuoti, vadinasi, „ponai“. Ir dar nenustodavo stebėtis, kad seniems valdžia moka pensiją UŽ NIEKĄ, t.y. nieko nedirbant!

          • austras

            Romai, atsakymas šiuo atveju paprastas. Mano tėvukas, kuris nebuvo „iš mažažemių valstiečių“ tikrai būtų baigęs. Mano mama, kuri, tarybų valdžios metais baigė universitetą vienintelė iš savo giminės – nemanau. Mažažemiams valstiečiams „suaugusiųjų gimnazijos“ giliame lietuviškame kaime nešvietė.

          • romas

            austrai, jei nebūtų buvę pavyzdžių giminėje, nekalbėčiau. Pasilikus kaime nieko ir dabar nešviečia. Prie Smetonos reikėjo važiuoti į Kauną. O kad lengva buvo, nesakiau.

          • romas

            Be to austrai, 22 metai nuo 1940m. yra šioks toks istorijos šuolis. Technologijos ėjo pirmyn visame pasaulyje.

          • austras

            Romai, 1962-siais Vakarų Europoje gerai buvo tose šalyse kurios – a) arba nebuvo arba buvo sąlyginai mažai paliestos karo (Šveicarija, Švedija, Norvegija, Danija, Suomija) b) valstybėse, kurios gavo paramą pagal Maršalo planą (daugiausiai gavo D.Britanija, Prancūzija, VFR, Italija, Nyderlandai, Belgija, nors gavo ir, pavyzdžiui, ta pati Švedija, Šveicarija) (Maršalo planas padėjo stabilizuoti šiose šalyse pokario padėtį ir buvo aiškiai nukreiptas prieš sovietinio bloko įtakos didėjimą Vakarų Europoje, ypač tokiose šalyse kaip Prancūzija ar Italija) c) valtybėse, kurios pasibaigus karui pradėjo kurti gerovės valstybę (pavyzdžiui, Austrija).

          • Fredis*

            austrai, tu niekada nepaklausei savo mamos kaip ji jautėsi pasodinta „tarybų“ valdžios į universiteto suolą, kai tuo pat metu kitos mamos su savo vaikais (inteligentija, vidutiniai valstiečiai, valstybės tarnautojai) turėdavo klajoti iš vieno kampo į kitą, slapstytis nuo NKVD kareivių ir jų talkininkų bulvių laukuose ir daržinėse?

          • mdxacuk

            Daukantas pėsčias atėjo 300 km iki Vilniaus ir baigė universitetą dar tada, kai iki Tarybų valdžios dar buvo 100 metų ir siautėjo despotiškas carinis režimas.

            Jūsų vargšė mamytė čia ne rodiklis. Po 1918 metų Lietuvoj trūko ne tik savų išsilavinusių žmonių, bet ir pats aukštasisi mokslas prasidėjo nuo nulio. Tai nemanau, kad naujai įsisteigusių aukštųjų mokyklų suolus užpildė sulenkėjusi ir degradavusi bajorija, dėl kurios jūs liejat graudžias ašaras. O kadangi, kaip žinia, miestiečių lietuvių anuomet beveik nebuvo, tai galima daryti prielaidą, kad dauguma studentų buvo paprastų kaimiečių vaikai.

            Toks Mančinskas dar tarybiniais laikais pas jus rašė disertacijas apie sukštąjį mokslą prie Smetonos. Susiraskit jo veikalų VU istorijos fakultete ir galėsit referuot, kas ir kaip studijavo anuomet.

            Jei jūsų mamytė dėkinga už mokslą Tarybų valdžiai, tai maniškė – kaip tik atvirkščiai. Jie turėjo per mažai žemės, kad automatiškai važiuotų į Sibirą. Bet perdaug, kad galėtų rinktis mokslus pagal norus ir sugebėjimus. Net Žemės ūkio akademijoj, tarkim, ūkininko vaikas negalėjo studijuoti agronomijos, bet tik, pavyzdžiui, žemėtvarką. Nes dirbdamas agronomu jis galėjo sabotuoti partinę liniją kaime ir blokuoti pergalingą kolektyvizacijos procesą.

            Mano uošvienė 10 metų nešiojosi gatavą nekaltą medicinos disertaciją po pažasčia, nes gintis jai trukdė netinkama socialinė kilmė ir faktas, kad jos tėvas leido sau numirti Sibire. Ir tik susiradus užtarėjų ir ryšių su gerai žinomu veikėju P. Griškevičium, po ilgų kančių gavo leidimą gintis. Tai ji ką, anot tamstos – turėjo iki amžiaus galo būti dėkinga TSKP/LKP ir asmeniškai Griškevičiui?

            Skaitau aš skaitau tamstos išvedžiojimus čia ir negaliu atsistebėti, kaip jaunam žmogui šiais neribotų galimybių laikais gali išsivystyti toks stabilus ir neįveikiamas žertvos kompleksas.

          • austras

            Fredi, atsakymas paprastas – ji jautėsi labai gerai, nes galėjo mokytis.
            Mdxacuk, Smetonos universiteto suolus užėmė tiek „degradavusi bajorija“ (savaime suprantama, dalis „degradavusios bajorijos“ universiteto suolus užėmė ne tik Kauno, bet ir Varšuvos, Paryžiaus, Romos, Berlyno bei kituose Vakarų Europos universitetuose), tiek pasiturinčių ūkininkų vaikai (jie taip pat kartais mokėsi vakaruose, kur ir „degradavusi bajorija“). Jie sudarė absoliučią daugumą. Mažažemiai valstiečiai išsilavinimą gaudavo pakankamai retai. Kur kas rečiau nei tarybinės valdžios metais. Šie faktai – tiesioginis „neįveikiamo žertvos komplekso“ atspindys. Nuolankiausiai už jį atsiprašau. Tame tarpe ir Jūsų mamytės bei uošvienės.

      • Valentinas

        Fundamentali klaida – tai manyti, kad socializme batono kainai rinka įtakos nedarė. Austrai, rinka egzistuoja visada ir visur, net Šiaurės Korėjoje.

