Artūras Račas

Žinaisklaidoje jau pasirodė informacija, kad LRT Reklamos departamento direktorius A.Trmpickas traukiasi iš užimamų pareigų.

Be to, šiandien sulaukiau ne vieno klausimo apie A.Trumpicko laišką, kuriame išdėstytus faktus LRT taryba pavedė išnagrinėti LRT Administracinei komisijai.

Manau, geriausiai į šį klausimą atsakys A.Trumpicko laiško tekstas.

*******************************************************************************************************

LRT Tarybos pirmininkui
Dainiui Radzevičiui,

LRT Tarybos nariams,

LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkui
Valentinui Stundžiui

2011 .01.11
Vilnius

Gerbiamieji,

Jaučiu pareigą atkreipti Jūsų dėmesį į tai, jog pastaruoju metu ekonominė bei psichologinė situacija Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje iš esmės jau daro neigiamą įtaką normaliam visuomeninio transliuotojo darbui. Atsakomybė už susidariusią padėtį tenka generaliniam direktoriui Audriui Siaurusevičiui, nepajėgiančiam užtikrinti normalaus kūrybinio LRT darbo, juo labiau negebančiam valdyti finansinės įstaigos situacijos.

Kreiptis laišku į Tarybos narius paskatino piktybiškas generalinio direktorius A.Siaurusevičius nesirūpinimas didesniu komercinių lėšų pritraukimu ir dėl to kylanti įtampa ir konfliktai. Reklamos departamento sustiprinimas sudarytų sąlygas uždirbti LRT šiuo metu trūkstamas papildomas pajamas. Tačiau nereaguojama į jau daugiau kaip pusmetį trunkančius Reklamos departamento vadovų prašymus, jų raginimus atkurti departamento darbingumą, priimti trūkstamų darbuotojų, atstatyti ir sustiprinti buvusį reklamos pardavimo padalinį (A.Siaurusevičiaus pastangomis jis beveik buvo sunaikintas). Nereaguojama ir į neseniai pasirašytą bendrą penkių direktorių prašymą dėl Reklamos departamento pajėgumų sustiprinimo. Laikas bėga, nepriimant reikalingų sprendimų prarandamas taip reikalingos įstaigai papildomos pajamos iš reklamos, jos atitenka komerciniams transliuotojams.

Vienok, dėmesio nekreipimas į pajamas yra tik dalis visų dabartinių problemų. Nepasitenkinimas esama situacija LRT, veiklos rezultatais, generalinio direktoriaus veikla tarp darbuotojų auga nuolatos. To išraiška – generalinio direktoriaus pavaduotojos J.Litvinienės atsistatydinimas. Buvusi Lietuvos radijo direktorė tokiu žingsniu išreiškė viešą protestą prieš A.Siaurusevičių ir jo nesugebėjimą tinkamai atlikti savo pareigas.

LRT darbuotojai praranda viltį, kad dabartinė vadovybė gali pasiekti bent menkiausių teigiamų rezultatų. LRT sklando demotyvacijos, nepakantumo, netolerancijos ir baimės atmosfera. Prieš darbuotojus ir vadovus, mėginančius išsakyti kitokią nuomonę apie vykstančius procesus, LRT generalinis direktorius nedelsdamas imasi psichologinio smurto, nedviprasmiškai užsimenamą apie galimą atleidimą iš darbo „dėl nelojalumo“. Tokia situacija nesudaro galimybės produktyviai dirbti nė vienam LRT padaliniui.

Tokios atmosferos rezultatą parodo ir pastaruoju metu ženkliai sumažėjusi LRT radijo bei televizijos auditorijos dalis. Atsakomybė dėl to, kad žiūrovai bei klausytojai vis dažniau persijungia komercinius kanalus taip pat tenka LRT vadovui, neturinčiam nei reikiamo vadybos ir verslo administravimo išsilavinimo, nei gebėjimų, nei būtinos tam patirties. Generalinis direktorius nepasižymi ir lyderio savybėmis, nebeturi autoriteto tiek tarp pavaldinių, tiek ir visuomenėje. Jo poelgiai viešumoje, elgesys su vadovaujamais darbuotojais kelia rimtų abejonių dėl jo moralės ir etikos. O aukštas tolerancijos lygis paslėptos reklamos rodymui, žurnalistinės etikos pažeidimams rodo jo vertybinį požiūrį į įstatymų laikymosi nuostatą.