        • austras

          Valentinai komunizme – ne socializme. Socialistine SSRS vadino pati save, bet ne SSRS oponentai Vakaruose. Netiesioginę įtaką rinka darė net ir batonui SSRS. Pripažįstu.

          • romas

            austrai, toks taškas pas Ligitą įdėjo Oželytės kalbą sausio 13 proga moksleiviams :

          • austras

            Žinot, kaip sakoma – kuo toliau nuo karo, tuo daugiau didvyrių…

          • romas

            Ji – signatarė. Nėra kažkas naujo.

        • Valentinas

          Austrai, ne taip supratai. Prekių rinkos kaina egzistuoja net ir labiausiai planuojamose ekonomikose. Tarkime sėdi politekonomė, baigusi Lomonosovo universitetą, Gosplane ir planuoja:
          Imkime ir iškepkime darbo liaudžiai 100 000 batonų ir padarykime kad jie kainuotų 16 ct. Tebūnie Batonai!
          Jai atrodo, kad ji suplanavo tiek kiek reikia už tokią kainą kokią reikia. Tačiau realybėje atsiranda rinka, kuri nustato, kad batono kaina yra per žema. Tai yra, rinkoje yra žymiai daugiau, nei 100000 žmonių, pasiruošusių sumokėti už batoną 16 kapeikų. Taisyklingoje rinkos ekonomikoje kai didesnė pasiūla, kaina pakyla iki sakykime 30 kapeikų. Iškrypusioje rinkos ekonomikoje kaina irgi pakyla, tik ji išreiškiama ne vien pinigais. Pavyzdžiui stovėjimas eilėje su dviem vaikais rankoje kelias valandas prie batonų – visa tai irgi yra rinkos pusiausvyros kaina, kurią vartotojas sumoka už batoną. Deficitas – irgi vienas iš rinkos elementų, nes prekės nueina kitais kanalais už atitinkamas kainas.
          O kitame gosplano kabinete sėdi Julionas Veselionas ir planuoja žieminių batų „proščiai molodost“ gamybą. Pagaminsime pusę milijono PM, kurie kainuos 10 rublių svarsto jis ir yra labai savimi patenkintas: ne veltui esu Ekonomistas! patenkintas galvoja jis apie save.

          Darbininkai pagamina pusę milijono prosčiai molodost batų, jie nugula į parduotuves ir kas atsitinka? Niekas jų neperka nes nėra rinkoje tiek pirkėjų pasiruošusių mokėti tiek pinigų už tokį kiekį. Vėl ta iškrypusi rinkos ekonomika! Neteisingas kiekis už neteisingą kainą. Jei jie kainuotų 4 rublius, gal juos kažkas ir išpirktų? O kol kas rinka baudžia verslininką (valstybę) numarindama prekes lentynose.
          Pagrindinė mintis, kurią tau reikia išsinešti iš šio mano komentaro, kad nebūna ne rinkos ekonomikos. Būna tik taisyklingos rinkos ir iškrypusios rinkos ekonomikos. O tokios (iškrypusios) rinkos ekonomikos ekonomistai – iškrypę ekonomistai, arba ekonomistai iškrypėliai.

          • nerijus

            …ir analtikai su kitais orkaluais, LLRI veikėjai.
            Pagrindinė „varomoji“ šios rinkos jėga- LŪKESČIAI- KAS BŪTŲ, JEIGU BŪTŲ?..
            Kuo daugiau lūkesčių- tuo daugiau nežinios ir sumaišties Žmonių protuose.
            Įtariu ir „didžių“ lobistų pinigėlius šiam „reikalui“…- skatinti nežinojimą.
            Nežinojimui ir lūkesčiams itin neatsparūs buvę komunistinės Valstybės Žmonės.

          • austras

            Valentinai, konkrečiai su duona ar batonu tarpe tarp 80 ir 90 metų deficito neprisimenu. Mdxacuk prisimena deficitą 1962-siais. O šiaip tai Jūsų komentaras įdomus, nors mintys žinomos. Aš iš tiesų kalbėjau apie neteisioginę rinkos įtaką batonui todėl, kad gūdai, kaip žinia, buvo perkami Kanadoj ir už rinkos kainą.

          • Valentinas

            Aš pavyzdžiui prisimenu kaip mano mama parduotuvėje stumdėsi dėl varškės. Viskas kainuoja tiek, kiek už tai moki.
            Nerijau, tavo komentaras arba žiauriai protingas arba žiauriai durnas, nes nieko nesupratau.

  • Andriuxa

    „Tada supranti, kad ne mokesčiai ir ne degalai svarbiausia…“

    Zinoma gal as kazko nesuprantu, bet mano galva butent mokesciai (ju didis) ir degalu kainos neleidzia taksi bendrovei islaikyti daugiau negu kelias taksi automobilius!?!

    • dzyvai

      Andriuxa,

      Jeigu paklausa didesnė nei pasiūla (paslaugos eilėje reikia laukti valandą), tai tik blogos vadybos reikalas, kad neuždirbama daugiau pinigų.
      Kitos bendrovės kovoja dėl rinkos dalies – o čia rinka eilėje laukia kol galės susimokėti.

      • Jonas III

        O kodėl nesuveikia konkurencijos dėsnis?

        • dzyvai

          Gal konkurencija įstatymais apribota? Arba veikia taksi verslo savininkų „profsąjunga“, neįsileidžianti naujų konkurentų :)

          Konkrečiai taksi verslo taisyklių nežinau – yra tikimybė kad koks nors licenzijų išdavimas dirbtinai „pristabdomas“.

          • Jonas III

            Aš tai manau, jog pagrindinė priežastis ta, jog šį verslą sunkiai pasiekia Europos pinigai. Vadyba kaip mat susitvarkytų:) Atpratom (nespėjom priprasti) būti savarankiški.

  • vaiva

    nublanks ir tas numeris su kūju ir pjautuvu, ir Samsono tarybinės ,,sosiskos“, palyginus su paminklu matrioškai, kurį ruošiasi statyti Vilniuje vietiniai rusų politikai:-)

    • nerijus

      vaiva

      Tai tik politinė reklama.