A.Siaurusevičiui tapus LRT generaliniu direktoriumi, visuomeninio transliuotojo ekonominė būklė nuolat blogėja. Dar 2007 m. dirbusi pelningai (uždirbusi 2,9 mln. Lt. grynojo pelno), jau 2008 m. LRT patyrė 6,6 mln. Lt. nuostolių. 2009 m. LRT nuostoliai išaugo iki 11 mln. Lt. Panašus rezultatas laukiamas ir 2010 m., 2011 metams taip planuojamas nuostolis. Vien per dvejus metus kreditoriniai įsiskolinimai Lietuvos radijo ir televizijos centrui viršijo 8 mln. Lt. Auga kreditoriniai įsiskolinimai už kitas LRT gautas paslaugas.

Tokią LRT ekonominę būklę lėmė ne tik bendra šalies ūkio krizė, finansavimo iš valstybės biudžeto mažėjimas, bet ir generalinio direktoriaus A.Siaurusevičiaus veiksmai, neveikimas bei būtinų sprendimų nepriėmimas.

Dar 2008 m. nepaisant LRT didesnių nei planuota komercinių pajamų, papildomo finansavimo iš biudžeto, A.Siaurusevičiaus sprendimu nepamatuotai, net neįvertinus finansinių galimybių, buvo padidintos išlaidos radijo ir televizijos laidoms kurti ir gaminti. Negana to, po garsiųjų „skydinės“ įvykių buvo padidinti darbuotojų atlyginimai. Tokiu būdu, artėjant krizei imtasi ne efektyvesnių LRT valdymo priemonių, finansinės drausmės, o išlaidauta. Nebuvo laiku imtasi antikrizinių veiksmų ir 2009 m. pradžioje, dėl ko LRT nuostoliai didėjo (palyginimui, TV3 ir LNK televizijos net krizės metu dirbo pelningai).

Verta paminėti ir švelniai tariant keistus, su žurnalistine etika prasilenkiančius, įstatymus pažeidžiančius, neretai ir žalos LRT padariusius sandorius, kuriuos vertėtų panagrinėti atskirai, bei viešai žinomus faktus, kad dėl kai kurių nenaudingų ūkinių LRT sutarčių tyrimą jau pradėjo Generalinė prokuratūra, STT. Kokią ekonominę žalą A.Siaurusevičius savo veiksmais padarė LRT galėtų pasidomėti ir Valstybės kontrolė, atlikdama ne veiklos, bet finansinį auditą.

Kitaip nei siekiu pridengti vadybos nekompetenciją neįmanoma pavadinti A.Siaurusevičiaus pastaruoju metu mėginamą įgyvendinti LRT restruktūrizaciją.

Pastaroji yra daroma be jokio ekonominio, funkcinio pagrindimo. Nenuostabu, juk (kaip viename paskutinių Tarybos posėdžių atkreipė dėmesį A.Siaurusevičius) pakeitimus lėmė jo, kaip generalinio direktoriaus, rinkimų programoje išdėstyti siekiai mažinti direktorių skaičių (t.y., dar net nesusipažinus su situacija, direktoriais, funkcijomis ir t.t.). Kaip vadybos anekdotą galima pasakoti A.Siaurusevičiaus argumentą, neva pagrindžiantį reorganizacijos būtinumą: „pasenusias pareiginės charakteristikos“. Ar tikrai nėra pigesnių būdų joms atnaujinti?

Žinia, struktūrą nulemia funkcijos ir procesai. Šiuo metu LRT struktūra yra funkcinė. Tokia struktūra veikė gerai ir buvo tinkama beveik dešimt metų. Beje ir tuo laikotarpiu, kai LRT išgyveno didžiausią pakilimą: demonstruodama puikius finansinius rezultatus, vykdydama investicijas, kurios iš pagrindų pakeitė ir modernizavo nacionalinį transliuotoją. Esama struktūra ir jos padaliniai užtikrino ir nuolatinį žiūrovų bei klausytojų skaičiaus augimą.