  • mdxacuk

    Man tai nesuprantama, kodėl naivusis žurnalistas, matydamas akivaizdų ATPK 188.18 straipsnio (Nacistinių ar komunistinių simbolių platinimas ar demonstravimas) pažeidimą, apsiriboja geraširdiškais prisiminimais apie Sausio 13, užuot principingai pilietiškai kreipęsis į teisėsaugos organus?

    • Taigi Artūras ir pamini savo bloge.

  • viktoras

    man tie tarybiniai atributai tokia faina egzotika,seniena. Panašiai kaip koks turkų sultono kalavijas ar batas…
    Šie tarybiniai arba fašistiniai atributai kelia pavojų tiktai tiems ,kurie dar abejoja…ar komunizmas ir fašismas visiškai blogai… Lietuvoje matyt tokių dar daug, nes reikėjo kažkokį Įstatymą priimti. Arba seime durneliai…Manau antras variantas.
    Tarp kitko esu tremtinys…jeigu kam kyla ebejonių dėl mano orentacijos..

  • Aras

    Prievarta meilės Sausio 13-ąjai neįskiepysi, aš, pavyzdžiui, didžiuojuosi, jog gimiau LTSR.
    Taksistas užlipinęs CCCP ženklus protestuoja prieš Kubilistano CCP, tai yra jo teisė į saviraiškos laisvę.

    • mielas Arai, po šio komentaro tamsta šiame tinklaraštyje esate nepageidaujamas. Tamstos viešai deklaruojamos vertybės man yra visiškai nepriimtinos, todėl siūlau jas reikšti kur nors kitur. Sėkmės tamstai.

      • dzyvai

        Suprantu autoriaus teisę ir norą atsiriboti nuo nepageidaujamų vertybių „skleidimo“, tačiau mano nuomone, toks požiūris mūsų visuomenei ne į naudą. Panašiai kaip, berods, belgai, mano, jog visokie nepageidaujamų musulmonų imigrantų vaikai turi mokintis bendrose mokyklose, idant nebūtų izoliuoti ir taip geriau integruotųsi į visuomenę, taip ir Lietuvoje reiktų elgtis. Manau, Lietuvoje neturėtų likti grynai tik lenkiškų mokyklų, nes tai trukdo normaliai lenkų integracijai, tiek ir tokie kaip Aras, neturėtų būti išstumiami į CCCR mylėtojų tinklalapius, nes tai tik sumažins susikalbėjimą tarp skirtingai mąstančių ir padidins požiūrių radikalumą, kas gali iššaukti radikalesnius veiksmus ateityje. Aš, kaip vieną galimą tokių „viešų“ erdvių paskirčių, įžvelgčiau ir susikalbėjimo skatinimą tarp radikaliai skirtingų pažiūrų žmonių. Vienok, tinklalapio autorius gali turėti kitokius pagrindinius tikslus, kurie su mano įvardintu nesuderinami.

        • mielas dzyvai, jei nepastebėjote, tai aš stengiausi. Aras komentuoti šiame tinklaraštyje pradėjo, jei statistika rodo teisingai, 2009 metų balandžio 22 dieną.

          Per tą laiką jis parašė daugiau nei 500 komentarų.

          Mano labai subjektyvia nuomone – pakankamai daug laiko diskusijoms skainti ir pakankamai daug medžiagos įvertinti, ar diskusijos ką nors keičia.

          Šio tinklaraščio tikslas anaiptol nėra suteikti auditoriją žmonėms, kurių vertybės, kaip ir sakiau, iš esmės skiriasi nuo manųjų.

          • dzyvai

            Dabar jau pastebėjau :) Ačiū už aiškų atsakymą. Beje, ar teisingai supratau paskutinį sakinį, kad tikslas – ne kvestionuoti vertybes, o diskutuoti apie vertybių įtvirtinimo (realizacijos) būdus?

          • Valentinas

            Dzyvai,
            Yra kitas būdas neapleisti arų – gali leistis į jų tinklalapius ir diskutuoti taip mažinant socialinę atskirtį.

      • Skeptikas

        Kai teigiate, kad „…VISIŠKAI nepriimtinos…“, aš kažkaip suabejoju ir vėl prisimenu VU IF laikus, Leniną ir jo komsomolą. Tai gal vis dėlto tik LAIKINAI nepriimtinos, t.y. šiuo metu, tol, kol valdžia tokia, o ne kokia nors kitokia?

        • mielas Skeptike, tamsta tikriausiai buvote disidentas ir aktyviai prisidėjote prie LKB Kronikos leidybos ar bent jau prie LLL veiklos. Man kaip, buvusiam VU IF komjaunimo sekretoriui, būtų labai malonu su tamsta susipažinti. Dar maloniau būtų jei tamsta sutiktumėte duoti interviu apie savo rezistenciją ir aktyvią disidentinę veiklą sovietmečiu. Aš dėčiau visas pastangas, kad tas interviu pasklistų kuo plačiau.

          Tikiuosi, sutiksite. Laukiu jūsų laiško ir trumpo CV..

          Jei šiandien neparašysite, manysiu turįs teisę padaryti išvadą, kad esate VISIŠKAS menkysta, tai yra žmogus, neturintis jokių vertybių, principų ir pasirengęs laižyti užpakalį kiekvienam pasitaikiusiam, įskaitant ir besikeičiančias valdžias. Įskaitant ir sovietmetį, ir nepriklausomybės laikotarpį.

          Tokiu atveju, tamsta, kaip ir gerai žinomas anonimas Aras, šiame tinklaraštyje būsite nepageidaujamas.

          • Skeptikas

            DRAUGAS A.Račai, visų pirma, vengiu manęs nepažįstančių žmonių, kuriems, nepaisant to, esu „mielas“. Tokiu familiarumu pasireiškiančiais sutrikimais užsiima visai kitos srities specialistai nei aš, todėl galiu tik užjausti ir palinkėti sėkmės.
            Antra, nesiuntinėju savo CV kam papuola.
            Trečia, ne mano problema, kad Jūs apsėstas kažkokios „viešumo manijos“, pasireiškiančios poreikiu „pasklisti kuo plačiau“, būti kuo dažniau interviuojamam (na ir žodelis), tiražuojamam, rodomam per TV, ar bent aptariamam kitų Jūsų amato brolių, pvz., Užkalnio ar Grinevičiūtės. Duoti interviu tikrai nėra mano svajonė. Porą kartų Vilniaus centre žurnalistų atsitiktinai pakalbintas (kaip praeivis, kad ko neprifantazuotumėt) ir tai mandagiai atsiprašiau. Žodžiu, tai tikrai ne man.
            Ketvirta, internetas kaip tik ir yra patrauklus savo anonimiškumu, nes leidžia dėstyti savo nuomonę, atsiribojant nuo asmens viešo įvaizdžio (arba jo neturėjimo). Jūs pats iš esmės tai patvirtinate, skaitydamas ir kitiems rekomenduodamas vieną anonimo tinklaraštį: http://jurisprudencija.wordpress.com/about/
            Penkta, absoliuti dauguma Jūsų tinklaraščio komentatorių yra anonimai, bet Jūs pretenzijas dėl anonimiškumo reiškiate tik tiems, kuriems Jūsų autoritetas nedaro jokio ispūdžio. Beje, nors tinklaraštis ir Jūsų – tai dar nereiškia, kad būtinai visiems esate jame pats įdomiausias.
            Šešta, spaliuku buvau gal tik kai turėjau spalinukių, nepriklausiau nei VLKJS, nei LKB, taip pat ir LLL, bet tai nereiškia, kad negaliu turėti nuomonės, kuri šių organizacijų Lietuvai buvo primesta okupantų ir telkė kolaborantus. Polinkis į kolaboravimą ir konformizmą bėgant metams tik stiprėja.
            Septinta, aš niekur neteigiau, kad esu ar buvau disidentas ar rezistentas, todėl Jūsų pastangos priskirti man dalyvavimą rezistencijoje, o paskui bandyti demaskuoti mane kaip kokį melagėlį yra apgailėtinai primityvios. Nebuvimas disidentu ar rezistentu neatima iš manęs galimybės teigti, kad disidentai nusipelnė Lietuvai kur kas labiau už komsorgus.
            Aštunta, nemanau, kad galime didžiuotis savo gimimo vieta ir laiku, nes nė vienas to nesirinkome. Vis dėlto reikšminga daugelio gyvenimo dalis prabėgo LTSR, ko pasekmėje dažnas lietuvis turi šiltų prisiminimų iš to laikmečio. Todėl tamstos reakcija į Aro skepticizmą dėl sausio 13-osios, dėl kurios tikrai ne visi tapo laimingesni, ir jo pasididžiavimą dėl gimimo LTSR yra neadekvati. Tuo labiau ji neadekvati dėl CCCP, nes tas Jūsų aprašomas taksistas, labai gali būti, gyveno tik ten, o dabar tik egzistuoja. Atimkite iš jo nostalgiją ir jam nebeliks nieko. Jums nuo to bus geriau ir šilčiau? Bet buvusiems komsorgams tokius dalykus paprastai sunkiai sekasi suprasti. Nes dabar jie jau būtų komunistai ir net partorgai, aišku, jei nebūtų pasikeitę istorinės aplinkybės.
            Devinta, aš Jūsų neįžeidinėjau, o jei įsižeidžiate dėl savo biografijos faktų, tai pykti tegalite tik ant savęs…

          • mielas Skeptike, tamstos nuomonė visais klausimais buvo labai vertinga. Ačiū, kad ją reiškėte šiame tinklaraštye. Linkiu tamstai kuo geriausios kloties reiškiant savo vertingą nuomonę kituose tinklaraščiuose.

      • galų gale.

        • Skeptikas labai gerai atsakė, tik tas atsakymas pasmerktas dėl pirmo kreipinio. Echt, ta ad hominem galia :(

          • mielas kinomeka, šiuo klausimu mano nuomonė iš esmės skiriasi. Ir jei jau kalbate apie „ad hominem“, tai paskaitykite dar kartą – tik atidžiau – tą „labai gerą“ atsakymą ir pabandykite suskaičiuoti, kiek kartų jame naudojami argumentai „ad hominem“. Jei nesunku, po to pasidalinkite gautais rezultatais. Ir tada aš dar kartą paklausiu tamstos nuomonės apie „labai gerą“ komentarą.

      • Genijus

        Mielas Artūrai, žinau, kad neklausysit, bet man atrodo, jog mes visi sausio 13 d. kovojom (tie, kurie kovojo) už labai daug dalykų, tame tarpe ir už teisę reikšti savo nuomonę.
        Aro (kuriam jaučiu ne mažesnę antipatiją, nei Valentinas) atveju tebuvo tik „grynas“ nuomonės ir pasaulėžiūros pareiškimas, be įžeidimų, be šmeižto, be žuvusiųjų niekinimo.
        Manau, kad užblokavote nepelnytai. Nepretenduoju į jūsų nuomonės pakeitimą, bet visgi turbūt pasikarščiavote. Kartoju – su visa nepagarba Arui :)

        • Genijau, ačiū už nuomonę. Ją gerbiu, tačiau šį kartą pasilieku prie savosios. Atsiprašau, jei jums tai nepriimtina.

      • Jonas III

        Artūrai, „atjungdamas“ Arą nepaisote priešybių vienovės ir kovos dėsnio svarbos dundukų vystymuisi.

        • Jonai III, na ir kas? Aš juk esu seniai žinomas paksoidas ir autokratas, netoleruojantis jokios kitos nuomonės.

      • &jka

        Šiaip irgi didžiuojuosi, jog gimiau LTSR. Ar tuom įžeidžiu čia esančius ir tampu nepageidaujamas?
        O gal kažko nesupratau ir kalba apie Aro komentaro antrą dalį?

  • A.G.