Jeigu dabar kai kurie procesai toje struktūroje stringa, veikia neefektyviai, reikėtų juos įvardinti, nurodyti priežastis ir būdus padėčiai ištaisyti. Būtina pateikti žmogiškų bei finansinių išteklių, reikalingų tokiems pokyčiams, poreikį. Tuo pačiu būtini ir finansiniai paskaičiavimai kaip ir kiek tokie pakeitimai įtakos įmonės finansinius rezultatus, programų kokybę, auditorijos dydį. Būtent tokios prognozės atliktos nebuvo, kas suponuoja išvadą, kad reforma pareikalaus papildomų ženklių išlaidų be jokios ekonominės naudos.

Radijo direktorės J.Litvinienės atsistatydinimas atskleidė, kad generalinis direktorius nebeturi jį palaikančių padalinių vadovų. Faktiškai nebėra jokios komandos. Nenoras komunikuoti su padalinių vadovais, nesugebėjimas suformuluoti užduoties, nurodymų užduočių vykdymui davimas žodžiu ir ne tiesiogai, o per kelintus asmenis, nurodymų dubliavimas ar atsakingo asmens nepaskyrimas, delsimas reaguoti į pavaldinių užklausimus arba visiškas nereagavimas, nesugebėjimas priimti sprendimus (priimti apskritai arba priimti juos laiku) privedė prie vadovybės ir jai pavaldžių padalinių vadovų susipirešinimo ir tarpusavio pasitikėjimo praradimo. Tarpusavio pasitikėjimo nebuvimas stabdo ir daro neįmanomu ne tik normalų kūrybinį, bet ir kitus darbinius procesus. Dabartiniu metu reikalingi sprendimai nebepriimami arba nepriimami laiku, nes padalinių vadovų siūlymai sutinkami su įtarumu. Vietoje to, kad savo srities specialistai dirbtų savo darbą, iš išorės samdomi konsultuojantys asmenys, taigi, mokami dvigubi atlyginimai.

Akivaizdu, kad planuojamų struktūrinių permainų tikslas nėra padaryti LRT sklandžiau ir taupiau funkcionuojančia organizacija. Peršasi išvada, kad tikrasis tikslas yra tik atsikratyti A.Siaurusevičiui neparankių asmenų, kurie nepalankiais tapo dėl savo dalyko išmanymo, principingumo ir kasdienio darbo, kurie dirbo LRT jos pakilimo laikotarpiu ir kurių darbu bei rezultatais buvo patenkinti tuometiniai LRT vadovai, vadybiniu požiūriu nepalyginamai pranašesni už dabartinį.

Esant tokiam generalinio direktoriaus požiūriui į pavaldinius, finansinę įmonės situaciją ir reklamos pajamų pritraukimą nėra vilties, kad dabartinė vadovybė gali pasiekti bet kokių teigiamų rezultatų – tam nėra jokių prielaidų. O tai reiškia, kad tokiais LRT vadovybės veiksmais ar neveiklumu našta neišvengiamai yra užkraunama mokesčių mokėtojams, nes neuždirbtas pajamas visada prašoma kompensuoti iš biudžeto. Todėl neabejotina, kad apie susidariusią situacija LRT verta būtų plačiau informuoti ir visuomenę.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apie aukščiausių LRT vadovų nekompetenciją, neveiklumą ir dėl to grėsmingai gilėjantį ekonominį nuosmukį, LRT Taryba turėtų atitinkamai įvertinti susidariusią situaciją ir imtis veiksmų, būtinų normaliam LRT darbui atkurti. Tam Lietuvos visuomenė suteikė LRT Tarybos nariams pasitikėjimą ir atsakomybę .

Su pagarba,
Aidas Trumpickas
LRT Reklamos departamento direktorius

(12 balsų, vidurkis: 4,42 iš 5)

Loading...