    Galiu tik patvirtinti, kad su taksi prasidėjo keisti dalykai.
    Kai sekmadienį vykome į Raimondo Paulo jubiliejinį koncertą Rygoje, – maniau kaip visada darydavau, taksi (manasis, nuo seno Kabrioletas) užsisakysiu iš vakaro. Deja ne. O iš ryto iš vis atsisakė, pageidautu maršrutu (žinoma, ne į pačią Rygą…).
    O jei šeimininkas leis, tai ta pačia proga padėkočiau taksi 1818. Jau atvykus į Vilnių (4 val. ryto) ir toliau jau Vilniuje parvykus namo su taksi, jame palikau filmavimo aparatą (tiesiog nuslinko dirželis nuo peties). Tik parėjus į namus, – gavau dispečerės skambutį… beveik tuo pačiu momentu, kai jau pasigedau to daikto.
    Taigi.
    Kai kas stebisi, kodėl rinka šioje srityje šiek tiek buksuoja.
    Manau, kad tai normalu. Kitaip minusinė veikla, – o ji, kaip žinia, rinkoje nekoks rodiklis. Taigi, ir su rinka čia manau viskas tvarkoje… su situacija ne visai, bet tai jau kita tema būtų, manau.

  • Dundukas

    Kažkada Kinijoje žmonėms buvo draudžiama rengtis geltinu drabužiu, nes geltona spalva buvo išskirtinis imperatoriaus simbolis. Mat imperatorius jautė liaudies nuolankumo stoką, kurią mėgino kompensavo išskirtiniu simboliu;

    1916 m. okupantų vokiečių komendantas Hauptman Pracht išleido įsakymą: „Visi gyventojai ant gatvės turi duot vietą vokiečių kareiviams, norint ir reiktų nuo trotuaro nužengti.“ Mat okupantai jautė žmonių baimės stoką, kurią kompensavo archajišku nuolankumo simboliu – užleisti viršesniam ir stipresniam kelią;

    Vėliau prie SSRS partkomų sodindavo sidabrines egles. Kitur sodinti draudė, ypač Rusijoje. Nes sidabrinė eglė buvo neoficialus partkomo simbolis. Mat komunistai jautė liaudies meilės stoką, kurią kompensavo visais įmanomas simboliais;

    Šiandien kažkas bijo kviesti taksi 1477. Tik, kažin, bijo to konkretaus šoferio, kūjo-pjautuvo simbolio ar savęs?

    Pritariu Viktorui. Visi panašūs simbolių-atributų draudimai yra iš savos baimės bei kvailumo. Nes ne visi supranta, kad ne simbolis pats savaime darė(o) žalą, o tik kai jais pridengiami nusikaltimai.

    Yra tokių, kuriuos simboliai siutina net Grūto parke…

    • Dundukams yra būdinga nesuvokti, ką sako kiti ar iškraipyti jų mintis. Todėl jie rašo apie baimes ir kvailumą, nors tekste nebūna nei baimės, nei kvailumo. Tikriausiai dundukai taip įprasmina savo asmenines vertybes.

      • nesvarbu

        Man tai Dunduko komentarus visuomet įdomu paskaityti. Plika akimi matosi, kad žmogus tikrai nuoširdžiai pasiruošia prieš rašydamas, susirenka faktų, todėl ir pavyksta jam dažnai parašyti labai ir labai įdomiai. O kad iš to pačio vienu ar kitu klausimu kyšo jo pačio nuomonės ausytės, tai tikrai nėra blogai, juo labiau verta pasmerkimo.

      • Dundukas

        taip, p.A.Račai, dundukams yra būdinga nesuvokti, ką sako kiti. Jei, pavyzdžiui, kažkas pasvarsto, kad seimūnai simboliką uždraudė iš baimės ir kvailumo, tikras dundukas prisitaiko sau ir puola taškytis purvais. Vien šiandien Skeptikas tapo „menkysta“, aš – dunduku, Aras – iš viso paskelbtas „non grata“. Pradedu tikėti, jog kažkas iš tikro turi rimtų psichologinių problemų.

        • mielas Dunduk, tamsta Dunduku tapote ne šiandien ir savo noru. Tamstos tikėjimas manęs visiškai nedomina kaip ir dauguma kitų tikėjimų. Skeptiko ir Aro saviraiškos laisvė šiame tinklaraštyje – ne tamstos reikalas. Bet jei norite perduoti jiems užuojautą, perduosiu.

  • algirdas

    Aš 28 metus išgyvenau TSRS sudėtyje.Visi kam virš 40-ies iš ten.

    .Galima tuos metus nubraukti.Dabar Lietuvą valdo mano karta.Kas bus po 20-ies metų, nežinau.

  • sert

    Šitokio pobūdžio „stuksenimas“ – labai pozityvus. Juk Lietuvoje dar tokia situacija, kad nors atsikratėme okupanto, jo ideologija ir „kultūra“ tebeperšama, jos nešėjai nekliudomi veikia. Esą – čia tokia nuomonė. Mums reikia didesnio nepakantumo bet kokiam kėsinimuisi į valstybės laisvę ar kultūrą.

    • &jka

      Tik masiniai sušaudimai išgėlbės tėvynę!!!

      • romas

        Šaudymas ir represijos – okupanto kultūros dalis, kaip žinom. Nuo tos kultūros ir reiktų stengtis pabėgti.

  • Tai jau taip. „Tarybines“ dešreles teperka tie, kas pasiilgo kiemo „kulinarijoje“ su močiute keturias valandas palaukti, kol jų atveš. Jei kartu dar bus „ragu“ ir tešmenų, tai jau išvis lygis :)

  • Beje, dabar ant tam tikros pakraipos vairuotojų (nebūtinai taksistų) veidrodėlių paplito rožančiai ir Georgijaus juostelės :) Ir sutapk man taip, kad ratus tiesinti parkuojantis jiems „zapadlo“.

  • Baisuoklis

    Kas tai yra „Georgijaus juosteles“?

    • sert

      dryžuota rusų imperialistų karinio apdovanojiomo detalė.

    • Justas

      Pataisykit , jeigu klystu :
      isroriškai tai aukščiausio carinės Rusijos eilinio sąstato , „kareiviško“ ordino „Georgijaus kryžiaus“ , o per II pasaulinį irgi kareiviško „Slavos ordino“ juostelės spalvos – juoda ir oranžinė …
      Pastarais metais itin pamėgtos įvairių „tėvynainių užsienyje“ ir pačioje Rusijoje , kaip rusų ginklo pergalės simbolis .

  • Ogis@Co

    Zinot, man nepatinka cia susirinkusios publikos batonine diskusija.
    Nera ka lyginti, ir taskas.
    Tada, 13d., skaiciavom trasuojancias kulkas virs galvu, vis tikedamiesi, kad dar si karta pro sali…
    Visa musu laisve buvo kasdien nueiti prie lauzu. Ir kaip geriausius draugus susitikti nepazistamus zmones. Beje, batonai visai nerupejo…
    O taksistas su cccp uzrasu net nebutu drises isvaziuot i miesta.
    Dabar vazinejam laisvai kur norim, esam sotus, saugus, ir… pliauskiam kas ant seiles uzeina.
    Gal dar padiskutuokim, ar kartais Ziguliuks nebuvo geresnis automobilis uz MercedeC ?

  • nesvarbu

    „Sodros“ sistema bankrutavusi ir jos reikia kuo greičiau atsisakyti.Ši sistema sukonstruota FINANSINĖS PIRAMIDĖS principu. Seniai pagal esmę ji jau bankrutavo“, šiandien sakė prof. Rimvydas Jasinavičius.

    Pensija mano mamai vis dar yra mokama, tiesa šiek tiek apkarpyta. Antrą ir kitas (iki kokios penktos-šeštos) pensijas motinai moku aš, kitaip ji gyventų šaltyje, alkana ir be dantų, t.y. be jokio orumo jausmo. Pats šio reiškinio sulaukti nesitikiu, o ir sulaukęs geros pensijos iš mūsų „Sodros“, juo labiau.

    Ar teisus R.Jasinavičius, dėl tokios analogijos su finansinėms piramidėm ir ką mums dabar daryt?

    • romas

      atsisakyti mokėti pensijas, kaip supratau :)

  • vadas

    išduosiu visiems paslaptį, nei TSRS, nei CCCP, nei LTSR jau 20 metų nebėra ir nebebus.

  • vadas

    autorius galėtų įvesti savo tinklaraštyje naują skiltį: su kuo niekada nekalbėsiu ir nesisveikinsiu, kieno paslaugom nesinaudosiu, kur niekada neeisiu ir t.t. galima trumpiau: iš principo. aš nesityčioju. o gal tokia jau yra?

  • povilas

    mano nuomone viskas kas susija su sovietų sajungos atributika turėtų būti draudžiami kaip svastika. Kas čia per nesamonė taksi su ssrs atributais. Visas pergalės dienas reikėtų paskelbti gedulo diena kaip ir 1939 rugpjūčio 23d. Ir man nesvarbūs kareivių interesai kurie žuvo per ww2( neskaitant Lietuvos). Daugybė Lietuvos šeimų nukentėjo. Kiek žuvo partizanų. Aš asmeniškai neturėjau progos susipažinti su savo dėdėm kurie žuvo partizaninio karo metu. Kodėl jie turėjo kovoti dėl Lietuvos? Nes rusai laimėjo karą ir ta diena turi būti gedulas. Tie kurie nori pagerbti karius kurie žuvo už jų šalį paklausiu: Ką jūs veikiate Lietuvoje? Kelias laisvas, durys atidarytos prašau gryškit į savo alia didvyrių šalį.

    • VYTS

      O ką, būtų geriau jei naciai būtų laimėję karą? Manau verta švęsti pergalės dieną vien dėl to kad Europoje baigėsi pats baisiausias kada nors buvęs karas.

  • Erikas

    Povilai, jei rusai nebūtų laimėję karo, dabar geriausiu atveju galėtume dirbti kūrikais IX forte. Jei kiek blogiau sektųs – atliktume malkų vaidmenį arba iš mūsų pelnytųsi perukų pramonės magnatai.
    Noriu pasakyti, kad pergalė kare ir vėlesnė okupacija neturi tokio bendrumo kaip piešiate.

    • Šamanas

      Erikai, niekas nežino kaip būtų buvę. Nebūtų laimėję rusai, gal būtų laimėję amerikiečiai (atominę jau turėjo). Taip pat niekas nežino kaip būtų buvę, jei ne Gorbačiovas.

    • sert

      o kodėl tu manai, kad rusai laimėjo karą? Iš kur tokios žinios – iš sovietinių porpagandinių vadovėlių?? Karą laimėjo sąjungininkia, jei ne jų parama, rusai gyventų susispietę kur nors Sibire.

  • Visi ideologiniai draudimai de facto parodo mūsų baimę (kylančią iš abejojimo savo gebėjimu vertinti ir spręsti). Natūralu, draudimai populiarūs visuomenėse, kuriose nuomonė formuojama ne pačių jos narių nuomonių konsensu tačiau [teisingos ideologijos pavidalu] nuleidžiama iš viršaus.

    Vengti bendrauti su kažkuo dėl jo politinių pažiūrų, mano požiūriu yra vaikiška; tačiau vengti net diskutuoti [net su politika nesusijusius klausimus] su tokiu žmogumi – fanatiška. Prie CCCP mano balsas nėjo į dangų, jei nebuvau komunistas; dabar – jei nesu buvęs disidentas? Kažko nesuprantu?

  • Šiuo metu labai populiari tarybinė simbolika, tarybinės dešreles, kepuraites, marskineliai su cccp atributika. Va ir taksistas nusipirko numerio tvirtinimą su cccp. Vis ta žmonių nostlgija kad anksčiau neva buvo geriau :)

    • Dundukas

      sudėtingiau. Gyvenusieji SSRS laikais ilgisi ne režimo, o savo jaunystės. Tik ne visi tai suvokia. Žmonėms būdinga pasiklysti jausmuose.

  • K.

    Toks įpūdis, kad visi, jaučiantys nostalgiją Sovietų Sąjungai, nesilankė genocido muziejuje. Siūlyčiau tai ir padaryti. Taip pat pasiskaityti atsiminimus žmonių, ištremtų į Sibirą.
    Dar atsimenu, kokios eilės būdavo prie angliškų knygų paskelbus nepriklausomybę (atsidarė sienos). Eilę reikėdavo užsiimti jau nuo penktos valandos ryto, nes išnešdavo viską mikliai. Net įeit į knygyną būdavo neįmanoma (čia knygynas buvo Mokytojų namuose).

    • Dėl knygų.
      Ko stebėtis. Juk prie enciklopedijos prenumeratos stovėjome per naktį. O ir šiaip prie klasikų knygų. Nors tirašai buvo šimtus kartų didesni (asortimetas žinoma, liūdnokas… tas tai taip).

      Dėl palyginimų.
      Nežinau, kam patiko okupacija. Tokių nesu sutikęs.
      Bet daugumai gyventi, – dabar blogiau.
      O buvę komunistai, daugumoje, manau dabar dar geriau gyvena.
      Na, o aš ir mūsų visa tremtinių giminė (komunistų mūsų tarpe nebuvo, nei vieno), gyvename dabar nepalyginamai geriau. Dabar kasdien taip, kaip anuomet per didžiąsias šventes.
      Bet tik niekšas apie save, o ne kitus galvoja, manau. Čia esmė, manau.

      • nerijus

        Dėl knygų…

        Komunizmo knygos rašė apie kapitalizmo blgoybes, o kapitalizmo- apie komunizmo…
        Kažin, kurie rašė daugiau tiesos?..Manau, kad ir tie ir anie- vienodai.
        Vieni „nešė“ komunizmą per lagerius ar šaudant, o kiti neša „demokratiją“ per karus…Tai kuom jie nėra panašūs?..
        Taip elgėsi ir kryžiuočiai iki tol, kol neužkrovė „malkų“ Žalgirio mūšyje.

        Santvarkos nesiskiria, o skiriasi tik jų lozungai.

        • K.

          Nerijau, o ne tamsta rašėte:
          „25 straipsnis
          Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas“
          Kalba eina ne apie tai, kurie rašė daugiau tiesos, o apie tai, ar tu gali apie tai rašyti ir nebūti ištremtas. Kaip yra dabar.

      • K.

        Oi yra tokių. Pvz. Aras aukščiau, ar Austras, kuris aiškina, kad sovietmečiu bent jau būtų buvę taip pat gerai. Būtų juokinga, jei ne graudu. Mano giminėje beveik nebuvo tremtinių, tačiau teko susitikti su žmonėmis, kurie gyvai pasakojo apie savo išgyvenimus. Baisu, tiesą sakant. Todėl mane (galima sakyti, jauną žmogų, bent jau kol kas) šiurpina, kai žmonės pasakoja, kaip buvo gerai sovietmečiu. Todėl ir siūlau apsilankyti genocido muziejuje, pasiskaityti prisiminimus tai išgyvenusių žmonių.

        • Mano tėvuko brolį, per patį andriaus ropės laikmetį, palaidojo su Lietuvos trispalve (užtat, kad kankinamas saugume neišdavė kovos draugų).
          Tai dar kartą visa tai bent man kartotis nereikia.
          Dabar aš paskaitau, kaip vienkiemyje po pirščiuką išnarsto senelius… jau kokį dešimtą kartą vis žudynėms išleidžiamas žmogėdra…

    • Lina L.

      K.“Toks įpūdis, kad visi, jaučiantys nostalgiją Sovietų Sąjungai, nesilankė genocido muziejuje. Siūlyčiau tai ir padaryti. Taip pat pasiskaityti atsiminimus žmonių, ištremtų į Sibirą.“
      Nesilankiau. Kai buvau muziejų lankymo su mokykla amžiaus, mačiau IX forto, Salaspilio muziejus, dar ateizmo muziejus buvo toks nesmagus, su visais inkvizicijos įrengimais (inkvizicija buvo ne sovietinis produktas, sutinkate?). Tai po pastarojo reikėjo nekęsti visko katalikiško?
      Pasiskaityti siūlyčiau ne tik Jūsų minimus atsiminimus, bet daugiau tiek Europos, tiek Amerijos rašytojų kūrinių iš aptariamo laikotarpio, akiračiui praplėsti.

      • K.

        Lina, o tai, sekant jūsų mintį, reiktų jausti nostalgiją inkvizicijai? Ar reiktų nesmerkti stalinizmo ir fašizmo nusikaltimų, kaip ir katalikybės?
        Tamsta turėtumėte žinoti, kad bažnyčia pripažįsta, kad inkvizicija buvo blogis, atsiprašė dėl to, kiek neša mano kuklios žinios. Ir bažnyčia yra smerkiama už tai iki šiol. Vokiečiai tai padarė taip pat, mokėjo kompensacijas. O kaip Rusija?
        Dėl akiračio – o ar amerikiečiai ar vakariečiai žino, kas vyko už geležinės uždangos? Tai gal praplėsti akiratį skaitant Keruako „Kelyje“ apie juokingas valkatėlių problemas, kai žmonės buvo tremiami į Sibirą?
        Pabandykite švedo ar australo paklausti, ką jie žino apie sovietmetį. ES, kiek žinau, net nėra pasmerkusi iki šiol komunizmo nusikaltimų (jei neklystu).

  • Arturas

    Kiekvienas geriausiai mato iš savo varpinės. Iš manosios matosi, kad labai nemažai buvusių LKP pareigūnų ir šiaip narių gerai gyveno tada, o dabar – dar geriau. Taipogi nevengė ir sėkmingai nevengia užimti aukštas pareigas nepriklausomoje (?) Lietuvoje. Kai pagalvoji… Tfu… geriau negalvoti…

  • nerijus

    II SKIRSNIS
    ŽMOGUS IR VALSTYBĖ

    18 straipsnis
    Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės.

    25 straipsnis
    Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.
    Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.
    Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.
    Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.
    Pilietis turi teisę įstatymo nustatyta tvarka gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie jį.

    26 straipsnis
    Minties, tikėjimo ir sąžinės laisvė yra nevaržoma.

    Manau, kad nereikės devynių apaštalų ir jų dvasių, kad jie išaiškintų ką šie punktai reiškia?..

    • VYTS

      „Manau, kad nereikės devynių apaštalų ir jų dvasių, kad jie išaiškintų ką šie punktai reiškia?..“
      Tikrai reiks. Pvz ar komunizmo ir fašizmo propagavimas įeina į „tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymą“? O demokratijos? Ar pvz galima kurstyti policijos prievartą (= kurti įstatymus)?

      • romas

        Anarchija – tvarkos motina

        • nesvarbu

          romai, tiesiog pirmas po ranka pasitaikęs šiandienos komentaras iš Delfio:
          „Komentarus rašant reikia gerai pagalvoti, o ne iš karto rašyti, juk jau senų seniausiai jie skaitomi ir už juos gresia baudžiamoji atsakomybė. Galiu pasakyti, kad baudžiamoji atsakomybė negresia tik vienu atveju – jei rašai komentarą prieš rusus, bet ir tai, manau, laikinai“.

          Štai taip, su atvira baime raidėse, rašo šiuolaikinės, laisvos Lietuvos piliečiai!

          Ką apie tai galvoji, romai?

        • nerijus

          romai

          Kas tėvas ir kokie tada vaikai?..

    • nerijus

      Noriu tik pabrėžti, ką A. Račas pasakė apie LRK TV studijoje- BTV.
      Ji turi galioti visiems vienodai (interpretuoju savais žodžiais, nebent, ne taip supratau jo mintis?).Išeitų taip, kad ji galioja vienodai nerijui, Račui, Kubiliui, Paksui, Uokai, Gražuliui, Arui, Valentinui, romui, lidai,..ir net Valinskui su Grybauskaite.

    • nerijus
  • Šamanas

    Prievarta vargu ar padės. Jei niekas nesėstų į tokį taksi, problema pradėtų spręstis savaime.

    • nerijus

      Šamanai

      Jei šiuo taksi 1 km kainuotų tik 50 cnt./ km mieste ir tik 10 cnt./ km užmiestyje?..
      Manau, kad sėstumėt?..

      • Šamanas

        Nerijau, jei tiek tektų nuleisti kainas, kad kas nors sėstų į taksi, niekas neklijuotų tokių ženklų. Nors tai būtų neblogas testas kiekvienam pasverti savo vertybes.

        • nerijus

          Esmė, kad A. Račas visviena įsėdo į tą automobilį ir važiavo. Būtų nesėdęs, tai būtų kita kalba…
          Vertybė yra Žmogus, o ne santvarkos ir jų paveikslėliai.
          Pripažinsiu, kad nenešioju amerikoniška vėliava padabintų triuskikų?..Gal Jūs nešiojate lietuviška vėliava padabintus?..
          Ar išdrįstumėt pliaže užsidėti tokias kelnaites?..

          • nerijau, nusišneki kaip tikras dundukas.

            Aš nesuprantu, gal tai darosi užkrečiama?

            Kur aš sakiau, kad važiavau tuo automobiliu?!!

            Tikiuosi tamsta žinote, ką tokiais atvejais reikia daryti?

          • nerijus

            Nepaminėjote, jog nevažiavote.

            Ir kam tas „kaip“?..
            Jei nevažiavote, tai ATSIPRAŠAU. Kitą kartą reikia taip ir parašyti…

          • Nerijau, naudojate klaisikinį kai kuriesm „žurnalistams“ būdingą pasiteisinimą.

            Nes aš niekur nesu minėjęs, jog ant mano kojų yra po septynis pirštus, kad aš naktį pavirstu į vampyrą ir geriu jaunų teliukų kraują, ir kad rytais į darbą mane pakaitomis vežioja premjero ir prezidentės limuzinai.

            Galėtumėte ir apie tai parašyti.

            Bet atsiprašymą priimu:)

          • nerijus

            Jūs naudojate taip pat „klasikinį“ manevrą- neparašote iki galo…
            Leidžiate interpretuoti. Interpretavau taip, kaip supratau Jūsų tekstą, kuriame nenurodoma, kad nevažiavote ar važiavote.

            Nevažiavote, tai nevažiavote. Čia tik Jūsų reikalas, o ne nerijų.

            „Ir dar pagalvojau, kad numeriu 1477 niekada neskambinsiu.“

            Tai nenusako veiksmo, kurį Jūs galėjote atlikti tuo metu, kai šis taksi atvažiavo- nevažiuoti.
            Jis tik parodo kokiu numeriu, sekantį kartą, neskambinsite.

          • mielas Nerijau, gal ir neverta būtų su tamsta ginčytis, tačiau atsižvelgdamas, jog tamsta skleisdamas žinomai klaidingą informaciją galite suklaidinti kitus šio tinklaraščio dalyvius, siūlau dar kartą atidžiai paskaityti tekstą, kurį komentuojate ir imtis deramų normaliam žmogui veiksmų.

            Ne į temą pastebėsiu, kad žiūrėdamas į metalinį puodą, kai kas galėtų interpretuoti, kad tai – kosminis laivas.

          • nerijus

            :)

            Matyt, mėnulio poveikis. Pripažįstu :)

          • džiaugiuosi, kad pagaliau vienas kitą supratome.

  • ok
  • ok

    neblogi atlyginimai…

  • ok

    Aš neturiu jokios nostalgijos Soviet Union. kadangi gimiau jai begriuvant. Bet man skani ,, Sovietinė duona“. Žinau, kad V.Landsbergis už tai labai pyktų. Kas sovietiska jį vimdo ir aš jį suprantu. Bet perku, nes šviežia ir skanu.

  • ok

    Šiuo atveju, nei pavadinimas, nei kaina neturi įtakos. Esmė, produkcijos kokybė.

    • Justas

      Įsivaizduoju Jus išlipantį iš taksi limuzino su užrašu „Tik homoseksualiems“…
      Nejaugi net neapsidairytumėt ar kas nemato , kad taip pigiai važiavote ?
      P.s. Nesu homofobas ….

  • Pingback: Labas, pasauli! «()